Baudžiamoji byla Nr. 1A-382/2013

Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00219-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.20.9; 1.2.23.6; 2.1.7.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),

teisėjų Albino Bielskio, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Laurai Gruodienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistajam R. P.,

gynėjai advokatai Liudmilai Karvelienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 239 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2006-11-30 Latvijos Respublikos Kurzemės apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo prilygintos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį neatliktos bausmės ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. P. priteista  445,96 Lt turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) pataisos namų naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus bylą,

n u s t a t ė:

R. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 7 d., apie 07.10 val., nenustatytam asmeniui organizavus neteisėtą narkotinių medžiagų platinimą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, jas neteisėtai permetant į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, ir                                      2010 m. rugpjūčio mėn. 7 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio raj., bendrabučio patalpose organizavus kitų šioje laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų riaušes tikslu sukelti chaosą ir netvarką (duomenys neskelbtini) pataisos namų budėtojų dalies patalpose bei pagrobti šiose patalpose laikomas 2010-08-07 į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją neteisėtai tikslu platini permestas ir pareigūnų surastas bei paimtas narkotines medžiagas, t.y. 3,025 g heroino, R. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, vykdydamas šį nusikalstamą sumanymą ir nurodymus, siekdamas išvengti atpažinimo, kartu su asmeniu, kuriuo atžvilgiu byla nutraukta dėl mirties fakto, bei kitais nenustatytais asmenimis pasigamino kaukes ir, turėdamas tikslą prieš (duomenys neskelbtini) pataisos namų prižiūrėtojus pavartoti smurtą, pasiėmė metalinius strypus ir, tyčia išmušus (duomenys neskelbtini) pataisos namų antro aukšto prausyklos lango stiklą, 162,34 Lt vertės, bei perlipus per apsaugines tvoras, apie 23.15 val. neteisėtai pateko prie (duomenys neskelbtini) pataisos namų budėtojo dalies patalpų. Ten jam ir kitiems nuteistiems asmenims grasinant fiziškai susidoroti ir esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai bus įvykdyti, pasipriešino (duomenys neskelbtini) pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiajam padėjėjui A. M., vyresniesiems prižiūrėtojams M. N. ir R. D. bei prižiūrėtojams V. L. ir V. G., tyčia jam ir asmeniui, kuriuo atžvilgiu byla nutraukta dėl mirties fakto, išdaužius budėtojų dalies durų stiklą,  59, 62 Lt vertės, bei sugadinus spyną su skląsčiais, 224 Lt vertės, įsibrovė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų budėtojų dalį, kur iš patalpoje esančios metalinės spintos pasikėsino pagrobti ten laikomą narkotinę medžiagą, t. y. 3,025 g heroino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nesugebėjo atrakinti ar išlaužti spynos užrakto. Tokie R. P. dezorganizavimo veiksmai sukėlė sunkius padarinius, nes dėl jų (duomenys neskelbtini) pataisos administracija 2010 m. rugpjūčio 7 d. per 23.15 val. – 23.30 val. laikotarpį negalėjo kontroliuoti padėties dalyje pataisos namų teritorijos. Tokiu būdu ir aplinkybėmis R. P. aktyviai dalyvavo laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų riaušėse bei pasikėsino panaudojant  psichinį smurtą pagrobti narkotinę medžiagą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 239 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 2 dalį išteisinti.

Nuteistasis R. P. nurodo, kad inkriminuotų nusikaltimų jis nepadarė, apygardos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas visus byloje esančius įrodymus vertino vienpusiškai, kryptingai, turėdamas išankstinę nuomonę, taigi buvo neobjektyvus ir šališkas.

Apeliantas teigia, kad apygardos teismas, grįsdamas jo kaltę nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) pataisos namų darbuotojų, įslaptintų liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktiniais įrodymais ir specialistų išvadomis, visiškai nevertino tos aplinkybės, kad dar iki įvykio vietos apžiūros nukentėjusysis A. M. su laužtuvu pats savo iniciatyva atidarė seifą ir iš jo paėmė paketą bei tarnybinę dokumentaciją, ką patvirtino (duomenys neskelbtini) pataisos namų inspektorė Ž. G. (t. 1, b.l. 70, 72, 2013-01-10 teisiamojo posėdžio protokolas). Kita vertus, ši pareigūnė 2010 m. rugpjūčio 8 d. surašydama įvykio vietos apžiūros protokolą, kur nurodyta, kad abi seifo durys yra atidarytos, nenurodė, kad šios durys buvo išlaužtos pačių pataisos namų pareigūnų, taip pat nenurodė, kas apžiūrint įvykio vietą buvo rasta seife. Nuteistojo teigimu, įvykio vieta buvo apžiūrėta atmestinai, nuslepiant tam tikrus faktus, kurie vėliau paaiškėjo teisme. Kadangi šis dokumentas buvo surašytas pažeidžiant BPK 205-207 straipsnio nuostatas, juo negalima vadovautis kaip tinkamu įrodymu byloje.

Nuteistasis nurodo, kad byloje nebuvo surinkta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) pataisos namų darbuotojų ir įslaptintų liudytojų aiškinimą, kad buvo pasikėsinta pagrobti budinčioje dalyje saugomus narkotikus. Pats faktas, kad narkotikai ten buvo saugomi, nėra pakankamas išvadai, kad nuteistieji kėsinosi juos pagrobti. Jų veiksmai galėjo būti tiesiog išpuolis prieš pataisos namų administraciją dėl jos darbuotojų netinkamo elgesio su nuteistaisiais, siekiant tokiu būdu juos pagąsdinti. Be to, visi nukentėjusieji patvirtino tik tiek, kad jie įvykio metu išsigando, o tai, kad nuteistieji įsiveržė į budinčiąją dalį jėga paimti ten buvusius narkotikus, yra tiktai nukentėjusiųjų pareigūnų versija, siekiant pateisinti savo bailumą bei neveikimą, kadangi jie net nebandė sutramdyti ten įsiveržusių nuteistųjų. Be to, patys nukentėjusieji A. M., M. N. pripažino, kad nuteistųjų elgesys budinčioje dalyje buvo daugiau chuliganiškas, buvo išmėtyti ir aplaužyti daiktai buvę budinčioje dalyje (2012 m. vasario 29 d. teisiamasis posėdis).

R. P. teigia, kad apygardos teismo išvada, kad dėl tokių nuteistųjų veiksmų 2010 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atsirado sunkių padarinių, nes neva (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija 2010 m. rugpjūčio 7 d. per 23.15-23.30 val. laikotarpį negalėjo kontroliuoti padėties dalyje pataisos namų teritorijos, padarė remdamasis vien pakartotine nukentėjusiojo A. M. apklausa teisme (2013 m. sausio 10 d.), kur jis tik į teismo klausimą, ar buvo dezorganizuotas pataisos namų darbas, atsakė teigiamai. Tačiau tokio fakto nenurodė nei vienas iš nukentėjusiųjų savo apklausų metu ikiteisminiame tyrime ir pirmą kartą apklausti teisme. Tik prokurorui pakeitus kaltinimą atsirado versija, kad pataisos namų darbas buvo dezorganizuotas, kurią patvirtino tiktai vienas pataisos namų darbuotojas A. M..

Nuteistasis taip pat nesutinka su apygardos teismo išvada, kad jis buvo aktyvus šių riaušių dalyvis. Mano, jog teismas tinkamai neįvertino jo parodymų, kad jis ne kartą lankėsi budinčioje dalyje, todėl ten galėjo iš ankstesnio laikotarpio likti jo kraujo pėdsakai, nes budėtojai su nuteistaisiais švelniai nesielgdavo. Po šio įvykio jo medicininė apžiūra nebuvo atlikta, nors pataisos namų administracija tai galėjo padaryti ir nustatyti ar jis yra susižalojęs, ar ne.

Apelinto nuomone, ikiteisminis tyrimas šioje byloje taip pat buvo atliekamas tendencingai, nesiekiant išsiaiškinti tikrųjų šio įvykio aplinkybių ir dalyvių, kai kurie apklausų protokolai yra „sulipdyti: iš dviejų dalių (t. 1, b.l. 72-73, b.l. 84-85). Teisme nagrinėjant bylą, praėjus metams po jam pateiktų kaltinimų ir bylos nagrinėjimo teisme, kaltinimas buvo pakeistas į sunkesnį, nors jokių naujų aplinkybių ar faktų per metus bylos nagrinėjimo teisme neatsirado ir nebuvo nustatyta.

Teismo posėdžio  metu nuteistasis R. P. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam R. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis R. P..

Bylos duomenimis, nuteistasis R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neigė įvykio metu dalyvavęs riaušėse. Kaip matyti iš nuteistojo R. P. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, jis teigia, kad kaltinime nurodytu laiku buvo savo kambaryje, kas vyksta lauke nestebėjo, todėl jam nežinomos nusikaltimo padarymo aplinkybės. Kaip atsirado kraujo dėmės budėtojų dalyje, negali paaiškinti. Galimai ankstesnio lankymosi budėtojų dalyje metu buvo susižalojęs ir paliko kraujo pėdsakus. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tokius nuteistojo parodymus, neigiant atlikus jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, pagrįstai įvertino kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie paneigti byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. M. ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme davė išsamius ir vienodus parodymus, iš kurių matyti, jog kaltinime nurodytu laiku jam per radijo ryšį buvo pranešta, kad prie budėtojų dalies (2 posto) artėja kaukes dėvintys nuteistieji. Jis prisijungė prie apsaugos poste buvusių prižiūrėtojų M. N., V. G., R. D. ir V. L., kartu su jais pastangas sutrikdyti nuteistiesiems įsiveržti į posto patalpas. Nuteistieji nevykdė prižiūrėtojų nurodymų grįžti į kambarius. Negalėdami patekti į budėtojų dalį, nuteistieji grasino pataisos namų darbuotojams susidorojimu. Kadangi nuteistieji kiekybine persvara ženkliai viršijo prižiūrėtojų skaičių, bijodami, jog tokie nuteistųjų ketinimai realiai bus įgyvendinti, prižiūrėtojai pasitraukė nuo budėtojų dalies. Nuteistieji įsiveržė į budėtojų dalį, išdaužę durų stiklą. Po nuteistųjų atsitraukimo, pareigūnai apžiūrėjo patalpas ir rado išmėtytus daiktus, nuverstą metalinę spintą (seifą) su laužimo žymėmis, kuriame buvo paliktas saugoti tos pačios dienos metu į pataisos namų teritoriją permestas paketas, galimai su narkotine medžiaga. Spinta (seifas) yra su dviem skyriais. Jos apatinė dalis buvo išplėšta, o viršutinės dalies, kurioje ir buvo laikomi dokumentai bei rastas paketas, durelės tik įlenktos, taip pat apgadintas spynos užraktas. Mano, kad nuteistieji laužėsi į seifą, norėdami paimti anksčiau minėta paketą. Tačiau to nepavykus padaryti, jie sugrįžo į savo gyvenamąsias zonas. Chuliganiški veiksmai atlikti siekiant sudaryti tik tokį vaizdą, tačiau tikrieji ketinimai buvo pagrobti paketą. Taip pat nurodė, kad davė nurodymą išlaužti viršutinės seifo dalies užraktą, nes jis buvo sugadintas. Nuteistiesiems užėmus budinčią dalį, kuriam laikui postas liko be prižiūrėtojų. Darbuotojai dėl saugumo buvo pasitraukę ir iš kitų pataisos namų zonų. Dėl to prižiūrėtojų darbas buvo sutrikdytas, o pataisos namų veikla dezorganizuota (t. 2, b. l. 174; t. 3, b. l. 28).

Tokius nukentėjusiojo A. M. parodymus patvirtina nukentėjusiojo M. N. parodymai, kuris pirmosios instancijos teisme  parodė, jog  apie 23.15 val. per radijo ryšį gavo pranešimą, kad nuteistieji paliko savo kambarius ir per poilsio kambario langą veržiasi į lauką. Išėjęs į lauką, iš tiesų pataisos namų teritorijoje pamatė apie 15 – 20 nuteistųjų, kurie artėjo prie antro posto. Jis kartu su kitais pareigūnais užrakino antro posto duris, tačiau nuteistieji visais būdais bandė įsiveržti vidun. Nuteistieji nevykdė pareigūnų nurodymų išsiskirstyti, grasino susidorojimu. Aukštesnis pagal rangą pareigūnas A. M. dėl saugumo davė kitiems pareigūnams nurodymą palikti budėtojų dalį. Jie taip ir padarė. Kai nuteistieji išsiskirstė, jis su kitais pareigūnais sugrįžo į budėtojų dalį. Patalpose buvo netvarka, išvartyti ir išmėtyti daiktai, kadangi durys į budėtojų dalį buvo užrakintos, nuteistieji išmušė durų stiklą, šalia durų buvo rastos kraujo dėmės. Taip pat nurodė, kad girdėjo kaip vienas iš nuteistųjų pasakė: „Imam kuša ir dingstam“. „Kušu“ nuteistieji vadina draudžiamų daiktų permetus paketus. Traukiantis, jį ir kitus darbuotojus nuteistieji apmėtė akmenimis. Dėl to jis patyrė šoką (t. 2, b. l. 175).

Nukentėjusiųjų A. M. ir M. N. parodymus apie nuteistųjų įsiveržimo į budėtojų dalį aplinkybes, taip pat ir tokio įsiveržimo priežastį, patvirtina ir nukentėjusiųjų R. D., V. L., V. G. ir liudytojos G. S. parodymai. Liudytojai R. D. ir V. L. parodė, kad girdėjo, kaip į budėtojų dalį besiveržiantis kaukėtas nuteistasis kitiems pasakė: „Laužkit seifą, imam kušą ir traukiamės“ (t. 2, b. l. 175, 176). Liudytoja G. S. pirmosios instancijos teisme  parodė, kad 2010-08-07 apie 23.15 val. (duomenys neskelbtini) PN radijo ryšiu gavo pranešimą, jog grupė nuteistųjų per langus iš pastato antro aukšto lipa į draudžiamą jiems zoną. Nuteistieji buvo su kaukėmis. Ji per stebėjimo kamerą matė, kad grupė nuteistųjų nulipo į pirmą aukštą bei artėjo prie 2 posto bei buvo užlipę ant buvusios budėtojų dalies stogo. Taip pat nurodė, kad nuteistieji spardė duris, daužė langus (t. 2, b. l. 189).

Liudytojas R. Č. pirmosios instancijos teisme  parodė, kad 2010-08-10 atlikdamas kratą nuteistųjų bendrabučio 5 aukšto tualeto šiukšlinėje rado juodos spalvos kaukę bei juodos spalvos megztų pirštinių porą, kurios, kaip spėjama, galimai buvo naudojamos riaušių 2010-08-07 metu. Taip pat parodė, kad iškart po riaušių buvo užėjęs į budėtojų dalį ir matė nuteistųjų padarytą netvarką, išmuštą durų stiklą ir kraujo dėmes šalia durų, taip pat parverstą seifą, kurį bandyta išlaužti. Seifo durelės buvo stipriai apgadintos (t. 2, b. l. 189).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad iškart po įvykio buvo apžiūrėtos (duomenys neskelbtini) PN, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio raj., budėtojų patalpos ir jų prieigos. Iš apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matosi, kad durų rankena yra nulaužta. Durų stiklas taip pat yra išdaužtas, jo rėmuose yra stiklo šukių likučiai, kurios yra įvairaus dydžio ir formos. Iš lauko pusės, durų apačioje yra 1 mm dydžio raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Prie durų, ant žemės, virš kurios yra metalinė konstrukcija yra įvairaus dydžio ir formos stiklo šukės. Šukių yra ir kitoje vietoje šalia durų. Prie durų slenksčio, ant betono, po metaline konstrukcija, yra įvairaus dydžio ir formos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Taip pat kraujo dėmė yra ant šalia durų gulinčios stiklo šukės. Pro atidarytas duris patekus į koridorių matosi, kad jame stovi spinta ir du vienas ant kito sudėti metaliniai seifai. Viduje tiek ant grindų, tiek ant palangės yra stiklo šukių. Iš koridoriaus, pro atidarytas baltos spalvos duris patenkama į budinčio kabinetą. Kabineto viduje guli nuverstas dviejų durų seifas. Abi seifo durys atidarytos. Apatinių seifo durų dešinėje pusėje matyti seifo spynos laužimo žymė. Ant žemės išmėtyti daiktai. Nuo lango 75  cm atstumu ant keramikinių spalvos plytelių matyti netaisyklingos formos raudonos spalvos dėmė. Kraujo dėmė taip rasta ant įrankių dėžės  (t. 1, b. l. 37-38, 39-57).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtose kraujo nuoplovose nuo durų, durų slenksčio ir stiklo šukės yra R. P. kraujas, o nuoplovose nuo grindų  viduje, įrankių dėžės yra R. P. kraujas (t. 1, b. l. 119-121).

Įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymai, kurie pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalies nuostata, patvirtina, kad R. P. dalyvavo 2010-08-07 pataisos namuose surengtose riaušėse. Liudytojas parodė, kad jam 2010 m. vasaros pabaigoje, apie 21 val. atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) PN, girdėjo kaip R. P. įkalbinėjo kitus nuteistuosius užpulti budėtojų dalį ir iš ten buvusio seifo pagrobti ten esantį paketą su narkotikais. Jam tuo metu jau buvo žinoma, kad tos pačios dienos ryte pareigūnai perėmė paketą su draudžiamais daiktais, kurie buvo skirti nuteistiesiems M. ir M.. Pastarasis įkalbėjo R. P. organizuoti kitus nuteistuosius užpulti budinčiąją dalį. Už tai R. P. žadėjo pusę permestų narkotinių medžiagų. Tai girdėjo ir nuteistieji A. L., ir K. V.. Po to, šie ėjo raginti kitus nuteistuosius užpulti budėtojų dalį. Apie 23.00 val. R. P., A. L., R. K., K. M., E. B. ir kt. nuteistieji užsidėjo tamsiuos spalvos kaukes ir išlipo per langus į kiemą. Išlipo apie 20 nuteistųjų. Apie 10 nuteistųjų užlipo ant kito pastato stogo, kur buvo budėtojų dalis. Kiti liko apačioje. Kai šie nuteistieji sugrįžo, maždaug po pusvalandžio jis pamatė kruviną R. P. ranką. R. P. kalbėjo, kad jis ranka išdaužė budėtojų dalies durų stiklą, o koja išspyrė stiklo likučius. Be to, gyrėsi, kad bandė išplėšti seifą, tačiau nepavyko, nes neturėjo tinkamų įrankių. Į budėtojų dalį buvo įsibrovę: nuteistieji R. P., R. P., E. B., R. P., M., kurio vardo nežino. Įspūdžius, ką veikė nuteistieji budinčioje dalyje, pasakojo R. P. (t. 1, b. l. 105-106; t. 3 b.l. 5-6).

Įslaptintas liudytojas Nr. 2, kurio parodymai taip pat pirmosios instancijos teisme perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalies nuostata, iš esmės nurodė analogiškas riaušių organizavimo pataisos namuose aplinkybes kaip ir įslaptintas liudytojas Nr. 1. Liudytojas parodė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) PN 2010 m. rugpjūčio mėn., tiksliai dienos neprisimena, būdamas kambaryje su R. P., nuteistaisiais R. P., K. bei kitu nuteistuoju vadinamu „kruliku“, girdėjo kalbant R. P., jog reikia įsiveržti į budėtojų dalį ir perimti narkotines medžiagas ir kaip tai padaryti. Vėliau jis per langą matė kaip ant stogo buvo užlipę nuteistieji, kurie buvo su kaukėmis. Iš jų vienas metė į duris plytą ir išdaužė stiklą. Kiti stovėjo prie durų. Maždaug, po penkiolikos minučių jis pastebėjo prausykloje R. P., kuris plovė kraują, matė, kad yra sužaloti R. P. rankos „krumpliai“. Vėliau nuteistasis R. P. pasakojo L. ir dar keliems nuteistiesiems, kad buvo įsiveržę į budėtojų dalį, kad nežinantis, kaip susižalojo ranką (t. 1, b. l. 107-108; t. 3 b. l. 3-4).

Visi šie išdėstyti įrodymai, t. y. nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei bylos dokumentai buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, išsamiai išdėstyti, aptarti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje. Kaip jau buvo minėta, išnagrinėtus įrodymus teismas įvertino išsamiai ir nešališkai, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

Apygardos teismas pagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo ir jį pripažino kaltu pagal BK 239 straipsnio 2 dalį už aktyvų dalyvavimą laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų riaušėse.

Pagal BK 239 straipsnyje 2 dalį už laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimą atsako tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 1) organizavo kitų laisvės atėmimo vietoje laikomų  asmenų riaušes, jeigu jų metu buvo sunkiai sužalotas ar žuvo žmogus arba buvo padaryta didelės turtinės žalos, arba atsirado kitokių sunkių padarinių; arba 2) aktyviai dalyvavo tokiose riaušėse. Ši nusikalstama veika pasireiškia aktyviais veiksmais – riaušių organizavimu ar dalyvavimu jose. Pažymėtina tai, kad tiek organizavusiam ar išprovokavusiam riaušes asmeniui, tiek ir tam, kuris jose dalyvavo atsakomybė yra nustatyta BK 283 straipsnyje, tačiau BK 239 straipsnio norma yra speciali norma BK 283 straipsniui, nes dėl specialaus subjekto veiksmų ne tik gali būti padaroma žala kito žmogaus sveikatai, fizinių ar juridinių asmenų turtui ar pan., bet ir sutrikdomas valstybės įstaigos, kurioje asmuo laikomas sulaikytas, suimtas ar atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, darbas. Būtent šis objektyvusis nusikalstamos veikos požymis – specialus subjektas apsprendžia BK 283 ir 239 straipsnių taikymą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, R. P. inkriminuojant BK 283 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prokuroras pateikė prašymą pakeisti R. P. veikos kvalifikavimą iš BK 283 straipsnio į BK 239 straipsnį, ką teismas ir padarė skundžiamame nuosprendyje.

Sprendžiant iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija pagal BK 239 straipsnį, dar ir dėl to, kad šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra ženkliai griežtesnė nei numatyta BK 283 straipsnyje, tačiau kaip pagrįstai 2012-11-23 nutartyje konstatavo teismas, tais atvejais, kai riaušės kyla sulaikymo, suėmimo ir laisvės atėmimo vietose, jų organizatorių ir dalyvių veiksmai kvalifikuojami taikant ne BK 283 straipsnio normą, bet BK 239 straipsnio 2 dalį.

Skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje jau išdėstyti įrodymai patvirtina R. P. kaltę dėl aktyvaus dalyvavimo laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų riaušėse, nes yra įrodyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuteistasis kaltinime nurodytu laiku atliko bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Taigi, R. P. atitiko specialius nusikalstamos veikos (laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimo) subjekto požymius. Taip pat įrodyta, kad R. P. dalyvavo 2010-08-07 kalinių organizuotose riaušėse, kurių metu buvo apgadintas pataisos namų turtas bei sutrikdytas pataisos namų darbas. Byloje nustatyta, kad nuteistasis kartu su kitais riaušių dalyviais įsibraudamas į pataisos namų budėtojų dalį pasikėsino pagrobti anksčiau tos pačios dienos metu į pataisos namų teritoriją permestą paketą su narkotine medžiaga - heroinu, saugomą minėtos būdėtojo dalies seifo tipo spintoje, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes nepavyko išlaužti seifo spynos užrakto. Tai patvirtina ne tik pataisos namų prižiūrėtojų parodymai, jog jie girdėję vieno iš riaušių dalyvių raginimą įsilaužti į seifą ir paimti minėtą paketą, bet ir įslaptintų liudytojų parodymai apie R. P. aktyvų vaidmenį organizuojant riaušės ir tikslą, kurio tokiais veiksmais buvo siekiama, taip pat riaušių metu įvykio vietoje R. P. palikti kraujo pėdsakai, kurie leidžia jį identifikuoti kaip 2010-08-07 pataisos namuose vykusių riaušių dalyvį.

Apeliantas ginčydamas savo kaltę dėl dalyvavimo riaušėse tvirtina, jog teismas iš esmės rėmėsi vien jį kaltinančiais įrodymais ir tinkamai neįvertino jo parodymų, kad jis ne kartą lankėsi budinčioje dalyje, kur galėjo likti jo kraujo pėdsakai, nes budėtojai su nuteistaisiais švelniai nesielgdavo. Po šio įvykio jo medicininė apžiūra nebuvo atlikta, nors pataisos namų administracija tai galėjo padaryti ir nustatyti ar jis yra susižalojęs, ar ne. Kolegija, atmesdama šį skundo teiginį pabrėžia, jog tokią versiją nuteistasis nurodė tik apeliaciniame skunde. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. P. negalėjo paaiškinti, kaip kraujo pėdsakai galėjo atsirasti įvykio vietoje. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, jog savo kraujo pėdsakus jis galėjo palikti prieš įvykį, kuomet buvo pristatytas į budėtojų dalį, nes galimai buvo susižalojęs, o žaizda kraujavo. Toks nuteistojo parodymų nenuoseklumas rodo, jog versija dėl susižalojimo iki minėto įvykio buvo pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokie nuteistojo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Visų pirma, R. P. kraujo pėdsakai buvo rasti ne pastato viduje, o išorėje -  ant betono priešais įėjimą į budėtojų dalį, išdaužto durų stiklo šukės ir durų. Toks kraujo pėdsakų išsidėstymas, įvertinus jų pobūdį ir pasirinktą įsibrovimo į budėtojų dalį būdą, leidžia pagrįstai manyti, jog kraujo pėdsakai buvo palikti asmens, kuris susižalojo išdaužęs durų stiklą. Šį manymą sustiprina ir tai, kad R. P. susižalojimą riaušių metu patvirtino kartu su juo bausmę atliekantys nuteistieji, kurie byloje buvo apklausti kaip įslaptinti liudytojai. Priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde nuteistasis, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų suabejoti šių asmenų parodymų pagrįstumu, juolab, kad ir pats apeliantas negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl šie asmenys yra suinteresuoti jį apkalbėti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad iki riaušių dienos R. P. turėjo nusiskundimų dėl prižiūrėtojų elgesio ar kreipėsi į pataisos namų administraciją suteikti jam kvalifikuotą medicininę pagalbą. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo teiginys, jog kraujo pėdsakai buvo palikti ankstesnio apsilankymo budėtojų dalyje metu, kuomet jis buvo susižalojęs ar sužalotas pareigūnų, yra deklaratyvus. Ta aplinkybė, jog iškart po įvykio nebuvo atlikta jo kūno apžiūra ir nustatyti atitinkami sužalojimai, kurie, nuteistojo teigimu, objektyviai įrodytų jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme, nepaneigia teismo išvados dėl R. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Nuteistasis R. P. pirmosios instancijos teismo išvadas ginčija iš esmės remdamasis tuo, kad teismas netinkamai įvertino pataisos namų prižiūrėtojų ir įslaptintų liudytojų parodymus, o dėl to nepagrįstai ir byloje surinktų įrodymų visetą, leidžiantį spręsti apie apelianto padarytas veikas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priimant apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai rėmėsi įslaptintų liudytojų parodymais, buvo pasisakyta aukščiau ir kolegija šių motyvų nekartos, o pasisakys tik dėl kitų įrodymų vertinimo.

Kolegijos nuomone, visų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus ir byloje surinktų įrodymų visetą žemesnės instancijos teismas įvertino tinkamai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji A. M., M. N., R. D., V. L., V. G. ir liudytoja G. S. nuosekliai ir detaliai nurodė riaušių eigą, tokie jų parodymai atitinka įslaptintų liudytojų paaiškinimus apie nuteistųjų įsiveržimo į budėtojų dalį priežastį ir rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes. Tad nuteistojo teiginiai dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. P. kaltę dėl dalyvavimo riaušėse grindė ir įvykio vietos apžiūros protokolu. R. P. teiginį, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta atmestinai, nuslepiant, jog seifo durys buvo išlaužtos pačių prižiūrėtojų, nenurodyta, kas apžiūrint įvykio vietą rasta seife, paneigia liudytojos Ž. G. ir nukentėjusiojo A. M. parodymai. Liudytoja paaiškino, kad  įvykio vietos apžiūrą atliko po to, kai buvo atidarytas seifas, tiksliau seifo viršutinės dalies skyrius ir ištuštintas jo turinys, nes byloje objektyviai nustatyta, kad apatinių seifo durų spynos užraktas buvo išlaužtas riaušių metu. Kolegijos nuomone, būtent dėl šios priežasties įvykio vietos apžiūra atlikusi pareigūnė protokole nefiksavo seifo turinio (t. 3, b. l. 28). Nukentėjusysis A. M. nuteistojo gynėjos prašymu taip pat buvo papildomai apklaustas apie seifo (taip pat ir viršutinės dalies) atidarymo aplinkybes prieš ginčijamą įvykio vietos apžiūrą. Jis nurodė, kad buvo išplėtos tik apatinės seifo durys, o viršutinės seifo durys buvo įlenktos ties užraktu, kas akivaizdžiai rodė, jog buvo bandoma išlaužti ir jas. Būtent viršutinėje seifo dalyje ir buvo laikomas paketas su narkotine medžiaga ir pataisos namų dokumentai. Minėtos seifo durys buvo išlaužtos, siekiant šiuos dokumentus paimti ir patalpinti saugioje vietoje, tačiau kuriuo metu tai buvo padaryta – ar prieš įvykio vietos apžiūrą, ar po jos, negali pasakyti (t. 3, b. l. 28).  Iš tokių parodymų galima spręsti, kad iš tiesų įvykio vietos apžiūra buvo atlikta po minėtų dokumentų išėmimo. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad procesinis veiksmas buvo atliktas pažeidžiant įstatymų reikalavimus (BPK 207 straipsnis), o jame užfiksuotais duomenimis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, juolab, kai teisiamajame posėdyje buvo pašalinti visi prieštaravimai dėl tokio procesinio veiksmo atlikimo ir jame užfiksuotų duomenų teisingumo.

Negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvu, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų apklausos atliktos tendencingai, nesiekiant išsiaiškinti tikrųjų šio įvykio aplinkybių. Pasak nuteistojo, tai patvirtina apklausų protokolų surašymo aplinkybės, nes to paties asmens parodymai tuo pačiu metu buvo užfiksuoti skirtingais būdais (dalį protokolo pildant ranka, o kitą – spausdinant). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistojo gynėjos prašymu buvo apklausta nukentėjusiojo A. M. apklausą atlikusi tyrėja I. K., dėl kurios veiksmų ir skundžiasi apeliantas. Ši liudytoja teismui išsamiai paaiškino apklausos protokolo surašymo aplinkybes, nurodė, jog pirmas protokolo lapas buvo užpildytas ranka, nes yra blanko formos, o antras lapas yra atspausdintas, nes buvo pasibaigę lapai subrūkšniuoti linijomis (t. 3, b. l. 29). Tokius liudytojos parodymus patvirtino nukentėjusysis A. M., kuris nurodė, jog protokolas buvo surašytas vienu metu ir yra jo paties pasirašytas (t. 3, b. l. 28). Taigi, apeliantas nepagrįstai kelia abejones atlikto procesinio veiksmo pagrįstumu, nes apklausos protokolas surašytas nepažeidžiant BPK 183, 179 straipsnių reikalavimų.

Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde teigia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl jo ir kitų nuteistųjų veiksmų - sukeltų riaušių - pataisos namuose atsirado sunkių padarinių, t. y. per penkiolikos minučių laikotarpį kol vyko riaušės buvo dezorganizuotas pataisos namų darbas. Atsakant į tokius apelianto teiginius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats nuteistųjų veiksmų pobūdis, kuomet pažeidžiami pataisos namų režimo reikalavimai ir nevykdomi prižiūrėtojų nurodymai liautis naikinti (gadinti) pataisos namų turtą bei išsiskirstyti, jiems grasinama susidorojimu, atliekami kiti veiksmai, rodantys akivaizdų pasipriešinamą prižiūrėtojų nurodymams, ir riaušių eiga, nes prižiūrėtojai dėl savo saugumo pasitraukė iš budėtojų dalies, o nuteistieji į ją įsiveržė, leidžia spręsti, jog 2010-08-07 vykusių riaušių metu pataisos namų administracija negalėjo kontroliuoti dalies pataisos namų teritorijos. Visi nukentėjusieji vienodai nurodė, jog dėl susidariusios situacijos išsigando, nes nuteistųjų buvo ženkliai daugiau, jie buvo agresyviai nusiteikę, gadino pataisos asmenų turtą, grasino jiems susidorojimu. Tad nepaisant to, jog po prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą pateikimo buvo apklaustas tik nukentėjusysis A. M., byloje BK 239 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėčiai konstatuoti yra surinkta pakankamai įrodymų. Tuo pačiu pažymėtina, kad padarinių sunkumas yra vertinamasis požymis, kurį teismas nustato atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą.

Taigi kolegija, įvertinusi bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis R. P. pasipriešino (duomenys neskelbtini) pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiajam padėjėjui A. M., vyresniesiems prižiūrėtojams M. N. ir R. D. bei prižiūrėtojams V. L. ir V. G., tyčia jam ir asmeniui, kuriuo atžvilgiu byla nutraukta dėl mirties fakto, išdaužius budėtojų dalies durų stiklą ir sugadinus spyną, įsibrovė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų budėtojų dalį, t. y. buvo aktyvus riaušių dalyvis, ir tokie nuteistojo veiksmai sukėlė sunkius padarinius, nes dėl jų pataisos namų administracija laikotarpiu nuo 23.15 val. iki 23.30 val. negalėjo kontroliuoti dalies pataisos namų teritorijos.

Byloje nustatyta, kad R. P. įsibrovęs į budėtojų dalį, pasikėsino pagrobti iš ten metalinėje spintoje (seife) laikomą paketą su narkotine medžiaga - heroinu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nesugebėjo atrakinti (išlaužti) spynos užrakto.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nustatinėjant jo kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti budėtojų dalyje saugomą paketą su narkotine medžiaga teismas nepagrįstai vadovavosi pataisos namų darbuotojų ir įslaptintų liudytojų parodymais apie įvykio aplinkybes, aukščiau pateikta įrodymų analizė neduoda pagrindo abejoti šių asmenų parodymų teisingumu. Nuteistasis pagrįstai nurodo, kad riaušių metu nuteistųjų atlikti veiksmai turi būti vertinami kaip chuliganiški, tačiau jie buvo nukreipti į vieningą tikslą – patekti į budėtojų dalį ir įsilaužti į seifą, kuriame laikomas paketas su heroinu. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad R. P. pagrįstai pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo pagrobti narkotines medžiagas panaudojant psichinį smurtą. R. P. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 263 straipsnio 2 dalyje, požymiai, taigi jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą - išteisinti jį pagal BK 263 straipsnio 2 dalį. 

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                            Svajūnas Knizleris

Teisėjai                                                                          Albinas Bielskis

Linas Šiukšta