Civilinė byla Nr. e2A-399-345/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37786-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui R. A. B., tretieji asmenys byloje I. B., P. B., V. B., UADB Compensa Vienna Insurance Group.

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 698,14 Eur nuostolių atlyginimo, 500 Eur negautų pajamų (nuomos mokesčio), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.       
2. Nurodė, kad 2016-08-19 ieškovė rado užlietą jai priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atvykusi šio namo administratoriaus UAB „Senamiesčio ūkis“ įgaliota avarinė tarnyba UAB „Grinda“ užsuko tekantį vandenį. Virš ieškovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui, tačiau šis yra išnuomotas nuomininkams. Telefonu susisiekus su nuomos sutartį pasirašiusiu trečiuoju asmeniu I. B., pastarasis paaiškino, jog yra atsakovo (buto savininko) atstovas, buvo atvykęs į butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažino, jog vandentiekio avarija įvyko jų bute Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuomininkų nutrauktos tualeto šlangelės, taip pat tretysis asmuo pažadėjo geranoriškai atlyginti visą padarytą žalą. Ieškovės butas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo nuomojamas. Dėl įvykusios vandentiekio avarijos, ten gyvenusi nuomininkė atsisakė toliau gyventi šiame bute ir nuomos sutartis buvo nutraukta. Šiuo metu ieškovei priklausančiame bute dėl vandentiekio avarijos padarinių nėra galimybės gyventi ir jį nuomoti, kadangi būtina ne tik atlikti remontą, bet ir pakeisti vonios, virtuvės baldus, kurie tapo nenaudojami. Geranoriškai su atsakovu ir trečiuoju asmeniu dėl žalos atlyginimo susitarti nepavyko, butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016-08-19 dienos iki šiol nenuomojamas, todėl ieškovei ne tik neatlyginta pilnai žala dėl apgadintų baldų, tačiau ji negauna ir planuotų pajamų už buto nuomą. Šis ieškovei priklausantis butas įvykio dieną buvo apdraustas pas trečiąjį asmenį UADB Compensa Vienna Insurance Group turto draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo bendrovė ieškovei išmokėjo 933,26 Eur draudimo išmoką, tačiau liko neatlyginta visa žala, kurią sudaro: vonios spintelės – 113,25 Eur, virtuvės baldų komplektas – 582,95 Eur, pranešimų siuntimas atsakovui – 1,94 Eur, negauta nuoma už 2 mėnesius – 500 Eur.   
3. Atsakovas R. A. B. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog tikrai patyrė 698,14 Eur nuostolių ir 500 Eur negautų pajamų (nuomos mokesčio). Atsakovo nuomone, nuomos sutartis, kuria ieškovė grindžia negautas pajamas už 2 mėnesius yra galimai fiktyvi, nes ji nebuvo įregistruota viešajame registre ir todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Tarp nuomos sutarties ir ieškovės buto užpylimo nėra priežastinio ryšio, nes nėra duomenų, kurie patvirtintų, kada nuomos sutartis su nuomininkais buvo nutraukta. Ieškovė nepagrįstai prašo už sugadintus baldus nuo užliejimo, priteisti kaip už naujus, visiškai nenaudotus baldus, visiškai neatsižvelgiant į jų nusidėvėjimą, nepateikiant įrodymų, kurie nurodytų, kada virtuvės ir vonios baldai buvo įsigyti, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė tinkamai neįrodė patirto žalos dydžio, o ieškovės nurodoma pinigų suma dėl žalos atlyginimo yra neprotingai didelė. Ieškovė neįrodė ir atsakovo neteisėtų veiksmų – užpylimo šaltinio, nors ši civilinės atsakomybės sąlyga yra būtina. Ieškovės argumentas, kad atsakovo sūnus I. B. pripažino tėvo butą užliejus ieškovės butą yra nepagrįstas, kadangi pats tretysis asmuo šiame bute negyveno ir jame nebuvo, o ieškovės žodžiais apie buto užliejimą patikėjo, visiškai nesiaiškindamas situacijos. Šiame bute įvykio dieną gyveno nuomininkai V. B. ir P. B. Tai, jog atsakovui priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo užlieti ieškovės, patvirtina ir 2016-10-25 UAB „Grinda“ išduotas raštas Nr. 585, kuriame teigiama, jog 2016-08-20 mobiliajam santechnikos darbų ekipažui operatyviai atvykus į įvykio vietą, vandens nutekėjimas bute Nr. (duomenys neskelbtini) nepastebėtas.  
4. Trečiasis asmuo UADB Compensa Vienna Insurance Group atsiliepime į ieškinį nurodė, jog draudikas buvo apdraudęs ieškovės butą Gyventojų turto draudimo sutartimi, kurios pagrindu dėl deklaruojamo įvykio, tretysis asmuo išmokėjo 933,26 Eur draudimo išmoką. Tarp ieškovės ir draudiko nėra ginčo dėl apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos dydžio, taigi draudikas yra visiškai įvykdęs savo prievolę pagal draudimo sutartį. Ginčas yra tarp šalių, kadangi iš atsakovo buto buvo aplietos ieškovės patalpos, ir atsakovas nebendradarbiaudamas neatlygina ieškovei žalos, nors pats žalos padarymo faktas nėra ginčijamas.
5. Trečiasis asmuo I. B. prašė jį pašalinti iš bylos, nurodydamas, jog jis buvo įgaliotas sudaryti atsakovo buto nuomos komunalinių ir ryšio sutartis, atstovauti buto savininką visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose visais klausimais susijusiais tik su šio turto nuoma, tačiau toks įgaliojimas jam nesuteikė teisių tvarkyti kitų klausimų, kurie nesusiję su šio buto nuoma. Trečiajam asmeniui visiškai nesuprantama, kam ieškovė pridėjo elektroninį susirašinėjimą su nenustatytu asmeniu, teikdama, kad būtent šis susirašinėjimas turėjo įtakos padidėjusiems nuostoliams ir kuriuo remiantis prašė į bylą įtraukti jį trečiuoju asmeniu. Trečiojo asmens nuomone, ieškovės įrodymai yra nepagrįsti ir neturi reikšmės šiai bylai bei nėra jokio pagrindo, jo kaip trečiojo asmens įtraukti į šios bylos nagrinėjimą, kadangi teismo sprendimas jo teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturės.
6. Tretieji asmenys P. B. ir V. B. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 18,10 Eur.
8. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie konkretų vandens užpylimo šaltinį, jo židinį ir konkrečios užpylimo priežasties. Teismas pažymėjo, jog ieškovė buvo nurodžiusi, jog aplinkybes, kad vandens užpylimo šaltinis yra bute Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįsta tretysis asmuo I. B., tačiau posėdžio metu šis tretysis asmuo šias aplinkybes paneigė, pateiktas šalių elektroninis šalių susirašinėjimas taip pat šių aplinkybių nepagrindė. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš šio susirašinėjimo matyti trečiojo asmens pozicija, jog šis nesutinka, kad vandens užpylimo priežastis yra atsakovo (jo tėvo) butas. 
9. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra pakankamų įrodymų, jog vandens užpylimas įvyko būtent ieškovės nurodomą 2016-08-19 dieną, kadangi kaip ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, ieškovė šiame užpiltame jai priklausančiame bute Vilniaus mieste negyvena (gyvena visai kitame mieste – Klaipėdoje), šį butą nuomoja nuomininkei, vandens užpylimo pasekmes ir vis dar tekantį vandenį ieškovė pastebėjo pati atvykusi į savo butą Vilniuje tik 2016-08-19 vakare. Nuomininkės tuo metu bute nebuvo ir ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti, kur ji tuo metu buvo. Teismas nurodė, kad iš UAB „Grinda“ 2016-10-25 rašto matyti, jog avarinė tarnyba taip pat buvo atvykusi tą dieną į ieškovės butą ir nustatė, kad vanduo liejasi iš perdenginio, tačiau neaišku nuo kada šis vanduo prateka, iš pateiktų buto užpylimo nuotraukų (kurios buvo darytos 2016-08-20) matyti, jog kai kuriuose vietose užpylimo dėmės yra jau vietomis išdžiuvusios, ruduojančios, nukritęs tinkas (tai ir patvirtino tretieji asmenys teikę paaiškinimus teismui, tai matosi ir nuotraukoje Nr. 3, jog baldai yra vietomis net parudavę), todėl neatmestina, jog šis ieškovės buto vandens užpylimas galėjo įvykti dar seniau nei 2016-08-19 dieną ir tiesiog nešalinant vandens pratekėjimo, galėjo tęstis iki minėtos dienos, kai tai pastebėjo ieškovė (buto savininkė) ir apie tai buvo informuotos avarinės tarnybos arba iš viso kai kurios dėmės atsirado dėl visai kitų ankstesnių veiksnių (tačiau kaip minėta šalys teismui nepateikė jokių ekspertų vertinimų dėl šių aplinkybių). 
10. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė nurodė, kad šį butą nuomojo nuomininkė, tačiau ieškovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kur tuo metu buvo šio buto nuomininkė, kodėl ši nematė jokio vandens užpylimo, į teismo posėdį jos kaip liudytojos šalys neprašė iškviesti, detaliau šios aplinkybės teismui nebuvo paaiškintos. Teismas pažymėjo, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ 2016-09-30 raštu į ieškovės paklausimą pateiktas abstraktus atsakymas iš esmės tik patvirtina, jog į juos niekas nesikreipė dėl bendrų namo vandentiekio tinklų avarijos ar gedimo pašalinimo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau nepatvirtina, jog iš tiesų, šiame minėtame name nebuvo jokios bendrojo naudojimo tinklų avarijos ar gedimo, kuris turėjo įtakos ieškovės buto užpylimui, tuo labiau nepatvirtina, jog ieškovės buto užpylimo židinys (šaltinis) yra virš jo esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai, detaliau dėl ieškovės nurodomo įvykio namo administratorius nepasisakė.
11. Teismas pabrėžė, kad ieškovė šioje byloje turėjo įrodyti, kad jos buto vandens užpylimo židinys (šaltinis) yra būtent viršuje esantis atsakovo butas ar tai, kad vanduo liejasi iš perdenginių būtent iš atsakovo buto (o ne iš kokio kito šaltinio), tačiau tokių ekspertų vertinimų, išvadų teismui nepateikta ir tokias aplinkybes ieškovė byloje neįrodinėjo. Tuo tarpu atsakovas pateikė teismui įrodymą – UAB „Grinda“ 2016-10-25 raštą, jog avarinė tarnyba UAB „Grinda“ nustatė, jog atsakovo bute vandens požymių neužfiksuota, šio įrodymo ieškovė savo įrodymais nepaneigė. Iš esmės tokias pat aplinkybes kaip ir UAB „Grinda“ nurodė tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys I. B. bei P. B., kurie nurodė, kad nežino, kur yra vandens užpylimo šaltinis ir jokio vandens pratekėjimo nematė.
12. Teismas pažymėjo, jog ieškovės pareiga byloje įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos ir jo veiksmų, tačiau ieškovė nepateikė patikimų ir pakankamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei priklausančiame bute įvyko avarija (vandens užpylimas) būtent iš atsakovo buto (jog būtent atsakovo bute yra užpylimo židinys), o ne dėl kitų galimų šaltinių, todėl negalima konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos atsiradimo.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – patirtos žalos.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčijo ieškovės nurodomą žalą ir jos dydį, nurodė pagrįstas abejones dėl šio sugadinto turto verčių, apgadinimų, nusidėvėjimo laipsnio ir kitų reikšmingų aplinkybių, tačiau ieškovė siekdama paneigti atsakovo nurodomus argumentus pagal rungimosi principą nepateikė byloje jokių apgadinto turto kvalifikuotų vertintojų pažymų, sąmatų ar kitų pagrįstų įrodymų, jog ieškovė patyrė būtent nurodyto dydžio turtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad iš teismui pateiktų baldų nuotraukų (darytų po įvykio) matyti, kad daugelis nuotraukose matomų pažeidimų – dėmių gali būti atsiradę net ne nuo šio vandens užpylimo, tačiau ir nuo savalaikio šių baldų nusidėvėjimo, pvz. nuotraukoje Nr. 3 matomi vonios baldai-spintelės (parudavę, patamsėję), kas akivaizdžiai rodo, jog taip galėjo atsitikti ir dėl šių baldų nusidėvėjimo, nuolatinės ilgalaikės drėgmės ar kitų faktorių, nes šios spintelės yra įrengtos vonioje (kur nuolatos yra drėgmės), todėl šiuos visus prieštaravimus ieškovė turėjo paneigti savo pateiktais rašytiniais įrodymais pagal rungimosi principą. Tokių įrodymų teismui nepateikta, ekspertizę dėl sugadinto turto, jo vertės, sugadinimo pobūdžio, sugadinimo laipsnio, priežasčių, vertės ir kitų reikšmingų aplinkybių ieškovės atstovas neprašė skirti, o ieškovės pateiktos IKEA namų planavimo programos duomenys: Klaipėdos parduotuvėje po 2 mėnesių po nurodomo užpylimo pirkti vonios baldai bei pateiktos nuotraukos (po įvykio) neįrodo ieškovės patirtą šią žalą ir jos dydį, neįrodo konkrečiai priežastinio ryšio, jog būtent visi nurodyti ir matomi nuotraukose baldų pažeidimai buvo padaryti būtent dėl šio vandens užpylimo, neįrodo, jog šie baldai buvo ant tiek sugadinti, kad juos reikėjo net keisti naujais baldais, visiškai neįrodytos šių apgadintų baldų vertės. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė įrodymus apie naujai įsigytus daiktus (vonios spinteles), apie su IKEA planavimo programa suplanuoto pirkti baldų kainas, tačiau nepateikė įrodymų apie konkrečių šios bylos objektų – bute buvusių aplietų baldų būklę, vertes, pagaminimo metus, nusidėvėjimą, priežastinį ryšį tarp užpylimo ir padarytų pažeidimų bei kitas reikšmingas aplinkybes, t.y. tokiu būdu – vietoje seno daikto ieškovė įsigijo naujus, už kuriuos atlyginti turėtų atsakovas, nors ji neįrodė, jog juos tikrai reikėjo keisti ir nuotraukose matomi pažeidimai buvo padaryti būtent dėl nurodomo vandens užpylimo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė šios patirtos žalos (dėl sugadintų baldų) ir jos dydžio.
15. Dėl ieškovės nurodytos 500 Eur negautų pajamų (nuomos mokesčio) žalos. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors teismui pateikti įrodymai, kad ieškovė 2016-06-19 buvo sudariusi buto nuomos sutartį su E. L., kuri pagal sutartį kas mėnesį ieškovei mokėjo 250 Eur nuomos mokestį, bei, kad yra pateiktas nuomotojos pranešimas ieškovei, jog ši dėl 2016-08-19 įvykio atsisako šiame bute gyventi ir jį nuomotis, tačiau ieškovė iš esmės neįregistravusi šios nuomos sutarties negali, remdamasi ja, joje nustatytu nuomos mokesčio dydžiu, reikalauti iš atsakovo patirtos žalos dėl negautos nuomos mokesčio pagal šią nuomos sutartį. 
16. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, jog ši nuomos sutartis realiai nebuvo sudaryta, kadangi kaip matyti iš bylos šalių paaiškinimų ir įrodymų visumos, tai kad buvo sudaryta ši nuomos sutartis patvirtina tik teismui pateikta 2016-06-19 nuomos sutartis, kuri neįregistruota viešame registre. Tuo tarpu ieškovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kur tuo metu buvo šio buto nuomininkė, kai įvyko šis vandens užpylimas, kodėl nuomininkė nematė jokio vandens užpylimo, detaliau šios aplinkybės teismui negalėjo paaiškinti. Taip pat nesuprantama dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu ieškovė 2016-08-19 vakare apie 20.00 val. atvyko ir užėjo į jai priklausantį, bet tuo metu išnuomotą butą nesant nuomininkei, kurios visi asmeniniai dokumentai ir daiktai buvo tame bute. Teismui nepateikta ir kitų tiesioginių įrodymų (kaip pavyzdžiui, anksčiau atliktų mėnesinių nuomos mokesčio (250 Eur) mokėjimų pervedimai ieškovei į jos nurodytą banko sąskaitą - pagal sutarties 3.2. punktą), įrodančius, jog šis butas realiai galėjo būti nuomojamas E. L. Atsakovas ir tretieji asmenys taip pat teismui paaiškino, jog minėtame bute jokios nuomininkės nematė, o bendravo tik su ieškove, kuri tuo metu būdavo kartu su byloje nenustatytu vyru, kuris prižiūrėjo šį butą. Iš nuotraukose matomų buto spintelių vidaus turinio matyti, jog šios yra visiškai tuščios. Teismas pažymėjo, kad nuomos sutarties nutraukimas nebuvo įformintas kaip tai buvo numatyta šalių sudarytoje 2016-06-19 sutartyje. Sutartyje nebuvo numatyta, kad galimas toks sutarties nutraukimas ir šis nutraukimas galioja iš karto tą pačią dieną po tokio nuomininko rašytinio pareiškimo dėl nuomos sutarties nutraukimo (sutartyje buvo numatytas 30 dienų terminas informavimui apie planuojamą sutarties nutraukimą), teismui taip pat nepateiktas šalių sudarytas bendras susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo pagal 6.2. punktą. Taip pat kaip ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovė draudimo išmoką (virš 900 Eur sumą) gavo iš karto, todėl šią sumą ieškovė iš karto galėjo panaudoti šio buto remontui, tačiau teismui nepateikta įrodymų apie šiame bute vykusį remontą ir kada konkrečiai šis buvo pabaigtas, jog šis tikrai truko 2 mėnesius, už kuriuos prašoma priteisti nuomos mokesčio. Todėl iš esmės dėl tokių aplinkybių įrodymų visumos, toks reikalavimas dėl negautų pajamų taip pat negalėtų būti tenkinamas, nes yra nepagrįstas. Tuo tarpu ieškovės nurodytos 1,94 Eur išlaidos už procesinių dokumentų (dar iki teismo) siuntimo atsakovui galėtų būti atlyginamos tik tuomet, kai ieškinys yra pagrįstas ir realiai buvo siųsti minėti pranešimai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 698,14 Eur nuostolių atlyginimą, 500 Eur negautų pajamų (nuomos mokesčio), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų faktą, jog iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) buto pratekėjo vanduo.
2. UAB „Grinda“ rašte nurodyto teiginio, kad (duomenys neskelbtini) bute vandens nutekėjimas nepastebėtas, negalima vertinti kaip įrodymo, jog užliejimo iš (duomenys neskelbtini) buto nebuvo, nes UAB ,,Grinda” netyrė šių aplinkybių. Pažymi, kad tame pačiame UAB ,,Grinda” rašte taip pat nurodyta, kad trečiasis asmuo V. B. avarinę tarnybą iškvietė beveik po paros, kai buvo pranešta apie avarinę situaciją, o tai buvo pakankamas laikas likviduoti užliejimo šaltinį (duomenys neskelbtini) bute (ypač jei tai buvo nutrūkusi tualeto šlangelė, kaip ieškovei žodžiu nurodė trečiasis asmuo I. B.). Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, t. y., pagrindžiančias, kad jo bute tvarkingi sanitariniai mazgai. Atsakovas nepateikė nei fotografijų, nei kitų įrodymų, iš kurių matytųsi, kokia yra vamzdyno būklė. Aplinkybės, kad vanduo tekėjo iš jo buto, atsakovas nepaneigė.
3. Ieškovė įrodė, kad užpylimo židinys buvo viršuje esančiame bute, o ne dėl bendrų namo vandentiekio tinklų avarijos ar gedimo. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, UAB „Senamiesčio ūkis“ raštas patvirtina, kad nutekėjimo iš bendro naudojimo inžinerinės sistemos į (duomenys neskelbtini) butą nebuvo.
4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškovė privalėjo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.
5. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. B. pripažino, jog buvo atvykęs apžiūrėti aplieto ieškovės buto, taigi nepaneigta aplinkybė, kad trečiasis asmuo I. B. ir ieškovė bendravo, sprendė susidarusią situaciją. Pateiktame šalių susirašinėjime trečiasis asmuo I. B. 2016-09-12 elektroniniame laiške nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) buto galėjo būti užlieta vonia ir koridorius, šią žalą gali kompensuoti, nesutiko, kad užliejimas pasiekė ir buto virtuvę. Teismo posėdžio metu I. B. savo parodymus pakeitė, o prieš įvykstant teismo posėdžiui bandė suklaidinti pirmosios instancijos teismą, meluodamas, kad pateiktas susirašinėjimas vyko ne su juo, o su nenustatytu asmeniu ir prašydamas jį pašalinti iš bylos. Apeliantės nuomone, trečiojo asmens I. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai (apie neva seną užliejimą, apie tai, kad bute ilgai niekas negyveno, jame matytus baldus ir pan.) turėjo būti vertinami kritiškai, jais nebuvo galima vadovautis, kadangi I. B. meluodamas jau nuo proceso pradžios siekė klaidinti teismą. Ieškovė patikėjo duotu pažadu atlyginti žalą, todėl nekvietė antstolio faktinėms aplinkybėms konstatuoti ar kitų ekspertų, žalą vertino tik draudimo bendrovės ekspertas, ieškovė padarė buto nuotraukas.
6. Kadangi 2017-01-25 vykusiame teismo posėdyje teisėjo protokoline nutartimi į bylą buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis V. B. ir P. B., tuo atveju, jei iš atsakovo būtų priteistas žalos atlyginimas, jie kaip to buto nuomotojai, šią žalą atsakovui turėtų atlyginti. Todėl teiginys, kad nuomininkas P. B. nėra suinteresuotas bylos baigtimi yra nepagrįstas bei jo parodymai turi būti vertinami kritiškai, kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, bei jais nesivadovaujama.
7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio. Teismui buvo pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, kad vonios ir virtuvės baldai yra permirkę, nuo vandens išsipūtę, akivaizdžiai sugadinti ir nebetinkami naudoti. Virtuvės baldai, kaip vientisas komplektas, buvo individualios gamybos – jo atkurti dalimis nėra galimybės. Ieškovei pagal konkrečius virtuvės išmatavimus IKEA pateikė siūlymą dėl baldų kompklekto. Visuotinai yra žinoma, kad IKEA gamina ekonominės klasės baldus, ieškovė pasirinko nebrangių medžiagų virtuvės baldų komplektą, kuriuo būtų pakeistas vandens užliejimo sugadintas virtuvės komplektas. Iš pateiktų vonios baldų įsigijimo dokumentų matyti, kad ieškovė įsigijo ekonominės klasės vonios baldus iš prekybos centro ,,Senukai”. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad dėl to, jog baldai buvo pirkti Klaipėdoje, jie negalėjo būti sumontuoti Vilniuje esančiame bute. Ieškovė su šeima gyvena Klaipėdoje, ieškovės vyras ūkio būdu atliko aplieto buto remontą, vykdamas remontuoti iš Klaipėdos nusivežė ir vonios baldus, taip taupydamas laiką, nes nuvykus į Vilnių nereikėjo ieškoti, kur įsigyti baldus, buvo galima iš karto montuoti.
8. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nuomos sutartis realiai nebuvo sudaryta. Kaip nustatyta byloje, ieškovė su šeima gyvena Klaipėdoje. Butas Vilniuje yra nuomojamas, pirmosios instancijos teismui pateiktame 2015-11-16 sudarytas draudimo polisas taip pat buvo nuomojamo buto (nurodytas papildomas rizikos faktorius – apdraustos nuomojamos patalpos). Be to, teismui buvo pateiktas nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt informacija apie 1 kambario būtų nuomos rinkos kainas Užupio mikrorajone, kuriame yra ir ieškovės butas. Ši informacija patvirtina, kad rinkos kaina yra didesnė nei 250 Eur per mėnesį. Iš atsakovo pateiktos nuomos sutarties matyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) butą nuomoja už 230 Eur per mėnesį. Visi šie duomenys patvirtina, kad ieškovės prašoma priteisti 500 Eur negauto nuomos mokesčio suma už 2 mėnesius atitinka rinkos kainas ir yra pagrįsta.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
20. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo motyvus ir išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas tokio pobūdžiui ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, neatskleidė bylos esmės, netinkamai paskirstęs šalims įrodinėjimo pareigas ir nevisapusiškai įvertinęs bylos faktinius duomenis, padarė nepagrįstas išvadas.
21. Pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju teismas nebuvo įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, šalys naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, tačiau privalėjo nurodyti šalims, kokios faktinės bylos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarbios tam, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai. Nepakanka nurodyti, kad ieškovė privalo įrodyti žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Turi būti nurodyta, dėl kokių konkrečių faktinių bylos aplinkybių ji turi pateikti įrodymus. Jie nustatomi pagal tai, kokias aplinkybes teismas ketina vertinti kaip svarbias, kad būtų visapusiškai išnagrinėta byla. Šalis, pasirinkdama įrodymo priemones, turi nepažeisti įrodymų leistinumo reikalavimų, teikti su byla susijusius duomenis (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis). Teismas gali išsakyti nuomonę, kad tam tikriems klausimams išnagrinėti reikalingos specialios žinios, ir siūlyti atlikti ekspertizę. Ar teismas įvykdė pareigą užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą, sprendžiama iš teismo veiksmų rengiantis bylos nagrinėjimui ir teismo posėdžio metu. Tai gali patvirtinti šalims raštu ar žodžiu duoti ir teismo procesiniuose dokumentuose (protokoluose, nutartyse ir kt.) užfiksuoti nurodymai. Vien įrašai protokole apie tai, kad šalims užduoti klausimai, išaiškintos jų teisės teikti įrodymus, negauta prašymų dėl bylos papildymo, nepatvirtina, jog teismas įvykdė pareigą rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu.
22. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl to teismas turi nurodyti ieškovui teikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CK 6.247 straipsnis, CPK 159 straipsnio 1 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog ieškovės butas buvo aplietas vandeniu, taip pat, kad ieškovei buvo padaryta turtinė žala ir UADB Compensa Vienna Insurance Group atlikusi žalos administravimo veiksmus – apskaičiavo ir išmokėjo ieškovei 933,26 Eur draudimo išmoką, skirtą koridoriaus, vonios, virtuvės sienų, lubų remontui, elektros instaliacijos ir vonios durų keitimui, o žala padaryta kilnojamam turtui – baldams ieškovei nebuvo atlyginta. Byloje kilo ginčas dėl užpylimo šaltinio.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir įrodinėjimo naštos šalims paskirstymą (paneigti savo kaltę, siedamas išvengti atsakomybės dėl žalos žemiau esančiam butui padarymo jį apliejus vandeniu, turi atsakovas), akivaizdu, jog esamų byloje duomenų nepakanka daryti neabejotinai išvadai, jog atsakovo kaltės šiuo atveju nėra ar labiau tikėtina, kad nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog nepaisant to, kad UAB „Grinda“ 2016-10-25 nustatė, jog atsakovo bute vandens požymių nefiksuota, tačiau tame pačiame rašte yra nurodyta, kad trečiasis asmuo V. B. avarinę tarnybą iškvietė beveik po paros, kai buvo pranešta apie avarinę situaciją, todėl neatmestina, jog per tą laiką galėjo būti likviduotas užliejimo šaltinis (duomenys neskelbtini) bute. Be to, turi reikšmės ir aplinkybė, kad po to, kai vėl buvo atnaujintas šalto vandens tiekimas visam namui, vanduo į ieškovės patalpas daugiau nebesiliejo, kas rodo, jog užliejimo šaltinio bendroje namo inžinerinėje sistemoje galimai nebuvo. Taigi, iš bylos duomenų matyti, jog aplinkybė, kur buvo užpylimo šaltinis, nėra akivaizdi ir aiški, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo pareikalauti pateikti papildomus įrodymus, taip pat įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių, taip pat siekiant objektyvaus ir teisingo ginčo išsprendimo, turėjo pareigą šalims pasiūlyti atlikti ekspertizę. 
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – patirtos žalos, t.y., kad ieškovė patyrė 698,14 Eur nuostolių dėl sugadintų baldų, siunčiamų pretenzijų atsakovui ir 500 Eur negautų pajamų (nuomos mokesčio).
26. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė jokių aplietų baldų pirkimo čekių, nepateikė kvalifikuoto turto vertintojo išvados dėl šio apgadinto turto vertės, nenurodė šių baldų nusidėvėjimo, taip pat kad iš esmės nėra jokių įrodymų, jog šie baldai iš esmės yra netinkami (nenurodytas šių baldų sugadinimų laipsnis) ir kad būtent vandens poveikis (dėl šios vandens avarijos) yra šių baldų apgadinimų, matomų nuotraukose, pasekmė.
27. Pažymėtina, kad žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t.y. ieškovė (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas ar jeigu tokio dydžio nustatyti negalima, reikalavimai dėl žalos atlyginimo turi būti atmesti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad ieškovė netinkamai įrodinėja nuostolių dydį, turėjo pats nustatyti aplinkybes, susijusias su prašomo priteisti nuostolių dydžio pagrįstumu arba turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus dėl sugadinto turto verčių, apgadinimų, nusidėvėjimo laipsnio ir kitų reikšmingų aplinkybių, pvz. pateikti apgadinto turto kvalifikuotų vertintojų pažymas, sąmatas ar kitus pagrįstus įrodymus, jog ieškovė patyrė būtent nurodyto dydžio turtinę žalą.
29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Minėti sprendimo trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, be to, šalys prarastų galimybę į apeliaciją.
30. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
31. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                                              Henrichas Jaglinskis