Civilinė byla Nr. e2A-2302-653/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32387-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bendrijos „Triušeliai“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė bendrija „Trušeliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, (toliau - atsakovė) prašydama priteisti iš atsakovės 2 541,60 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. buvo įregistruotas juridinis asmuo – bendrija „Trušeliai“, kuri vienija 95 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  gatvėse. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 0,2080 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo ir naudoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuris patenka į bendrijos „Trušeliai“ teritoriją. 2017 m. kovo 14 d. bendrijos visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta rinkti administracinį mokestį po 0,55 Eur bei techninės priežiūros mokestį po 0,95 Eur už savininko sklypo arą bei kaupiamuosius mokesčius. 2019 m. liepos 19 d. bendrijos visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti bendrijos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (modernizavimo) planą. 2019 m. rugsėjo 22 d. visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta rinkti tikslinę kaupiamojo fondo rinkliavą po 400 Eur per metus, pradedant rinkti nuo 2019 m. spalio 1 d. po 100 Eur, o nuo 2020 metų – po 400 Eur per metus, o 2020 m. spalio 2 d. visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta surinkti papildomai po 700 Eur kaupiamąjį vienkartinį mokestį gatvių apšvietimui. Atsižvelgiant į atsakovės turimo žemės sklypo plotą (20,8 aro), už jį apskaičiuoti mokesčiai sudaro 2 541,60 Eur (administracinis 491,92 Eur, techninės priežiūros 849,68 Eur, kaupiamieji 1 200 Eur). Nurodė, kad dėl skolos sumokėjimo ir sklypo sutvarkymo ieškovė kreipėsi tiek į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, tiek į NŽT prie ŽŪM, tačiau atsakovė iki šiol skolos nėra apmokėjusi. Turto savininkas neatsižvelgiant į turto įgijimo formą, kartu su turtu įgyja ne tik teises, bet ir pareigas susijusias su šio turto administravimu ir išlaikymu. Ta aplinkybė, kad šiai dienai esantis sklypo savininkas ar turto valdytojas nėra bendrijos narys, nesudaro pagrindo atleisti nuo prievolės ir pareigų susijusių su šio turto administravimu ir išlaikymu. Bendrija užtikrina vandens tiekimą į sklypą, lietaus ir nuotekų priežiūrą bei valymą, kelių priežiūros ir remonto darbus. Tai, kad atsakovė nesinaudoja šiomis paslaugomis ir bendro naudojimo objektais, dar nereiškia, kad tos paslaugos jai nėra teikiamos.

3.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Bendrijos „Trušeliai“ įstatų 1.4 papunktyje aiškiai nurodyta, kad bendrijos steigėjai yra fiziniai asmenys, įsigiję žemės sklypus gyvenamiesiems namams statyti arba jų dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, apribotoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Lietuvos Respublika nėra fizinis ar juridinis asmuo, įsigijęs žemės sklypą gyvenamajam namui statyti ar sklypų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Mirus R. B. valstybė 2024 m. spalio 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu paveldėjo 0,2080 ha ploto kitos, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame nėra statinių. Šiuo atveju tinkama atsakovė yra valstybė, būtent ji, o ne kuri nors institucija, paveldėjo turtą ir atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusios paveldėto turto tikrosios vertės. Narystė bendrijoje pasibaigė R. B. mirus. Nuo 2016 m. gegužės mėnesio žemės sklypas pardavinėjamas aukcione, tačiau iki šiol neparduotas ir su hipotekos kreditoriumi neatsiskaityta. Lietuvos Respublikai, 2014 m. spalio 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu paveldėjusiai 0,2080 ha ploto kitos, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypą negali kilti mokėjimo prievolės, kadangi ji nėra bendrijos „Trušeliai“ narys, negavo šios bendrijos jokių konkrečių paslaugų bei nesinaudojo bendro naudojimo objektais. Išlaidos, susijusios su Tarnybos teritorinių padalinių administruojamo turto administravimu, yra apmokamos iš valstybės biudžeto asignavimų, tačiau, vadovaujantis „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 154.3.1 papunkčiu, jos Tarnybai turi būti atlyginamos pardavus paveldėtą turtą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino;  priteisė ieškovei bendrijai „Trušeliai“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2 541,60 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 541,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 907,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovė Lietuvos Respublika nuosavybės teisę į 0,2080 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 2014 m. spalio 6 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šį sklypą atsakovė paveldėjo kaip universalus paveldėtojas po R. B. mirties, neatsiradus įpėdinių. Bendrija „Trušeliai“ įregistruota 2016 m. gruodžio 2 d. Prašomi priteisti mokesčiai susidarė už laikotarpį nuo 2017 metų balandžio mėnesio iki 2020 metų spalio mėnesio.

6.       Teismas nurodė, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių, t.y. atsakovei pareiga vykdyti prievolę atsirado kaip sklypo, kuris buvo paveldėtas dar 2014 metais, savininkei. Dėl to atsakovės atsakomybė negali būti ribojama paveldėto turto verte.

7.       Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog sklypo savininkas ar turto valdytojas nėra bendrijos narys, nesudaro pagrindo atleisti nuo prievolės ir pareigų susijusių su šio turto administravimu ir išlaikymu.  

8.       Tesimas nurodė, kad tiek teisės aktuose yra numatyta ir aiškiai reglamentuota savininko pareiga apmokėti bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo mokesčius. Atsakovė kaip ir kiti bendrijos administruojamoje teritorijoje esančių sklypų savininkai (bendrijos administruojamoje teritorijoje yra 105 sklypai, iš kurių 93 sklypai yra gyvenamosios paskirties, 10 bendro naudojimo sklypai, 1 sklypas komercinės paskirties, o 1 atidalintas iš komercinės paskirties sklypo) yra visų bendro naudojimo objektų, kelių, vandens įrenginių, nuotekų sistemos ir įrenginių bendrasavininkai. Byloje esanti 2021 m. kovo 30 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bendrijos „Trušeliai“ mokesčių ir rinkliavų“ patvirtina, kad bendrija administruoja ir prižiūri vandeniekio ir lietaus nuotekų sistemą, buitinių nuotekų šalinimo sistemą, elektros sistemą, gyvenamųjų namų kvartalo sklypų savininkų surinktomis lėšomis atlieka bendro naudojimo kelių priežiūros ir remonto darbus, tvarko bendro naudojimo sklypus. Visi šie darbai vykdomi gyvenamųjų namų kvartalo sklypų savininkų sąskaita. Tai, kad atsakovė nesinaudoja šiomis paslaugomis ir bendro naudojimo objektais, nereiškia, kad tos paslaugos jai (kaip ir kitiems bendrasavininkams) nėra teikiamos.

9.       Atsakovė buvo tinkamai informuota apie prievolę apmokėti susidariusį įsiskolinimą ir prievolės turinys atsakovei buvo neabejotinai žinomas; nei vienas iš bendrijos „Trušeliai“ visuotinių susirinkimų sprendimų (nutarimų) dėl atitinkamų mokesčių ir rinkliavų rinkimo, nebuvo ginčijamas, priimti sprendimai (nutarimai) yra galiojantys, todėl privalo būti vykdomi.

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 259 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtinimo pakeitimo“ (toliau - Taisyklės) redakciją, turtą iki įvykusio aukciono administravo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pardavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių administruojamą turtą gautos lėšos skirstomos taisyklių 154.3 papunktyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, šiais metais pardavus žemės sklypą buvo atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi.

10.2. Atsižvelgiant į valstybės paveldėjimo pagal įstatymą specifiką, taip pat į tai, jog paveldėjimas pagal įstatymą valstybei sukelia papildomų prievolių atsiradimą, kurios susijusios su palikėjo kreditorių reikalavimų patenkinimu ir valstybės paveldėto turto administravimu, CK 5.62 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės atsakomybės už palikėjo skolas ribojimo taisyklė taikytina visų jos prievolių, atsiradusių priėmus palikimą, atžvilgiu. Todėl valstybė, būdama įpareigota pagal įstatymą priimti palikimą ir atlikti paveldėto turto administravimo veiksmus, kurie yra tiesioginė palikimo priėmimo pasekmė, negali būti atsakinga už prievolių, viršijančių valstybei perėjusio paveldėto turto tikrąją vertę, įvykdymą. Priešingas CK 5.62 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos aiškinimas neatitiktų valstybės paveldėjimu siekiamų tikslų ir nulemtų neproporcingos prievolių vykdymo naštos.

10.3. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, yra viešojo administravimo subjektas, o ne ūkio subjektas.

11. Ieškovė bendrija „Triušeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. kadangi skola yra susidariusi jau po palikėjos mirties, ji nėra atsakovės paveldėta skola, todėl atsakovės atsakomybė negali būti ribojama paveldėto turto verte.

11.2. Lietuvos Respublikoje galiojančios teisės normos patvirtina, kad turto savininkas, neatsižvelgiant į turto įgijimo formą, kartu su turtu įgyja ne tik teises, bet ir pareigas, susijusias su turto administravimu ir išlaikymu.

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12.       Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tame tarp nėra ginčo dėl to, kad prašoma priteisti skola yra susidariusi po palikėjos mirties. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl valstybės turto paveldėjimo specifikos ir su tuo susijusios teismų praktikos, kuri išsamiai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Dėl to šios aplinkybės iš naujo nekartojamos ir laikomos nustatytomis.

13.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovo (valstybės) mokėjimo prievolės ieškovui už paslaugas, susijusias su bendro naudojimo objektų naudojimu ir išlaikymu (CK 4.76 str., 6.716 str.), taip pat dėl CK 5.62 str. 3 d. taikymo sprendžiant ar atsakovo (valstybės), atstovaujamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, paveldėjusio turtą pagal                           CK 5.62 str., mokėjimo prievolė yra ribojama perėjusio paveldėto turto tikrąja verte.

14.       Šios bylos specifiką sudaro tai, kad atsakovo prievolė sumokėti už paslaugas kilo ne iš paveldėjimo teisinių santykių (atsakovas neginčija, kad skola atsirado po palikėjos mirties), o iš atsakovo, kaip turto savininko, nuosavybės teisės įgyvendinimo. Kadangi valstybė paveldėjo turtą, todėl šiuo pagrindu ji įgijo naują teisę – daiktinę teisę į turtą (nuosavybės teisę - CK 4.47 str.) ir dalyvauja civiliniuose santykiuose lygiomis teisėmis su kitais subjektais. Taigi, faktas, kad atsakovas (jo atstovas) yra viešojo administravimo subjektas, neatleidžia atsakovą nuo pareigos mokėti už jam suteiktas su turimo turto priežiūra ir naudojimu susijusias paslaugas.    

15.       LR CK 5.62 str. 3 dalyje numatytas valstybės atsakomybės ribojimas už palikėjo skolas. Tačiau šiuo atveju mokėjimo prievolė nėra susijusi su palikėjo skolomis, ši prievolė kilusi ne iš paveldėjimo teisinių santykių, todėl ši įstatyto nuostata šiuo atveju netaikytina. Dėl to ir apelianto nurodyta teismų praktika dėl valstybės atsakomybės už palikėjo skolas šioje byloje nėra aktuali.

16.       Apelianto nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu ginčo žemės sklypas yra parduotas neturi teisinės reikšmės šioje byloje: atsakovas neginčija, jog skolos susidarymo laikotarpiu jis buvo žemės sklypo savininku, todėl ieškovas turėjo teisę reikalauti skolos sumokėjimo iš atsakovo.

17.       Šioje byloje atsakovu yra Lietuvos valstybė, tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra tik atsakovo atstovė, kuri valdė turtą ginčo laikotarpiu. Dėl to apelianto nurodytas teisinis reglamentavimas dėl lėšų, pardavus administruojamą turtą, paskirstymo, nepaneigia atsakovo, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, prievolės apmokėti už suteiktas paslaugas.

18.       Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

19.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.

20.       Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. taisykles. Įvertinus tai, kad byla nėra teisiniu požiūriu sudėtinga, nėra didelės apimties, atsižvelgus į tai, kad esminis ginčo nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme ir į šioje instancijoje ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį (850 Eur), ieškovo prašoma priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų atitinkamų išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą suma (1300 Eur) laikytina per didelė, todėl mažintina iki 800 Eur.    

Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto - Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, - ieškovo bendrijos „Triušeliai“ naudai 800 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Alvydas Barkauskas

                                                                                                                 Andrius Ignotas

                                                                                                                     Jelena Šiškina