Civilinė byla Nr. 2S-3112-560/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08177-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.4.; 3.4.5.2.

                                (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams UAB „Okranas“, V. V. ir V. Z. dėl nuosavybės teisės gynimo bei atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“, sodininkų bendrija „Aušra“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Teisme 2018 m. rugpjūčio 31 d. gautas ieškovės B. P. patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma:

1.1       panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ 2001 m. rugsėjo 1 d. atliktus atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 80, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus;

1.2       panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. atliktus ieškovei B. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 82, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus;

1.3       panaikinti kadastrinių matavimų metu sudarytą 2001 m. rugsėjo 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą;

1.4       panaikinti kadastrinių matavimų metu sudarytą 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą;

1.5       panaikinti 2001 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą „Dėl J. G. privataus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)Vilniuje, duomenų patikslinimo“ Nr. 3695-01;

1.6       panaikinti 2010 m. balandžio 7 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą „Dėl V. P. žemės sklypo prie Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ Nr. 4361-1301;

1.7       nustatyti ieškovei B. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geoplėtra“ 2018 m. m. rugpjūčio mėn. kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje pažymėtus posūkių taškus;

1.8       nustatyti ieškovei B. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrą ribą su kaimyniniu žemės sklypu, nuosavybės teise priklausančiu atsakovams V. V.-Z. ir V. Z., Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geoplėtra“ 2018 m. m. rugpjūčio mėn. kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje pažymėtus posūkių taškus;

1.9       įpareigoti atsakovus V. V.-Z. ir V. Z. per 1 mėnesį pašalinti jų pastatytą tvoros fundamentą tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei atstatyti atsakovei priklausančios tvoros dalį;

1.10        paskirti atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. 100,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną;

1.11        priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-24 nutartimi nutarė atsisakyti priimti patikslinto ieškinio pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą reikalavimus. Teismas nustatė ieškovei 10 dienų terminą dėl ieškinio dalyko tikslinimo, nusprendžiant ar ieškovė ginčija viešo registro tvarkytojo sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo bei nurodyti konkretų sprendimą, jo priėmimo datą ir įvardinti kokius konkrečiai žemės sklypo kadastro duomenis, išviešintus/įregistruotus viešame registre, ieškovė ginčija; taip pat nuspręsti dėl tinkamo atsakovo VĮ „Registrų centras“ nurodymo tuo atveju, jei ieškovė pageidauja ginčyti viešo registro tvarkytojo sprendimą. Teismas išaiškino ieškovei, kad jai tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad procesinis terminas administraciniam aktui apskųsti nėra praleistas ir nustatė ieškovei 10 dienų terminą primokėti trūkstamą 127,00 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

3.       Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimais Nr. 1-4 reikalaujama panaikinti privačių juridinių asmenų priimtus sprendimus dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų. Pastarųjų privačių juridinių asmenų vykdoma ūkinė-komercinė veikla (susijusi su žemės sklypo ribų nustatymu/ženklinimu) bei jos pagrindu priimtų sprendimų galiojimas/negaliojimas nesukelia jokių savarankiškų materialinių teisinių pasekmių, įskaitant ir susijusių su ginčo žemės sklypo ribų nustatymu. Žemės sklypo savininko teisėms ir pareigoms materialines pasekmes sukelia tik viešo registro tvarkytojo priimtas sprendimas dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų užfiksavimo (išviešinimo) viešame registre bei valstybinių institucijų individualaus pobūdžio administracinių aktų priėmimas dėl žemės sklypo ribų ir kitų kadastrinių duomenų nustatymo/fiksavimo. Patikslinto ieškinio reikalavimus Nr. 1-4 atsisakoma priimti, nustačius, kad tokių ieškinio reikalavimų tenkinimas/atmetimas nesukels ieškovei savarankiškų materialinių pasekmių, kas reiškia, kad tokie reikalavimai negali būti savarankišku ginčo nagrinėjimo dalyku bei nėra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.

4.       Teismas nustatė ieškovei 10 dienų terminą nuspręsti, ar ji palaiko ieškinio reikalavimą dėl duomenų viešame registre nuginčijimo ir jį toliau reiškia, ar jo atsisako. Tuo atveju, jei ieškovė nuspręs palaikyti pastarąjį ieškinio reikalavimą – teismas nustatė ieškovei 10 dienų terminą nurodyti kokius žemės sklypo duomenis ir pagal kokį registro tvarkytojo priimtą sprendimą bei kada priimtą ieškovė ginčija.

5.       Ieškovė ieškinio reikalavimais Nr. 5 ir Nr. 6 ginčija Vilniaus apskrities viršininko įsakymus, priimtus atitinkamai 2001 m. lapkričio 22 d. ir 2010 m. balandžio 7 d. Ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai aktai yra priimti prieš daugiau nei 18 bei atitinkamai 8 metus. Ieškovė ieškinio faktiniame pagrinde neįrodinėja, kad nėra praleidusi termino pastariesiems administraciniams aktams apskųsti; taip pat nėra suformulavusi prašymo dėl termino atnaujinimo pastariesiems administraciniams apskųsti tuo atveju, jei ji laiko, kad terminas yra praleistas. Teismas nustatė terminą ieškinio faktiniam pagrindui patikslinti – nurodyti aplinkybes, patvirtinančias, jog terminas administraciniams aktams apskųsti nėra praleistas, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti prašymą atnaujinti terminą administraciniams aktams apskųsti bei pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog toks terminas yra praleistas dėl objektyvių priežasčių. 

6.       Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimais Nr. 5-8 reiškia du savarankiškus neturtinius reikalavimus dėl dviejų individualaus pobūdžio administracinių aktų nuginčijimo ir du išvestinius reikalavimus dėl naujų žemės sklypo ir ginčo sklypo ribų nustatymo, nuginčijus pastaruosius administracinius aktus. Patikslinto ieškinio reikalavime Nr. 9 ieškovė reiškia trečią savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovus pašalinti tvorą nuo ieškovei priklausančio sklypo. Teismas darė išvadą, kad už šiuos tris savarankiškus neturtinius ieškinio reikalavimus turi būti iš viso sumokėtas 225,00 Eur žyminis mokestis.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovė B. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - priimti 2018-08-31 ieškovės patikslintą ieškinį bei pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-24 nutartimi ieškovei nustatytą terminą, nustatant 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo procesinio teismo sprendimo dėl šio skundo galutinio išsprendimo įsiteisėjimo dienos.

8.       Nurodė, kad reikalavimas dėl ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų bei šių matavimų metu sudaryto žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo jau buvo priimtas su pradiniu ieškiniu ir pirmosios instancijos teismo nagrinėtas, todėl pradinio ieškinio reikalavimas turėtų būti priimtinas ir nagrinėtinas šio teismo. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nenurodė, kad aptariamas ieškinio reikalavimas nepriimtinas ar būtų nenagrinėtinas teismų.

9.       Teismas nustatė ieškovei per trumpą ir itin formalų terminą nurodyti konkrečius Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimtus sprendimus. Per šį terminą ieškovė nespės suformuluoti šio reikalavimo taip, kaip pageidauja teismas, t. y., nurodant, kurie konkretūs ir kada priimti registro tvarkytojo sprendimai ginčijami. Dėl to šis per trumpas procesinis terminas pratęstinas.

10.       Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kooperacijos ir proceso operatyvumo principų, neteisėtai skundžiama nutartimi ieškinio priėmimo stadijoje paskirstęs ieškovei neproporcingą įrodinėjimo naštą bei atsisakęs šiuos klausimus spręsti pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje stadijoje. Civilinėse bylose ginčai tarp šalių vyksta remiantis rungtyniškumo principu, o teismas veikia kaip nešališkas arbitras. Šiuo atveju skundžiama nutartimi nurodydamas pagrįsti aplinkybes ir pateikti įrodymus, pirmosios instancijos teismas be pagrindo užima ginčo šalies poziciją, prieš tai net neįsitikinęs, ar atsakovai kels analogiškus klausimus. Toks teismo veikimas sukelia visiškai nereikalingus įtarimus, kad teismas galimai iš anksto susipažino su atsakovų pozicija ex parte. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė, kodėl į šiuos klausimus ieškovė turi atsakyti ieškinio priėmimo stadijoje, ir kodėl neatsakymas šioje stadijoje gali reikšti teismo atsisakymą priimti ieškinį nagrinėti. Ta aplinkybė, kad ieškinio senaties terminas ar kreipimosi į teismą terminas yra praleistas, nesudaro pagrindo nepriimti ieškinio pareiškimo.

11.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad patikslintu ieškiniu ieškovė reiškia tris savarankiškus neturtinius ieškinio reikalavimus: du savarankiškus neturtinius reikalavimus dėl dviejų individualaus pobūdžio administracinių aktų nuginčijimo, du išvestinius reikalavimus dėl naujų žemės sklypo ir ginčo sklypo ribų nustatymo, nuginčijus pastaruosius administracinius aktus, bei trečią savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovus pašalinti tvorą nuo ieškovei priklausančio sklypo, už kuriuos turi būti iš viso sumokėtas 225,00 Eur žyminis mokestis (75,00 Eur x 3). Ieškovė nesutinka su tokiu tendencingu ir šališku jos reikalavimų kvalifikavimu ir siekimo šį ginčą išnagrinėti, kaip ginčą dėl administracinių aktų. Vilniaus apygardos teismas, grąžindamas šią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatavo, jog byloje ginčas kilo ne dėl minėtų įsakymų kaip administracinių aktų, bet dėl atliktų gretimų žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumo, nustatant abiejų žemės sklypų bendrą ribą. Specialioji teismingumo kolegija aiškiai konstatavo, jog įvertinus pareikštų reikalavimų ir įrodymų visumą, šis nagrinėjamas ginčas kyla dėl žemės sklypų ribų ir jis nagrinėtinas CPK 22 str. 1 d tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo konstatavimas apie savarankiškus neturtinius reikalavimus dėl dviejų individualaus pobūdžio administracinių aktų nuginčijimo yra nepagrįstas aukštesnės instancijos teismų konstatuotomis aplinkybėmis ir dėl to nepagrįstas bei neteisėtas.

12.       Ieškovė nurodė pirmosios instancijos teismui, kad reiškia išvestinius reikalavimus dėl administracinių aktų, neteisėtai nusavinusių jos nuosavybę, nuginčijimo tuo pagrindu, kad prašo nustatyti naujas žemės sklypo ribas ir bendrą ginčo sklypų ribą (pagrindinis savarankiškas reikalavimas). Tokiu būdu ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė vieną savarankišką neturtinį reikalavimą dėl naujų ieškovės žemės sklypo ribų ir bendros ginčo sklypų ribos (kuri yra viena iš Ieškovės žemės sklypo kraštinių) nustatymo, ir šio savarankiško reikalavimo pagrindu visus likusius išvestinius reikalavimus.

13.       Atsakovai V. V.-Z. ir V. Z. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad su pateiktu ieškovės B. P. atskiruoju skundu atsakovai visiškai nesutinka. Ieškovės pateiktas atskirasis skundas yra neteisėtas, kadangi neatitinka materialinės teisės normų ir nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis.

14.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti palikta galioti. Nurodė, kad tik aiškiai suformuluotos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės įgalina kitą proceso šalį teikti įrodymus šioms aplinkybėms paneigti, taip įgyvendinant rungimosi principą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16.       Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

17.       Kasacinis teismas taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; kt.).

18.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl 1-4 patikslinto ieškinio reikalavimų, kurių patenkinimas ieškovei nesukels materialiųjų teisinių padarinių, o tokias pasekmes, kaip teisingai pažymi pirmosios instancijos teismas, sukeltų tik viešo registro tvarkytojo priimtas sprendimas dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų užfiksavimo viešame registre. Šiuo atveju, net teismui ir patenkinus 1-4 patikslinto ieškinio reikalavimus, šalių ginčas nebūtų išspręstas, kadangi ginčas kilo dėl žemės sklypo ribų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateikto patikslinto ieškinio turinį, neturėjo pagrindo kaip nenagrinėtinus teisme atsisakyti priimti konkrečius patikslinto ieškinio reikalavimus. Ieškovei pareiškus reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turėjo nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), kadangi sąlygų ieškinio reikalavimus atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinus teisme šiuo atveju nebuvo (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Teismui kilo pareiga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą siekiant patikslinti ieškinio dalyką ir tik tada spręsti, ar ieškinys gali būti priimtas nagrinėjimui, ar ne. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-302/2013). Priešingu atveju kyla grėsmė nepagrįstai apriboti asmenų teises į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškinio trūkumų šalinimo institutu, netinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, skundžiama nutartis dalyje dėl atsisakymo priimti patikslinto ieškinio 1-4 reikalavimus naikinama.

19.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas jai nustatė neproporcingą įrodinėjimo naštą, susijusią su ieškinio senaties termino nepraleidimu. Pažymėtina, kad ieškinio senaties taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso pabaigoje priimant teismo sprendimą dėl bylos esmės, kadangi tai yra ne procesinis, o materialinės teisės normų taikymo (CPK 259 str. 1 d., 265 str. 1 d.) klausimas. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės ieškinio priėmimo stadijoje nėra analizuojamos, jos negali būti laikomos kliūtimi kreiptis į teismą. Pažymėtina, jog teismas turi teisę išaiškinti ieškovei apie jos pareigą įrodyti aplinkybes, tačiau šiai pareigai įgyvendinti negali būti nustatomas terminas. Teismas negali spręsti klausimus, kuriais pasisakoma dėl bylos esmės iki teismo sprendimo priėmimo, todėl ir aplinkybes, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, jei taip – dėl kokių priežasčių, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas gali įvertinti tik priimdamas sprendimą. Pažymėtina, jog nors motyvuojamoje nutarties dalyje teismas nurodė, kad atsakovei nustato terminą ieškinio faktiniam pagrindui patikslinti - tai yra nurodyti aplinkybes, jog nėra praleistas terminas administraciniams aktams apskųsti, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje jokio termino ieškovei nenustatė. Atsižvelgiant į tai, jog nutarties rezoliucinėje dalyje ieškovei terminas minėtu klausimu nėra nustatytas, pagrindo naikinti šią nutarties dalį nėra.

20.       Apeliantė skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog ji pateikė tris naujus neturtinius reikalavimus ir nustatė terminą apmokėti juos žyminiu mokesčiu. Apeliantės teigimu ji pareiškė vieną neturtinį reikalavimą, o kiti reikalavimai yra išvestiniai. Pažymėtina, kad esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo panaikinti du Vilniaus apskrities viršininko įsakymus, kurie yra priimti dėl skirtingų asmenų, ir įpareigoti atsakovus pašalinti tvoros fundamentą bei atstatyti ieškovei priklausančios tvoros dalį. Kaip matyti iš šių ieškinio reikalavimų pobūdžio, kiekvienas jų gali būti atskiru ginčo dalyku (reikalavimu), o jų tenkinimas sukeltų skirtingas teisines pasekmes skirtingiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Vadinasi šie reikalavimai negali būti laikomi išvestiniais, o yra savarankiški, sukeliantys skirtingas teisines pasekmes, todėl ieškovė turi už kiekvieną iš šių savarankiškų reikalavimų sumokėti atskirą žyminį mokestį (CPK 80 str., 85 str. 1 d. 10 p.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentai dėl įpareigojimo ieškovę sumokėti 127 Eur žyminio mokesčio atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.)

21.       CPK 115 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pirmos instancijos teismas nustatė ieškovei 10 dienų terminą dėl ieškinio dalyko tikslinimo, tai yra teismo nustatytas terminas atitinka įstatyme nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog jeigu ieškovė mano, kad per teismo nustatytą terminą nespės atlikti teismo įpareigojimo ir patikslinti ieškinio reikalavimus, ieškovė turi teisę prašyti teismo pratęsti terminą trūkumų šalinimui.

22.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas ieškovės atskirąjį skundą tenkina iš dalies, skundžiamą nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti patikslinto ieškinio 1-4 reikalavimus panaikina ir ieškovės patikslinto ieškinio 1-4 reikalavimų priėmimo klausimą perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Ieškovės B. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti patikslinto ieškinio 1-4 reikalavimus panaikinti bei perduoti ieškovės patikslinto ieškinio 1-4 reikalavimų priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kitoje dalyje atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjas                                                                          Dainius Rinkevičius