VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-32-804/2022 pagal ieškovės K. V. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui M. M. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, bei atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei K. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys byloje – antstolis Darius Jonaitis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) panaikinti santuokos įrašą Nr. 105, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, kuriuo į apskaitą buvo įtraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudaryta santuoka tarp K. V. ir M. M., konstatuojant, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) palikti ieškovei pavardę „V.“; 3) nustatyti ieškovei K. V. nuosavybės teises į ¾ dalis turto pastato – vienbučio gyvenamojo namo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), turto vidutinė rinkos vertė yra 28 000,00 Eur (toliau – gyvenamasis namas, ginčo turtas); 4) nustatyti atsakovui M. M. nuosavybės teises į ¼ dalį turto pastato – vienbučio gyvenamojo namo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), turto vidutinė rinkos vertė yra 28 000,00 Eur; 5) pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), turto vidutinė rinkos vertė yra 28 000.00 Eur, natūra, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei K. V., kompensuojant atsakovui M. M. jo dalį pinigais, t. y. sumokant M. M. 7 000,00 Eur dydžio kompensaciją; 6) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2018 m. balandžio 24 d., t. y. nuo bausmės pradžios; 7) pripažinti asmenine atsakovo prievole kreditorinius įsipareigojimus antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0117/19/01230; 8) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys susipažino 2010 metų vasarą, artimiau draugauti pradėjo 2016 metais. Bendros gyvenamosios vietos šalys neturėjo, gyveno atskirai. Turėdama asmeninių santaupų bei savo šeimos finansinį palaikymą, dar 2016 metais asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Žemės sklypą ieškovė pirko norėdama įsikurti arčiau atsakovo gyvenamosios vietos. Baigus projektavimo darbus, 2017 metų liepos mėnesį ieškovės sklype buvo pradėti gyvenamojo namo statybos darbai. Savo santaupomis bei tėvų ir senelių lėšomis ieškovė finansavo gyvenamojo namo statybą (šiai dienai namo statybos baigtumas 49 %) – prie statomo namo ieškovė privedė elektrą, dujas, mokėjo už statybines medžiagas, samdomus darbus, įrengimus. Prie kai kurių statybos darbų savo darbu prisidėjo ir atsakovas. 2017 m. spalio 14 d. šalys priėmė santuokos sakramentą. Pažymėjo ir tai, kad ir susituokę šalys kartu neapsigyveno, bendro ūkio nevedė nei iki santuokos, nei po santuokos sudarymo. Atsakovas realiai niekur nedirbo ir, kaip ir iki santuokos, pajamų neturėjo. Kiekvienas iš sutuoktinių gyveno pas savo tėvus.

3.       Kaip vėliau paaiškėjo, atsakovas jau nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. balandžio 18 d. veikė nusikalstamai, t. y. vykdė didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių auginimą, disponavo narkotinėmis medžiagomis iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nors ir kaip aktyviai atsakovas įrodinėja šalių bendrą gyvenimą atsakovo tėvų bute ir bendro ūkio vedimą, tačiau aplinkybės, susiję su vykdyta nusikalstama veika, suėmimo aplinkybės, liudija, jog kiekvienas iš sutuoktinių gyveno atskirai ir kiekvienas užsiėmė savo veiklomis, ieškovė neturėjo nieko bendro su atsakovo nusikalstamu veikimu, sutuoktinių bendras gyvenimas dar nebuvo prasidėjęs. Atsakovas 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo ir 2019 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais nuteistas už tyčinius nusikaltimus. Nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio šalys tarpusavyje derinosi taikaus santuokos nutraukimo galimybę, suprasdami, jog nutrūkę santuokiniai ryšiai nebus atnaujinti. Ginčas tarp sutuoktinių kilo ne dėl paties santuokos nutraukimo fakto, bet dėl turtinių klausimų, t. y. atsakovo indėlio į ieškovės namo statybą. Šalims nepavyko susitarti dėl abiem priimtino kompensacijos dydžio atsakovui už jo atliktus darbus statant gyvenamąjį namą ieškovės žemės sklype. Vėliau atsakovas pradėjo reikalauti ½ dalies ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo ir ½ dalies nebaigto statyti gyvenamojo namo.

4.       Ieškovė įregistravo suformuotą naują nekilnojamąjį daiktą: pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą. Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai). Būklė: nebaigtas statyti. Baigtumo procentas: 49 %. Savininkas: K. M.. Įregistravimo pagrindas: 2021 m. gruodžio 17 d. Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas stovi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 0,2249 ha sklype. Šio statinio projektavimo darbų ieškovė ėmėsi dar iki santuokos su atsakovu sudarymo. 2016 m. lapkričio 28 d. su MB „Jūsų architektas“ ieškovė sudarė gyvenamojo namo projektavimo sutartį, 2017 m. liepos 17 d. buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo statybai. Buvo įvesta elektra, prisijungta prie dujų sistemos (buitinio vartojimo). 2017 metų vasaros pabaigoje atsakovas prisijungė prie gyvenamojo namo statybos savo darbu, tačiau pinigų gyvenamojo namo statybai neturėjo ir į gyvenamojo namo statybą savo pinigų neinvestavo. Iki santuokos sudarymo ieškovės asmeninėmis lėšomis buvo nupirkta: blokeliai statybai, betonas, smėlis, kitos reikiamos medžiagos gyvenamojo namo pamatams ir sienoms. Po santuokos sudarymo iki atsakovui patenkant į įkalinimo įstaigą (2018 m. balandžio 24 d.), buvo nupirkta: perdangos plokštės. Po 2018 m. balandžio 24 d. gyvenamojo namo statybos darbai tęsėsi, buvo nupirkta stogo danga (skarda), mūrijamas 2-as aukštas, uždengtas stogas. 2018 m. antro aukšto mūrijimo darbus bei 2019 metais stogo dengimo darbus laisvu nuo darbo metu prižiūrėjo atsakovo tėvas, kuris taip pat nupirko kai kurias statybines medžiagas. Stogo dengimo darbus atliko G. D., kuriam už darbus apmokėta mokėjimo nurodymais į jo žmonos R. D. sąskaitą banke. Už medžiagas atsakovo tėvui pinigus ieškovė yra grąžinusi mokėjimo nurodymais, už jo paslaugas yra atsiskaičiusi mokėjimo nurodymu ir grynaisiais. Atsižvelgiant į tai, jog gyvenamojo namo statyba buvo finansuojama ieškovės asmeninėmis lėšomis, dar iki mediacijos proceso ieškovė buvo pasirengusi atlyginti atsakovui jo prisidėjimą prie gyvenamojo namo statybos, t. y. išmokėti atsakovui jam priklausančią statinio dalį pinigine išraiška.

5.       Atlikęs tyrimą statinio ekspertas A. Z. pateikė išvadą: remiantis vizualinės apžiūros, techninio darbo projekto ir K. M. pateiktais duomenimis bei vadovaujantis STR 1:04:04 2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ patvirtintais statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, 2020-10 mėn. kainų lygiu, paskaičiuota, kad statant gyvenamąjį namą, atliktų statybos darbų sąnaudos yra 28 726,05 Eur. Atsakovo asmeniškai atliktų statybinių darbų sąnaudos yra 2993,41 + 1035,64 + 2397,95 = 6427,00 Eur su PVM. Skaičiuojant be PVM (atsakovas nėra PVM mokėtojas), atsakovo atliktų darbų vertė yra 5 311,57 Eur. Pažymima tai, jog gyvenamojo namo stogui buvo panaudota atsakovo parūpinta mediena, kuri A. Z. akte įvertinta 1 212,34 Eur. Atsakovo bendras indėlis į gyvenamąjį namą yra 6 523,91 Eur (5 311,57 Eur + 1 212,34 Eur), kas sudaro 22,71 % ir atitinka kiek mažiau nei ¼ dalį. Ieškovės vertinimu, nustatytina, kad ieškovei tenka ¾ dalys gyvenamojo namo, o atsakovui – ¼ gyvenamojo namo dalis ir nėra pagrindų nustatyti kitokį šalių indėlį į bendro turto sukūrimą. Ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo atsakovui dėl tyčinio sunkaus nusikaltimo pritaikytos kardomosios priemonės - suėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 24 d.

6.       Atsakovas M. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įtrauktą į apskaitą (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 105 nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei V. pavardę, o atsakovui – M. pavardę; 3) pripažinti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su statiniais bendrąja sutuoktinių nuosavybe; 4) nutraukiant santuoką atsakovui M. M. priteisti ½ žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) su statiniais; 5) nutraukiant santuoką ieškovei K. V. priteisti ½ žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) su statiniais; 6) kreditorinius įsipareigojimus antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0117/19/01230 pripažinti atsakovo asmenine prievole; 7) priteisti atsakovui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.       Atsakovas nurodė, kad jog šalys kartu pradėjo gyventi 2011-2012 metais. Atsakovas dirbo pagal išduotą verslo liudijimą, o ieškovė mokėsi Vilniaus universitete. 2014 m. atsakovas pradėjo dirbti Norvegijoje. Jis grįždavo į Lietuvos Respubliką maždaug dviem arba trims mėnesiams po du kartus per metus. Laikotarpiu, kuomet atsakovas būdavo išvykęs dirbti į Norvegiją, ieškovė apsistodavo pas savo tėvus. Atsakovas ir iki santuokos sudarymo, ir sudarius santuoką rūpinosi šeima, stengėsi dėl šeimos ir sutuoktinės gerovės, nuolat rūpinosi buitimi, visomis išgalėmis stengėsi aprūpinti ieškovę. Nors atsakovas buvo nuteistas, tačiau jis iš ieškovės teiginių ir elgesio tikėjo, kad šalių šeimyninis gyvenimas nenutrūks ir šalys toliau gyvens šeimoje atsakovui atlikus bausmę. Atsakovo nuomone, santuoka iširo dėl to, kad būtent ieškovė buvo jam neištikima, jau kuris laikas turi naują draugą ir šiuo metu laukiasi kūdikio.

8.       Taip pat nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklype buvo pastatytas gyvenamasis namas. Žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo įgyti šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Atsakovas į šeimos namus investavo savo asmeninių lėšų ir pats ir jo šeimos nariai atliko daug statybos darbų. Ieškovė su atsakovu iki santuokos sudarymo vedė bendrą ūkį, kartu gyveno, planuodami bendrą ateitį įsigijo sklypą ir statė gyvenamąjį namą. Šalių vedamas bendras ūkis pasireiškė lėšų bendrumu, bendrų ateities planų kūrimu, ką patvirtina ir vėliau tarp šalių sudaryta santuoka. Gyvenamojo namo statybai buvo naudojamos lėšos, kurias atsakovas gavo pardavęs močiutei priklausantį mišką, taip pat lėšos, kurias atsakovas uždirbdavo Norvegijoje. Statybos ir apdailos darbus atliko pats atsakovas ūkio būdu bei atsakovo tėvai ir giminės. Atsakovas rūpinosi namo statyba, visa reikalinga dokumentacija, ieškovė atsakovui buvo išdavusi įgaliojimą šiems veiksmams atlikti. Ieškovei ir atsakovui gyvenant iki santuokos ir santuokoje buvo įgytas žemės sklypas, buvo pastatytas ir įrengtas gyvenamasis namas, kas sudaro pagrindą nurodytą nekilnojamąjį turtą pripažinti bendra jungtine nuosavybe ir nutraukiant santuoką padalinti po ½.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkino iš dalies bei atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas santuoką tarp M. M. ir K. V. nutraukimo K. M. paliko pavardę – V., M. M. palikti jo prigimtinę pavardę – M.; nustatė ieškovei nuosavybės teises į ¾ dalis turto pastato – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu yra (duomenys neskelbtini), 28 000,00 Eur vidutinės rinkos vertės; nustatė atsakovui nuosavybės teises į ¼ dalį turto pastato – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu yra (duomenys neskelbtini), 28 000,00 Eur vidutinės rinkos vertės; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą natūra; priteisė iš ieškovės atsakovui 7 000,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei natūra priteistą vienbutį gyvenamąjį namą; pripažino asmenine atsakovo prievole kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-180-517/2019 (vykdomosios bylos Nr. 0117/19/01230); kitose dalyse ieškinį, patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 5 331,96 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei; priteisė iš ieškovės 130,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui; priteisė valstybei iš ieškovės 9,23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė valstybei iš atsakovo 383,00 Eur žyminį mokestį bei 9,23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

10.       Teismas nurodė, jog šalys prašo santuoką tarp jų nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl teismas vertino, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t. y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje. Teismas sprendė, jog minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

11.       Teismas nurodė, jog santykiai tarp šalių nenutrūko atsakovui pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl reikalavimą nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes šalims sukelia nuo 2018 m. balandžio 24 d., atmetė.

12.       Teismas nustatė, jog ieškovė prašo gyvenamąjį namą padalinti tarp šalių nukrypstant nuo lygių dalių principo, t. y., ieškovei priteisiant ¾ dalis namo, atsakovui ¼ dalį, šį turtą natūra priteisiant ieškovei, atsakovui priteisiant 7 000,00 Eur kompensaciją. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, prašydamas gyvenamąjį namą padalinti natūra lygiomis dalimis.

13.       Teismas nustatė, jog atsakovo parodymai, liudytojos parodymai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai prieštarauja vienas kitam, todėl teismas laikė, jog atsakovas neturėjo lėšų gyvenamojo namo statyboms. Teismas taip pat kritiškai vertino atsakovo ir liudytojų parodymus, jog atsakovas prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos mediena ir lėšomis gautomis pardavus medieną. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų kokio dydžio lėšas jis gavo už parduotą medieną. Dėl prisidėjimo mediena, atsakovas šią aplinkybę įrodinėjo liudytojų parodymais ir 2018 m. sausio 26 d. leidimu kirsti mišką privataus miško savininkui bei medienos gabenimo lapu. Liudytojų parodymus teismas vertino kritiškai, kaip suinteresuotų asmenų, o pateikti rašytiniai įrodymai niekaip neįrodo, jog atsakovas medieną naudojo būtent gyvenamojo namo statybai. Atsižvelgiant į išvardintus rašytinius įrodymus, pačių šalių paaiškinimus, liudytojų duotus parodymus, teismas sprendė, jog atsakovas prie gyvenamojo namo statybos iš esmės prisidėjo tik savo darbu, todėl dalinant nekilnojamąjį turtą tarp šalių yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei ¾ dalis namo, atsakovui – ¼ dalį namo. Vertinant šalių santykius ir gebėjimą susitarti dėl turto valdymo, atsižvelgtina į visus byloje esančius duomenis, susijusius su šalių tarpusavio santykiais viso bendro gyvenimo metu bei į tai, jog turtas tarp šalių padalintas nukrypstant nuo lygių dalių principo, teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovei priteisti gyvenamąjį namą natūra, atsakovui priteisiant 7 000,00 Eur kompensaciją.

14.       Teismas nustatė, jog Žemės sklypą ieškovė įsigijo daugiau nei prieš metus iki santuokos su atsakovu sudarymo. Teismas vertino, jog ta aplinkybė, kad atsakovas dalyvavo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoryje nesudaro pagrindo pripažinti tartą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Remiantis išdėstytu, teismas sprendė, jog nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti žemės sklypą bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe.

15.       Teismas pažymėjo, jog antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininko M. M. kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-180-517/2019. Kadangi šalys prašė šią prievolę pripažinti asmenine atsakovo prievole, todėl teismas šį prašymą tenkino. 

16.       Tenkinus patikslintą ieškinį ir priešieškinį iš dalies, teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17.       Atsakovas M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-32-804/2022 dalyje, kurioje atsakovui nepagrįstai nustatytos nuosavybės teises į 1/4 dalį turto pastato – vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir neteisingai įvertinta bei priteista iš ieškovės atsakovui 7 000,00 Eur dydžio kompensacija už ieškovei natūra priteistą vienbutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje ieškovei iš atsakovo priteista 5 331,96 Eur bylinėjimosi išlaidų; skirti ginčo objekto - vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu yra (duomenys neskelbtini) teismo ekspertizę, tikslu nustatyti nekilnojamojo turto vertę; perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus regiono apylinkės teismui bei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Atsakovas nesutiko su ieškovės prašomu bendro turto padalijimo būdu, kadangi nebuvo įtrauktas visas santuokos nutraukimo byloje dalintinas turtas. Nurodo, jog santuokoje su ieškove įgytą ir registruotą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kuris nutraukiant santuoką yra dalintinas: pastatas - gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

17.2.                      Atsakovas nurodo, jog 2016 m. rugsėjo 1 d. K. M. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo Žemės sklypą, kuriame nuo 2017 metų vasaros iki suėmimo t. y. iki 2018 m. balandžio 24 d. statybos ir apdailos darbus atliko pats atsakovas ūkio būdu bei atsakovo tėvai ir giminės. Atsakovo teigimu, jis rūpinosi minėto namo statyba, užsakinėjo reikalingas medžiagas, atsiskaitydavo su tiekėjais, gyvenamojo namo stogui buvo panaudota apelianto parūpinta mediena. Kadangi atsakovas į namo statybas įdėjo visą savo energiją ir laisvą laiką, todėl neturėjo galimybių dirbti kitose vietose. Po atsakovo suėmimo 2018-2019 metais darbus toliau tęsė jo tėvas ir dėdė.

17.3.                      Atsakovas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad ginčo gyvenamąjį namą ūkio būdu statė atsakovas, padedant jo tėvui, dėdei bei kitiems šeimos nariams ir draugams. Atsakovas namo statybai per savo tetos įmonę (duomenys neskelbtini) užsakinėjo ir pirko blokus UAB „Senukai“. Statybos darbų atlikimo faktą patvirtino pati ieškovė, kuri apklausta taip pat patikslino, kad betonas iš UAB „Gelmesta“ ir smėlis iš UAB „Darvaivita“ buvo perkamas už ieškovės asmenines lėšas, paliekant grynuosius pinigus atsakovui iš anksto, kad pastarasis galėtų nupirkti statybines medžiagas. Nurodo, jog už betoną ir smėlį, transportavimą sumokėta 1 822,69 Eur. Už blokelius grynaisiais pinigais sumokėta iš viso 5 734,97 Eur. Perkama buvo per atsakovo tetos įmonę (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat parodė, jog 2018 metais vykusius antro aukšto mūrijimo darbus ir 2019 metais vykusius stogo dengimo darbus laisvu nuo darbo metu prižiūrėjo atsakovo tėvas, kuris taip pat nupirko kai kurias statybines medžiagas.

17.4.                      Nors ieškovė nurodo, kad namas pastatytas jos asmeninėmis lėšomis, kurias pati uždirbo ir jai tėvai padovanojo, tačiau atsakovo teigimu, šioms aplinkybėms pagrįsti nepridėjo pinigų dovanojimo sutarčių ar kitų patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, kad šioje byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės tėvai dovanojo pinigus būtent namo statyboms ir tam tikslui jie buvo panaudoti. 

17.5.                      Atsakovo teigimu ginčo gyvenamojo namo statybai taip pat buvo naudojamos lėšos, kurias atsakovas gavo pardavęs močiutei priklausantį mišką, taip pat lėšos, kurias atsakovas uždirbdavo Norvegijoje. 

17.6.                      Atsakovas nurodo, jog teismas neįvertino, kad nei viena iš šalių neprašė skirti ginčo objekto - gyvenamojo namo teismo ekspertizės, nors pagal bylos aplinkybes namo vertinimas buvo būtinas dalijant bendrą turtą. Pažymėjo, kad apeliantas neturėjo galimybių užsakyti gyvenamojo namo ekspertizės, nes VĮ Registrų centras nuosavybės teise į gyvenamąjį namą jo vardu neįregistruota. Apelianto manymu, teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai nustatė ieškovei nuosavybės teises į ¾ dalis ginčo gyvenamojo namo, kurio vidutinė rinkos vertė yra 28 000,00 Eur ir minėtą turtą priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, natūra, kompensuojant atsakovui, jo dalį pinigais, t. y. sumokant atsakovui nepagrįstai apskaičiuotą 7 000 Eur dydžio kompensaciją. Kadangi atsakovas tikėjosi turto padalijimo natūra, todėl nematė būtinybės nustatyti namo rinkos vertės.

17.7.                      Apelianto manymu, teismas neatsižvelgė į nagrinėtos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas ir priteisė žymiai didesnes negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose numatytas, nepagristas ieškovės išlaidas 4 720,00 Eur advokato pagalbai apmokėti.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Ieškovės teigimu, apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, išvardina tuos pačius įrodymus, kaip ir savo priešieškinyje, nepagrindžia teiginių, jog teismas atlikdamas įrodymų vertinimą būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nenustatinėjo aplinkybių dėl šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę, nes tokio reikalavimo apeliantas teisme nekėlė. Apeliantas neįrodė ir tai, kad ieškovė su atsakovu iki santuokos sudarymo vedė bendrą ūkį, kartu gyveno, planuodami bendrą ateitį įsigijo sklypą ir statė gyvenamąjį namą.

18.2.                      Apelianto teiginius, jog teismas nevertino jo pateiktų argumentų, netyrė bylos aplinkybių ir dėl to iš dalies neatskleidė bylos esmės, ieškovė laiko deklaratyviais. Ieškovės vertinimu, apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos, apeliantui palankios, faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas.

18.3.                      Apeliantas nepaneigė teismo nustatytų gyvenamojo namo padalijimo natūra nepriimtinumo ir negalimumo pagrindų, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl gyvenamojo namo padalijimo natūra.

18.4.                      Ieškovė pažymėjo, jog teismas įvertino kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padarė išvadas. Faktinė aplinkybė, kad apelianto argumentai neįtikino teismo tam tikrų aplinkybių egzistavimu, niekaip nereiškia, kad teismas įrodymus vertino netinkamai ir/ar pažeidė įrodinėjimo taisykles ir/ar neatskleidė bylos esmės. Ieškovės vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas nepagrindžia savo reikalavimo perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo, tokiu reikalavimu, nesąžiningai naudodamasis procesinėmis galimybėmis, apeliantas siekia išvengti dėl apelianto procesinio neveikimo pirmojoje teismo instancijoje jam kilusių nepalankių pasekmių.

18.5.                      Ieškovė nurodo, kad nors apeliantas nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, tačiau dėl paties išlaidų paskirstymo nepagrįstumo niekaip neatskleidžia ir neargumentuoja. Atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkinta 90 proc. ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų ir 10 proc. atsakovo priešieškinio reikalavimų, teismas turėjo įstatyminį pagrindą ir pareigą bylinėjimosi išlaidas paskirstyti, priteisiant ieškovei proporcingai teismo patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai, o apeliantui – proporcingai teismo patenkintų apelianto priešieškinio reikalavimų daliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

20.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

22.       Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

23.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

24.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, santuoka registruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė. Šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. Ieškovės asmeninės nuosavybės teise registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2016 m. rugsėjo 1 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2429, bei pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2021 m. gruodžio 17 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys bendro kilnojamojo turto neįgijo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25.       Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – MB „Bonada“ Konsultacijos galimos turto pardavimo kainos Nr. BN-Konsul-46, kopiją. Minėtais įrodymais grindžia, jog ginčo turto pardavimo kaina 2022 m. lapkričio 28 d. galėtų būti didesnė, t. y. 92 000,00 Eur. Pažymėjo, kad šių įrodymų pateikimo poreikis iškilo tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

26.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog su apelianto pateiktais naujais įrodymais nesutinka. Ieškovės vertinimu, su apeliaciniu skundu pateikdamas konsultaciją dėl galimo turto pardavimo kainos, apeliantas veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, piktnaudžiauja teise teikti naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį ir priimti apelianto teikiamus naujus rašytinius įrodymus - MB „Bonada” konsultaciją Nr. BN-Konsul-46.

27.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

28.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

29.       Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, jog teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. balandžio 26 d. ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus dėl gyvenamojo namo padalijimo, kurie yra tiesiogiai susiję su gyvenamojo namo verte, apeliantas su ieškovės reikalavimais nesutiko, tačiau dėl kitokios gyvenamojo namo vertės nustatymo pirmosios instancijos teismui jokių prašymų neteikė. Taigi, tai patvirtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas galėjo pasinaudoti galimybe pats užsakyti gyvenamojo namo turto vertinimą ir papildyti įrodymų apimtį byloje, tačiau tuo nepasirūpino. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad kartu su atsakovo apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktus naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsakovo prašymo skirti ekspertizę

30.       Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat prašo skirti ginčo objekto - gyvenamojo namo, esančio adresu yra (duomenys neskelbtini) teismo ekspertizę, tikslu nustatyti nekilnojamojo turto vertę. Pažymėjo, kad atsakovas neturėjo galimybių užsakyti gyvenamojo namo ekspertizės, nes VĮ Registrų centras nuosavybės teise į gyvenamąjį namą jo vardu neįregistruota. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nei viena iš šalių neprašė skirti ginčo objekto - gyvenamojo namo teismo ekspertizės, nors pagal bylos aplinkybes namo vertinimas buvo būtinas dalijant bendrą turtą.

31.       CPK 212 straipsnis nustato, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Taigi, paminėta teisės norma neįpareigoja teismo skirti ekspertizę byloje, teismas tokia teise gali pasinaudoti savo nuožiūra.

32.       Pažymėtina, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai). CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijant bendrą turtą jo vertė nustatoma pagal rinkos kainas, egzistuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos pateikė ieškovė, t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. sausio 7 d. išraše nustatyta gyvenamojo namo vidutine rinkos verte 28 000,00 Eur. Pažymėtina, jog atsakovas, norėdamas nustatyti ginčo turto vertę, galėjo prašyti pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę, tačiau tokia savo procesine teise nepasinaudojo. Tuo tarpu apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartoti visos bylos nagrinėjimą iš naujo. Tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, kuriai reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebūdingus procesui pirmosios instancijos teisme. Įvertinus apeliacinio proceso paskirtį bei tai, kad atsakovas neprašė skirti teismo ekspertizės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas savo procesine teise prašyti skirti byloje teismo ekspertizę naudojasi, nesilaikydamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis), ir tokio prašymo patenkinimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl ekspertizės skyrimo.

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo

33.       Byloje nustatyta, kad ieškovės vardu yra įregistruotas pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2021 m. gruodžio 17 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Šis gyvenamasis namas jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šalims.

34.       Nors apeliantas ginčija tai, jog pirmosios instancijos teismas pripažino gyvenamąjį namą asmenine ieškovės nuosavybe, tačiau teisėjų kolegija nesutikdama su apelianto argumentais pažymi, kad priešingai nei nurodo apeliantas, gyvenamasis namas buvo pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas sutuoktinių bendro turto dalis, nukrypo nuo lygių nuo lygių dalių principo, t. y. t. y. ieškovei priteisiant ¾ dalis namo, atsakovui ¼ dalį, ši turtą (gyvenamąjį namą) natūra priteisiant ieškovei, atsakovui priteisiant 7 000,00 Eur kompensaciją. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl santuokos metu įgyto turto (gyvenamojo namo) teisinio režimo. Pažymėtina, jog apeliantas apeliaciniu skundu neginčija žemės sklypo teisinio režimo, t. y. žemės sklypas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

35.       Bendroji taisyklė, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, ir yra tokia, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios, o nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.123 straipsnio 1 dalis numato, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

36.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

37.       Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė prašė gyvenamąjį namą padalinti tarp šalių nukrypstant nuo lygių dalių principo, t. y. ieškovei priteisiant ¾ dalis namo, atsakovui ¼ dalį, ši turtą natūra priteisiant ieškovei, atsakovui priteisiant 7 000,00 Eur kompensaciją. Prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant gyvenamąjį namą, ieškovė nurodė ir rašytiniais įrodymais pagrindė aplinkybes, jog gyvenamasis namas buvo statomas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurį ieškovė įsigijo iki santuokos, dar iki santuokos sudarymo ji savo lėšomis užsakė gyvenamojo namo projektą, jos ir jos artimųjų lėšomis buvo perkamos statybinės medžiagos, atliekami vandentiekio, kanalizacijos tiesimo darbai, įvesta elektra, o atsakovas prie gyvenamojo namo statybos prisidėjo tik savo darbu. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: UAB „Senukai“ mokėjimo kvitais, mokėjimo nurodymais, statybinių prekių prikimo – pardavimo sutartimis, PVM sąskaitomis – faktūromis, statybinių medžiagų pirkimo dokumentais, ieškovės gautomis pajamomis (atlyginimu), valiutos keitimo dokumentais, piniginių lėšų pavedimu už statybines medžiagas atsakovo tėvui. Ieškovės prašymu, gyvenamojo namo statybos proceso kaštus suskaičiavo UAB „Skena“ statinio ekspertas ir 2021 m. kovo 26 d. surašė aktą Nr. 21-03/10, kuriame pateikta išvada, kad atliktų statybos darbų sąnaudos yra 28 726,05 Eur ir remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, nustatyta, kad atsakovo asmeniškai atliktų statybinių darbų sąnaudos yra 6 427,00 Eur.

38.       Apeliantas ginčydamas ieškovės teiginius, jog jis prie gyvenamojo namo statybos prisidėjo tik darbu, nurodo, jog gyvenamojo namo statybai buvo naudojamos lėšos uždirbtos Norvegijoje, giminaičių skolinti pinigai, lėšos gautos pardavus močiutei priklausantį mišką, taip pat namo statybai buvo naudojama ir mediena. Šias aplinkybe atsakovas įrodinėjo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: 2014 m. pajamų atsiskaitymu ataskaita (Norvegijoje), 2018 m. sausio 26 d. leidimu kirsti mišką privataus miško savininkui Nr.039717, medienos gabenimo lapu, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu. Apelianto teigimu, jis rūpinosi minėto namo statyba, užsakinėjo reikalingas medžiagas, atsiskaitydavo su tiekėjais, gyvenamojo namo stogui buvo panaudota apelianto parūpinta mediena.

39.       Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

40.       Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė nuo 2011 metų pabaigos gauna atlyginimą iš UAB „Stiklita“. 2017 metais jos pajamas vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 630,00 Eur per mėnesį, 2018 metais – vidutiniškai 664,00 Eur per mėnesį, 2019 metais – vidutiniškai 879,00 Eur per mėnesį. Atsakovas savo gaunamas pajamas grindžia 2014 metais Norvegijoje gautų pajamų atsiskaitymo ataskaita. Atsakovas per 2017 metus gavo 700,00 Eur dydžio su darbo santykiais susijusias pajamas. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas nuo 2018 m. balandžio 24 d. buvo suimtas ir atliko laisvės atėmimo bausmę, kurios metu niekur nedirbo ir pajamų negavo. Liudytoja D. Ž. nurodė, jog ji nuolat skolino atsakovui pinigines lėšas, kurių bendra sudarė 20 000,00 Eur. Šiai aplinkybei patvirtinti į bylą buvo pateiktas paskolos raštelis, kurį pasak liudytojos D. Ž., šalys 2017 m. vasario 18 d. pasirašė jos namuose. Aplinkybę, jog šalys nurodytu laiku ir vietoje pasirašė skolos lapelį paneigia Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2017 m. kovo 29 d. pažyma Nr. 44-258, iš kurios matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. kovo 29 d. buvo suimtas. Liudytoja D. Ž. nurodyti tikslių paskolos raštelio surašymo aplinkybių negalėjo, tik nurodė, jog pinigus sūnėnui skolindavo periodiškai, jam paprašius, įvairiomis sumomis, o raštelį surašė vėliau, kuomet atliko skaičiavimus kiek išviso atsakovui buvo paskolintą piniginių lėšų. Taigi, atsakovo parodymai, liudytojos parodymai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai prieštarauja vienas kitam, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturėjo lėšų gyvenamojo namo statyboms. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino tiek ieškovės, tiek ir apelianto pateiktus rašytinius įrodymus, ištyrė ir įvertino liudytojų parodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, argumentavo, kodėl nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo gyvenamąjį namą padalinti natūra lygiomis dalimis, pagrindė CK 3.123 straipsnio taikymo pagrindą esamoje situacijoje.

41.       Nors apeliantas nurodo, jog jis rūpinosi minėto namo statyba, užsakinėjo reikalingas medžiagas, atsiskaitydavo su tiekėjais, gyvenamojo namo stogui buvo panaudota apelianto parūpinta mediena, tačiau pažymėtina, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie apelianto lėšomis įgytas statybines medžiagas (CPK 178 straipsnis), o pateikti kiti rašytiniai įrodymai niekaip neįrodo, jog apeliantas medieną naudojo būtent gyvenamojo namo statybai. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 039717, matyti, jog jis išduotas miško savininkei A. D. 2018 m. vasario 20 d. Medienos gabenimo lape, nurodyta, jog medienos gavėjas yra A. L., o medienos pristatymo vieta – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog dėl šių aplinkybių apeliantas apeliaciniame skunde nepasisakė, nustatytų aplinkybių neginčijo ir kitų įrodymų, patvirtinančių jo minėtus argumentus nepateikė. Atsižvelgiant į tai, aukščiau minėti apelianto argumentai yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

42.       Nors apeliantas nurodo, kad šioje byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės tėvai dovanojo pinigus būtent namo statyboms ir tam tikslui jie buvo panaudoti, tačiau pažymėtina, jog ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė aplinkybes, jog gyvenamasis namas buvo statomas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurį ieškovė įsigijo iki santuokos, dar iki santuokos sudarymo ji savo lėšomis užsakė gyvenamojo namo projektą, jos ir jos artimųjų lėšomis buvo perkamos statybinės medžiagos, atliekami vandentiekio, kanalizacijos tiesimo darbai, įvesta elektra. Atsižvelgiant į tai, apelianto minėti argumentai taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

43.       Pažymėtina, jog CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

44.       Taip pat apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų argumentų, netyrė bylos aplinkybių ir dėl to iš dalies neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su minėtais apelianto argumentais atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, apeliantas nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, jog pirmiau aptarti apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas prie gyvenamojo namo statybos iš esmės prisidėjo tik savo darbu ir pagrįstai sprendė, kad dalinant nekilnojamąjį turtą tarp šalių yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei ¾ dalis namo, atsakovui – ¼ dalį namo.

Dėl gyvenamojo namo padalijimo būdo, kompensuojant atsakovui jo dalį pinigais

45.       Apeliantas nesutinka su ieškovės prašomu bendro turto padalijimo būdu. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai nustatė ieškovei nuosavybės teises į ¾ dalis ginčo gyvenamojo namo, kurio vidutinė rinkos vertė yra 28 000,00 Eur ir minėtą turtą priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, natūra, kompensuojant atsakovui, jo dalį pinigais, t. y. sumokant atsakovui nepagrįstai apskaičiuotą 7 000 Eur dydžio kompensaciją.

46.       Nagrinėjamu atveju matyti, jog spręsdamas dėl gyvenamojo namo padalijimo būdo pirmosios instancijos teismas: 1) vertino tai, jog gyvenamasis namas yra statomas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype, gyvenamojo namo statyba nėra baigta (49 proc. baigtumas), taip pat šalių santykius ir (ne) gebėjimą susitarti dėl turto valdymo, atsižvelgė į visus byloje esančius duomenis, susijusius su šalių tarpusavio santykiais viso bendro gyvenimo metu bei į tai, jog turtas tarp šalių padalintas nukrypstant nuo lygių dalių principo; 2) nustatė, kad apeliantas, prašydamas priteisti dalį namo natūra, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog yra visos techninės galimybės namą padalinti natūra; 3) vadovavosi įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis turto dalijimą (CK 3.127 straipsnis), kasacinio teismo praktika aktualiu klausimu, pagrįstai nustatė gyvenamojo namo padalijimo natūra nepriimtinumo (Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011)) ir negalimumo (negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti)) pagrindus.

47.       Sutiktina su ieškovės argumentais, jog šiuo atveju apeliantas nepaneigė minėtų pirmosios instancijos teismo nustatytų gyvenamojo namo padalijimo natūra nepriimtinumo ir negalimumo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai dėl gyvenamojo namo padalijimo natūra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

48.       Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos sprendime aiškiai ir tiksliai motyvuotu įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į visas aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi subjektyviais atsakovo paaiškinimais, nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

49.       Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

50.       Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie jos patirtas 5 924,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: 548,00 Eur žyminis mokestis, 4 720,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, 56,40 Eur įrodymų rinkimo išlaidos, 600,00 Eur UAB „Skena“ už atliktų statybos darbų sąnaudų nustatymo akto parengimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog buvo patenkinta 90 proc. ieškovės reikalavimų, todėl sprendė, jog ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 331,96 Eur bylinėjimosi išlaidos.

51.       Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie jo patirtas 1 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kadangi buvo patenkinta 10 proc. atsakovo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 130,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

52.       Pažymėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“.

53.       Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto 4 720,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, priteisė žymiai didesnes, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) numatytos maksimalios sumos, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą ir į advokato darbo ir laiko sąnaudas.

54.       Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais apelianto argumentais, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visus tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus. Taip pat pažymėtina, jog spręsdamas dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, pirmosios instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų Tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste – Rekomendacijos) 2 punkte įvertintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

55.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė detaliai nurodė, už kokius procesinius veiksmus ir kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrė ieškovė. Pažymėtina, jog apeliantas, tvirtindamas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas priteisė žymiai didesnes bylinėjimosi išlaidas, nei numatytas Rekomendacijose, turi nurodyti kurios konkrečiai išlaidos viršija rekomendacijose nustatytas bei yra nepagrįstos. Kaip matyti, apeliantas nesutikdamas su ieškovės prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis už advokato teisinę pagalbą nedetalizuoja šių išlaidų nepagrįstumą, t. y. kuri šių išlaidų dalis yra nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme ieškovei iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą yra adekvati bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui bei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Šiuo atveju teisėjų kolegijai įvertinus ginčo pobūdį, parengto ieškovės procesinių dokumentų turinį, apimtį, pateiktus argumentus, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, atsižvelgti į sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principus bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, nėra pagrindo ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti.

56.       Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės skundžiamo teismo procesinio sprendimo dalių teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

57.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

58.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

20.       Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.

59.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apelianto ieškovei 1 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

60.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

61.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto M. M. ieškovei K. V. 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Alvydas Barkauskas

                                                                        Vaclovas Paulikas

                                                                        Inga Staknienė