Civilinė byla Nr. e2A-1581-603/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15840-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.8.;
2.6.1.4.; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus bočiai“ dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus bočiai“ 1387,80 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. ieškovė yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo objektų valdytoja, įsteigta ir veikianti tikslu įgyvendinti minėtų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Bendrijos administruojamame (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – Kavinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 284,58 kv. m. (toliau – Turtas). Atsakovės įsiskolinimas (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, remonto darbus ir kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. yra 1387,80 Eur;
1.2. atsakovės pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame nuosavybės teise turi patalpas, bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Bendrijos administruojami daugiabučiai namai yra įrašyti ir į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodai registre Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), jų priežiūra yra sudėtinga, reikalaujanti nuolatinio ir ypatingo dėmesio bei didesnių lėšų. Todėl atsakovės subjektyvus nenoras mokėti privalomų mokesčių jų priežiūrai ir išlaikymui pažeidžia visų gyventojų, kurie laiku ir tinkamai moka mokesčius, interesus;
1.3. atsakovei laiku nevykdant mokėjimų Bendrijai, ieškovė negali tinkamai ir savalaikiai atsiskaityti su uždarąja akcine bendrove „Naujamiesčio būstas“ bei efektyviai organizuoti būtinus remonto darbus. Atsakovei, nors ir nesant Bendrijos nare, tačiau būnat patalpų bendraturte su kitais namo savininkais, yra imperatyviai įstatyme nustatyta pareigą mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, o jai šios pareigos nevykdant, ieškovė įgyja teisę reikalauti atsiskaityti su Bendrija.
2. Atsakovė UAB „Vilniaus bočiai“ pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti kaip pareikštą praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir/ar kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. atsakovė nuosavybės teise valdo maitinimo paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (patalpų bendras plotas 284,58 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė nėra (bei prašomų priteisti tariamų skolų susidarymo laikotarpiu nebuvo) Bendrijos narė. Niekuomet neatsisakė vykdyti jai tenkančių prievolių, kiekvieną mėnesį vykdė mokėjimus, tačiau nesutinka apmokėti dokumentais nepagrįstų ir/ar jai, kaip bendraturtei, nepriskirtinų mokėjimų;
2.2. atsakovė (atsakovei priklausančių patalpų nuomininkas) nuo 2010 m. yra sudariusi atliekų tvarkymo sutartį su atliekų tvarkytoju bei savarankiškai apmoka už atliekų tvarkymo paslaugas, todėl ieškovės prašoma priteisti suma už buitinių atliekų išvežimą dengia ne atsakovės, kaip bendraturtės, mokėtiną dalį, tačiau kitų bendraturčių mokėtinas sumas. Šios aplinkybės ieškovei yra ir buvo žinomos, kadangi atsakovė dar 2015 m. vykusio teisminio proceso metu (Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėta civ. b. Nr. 2-17306-608/2015) nurodė šiuos atsakovės nesutikimo motyvus bei pateikė tai patvirtinančią atliekų tvarkymo sutartį. Todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės atsiskaityti už atliekų tvarkymo paslaugas;
2.3. dalis ieškovės reikalavimų yra pareikšti praleidus įstatymo nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kadangi dalis reikalavimų yra pareikšta pagal prieš daugiau nei 5 (penkis) metus išrašytas sąskaitas. Tai sudaro savarankišką pagrindą netenkinti ieškinio;
2.4. atsakovei priskiriamos mokėtinos sumos yra nepagrįstos. Butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Iš pateiktų sąskaitų nėra jokios objektyvios galimybės nustatyti priskirtų mokėjimų pagrindo, priskiriamų išlaidų paskirties ir(ar) patikrinti apskaičiavimo teisingumo, nepaisant atsakovės jau daug metų reiškiamų reikalavimų pagrįsti mokėtinas sumas, jokie atsakovės atžvilgiu priskiriamas faktines išlaidas pagrindžiantys dokumentai atsakovui ir / ar teismui iki šiol neteikiami.
3. Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad:
3.1. patikrinus valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis apie atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), plotą ir įvertinus sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. darytina išvada, jog ieškovė mokesčius už atliekų tvarkymą aukščiau nurodytu laikotarpiu skaičiavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą patalpos plotą;
3.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus Atliekų tvarkymo poskyris informavo, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) (kurios galiojo iki 2018 m. gegužės 1 d.) 25.5 papunktį, jei gyvenamajame name yra įsikūrę juridinių asmenų, visi šie juridiniai asmenys privalo sudaryti sutartis su to daugiabučio namo bendrija arba administratoriumi (kai administratorius paskirtas dėl to, kad bendrija nesudaryta, ar kai bendrija yra pavedusi administratoriui sudaryti sutartį su savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi) ir įsipareigoti naudotis tokio savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriaus paslaugomis, su kuriuo sutartį yra sudariusi (ar pagal 25.2 punktą privalo sudaryti) to daugiabučio namo savininkų bendrija ar administratorius. Todėl ieškovė turėjo teisę sudaryti sutartį su savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi dėl komunalinių atliekų tvarkymo, o atsakovė pagal Taisyklių 25.5. papunktį privalėjo sudaryti sutartį su Bendrija ir įsipareigoti naudotis tokio savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriaus paslaugomis, su kuriuo sutartį buvo sudariusi Bendrija. Kadangi atsakovė buvo viena iš daugiabučiame name nuosavybės teise patalpas valdančių asmenų, ji negalėjo savarankiškai sudaryti sutarties su savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi dėl komunalinių atliekų tvarkymo, nes pagal Taisyklėse nustatytą tvarką tokias sutartis galėjo sudaryti arba bendrija arba namo administratorius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)savininkų bendrijai iš atsakovės UAB „Vilniaus bočiai“ 108,88 Eur skolos, o atsakovei iš ieškovės - 1471,82 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino.
5. Teismas konstatavo, jog atsakovė, nepaisant to, jog ieškovė nėra parengusi ir patvirtinusi įstatymo nustatyta tvarka bendro naudojimo objektų aprašo, tačiau nuosavybės teise valdo maitinimo paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), su šio daugiabučio išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu susijusias išlaidas, kurios yra priskirtinos prie bendrojo statinio bendrųjų objektų naudojimo išlaidų, turi mokėti proporcingai turimai bendrosios dalinės nuosavybės daliai, kuri nustatoma pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.
6. Įvertinęs ieškovės reikalavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovės pateiktas sąskaitas-faktūras, todėl yra aktualios 2016 m. sausio 31 d. – 2016 m. lapkričio 30 d. sąskaitos faktūros.
7. Spręsdamas dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį (jo dalį) atmesti kaip pareikštą praleidus sutrumpintą 5 (penkių) metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) teismas vertino ieškovės sąskaitose nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. nurodytas atskiras sumas bei jų periodiškumą. Pažymėjo, kad šio laikotarpio sąskaitose kiekvieną mėnesį (periodiškai) nurodomos konkrečios (tokios pačios) pinigų sumos: „Administravimas“ – 52,76 Eur, „Bendrojo naudojimo patalpų priežiūra“ – 11,55 Eur, „Buhalterija“ – 8,25 Eur, „Buitinių atliekų išvežimas“ – 8,25 Eur, „Privalomosios kaupiamosios lėšos“ – 8,54 Eur, „Šilumos ūkio priežiūra“ – 9,90 Eur ir laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. ieškovės sąskaitos faktūroje nurodytiems periodiniams analogiškiems mokesčiams taikė sutrumpintą 5 metų senaties terminą. Sprendė, kad likusiems minėtu laikotarpiu ieškovės sąskaitose faktūrose nurodytiems mokesčiams sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas nėra taikomas.
8. Teismas sprendė, jog iš atsakovės nėra pagrindo priteisti 2015 m. spalio 31 d. sąskaitoje faktūroje nurodytą 14,27 Eur sumą „Už avarinės būklės likvidavimą: kanalizacijos nuotekų ir šildymo sistemoje“ – 14,27 Eur, kadangi į bylą ieškovės pateiktas 2015 m. spalio mėn. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. Š-V15-362829 yra išrašytas (duomenys neskelbtini), daugiabučiam namui. Teismas sprendė nepriteisti 4,37 Eur pagal 2016 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą „Už narystės mokestį bendrijų asociacijoje“, kadangi atsakovė nėra Bendrijos narė ir 18,93 Eur „Už bendro naudojimo patalpų apšvietimo el. lemputes“, nes byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys elektros lempučių įsigijimo (keitimo) faktą. Taip pat sprendė nepriteisti 28,54 Eur (2016 m. kovo 1 d. sąskaita faktūra) „Už bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio keitimą, kadangi 2016 m. kovo mėn. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. V-V16-075497 yra išrašytas (duomenys neskelbtini)daugiabučiam namui; 11,89 Eur (2016 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra) „Už bendro naudojimo kanalizacijos pravalymą rūsyje“, nes 2016 m. sausio mėn. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. V-V16-003408 yra išrašytas (duomenys neskelbtini) daugiabučiam namui. Įvertinęs 2015 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje faktūroje nurodytą 26,37 Eur sumą „Už bendrąją elektrą laikotarpis 2015-07-01 – 2015-12-31“ teismas ją perskaičiavo pagal UAB „Mano būstas Vilnius“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir laikė, jog atsakovės mokėtina suma sudaro 19,62 Eur.
9. Nustatė, kad nors ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose už (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, remonto darbus ir kitas paslaugas nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. kiekvieną mėnesį (periodiškai) nurodomos konkrečios (tokios pačios) pinigų sumos, tačiau pagal UAB „Mano būstas Vilnius“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras proporcingai skaičiuojant (bendras plotas 4 346 m2, atsakovei priklausantis plotas – 284,58 m2) atsakovei tenkanti mokėtina mokesčių suma už suteiktas paslaugas yra mažesnė: „Administravimas“ yra ne 52,76 Eur, o 6,96 Eur „Bendrojo naudojimo patalpų priežiūra“ – ne 11,55 Eur, o 8,36 Eur, „Buhalterija“ – ne 8,25 Eur, o 5,69 Eur, „Buitinių atliekų išvežimas“ – ne 8,25 Eur, o 6,17 Eur, „Šilumos ūkio priežiūra“ – ne 9,90 Eur, o 7,24 Eur (viso - 34,42 Eur).
10. Spręsdamas dėl priskaičiuotų sumų už buitinių atliekų išvežimą pagrįstumo teismas nustatė, jog byloje pateikta 2010 m. rugsėjo 2 d. nuomininkės UAB „Gurmanų klubas“ sutartis su UAB „VSA Vilnius“ dėl atliekų tvarkymo, kuri yra galiojanti, pagrindžia aplinkybę, kad atsakovės nuomininkė savarankiškai apmoka už atliekų tvarkymo paslaugas ir yra atsiskaičiusi už atliekų tvarkymą nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Dėl nurodyto laikė, jog buitinių atliekų išvežimo mokesčio priteisimas prieštarautų sąžiningumo principui (CK 1.5 straipsnis), juolab kad Bendrija yra įregistruota 2013 m. gegužės 28 d., praėjus bemaž trims metams po atsakovės nuomininkės atliekų išvežimo sutarties sudarymo. Todėl iš bendros už (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, remonto darbus ir kitas paslaugas 34,42 Eur sumos išminusavo už buitinių atliekų išvežimą kiekvieną mėnesį iš atsakovės priskaičiuotą 6,17 Eur sumą ir laikė, jog bendra kiekvieną mėnesį (periodiškai) ieškovei iš atsakovės priskaičiuotina suma yra po 28,25 Eur už kiekvieną mėnesį.
11. Teismas vertino, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl sąskaitose faktūrose nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. „Privalomosios kaupiamosios lėšos“ nurodytos 8,54 Eur per mėnesį sumos, kaupiamos pagal Bendrijos įstatų 52 punktą. Paskaičiavo, kad bendra suma už šį laikotarpį sudaro po 36,79 Eur (8,54 Eur plius 28,25 Eur), iš kurios atėmus atsakovės sumokėtą 29,99 Eur per mėnesį (nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. spalio 31 d.) sumą bendra suma sudaro 70,79 Eur, t. y. 34 Eur (6,80 Eur x 5 mėn.) + 36,79 Eur (pagal neapmokėtą 2016 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą).
12. Teismas, išsamiai aptardamas kiekvieną iš ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose papildomai įtrauktus ir kitus mokesčiai, nustatė, 2016 m. birželio 30 d. sąskaitoje faktūroje „Už bendrąją elektrą laikotarpis 2016-01-01-2016-06-30“ nurodytas 24,82 Eur mokestis apskaičiuotas nesilaikant proporcingumo principo, kadangi pagal UAB „Mano būstas Vilnius“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą proporcingai skaičiuojant atsakovei tenkanti mokėtina suma yra 18,47 Eur. Aptardamas kitus papildomus mokesčius nustatė, kad darbai atlikti (duomenys neskelbtini), daugiabučiam namui, todėl sprendė, kad jie yra nepagrįsti: 2016 m. liepos 1 d. sąskaitoje faktūroje „Už karšto ir šalto vandens stovų avarinės būklės likvidavimą“ paskaičiuotas 110,12 Eur mokestis; 2016 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje faktūroje „Už bendro naudojimo fasado angos projektavimo ir užtaisymo darbus“, „Už kanalizacijos pravalymą“ nurodyta 235,93 Eur proporcinis mokestis; 201 m. spalio 31 d. sąskaitoje faktūroje „Už bendro naudojimo laiptinių durų langų remontą“ nurodyta 136 Eur proporcinis mokestis. Laikė, kad už papildomai Bendrijai priklausančiuose daugiabučiuose namuose UAB „Naujamiesčio būstas“ atliktus darbus pagrįsta tik 18,47 Eur suma pagal 2016-06-30 sąskaitą faktūrą „Už bendrąją elektrą laikotarpis 2016-01-01-2016-06-30“, kadangi pateiktuose UAB „Naujamiesčio būstas“ atliktų darbų priėmimo aktuose nurodyti atlikti darbai yra pagal konkrečius objektus, ir tarp jų daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini).
13. Teismas sprendė, kad pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. iš atsakovės priteistina suma sudaro 108,88 Eur (19,62 Eur +70,79 Eur +18,47 Eur).
14. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovė atleista nuo žuminio mokesčio, atsakovės mokėtiną žyminio mokesčio dalį – 2,51 Eur teismas sprendė palikti valstybei dėl jį viršijančių administravimo sąnaudų. Ieškovei sprendė priteisti 1471,82 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1597 Eur/7,85 proc.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliantė Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
15.1. nuosekliai formuojamoje Lietuvos Respublikos teismų praktikoje dėl skolų už teikiamas daugiabučių namų administravimo, komunalines ir kitas šio pobūdžio teikiamas paslaugas yra taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą penkerių metų senaties terminą ieškovės reikalavimui, kildinamam iš atsakovės laiku neapmokėtų sąskaitų už tinkamai paslaugos teikėjo UAB „Mano Būstas Vilnius“ suteiktas administravimo, bendrojo naudojimo patalpų priežiūros, buhalterines ir kitas paslaugas. Teismas iš suteiktų administravimo paslaugų visumos nepagrįstai ir neįvertinęs, jog administravimo paslaugos suteiktos kaip bendras paslaugų paketas, selektyviai išskyrė ir išminusavo reikšmingą suteiktų administravimo paslaugų dalį ir jas įvertino kaip periodines išmokas. Teismo vertinti tik beveik pusės metų laikotarpio sąskaitose faktūrose nurodyti administravimo paslaugų tarifai yra per mažas laiko tarpas mokesčių pastovumui konstatuoti. Be to, teiktų administravimo paslaugų įkainiai yra nuolat kintanti suma ir tai pagrindžia byloje pateiktos sutartys;
15.2. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje vartojama sąvoka „periodinė“, vertinant ją CK nuostatų kontekste, sietina su skolininkui žinoma konkrečia pinigų suma, mokėtina tokia pačia periodiškai kreditoriui, o ne su skolininko tam tikrais terminais mokėtina suma, kuri kreditoriaus apskaičiuojama kiekvienu šiuo terminu atskirai, priklausomai nuo kreditoriaus įvykdytos prievolės skolininkui apimties, jos kainos ir t. t. Todėl priimdamas sprendimą teismas neatsižvelgė į periodinei išmokai pripažinti būtiną konstatuoti kriterijų visumą, t. y. mokesčio konkretų dydį ir konkretų mokėjimo terminą. Iš teisės normų neišplaukia, kad mokesčiai už ieškovės suteiktas paslaugas atitiktų šių kriterijų visumą. Mokesčiai už komunalines paslaugas nėra pastovūs, o mokesčių dydis priklauso nuo Vilniaus miesto savivaldybės nustatytų tarifų, remiantis teisės aktais atliekamų papildomų darbų, nuo metų laiko sezono, suvartotos energijos kiekio ir šilumos energijos tiekimo metu galiojančių mokesčių;
15.3. ieškovės pateikta analogiškose bylose formuojama teismų praktika, išvadą teikiančios institucijos pateikta išvada bei teisinis reglamentavimas, suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo sudaryti atliekų tvarkymo sutartį su ieškove, o aplinkybė, jog atsakovė tvarkėsi atliekas savo jėgomis, negali panaikinti ir nepanaikina atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovė nėra sudariusi sutarties dėl atliekų tvarkymo, taip pat tokios sutarties atsakovė niekada neturėjo ir su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)valdytoju, dar prieš ieškovei įsteigiant bendriją. Teismas, vertinęs jog atsakovė atsiskaito savarankiškai už atliekų tvarkymą, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos teismuose formuojamos vientisos praktikos, o padarydamas klaidingą išvadą sukūrė galimybę tiek atsakovei, tiek kitiems būtų ir kitų patalpų savininkams piktnaudžiauti procesu;
15.4. priimant skundžiamą sprendimą nevertinti byloje esantys įrodymai, neginčijamos aplinkybės bei kiti netiesioginę įrodomąją galią turintys dokumentai, neatsižvelgta į ieškovės atstovų paaiškinimus, todėl padaryta klaidinga ir realybės neatitinkanti išvada, jog UAB „Naujamiesčio būstas“ pateiktuose aktuose nurodomi darbai atlikti daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), o ne objekte, kuriame įsikūrusi atsakovė. Atsakovei priklausančių patalpų naudingasis plotas yra 284,58 m2, tačiau nepaisydamas CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo į palyginamuosius plotus įtraukė ne naudingąjį daugiabučių gyvenamųjų namų plotą, tačiau bendrąjį - 4 346 m2, kuris atsižvelgiant į tai, jog daugiabučiuose namuose yra rūsio bei palėpės patalpos, yra daug didesnis nei bendrasis namo plotas. Ieškovė buhalterines mokesčių apskaičiavimo bei jų paskirstymo butų ir kitų patalpų savininkams paslaugas pirko iš administratorės, todėl tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad administratorės suformuotos ir apmokėjimui pateiktos sąskaitos faktūros yra neteisingos bei klaidingos, skundžiamas sprendimas turės teisinės reikšmės į civilinę bylą neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai paaiškino, jog administratorės pateiktuose atliktų darbų priėmimo perdavimo aktuose dėl techninių administratorės padarytų klaidų nurodomas objektas be pilno adreso;
15.5. padarydamas išvadas ir sprendimus dėl galimai netinkamo administratorės sutartinių pareigų vykdymo, apskaičiuojant mokesčius ieškovei už per ataskaitinį mėnesį suteiktas paslaugas bei paskirstant šiuos mokesčius daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams, teismas pasisakė dėl trečiųjų asmenų, nesančių nagrinėjamos civilinės bylos dalyviais, materialiųjų teisių ir pareigų.
16. Atsakovė UAB „Vilniaus bočiai“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
16.1. ieškovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, nepagrindė prašomų priteisti sumų ir / ar priskaitymų iš atsakovės, nepateikė teismo išreikalautų dokumentų ir informacijos. Atsakovė nevengia atsiskaityti už suteiktas paslaugas, periodiškai atlikdavo mokėjimus, tačiau ieškovei tenka pareiga pagrįsti ginčijamas priskaičiuotas sumas už teiktas administravimo paslaugas. Kadangi ieškovė tokios pareigos neįvykdė, turi prisiimti jai tenkančias neigiamas pasekmes – prašomo priteisti priskaitymai laikytini neįrodytais ir negali būti priteisiami, o pareikštas ieškinys ir apeliacinis skundas netenkintini;
16.2. teismas pagrįstai daliai ieškovės prašomiems priteisti mokėjimams taikė sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, taikytiną periodinėms išmokoms. Teismo išskirti mokėjimai „Administravimas“, „Bendrojo naudojimo patalpų priežiūra“, „Buhalterija“, „Buitinių atliekų išvežimas“, „Privalomosios kaupiamosios lėšos“, „Šilumos ūkio priežiūra“ atitinka visus kasacinio teismo praktikoje išskirtus periodinių išmokų požymius: pateiktose išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyti mokėjimai yra mokėtini periodiškai, kas mėnesį; mokėjimo dydis yra identiškas visu ieškovės nurodomu įsiskolinimo laikotarpiu. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika priimta civilinėse bylose, kurių ratio decidedi iš esmės skiriasi ir nesutampa su nagrinėjama byla, kadangi ieškovės nurodomose bylose reikalaujami priteisti mokėjimai neatitiko vieno iš periodinės išmokos požymų – nebuvo vienodas ir/ar pastovus mokėjimų dydis;
16.3. pagrįstai atsisakyta priteisti išlaidas už darbus, atliktus kitame objekte, kuriame atsakovė nevaldo nuosavybės teise patalpų. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovei nepagrįstai priskiriamos išlaidos už darbus, atliktus kitame pastate, todėl atsakovė neprivalo apmokėti tokių išlaidų, už kurias nėra atsakinga kaip bendraturtė. Be to, ieškovė neįvykdė teismo įpareigojimo dėl dokumentų ir informacijos pateikimo, todėl egzistuoja ieškovei nepalankiausios aplinkybės;
16.4. teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų dėl atliekų tvarkymo išlaidų priteisimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo su ginču ir jo aplinkybėmis niekaip nesusijusius paaiškinimus ir neaktualią teismų praktiką. Ieškovė nurodo argumentus ir remiasi teismų praktika, susijusius su pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, kai tuo tarpu prašomo priteisti tariamo įsiskolinimo laikotarpiu vietinė rinkliava Vilniaus mieste nebuvo įvesta (viešai prieinamais duomenimis rinkliava Vilniaus mieste įvesta nuo 2018 m. gegužės 1 d.). Atsakovė (atsakovės patalpų nuomininkas) savarankiškai su atliekų tvarkytoju sudarytos sutarties pagrindu atsiskaitydavo už susidariusias atliekas ir jų sutvarkymą pagal tuo metu susiformavusią praktiką ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-05-24 sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintomis Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėmis (24 punktas), kurių pagrindu sutartis su savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriais sudarydavo patalpų savininkai arba naudotojai;
16.5. ieškovė nepagrįstai remiasi argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovės naudai priteistiną proporcingą atitinkamų išlaidų dalį. Ginčą nagrinėjęs teismas rėmėsi bylos medžiagoje esančiais įrodymais - ieškovės pateiktoje 2015 m. spalio 8 d. administravimo sutartyje Nr. NB-SUT-14-004/1 bei pačios ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytu pastatų plotu – 4346,00 m2, kurį pateiktose išlaidų sąskaitose nurodė ir pati ieškovė. Todėl teismo atlikti skaičiavimai sprendime yra paremti bylos medžiagoje esančiais įrodymais ir duomenimis, išlaikant ir įgyvendinant bendraturčių prievolėms taikytiną proporcingumo principą;
16.6. priimtas sprendimas neturi jokios tiesioginės įtakos trečiojo asmens UAB „Mano būstas“ teisėms ir pareigoms, o teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įtaka trečiojo asmens teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė, t. y. sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis (nustatytos pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialinės teisės ir pareigos). Priešingai nei nurodo apeliantė, ginčo atveju dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų nebuvo pasisakyta, o byloje spręstas tik ieškovės pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas dėl skolos iš atsakovės priteisimo.
k o n s t a t u o ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl susidariusios skolos priteisimo už bendro naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, remonto darbus ir kitas paslaugas laikotarpiu nuo 2015-09-30 iki 2016-11-30, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikyta ieškinio senatimi daliai teiktų paslaugų, teismo atsisakytais priteisti mokesčiais, kurie, teismo vertinimu, teikti kitam objektui, atsisakytomis priteisti išlaidomis už atliekų tvarkymą bei taikytu išlaidų apskaičiavimo būdu.
Dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino (ne) taikymo
21. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose už (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, remonto darbus ir kitas paslaugas nuo 2015-09-30 iki 2016-05-31 kiekvieną mėnesį (periodiškai) nurodomas konkrečias (tokias pačias) pinigų sumas: „Administravimas“ – 52,76 Eur, „Bendrojo naudojimo patalpų priežiūra“ – 11,55 Eur, „Buhalterija“ – 8,25 Eur, „Buitinių atliekų išvežimas“ – 8,25 Eur, „Privalomosios kaupiamosios lėšos“ – 8,54 Eur, „Šilumos ūkio priežiūra“ – 9,90 Eur laikė periodiniais mokėjimais ir taikė CK 1.125 straipsnio 1 dalies 9 punkte (nuo 2022 m. sausio 1 d. 1.125 straipsnio 1 dalies 10 punkte) įtvirtintą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą. Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo piniginių sumų prilyginimu periodinėms išmokoms, įrodinėdama, jog apylinkės teismas neįvertino periodinei išmokai pripažinti būtinų kriterijų visumos. Atsakovė savo ruožtu įrodinėja priešingai, nurodydama, jog teismo išskirti mokėjimai atitinka visus periodinių išmokų dydžius. Taigi, visų pirma kyla ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai išskirtas konkrečias sumas laikė periodiniais mokėjimais ir taikė sutrumpintą penkerių metų ieškinio senatį.
22. CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
23. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Pagal iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos CK 1.125 straipsnio 9 dalį ir šiuo metu galiojančios redakcijos CK 1.125 straipsnio 10 dalį, sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Tam, kad tam tikras mokėjimas būtų pripažintas periodine išmoka CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme, būtina konstatuoti kriterijų visumą, t. y. mokesčio konkretų dydį ir mokėjimo konkretų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-140/2009).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išskirtas konkrečias sumas, apylinkės teismo argumentus dėl tokių konkrečių sumų vertinimo, kasacinio teismo išaiškintus kriterijus, sudarančius pagrindą mokėjimus vertinti kaip periodinius, sutinka su apylinkės teismo pozicija, jog išskirtos laikotarpiu nuo 2015-09-30 iki 2016-05-31 kiekvieną mėnesį mokėtinos sumos laikytinos periodiniais mokėjimais ir joms taikytina sutrumpinta penkerių metų ieškinio senatis. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apelianto argumentus, pažymi, jog išskirti mokėjimai „Administravimas“, „Bendrojo naudojimo patalpų priežiūra“, „Buhalterija“, „Buitinių atliekų išvežimas“, „Privalomosios kaupiamosios lėšos“ ir „Šilumos ūkio priežiūra“ visų pirma yra mokėtini periodiškai, kiekvieną mėnesį, o mokėjimo dydis kiekvieną mėnesį yra identiškas visą įsiskolinimo laikotarpį. Taigi, kaip pagrįstai ir sprendė pirmosios instancijos teismas, išskirtos sumos atitinka periodinių mokėjimų požymius.
26. Nesutiktina su apeliante, jog priešingą išvadą dėl išskirtų mokėjimų periodiškumo galima daryti remiantis apeliantės nurodoma konkrečia teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2009; kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodomos apeliacinio skundo 6 ir 7.7 punktuose išnagrinėtose civilinėse bylose faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos. Antai, pvz. apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartyje Nr. 3K-3-362/2013 buvo sprendžiamas valstybinės socialinės invalidumo pensijos permokos grąžinimo klausimas ir padaryta išvada, jog išnagrinėję ginčą teismai pagrįstai taikė sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą. Kitoje apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011 buvo nors ir sprendžiama dėl CK 1.125 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto sutrumpinto penkerių metų ieškinio senaties termino, tačiau buvo keliamas valstybinės žemės nuomos mokesčio periodiškumo klausimas ir pripažinta, jog sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams dėl periodiškai mokamo žemės nuomos mokesčio. Kitų apeliantės minimų konkrečių civilinių bylų, kuriomis apeliantė grindžia poziciją, jog teismų praktikoje dėl skolų už teikiamas administravimo, komunalines ir kitas tokio pobūdžio paslaugas taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, apeliacinės instancijos teismas atskirai neaptaria, pažymėdamas, kad jose taip pat skiriasi faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamos civilinės bylos.
27. Nepaneigia išskirtų mokėjimų vertinimo kaip periodinių ir apeliantės argumentas, jog išrašyta PVM sąskaita faktūra yra vientisas, nedalomas buhalterinės apskaitos dokumentas, o įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės skaidyti administratoriaus pateikiamas sąskaitas bei pasirinkti, už kurias paslaugas mokėti. Atsakydamas į tokius argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėti teiginiai vien remiantis vientisumo aplinkybe nesudaro pagrindo nevertinti PVM sąskaitose faktūrose nurodomų atskirų mokėjimų bei jų (ne) pagrįstumo. Taigi laikytina, jog apylinkės teismas pagrįstai išskyrė aukščiau aptariamus mokėjimus ir juos vertino.
Dėl išlaidų už kitam pastatui atliktus darbus (ne) priteisimo
28. Apeliantė kvestionuoja ir teismo sprendimą nepriteisti iš atsakovės išlaidų, kurios paskaičiuotos už atliktus darbus, už kuriuos darbų priėmimo perdavimo aktuose objektas nurodomas (duomenys neskelbtini), esančiam daugiabučiam namui. Nurodo, kad teismas nevertino byloje esančių įrodymų, ir kitų netiesioginę įrodomąją galią turinčių dokumentų, neatsižvelgė į ieškovės atstovų paaiškinimus, todėl padarė klaidingą išvadą, jog administratorės pateiktuose aktuose nurodomi darbai atlikti daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), o ne objekte, kuriame įsikūrusi atsakovė.
29. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tokios išlaidos nurodomos 2015 m. spalio 31 d. sąskaitoje faktūroje - 14,27 Eur suma „Už avarinės būklės likvidavimą: kanalizacijos nuotekų ir šildymo sistemoje“ (2015 m. spalio mėn. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. Š-V15-362829); 2016 m. kovo 1 d. sąskaitoje faktūroje - 28,54 Eur suma už bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio keitimą (2016 m. kovo mėn. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. V-V16-075497); 2016 m. sausio 31 d. sąskaitoje faktūroje - 11,89 Eur suma „Už bendro naudojimo kanalizacijos pravalymą rūsyje“ (2016 m. sausio mėn. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. V-V16-003408); 2016 m. liepos 31 d. sąskaitoje faktūroje „Už karšto ir šalto vandens stovų avarinės būklės likvidavimą“ – 110,12 Eur mokestis (2016 m. liepos mėn. Atliktų darbų priėmimo aktai Nr. R-Š-V16-188108-1 ir Nr. R-V-V16-188108-1); 2016 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje faktūroje – 235,93 Eur suma „Už bendro naudojimo fasado angos projektavimo ir užtaisymo darbus“, „Už kanalizacijos pravalymą“ (2016 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-BST-V15-383881-11; kanalizacijos pravalymo darbų 2016 m. rugsėjo mėnesį aktas „Už kanalizacijos pravalymą“ nepateiktas); 2016 m. spalio 31 d. sąskaitoje faktūroje – 136 Eur suma „Už bendro naudojimo laiptinių durų langų remontą“ (2016 m. liepos mėn. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-BST-V16-296767-2).
30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.). Prievolė atlyginti tokias išlaidas nėra abstraktaus pobūdžio, šios išlaidos turi būti susijusios su bendrojo naudojimo objektais ir pagrįstos konkrečiais duomenimis. Prievolės pobūdis lemia ir tai, kad sąskaitos dėl tokių išlaidų apmokėjimo pateikimas nėra formalus veiksmas, nes būtent sąskaitomis atskleidžiamas prievolės, kylančios analizuojamu pagrindu, turinys, o asmuo, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole (su pačia pareiga apmokėti atitinkamas išlaidas ir (ar) išlaidų dydžio pagrįstumu), gali ją ginčyti ir kelti klausimą dėl nurodomų išlaidų nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).
31. Nagrinėjamoje byloje atsakovė dar atsiliepime nesutikdama su ieškovės reikalavimais kėlė klausimą dėl sąskaitose nurodytų mokėjimų pagrįstumo, tarp jų ir dėl nutarties 29 punkte nurodytų darbų, prašydama teismo įpareigoti pateikti papildomus rašytinius įrodymus (atsakovės 2021 m. birželio 29 d. pateiktas atsiliepimas). Atsakovė 2021 m. lapkričio 22 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje atkreipė dėmesį, jog ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodomas visiškai kito darbų objekto adresas ((duomenys neskelbtini)), teismas be kita ko parengiamajame posėdyje protokoline nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti paaiškinamąjį raštą dėl darbų atlikimo, be to, ieškovė nurodė pageidavimą apklausti liudytoju UAB „Mano Būstas“ darbuotoją, dėl ko teismas įpareigojo pateikti ketinamo apklausti liudytoju asmens duomenis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės 2016 m. spalio 14 d. Atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-Š-V15-388677-3 nurodomas atliktų darbų objektas „Šildymo sistemos vamzdynų keitimas“ (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovė, žinodama atsakovės poziciją, bei atsakovei atkreipus dėmesį į tai, kad nurodomas kito objekto adresas, turėjo pareigą įrodyti reikalaujamų priteisti sumų pagrįstumą (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad atlikti darbai, kurie nurodyti Atliktų darbų priėmimo aktuose kaip atlikti (duomenys neskelbtini), iš tiesų atlikti objekte, kuriame yra atsakovei priklausančios patalpos.
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).
33. Kaip jau buvo minėta aukščiau nutartyje, parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2021 m. lapkričio 22 d., metu teismas protokoline nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę pateikti papildomus įrodymus. Taigi įrodinėjimo pareiga ieškovei buvo išaiškinta ir suteiktos visos galimybės pateikti duomenis, pagrindžiančius ieškovės prašomą priteisti sumas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, ieškovė papildomų įrodymų nepateikė.
34. Įrodymų vertinimas priskirtas teismo diskrecijai, o vien šalies nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis pats savaime dar nereiškia, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos ar taikytos netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Nors apeliantė nurodo, kad teismas nevertino neginčijamų aplinkybių bei kitų netiesioginę įrodomąją galią turinčių įrodymų, neatsižvelgė į ieškovės pirmininko paaiškinimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, ar įrodinėja, jog paaiškinimai pagrindžia darbų atlikimą objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), o dokumentuose, kuriuose nurodytas kitas objektas, įsivėlė klaida, nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės siekia, jog byloje pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
35. Taigi apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytos išvados, jog aptartuose aktuose nurodomi darbai yra atlikti daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), o ne objekte, kuriame yra atsakovei priklausančios patalpos.
Dėl atliekų tvarkymo išlaidų (ne)priteisimo
36. Pirmosios instancijos teismas netenkino ir ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės atliekų tvarkymo išlaidas, konstatuodamas, jog atsakovės nuomininkė savarankiškai apmoka atliekų tvarko paslaugas ir ginčo laikotarpiu yra atsiskaičiusi. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis byloje pateikta 2010 m. rugsėjo 2 d. nuomininkės UAB „Gurmanų klubas“ sutartimi su UAB „VSA Vilnius“ dėl atliekų tvarkymo.
37. Kaip matyti, abi šalys remiasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintomis Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėmis (galiojusiomis sutarties sudarymo metu). Pagal minėtų taisyklių 24 punktą Atliekų turėtojai sudaro su vienu iš Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorių sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo, kurios forma pridedama 2 priede. Sutartis su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriais sudaro patalpų savininkai (arba jų vardu – bendrijos ar administratoriai) arba naudotojai (sudarę nuomos, panaudos ar kitokias sutartis dėl patalpų naudojimo), jei patalpų savininkai yra pavedę patalpų naudotojams sudaryti sutartis su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriais. Kaip jau buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo ir byloje ginčo dėl to nekyla, kad atsakovės nuomininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 2010 m. rugsėjo 2 d. su UAB „VSA Vilnius“ sutartį dėl atliekų tvarkymo.
38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo išvadą ir šalių argumentus, neturi pagrindo konstatuoti, jog skundžiamame sprendime neteisingai vertinta pateikta sutartis ir nepagrįstai nepriteista iš atsakovės mokėtina 6,17 Eur suma kiekvieną mėnesį už buitinių atliekų išvežimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo pozicijai, jog atliekų tvarkymo sutartis yra galiojanti, sutartis sudaryta dar nesant įregistruotos Bendrijos (pastaroji įregistruota beveik po trijų metų po minimos atliekų sutarties sudarymo), ji sudaryta pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, todėl nėra pagrindo laikyti, jog atsakovė, kurios nuomininkė savarankiškai apmokėjo ginčo laikotarpiu už atliekų tvarkymo paslaugas, turi pareigą apmokėti ir ieškovės nurodomą sumą kiekvieną mėnesį už buitinių atliekų išvežimą.
Dėl išlaidų apskaičiavimo būdo (ne)pagrįstumo
39. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas perskaičiavo atsakovei tenkančią mokėti išlaidų dalį. Apeliantė ginčija apylinkės teismo paskaičiavimus, nurodydama, kad jie atlikti nepaisant CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir į palyginamuosius plotus įtrauktas ne naudingasis daugiabučių gyvenamųjų namų plotas, tačiau bendrasis 4346 m2 plotas, kuris, atsižvelgiant į tai, jog daugiabučiuose namuose yra rūsio bei palėpės patalpos, yra daug didesnis nei bendrasis namo plotas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su tokiais argumentais.
40. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovės kartu su 2021 m. lapkričio 18 d. prašymu (pateiktas teismui 2021 m. lapkričio 19 d.) UAB „Mano būstas“ PVM sąskaitose faktūrose kaip pagrindas apskaičiavimui nurodomas bendras 4346 m2 plotas, pagal kurį ir skaičiuota proporcinga atsakovės mokėtina išlaidų dalis (pvz. 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje „Administravimas“, „Kanalizacijos vamzdyno keitimas“, „Kanalizacijos pravalymas“, „Kanalizacijos valymas“ nurodytas 4346 m2 plotas). Pateiktoje teismui 2015 m. spalio 8 d. administravimo sutartyje Nr. NB-SUT-14-004/1 bendras namo patalpų plotas susumavus taip pat sudaro 4346 m2 (3.2 punktas). Taigi teismas, nenukrypdamas nuo ieškovės pateiktų įrodymų ir paskaičiavimo principo, pagrįstai atliko atsakovės kaip bendraturtės proporcinius skaičiavimus remdamasis bendru patalpų plotu. Todėl laikytina, kad apelianto argumentai, kuriais įrodinėjamas atliktas paskaičiavimo (ne) pagrįstumas, paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsni, 185 straipsnis).
Dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens teisių ir pareigų
41. Apeliacinis skundas grindžiamas ir argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas dėl administratorės sutartinių pareigų (ne) vykdymo, apskaičiuojant mokesčius ieškovei už per ataskaitinį mėnesį suteiktas paslaugas bei paskirstant šiuos mokesčius daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams, pasisakė dėl trečiųjų asmenų, t. y. UAB „Mano būstas“ materialių teisių ir pareigų.
42. CPK 47 straipsnis nustato trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinę padėtį, jų teises ir procesines taisykles dėl jų įstojimo (įtraukimo) į bylą. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Asmenys įtraukiami kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese.
43. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog klausimas dėl trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų įtraukimo buvo sprendžiamas dar 2021 m. rugsėjo 23 d. parengiamajame teismo posėdyje, tačiau ieškovės prašymas nebuvo tenkintas, nurodant, kad dokumentų, pagrindžiančių atitinkamų paslaugų suteikimą išreikalavimas neturi reikšmės trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog tuo atveju, jeigu ieškovė vis tik mano, kad į civilinės bylos nagrinėjimą tikslinga įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų UAB „Mano būstas“, ieškovė turėtų pateikti prašymą raštu. Nenustatyta, kad toks prašymas būtų teismui teiktas.
46. Tačiau nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima vertinti, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių ir (ar) pareigų. Atsakovė teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, jog sprendžiamas ieškovės reikalavimas dėl skolos iš atsakovės priteisimo, tačiau tai neturi teisinės reikšmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.
47. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir šioje dalyje apeliacinio skundo argumentus.
Dėl civilinės bylos baigties
48. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas netenkintas, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat apeliantams neatlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
52. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
53. Atsakovė pateikė teismui įrodymus - 2022 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas ir 2022 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. 62020, pagrindžiančius apeliacinės instancijos teisme patirtas 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) įtvirtintų maksimalių dydžių, jos, teismo vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą bei įvertinęs advokato darbo ir laiko sąnaudas, atsiliepimo turinį, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, todėl priteisia jas iš apeliantės (ieškovės) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
netenkinti apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, j. a. k. 303071557, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus bočiai“, j. a. k. 222644590, 774,40 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 40 euro ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Loreta Bujokaitė