Administracinė byla Nr. I-74-283-2011
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Gadliausko ir Irenos Varžinskienės,
sekretoriaujant Kristinai Jėčiuvievei,
dalyvaujant pareiškėjui ir pareiškėjų Z.S., A.P. ir E.R. atstovui R.J.,
atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui Rolandui Rutei,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus atstovui Kęstučiui Chrapačui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.J. ir pareiškėjų Z.S., A.P. ir E.R., atstovaujamų R.J., skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriui,
n u s t a t ė :
pareiškėjai R.J. ir Z.S., A.P. bei E.R., atstovaujami R.J., 2010-12-07 teismui pateikė skundą ( b. l. 2-4), prašydami: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) direktorės 2010-11-03 rašte įformintą sprendimą; 2) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą ir įstatymų nustatyta tvarka suformuoti bei patvirtinti nuosavybės teisių L.J., E.P., G.J.M. (visiems po mirties) atkūrimui žemės sklypus pagal pareiškėjo parengtas sklypų schemas. R.J. prašė tenkinti skundo reikalavimus ir paaiškino, kad jo senelis L.J. iki žemės nacionalizacijos Panevėžio mieste nuosavybės teisėmis valdė 33,56 ha žemės. Vieno iš turėtų žemės sklypų, kurio plotas 25,5535 ha dalyje Savivaldybės administracija pagal Laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, schemą parengė žemės sklypų planus. Teigia, kad, susipažinęs su šiais sklypais, nustatė, jog pretendentams yra suformuoti mažesni, nei privalo būti grąžinta natūra, žemės sklypai. Dėl šios priežasties R.J. pateikė atsakovui pasiūlymus suformuoti didesnio ploto sklypus. Pareiškėjo pasiūlymai buvo atmesti ginčijamu Savivaldybės administracijos direktorės 2010-11-03 raštu, argumentuojant, kad keisti suformuotų žemės sklypų ribų bei plotų nėra galimybės. Atsakovės pagrindinis motyvas, dėl kurio netenkintas jo prašymas – greta savivaldybės nustatytų sklypų ribų esančios teritorijos priskiriamos miesto inžinierinei infrastruktūrai ir bendroms gyventojų reikmėms, yra nepagrįstas nei dokumentais, nei kitais įrodymais. R.J. nurodo, kad ginčo sklypų teritorijos Kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad šie sklypai neturi nustatytų ribų, jie nėra suformuoti, dėl ko negali turėti ir visuomenės poreikio tenkinimo statuso. Be to, pagal miesto bendrąjį planą, komercinės paskirties sklypai patenka į Panevėžio miesto detaliojo plano galiojimo ribas, tačiau juose, priešingai nei teigia atsakovė, nenumatytas sklypo formavimas po žeme esantiems įrenginiams eksploatuoti. Be to, sklype nėra įregistruotų jokių statinių, nėra ir jokių duomenų, kad ten esančios inžinierinės infrastruktūros būtų naudojamos visuomenės reikmėms, ypač įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjui jau atkurtos nuosavybės teisės į sklypą su sklype esančiomis tomis pačiomis komunikacijomis. Analogiška situacija yra ir su sklypais, kurių paskirtis - mažaaukščių statinių gyvenamoji statyba. Todėl, pareiškėjo nuomone, atsižvelgus tiek į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) nuostatas, tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, žemės poreikis visuomenei gali būti patvirtinamas tik detaliuoju planu, o jei konkreti teritorija detaliuoju planu nepriskirta tam tikriems objektams ir ji yra laisva (neužstatyta), tai nėra pagrindo teigti, kad visuomenė turi konkrečiai neapibrėžtą poreikį šia žeme naudotis. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovės patvirtinta Laisvos (neužstatytos) žemės nepriskirtinos valstybės išperkamai žemei, schema yra netinkamai naudojama kaip teisinis pagrindas teikiant informaciją žemėtvarkos skyriui apie tai, kad jo minėta laisva (neužstatyta) žemė, kuri neva turi visuomenės poreikiams tenkinti statusą, negali būti grąžinama natūra pareiškėjams, kas, R.J. nuomone, yra akivaizdus atsakovo kompetencijai priskirtų veiksmų vilkinimas, kuriuo pažeidžiami jo ir jo atstovaujamų pareiškėjų interesai nuosavybės teises į L.J. valdytą žemę atkurti natūra.
Atsakovė Savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė netenkinti pareiškėjų reikalavimų. Nurodė, kad R.J. pateikus pageidaujamų susigrąžinti sklypų dydžių ir ribų nužymėjimo brėžinius ir prašant peržiūrėti siūlomų grąžinimui sklypų ribas ir dydžius, Savivaldybės administracijos direktorė 2010-11-03 raštu pareiškėją informavo, kad jo prašymas dėl grąžintinų natūra žemės sklypų dydžių ir ribų buvo svarstytas Darbo grupės žemės sklypams, grąžintiems natūra buvusiems žemės savininkams formuoti posėdyje. Jame nuspręsta, kad keisti suformuotų žemės sklypų ribų bei plotų nėra galimybės, nes teritorijos, kurių sąskaita pareiškėjai pageidauja padidinti grąžintinų natūra sklypų plotus, priskiriamos miesto inžinierinei infrastruktūrai, jos naudojamos bendroms gyventojų reikmėms. Šis klausimas buvo pakartotinai svarstytas ir 2011-01-12 posėdyje, tačiau ir šio svarstymo metu buvo padaryta tokia pati išvada. Atsakovė atsiliepime akcentavo, kad Savivaldybės administracija jos kompetencijai priskirtų veiksmų nevilkina. Priešingai, teisės aktų nustatyta tvarka suformavo žemės sklypus, tačiau negali jų patvirtinti, nes pareiškėjas R.J. nesutinka su suformuotomis žemės sklypų ribomis, todėl nėra galimybių toliau rengti dokumentacijos ir patvirtinti nuosavybės teisių atkūrimui L.J., E.P., G.J.M. žemės sklypus pagal Panevėžio miesto laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, schemą sklypams. Atsakovės atstovas R. Rutė papildomai paaiškino, kad Darbo grupė žemės sklypams, grąžintiems natūra buvusiems žemės savininkams formuoti, teikdama savo nuomonę dėl pareiškėjo ginčijamo klausimo, atsižvelgė į tai, kad greta jau nustatytų sklypų ribų esančiose teritorijose yra inžinierinės infrastruktūros, kurios naudojamos visuomenės poreikiams, taip pat, kad tiek į pareiškėjo, tiek į kitų savininkų sklypus bei prie minėtų infrastruktūrų šiose teritorijose planuojama formuoti privažiavimą, sklype yra statinys - asfaltuota aikštelė, ginčijamos sklypo ribos buvo nustatytos pagal susiformavusią gatvės užstatymo liniją. Nurodė, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad minėta Darbo grupė yra nusistačiusi priešiškai pareiškėjo atžvilgiu. Atstovas pažymėjo, kad priimant ginčijamą sprendimą, pirmiausia, buvo atsižvelgta ne į fizinio asmens, o į visuomenės poreikius, siekiant išvengti ateityje galimų konfliktinių situacijų dėl galimų kitų žemės savininkų teisių apribojimo patekti į jų sklypus ar prisijungti prie inžinerinių infrastruktūrų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į skundą prašė netenkinti pareiškėjų reikalavimų ir nurodė, kad 2011-01-11 buvo gautas pareiškėjų skundas, kuriuo jie prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės 2010-10-13 sprendimą, pateiktą 2010-11-03 rašte, bei įpareigoti atsakovę vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą ir įstatymų nustatyta tvarka suformuoti bei patvirtinti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus pagal Panevėžio miesto laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, schemą sklypams 347 kv.m., 503 kv.m., 254 kv.m., 737 kv.m. Kadangi teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, todėl Panevėžio žemėtvarkos skyrius neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti šių prašymų ir tai negali būti vertinama kaip jų kompetencijai priskirtų funkcijų vilkinimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymėjo, kad tik gavus iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos nustatyta tvarka patvirtintus planus ir duomenis, bus rengiami dokumentai dėl žemės gražinimo pareiškėjams natūra. Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas K.Chrapačas papildomai paaiškino, kad iki šiol jo atstovaujama institucija nėra gavusi patvirtintų detaliųjų planų ir kitos medžiagos, kurios pagrindu galėtų parengti dokumentus žemės, į kurią pretenduoja pareiškėjai, grąžinimui natūra. K. Chrapačas teigė, kad jei atsakovė nuspręs suprojekti sklypus pagal pareiškėjų pageidavimą, žemėtvarkos skyrius savo kompetencijos ribose, patikrinęs gautą dokumentaciją, be jokių kliūčių atkurs nuosavybės teises pareiškėjams.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad buvęs savininkas L.J. iki žemės nacionalizacijos Panevėžio mieste nuosavybės teisėmis valdė 33,56 ha žemės (b. l. 32-33). Atkurti nuosavybės teises į nurodytą išlikusį turtą pretendavo L.J., kurio teisių perėmėjas šiuo metu yra R.J., E.P., kurios teisių perėmėjai šiuo metu yra A.P. ir E.R., bei G.J.M., kurios teisių perėmėja yra Z.S. (b. l. 34-39). Į dalį buvusio savininko žemės pretendentams nuosavybės teisės atkurtos (b. l. 103-134). Pateikti duomenys patvirtina, kad yra likę neatkurta L.J. į 2,7936 ha, E.P. – į 2,7928 ha ir G.J.M. į 2,7780 ha buvusio savininko žemės dalis (b. l. 55, 105-107). Dėl šių aplinkybių tarp bylos dalyvių ginčo nėra. Tuometinis Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius, spręsdamas klausimą dėl 2008-11-28 gauto R.J. prašymo į Panevėžio mieste esančią žemę nuosavybės teises atkurti natūra, 2008-12-01 lydraščiu kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, prašydamas parengti ir pateikti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintus duomenis, nurodytus Tvarkos 106 punkte, pateikė nustatytus dokumentus (b. l. 55-58). Savivaldybės administracija Laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, schemoje įbraižė pareiškėjams natūra grąžintinus žemės sklypus ir pateikė jų planus (b. l. 54). Savivaldybės administracijoje sudaryta Darbo grupė žemės sklypams, grąžinamiems natūra buvusiems savininkams, formuoti 2010-10-20 posėdyje ir pakartotinai 2011-01-10 posėdyje svarstė klausimą dėl formuojamų buvusio savininko L.J. natūra grąžinamų žemės sklypų ribų nustatymo ir nepritarė R.J. pasiūlymui šių sklypų ribas nustatyti pagal jo pateiktas schemas, motyvuodama, kad žemės sklypų ribų nėra pagrindo didinti, nes visuomenė turi poreikį į papildomai pageidaujamas susigrąžinti buvusio savininko žemės sklypo teritorijas (b. l. 84-86). Savivaldybės administracijos direktorė, atsižvelgusi į Darbo grupės žemės sklypams, grąžinamiems natūra buvusiems savininkams, formuoti pasiūlymus, 2010-11-03 raštu R.J. pranešė, kad pareiškėjų prašymas nebus tenkinamas ir grąžinti žemės sklypai pagal jų pasiūlytus plotus ir ribas nebus suformuoti (b. l. 29).
Nuosavybės teisių į išlikusį turtą sąlygas, tvarką ir kitus klausimus reglamentuoja Atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ( toliau – Tvarka), patvirtinta LR Vyriausybės1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057( LR Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija). Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinat natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straispsnio priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodytos konkrečios sąlygos, kurioms esant žemė, esanti iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje, yra išperkama, atlyginant už ją pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Pagal laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą reglamentuojantį Tvarkos 106 punktą, sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra į miesto žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimtas tik po to, kai vietos savivaldybės administracijos direktorius atlieka jo kompetencijai priskirtus veiksmus: suformuoja natūra grąžinamą žemės sklypą, organizuoja kadastrinius matavimus, patvirtina atitinkamo dydžio ir ribų žemės sklypo planą, nustatant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pasiūlo žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, servitutus bei pateikia įgaliotai valstybės institucijai patvirtintą administracinį aktą dėl suformuoto natūra grąžinamos žemės sklypo plano patvirtinimo su atitinkamais priedais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002-05-10 nutarime išaiškino, kokioms sąlygomis esant išlikęs nekilnojamasis turtas pretendentams gali būti negrąžinamas: toks turtas turi būti būtinas visuomenės poreikiams, šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti ir jie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu turtas būtų sugrąžintas natūra. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiame nutarime akcentavo, kad visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; tokie visuomenės ar jos dalies poreikiai privalo būti visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti konkrečiam nuosavybės objektui; šie visuomenės poreikiai kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog sprendžiant ginčus dėl to, ar miesto žemėje gali būti suformuotas žemės sklypas grąžinimui natūra, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar į tą konkrečią pageidaujamą grąžinti natūra žemę yra konkretus visuomenės poreikis (2009 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-496/2009).
Pareiškėjai pretenduoja atkurti natūra nuosavybės teises į keturis žemės sklypus, jų pateiktose schemose pažymėtus indeksais (b. l. 6-9).
Pareiškėjų pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės sklypas 347 m2 patenka į Kniaudiškių II mikrorajono komercinę zoną (b. l. 6, 67-68). Šios komercinės zonos detaliojo plano koregavimo detalusis planas, patvirtintas Panevėžio miesto tarybos 2000-04-26 sprendimu Nr. 4–8 „Dėl Kniaudiškių II mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūros tvirtinimo“, yra teritorijos detalusis planas, galiojantis neterminuotai. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, pateiktą 2008-11-07 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-525-1820/2008. Tai patvirtina, kad ginčo teritorija yra suplanuota galiojančiu detaliuoju planu, kuriame buvo pažymėtas projektuojamas įvažiavimas iš Žvaigždžių gatvės, skirtas patekti prie komercinės paskirties statiniais užstatytos zonos (b. l. 68). Savivaldybės administracijos atstovas nurodė, kad minėtas detaliojo plano sprendinys yra įgyvendintas: įvažiavimas yra išasfaltuotas ir juo yra naudojamasi iš Žvaigždžių gatvės patenkant prie žemės sklypuose. Tokiu būdu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad Panevėžio miesto savivaldybė, nustačiusi konkretų ir aiškiai išreikštą visuomenės interesą išspręsti susisiekimo klausimą konkrečioje miesto dalyje, Kniaudiškių II mikrorajono komercinės zonos detaliajame plane patvirtino sprendinį, kuriuo šią problemą ir numatė išspręsti. Įgyvendinus šį sprendinį, visuomenės interesas turėti įvažiavimą, jungiantį susisiekimo požiūriu reikšmingą Žvaigždžių gatvę su Kniaudiškių mikrorajono komercinės paskirties zona, buvo realiai užtikrintas. Nurodytas visuomenės poreikis yra išlikęs ir ginčo nagrinėjimo metu jis yra tenkinamas, naudojant įrengtą įvažiavimą. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šis įvažiavimas būtų nebenaudojamas ir dėl to nereikalingas. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad nėra pagrindo Savivaldybės administraciją įpareigoti į pareiškėjų pageidaujamą natūra susigrąžinti žemės sklypą 347 m2 įjungti buvusio savininko žemės dalį, užimtą įrengtu asfaltuotu įvažiavimu iš Žvaigždžių gatvės.
Savivaldybės administracija savo poziciją, kad pareiškėjų pageidaujamo susigrąžinti natūra žemės sklypo 347 m2 šiaurinė ir rytinė dalys negali būti grąžintos natūra, grindė teiginiais, kad jos patenka į Klaipėdos-Žvaigždžių gatvių inžinierinių tinklų magistralines zonas, užimtas inžinieriniais statiniais; žemės sklypo 254 m2 vakarinė dalis - priskirtina miesto infrastruktūros objektams, be to, nėra netikslinga šį grąžintiną žemės sklypą formuoti už nusistovėjusios Žvaigždžių gatvės užstatymo linijos; žemės sklypo 503 m2 šiaurinė dalis yra numatyta privažiavimui į Klaipėdos g. žemės sklypus, taip pat šia dalimi inžinierinėms komunikacijoms tiesti gali naudotis Valstiečių gatvės žemės sklypų savininkai ir naudotojai (b. l. 44, 86). Nurodytus atsakovės argumentus dėl visuomenės poreikio į išvardintų žemės sklypų dalis patvirtino liudytojas S. Matulis, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas.
Nustatyta, kad į žemės sklypus, esančius Žvaigždžių g., Valstiečių g. ir Klaipėdos g., pretendentams E.P., L.J., G.J.M. nuosavybės teisės buvo atkurtos, buvusio savininko valdytoje žemėje grąžinant natūra žemės sklypus (b. l. 74, 91-95, 103, 110-112, 120-125). Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu, duomenimis, išvardinti Klaipėdos gatvėje esantys trys žemės sklypai patenka į komercinės paskirties teritoriją, o Valstiečių g. esantis sklypas – į mažaaukščių statinių gyvenamąją teritoriją, šiems sklypams nustatyta komercinė ir smulkaus verslo objektams statyti bei eksploatuoti paskirtis, tačiau nurodytas teritorijas skirianti gatvė bendrajame plane nėra numatyta (b. l. 147, 150). Iš Inžinierinių tinklų ir geodezinių sklypų išsidėstymo schemos matyti, kad esamos inžinierinės komunikacijos, užtikrinančios Valstiečių g. pastatų eksploatavimą ir naudojimą, į šiuos žemės sklypus yra nutiestos ne per pareiškėjų pageidaujamo susigrąžinti žemės sklypo 503 m2 teritoriją; per pareiškėjų pageidaujamą susigrąžinti žemės sklypą 347 m2 praeinančios šiluminės, drenažo, vandentiekio trasos toliau tęsiasi per žemės sklypus, esančius Žvaigždžių g.; pageidaujamo susigrąžinti sklypo 254 m2 vakarinėje dalyje yra nutiesta aukštos įtampos elektros linija, kuri, kirtusi Valstiečių gatvę, toliau praeina per žemės sklypų, esančių Valstiečių g. ir Klaipėdos g. vakarines dalis (b. l. 26, 48, 130). Prie Valstiečių gatvėje esančių individualių gyvenamųjų namų, išskyrus Valstiečių g. X, žemės sklypai yra suformuoti, į šių gyvenamųjų kiemus įvažiuojama iš Valstiečių gatvės (b. l. 48, 66, 74).
Remiantis Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239( Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-473 redakcija) 43 punkte (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. D1-771 redakcija) įtvirtintomis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymą reglamentuojančiomis nuostatomis, daroma išvada, kad rengiant teritorijų detaliuosius planus, turės būti nustatyti ne tik teritorijos naudojimo tipas, pagrindinė paskirtis ir žemės naudojimo būdai, bet ir išspręsti šie privalomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai: statinių statybos zonos ir tipas, t. y. žemės sklypo dalis, kurioje numatoma statyti pastatus, statybos riba - linija, už kurios negalima pastatų statyba, ar statybos linija - linija, su kuria turi sutapti pastato gatvės fasado projekcija ( 43.5, 43.6 punktai ); susisiekimo sistemų organizavimas, t. y. transporto srautai, įvažiavimai, automobilių stovėjimo vietos ir kt. (43.8 punktas). Be to, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 442 punktas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. D1-771 redakcija) numato, kad detaliajame plane išnagrinėjami ir galimi teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai, komunikaciniai koridoriai - numatomos vietos skirstomiesiems tinklams bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasoms. Atsižvelgus į paminėtas teisės normas ir įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos g. esančiuose sklypuose būsimiems komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams eksploatuoti reikalingi privažiavimai, Žvaigždžių gatvės esamos užstatymo linijos išlaikymas gali būti numatyti rengiant tiek minėtų žemės sklypų, tiek ir grąžinus natūra pageidaujamų žemės sklypų 254 m2 ir 503 m2 detaliuosius planus.
Be to, teismas atsižvelgia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuojant teisminę praktiką pateiktus išaiškinimus, kad aplinkybė, jog per žemės sklypus yra nutiestos požeminės inžinierinės komunikacijos, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad į tokius žemės sklypus nuosavybės teisės gali būti atkuriamos nustatant atitinkamus žemės naudojimo apribojimus (2005 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-10-1682-2005 m.). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgus į suformuotą Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio taikymo praktiką, daroma išvada, jog Savivaldybės administracijos atsisakymas suformuoti natūra grąžintinus žemės sklypus 503 m2 ir 254 m2 pareiškėjų pageidaujamomis ribomis, taip pat į pageidaujamos susigrąžinti žemės sklypą 347 m2 įtraukti rytinę bei už įvažiavimo iš Žvaigždžių gatvės esančią šiaurinę dalis, motyvuojant, kad į šios teritorijos yra užimtos požeminėmis inžinierinėmis komunikacijomis ir miesto infrastruktūros objektais, todėl į jas visuomenė turi išreikštą ir konkretų poreikį, nėra motyvuotas. Kaip nepagrįsti ir nepatvirtinantys visuomenės poreikio į pareiškėjų pageidaujamo susigrąžinti žemės sklypą 503 m2 šiaurinę dalį vertinami atsakovės argumentai, jog prie Klaipėdos g. esančių žemės sklypų yra būtina formuoti privažiavimą, taip miesto savivaldybei siekiant išvengti būti įtrauktai į galimus ginčus, kilsiančius pasikeitus šių sklypų savininkams. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Savivaldybės administracijos pozicija nustatant visuomenės turimą poreikį į tam tikras pareiškėjų pageidaujamų natūra susigrąžinti žemės sklypų dalis, motyvuojant, kad jos užimtos požeminėmis inžinierinėmis komunikacijomis, nėra nuosekli. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad Savivaldybės administracija, 1998-2004 metais atlikdama Tvarkos 106 punkte nurodytus veiksmus ir formuodama buvusio savininko L.J. valdytoje žemėje pretendentams natūra grąžinamus žemės sklypus, nutiestų įvairių inžinierinių tinklų nevertino kaip priežasties, trukdančios formuoti natūra grąžintinus žemės sklypus.
Pareiškėjų pageidaujamo natūra susigrąžinti žemės sklypo 737 m2 vakarinėje dalyje yra įrengta asfaltuota aikštelė. Dėl šios faktinės aplinkybės tarp proceso dalyvių ginčo nėra. Savivaldybės administracija teigė, kad ši aikštelė įrengta miesto savivaldybės lėšomis ir yra jos turtas, tai miesto savivaldybės prižiūrimų ir vystomų susisiekimo komunikacijų inžinierinis statinys ir naudojama transporto priemonių stovėjimui. Tačiau teismui nebuvo pateikta nei nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, nei duomenų iš Nekilnojamojo turto registro, kad ši aikštelė yra įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamasis daiktas ar kurio nors pagrindinio daikto priklausinys. Priešingai, iš byloje esančio Miesto ūkio skyriaus 2011-03-02 rašto Nr. IS-1.7-1364 matyti, kad šis Savivaldybės administracijos padalinys neturi dokumentų patvirtinančių, jog minėta aikštelė yra Panevėžio miesto savivaldybės turtas (b. l. 97). Kadastro žemėlapio ištraukos duomenimis, apie pastatus, esančius Žvaigždžių g., daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius Žvaigždžių g. bei greta jų esančius pastatus, taip pat Valstiečių g. esantį gyvenamąjį namą yra suformuoti šių pastatų eksploatacijai ir naudojimui reikalingi žemės sklypai (b. l. 49, 74). Daroma išvada, jog paminėtos aplinkybės nepatvirtina atsakovės pateiktų argumentų, kad miesto visuomenė turi aiškiai išreikštą ir konkretų poreikį naudotis aikštele, esančia pareiškėjų pageidaujamame susigrąžinti žemės sklype 737 m2. Dėl šių priežasčių Savivaldybės administracijos atsisakymas suformuoti pareiškėjų pageidaujamą natūra susigrąžinti žemės sklypą 737 m2 vertinamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjai suformulavo reikalavimą įpareigoti Savivaldybės administraciją pageidaujamus natūra grąžintinus žemės sklypus suformuoti ir patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis Tvarkos 106 punkto nuostatomis, nustatytina, kad Savivaldybės administracija pareiškėjams žemės sklypus suformuotų ir jų žemės sklypų planus patvirtintų nuo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjai skunde suformulavo reikalavimą panaikinti Savivaldybės administracijos direktorės 2010-11-03 rašte įformintą sprendimą. Įvertinus nurodyto rašto turinį ir atsižvelgus į Tvarkos 106 punktą, daroma išvada, kad šiuo raštu Savivaldybės administracija pareiškėjams pranešė apie atsisakymą atlikti paminėtu teisės aktu jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Ar viešojo administravimo subjektas pagrįstai atsisakė atlikti tokius veiksmus, yra sprendžiama, nagrinėjant pareiškėjų reikalavimus dėl Savivaldybės administracijos įpareigojimo suformuoti ir patvirtinti pagal pareiškėjo parengtas schemas pageidaujamus natūra susigrąžinti žemės sklypus. Dėl nurodytų motyvų Savivaldybės administracijos 2010-11-03 raštas nelaikytinas administraciniu aktu, atitinkančiu LR Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8, 10 dalių ir LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatas. Todėl skundo reikalavimas panaikinti Savivaldybės administracijos direktorės 2010-11-03 rašte įformintą sprendimą nepriskirtas administracinio teismo kompetencijai ir administracinės bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina ( LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 3 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
skundą patenkinti iš dalies.
Įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuosavybės teisių L.J., E.P., G.J.M. atkūrimui suformuoti ir patvirtinti pagal pareiškėjo R.J. parengtas schemas žemės sklypus, pažymėtus indeksais S2-254 m2 (schema Nr.3), S3-503 m2 (schema Nr.2) ir S4-737 m2 (schema Nr.4).
Įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuosavybės teisių L.J., E.P., G.J.M. atkūrimui suformuoti ir patvirtinti pagal pareiškėjo R.J. parengtą schemą Nr. 1 žemės sklypą S1-347 m2, išskyrus įvažiavimui iš Žvaigždžių gatvės, pažymėtam Kniaudiškių II mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano koregavimo detaliajame plane, patvirtintame Panevėžio miesto tarybos 2000-04-26 sprendimu Nr. 4–8, priskirtą teritoriją.
Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų R.J., Z.S., A.P. ir E.R., atstovaujamų R.J., skundo reikalavimo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės 2010 m. lapkričio 3 d. rašte įformintą sprendimą nutraukti kaip nepriskirtą administracinio teismo kompetencijai.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.
Kolegijos pirmininkė Dalytė Zlatkuvienė
Teisėjai: Ramūnas Gadliauskas
Irena Varžinskienė