Civilinė byla Nr. 2S-852-553/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19598-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4; 3.5.1; 3.5.21.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB DNB banką atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-12 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, AB DNB bankas.

Teisėja,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. R. V. pateiktu skundu prašė: 1) panaikinti antstolės 2017-05-02 patvarkymą Nr. B-29485 (toliau – Patvarkymas) vykdomosiose bylose Nr. 0015/14/0750, 0015/14/07051, kuriuo atsisakyta skirti (duomenys neskelbtini) žemės sklypams pakartotinę ekspertizę, atsisakyta tenkinti prašymą parduoti (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypus skolininko pasiūlytam pirkėjui, išaiškinta, kad skolininkas gali pasiūlyti savo pirkėją visiems sklypams, tai yra bendram durpių telkiniui. 2) Įpareigoti antstolę priimti patvarkymą išaiškinti skolininko R. V. pasiūlytam pirkėjui UAB „Tikslo siekis“ įmokėti už perkamus žemės sklypus atitinkamas lėšų sumas į antstolės nurodytą depozitinę sąskaitą: (1) už 77.7723 ha ploto žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įmokėti 37 600 EUR ; (2) už 20.8230 ha ploto žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įmokėti 10 100 EUR; (3) už 52.8273 ha ploto žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įmokėti 129 600 EUR. 3) įpareigoti antstolę, UAB „Tikslo siekis“ įmokėjus (1) už 77.7723 ha ploto žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 37 600 EUR ; (2) už 20.8230 ha ploto žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 10 100 EUR; (3) už 52.8273 ha ploto žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 129 600 EUR, sudaryti šio turto pardavimo skolininko R. V. pasiūlytam pirkėjui UAB „Tikslo siekis“ aktą. 4) įpareigoti antstolę skirti pakartotinę (duomenys neskelbtini) žemės sklypų (1. 134.3900 ha ploto žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2. 116.2000 ha ploto žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 3. 31.7632ploto žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 4. 48.0965 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 5. 38.5907 ha ploto žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 6. 5.6300 ha ploto žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 7. 4.0990 ha ploto žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 8. 6.3000 ha ploto žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 9. 19.5800 ha ploto žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) ekspertizę (b. l. 16).
2. Nurodė, kad areštuotam turtui (žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini),) buvo paskirta ekspertizė. Su ekspertize (Turto rinkos verte) pareiškėjas sutiko iš dalies, t.y. neprieštaravo dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų vertės: 1.2500 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 1 400 EUR; 5.2500 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 8 000 EUR; 5.8700 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 8 900 EUR; 1.0900 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 1 200 EUR. Nebeteikė prieštaravimų dėl į (duomenys neskelbtini) durpių telkinį patenkančių kitos paskirties žemės sklypų vertės: 77.7723 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 37 600 EUR; 20.8230 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 10 100 EUR (toliau - (duomenys neskelbtini) žemės sklypai). Taip pat neteikė prieštaravimų dėl kitos paskirties žemės sklypo, kuris įeina į (duomenys neskelbtini) durpių telkinio' teritoriją: 52.8273 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio G(duomenys neskelbtini), vertė 129 600 EUR (toliau - (duomenys neskelbtini) žemės sklypas). Tačiau, prieštaravo dėl žemės sklypu, kurie patenka į (duomenys neskelbtini) durpių telkinio teritoriją, vertės, tai yra: 1)134.3900 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 329 600 EUR; 2) 116.2000 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 285 000 EUR; 3) 31.7632 ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 77 900 EUR; 4) 48.0965 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 118 000 EUR; 5) 38.5907 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 94 600 EUR; 6) 5.6300 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 13 800 EUR; 7) 4.0990 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 10 000 EUR; 8) 6.3000 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 15 500 EUR; 9) 19.5800 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 48 000 EUR (toliau - (duomenys neskelbtini) žemės sklypai). Todėl, pareiškėjas prašė atlikti pakartotinę (duomenys neskelbtini) žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizę, o (duomenys neskelbtini) žemės sklypui ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypams siūlė savo pirkėją UAB „Tikslo siekis“, bei dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pardavimo, teikė prašymą antstolei.

3. Antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo atsisakė skirti (duomenys neskelbtini) žemės sklypams pakartotinę ekspertizę, taip pat atsisakė tenkinti prašymą parduoti (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypus skolininko pasiūlytam pirkėjui, ir išaiškino, kad skolininkas gali pasiūlyti savo pirkėją visiems sklypams, t. y. bendram durpių telkiniui.
4. Nurodė, kad ekspertas atsižvelgė į durpių telkinio naudojimo projektą, geologinės žvalgybos duomenis, suformuotų telkinių plotus ir juose esančius išteklius bei nurodė geriausią panaudojimą juos eksploatuoti (kaip bendrus durpių telkinius). Antstolė rėmėsi ekspertizės akte išdėstytais argumentais, kad atskirų objektų kaip vieno pardavimo būdas atitinka maksimalaus ekonominio naudingumo kriterijų ir užtikrina visų išieškotojo bei skolininko interesų apsaugą. Antstolė nurodė, kad pateikti skolininko prieštaravimai nepagrindžia, kad areštuoto turto vertė kitokia, nei nustatė teismo ekspertas, o atskirų žemės sklypų pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui sumažins žemės sklypų patrauklumą rinkoje, sumažins jų kainą priverstinio pardavimo atveju ir taip pažeis ne tik išieškotojų, bet ir skolininko interesus.
5. Antstolė patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodė, jog vykdymo procese turto vertinimą atliko kvalifikuotas UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojas T. A. T., kuris laikėsi ir vykdė visus LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei LR Finansų ministrų 2012 m. balandžio 24 d. įsakymų Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos nurodymus ir įpareigojimus. Nurodė, kad ekspertas atsižvelgė į geriausią žemės sklypų panaudojimą eksploatuojant, t. .y kaip bendrus durpių telkinius. Nurodė, kad žemės sklypų panaudojimas durpių gamybai yra ekonomiškai nenaudingas. Nurodė, kad ekspertizės aktas yra išsamus, išnagrinėtos ir įvertintos visos turto rinkos vertei nustatyti svarbios aplinkybės. Skolininkas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ekspertizės aktas būtų ydingas, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams. Nurodė, kad skolininko skunde dėstomi teiginiai, nuomonė dėl galimybės durpių telkinius eksploatuoti atskirai, ar nuomonė dėl nustatytos per aukštos turto vertės nesudaro pagrindo abejoti kvalifikuoto turto vertintojo nustatyta turto rinkos verte bei nurodytu ekonomiškai naudingiausiu durpių telkinių panaudojimo būdu.
6. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, nes antstolės veiksmai, siekiant objektyvaus parduotino iš varžytynių turto įkainojimo bei atsisakymas parduoti dalį areštuoto turto skolininko pasiūlytam pirkėjui, neprieštarauja ir nepažeidžia teisės aktų. AB DNB bankas nurodė, kad visiškai sutinka su antstolės 2017 m. gegužės 15 d. patvarkyme išdėstytais argumentais, kuriais remiantis buvo atmestas pareiškėjo skundas ir jų nebekartoja.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-12 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų tenkino ir panaikino antstolės Virginijos Meškauskienės 2017-05-02  patvarkymą Nr. B-29485 vykdomosiose bylose Nr. 0015/14/0750, 0015/14/07051.
8. Teismas nurodė, kad sutinka su pareiškėju, jog ekspertizės aktas yra prieštaringas, vienur teigiama, jog durpių telkiniai yra vientisas objektas, kitur akcentuojamas jų atskirumas. Sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Patvarkyme nurodyti argumentai, kad durpių telkinių naudojimo projekte numatyta bendrai eksploatuoti visus telkinius, yra nepagrįsti. Naudojimo projekte niekur nėra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypus privaloma eksploatuoti kartu, o priešingai. Teismas nesutiko su antstolės argumentais, jog dalis telkinių negali būti parduodami skolininko siūlomam pirkėjui, nes neatitinka CPK 704 straipsnio tikslo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Nekilnojamojo turto registro išraše (duomenys neskelbtini) žemės sklypų bendra vertė nurodyta 151 298,00 EUR, o eksperto išvadoje nustatyta 992 400 EUR vertė, sprendė, kad tokia disproporcija sudaro pagrindą abejoti Ekspertizės akto teisingumu ir paskyrė pakartotinę ekspertizę, (duomenys neskelbtini)žemės sklypams įvertinti atskirai nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB DNB bankas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

Tinkamų įrodymų, kurie paneigtų eksperto nustatytą žemės sklypų vertę, į bylą nebuvo pateikta. Nėra aišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog ekspertizės aktas yra neišsamus. Turto vertintojo pateikta turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta, laikantis teisės aktų, nebuvo ir nėra nuginčyta teisme, todėl teigti, kad ekspertize negalima remtis nėra pagrindo. Teismas nepagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis apie nekilnojamojo turto 151 298 EUR vertę, nes masinio vertinimo būdu nustatyta vertė buvo atlikta 2011 metais ir nebuvo vertinamas turtas individualiai. Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka tik išviešinimo, bet ne realios vertės nustatymo funkciją. Byloje nėra duomenų, kad turtas negalėtų būti parduotas už didesnę kainą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ginčija tik dalį ekspertizės aktu nustatytų verčių, pripažindamas, kad kitų žemės sklypų vertinimas yra atliktas teisingai.

Paaiškina, kad skola apeliantui viršija 1 mln. EUR, o siūlomo pirkėjo 177 900 EUR suma nėra pakankama skolos dengimui. Ši aplinkybė nesuteikia skolininkui teisės pasiūlyti pirkėją, taip pat neįpareigoja antstolės surašyti turto pardavimo aktą ir tai yra pagrindas antstolei pasirinkti tokį turto realizavimo būdą, kuris labiau atitinka išieškotojo pageidavimą. Apelianto nuomone, visų sklypų pardavimas kartu padėtų pasiekti išieškojimo tikslą – turtą parduoti už didžiausią galimą kainą. Antstolės teiginiai dėl atsisakymo parduoti atskirai žemės sklypus yra pagrįsti ekspertizės akto išvadomis.

10. Pareiškėjas R. V. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-12 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Palaiko tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvus, tiek savo  byloje išdėstytą poziciją.

11. Antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-12 nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ekspertizės akte išnagrinėtos ir įvertintos visos turto rinkos vertei nustatyti svarbios aplinkybės, atsižvelgta į visus pateiktus ir viešai prieinamus duomenis bei dokumentus, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ekspertizės aktas yra neišsamus ir juo negalima vadovautis. Masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė turto rinkos vertė gali nesutapti su individualaus turto vertinimo metu nustatyta verte, nes individualus turto vertinimo metu įvertinamas konkretus turtas, atsižvelgiant į faktinę turto būklę bei savybes. Pažymi, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, kuris neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Skolininko nuomonė dėl galimybės durpių telkinius eksploatuoti atskirai ar nuomonė dėl nustatytos per aukštos turto vertės nesudaro pagrindo abejoti kvalifikuoto turto vertintojo nustatyta turto rinkos verte bei nurodytu ekonomiškai naudingiausiu durpių telkinių panaudojimo būdu. CPK 704 straipsnio tikslas yra ne sudaryti galimybes skolininkui už mažą kainą perleisti turtą savo surastam pirkėjui, o užtikrinti, kad skolininkas galėtų pasiūlyti savo pirkėją už didesnę kainą, nei bus siūloma įsigyti varžytynėse.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-06-12 nutartimi nutarė panaikinti antstolės patvarkymus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-06-12 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad prievolės užtikrinimui pagal sutartinės hipotekos sandorius įkeistas turtas – žemės sklypai (16 vnt.), esantys (duomenys neskelbtini). 2016-11-21 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S1-6500 dėl įkeisto turto vertės ekspertizės paskyrimo, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Jungtinis verslas“. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ekspertizės aktu, 2017-04-06 pateikė antstolei prieštaravimus, o 2017-04-14 pateikė patikslintus prieštaravimus dėl dalies ekspertizės išvados bei pateikė prašymą dėl turto ((duomenys neskelbtini) žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo) pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui. 2017-05-02 antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo atsisakė skirti (duomenys neskelbtini) žemės sklypams pakartotinę ekspertizę, atsisakė tenkinti prašymą parduoti (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypus skolininko pasiūlytam pirkėjui, išaiškino, kad skolininkas gali pasiūlyti savo pirkėją visiems sklypams, tai yra bendram durpių telkiniui.

Dėl žemės sklypų pakartotinės ekspertizės turto rinkos kainos nustatymo

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Taigi tinkamas priverstinai realizuojamo turto vertės nustatymas yra itin reikšmingas ir svarbus veiksmas vykdymo procese, tačiau šios vykdymo proceso stadijos sklandumas, operatyvumas ir teisingumas nėra vien antstolio pareiga, kadangi tiek išieškotojas, tiek skolininkas privalo sąžiningai naudotis suteiktomis teisėmis.
16. Skolininkas R. V. skunde dėl antstolės veiksmų nurodė, kad būtina paskirti pakartotinę ekspertizę, nes žemės sklypų vertė buvo skaičiuojamos bendrai visų durpynų, ekspertizė atlikta panaudojant vieną metodą, nors reikalaujama dviejų ir nustatyta vertė ženkliai skiriasi nuo VĮ Registrų centro nustatytos vertės, be to ekspertizė dalyje dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypų apskritai buvo atliekama verslo, o ne turto vertinimas. Skolininkas įsitikinęs, kad nustatyta žemės sklypų vertė yra labai didelė ir neatitinka rinkos kainų.
17. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo žemės sklypų vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 151 298 EUR, o eksperto nustatyta – 992 400 EUR, sprendė, jog tokia disproporcija sudaro pagrindą abejoti ekspertizės akto teisingumu. Teismas laikė, kad skolininko argumentai dėl imperatyvių įstatymo reikalavimų turto vertinimui atlikti pažeidimų yra pagrįsti.
18. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atskirajame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo sprendė, jog antstolė nepagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę dėl (duomenys neskelbtini) 9 žemės sklypų. Pažymi, kad ekspertizę atlikęs ekspertas turi reikiamą kvalifikaciją ir yra kompetentingas. Tinkamų įrodymų, kurie paneigtų eksperto nustatytą žemės sklypų vertę, į bylą nebuvo pateikta. Teismas nemotyvavo išvados, kad atliekant ekspertizę buvo pažeisti imperatyvūs įstatymo reikalavimai turto vertinimui atlikti, o kaina nustatyta nepagrįstai aukšta. Apelianto įsitikinimu, nėra pagrindo abejoti UAB „Jungtinis verslas“ atlikta ekspertize, nes akte pateikti pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pan. Teismas nepagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis apie nekilnojamojo turto vertę, nes ji buvo nustatyta masinio vertinimo būdu ir žymiai anksčiau. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kad turtas negalėtų būti parduotas už didesnę kainą.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad didelis skirtumas tarp VĮ Registrų centro nustatytos turto vertės ir eksperto išvada nustatytos turto vertės apsprendžia ekspertizės atlikimo tinkamumą ir patikimumą, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka tik išviešinimo, bet ne realios vertės nustatančią funkciją. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias turto savybes tam tikrą dieną, vertinama atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos turto ir verslo vertinimo metodikoje (turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju masinis vertinimas atliktas 2011 metais, o ekspertizė, kurios metu buvo vertinami individualūs ginčo objekto požymiai 2017 metais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ekspertizė atlikta pažeidus imperatyvius įstatymo reikalavimus turto vertinimui atlikti, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad skolininko R. V. argumentai sudaro pagrindą šiai išvadai. Skolininkas nurodo, kad ekspertizės akte nepagrįstai naudotas tik vienas vertinimo metodas, nors Turto ir verslo vertinimo metodika numato, kad vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministrų 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, 55 punktas nustato, jog turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais, tačiau tame pačiame straipsnyje nurodyta, jog jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Nagrinėjamu atveju ekspertas ekspertizės akte (11 psl.) nurodė, kad vertinant naudingųjų iškasenų teritorijos paskirties žemės sklypus lyginamasis metodas netaikomas, nes nagrinėjant VĮ Registrų centro teikiamus duomenis apie vertinamos paskirties žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius nėra informacijos apie naudingųjų iškasenų rūšį, jų kiekius ir galimas gavybos apimtis, todėl nėra galimybių atlikti objektyvią lyginamąją analizę. Išlaidų metodas taip pat nėra taikomas, kadangi ekspertizės objektas nėra specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamas turtas, be to šiuo metodu nustatoma atkuriamoji vertė. Ekspertas paaiškino, kad pajamų metodas taikomas vertinant iškasenų teritorijos paskirties žemės sklypus, nes šie sklypai gali generuoti pajamas iš durpių gavybos ir jų pardavimo, taip pat atsižvelgta į tai, kad yra parengtas (duomenys neskelbtini) durpių telkinio naudojimo projektas. Tokiu būdu akivaizdu, kad ekspertas ekspertizės akte pagrindė, kodėl nebuvo taikoma du metodai. Skolininkas išreiškė nesutikimą su lyginamojo metodo netaikymu, tačiau savo nesutikimo nepagrindė įrodymais - nors skolininkas teigė, kad rinkoje yra panašių pardavimų, tačiau įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, kad skelbimuose nurodyti žemės sklypai yra panašūs į ginčo objektus, teismui nepateikė. Turto ir verslo vertinimo metodikos 63 punkte nustatyta, kad kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, lyginamasis metodas netaikomas ir išvada dėl vertinamo turto vertės neformuluojama. Šiais atvejais turto vertinimas atliekamas taikant kitą turto vertinimo metodą. Nagrinėjamu atveju pateikti skolininko pavyzdžiai nelaikyti analogiškais pasiūlymais, nes vienu atveju siūlomas žemės sklypas yra pakankamai mažas palyginus su ginčo objektu, o kitu atveju nėra nurodyta pasiūlymo kainos. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, sutikdamas su dalimi eksperto nustatytų žemės sklypų vertėmis ir teikdamas prieštaravimus dėl kitų žemės sklypų nustatytų verčių, pats sau prieštarauja ir elgiasi nenuosekliai, kadangi visų žemės sklypų (naudingųjų iškasenų teritorijos) vertės yra nustatytos, vadovaujantis tais pačiais metodais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su skolininko prieštaravimais, jog nepagrįstai ginčo objektas nevertintas išlaidų metodu, nes esą ginčo objektas yra pakankamai specialios paskirties objektas ir šis metodas, akcentuojant jo taikymą specialios paskirties objektui, yra taikomas, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Nagrinėjamu atveju ginčo objekto vertė gali būti ir buvo nustatyta pajamų metodu. Nors skolininkas nurodė, kad nustatyta žemės sklypų vertė yra labai didelė, tačiau nepateikė jokių pagrįstų ir neginčijamų įrodymų, kad žemės sklypų vertė yra kitokia (CPK 178 str.). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad nėra pagrindo abejoti eksperto nustatyta ginčo objekto verte, o skolininko skundo argumentai nepatvirtina ekspertizės aktu nustatytų turto verčių nepagrįstumo.

Dėl skolininko pasiūlyto pirkėjo (duomenys neskelbtini) žemės sklypams ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo

20. CPK 704 straipsnio 1dalis numato, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai; jis atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek skolininko (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) interesus(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008). Tačiau CPK 704 straipsnio 1dalyje numatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros.
22. Byloje nustatyta, kad skolininkas R. V. antstolei Virginijai Meškauskienei pateikė prašymą, kuriuo prašė 3 ginčo žemės sklypus parduoti jo pasiūlytam pirkėjui UAB „Tikslo siekis“ už ekspertizės akte nustatytas vertes, t. y. iš viso už 177 300 EUR. Antstolė patvarkymu atsisakė tenkinti šį skolininko prašymą, remdamasi ekspertizės akto išvada, jog geriausias žemės sklypų panaudojimas yra juos eksploatuoti kaip bendrus durpių telkinius. Skolininkas skundu dėl antstolės atsisakymo nurodė, kad ekspertizės išvados dėl sklypų vientisumo yra visiškai nepagrįstos, nes visi trys durpių telkiniai bei į jų teritoriją patenkantys atitinkami žemės sklypai yra atskiri, funkciškai ir fiziškai nesusiję.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje padarė išvadą, kad antstolė argumentai, jog visi trys žemės sklypai turi būti parduodami kaip vientisas objektas, nes priešingu atveju, šių sklypų panaudojimas durpių gavybai bus ekonomiškai nenaudingas, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad durpių telkiniai yra atskiri objektai, esantys trijų skirtingų durpynų teritorijose, o kiekvienas iš durpių telkinių turi savo priskirtus kanalus, baseinus, vandens lygio reguliavimo postus, kelius, todėl žemės sklypai gali būti parduodami atskirai ir dali šių telkinių gali būti parduodami skolininko pasiūlytam pirkėjui.
24. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypai ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypai gali būti parduodami skolininko pasiūlytam pirkėjui. Nurodo, kad skolininko skola viršija 1 mln., todėl 3 sklypų pardavimas už 177 300 EUR sumą nepakankamas skolos padengimui, o visų sklypų pardavimas kartu padėtų pasiekti išieškojimo tikslą turtą parduoti už didžiausią galimą kainą. Nesutinka su argumentais, kad antstolės teiginiai dėl atskirų žemės sklypų panaudojimo nenaudingumo yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, nes jie paremti ekspertizės akto išvadomis.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto skundo motyvus, skundžiamos nutarties motyvus, sutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog kiekvienas iš durpių telkinių pagal planą turi savo priskirtus esančius ar galimus įrengti priešgaisrinius baseinus, kanalus, vandens lygio reguliavimo postus, kelius, neleidžia daryti pagrįstos ir neginčijamos išvados, jog ginčo žemės sklypai gali būti naudojami atskirai. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultiavimo) projekte nėra nurodyta, kad durpių masyvai turėtų būti naudojami privalomai kartu, tačiau paminėtina, kad projekte nėra minimi ir atskiri žemės sklypai kaip objektai, o visur naudojama sąvoka „durpyno gavybos laukai“, kuriems projektas numato priešgaisrinių apsauginių juostų įrengimą. Skolininkas nepateikė teismui jokių neginčijamų įrodymų, kad būtent įrengti priešgaisriniai baseinai, kanalai, vandens lygio reguliavimo postai, keliai ar aplinkybė, kad žemės sklypai nėra faktiškai tarpusavyje sujungti, leidžia daryti išvadą, kad ginčo žemės sklypai pelningai gali būti naudojami atskirai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ekspertizės akte nėra neginčijamos išvados, kad žemės sklypai negali būti naudojami atskirai, tačiau ekspertas, atsižvelgdamas į durpių telkinio naudojimo projektą, geologinius žvalgybos duomenis, suformuotų durpių telkinių plotus ir juose, esančius išteklius, padarė išvadą, kad geriausias panaudojimas yra juos eksploatuoti kaip bendrus durpių telkinius. Ekspertas taip pat nurodė, kad atskirų žemės sklypų panaudojimas durpių gavybai yra ekonomiškai nenaudingas, kadangi racionali durpių gavyba galima tiktai didesniuose nei 50-100 ha durpynuose. Nors apeliantas nurodo, kad ginčo žemės sklypai gali būti naudojami atskirai vien dėl tos priežasties, kad jie atitinka eksperto nurodytą durpynų dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šie argumentai tik iš dalies pagrįsti, nes tik 4 ginčo žemės sklypai iš 16 žemės sklypų yra didesni nei 50 ha. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad priverstinis turto realizavimo procesas turi būti organizuojamas taip, kad išieškotojas gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolė pagrįstai atsisakymą parduoti 3 ginčo žemės sklypus skolininko pasiūlytam pirkėjui grindė aplinkybe, kad atskirų žemės sklypų panaudojimas durpių gavybai yra ekonomiškai nenaudingas. Skolininkas R. V. nepateikė jokių įrodymų, kad kitus ginčo žemės sklypus galima parduoti už ne mažesnę sumą, reikalingą išieškotojo reikalavimams padengti, todėl tik 3 žemė sklypų pardavimas pasiūlytam pirkėjui neatitinka skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros. Pardavus tik 3 konkrečius žemės sklypus būtų padengtas ne visas išieškotojo reikalavimas, o tik maža dalis, nors turtą parduodant kaip bendrą objektą, išieškotojo reikalavimas bus patenkintas jei ne visas, tai maksimalia suma iš parduodamo turto.
26. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininko R. V. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininko R. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės 2017-05-02 patvarkymo atmesti.

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė