Byla Nr. 1S-1561-290/2015

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23328-2015-9 

Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo kaltinamojo A. Š. skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties, kuria jo prašymas neribotai matytis ir skambinti su šeimos nariais ir giminaičiais patenkintas iš dalies, ir

n u s t a t ė :

kad Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. Š. kaltinamas padaręs nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 3 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi iš dalies patenkino A. Š. prašymą skambinti ir pasimatyti su mama J. A., tačiau sugyventinei R. U. ir pusbroliui M. L. pasimatymų ir skambučių nesuteikė.

Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, kaltinamasis skunde nurodo, jog prokurorė jam buvo leidusi skambinti jo faktinei žmonai R. U.. Tokiu neteisingu sprendimu teismas trukdo jam bendrauti su artimaisiais ir taip pažeidžia ne tik jo, bet ir jo artimųjų teises, numatytas įstatymo.

Kaltinamojo A. Š. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu.

Šis reglamentavimas reiškia, kad leidimo kaltinamajam skambinti suteikimas yra išskirtinai teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, diskrecijos teisė – teismas gali, tačiau neprivalo kaltinamajam ir jo artimiems asmenims suteikti tokią teisę. Nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais suimtiesiems neleidžiama pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis arba jiems paskambinti, tačiau sistemiškai aiškinant įstatymą, laikytina, jog pasimatymai ar skambučiai su giminaičiais ar kitais asmenimis negalimi tais atvejais, kai tai gali trukdyti bylos procesui arba kitaip neleisti pasiekti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paskirties.

Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, turi būti įvertinamos visos šiam klausimui išspręsti svarbios aplinkybės, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso stadiją, kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jo santykius su kitais baudžiamajame procese dalyvaujančiais asmenimis ir iš to daroma išvada, ar kaltinamojo prašymas pasimatyti su artimaisiais giminaičiais ar jiems paskambinti gali būti tenkinamas ir ar tai nepakenks tolimesnei proceso eigai.

Aukštesniojo teismo vertinimu, teismas teisingai iš dalies tenkino kaltinamojo prašymą tuo pagrindu, kad baudžiamojoje byloje asmuo atsisakė duoti parodymus ir tai, gali turėti įtakos bylos nagrinėjimui, todėl leido matytis ir skambinti šeimos nariui motinai vieną kartą per mėnesį. Iš teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimas dar neatliktas, nukentėjusioji ir liudytojas dar neapklausti, įrodymai neištirti. Šiuo atveju itin svarbu ir tai, kad kaltinamajam šiuo metu yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios vienas iš paskyrimo pagrindų yra tai, kad kaltinamasis trukdys procesui, kadangi ikiteisminio tyrimo buvo bandoma per kitą asmenį daryti poveikį nukentėjusiajai. Įvertinus minėtus duomenis tikėtina, kad A. Š. bendravimas telefonu ir pasimatymai su artimaisiais ir giminėmis šioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali pakenkti tolimesnei proceso eigai. Be to, prie prašymo nėra pateikta jokio įrodymo, kad nurodyti asmenys – R. U. ir M. L. yra A. Š. sugyventinė ir pusbrolis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis savo prašyme nenurodė ir kieno sąskaita būtų apmokami telefoniniai pokalbiai.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad siekiamas tikslas įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis), yra daug svarbesnis nei kaltinamajam laikinai apriboti socialiniai ryšiai, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies kaltinamojo A. Š. prašymą ir leisdamas vieną kartą per mėnesį pasimatyti ir skambinti motinai, kuri yra jo šeimos narė, priėmė teisingą sprendimą.

Esant tokioms aplinkybėms bei įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo stadiją konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, jos keisti kaltinamojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

atmesti kaltinamojo A. Š. skundą ir palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                       Jurgis Kiškis