PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minsko 7“  apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-647/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minsko 7“ ieškinį atsakovui A. N. dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minsko 7“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) ieškiniu prašė pripažinti, kad YouTube platformoje asmeninėje atsakovo A. N. (toliau – ir atsakovas) paskyroje tikrovės neatitinka ir ieškovės UAB „Minsko 7” dalykinę reputaciją pažeidžia šie teiginiai: 1) po 2021 m. vasario 19 d. vaizdo įrašu paskelbtas teiginys „(duomenys neskelbtini) g. tampa „kalnų upe“. Gal statęs UAB Minsko 7 direktorius galėtų padovanoti baidarių?..“; 2) po 2021 m. vasario 19 d. vaizdo įrašu paskelbtas teiginys „M7 ir M7 sport išleidžiamos nuotekos”; 3) po vaizdo įrašu 2021 m. vasario 17 d. paskelbti teiginiai „M7 ir M7 sport išleidžiamos nuotekos” ir „Net statybų metu niekas išleidžiamų nuotekų „nematė” Vilniaus rajono savivaldybė, statybų priežiūrą atlikęs UAB Sweco Lietuva, rangovas UAB Naresta.“; 4) po 2021 m. sausio 29 d. vaizdo įrašu paskelbti teiginiai „Logistikos verslo centro nuotekos „palaistė“ gyventojų veją, daržus ir šiltnamius” ir „Po užliejimų geriamas vanduo tampa rudas, vietinė kanalizacija užliejama ir persipildžius jos turinys plaukia kiemuose...“; 5) po 2021 m. sausio 25 d. vaizdo įrašu paskelbtas teiginys: „Gretimas M7 sport sklypas ir (duomenys neskelbtini) g. išgraužta nuotekų“; 6) po 2021 m. sausio 24 d. vaizdo įrašu paskelbti teiginiai „Dėl nesurenkamų nuotekų kurios išteka už sklypų ribų išplaunamos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g.“ ir „Greta M7 sport sklypo (duomenys neskelbtini) g 47 yra du neužstatyti gyvenamieji sklypai, kurie priklauso UAB Minsko 7. Ši įmonė neišsprendusi nuotekų nuo kitų sklypų ir pastatų šiame siekia statyti trečią pastatą. Nuo teritorijų tekančios nuotekos išardo gatvių pagrindus, jos tampa nepravažiuojamos ir nepraeinamos. Įstatyme numatyta, kad nuotekos negali būti išleidžiamos į kelią, negali daryti žalos kitiems ir turi būti surinktos pas save.“; 7) po 2021 m. sausio 19 d. vaizdo įrašu paskelbti teiginiai „M7 ir M7 sport išleidžiamos nuotekos užlieja kelius ir gyvenvietę“ ir „Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ Įstatyme nenumatyta, kad nuotekų priimtuvas gali būti gatvė ir gyventojų sklypai. Nepaisant gyventojų skundų VRSA ir VTPSI to „nepastebėjo“ ir išdavė leidimus statyboms bei statinius priėmė...“; 8) po 2021 m. sausio 19 d. vaizdo įrašu paskelbti teiginiai „Gyventojai iš savo sklypų siurbia M7 ir M7 sport nuotekas...“ ir „Užpiltas įvažiavimas, takai, kiemas, daržai, šiltnamiai, gerbūvis, rūsiai, kanalizacija, geriamo vandens gręžiniai... Ardomos pastatų konstrukcijos ir daroma didelė žala.“; 9) po 2020 m. lapkričio 24 d. vaizdo įrašu paskelbtas teiginys „M7 nuotekų plaunamas kelias ir užlieti gyv. sklypai“; 10) po 2020 m. lapkričio 24 d. vaizdo įrašu paskelbtas teiginys „M7 Sport nuotekomis užtvindyta gyvenvietė”; 11) po 2021 m. vasario 14 d. vaizdo įrašu paskelbtas teiginys „M7 savo teritorijos sniegą išveža keli metrai už tvoros“ ir „Gyventojai prašė išvežti sniegą kad M7 neužlietų gyvenvietės. Kodėl pasirinkta sniego neišvežti toliau, o sukrauti šalia? Kažin ar keli metrai už tvoros sniego suvežimas padės išvengti dar vieno užtvindymo...“ (toliau – ir ginčo teiginiai).

2.       Taip pat prašė įpareigoti atsakovą A. N. per 24 val. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje dienos iš atsakovui A. N. priklausančios asmeninės paskyros YouTube platformoje pašalinti aukščiau minėtus teiginius; priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos už dalykinės reputacijos pažeidimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė paaiškino, kad yra nekilnojamojo turto bei kitų verslo projektų vystytoja. 2018 – 2019 m. ieškovės užsakymu buvo pastatyti du pastatai, t. y. sandėliavimo ir komercinės paskirties pastatas „M7” (adresu (duomenys neskelbtini)) bei sporto paskirties pastatas „M7 Sport” (adresu (duomenys neskelbtini)). Teigė, kad internetinėje platformoje YouTube patalpintuose vaizdo įrašuose yra vaizduojama visame vietovės kvartale esanti problema, susijusi su lietaus vandens susikaupimu (nenutekėjimu), dėl ko yra užliejami (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse esantys žemės sklypai, tarp jų, be kita ko, ir žemės sklypai, kuriuose yra pastatyti „M7“ ir „M7 Sport“ pastatai. Tačiau YouTube platformoje patalpintų vaizdo įrašų antraštėse (pavadinimuose) ir komentaruose visiškai nepagrįstai lietaus nuotekų nenutekėjimas yra siejamas su „M7“ ir „M7 Sport“ statiniais, kurie buvo pastatyti ieškovės užsakymu, ir ieškovės UAB „Minsko 7” veikla. Teigė, kad nei ieškovės vykdoma veikla, nei jos vykdyta pastatų statyba niekaip nesusijusi su kvartale esančių žemės sklypų užtvindymu.

4.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad tiek atsakovo žemės sklypas, tiek ir kaimyniniai žemės sklypai užliejami lietaus nuotekomis iš ieškovės sklypo dėl jos pasirinktų ir įgyvendintų statybos techninių sprendinių. Teigė, kad ginčo teiginių paskelbimu jis nesiekė žeminti ieškovės dalykinės reputacijos, priešingai, tokiu būdu atsakovas tik siekė atkreipti pačios ieškovės ir įgaliotų institucijų dėmesį į probleminę situaciją, susidarančią lietaus nuotekoms iš ieškovės sklypo užliejant atsakovo ir kaimyninius žemės sklypus, ir prašė ją išspręsti. Be to, manė, kad ginčo teiginiai yra pagrįsti faktiniais duomenimis.

5.       Suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė bylą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas vertino, kad vien lingvistinė konstrukcija negali apspręsti, ar teiginiai yra žinia ar nuomonė. Dalis teiginių yra klausiamojo pobūdžio („(duomenys neskelbtini) g. tampa „kalnų upe“. Gal statęs UAB Minsko 7 direktorius galėtų padovanoti baidarių?“; ...<...> Kodėl pasirinkta sniego neišvežti toliau, o sukrauti šalia?“) bei pateikta nuomonė (...<...> „Kažin ar keli metrai už tvoros sniego suvežimas padės išvengti dar vieno užtvindymo“). Be to, ginčijamuose sakiniuose iškeliamos problemos dėl užtvindytų gatvių ne tik atsakovo, bet ir kitų kvartalo gyventojų žemės sklypų užliejimo. Teismo vertinimu, ginčo teiginiuose pakankamai konkrečiai įvardijamos problemos, kurios iliustruojamos paskelbtais vaizdo įrašais. Teismas sprendė, kad  atsakovas išreiškė savo subjektyvų požiūrį į analizuojamą, probleminę situaciją, siekė atkreipti dėmesį į aktualią problemą, nes, kaip minėta, užliejimo problema apima ne tik atsakovo, bet ir aplinkinių gyventojų sklypus.

8.       Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, visų atsakovo pasisakymų tekstą, aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikta informacija, vertino, kad atsakovo teiginiai yra pateiktos situacijos vertinimas ir išvados apie tai. Teiginiai nėra pakankami, kad būtų įvertinti kaip žinia, kaip aiškių faktų konstatavimas – juose yra pateikiama bendro pobūdžio informacija ir subjektyvus įvykio vertinimas. Sprendė, kad nors atsakovo pareikšti teiginiai pagal savo lingvistinę išraišką turi „konstatavimo“ požymių, tačiau to nepakanka juos pripažinti faktų konstatavimu (žinia).

9.       Teismas nurodė, kad atsakovo ginčo teiginiuose nėra ieškovę žeminančių pasisakymų ir teiginių, atsakovas pateikė savo situacijos vertinimą, komentarais siekė atkreipti dėmesį į problemą, kuri susijusi ne tik su atsakovu, bet ir su kitų kvartalo gyventojų interesais. Teiginiuose pateikti samprotavimai apie įmonės elgesio vertinimą negali būti priskirti prie teiginių, pasižyminčių siekiu pažeminti ieškovę.

10.       Teismas sprendė, kad, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės dalykinė reputacija buvo pažeista, nes atsakovo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovę ar kitaip specialiai jai pakenkti. Teismo vertinimu, atsakovas, pateikdamas vaizdo įrašus su ginčo teiginiais, neiškraipė faktų, nepateikė melagingos informacijos, o turėjo tikslą išryškinti problemą, siekiant kuo greičiau pašalinti problemos padarinius. Pažymėjo ir tai, jog atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovę bei Vilniaus rajono savivaldybę dėl užliejimo problemos išaiškinimo ir galimų sprendimo būdų suradimo. Net pati ieškovė neneigė, kad problema egzistuoja, tačiau sprendimo būdai rasti nebuvo, priešingai, savivaldybei nusprendus užkimšti iš ieškovės teritorijos išeinantį vamzdį, kad vanduo netekėtų į gatves ir neužtvindytų aplinkinių sklypų, ieškovė kategoriškai uždraudė tai padaryti savivaldybės pasamdytiems darbuotojams. Taip pat ieškovės atstovas raštu kreipėsi į savivaldybę, kad atsakovui ir jo atstovei nebūtų pateikti tam tikri dokumentai ruošiantis bylos nagrinėjimui teisme, nes prašoma pateikti informacija yra konfidenciali.

11.       Vertinant atsakovo teiginių realius padarinius ieškovės dalykinei reputacijai, teismas pažymėjo tai, kad nors atsakovo teiginiai buvo paskelbti Youtube platformoje, tačiau byloje nepateikti įrodymai, kokius rimtus faktinius neigiamus padarinius šie teiginiai sukėlė ieškovės dalykinei reputacijai. Nors ieškovė nurodė, kad pateikta informacija trukdo ieškovės verslo sėkmei, nepritraukia naujų investuotojų, apsunkina turto realizavimą, krito pasitikėjimas šia įmone, teismas atkreipė dėmesį, kad dalykinės reputacijos pažeidimas nėra preziumuojamas, jį turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis).

12.       Teismas taip pat pažymėjo, kad didžiajai daliai pasaulio valstybių pripažinus Baltarusijos Respubliką valstybe – agresore, dalyvaujančia daug taikių žmonių žūčių atnešančiame kare, šios valstybės sostinės vardo naudojimas įmonės pavadinime išryškina pavadinimo etikos, o ne dalykinės reputacijos klausimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Minsko 7“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

13.1.                      Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo kiekvieno iš teiginių priskyrimo žinios ar nuomonės kategorijai, faktinio pagrįstumo jų paskleidimo momentu, tai yra nevertino situacijos teisiniu požiūriu, o veikiau išreiškė savo subjektyvią nuomonę dėl susiklosčiusios situacijos. Teismas, pripažinęs, jog kai kurie teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio, kas yra būdinga žiniai, jų nepagrįstai ir nemotyvuotai nepripažino žinia. Toks teismo vertinimas traktuotinas kaip vengimas išsamiai, objektyviai ir kruopščiai išnagrinėti bylą. Taip pat teigia, kad teismas visus teiginius (ir tuos, kurie teismo vertinimu, yra konstatuojamojo pobūdžio) vertino bendrai kaip nuomonę vien dėl aplinkybės, jog bendrai ginčo teiginiuose yra įvardijamos problemos, į kurias siekiama atkreipti dėmesį. Problemos iškėlimas yra tik vienas iš kriterijų (ir jokiu būdu ne pagrindinis), į kurį gali būti atsižvelgiama atribojant žinią nuo nuomonės, tačiau jis jokiu būdu negali būti suabsoliutinamas.

13.2.                      Apeliantės manymu, šiuo atveju ginčo teiginiais yra ne tik iškeliama problema, tačiau yra konstatuojama probleminės situacijos priežastis. Atsakovas nenurodo, kad tai yra jo nuomonė, o priešingai, dėl šių paskleistų duomenų pasisako kategoriškai ir konkrečiai. Pats teismas sprendime pripažino, jog „atsakovo pareikšti teiginiai pagal savo lingvistinę išraišką turi „konstatavimo“ požymių“, kas suponuoja logišką ir kasacinio teismo išaiškinimus atitinkančią išvadą, jog jie laikytini žinia, tačiau teismo išvada dėl visiškai nesuprantamų priežasčių yra priešinga, iš teismo sprendimo net nėra aišku, kurie teiginiai, teismo vertinimu, yra konstatuojamojo pobūdžio, o kurie – ne, kas nepagrįstai riboja apelianto teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13.3.                      Nurodo, kad tokie teiginiai, kaip „M7 ir M7 Sport išleidžiamos nuotekos”, „Logistikos verslo centro nuotekos „palaistė“ gyventojų veją, daržus ir šiltnamius”, „Greta M7 Sport sklypo (duomenys neskelbtini) g 47 yra du neužstatyti gyvenamieji sklypai, kurie priklauso UAB Minsko 7. Ši įmonė neišsprendusi nuotekų nuo kitų sklypų ir pastatų šiame siekia statyti trečią pastatą. <...>„ „M7 ir M7 Sport išleidžiamos nuotekos užlieja kelius ir gyvenvietę“, „Gyventojai iš savo sklypų siurbia M7 ir M7 Sport nuotekas...“ „M7 Sport nuotekomis užtvindyta gyvenvietė“ aiškia kvalifikuotini kaip žinia, kadangi jie pateikti neišreiškiant abejonių, nenurodant, jog tai yra nuomonė, ir neformuluojant jų klausimo forma; pateikiamą informaciją įmanoma objektyviai patikrinti, ir pagrįsti įrodymo priemonėmis (tokiu atveju, jei jie teisingi).

13.4.                      Mano, kad atsakovas, siekdamas apsiginti, privalėjo pateikti objektyvius duomenis, kuriais rėmėsi teigdamas, jog į gyventojų sklypus patenkantis vanduo yra būtent nuotekos iš ieškovės statytų pastatų, ir patenka į gyventojų sklypus būtent todėl, jog ieškovė yra neišsprendusi jos kompetencijoje esančios problemos, sąlygojančios užliejimą. Be to, atsakovas turėjo įrodyti, kad ginčo teiginiai turėjo faktinį pagrindą jų paskleidimo metu, o ne aiškintis projektinių sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams proceso eigoje.

13.5.                      Teigia, kad teismas, atmesdamas ieškinį dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo, privalėjo nurodyti konkrečius įrodymus, kurie patvirtina atsakovo žinojimą apie minėtus faktus ginčo teiginių paskleidimo metu. Tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad ginčo teiginių paskleidimo metu atsakovas jokiais objektyviais duomenimis nesirėmė, o probleminę situaciją dėl gyvenvietės užliejimo lietaus nuotekomis lėmė ne „M7“ ir „M7 Sport“ netinkami projektiniai sprendiniai, tai visos teritorijos neišspręsta problema, ir atitinkamai už šios problemos sprendimą atsakinga ne ieškovė

13.6.                      Taip pat teigia, kad atsakovas patvirtino, jog ginčo teiginių paskleidimo metu neturėjo duomenų, jog „M7“ ir „M7 Sport“ komercinės paskirties pastatų statiniai neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl įrodymus savo teiginių pagrįstumui rinko bylos nagrinėjimo metu. Jau vien ši aplinkybė patvirtina atsakovo nesąžiningumą skleidžiant informaciją – atsakovas kategoriškai dėl susidariusios problemos kaltino ieškovę, nors neturėjo jokių tą patvirtinančių duomenų.

13.7.                      Nors teismas konstatavo, jog „nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės dalykinė reputacija buvo pažeista, nes atsakovo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovę ar kitaip specialiai jai pakenkti“, mano, kad teismas neįvardijo, kokiu konkrečiai faktiniu pagrindu ir iš kokių įrodymų nustatytu grindžia šią išvadą. Nesant jokių įrodymų dėl ginčo teiginių atitikimo tikrovei jų paskleidimo metu, tokia teismo išvada yra visiškai niekuo nepagrįsta ir niekinė. Teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir išvadas darė remdamasis subjektyviu prielankumu vienai iš šalių.

13.8.                      Pasak apeliantės, atsakovas informaciją pateikė tendencingai, selektyviai, dėl susiklosčiusios situacijos kaltinant išimtinai ir vienareikšmiškai tik ieškovę, nutylint realias problemos priežastis (tai yra neišspręstą klausimą dėl tinkamo nuotekų surinkimo užtikrinimo visoje teritorijoje, kas yra priskirta savivaldybės kompetencijai) nutylint ieškovės geranoriškai atliekamus veiksmus, siekiant kuo greitesnio problemos pašalinimo. Taigi atsakovo pateikta informacija pagal minėtus objektyvius kriterijus kvalifikuotina kaip pažeidžianti dalykinę reputaciją. Be to, nurodo, kad atsakovui ne kartą raštu buvo atsakyta apie susiklosčiusios situacijos atsiradimo priežastis, numatytų veiksmų planą, tačiau atsakovas, nepaisydamas turimos teisingos ir objektyvios informacijos, tyčia skleidė tikrovės neatitinkančias ir jokio objektyvaus pagrindimo neturinčias žinias, tokiu būdu tyčia pažeisdamas ieškovės dalykinę reputaciją.

13.9.                      Mano, kad šioje byloje nebuvo vykdomas teisingumas ir teisingas bylos nagrinėjimas, tai teismo kompetencijos stoka, pateikta subjektyvi ir tiesos kriterijų neatitinkanti teismo nuomonė, kuri nėra pagrįsta nei teismų praktika nei byloje esančiais įrodymais. Teismas, pasisakydamas dėl jo vertinimu „neetiško“ ieškovo pavadinimo, akivaizdžiai išreiškė savo subjektyvų priešiškumą ieškovo atžvilgiu, taigi buvo akivaizdžiai šališkas. Tai visiškai paaiškina teismo vengimą analizuoti situaciją teisiniu požiūriu.

14.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodo, kad, atsižvelgusi į tai, jog ši byla iškelta atsakovui A. N. dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo, susipažinusi su visa bylos medžiaga, šioje byloje laikosi neutralios pozicijos dėl bylos baigties ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

15.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliantės UAB „Minsko 7“ apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Teigia, kad atsižvelgus į įstatyminį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina prielaida, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas.

16.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. N. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.1.                      Teigia, kad siekdamas įrodyti ginčo teiginių objektyvų pagrindą, atsakovas byloje pateikė visą eilę rašytinių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtina atsakovo ir kaimyninių žemės sklypų užliejimo lietaus nuotekomis iš UAB „Minsko 7“ sklypo faktą. Nors ieškovė neigia UAB „Minsko 7“ atsakomybę dėl netinkamos lietaus nuotekų šalinimo sistemos įrengimo, šiuo atveju svarbu, jog tokius ieškovės argumentus, be kita ko, paneigia kompetentingų valstybės institucijų pozicija, kuri pateikta byloje, iškeltoje pagal ieškovės ieškinį dėl dalykinės reputacijos gynimo.

16.2.                      Akcentuoja, kad pačiai apeliantei apeliaciniame skunde pripažinus faktą, jog perteklinio lietaus vandens nuotekoms netelpant į M7 teritorijoje esančias infiltracines talpas ir „M7 Sport“ teritorijoje esančius infiltracinius šulinius, šios išteka iš „M7“ teritorijos į (duomenys neskelbtini) g. esantį griovį (lataką), apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovas yra neįrodęs savo teiginių pagrįstumo, vertintini kaip neteisingi ir atmesti.

16.3.                      Nurodo, kad ginčo teiginius  atsakovas teikė turėdamas 2020 m. birželio 9 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nedviprasmiškai ir aiškiai konstatuota, jog net ir pasibaigus lietui, vanduo stipria srove liejasi iš vamzdžio, išvesto iš apeliantei priklausiusios teritorijos, taip pat turėdamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 17 d. posėdžio protokolą, kuriame konstatuota, jog paviršinis vanduo iš apeliantės valdomis teritorijos koncentruotai išleidžiamas į (duomenys neskelbtini)g.

16.4.                      Pažymi, kad (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje susidarančių lietais nuotekų tvarkymo studijoje (ataskaitoje), kurią atliko E. M. sutarties, sudarytos 2021 m. vasario 3 d. su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, pagrindu, konstatuota: „<...>Įvertinus sklype esančių lietaus nuotekų tvarkymo įrenginių ir tinklų tūrius, galima teigti, kad sistema, pagal STR 2.07.01:2003, yra pajėgi priimti lietaus nuotekas pirmąsias 20 min. M7 projekte pasigesta detalesnio grunto charakteristikų įvertinimo. Iš projekte pateiktos medžiagos nėra galimybės įsitikinti, kad sukauptos nuotekos efektingai ir greitai infiltruojasi į gruntą. Iš gyventojų pateiktų duomenų matosi, kad įrenginiams pilnai užsipildžius iš sklypo išleidžiami dideli lietaus nuotekų kiekiai“. Studijoje nustatyta, kad iškritus dideliam krutulių kiekiui (iki 25 mm), vieni iš daugiausiai lietaus nuotekų iš savo sklypų išleidžiantys yra negyvenamosios paskirties M7 sklypai.

16.5.                      Atsakovas pritaria teismo sprendime padarytoms išvadoms ir konstatuoja, jog apeliantės argumentai apie tai, jog atsakovas  paskleidė žinią, o ne pateikė savo nuomonę jam aktualiais klausimais, šiuo konkrečiu atveju iš tikrųjų nebeturi jokios teisinės reikšmės, nes byloje įrodyta, kad kiekvienas A. N. samprotavimas, komentaras nelaikytinas nesąžiningu, neturinčiu faktinio pagrindo.

16.6.                      Be to, teigia, kad atsakovas A. N. pateikė įrodymus (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytą ir M. D., UAB „Minsko 7“ direktoriui, pateiktą savavališkos statybos aktą SSA-00-21906-00085, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos pranešimą apie savavališkai, neturint žemėtvarkos skyriaus sutikimo, valstybinėje žemėje UAB „Minsko „7 įrengtą paviršinių nuotekų išleidimo vamzdį) ir tokiu būdu įrodė, jog M7 ir „M7 Sport“ komercinės paskirties pastatų statiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

18.       Byloje ginčas kilo dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo – ieškovė kreipė į teismą, prašydama pripažinti atsakovo A. N. asmeninėje paskyroje, esančioje Youtube platformoje, parašytus ginčo teiginius neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovės dalykinę reputaciją,  taip pat įpareigoti atsakovą šiuos teiginius ištrinti bei priteisti neturtinę žalą. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad visi jo parašyti teiginiai yra pagrįsti ir teisingi, savo atsikirtimams pagrįsti atsakovas teikė į bylą įvairius rašytinius įrodymus – valstybės institucijų atsakymus, susitikimų su valstybės institucijomis ir ieškove garso įrašus ir pan.

19.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad nors dalis atsakovo parašytų teiginių yra konstatuojamojo pobūdžio, sprendė, kad savo teiginiais atsakovas siekė esamos probleminės situacijos dėl lietaus nuotekų šalinimo greitesnio išsprendimo ir nesiekė įžeisti bei pažeminti ieškovės dalykinės reputacijos.

20.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, teigdama, kad teismas nepagrįstai atsakovo teiginius priskyrė nuomonei, nevertino kiekvieno teiginio atskirai byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, nepagrįstai nepripažino jų pažeidžiančiais ieškovės dalykinę reputaciją. Apeliantės teigimu, atsakovo paskleisti teiginiai nėra teisingi, nes ieškovė nėra kalta dėl susidariusios situacijos, susijusios su lietaus nuotekų nutekėjimų ir gyvenamojo rajono užliejimu.

21.       Taigi šiuo atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jau 2018 m. greta ieškovei priklausančių statinių ir sklypų esančių gyvenamųjų namų gyventojai ir sklypų savininkai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su susidariusios probleminės situacijos dėl lietaus nuotekomis užtvindomų gyvenamųjų namų kiemų ir gatvių paaiškinimu, 2018 m. balandžio 29 d. raštas pasirašytas ne atsakovo. 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas kreipėsi į ieškovę su pretenzija, į kurią ieškovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė atsakymą. Atsakyme, be kita ko, nurodoma, jog dėl sutrikusio paviršinio vandens nutekėjimo ieškovė nėra kalta.

23.       2019 m. spalio 23 d. įvyko Vilniaus rajono savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovų susitikimas su gyventojais, į bylą pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuoti gyventojų ir valstybės institucijų atstovų teiginiai dėl užliejimų, dėl nuotekų šalinimo įrenginių įrengimo. 2019 m. lapkričio 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašte, be kita ko, nurodoma, kad pagal gautus leidimus sklypai (duomenys neskelbtini) g. 47 (LSNS-08-180820-00799) ir (duomenys neskelbtini) g. 11 (LSNS-08-180221-00246), esantys (duomenys neskelbtini). lietaus vandens surinkimą sprendžia sklypo viduje, o infiltraciniai talpai (liūčių metu) persipildžius, perteklinis vanduo patenka į (duomenys neskelbtini) g. 2020 m. birželio 17 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje vyko pasitarimas su (duomenys neskelbtini) bendruomenės atstovais, ieškove bei savivaldybės administracijos skyrių atstovais, kurio metu, be kita ko, svarstyta, kad paviršinio lietaus surinkimo sistema suprojektuota techniniais projektai M7 ir M7 Sport teritorijose neatlieka arba pilnai neatlieka savo funkcijos ir nesulaiko paviršinio lietaus vandens sklypų teritorijose, buvo pasiūlyta „kaip laikiną priemonę užsandarinti lietaus vandens išleidimo vamzdį iš M7 Sport teritorijos, nes dabartinis kamštis, esantis ant lietaus vandens išleidimo vamzdžio neveikia. M7 ir M7 Sport direktorius šiam pasiūlymui neprieštaravo“, protokole nurodoma, kad M7 ir M7 Sport direktorius informavo, jog kaip užsakovas yra padavęs į teismą rangovą dėl nekokybiškai atliktų darbų.

24.       Į bylą atsakovas taip pat pateikė 2020 m. birželio 9 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuojama, kad iš ieškovei priklausiusių pastatų teritorijų išvestas lietaus nuotekų vamzdis, iš kurio stipria srove liejasi vanduo net ir nustojus lyti, ir kuris užlieja privačių namų valdas.

25.       Byloje taip pat yra 2021 m. sausio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas (duomenys neskelbtini) bendruomenei, kuriame nurodoma, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius 2020 m. lapkričio 27 d. „Logistikos centro su administracinėmis patalpomis (7.9.) (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., dalies patalpų paskirties keitimo į gamybos, suformuojant nekilnojamojo turto kadastro objektą, projekto“ projektiniams pasiūlymams nepritarė ir nurodė šias pastabas: „Neatsakyta gyventojams, kodėl blogai funkcionuojančiame sandėliavimo pastate numatoma vykdyti dar agresyvesnę gamybinę veiklą, kai neplanuojama sutvarkyti šiuo metu blogai veikiančios įmonės teritorijoje uždarosios lietaus kanalizacijos sistemos, dėl ko gyventojai patiria materialinių nuostolių“; „Yra požymių, kad įrengta lietaus surinkimo sistema veikia netinkamai. Nurodykite priemones, kurios bus įgyvendintos, kad suprojektuota sistema veiktų tinkamai ir nepažeistų trečiųjų asmenų interesų. Papildykite projektą“.

26.       Atsakovas Youtube platformoje jam priklausančioje asmeninėje paskyroje paskelbė vaizdo įrašus ir tokius ginčo teiginius:

26.1.                      po 2020 m. lapkričio 24 d. vaizdo įrašu paskelbtas teiginys: „M7 Sport nuotekomis užtvindyta gyvenvietė“; 

26.2.                      po 2020 m. lapkričio 24 d. vaizdo įrašu paskelbtas teiginys: „M7 nuotekų plaunamas kelias ir užlieti gyv. sklypai“; 

26.3.                      po 2021 m. sausio 19 d. vaizdo įrašu paskelbti teiginiai: „M7 ir M7 sport išleidžiamos nuotekos užlieja kelius ir gyvenvietę“;  „Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ Įstatyme nenumatyta, kad nuotekų priimtuvas gali būti gatvė ir gyventojų sklypai. Nepaisant gyventojų skundų VRSA ir VTPSI to „nepastebėjo“ ir išdavė leidimus statyboms bei statinius priėmė...“;

26.4.                      po 2021 m. sausio 19 d. vaizdo įrašu paskelbti teiginiai: „Gyventojai iš savo sklypų siurbia M7 ir M7 sport nuotekas...“; „Užpiltas įvažiavimas, takai, kiemas, daržai, šiltnamiai, gerbūvis, rūsiai, kanalizacija, geriamo vandens gręžiniai... Ardomos pastatų konstrukcijos ir daroma didelė žala“;

26.5.                      po 2021 m. sausio 24 d. vaizdo įrašu paskelbti teiginiai: „Dėl nesurenkamų nuotekų kurios išteka už sklypų ribų išplaunamos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g.“; „Greta M7 sport sklypo (duomenys neskelbtini) g 47 yra du neužstatyti gyvenamieji sklypai, kurie priklauso UAB Minsko 7. Ši įmonė neišsprendusi nuotekų nuo kitų sklypų ir pastatų šiame siekia statyti trečią pastatą. Nuo teritorijų tekančios nuotekos išardo gatvių pagrindus, jos tampa nepravažiuojamos ir nepraeinamos. Įstatyme numatyta, kad nuotekos negali būti išleidžiamos į kelią, negali daryti žalos kitiems ir turi būti surinktos pas save.“;

26.6.                      po 2021 m. sausio 25 d. vaizdo įrašu paskelbtas teiginys: „Gretimas M7 sport sklypas ir (duomenys neskelbtini) g. išgraužta nuotekų“;

26.7.                      po 2021 m. sausio 29 d. vaizdo įrašu paskelbti teiginiai: „Logistikos verslo centro nuotekos „palaistė“ gyventojų veją, daržus ir šiltnamius”; „Po užliejimų geriamas vanduo tampa rudas, vietinė kanalizacija užliejama ir persipildžius jos turinys plaukia kiemuose...“;

26.8.                      po 2021 m. vasario 14 d. vaizdo įrašu paskelbti teiginiai: „M7 savo teritorijos sniegą išveža keli metrai už tvoros“;  „Gyventojai prašė išvežti sniegą kad M7 neužlietų gyvenvietės. Kodėl pasirinkta sniego neišvežti toliau, o sukrauti šalia? Kažin ar keli metrai už tvoros sniego suvežimas padės išvengti dar vieno užtvindymo...“;

26.9.                      po vaizdo įrašu 2021 m. vasario 17 d. paskelbti teiginiai: „M7 ir M7 sport išleidžiamos nuotekos“; „Net statybų metu niekas išleidžiamų nuotekų „nematė“ Vilniaus rajono savivaldybė, statybų priežiūrą atlikęs UAB Sweco Lietuva, rangovas UAB Naresta“;

26.10.                      po 2021 m. vasario 19 d. vaizdo įrašu paskelbtas teiginys: „(duomenys neskelbtini) g. tampa „kalnų upe“. Gal statęs UAB Minsko 7 direktorius galėtų padovanoti baidarių?..“;

26.11.                      po 2021 m. vasario 19 d. vaizdo įrašu paskelbtas teiginys: „M7 ir M7 sport išleidžiamos nuotekos“.

Dėl dalykinės reputacijos gynimo

27.       Ieškovė, pateikusi apeliacinį skundą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai atribojo nuomonę nuo žinios, nepagrįstai atsakovo išsakytus (parašytus) teiginius vertino kaip nuomonę ar problemos viešinimą, apeliantės teigimu, atsakovas be jokio pagrindo paskleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančias bei jos dalykinę reputaciją žeminančias žinias.

28.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK

29.       Asmens saviraiškos laisvė – saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė – įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnis; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis; Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, idėjas nėra absoliuti (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

30.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., EŽTT mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).

31.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 36,44 punktus). Taigi atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, jog žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

34.       Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas ginčijamais teiginiais  pareiškė savo nuomonę ir probleminės situacijos vertinimą bei išvadas apie tai, kas  yra nelaikytina žeidžiančiu ieškovės dalykinę reputaciją. Teismas konstatavo, kad atsakovas išreiškė savo subjektyvų požiūrį į analizuojamą, probleminę situaciją, siekė atkreipti dėmesį į aktualią problemą. Teisėjų kolegija, įvertinusi teiginių konstrukciją, aplinkybę, kad jie parašyti po vaizdo įrašais, tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes, su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka iš dalies.

36.       Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kai kurie teiginiai turi konstatavimo požymių, teismas jų nepripažino žinia ir vertino kaip nuomonę, kaip situacijos vertinimą. Visgi teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie teiginiai, kaip „M7 ir M7 sport išleidžiamos nuotekos“ „M7 ir M7 sport nuotekas...“, „Ši įmonė neišsprendusi nuotekų nuo kitų sklypų ir pastatų šiame siekia statyti trečią pastatą. Nuo teritorijų tekančios nuotekos išardo gatvių pagrindus“, „M7 savo teritorijos sniegą išveža keli metrai už tvoros“, „M7 ir M7 sport išleidžiamos nuotekos“, „Logistikos verslo centro nuotekos „palaistė“ gyventojų veją, daržus ir šiltnamius“ yra teiginiai apie faktus ir jais iš esmės paskleidžiama žinia, t. y. konstatuojama, kad nuotekos yra ieškovės, kad ieškovė neišsprendė savo teritorijos nuotekų problemos ir būtent šiems teiginiams gali būti taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. 

37.       Svarbu ir tai, kad ir pats atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teisme, gynėsi įrodinėdamas savo teiginių pagrįstumą ir juose pasakytą tiesą, t. y. iš esmės pripažino, kad skleidė žinią ir nurodė faktus apie ieškovės išleidžiamas lietaus nuotekas ir kaip po lietaus atrodo gretimini gyvenamųjų namų sklypai bei gatvės, tuo pačiu teigdamas, kad jo teiginiuose užfiksuota tiesa, tam pagrįsti teikė į bylą rašytinius įrodymus.

38.       Jau minėta, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, todėl šiuo atveju svarbu įvertinti ar atsakovo išsakyti teiginiai, kad jo vaizdo įrašuose užfiksuotos būtent ieškovės lietaus nuotekos, yra teisingi ir atitinkantys faktinę situaciją. Šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovo vaizdo įrašuose užfiksuotos paviršinio vandens nuotekos buvo išleidžiamos būtent iš ieškovei priklausiusių teritorijų. Tokia teismo išvada darytina ne tik iš byloje esančio 2020 m. birželio 9 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų aplinkybių bei nuotraukų, kuriose užfiksuotas iš ieškovės teritorijos išvestas lietaus nuotekų vamzdis ir iš jo bėgantis vanduo, bet ir iš 2019 m. lapkričio 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašto, 2020 m. birželio 17 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje vykusio pasitarimo su (duomenys neskelbtini) bendruomenės atstovais, ieškove bei savivaldybės administracijos skyrių atstovais protokolo, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai aptariama problema – lietaus vandens ištekėjimas į (duomenys neskelbtini) gatvę, kai ieškovei priklausiusiose teritorijose įrengta lietaus nuotekų surinkimo sistema persipildo. Be to, net ir pati ieškovė byloje neneigė fakto, kad lietaus vanduo plūsta nuo jos teritorijų, tačiau įrodinėjo, kad dėl to nėra ieškovės kaltės. Tačiau  šioje konkrečioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, kas yra atsakingas už ieškovės teritorijose susidariusį lietaus nuotekų perviršį, t. y. ar ieškovė, galimai įgyvendinusi netinkamus projektinius sprendinius, ar valstybės institucijos, galimai neišsprendusios lietaus nuotekų sistemų įrengimo problemos. Atsakovo po 2021 m. sausio 24 d. vaizdo įrašu nurodytas teiginys, kad „ši įmonė neišsprendusi nuotekų nuo kitų sklypų ir pastatų šiame siekia statyti trečią pastatą“ negali būti laikomas kaip konstatuojančiu ieškovės kaltę, kaip kaltinančiu ieškovę dėl visos susidariusios situacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo teiginiu atsakovas tik nurodė faktą, kad situacija dėl lietaus nuotekų šalinimo ieškovės teritorijoje nėra išspręsta, kas, pagal byloje surinktus duomenis, tuo metu buvo objektyvi tiesa.

39.       Juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Taigi, juridinio asmens dalykinę reputaciją galėtų pažeisti tik tokia informacija, kuri yra neatitinkanti tikrovės, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovo viešoje Youtube platformoje paskleisti teiginiai apie ieškovės lietaus nuotekas atitiko tikrovę, jie nebuvo išgalvoti, spręsti dėl ieškovės dalykinės reputacijos pažeidimo atsakovo išsakytais teiginiais (36 nutarties punktas) nėra pagrindo.

40.       Paskleistus teiginius pripažinus kaip nuomonę, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, būtina nustatyti, ar tokia nuomonė reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų. Pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

41.       Pasisakant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog nepaisant to, kad atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 57–59 punktai).

42.       Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, vienas iš esminių apeliantės argumentų dėl dalykinės reputacijos pažeidimo yra atsakovo teiginiai dėl, neva, ieškovės veiksmų gaunant statybos leidimus, dėl ieškovės statinių neatitikimo teisės aktų reikalavimams.

43.       Nors po 2021 m. sausio 19 d. vaizdo įrašu paskelbtas teiginys „Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ Įstatyme nenumatyta, kad nuotekų priimtuvas gali būti gatvė ir gyventojų sklypai. Nepaisant gyventojų skundų VRSA ir VTPSI to „nepastebėjo“ ir išdavė leidimus statyboms bei statinius priėmė...“, o po vaizdo įrašu 2021 m. vasario 17 d. paskelbtas teiginys „Net statybų metu niekas išleidžiamų nuotekų „nematė“ Vilniaus rajono savivaldybė, statybų priežiūrą atlikęs UAB Sweco Lietuva, rangovas UAB Naresta“, akivaizdu, kad šiuo teiginiuose atsakovas išreiškia tik nuogąstavimus (nuomonę) dėl susidariusios situacijos, kuriems, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo faktinį pagrindą. Nustatyta, kad dar 2019 m. spalio 23 d. įvykusiame Vilniaus rajono savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovų susitikime su gyventojais, savivaldybės atstovas (statybų skyriaus vyriausiasis specialistas) išsakė teiginius, kad nors leidimas ir yra, galbūt kažkas pražiūrėta, kad negali būti taip nuvestas vanduo ir pan.  Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teiginiai, išsakyti  valstybės instituciją atstovaujančio asmens, kuriuo netikėti atsakovas neturėjo pagrindo, o tuo pačiu ir pačios ieškovės atsakovui 2019 m. rugpjūčio 29 d. atsakyme nurodyta informacija, kad prie nuotekų prisijungta pagal savivaldybės išduotas prisijungimo sąlygas, kai savivaldybės 2019 m. lapkričio 25 d. rašte atsakovui nurodoma, kad prie sąlygų prisijungta nebuvo (nes nėra nuotekų tinklų), leido atsakovui susidaryti pagrįstą įsitikinimą, kad ieškovė lietaus nuotekų susirinkimą (nuleidimą) galimai įrengė ne pagal teisės aktų reikalavimus.

44.       Skundžiamame sprendime nurodyta, kad dalis teiginių yra klausiamojo pobūdžio („(duomenys neskelbtini) g. tampa „kalnų upe“. Gal statęs UAB Minsko 7 direktorius galėtų padovanoti baidarių?“; ...<...> Kodėl pasirinkta sniego neišvežti toliau, o sukrauti šalia?“) bei pateikta nuomonė (...<...> „Kažin ar keli metrai už tvoros sniego suvežimas padės išvengti dar vieno užtvindymo“). Sutiktina, kad būtent šie atsakovo parašyti teiginiai yra akivaizdžiai priskirtini nuomonės kategorijai atsižvelgus į aukščiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus (33–34 nutarties punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, po 2021 m. sausio 25 d. vaizdo įrašu nurodytu teiginiu „Gretimas M7 sport sklypas ir (duomenys neskelbtini) g. išgraužta nuotekų“ tėra aprašomas vaizdo medžiagoje nurodomas vaizdas, nėra aprašomi tam tikri faktai ar įvykiai, ir šis teiginys iš esmės neturi teisine prasme nei žiniai, nei nuomonei būdingų savybių. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovas būtų įkėlęs klaidinančius vaizdo įrašus, kad būtų įkėlęs kito sklypo ar kitos gatvės, nei nurodoma prie vaizdo įrašo, filmuotą medžiagą. Kadangi dėl šių teiginių apeliaciniame skunde nėra pasisakoma, teisėjų kolegija plačiau jų nenagrinėja (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

45.       Nors apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad visiškai nepagrįsti skundžiamo teismo sprendimo argumentai, jog atsakovas savo teiginiais nesiekė pažeisti ieškovės dalykinės reputacijos, nesiekė jos sumenkinti, įžeisti, apeliantės teigimu, teismas šios išvados nepagrindė, ji yra niekinė, teisėjų kolegija pritaria minėtiems skundžiamo teismo sprendimo argumentams. Visų pirma, byloje buvo nustatyta, kad atsakovo teiginiuose nurodyti faktai buvo teisingi, atitinkantys tikrovę ir neišgalvoti, o kai kuriuose teiginiuose išreikšta nuomonė buvo pagrįsta tuo metu buvusiu objektyviu pagrindu, leidusiu atsakovui tokią nuomonę susidaryti. Nei viename iš atsakovo parašytų teiginių nėra žeminančio pobūdžio žodžių, menkinančio ieškovę, kaip juridinį asmenį, specialiai ir nesąžiningai siekiant pakenkti jos dalykinei reputacijai. Nors atsakovo keliami vaizdo įrašai ir po jais rašomi teiginiai iš esmės buvo dažnai pasikartojantys (laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. vasario 19 d. padaryta 11 įrašų), jais akivaizdžiai buvo siekiama atkreipti dėmesį į sudėtingą tos gyvenvietės problemą dėl lietaus nuotekų, susidariusią nuo 2018 m., kuri 2021 m. dar nebuvo išspręsta, ir kuri liečia ne tik atsakovą, bet ir kitus tos teritorijos gyventojus. Atsižvelgus į tai, kad byloje nebuvo nustatytas nesąžiningos, žeidžiančios nuomonės paskleidimas, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti dalykinės reputacijos pažeidimo.

Dėl bylos procesinės baigties

46.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, nors iš dalies motyvuodamas kitais argumentais, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

47.       Nors apeliantė skunde teigia, kad teismas buvo subjektyvus ir šališkas, teismo šališkumo apeliacinės instancijos teismas nenustatė, juo labiau kad galutinis teisinis rezultatas šioje byloje lieka nepakitęs, t. y. ieškovės reikalavimai lieka atmesti. Vis dėlto, teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, nutaria pašalinti iš skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 22 punkto tokius motyvus: „kad didžiajai daliai pasaulio valstybių pripažinus Baltarusijos Respubliką valstybe – agresore, dalyvaujančia daug taikių žmonių žūčių atnešančiame kare, šios valstybės sostinės vardo naudojimas įmonės pavadinime išryškina pavadinimo etikos, o ne dalykinės reputacijos klausimą“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teismo nurodyti motyvai nėra susiję su nagrinėjama byla ir su joje sprendžiamu klausimu dėl atsakovo išdėstytų teiginių teisinio vertinimo ir ieškovės dalykinės reputacijos pažeidimo.

48.       Į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Nyderlandų Karalystė).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49.       Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas patyrė 1500 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Minsko 7“, į. k. 304450478, atsakovui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.