Civilinė byla Nr. e2-1670-924/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00359-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 7 d.

Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Transrevis“, uždaroji akcinė bendrovė „Kautra“, uždaroji akcinė bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė UAB „Artransa“ ieškiniu prašo: 1) pripažinti neteisėtu dirbtinį Pirkimo objekto I, III, IV dalių apjungimą; 2) pripažinti neteisėtu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T lyginamąjį svorį ir apskaičiavimo metodą, būdą; 3) pripažinti neteisėtais Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III skyriaus reikalavimus; 4) įpareigoti atsakovę nutraukti pirkimo procedūras; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovė vykdo tarptautinės vertės viešąjį pirkimą Nr. 489069 – „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“. Ieškovė UAB „Artransa” pateikė Perkančiajai organizacijai pretenziją dėl viešojo konkurso „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“ sąlygų ir nurodė, kad: 1) Pirkimo sąlygose taikomas vienintelis kokybės kriterijus „Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“ (T) (toliau – Kriterijus T) suteiktas lyginamasis svoris 30 iš 100, neskiriant jokio svorio kitiems, paslaugos kokybę iš esmės lemiantiems kriterijams, dėl kurių yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas, yra neproporcingas ir nepagrįstas, diskriminuoja tiekėjus; 2) Pirkime taikomas Kriterijus (T) yra neaiškus, netikslus ir 3) taikomo Kriterijaus (T) apskaičiavimas neleidžia tinkamai palyginti tiekėjų pasiūlymų bei pasiekti Pirkimo tikslo; 4) Pirkimo sąlygų reikalavimai pasiūlymų pateikimui yra neaiškūs, netikslūs; 5) Pirkimo objektas neteisėtai neišskaidytas į daugiau Pirkimo dalių. 2020 m. birželio 15 d. Perkančioji organizacija pateikė ieškovei atsakymą, kuriuo pretenzija buvo patenkinta iš dalies patikslinant kai kurias nurodytas neaiškias pirkimo sąlygas. Perkančioji organizacija patikslino Pirkimo sąlygų 88 p. ekonominio naudingumo kriterijaus Kokybė (T) balų skyrimo aprašomąją dalį ir formulę, tačiau esminių pažeidimų neištaisė ir pretenziją kitoje dalyje atmetė. Ieškovė procesinius dokumentuos grindžia šiais argumentais:

1.1.                      Pirkimo sąlygose ekonominio naudingumo kriterijui T „Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“ (toliau – Kriterijus T) suteiktas 30 proc. lyginamasis svoris yra neproporcingas ir nepagrįstas. Šiuo atveju neteisėtos yra tokios Pirkimo sąlygos, kuriomis transporto paslaugų kokybė vertinama tik pagal vienintelį kriterijų - transporto priemonės amžių, nors 2019 m. paslaugos kokybė buvo vertinama nustatant dar vieną vertinimo kriterijų - transporto priemonių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems asmenims ir jam buvo skiriama net 25 balai iš 100;

1.2.                      Atsakovė nepaaiškino, kodėl paslaugos kokybė vertinama tik pagal Kriterijų T, bet nevertinama, pagal kitus kokybės kriterijus, pavyzdžiui pagal autobusų pritaikymą žmonių su specialiaisiais gebėjimais poreikiams. Atsakovės argumentai dėl Kriterijaus T yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes 2019 m. byloje pati atsakovė nurodė, jog jos tikslas yra, kad kuo daugiau transporto priemonių būtų pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems asmenims, o dėl to paties klausimo šioje byloje, atsakovė jau nurodo priešingai, kad tokio poreikio, kad kuo daugiau transporto priemonių būtų pritaikyta specialiuosius poreikius turintiems asmenims apskritai nėra, ir todėl transporto priemonių, pritaikytų specialiųjų poreikių turintiems asmenims, kiekis (skaičius) nėra vertinamas kaip paslaugų kokybės kriterijus;

1.3.                      Kriterijaus T vertinimas neteisėtas, nes pagal jį vertinamas transporto priemonės amžius sutarties sudarymo metu, bet ne viso sutarties vykdymo metu, todėl didesnį balų kiekį gaus tiekėjai, kurie siūlys naujas transporto priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019 nenagrinėjo šio kriterijaus apskaičiavimo teisėtumo (2019 m. byloje šis klausimas net nebuvo keliamas ir teismas dėl to nebuvo pasisakęs), todėl atsakovės argumentai dėl Pirkimo sąlygose numatyto diskriminacinio transporto priemonių amžiaus vertinimo, jį vertinant tik Sutarties sudarymo momentu (ir skiriant tam net 30 balų lyginamąjį svorį), kai Sutartis sudaroma galimai net 9 metų ar dar ilgesniam laikotarpiui, yra visiškai nepagrįsti;

1.4.                      Kriterijaus T vertinimas neteisėtas ir dėl to, kad transporto priemonių amžius vertinamas metais, o ne mėnesiais. Atsakovės argumentai, kad yra lyginamas pateiktų transporto priemonių amžiaus vidurkis niekaip nepateisina Pirkimo sąlygose nurodyto netikslaus jo paskaičiavimo būdo, vertinant vien tik transporto priemonės metus. Be to Lietuvos apeliacinis teismas atsakovės nurodytoje byloje šio klausimo nesprendė; 

1.5.                      Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III skyriuje nurodytas reikalavimas su pasiūlymu pateikti aprašymą, kaip tiekėjas vykdys sutartį, yra neaiškus, netikslus, sudarantis sąlygas atsakovei dėl bet kokių priežasčių atmesti tiekėjų pasiūlymus;

1.6.                      Nagrinėjamu atveju nėra sąsajos tarp Pirkimo objekto dalių dydžio ir transporto priemonių amžiaus (naujumo), todėl atsakovės nurodytos abejonės dėl paslaugos kokybės vien dėl to, kad išskaidžius Pirkimo objektą į daugiau dalių neva tai automatiškai reikš, jog visi tiekėjai teiks pasiūlymus su itin senomis transporto priemonėmis yra visiškai nepagrįstas;

1.7.                      Pirkimo objektas I, III ir IV dalyse yra dirbtinai apjungtas. Atsakovės pateikti motyvai dėl Pirkimo neišskaidymo į mažesnes Pirkimo dalis nepagrįsti, todėl Pirkimo I, III ir IV dalys, pagal Pirkimo objektą galėtų būti skaidomos į mažesnes Pirkimo dalis – taip kaip siūlo ieškovė, arba į dar smulkesnes dalis. Pačios atsakovės atsiliepime nurodyta pozicija yra prieštaringa – atsakovė atsiliepimo 9 psl. 28.3 p. nurodė, kad Pirkimo skaidymas į daugiau dalių reikštų, jog būtų pateikta pasiūlymų su ženkliai didesne paslaugos kaina, o šioje atsiliepimo dalyje jau nurodo, kad skaidymas į smulkesnes dalis reikštų, jog būtų pateikta daugiau pasiūlymų su mažesne kaina, kas parodo, kad atsakovė pati nežino ar nevertina, kokią realiai įtaką tiekėjų pasiūlymuose nurodytai kainai turėtų pirkimo objekto skaidymas į smulkesnes dalis.

I.       Atsakovės procesinių dokumentų esmė

2.                      Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija prašo ieškovės UAB „Artransa“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo šiuos argumentus:

1.1.                      Viešai skelbiami duomenys apie ieškovės veiklą; ieškovės dublike cituojamas teismo sprendimas, apie kurį ieškovė turėtų žinoti tik tiek, kiek jis cituojamas apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kelia įtarimus, kad ieškovė atstovauja ne savo, o kito tiekėjo, kuris šiuo metu vykdydamas sutartį, žino maršrutų specifiką ir žino, kurie maršrutai yra pelningi, o kurie ne, todėl per ieškovę siekia, maršrutų paketus perskirstyti taip, kad visi pelningi maršrutai būtų viename pakete, o visi nepelningi – kitame ir tokiu būdu, būtent tas tiekėjas turėtų konkurencinį pranašumą prieš kitus dalyvius, ko pasėkoje tik jis galėtų laimėti tas pirkimo dalis, kurias pasirinko;

1.2.                       Ieškovė netinkamai supranta (interpretuoja) Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019, pateiktus paaiškinimus. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, jei lyginamieji svoriai nustatomi didesni, nei nurodyti Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse (toliau – Gairės), tuomet juos reikia aiškiai pagrįsti. Konkrečiu atveju kriterijų lyginamieji svoriai yra nustatyti laikantis Gairių;

1.3.                       Ieškovė nepagrįstai reikalauja, kad Pirkimo sąlygos būtų papildytos dar vienu ekonominio naudingumo kriterijaus „kokybė“ parametru, nors atsakovė tokio parametro į Pirkimo sąlygas neįtraukė nuo pat paskelbimo apie Pirkimą ir, kurio nereikalauja įtraukti jokie viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai;

1.4.                      Nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiavo, kad Kriterijui T pritaikius 30 proc. lyginamąjį svorį, tiekėjai, kurie Pirkime siūlytų paslaugas teikti su maksimaliai senomis 10 metų amžiaus transporto priemonėmis, norėdami konkuruoti su tiekėjais, kurie siūlo paslaugą teikti su visiškai naujomis transporto priemonėmis, turėtų pateikti 43 proc. mažesnį kainos pasiūlymą. Be to, natūralu, kad tiekėjas, kuris siūlo naujausias transporto priemones siūlys didžiausią kainą, o tiekėjas kuris siūlys paslaugą teikti su maksimaliai seniausiomis transporto priemonėmis siūlys pačią mažiausią kainą. Atitinkamai, kuo tiekėjas siūlys naujesnes transporto priemones tuo jo siūloma kaina augs, ir atvirkščiai. Pirkimo sąlygos leidžia tiekėjams siūlyti tiek maksimaliai seniausias (ne senesnes nei 10 metų amžiaus nuo pirmos registracijos datos) tiek pačias naujausias, tiek ir vidutiniškai naujas/senas transporto priemones;

1.5.                       Ieškovės ieškinio 18 p. pateikta lentelė, atsakovės nuomone, įrodo, ne tai, kad Kriterijaus T vertinimo tvarka yra netinkama ar nepagrįsta, o tai, kad ieškovės reikalavimas atsakovei išrasti formulę, kad Kriterijumi T būtų vertinamas transporto priemonių amžius visą sutarties vykdymo laikotarpį, yra nepagrįstas;

1.6.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad: 1) Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III skyriaus reikalavimas pateikti siūlomų teikti paslaugų aprašymą yra neaiškus, dviprasmiškas ir sudaro prielaidas neskaidriam tiekėjų pasiūlymų vertinimui, nes neaišku kokio tikslumo paslaugų teikimo aprašymą atsakovė laikys „išsamiu“, o kokį ne; 2) toks reikalavimas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą, riboja konkurenciją sudaro prielaidas neskaidriam ir nelygiavertiškam pasiūlymų vertinimui. Minėti argumentai nepagrįsti nes: 1) Pirkimo dokumentų paaiškinimai ir patikslinimai laikomi sudėtine Pirkimo dokumentų dalimi, jei tokie paaiškinimai pateikti visiems rinkos dalyviams laiku ir viešai; 2) reikalavimas pateikti paslaugų teikimo aprašymą yra skirtas tam, kad įsitikinti, kad tiekėjas yra pasirengęs vykdyti sutartį, t.y. kad jau teikdamas pasiūlymą jis įsivertino galimas rizikas, paslaugos teikimo aplinkybes ir pan.; 3) Pirkimo sąlygos nenustato, kad tiekėjo pasiūlymas gali būti atmestas jei tiekėjo pateiktas aprašas bus „neišsamus“;

1.7.                      Ieškinyje nepagrįstai teigiama, jog atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 2 d., nurodančią, kad tarptautinis pirkimas privalo būti skaidomas į dalis ir minėto įstatymo 35 str. 2 d. 9 p., nes Pirkimo sąlygose nepagrindė Pirkimo neskaidymo į dalis, kadangi Pirkimo objektas yra suskaidytas į keturias atskiras Pirkimo dalis dėl kiekvienos iš jų sudarant atskirą pirkimo sutartį su tos Pirkimo dalies laimėtoju. Rengiant Pirkimo dokumentus ir skelbiant apie Pirkimą viešųjų pirkimų įstatymo 35 str. 2 d. 9 p. nebuvo vadovaujamasi, nes Pirkimas buvo išskaidytas į keturias atskiras dalis, todėl ir pagrindimo, kodėl pirkimas neskaidomas, nereikėjo teikti;

1.8.                              Ieškovė nepateikė jokių motyvų kaip Pirkimo objekto neskaidymas į dar smulkesnes dalis apribojo jos galimybes dalyvauti bent vienoje Pirkimo dalyje ar visame Pirkime. Vienintelis motyvas, kuriuo remiasi ieškovė – kitų rinkos tiekėjų konkurencijos užtikrinimas, dalyvauti pirkime jiems sąlygų sudarymas. Bet kaip konkrečiai Pirkimo objekto išskaidymas į keturias dalis pažeidė ieškovės teises konkuruoti su kitais tiekėjas nėra aišku, kaip ir nėra aišku kaip buvo apribotos kitų galimų tiekėjų galimybės pateikti pasiūlymus Pirkimui.

II.       Trečiųjų asmenų procesinių dokumentų esmė

3.                      Trečiasis asmuo UAB „Kautra“ prašo ieškovės ieškinį dėl viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, Pirkimo Nr. 489069 atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti trečiojo asmens UAB „Kautra“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1.1.                      Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu, teigia, kad jis yra nepagrįstas ir turi būti atmestas;

1.2.                      Trečiojo asmens įsitikinimu atsakovė skelbdama konkursą, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019 padarytomis išvadomis dėl 2019 m. balandžio 19 d. atsakovės skelbto konkurso „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas Nr. 431032“ ir konkurso sąlygas parengė atsižvelgdama į teismo išaiškinimus;

1.3.                      Atsakovei nebuvo poreikio atskirai nustatyti papildomus balus autobusams, kurie yra pritaikyti neįgaliesiems, kadangi, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, autobusai, pritaikyti neįgaliesiems, nėra laikytini specifiniais bei sukuriančiais ypatingai didelę pridedamąją vertę. Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės yra pasisakęs, kad autobusų pritaikymas neįgaliesiems nėra specifinis ir specialusis kriterijus, kuris galėtų būti vertinamas papildomais balais. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovės paskelbtos konkurso sąlygos skiriant 30 balų transporto priemonėms pagal jų vidutinį amžių yra visapusiškai pagrįstos ir teisingos;

1.4.                       Nesutiktina ir su ieškovės dėstoma pozicija, kad atsakovė nepagrįstai suteikė paslaugos kokybės kriterijui itin didelį (30 balų iš 100) ir neproporcingą lyginamąjį svorį. Pažymėtina, kad 2019 metais organizuotame atsakovės analogiškame konkurse tiek kainai, tiek kokybei buvo suteikiamas lygiavertis svoris - po 50 balų. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą dėl minėto konkurso sąlygų pasisakė, jog atsakovė, skelbdama konkursą, turėjo vadovautis Gairėmis ir kainos lyginamajam svoriui suteikti 70-80 procentų, tuo tarpu kokybės kriterijui suteikti likusią dalį;

1.5.                      Nors ieškovė teigia, kad vertinimo kriterijus pagal transporto priemonių amžių yra ribojantis konkurse dalyvaujančių asmenų konkurenciją, tačiau atsižvelgiant į minėtą Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą akivaizdu, jog transporto priemonių amžius yra itin svarbus ir reikšmingas užtikrinti kokybišką keleivių vežimą ir viešąjį interesą;

1.6.                      Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovė transporto priemonių amžių turėjo vertinti ne tik metais, tačiau ir mėnesiais, nes transporto priemonių vertinimas ne tik metais, bet ir mėnesiais, būtų perteklinė sąlyga. Be to, dėl tokio vertinimo pasisakė ir Lietuvos apeliacinis teismas nurodydamas, kad: „Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad T2 kriterijus yra logiškas ir pagrįstas. Naujesnės transporto priemonės yra technologiškai pažangesnės, taigi amžiaus ribos autobusams nustatymas kartu su Pirkimo sąlygose nustatytu reikalavimu, jog autobusai atitiktų ne žemesnį kaip Euro IV arba lygiavertį taršos emisijos standartą, užtikrina geresnės kokybės autobusų tiekimą“;

1.7.                       Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovė ydingai vertina transporto priemonių amžiaus vidurkį sutarties sudarymo momentu. Trečiojo asmens vertinimu toks perkančiosios organizacijos vertinimas yra visiškai pagrįstas ir realus, kadangi perkančioji organizacija turi įsitikinti, jog konkursą laimėjęs vežėjas turės galimybę įvykdyti sutartį;

1.8.                      Trečiasis asmuo nesutinka su ieškove, kad atsakovė neaiškiai ir nedetalizuotai nurodė reikalavimą Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III skyriaus nuostatuose, kadangi trečiajam asmeniui, kaip konkurso dalyviui, ši sąlyga pasirodė aiški ir suprantama. Be to, buvo gauti atsakovės paaiškinimai dėl minėto punkto, kur atsakovė detalizavimo ir išsamiai paaiškinimo šio punkto reikalavimus;

1.9.                      Ginčo punkte nurodytas reikalavimas pateikti sutarties įvykdymo verslo modelį nėra vertinamas balais. Tai reiškia, jog pasiūlymas galėtų būti atmestas tik tuo atveju, jeigu tiekėjas nepateiktų paaiškinimų arba negebėtų nurodyti kaip būtų vykdoma sutartis ir kaip būtų valdomos rizikos situacijos. Vien pastaroji pirkimo sąlygų nuostata nesuteikia galimybės perkančiajai organizacijai atmesti pasiūlymą dėl neaiškių priežasčių;

1.10.                      Ieškovės argumentas, kad Pirkimas nėra suskaidytas į dalis yra nepagrįstas. Pirkimas susideda iš keturių dalių, kurios apima 32 maršrutus. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas neįpareigoja perkančiosios organizacijos kiekvienam maršrutui organizuoti atskiro konkurso, perkančiosios organizacijos sprendimas pirkimą skaidyti į keturias dalis yra visiškai logiškas ir ekonomiškai pagrįstas.

1.       Trečiasis asmuo UAB „Transrevis“ prašo ieškovės UAB „Artransa“ ieškinį Perkančiajai organizacijai Kauno rajono savivaldybės administracijai atmesti bei priteisti iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Transrevis“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

4.1.        Ieškovė ieškinyje nurodydama tariamus pažeidimus nepagrindė ir neįrodė, jog atitinkamos jo ginčijamos Pirkimo sąlygos pažeidžia jos teises ar kaip nors kitaip riboja galimybes pateikti pasiūlymą ir dalyvauti Pirkime. Dėl šios priežasties ieškovės pozicija ir ieškinys neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos naujausios praktikos dėl tiekėjų galimybių ir suinteresuotumo ginčyti pirkimo dokumentų sąlygas;

4.2.        Ieškovė niekaip nepagrindė ir neįrodė, o iš esmės ir net neįrodinėja kaip Pirkimo objekto suskaidymas į keturias dalis pažeidžia jos teises ar riboja galimybes dalyvauti pirkime. Tuo tarpu, motyvai dėl konkurencijos ribojimo ir pan. apeliuoja į viešąjį interesą, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nepagrindžia ir nepateisina ieškovės teisinio suinteresuotumo kvestionuoti tokias sąlygas;

4.3.        VPĮ 28 str. yra įtvirtinta pareiga skaidyti tarptautinio viešojo pirkimo objektą į dalis, išskyrus tam tikras įvardintas išimtis. Šiuo atveju Perkančioji organizacija įvykdė pareigą skaidyti Pirkimo objektą į dalis ir, todėl negali būti laikoma, kad Pirkimo sąlygos šiuo požiūriu pažeidžia VPĮ 28 str. 2 d. ar viešųjų pirkimų principus;

4.4.       Skaidant pirkimus į dar smulkesnes dalis, tiekėjų galėtų būti atrankama dar daugiau, tačiau tokiu atveju didėtų administravimo ir kontrolės išlaidos, o atskiras dalis laimėtų dalis tų pačių tiekėjų, todėl savaime tai nekuria jokios pridėtinės vertės, o reikalavimai smulkinti pirkimo objektą iki smulkiausių dalių yra neproporcingi ir neatitiktų viešųjų pirkimų tikslo (racionaliai naudoti lėšas) (VPĮ 17 str. 2 d.);

4.5.        Atmestini ieškovės argumentai dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų neteisėtumo, kuriais be kita ko ieškovė taip pat niekaip nepagrindžia savo teisių pažeidimo – kaip ir mini pati ieškovė, teisme jau spręstas ginčas ir buvo konstatuota, jog transporto priemonių amžius gali būti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019), kas reiškia, jog iš esmės klausimas dėl paties reikalavimo teisėtumo yra jau išspręstas res judicata;

4.6.        Iš ieškovės ieškinio nėra aišku kaip ir kodėl visiems vienodai taikomas kriterijaus vertinimo svoris - 30 balų iš 100, pažeidžia ieškovės interesus ar riboja jos galimybes dalyvauti Pirkime, todėl darytina išvada, jog šie reikalavimai nepagrįsti ir neatitinka nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos;

4.7.        Motyvai dėl nelygiavertės padėties, į kurią gali pakliūti tiekėjai, numatantys paslaugų teikimo pradžioje naudoti naujus autobusus ir senesnius autobusus, yra taip pat nepagrįsti, nes: 1) ieškovė šių teiginių niekaip nepagrindžia ir apskritai nėra aišku, gal pati ieškovė turi arba turi galimybes įsigyti naujus autobusus, tačiau ginčija sąlygas siekdama nutraukti pirkimą; 2) ieškovė nepagrįstai teigia, kad siūlant naujas ir senesnes transporto priemones pasiūlymai yra identiški; 3) vertinant šių pasiūlymų (naujos transporto priemonės ir senesnės) lygiavertiškumą ir būtinas reinvesticijas sutarties vykdymo metu, reikia pažymėti, kad ieškovė sąmoningai ignoruoja tai, jog transporto priemonių įsigijimas yra amortizuojamas per ilgą terminą ir šie kaštai priskiriami veiklos kaštams. Todėl šiuo atveju klaidinga teigti, kad kaštus vežėjas patiria tik įsigydamas autobusus, o atitinkamai siūlydamas, pvz. 4 metų senumo jau turimus autobusus, kaštų nepatiria, o galimai patirs ateityje pirkdamas naujus autobusus, t.y. tarsi išimtinai su pirkimo sutarties vykdymu bus patiriami visi naujų autobusų įsigijimo kaštai;

4.8.        Ieškovė galėjo ir turėjo kreiptis dėl pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III skyriaus nuostatų paaiškinimo, jei ji nesuprato kokių nors nuostatų.

2.       Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ prašo ieškovės ieškinį dėl viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos argumentus:

5.1.        Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Pirkimo sąlygų 89 p. (85 p.) nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai yra nepagrįsti, pažeidžiantys VPĮ 35 str. 4 d. ir 55 str. 5 d. reikalavimus, kadangi atsakovė nuosekliai rėmėsi 2017 m. spalio 31 d. (kartu su vėlesniais atnaujinimais) Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintomis Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėmis bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 1161-381/2019;

5.2.        Atmestinas ieškovės argumentas, jog Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III skyriaus reikalavimas yra netikslus ir neaiškus, kadangi ginčijamos konkurso nuostatos yra aiškios, patyrusiam rinkos dalyviui turi būti suprantamos;

5.3.        Nesutiktina su ieškovės teiginiu, kad Pirkimo objektas neteisėtai nėra išskaidytas į daugiau Pirkimo dalių, nes analizuojamo atsakovės rengiamo Pirkimo atveju didesnės dalys yra ekonomiškai naudingesnės ir Perkančiajai organizacijai, ir tiekėjui.

I.       Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

3.       Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė:

3.1.        Dėl pasiūlymų vertinimo kriterijaus „Kokybė (T) Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“ teisėtumo. Tarnybos nuomone, tuo atveju, jeigu būtų nustatytas minėto pasiūlymų vertinimo kriterijaus tikslingumas, Pirkime nustatytas lyginamasis kriterijaus svoris nebūtų laikomas nepagrįstai per dideliu, kadangi nustačius tokio dydžio lyginamąjį svorį, kainos kriterijus išlieka svarbiausiu, tačiau taip pat tiekėjai yra skatinami realiai varžytis teikiant ir kuo mažesnio amžiaus autobusus;

3.2.        Dėl Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III dalyje nustatyto reikalavimo ir Perkančiosios organizacijos pateikto jo paaiškinimo aiškumo ir tikslumo. Nagrinėjamu atveju manytina, kad reikalavimas buvo patikslintas papildomais atsakovės paaiškinimais, nurodant konkrečią informaciją, kokią tiekėjams reikia pateikti (pvz. autobusų kiekis; autobusų dydis; autobusų, pritaikytų SPTŽ kiekis; konkrečios rizikos, kurios gali atsirasti vykdant sutartį; šių rizikų sprendimo būdai), todėl pagrindo pripažinti Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III dalyje nustatytą reikalavimą neaiškiu ir netiksliu nenustatyta. Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III dalyje įtvirtintas reikalavimas pripažintinas tikslingu ir susijusiu su Pirkimo technine specifikcija, kadangi reikalavimai, susiję su bendrąja autobusų keitimo tvarka yra nurodyti Pirkimo techninės specifikacijos 33.1 punkte, o reikalavimai, susiję su autobusais, pritaikytais SPTŽ, jų keitimo tvarka, reglamentuoti Pirkimo techninės specifikacijos 29, 33.1 ir 33.4 punktuose;

3.3.        Dėl Pirkimo neskaidymo į daugiau dalių. Nagrinėjamu atveju, Pirkimas buvo išskaidytas į keturias dalis pagal Kauno rajono gyvenviečių geografinį išsidėstymą, todėl Perkančioji organizacija įvykdė VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą skaidyti tarptautinį Pirkimą į dalis. Šiuo atveju, atsižvelgiant į keleivinio transporto priemiestiniais autobusais rinką, bylos nagrinėjimo metu svarbu nustatyti, ar I – IV Pirkimo dalyse nustatyti maršrutų kiekiai nėra neadekvačiai per dideli.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

I.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVPIS) 2019 m. balandžio 19 d. paskelbė tarptautinės vertės viešąjį atvirą konkursą „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 431032.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019 pakeitė Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą ir pripažino neteisėtomis atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos viešojo konkurso Nr. 431032 „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“: 1) sąlygų 89 punktą ta apimtimi, kiek jame nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai; 2) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų T3, t. y. Pirkimo sąlygų 89 punkto lentelės 2.3 punktą bei Pirkimo sąlygų 95 ir 95.5 punktus; 3) sąlygų 93.2 punktą ir techninių specifikacijų 33 punkto lentelės dalį „Pritaikymas neįgaliesiems“ ta apimtimi, kiek joje nedetalizuoti neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais skirtos vietos autobuse įrengimo reikalavimai; 4) nutraukė viešojo konkurso procedūras.

6.       Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija CVPIS 2020 m. gegužės 27 d., įvertindama Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, pakartotinai paskelbė tarptautinės vertės viešąjį atvirą konkursą „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 489069. Pirkimas suskaidytas į keturias pirkimo dalis pagal sudarytus vietinio (priemiestinio) autobusų maršrutų paketus.

7.       Ieškovė UAB „Artransa” 2020 m. birželio 5 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl neteisėtų konkurso sąlygų nustatymo, kurioje nurodė, kad (1) Pirkimo sąlygose taikomas vienintelis kokybės kriterijus „Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“ (T) (toliau – Kriterijus T) suteiktas lyginamasis svoris 30 iš 100, neskiriant jokio svorio kitiems, paslaugos kokybę iš esmės lemiantiems kriterijams, dėl kurių yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas, yra neproporcingas ir nepagrįstas, diskriminuoja tiekėjus; (2) Pirkime taikomas Kriterijus (T) yra neaiškus, netikslus ir (3) taikomo Kriterijaus (T) apskaičiavimas neleidžia tinkamai palyginti tiekėjų pasiūlymų bei pasiekti Pirkimo tikslo; (4) Pirkimo sąlygų reikalavimai pasiūlymų pateikimui yra neaiškūs, netikslūs; (5) Pirkimo objektas neteisėtai neišskaidytas į daugiau Pirkimo dalių; (6) pretenzijoje nurodyti neatitikimai yra esminiai, todėl Pirkimas turi būti nutrauktas.

8.       Perkančioji organizacija 2020 m. birželio 15 d. ieškovei pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad pretenziją patenkina iš dalies, patikslinant Pirkimo sąlygų 88 p. ekonominio naudingumo kriterijaus Kokybė (T) balų skyrimo aprašomąją dalį ir formulę. Kitoje dalyje pretenzija buvo atmesta.

9.       Ieškovė 2020 m. birželio 26 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašoma: 1) pripažinti neteisėtu dirbtinį Pirkimo objekto I, III, IV dalių apjungimą; 2) pripažinti neteisėtu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T lyginamąjį svorį ir apskaičiavimo metodą, būdą; 3) pripažinti neteisėtais Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III skyriaus reikalavimus; 4) įpareigoti atsakovę nutraukti pirkimo procedūras.

10.       Taigi, ginčas byloje kilęs dėl atsakovės pirkimo sąlygose nustatyto ekonominio naudingumo kriterijaus T lyginamojo svorio ir jo apskaičiavimo metodo bei pirkimo neišskaidymo į daugiau pirkimo dalių, teisėtumo ir pagrįstumo, o taip pat dėl pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III skyriaus reikalavimo pateikti siūlomų teikti paslaugų aprašymą atitikties lygiateisiškumo principui.

Dėl pasiūlymų vertinimo kriterijaus „Kokybė (T) Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“ teisėtumo

11.       Pirkimo sąlygų 85 punkte įtvirtintas pasiūlymų vertinimo kriterijus – „Kokybė (T) Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“, nurodytas ir šio kriterijus lyginamasis svoris (30 balų iš 100). Pirkimo sąlygų 7 priedo 1 priede „Vidutinio amžiaus skaičiuoklė“, nustatytas vidutinio transporto priemonių amžiaus skaičiavimo būdas kartu su Perkančiosios organizacijos parengtomis formulėmis. Apskaičiavus vidutinį transporto priemonės amžių, už šį vertinimo kriterijų skiriami balai apskaičiuojami remiantis Pirkimo sąlygų 88 punkte įtvirtinta formule.

12.       VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą inter alia išrenka pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus. VPĮ 55 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus. Byloje nekilo ginčo, kad nagrinėjamu atveju nustatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus yra objektyviai patikrinamas, aiškus ir tikslus, todėl Perkančiajai organizacijai privaloma pagrįsti kokybės kriterijaus, kurį taikant vertinamas tiekėjų siūlomų transporto priemonių vidutinis amžius, reikalingumą ir tikslingumą.

13.       Ieškovės vertinimu, pirma, paslaugos kokybę atsakovė vertindama tik pagal transporto priemonės amžių, antra, paslaugos kokybės kriterijui (transporto priemonės amžius) suteikdama itin didelį (30 balų iš 100) ir neproporcingą lyginamąjį svorį, trečia, vertindama transporto priemonių amžių tik metais, o ne ir mėnesiais, ir ketvirta, vertindama transporto priemonės amžių tik sutarties sudarymo momentu, - atsakovė nustatė neproporcingas, netikslias, nepagrįstas ir diskriminuojančias Pirkimo sąlygas, kurios turi būti panaikintos. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka bei juos atmeta kaip nepagrįstus.

14.       Teismas sutinka su atsakove, kad transporto priemonių amžius yra itin svarbus ir reikšmingas užtikrinant kokybišką keleivių vežimą ir viešąjį interesą, todėl perkančiosios organizacijos nustatytas kokybės (T) kriterijus logiškas ir pagrįstas. Naujesnės transporto priemonės yra technologiškai pažangesnės, taigi amžiaus ribos autobusams nustatymas kartu su Pirkimo sąlygose nustatytu reikalavimu, jog autobusai atitiktų ne žemesnį kaip Euro IV arba lygiavertį taršos emisijos standartą (Pirkimo dokumentų 1 priedas I d Techninė specifikacija 33.3 p.), užtikrina geresnės kokybės autobusų tiekimą. Nustatytas maksimalus transporto priemonės amžius leidžia tikėtis, kad tiekėjai paslaugas teiks su naujesnėmis ir aplinką mažiau teršiančiomis transporto priemonėmis ir šios paslaugos teikimo metu neįvykusių reisų skaičius bus mažesnis nei tais atvejais, jei tokie reikalavimai nebūtų nustatyti. Šio kokybės kriterijaus teisėtumą jau yra įvertinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019, kurioje be kita ko buvo sprendžiamas amžiaus ribos autobusams nustatymo pagrįstumas. Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygos leidžia tiekėjams siūlyti tiek maksimaliai seniausias (ne senesnes nei 10 metų amžiaus nuo pirmos registracijos datos), tiek pačias naujausias, t.y. įvairaus amžiaus transporto priemones, perkančiajai organizacijai nustačius, kad kokybės kriterijus (T) yra Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius. Taigi sutiktina su atsakove, kad konkurencija yra užtikrinama visiems tiekėjams vienodai, sudarant sąlygas pagal savo galimybes ir strategiją teikti pasiūlymus Pirkimui ir lygiateisiškai tiek pagal kainą tiek pagal kokybę konkuruoti dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Taip pat nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė vertindama transporto priemonės amžių tik sutarties sudarymo momentu, kai numatoma reali Sutarties trukmė ne vieneri metai, nustatė neproporcingas bei nepagrįstas ir diskriminuojančias Pirkimo sąlygas. Akcentuotina, kad perkančioji organizacija būtent prieš pasirašant viešojo pirkimo sutartį turi įsitikinti, jog konkursą laimėjęs vežėjas turės technines galimybes įvykdyti sutartį, o ne kaip siekia ieškovė – po kelerių metų, juolab, kai nuo to kokio amžiaus siūlomos transporto priemonės priklauso ne tik paslaugos kokybė, bet ir paslaugos kaina (transporto priemonių įsigijimas yra amortizuojamas per ilgą terminą ir šie kaštai priskiriami veiklos kaštams). Taigi, tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius (T kriterijus) yra susijęs su Pirkimo objektu ir jo kokybe, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad perkančioji organizacija nustatė neproporcingas, nepagrįstas ir diskriminuojančias Pirkimo sąlygas.

15.       Ieškovė nepateikė jokių objektyvių ir įtikinamų argumentų, jog transporto priemonių amžiaus skaičiavimas tik pagal metus, o ne pagal metus ir mėnesius, pažeidžia jos teises bei interesus, juolab kai toks transporto priemonių amžiaus vertinimas yra nusistovėjęs visuomeniniame gyvenime bei visuotinai žinomas. Be to, teismo vertinimu transporto priemonių vertinimas ne tik metais, bet ir mėnesiais, būtų perteklinė sąlyga, kuri neturėtų esminės įtakos tiekėjų konkurencijos užtikrinimui (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). 

16.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad paslaugos kokybė turėjo būti vertinama ne tik pagal transporto priemonės amžių, bet ir jo pritaikymą neįgaliųjų poreikiams. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, jog dėl to, kad pagal Pirkimo dokumentus nustatytas minimalus privalomas techninis reikalavimas keleivių vežimo paslaugoms teikti naudojamoms viešojo transporto priemonėms, jas pritaikant specialių poreikių turintiems žmonėms, dar papildomai Pirkime tam būtų suteiktas lyginamasis svoris. Lietuvos apeliacinis teismas (civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019) iš esmės yra pasisakęs, kad autobusų pritaikymas neįgaliesiems nėra specifinis ir specialusis kriterijus, kuris galėtų būti vertinamas papildomais balais.

17.       Teismui nustačius minėto pasiūlymų vertinimo kriterijaus tikslingumą, nėra pagrindo Pirkime nustatyto lyginamojo kriterijaus svorio laikyti nepagrįstai per dideliu, kadangi nustačius tokio dydžio lyginamąjį svorį, kainos kriterijus išlieka svarbiausiu, tačiau taip pat tiekėjai yra skatinami realiai varžytis teikiant ir kuo mažesnio amžiaus autobusus. Tokiai teismo išvadai pritaria ir Viešųjų pirkimų tarnyba bei toks lyginamojo svorio dydis atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytą Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse.

Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III dalyje nustatyto reikalavimo ir Perkančiosios organizacijos pateikto jo paaiškinimo aiškumo ir tikslumo

18.       Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo „Tiekėjo techninis pasiūlymas“ III dalyje nustatyta, kad „Tiekėjas privalo išsamiai aprašyti ir pagrįsti visą numatomų vykdyti paslaugų eigą. Aiškiai, papunkčiui nurodyti pagrindinius paslaugų kriterijus, nurodyti tikėtinas rizikas galinčias atsirasti tiekėjui vykdant paslaugas, apibūdinti kokių priemonių tiekėjas imsis siekiant jas užkardyti ar spręsti.“

19.       2020 m. birželio 15 d. atsakovės atsakyme į ieškovės pretenziją ir 2020 m. birželio 23 d. atsakyme į tiekėjo 5 klausimą, atsakovė papildomai paaiškino Pirkimo Sąlygų 7 priedo 2 priedo III skyriaus reikalavimą ir nurodė, kad: „<..> privaloma pateikti laisvos formos siūlomų paslaugų atlikimo aprašymą kuriame tiekėjas privalo išsamiai aprašyti visą numatomų vykdyti paslaugų eigą: aiškiai, papunkčiui nurodyti pagrindinius paslaugų kriterijus kiek ir kokio dydžio autobusų bus naudojama šio maršrutų paketo aptarnavimui įskaitant rezervą (pakaitinius autobusus) pagal Techninės specifikacijos 33.1. p. reikalavimus, kiek ir kaip (kokiais techniniais sprendiniais: žemagrindžiai autobusai ar autobusai su įrengtomis rampomis arba keltuvais) iš šių autobusų bus pritaikyta SPTŽ (t. y. specialiųjų poreikių turintiems žmonėms) pagal Techninės specifikacijos 29 p. reikalavimus kaip to reikalaujama Techninės specifikacijos 33.4. p.; siekiant užtikrinti tinkamą Pirkimo sutarties vykdymą nurodyti tiesiogiai su sutarties vykdymo aplinkybėmis susijusias tikėtinas rizikas galinčias atsirasti tiekėjui vykdant paslaugas, apibūdinti kokių priemonių tiekėjas imsis siekiant jas užkardyti ar spręsti: aiškiai nurodyti kaip tiekėjas ketina pagal Pirkimo dokumentų ir Pirkimo sutarties nuostatas užtikrinti reiso įvykdymą sugedus vienam ar keliems maršruto paketų autobusams; aiškiai nurodyti kaip tiekėjas užtikrins, kad maršrute dirbantys vairuotojai atitiktų Pirkimo sutartyje keliamus reikalavimus“.

20.       Ieškovės teigimu, net ir atsakovei pateikus papildomą minėto reikalavimo paaiškinimą, liko neaišku, ką reiškia Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III skyriuje nurodoma sąvoka „išsamiai aprašyti ir pagrįsti visą numatomų vykdyti paslaugų eigą“, t. y. nenurodyti kriterijai, kada aprašymas laikomas išsamiu, o kada ne; neaišku, kas Perkančiosios organizacijos bus laikoma „tikėtinomis rizikomis galinčiomis atsirasti tiekėjui vykdant paslaugas“, kiek tokių rizikų reikia išskirti ir kiek detaliai jas aprašyti; neaišku kas bus Perkančiosios organizacijos laikoma tinkama rizikų užkardymo ar sprendimo priemone, t. y. kiek priemonių reikia nurodyti ir kokio detalumo jos turi būti, kad būtų laikomos aiškiomis; neaišku, ką tiekėjas turi nurodyti, kad būtų laikomas aiškiai pagrindusiu, kad maršrute dirbantys vairuotojai atitiktų Pirkimo sutartyje keliamus reikalavimus.

21.       VPĮ 35 straipsnio 4 dalis nustato, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

22.       Teismo vertinimu Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III dalyje įtvirtintas reikalavimas yra pakankamai aiškus, juolab, kad jis buvo patikslintas papildomais atsakovės paaiškinimais, nurodant konkrečią informaciją, kokią tiekėjams reikia pateikti (pvz. autobusų kiekis; autobusų dydis; autobusų, pritaikytų SPTŽ kiekis; konkrečios rizikos, kurios gali atsirasti vykdant sutartį; šių rizikų sprendimo būdai). Šis reikalavimas yra susijęs su Pirkimo dokumentais bei sudaro galimybę perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjų pajėgumu įvykdyti sutartį. Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygos nenustato, kad tiekėjo pasiūlymas gali būti atmestas jei tiekėjo pateiktas aprašas bus „neišsamus“. Be to, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis, 55 straipsnio 9 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė turi teisę kreiptis dėl pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III skyriaus nuostatų paaiškinimo, jei jai neaiškūs kokie nors Pirkimo dokumentų reikalavimai.

        Dėl pirkimo ne skaidymo į daugiau dalių

23.       VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis (VPĮ 28 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas yra pagrįstas svarbiomis priežastimis ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).

24.       Nagrinėjamu atveju, Pirkimo objektas yra suskaidytas į keturias atskiras Pirkimo dalis pagal sudarytus vietinio (priemiestinio) autobusų maršrutų paketus (Pirkimo sąlygų 15 punktas): I pirkimo dalis (9 maršrutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė (12 mėnesių) rida sudarys apie 1.180.279 km) – maršrutų paketo, į kurį patenka Domeikavos, Panevėžiuko, Babtų, Užliedžių ir Vandžiogalos krypčių Kauno rajono vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai, aptarnavimo paslaugos (Pirkimo objekto I dalies techninės specifikacijos 5 p.); II pirkimo dalis (5 maršrutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė (12 mėnesių) rida sudarys apie 670.746 km) – maršrutų paketo, į kurį patenka Raudondvario, Kulautuvos, Vilkijos ir Čekiškės krypčių Kauno rajono vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai, aptarnavimo paslaugos (Pirkimo objekto II dalies techninės specifikacijos 5 p.); III pirkimo dalis (9 maršrutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė (12 mėnesių) rida sudarys apie 1.744.400 km) – maršrutų paketo, į kurį patenka Zapyškio, Ežerėlio, Ringaudų, Pažėrų, Mastaičių ir Juragių ir Linksmakalnio krypčių Kauno rajono vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai, aptarnavimo paslaugos (Pirkimo objekto III dalies techninės specifikacijos 5 p.); IV pirkimo dalis (9 maršrutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė (12 mėnesių) rida sudarys apie 1.303.091 km) – maršrutų paketo, į kurį patenka Rokų, Vaišvydavos, Piliuonos, Karmėlavos ir Neveronių krypčių Kauno rajono vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai, aptarnavimo paslaugos (Pirkimo objekto IV dalies techninės specifikacijos 5 p.). Taigi, Perkančioji organizacija įvykdė VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą skaidyti tarptautinį Pirkimą į dalis. Kadangi Pirkimas buvo išskaidytas į keturias atskiras dalis, todėl ir pagrindimo, kodėl pirkimas neskaidomas pagal VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 9 punktą nereikėjo teikti (VPĮ 28 straipsnio 2 dalis).

25.       Ieškovės vertinimu, Pirkimo objektas I, III ir IV Pirkimo dalyse yra dirbtinai apjungtas, o atsakovė nepateikė pagrindimo kodėl Pirkimo objektas minėtose dalyse negali būti skaidomas dar smulkiau, t.y. pirkimo objektą skaidant pagal keleivių vežimo kryptis (kiekvieną Pirkimo dalį skaidant mažiausiai į dvi dalis) arba į dar smulkesnes dalis – pirkimo objektą skaidant pagal maršrutus (Pirkimo objektą sudaro viso 32 maršrutai). Nagrinėjamu atveju reikšminga nustatyti, ar I, III ir IV Pirkimo dalyse nustatyti maršrutų kiekiai nėra neadekvačiai per dideli.

26.       Teismas sutinka su atsakove, kad jos sprendimas skaidyti Pirkimą į keturias dalis yra pakankamas bei I, III ir IV Pirkimo dalyse nustatyti maršrutų kiekiai nėra neadekvačiai per dideli, kadangi sudaro galimybes tiekėjams konkuruoti dėl pirkimo sutarčių sudarymo, leidžia pasiekti kokybišką paslaugos teikimą ir, kartu, užtikrina racionalų biudžeto lėšų panaudojimą, taigi, leidžia pasiekti Pirkimo tikslą – įsigyti kokybiškas paslaugas racionaliai panaudojant biudžeto lėšas. Tiekėjai, konkuruodami dėl didesnės apimties Pirkimo objekto, taikant Pirkime nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus, gali pasiūlyti paslaugą teikti naujesnėmis transporto priemonėmis ir už mažesnį įkainį, kita vertus perkančioji organizacija įsigys pigesnę paslaugą, patiriant mažesnes administracines išlaidas. Pirkimo objektą skaidant pagal keleivių vežimo kryptis ar maršrutus kiltų rizika, kad perkamų paslaugų apimtys taptų nepakankamos, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti Pasiūlymus kokybiškam paslaugos teikimui už racionalią kainą (kuo didesnė paslaugų apimtis perkama, tuo labiau mažėja kaštai ir atitinkamai mažėja kaina). Pirkimą skaidant į keturias dalis sukuriama situacija, kuomet vienoje dalyje esantys pelningi maršrutai kompensuoja toje pačioje dalyje esančius didžiausias sąnaudas generuojančius maršrutus (atsakovė triplike pateikė atitinkamus skaičiavimus), tokiu būdu nulemiant kuo racionalesnes kainas (per paslaugų mąstą (apimtį) nepelningus maršrutus kompensuoja pelningi maršrutai). Akcentuotina ir tai, kad Pirkimo I-IV dalių techninių specifikacijų 8 p. nustatyta, kad pirkimo laimėtojas turės užtikrinti techninės specifikacijos ir pasiūlymo, pateikto pirkimui, reikalavimus atitinkančių transporto priemonių rezervą maršrutų paketui. Techninių specifikacijų 25 p. nurodyta, kad sugedus maršrute važiuojančiai transporto priemonei, Pirkimo laimėtojas turės pakeisti ją rezervine transporto priemone, specifikacijoje numatyta tvarka. Todėl jei Pirkimas būtų skaidomas į dar smulkesnes dalis, t. y. dėl kiekvieno maršruto būtų vykdomas atskiras Pirkimas ir būtų sudaromos atskiros 34 sutartys, atitinkamai, papildomai turėtų būti naudojami 34 atskiri rezerviniai autobusai bei atsakovė papildomai turėtų mokėti tiekėjams už 23 papildomus rezervinius autobusus. Be to akcentuotina ir tai, kad skaidant Pirkimą ieškovės siūlomais būdais perkančioji organizacija susidurtų su gerokai didesne sutarčių administravimo bei kontrolės našta, taip pat neproporcingai padidėtų pirkimo sutarties tinkamo įvykdymo rizika.

27.       Ieškovė nurodo, kad gali teikti pasiūlymą tik dėl 2 – 4 maršrutų aptarnavimo (Pirkimo objektą sudaro viso 32 maršrutai). Kita vertus, ieškovė byloje nepagrindė, kad ji būtų pajėgi teikti paslaugą, jeigu Pirkimo objektas būtų išskaidytas pagal jos nurodomas maršrutų kryptis, kurių kiekvieną sudarytų nuo 4 iki 6 atskirų maršrutų, nes pagal viešai skelbiamus ieškovės veiklos duomenis matyti, kad ieškovės įmonėje dirba tik 5 darbuotojai, nors minimalus reikalingų autobusų skaičius pagal maršrutus yra nuo 6 iki 13. Be to, ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl ji negali dalyvauti II pirkimo dalyje, kurią sudaro 5 maršrutai be kurių vidutinė metinė rida ženkliai mažesnė nei nustatyta kitose Pirkimo dalyse, bei kurių apjungimo neginčija nagrinėjamoje byloje. Teismo vertinimu ieškovė ne tik, kad nepagrindė, kad Pirkimo dalių neskaidymas pagal jos siūlomas keleivių vežimo kryptis ar maršrutus pažeidžia jos interesus, bet ir teismas sutinka su atsakove, kad Pirkimo skaidymas į dalis, kuomet pirkimas vykdomas dėl kiekvieno maršruto atskirai, atsakovei sukeltų didesnes finansines išlaidas, keltų riziką paslaugos kokybei bei padidintų administracinę naštą. Teismo vertinimu pirkimo skaidymas į 4 dalis yra pakankamas ir leidžia Perkančiajai organizacijai pasiekti VPĮ numatytus tikslus - įsigyti reikalingas paslaugas, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas bei užtikrinant VPĮ įtvirtintų principų laikymąsi. Šią teismo išvadą sustiprina ir tai, kad kiti rinkos dalyviai (Pasiūlymus pateikė iš viso 5 tiekėjai) neginčijo atsakovės atlikto Pirkimo išskaidymo į keturias dalis bei pateikė pasiūlymus Pirkimui, kas leidžia spręsti, kad šiuo pirkimu yra pakankamai užtikrinta teikėjų konkurencija.

28.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai reikšmės galutinio teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Pirkimo sąlygų 85 punkte įtvirtintas pasiūlymų vertinimo kriterijus – „Kokybė (T) Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“, ir šio kriterijus lyginamasis svoris (30 balų iš 100) bei jo apskaičiavimo metodas ir būdas yra tikslingas, pagrįstas ir nediskriminuojantis; Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III dalyje nustatytas reikalavimas ir Perkančiosios organizacijos pateiktas jo paaiškinimas susijęs su Pirkimo dokumentais ir yra pakankamai aiškus ir tikslus; Perkančiosios organizacijos sprendimas skaidyti Pirkimą į keturias dalis yra pakankamas bei I, III ir IV Pirkimo dalyse nustatyti maršrutų kiekiai nėra neadekvačiai per dideli, todėl ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos laikytinos pagrįstomis ir teisėtomis, atitinkamai ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės ieškinį, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

31.       Ieškovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl atsakovė ir tretieji asmenys, buvę atsakovės pusėje, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

32.       Atsakovė prašo priteisti 7728,50 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Sprendžiant klausimą dėl prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms bei neviršyti 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.1, 8.3, 8.17 punktus maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 3452,50 Eur; už tripliko parengimą – 2071,50 Eur; už esamų maršrutų, vežėjų veiklos analizę, maršrutų kilometražų, trajektorijų bei apimčių skaičiavimus – 138,10 Eur, t.y. iš viso 5662,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (7728,50 Eur) viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, teismas, įvertinęs advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir atliktų procesinių veiksmų apimtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad priteisti didesnes, nei numatytos Rekomendacijose, bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo, todėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 5662,10 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad vidutinis mėnesinis bruto 2020 m. I ketvirtį buvo 1381 Eur, o ne 1542,80 Eur dydis, kuris nurodytas 2020 m. rugpjūčio 21 d. teisinių paslaugų suteikimo atsakovei akte.

33.       Trečiasis asmuo UAB „Transrevis“ prašo priteisti 1730,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34.       Tretieji asmenys UAB „Kautra“ ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl dėl jų priteisimo teismas nesprendžia (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

35.       Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi šioje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas sustabdė Kauno rajono savivaldybės administracijos vykdomą viešąjį pirkimą Nr. 489069 „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“. Ieškinį atmetus, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“ 5662,10 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transrevis“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“ 1730,30 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki įsiteisės teismo sprendimas.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Edvardas Paliokas