Administracinė byla Nr. I-10886-815/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19931-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.12.3.1.; 1.12.3.2; 1.12.3.4; 3.6; 3.17.7; 3.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjai I. G., atsakovų valstybės įmonės Registrų centro ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atstovei valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinio ir personalo skyriaus vyresniajai juriskonsultei Lilijai Kozlovskajai, trečiųjų suinteresuotų asmenų D. N., V. N. ir O. K. atstovui advokato padėjėjui Edgarui Burduliui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. N., V. N. ir O. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

I

1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugsėjo 7 d. gauta iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal teismingumą persiųsta civilinė byla Nr. 2-27343-833/2015 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-19931-2015-0) pagal I. G. 2015 m. gegužės 28 d. skundą (nutartis (b. l. 101); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. lydraštis (b. l. 106)).

2. Pareiškėja I. G. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašo teismą (b. l. 1–6):

2.1. įpareigoti valstybės įmonės Registrų centrą (toliau – ir VĮ RC, Registrų centras) ištaisyti padarytas klaidas, atstatant savininko L. D. nekilnojamojo turto duomenis;

2.2. įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą (toliau – ir VĮ RC Vilniaus filialas) išduotoje 2002 m. liepos 30 d. pažymoje apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2002 m. liepos 30 d. išduotame pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ištaisyti klaidas apie buvusio savininko L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras, ir NTR) įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos, remiantis 2002 m. liepos 16 d. pažymėjimu apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), įrašyti pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), atstatyti buvusio savininko L. D. garažo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), visus duomenis, dokumentus, garažo žymėjimą (duomenys neskelbtini), statinio adresą, asmeninės nuosavybės teise namų valdos techninę apskaitos bylą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. visus dokumentus, kurie padarius klaidą yra neteisėtai panaikinti be turto savininko prašymo ir sutikimo, prieštaraujant Lietuvos Respublikos teisės aktams.

2.3. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėja, pagrįsdama skundą, remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.12, 4.35 straipsniais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4, 9, 10, 14, 16 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 534 patvirtintais Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais (toliau – ir Nuostatai), jų 56, 57, 58, 153 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinėmis bylomis Nr. 3K-3-74/2008, Nr. 3K-3-315/2008, Nr. 3K-3-488/2008), pateikia iš esmės tokius argumentus.

3.1. Žemės ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2002 m. liepos 30 d. pažymos apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotos buvusiam nekilnojamojo turto savininkui L. D., 10.2 punkte nurodyta informacija apie žemės sklype esančius statinius – garažai, kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti ne L. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančio garažo ir registro duomenys bei dokumentai: vietoje kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta ne jam priklausanti inventorinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nėra garažo; vietoje nuosavybės teise priklausančio atskiro pagrindinio nekilnojamojo daikto, plane pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), įrašytas kitiems savininkams priklausantis registro pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame nėra įregistruoto garažo) ir vietoje jo garažo žymėjimo plane (duomenys neskelbtini) įrašytas ne jo garažui priklausantis žymėjimas (duomenys neskelbtini). Garažas neįregistruotas žemės sklypo priklausiniu, jis įregistruotas atskiru, savarankiškai funkcionuojančiu, pagrindiniu nekilnojamuoju daiktu. Pasak pareiškėjos. neteisėtai panaikintas garažo adresas, įregistruotas statinių registre, t. y. (duomenys neskelbtini).

3.2. Pasak pareiškėjos, ji (pirkėja) ir L. bei I. D. (pardavėjai) 2002 m. rugpjūčio 8 d. sudarė dalies žemės sklypo ir garažo pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-6334 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėja iš pardavėjų įsigijo (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kurio bendras plotas – (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) m2 bendro ploto, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini); sandorio metu buvęs savininkas perdavė pareiškėjai jam priklausančią kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nuvykus pas notarą išsiaiškinti, kodėl Sutartyje įrašytas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), o ne Nr.(duomenys neskelbtini), ir kodėl įrašyta ne L. D. priklausanti kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra garažas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), o inventorinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nėra garažo, paaiškėjo, kad 2002 m. liepos 30 d., išduodant pažymėjimą apie įregistruotus NTR įregistruotus statinius savininkui L. D. buvo įrašyta ne jam priklausanti inventorinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir inventorinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) – tai dvi skirtingos bylos, priklausančios skirtingiems savininkams.

3.3. Pasak pareiškėjos, buvusiam savininkui L. D. iki žemės sklypo privatizavimo teisėtai priklausė 1973 m. sprendime paskirtas žemės sklypas, kurio tikslinė paskirtis – garažo eksploatacijai, kurį L. D. privatizavo 1998 m. rugsėjo 22 d. L. D. valdos kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad jo vardu buvo įregistruotas vienas atskiras statinys, t. y. pagrindinis nekilnojamasis daiktas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), t. y. savarankiškai funkcionuojantis nekilnojamasis daiktas, įregistruotas statinių registre Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); jis nėra įregistruotas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniu, adresu: (duomenys neskelbtini).

3.4. Pareiškėjos nuomone, jos teisumą įrodo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), jos 10 punktas (taip pat atkreiptinas dėmesys į jos 14 punktą), Sutarties 2 punkte nurodyta 1998 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P01/98-16391, Sutarties 8 punktas.

II

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, atstovaujantis ir atsakovo valstybės įmonės Registrų centro interesams (VĮ RC raštas (b. l. 22)), atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo bylą nutraukti arba pareiškėjos skundą atmesti, nepriteisiant pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 23–27).

1. Pareiškėja pagal Sutartį įgijo nekilnojamuosius daiktus: (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), ir garažą (duomenys neskelbtini) (buvęs žymėjimas – (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Garažas), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), į kuriuos Sutarties pagrindu NTR atitinkamai 2002 m. rugpjūčio 29 d. ir 2002 m. rugpjūčio 22 d. buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės (žr. NTR (registrų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) centrinio duomenų banko išrašus su istorija). Sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti. NTR įrašyti duomenys apie Garažą atitinka dokumentus (Sutartį, kadastro ir registro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos nurodytas adresas: (duomenys neskelbtini), Adresų registre neįregistruotas.

2. Buvęs Garažo savininkas L. D. 2002 m. liepos 19 d. kreipėsi į Vilniaus filialą su prašymu (Nr. E-346408) parengti pažymą sandoriui garažui, (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant prašymą nustatyta, kad garažas yra (duomenys neskelbtini) ha ploto Žemės sklype, kurio adresas – (duomenys neskelbtini). Garažo, (duomenys neskelbtini), archyvinėje kadastro ir registro duomenų byloje (kurios numeris buvo (duomenys neskelbtini)) yra Vilniaus miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1973 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 650 „Dėl individualaus garažo teisinės registracijos“ kopija, kurioje nurodyta, jog L. D. leidžiama atlikti garažo teisinę registraciją adresu: (duomenys neskelbtini), o dokumentų, kad minėto garažo adresas būtų pakeistas į (duomenys neskelbtini), archyvinėje kadastro ir registro duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta patikslinti Garažo adresą pagal archyvinėje kadastro ir registro duomenų byloje esančius dokumentus į (duomenys neskelbtini), apjungiant statinių, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), archyvines kadastro ir registro duomenų bylas Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2002 m. liepos 31 d. patvirtintas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apjungimo aktas Nr. 199 (toliau – ir Bylų apjungimo aktas), juo remiantis sujungtos minėtos bylos, paliekant galioti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir adresą (duomenys neskelbtini); atitinkamai NTR buvo pakeisti duomenys apie Garažą: duomenys apie Garažą buvo perkelti iš registro Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini)) į registrą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini)), patikslintas Garažo adresas iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Sujungus minėtas bylas, statinių byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (statinių išdėstymo plane, garažo aukšto plane ir formose) taip pat patikslintas Garažo pažymėjimas plane (pirmas skaičius, nurodantis pastato numerį žemės sklype) iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), suteikiant jam po jo einantį numerį, kuris buvo žemės sklype. Garažo pažymėjimas plane buvo patikslintas NTR.

3. Pareiškėja, teigdama, kad tik gavusi VĮ RC Vilniaus filialo 2015 m. gegužės 7 d. raštą Nr. VILIN(12.5.13.)-12951 (toliau – ir Raštas) sužinojo, kad jai pagal Sutartį neva buvo perleistas buvusiam Garažo savininkui L. D. nuosavybės teise nepriklausantis garažas, nes pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) sandoriui apie NTR įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos ir Vilniaus filialo išduotame 2002 m. liepos 30 d. pažymėjime apie NTR įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos vietoje kadastro ir registro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Byla Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašytas kadastro ir registro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Byla Nr. (duomenys neskelbtini)), vietoje adreso (duomenys neskelbtini), įrašytas adresas (duomenys neskelbtini), vietoje registro Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas registro Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje Garažo žymėjimo (duomenys neskelbtini), įrašytas žymėjimas (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai klaidina teismą. Pareiškėja apie minėtų bylų sujungimą ir Garažo duomenų pakeitimą jau žinojo 2012 m. lapkričio 5 d., Vilniaus filialui 2012 m. lapkričio 5 d. pateikdama prašymą parengti Bylų apjungimo akto kopiją, kuri jai buvo išduota kartu su Vilniaus filialo 2012 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. IN(12.5.1.15.)-32826 „Dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo“, vėliau pareiškėja daug kartų kreipėsi į VĮ RC Vilniaus filialą su prašymais susipažinti su Byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinta Bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikti šiose bylose esančias dokumentų kopijas, paaiškinti, kokiu pagrindu Vilniaus filiale buvo apjungtos minėtos bylos bei atstatyti Garažo duomenis į ankstesnę padėtį, tai patvirtina VĮ RC Vilniaus filialo 2012 m.–2015 m. raštai pareiškėjai.

Pareiškėja VĮ RC Vilniaus filialo priimtų sprendimų dėl Garažo duomenų pakeitimo centriniam registratoriui Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka neskundė, t. y. nepasinaudojo įstatyme nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

4. Pareiškėja, beveik 3 m. neginčijusi Garažo duomenų keitimo Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka ir tokiu būdu pripažindama duomenų keitimą teisėtu, vėliau, pasikeitus jos ekonominiams interesams (įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013, kurį Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1073-781/2014 paliko nepakeistą, kuriame nustatytas faktas, kad kiti asmenys pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į po Garažu esantį rūsį), kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl įpareigojimo NTR ištaisyti Garažo duomenis, atstatant juos į buvusią iki pakeitimo padėtį, iš esmės piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, siekdama išvengti jai nepalankių Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų terminų dėl ginčo inicijavimo priimtiems NTR tvarkytojo sprendimams ginčyti. Teisės aktai draudžia piktnaudžiauti savo teise; jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas turėtų atsisakyti ją ginti.

5. Adresų suteikimas nėra valstybės įmonės Registrų centro kompetencija. Pareiškėja teismo prašo įpareigoti Vilniaus filialą NTR įrašyti adresą, kuris neįregistruotas Adresų registre ir kuris, VĮ RC Vilniaus filialo duomenimis, niekada nebuvo suteiktas Garažui. Teismas negali įpareigoti NTR įrašyti adresą, kuris teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo suteiktas ir įregistruoti Adresų registre.

6. Garažas yra (duomenys neskelbtini) ha ploto Žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir kitiems bendraturčiams (žr. NTR registro Nr. (duomenys neskelbtini) centrinio duomenų banko išrašą su istorija), todėl pareiškėjos argumentai, kad neva (duomenys neskelbtini) ha ploto Žemės sklypo dalies, kurioje yra Garažas ir kuri buvo parduota buvusiam Garažo savininkui L. D., kaip reikalinga Garažo eksploatacijai, pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo pobūdis yra garažo eksploatacijai, neatitinka nei dokumentų (Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1936-01, 1998 m. rugpjūčio 13 d. Žemės sklypo plano), kurių pagrindu suformuotas (duomenys neskelbtini) ha kitos paskirties Žemes sklypas (o ne (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, kaip teigiama skunde), nei teisės aktų reikalavimų, nurodančių galimas žemės sklypų pagrindines naudojimo paskirtis ir naudojimo būdus. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymui Nr. 3D-830/D1-920 ir 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymui Nr. 3D-909/D1-990, naudojimo pobūdžiai buvo panaikinti.

7. Sutarties 1, 11 ir 15 punktų pagrindu negalima sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad ji iki 2015 m. gegužės 7 d. nežinojo, jog jos nuosavybės teisė įregistruota į Garažą, kurio žymėjimas (duomenys neskelbtini) (o ne (duomenys neskelbtini)), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (o ne (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini) (o ne (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (o ne Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, pareiškėja, sudariusi sandorį, 2002 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Vilniaus filialą dėl jos nuosavybės teisės įregistravimo į Garažą, kartu su 2002 m. rugpjūčio 14 d. prašymu Nr. K-356731 pateikdama Sutartį ir kadastro duomenų bylą, iš kurių matyti, kad pareiškėja prašo įregistruoti nuosavybės teisę į Garažą (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos inv. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjai 2002 m. rugpjūčio 8 d. tapo žinoma, kad ji įgijo garažą, plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Pareiškėja nuosavybės teises įgijo pagal Sutartį. Sutartimi ir su ja susijusiais įrodymais gali būti įrodinėjama pareiškėjos nuosavybės teisės apimtis ir su tuo susijusi reikalavimo teisė apginti, jos manymu, pažeistą nuosavybės teisę. Nekilnojamojo daikto perleidimas yra subjektinės nuosavybės teisės įgijimas perdavimo būdu. Nuosavybės teisę įgyjant perdavimo būdu, naujas savininkas į perduotą nekilnojamąjį daiktą įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs nekilnojamojo daikto savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitaip (CK 4.48 straipsnio 2 dalis, t. y. savininkas negali perduoti daugiau teisių, negu pats turi.

9. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Garažo duomenys NTR buvo pakeisti neteisėtai, be Garažo savininko L. D. prašymo ir sutikimo, nes archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje yra savininkui L. D. Vilniaus filialo išduotas 2002 m. liepos 16 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie NTR įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos (jo kopiją pareiškėja pateikė teismui), kurį L. D., 2002 m. liepos 19 d. kreipdamasis dėl pažymos sandoriui išdavimo, Vilniaus filialui grąžino, kad kartu su pažyma sandoriui jam būtų išduotas kitas pažymėjimas su jame nurodytais teisingais duomenimis. Vilniaus filialas, patikslinęs duomenis NTR, kartu su 2002 m. liepos 30 d. pažyma sandoriui Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), L. D. vietoje grąžinto 2002 m. liepos 16 d. pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyti klaidingi duomenys, nemokamai parengė ir išdavė kitą – 2002 m. liepos 30 d. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame (kaip ir pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytais teisingais duomenimis. L. D., gavęs minėtus dokumentus (pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. liepos 30 d. Pažymėjimą), jokių pretenzijų ar ieškinio Vilniaus filialui dėl Garažo registro duomenų tikslinimo nereiškė, o priešingai, naudodamasis savo, kaip savininko, teise disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, Sutartyje Garažą perleido pareiškėjai. L. D., gavęs pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. liepos 30 d. pažymėjimą, Vilniaus filialo sprendimo dėl Garažo duomenų tikslinimo neginčijo, bet Sutartyje perleido savo teisę į Garažą pareiškėjai, laikytina, kad tokiais savo veiksmais dar kartą patvirtino Vilniaus filialo priimto sprendimo atitikimą jo valiai. Darytina išvada, kad buvęs Garažo savininkas L. D. nemanė, kad jo teisės yra pažeidžiamos, todėl teisių ir teisėtų interesų gynimo teisės negalėjo atsirasti ir pareiškėjai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-292/2007, Nr. 3K-3-50/2008).

Taigi, NTR įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys apie Garažą atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir yra teisingi, Garažo duomenų pakeitimas 2002 m. liepos 30 d. buvo atliktas sutinkant buvusiam savininkui L. D. ir atitiko jo tikrąją valią bei interesus, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti VĮ RC Vilniaus filialą taisyti Garažo duomenis, atstatant juos į buvusią iki pakeitimo padėtį.

III

Tretieji suinteresuoti asmenys D. N., V. N. ir O. K. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys), atstovaujami advokato Aivaro Korsako (2015 m. rugsėjo 21 d. atstovavimo sutartis AAK-2015/0015 (b. l. 130), 2015 m. rugsėjo 21 d. atstovavimo sutartis AAK-2015/0016 (b. l. 131)), atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, jis yra akivaizdžiai nepagrįstas, prašo bylą nutraukti, o netenkinus šio prašymo – atmesti, taip pat priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikia iš esmės tokius argumentus (b. l. 120–125).

1. Dėl privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos

Tretieji suinteresuoti asmenys remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 30 straipsniu, nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog NTRĮ įtvirtinta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pagal kurią teritorinio registratoriaus sprendimas privaloma tvarka skundžiamas centriniam registratoriui, o nepasinaudojęs nustatyta privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pareiškėjas neturi teisės ginti tariamai pažeistų teisių ABTĮ nustatyta tvarka administraciniame teisme, kad pareiškėja nepasinaudojo nustatyta privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o teisės aktuose nustatyti skundų pateikimo centriniam registratoriui terminai yra pasibaigę, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 8 dalimi pareiškėjos skundas atmestinas, o ši administracinė byla nutrauktina.

2. Dėl praleisto skundo pateikimo termino

Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tik laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, apriboti skundų pateikimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Nagrinėjamu atveju apie duomenų patikslinimo (ištaisymo) faktą ir / ar patikslinti duomenys garažo savininkui (tuometiniam savininkui L. D.) buvo žinomi dar 2002 m. liepos mėn., kai L. D. grąžino VĮ Registrų centro išduotą pažymą, kad būtų išduota nauja pažyma su teisingais (ištaisytais) duomenimis; patikslinti duomenys pareiškėjai neabejotinai buvo žinomi Garažo įsigijimo metu, t. y. 2002 m. rugpjūčio 8 d., kadangi tiek garažo pirkimo–pardavimo sutartyje, tiek kituose dokumentuose buvo nurodyti patikslinti duomenys; duomenų patikslinimo (ištaisymo) faktas ir / ar patikslinti duomenys pareiškėjai buvo nurodyti dar 2012 m. lapkričio 29 d. VĮ Registrų centro pateiktame atsakyme Nr. IN(12.5.1.15.)-32826 bei vėlesniuose atsakovo atsakymuose, kurių pareiškėja teisės aktuose nustatyta tvarka neskundė. Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog tiek ankstesnis garažo savininkas (L. D.), tiek pareiškėja akivaizdžiai bei žymiai yra praleidę ABTĮ 33 straipsni 1 dalyje nustatytą 1 mėn. VĮ Registrų centro veiksmų apskundimo terminą, tai sudaro teisinį pagrindą šią administracinę bylą nutraukti.

3. Dėl pareiškėjos materialinio suinteresuotumo bei teisės pareikšti skundą teisme

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatyme saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. AS525-540/2008, Nr. AS146-391/2009, Nr. AS822-172/2010, Nr. AS143-560/2010). Pareiškėjos pareikštas skundas pavadintas „Dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo“, tačiau skunde pareiškėja nenurodo jokių aplinkybių ir / ar argumentų, dėl kurių pareiškėjos nuosavybės teisės būtų pažeistos. Registratoriaus funkcija yra duomenų išviešinimas, jis niekaip nedaro įtakos materialinėms subjekto teisėms, todėl ir neturi objektyvių galimybių daryti įtakos pareiškėjos nuosavybės teisėms ir / ar jas pažeisti. Duomenų patikslinimas, akivaizdu, niekaip nepažeidė pareiškėjos teisių ir / ar teisėtų interesų: pareiškėja išliko Garažo savininke, jokie Garažo charakteristikas apibūdinantys duomenys nebuvo pakeisti, bylą sudarantys dokumentai nebuvo sunaikinti (kaip nurodo atsakovas VĮ Registrų centras, tebuvo apjungtos bylos, patikslinant adresą bei žymėjimą pagal Adresų registre esančius duomenis), todėl nurodyti veiksmai niekaip pareiškėjos teisių nepažeidė bei nedarė joms įtakos.

Taigi, akivaizdu, jog ginčo atveju nėra pareiškėjos subjektinių teisių ir / ar teisėtų interesų pažeidimo, pareiškėja neturi jokio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl pareiškėjos pareikštas skundas atmestinas.

4. Atsakovas tinkamai vykdė jam teisės aktuose priskirtas funkcijas, jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjos teisių ir / ar teisėtų interesų nepažeidė. NTRĮ 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta registratoriaus atsakomybė suponuoja jo pareigą užtikrinti, jog registre esantys duomenys atitiktų tiek dokumentus bei duomenis, kurių pagrindu atitinkami faktai bei duomenys yra registruojami, tiek ir duomenis, esančius viešuosiuose registruose. Registratorius, nustatęs, jog registre esantys duomenys (adresas) neatitinka Adresų registro duomenų ir duomenų, esančių Garažo pirkimo–pardavimo sutartyje (užregistruotas adresas, kurio nėra Adresų registre ir kurie neatitinka informacijos, nurodytos Sutartyje), pašalino minėtą neatitikimą, apjungdamas bylas bei nurodydamas tinkamą faktinį garažo adresą, be kita ko, priskirdamas garažui nepanaudotą žymėjimą. Nurodyti veiksmai užtikrino, jog registre esantys duomenys atitiktų tiek dokumentus, kurių pagrindu registre užregistruotas pareiškėjai priklausantis Garažas (pačios pareiškėjos pateiktą pirkimo–pardavimo sutartį bei kt.), tiek ir duomenis Adresų registre (kuriame, kaip paaiškėjo, anksčiau nurodyto adreso ((duomenys neskelbtini)), kurio duomenis reikalauja atstatyti pareiškėja, nėra). Akivaizdu, kad nurodytais veiksmais VĮ Registrų centras ištaisė registre buvusias klaidas / netikslumus, nurodytas taisymas užtikrino duomenų, esančių registre, teisingumą bei tikslumą, pareiškėjos, ankstesnio garažo savininko L. D. ir / ar kitų asmenų teisių ir / ar teisėtų interesų niekaip nepažeidė. Taigi, VĮ Registrų centras jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Dėl ginčo esmės

Skunde pareiškėja, tikėtina, sąmoningai to nenurodo, tačiau tiek iš VĮ Registrų centro pateiktų pareiškėjos prašymų turinio, tiek iš nuolat vykstančių ginčų tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, akivaizdu, jog pareiškėjos skundo tikslas yra eilinį kartą visais įmanomais būdais kelti nepagrįstas abejones ir / ar tariamus neatitikimus, siekiant neteisėtai užvaldyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantį turtą.

1955 m. buvo atstatytas rūsys / sandėliukai, kurį nuo pat atstatymo teisėtai valdė bei naudojo gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) butų Nr. 2 ir 4 savininkai (šiuo metu – tretieji suinteresuoti asmenys). 1956 m. ant rūsio / sandėliukų buvo pastatytas garažas, šiuo metu nuosavybės teise priklausantis pareiškėjai. Nepaisant aplinkybės, jog minėtą rūsį / sandėliukus teisėtai bei nepertraukiamai visuomet valdė tretieji suinteresuoti asmenys (ar anksčiau – ankstesni butų Nr. 2 ir 4 savininkai), pareiškėja, suprasdama, jog rūsys / sandėliukai bei jo nuosavybės teisės neįregistruoti VĮ Registrų centre, siekė neteisėtai užvaldyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantį turtą. Pareiškėja Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pareiškė ieškinį, kuriame, be kita ko, prašė įpareigoti D. N., V. N. ir O. K. nutraukti neteisėtą naudojimąsi patalpomis po jai nuosavybės teise priklausančiu garažu, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. civilinėje byloje Nr. 2-2135-779-/2013 pareiškėjos ieškinį atmetė (apeliacinė instancija (civilinė byla Nr. 2A-1073-781/2014) paliko teismo sprendimą nepakeistą, taip pat nustatė, kad tretieji suinteresuoti asmenys įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į po pareiškėjai priklausančiu garažu esantį rūsį / sandėliukus. Pažymėtina, kad pareiškėja nurodytoje civilinėje byloje (pirmoje ir apeliacinėje instancijose) taip pat nurodė panašius argumentus dėl tariamai skirtingų Garažo adresų bei statinių bylų, kuriuos teismai atmetė kaip nepagrįstus, konstatuodami, jog rūsys / sandėliukai nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims, o pareiškėjos reiškiami reikalavimai atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nustatyta, jog rūsys / sandėliukai nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kad pareiškėja yra išnaudojusi visas procesines galimybes skųsti teismo priimtą sprendimą, pareiškėjos veiksmai bei skundas vertintini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, siekiant kelti nepagrįstas abejones ir / ar tariamus neatitikimus.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėja I. G., remdamasi skunde nurodytais argumentais, prašė skundą tenkinti, pateikė papildomus rašytinius įrodymus (b. l. 156–165).

2. Teismo posėdyje atsakovų valstybės įmonės Registrų centro ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atstovė valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinio ir personalo skyriaus vyresnioji juriskonsultė Lilija Kozlovskaja (2015 m. sausio 5 d. įgaliojimas Nr. VILĮ(12.5.16)-5 (b. l. 138); VĮ RC 2015 m. birželio 22 d. raštas (b. l. 22)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikė papildomus rašytinius įrodymus (b. l. 139–155).

3. Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų D. N., V. N. ir O. K. atstovas advokato padėjėjas Edgaras Burdulis (2015 m. spalio 5 d. advokato orderis, serija LA Nr. 285320 (b. l. 137)), remdamasis trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė šią administracinę bylą nutraukti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

1. Šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus, t. y. įpareigoti valstybės įmonės Registrų centrą ištaisyti padarytas klaidas, atstatant savininko L. D. nekilnojamojo turto duomenis; įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą išduotoje 2002 m. liepos 30 d. pažymoje apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. liepos 30 d. išduotame pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos Nr. (duomenys neskelbtini) ištaisyti klaidas apie buvusio savininko L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos, remiantis 2002 m. liepos 16 d. pažymėjimu apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyti pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), atstatyti buvusio savininko L. D. garažo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), visus duomenis, dokumentus, garažo žymėjimą 1G1p, statinio adresą, asmeninės nuosavybės teise namų valdos techninę apskaitos bylą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. visus dokumentus, kurie padarius klaidą yra neteisėtai panaikinti be turto savininko prašymo ir sutikimo, prieštaraujant Lietuvos Respublikos teisės aktams; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Teismas pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalį teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja nepasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (tai pareiškėja patvirtino ir teismo posėdyje), todėl ši administracinė byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 8 punktas). Atitinkamai pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat negali būti tenkinamas.

2. Šioje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas nutraukti šią administracinę bylą ABTĮ 101 straipsnio 8 punkto pagrindu, todėl konstatuotina, jog šioje byloje apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, o todėl jie įgijo ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis), taip pat įgijo teisę ir į atstovavimo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis). Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas su atsiliepimu į pareiškėjos skundą pateikė prašymą atlyginti išlaidas už advokato teisinę pagalbą ((duomenys neskelbtini) Eur), kurią sudaro teisinių konsultacijų teikimas (1 val.), atsiliepimo parengimas ir atstovavimas teisme per teismo posėdžius (b. l. 127), Advokatų profesinės bendrijos SGKA Legal PVM sąskaitą faktūrą, serija SGKA Nr. 11349, išrašytą 2015 m. rugsėjo 22 d. vienam iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, t. y. D. N., ir vietinio mokėjimo nurodymą, pagal kurį D. N. sumokėjo SGKA Legal (duomenys neskelbtini) Eur 2015 m. rugsėjo 22 d. Taigi, prašymas atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinantys dokumentai pateikti teismui per ABTĮ nustatytą terminą.

2.1. Vadovaujantis LVAT praktika, pagal ABTĮ 44 straipsnio bei Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio prasmę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti atlygintos tik realiai turėtos (patirtos) su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, tarp jų ir atstovavimo išlaidos, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, be to, teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas (2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-202/2007, 2010 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1539/2010, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje AS62-437/201); sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, ne visas faktiškai šalių sumokėtas sumas advokato pagalbai teismas gali pripažinti pagrįstomis, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (2012 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-475/2012, 2012 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-690/2012, 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-771/2012).

2.2. Teikiant teisines paslaugas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nauja redakcija, aktuali nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – ir Rekomendacijos), todėl teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims remsis būtent aktualia Rekomendacijų redakcija.

2.3. Byloje nustatyta, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimą į pareiškėjos skundą 2015 m. rugsėjo 23 d. parengė ir pateikė teismui advokatas Aivaras Korsakas. Ši administracinė byla nėra itin sudėtinga, joje spręsti klausimai nėra nauji teisės aiškinimo ir taikymo požiūriu, ypatingos specialiosios žinios šioje byloje nebuvo reikalingos, be to, bylos esmė trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui žinoma ir iš ankstesnių bylų bendrosios kompetencijos teismuose (žr. atsiliepimą), taip pat remiantis LVAT praktika teisinių konsultacijų teikimas klientui laikytinas sudėtine atsiliepimo parengimo dalimi. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, remiantis Rekomendacijų 2, 7 punktais, 8.2 punktu, maksimalus rekomenduojamas koeficientas mažintinas, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui D. N., atsiskaičiusiam su atstovu už atstovavimą visiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims (D. N., V. N. ir O. K.), už atsiliepimo parengimą iš pareiškėjos priteistina (duomenys neskelbtini) Eur (0,25 x (duomenys neskelbtini) Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) pagrįstų ir racionalių bylinėjimosi išlaidų.

2.4. Byloje nustatyta, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. N., V. N. ir O. K. teismo posėdyje 2015 m. spalio 5 d. atstovavo advokato padėjėjas Edgaras Burdulis (2015 m. spalio 5 d. advokato orderis, serija LA Nr. 285320 (b. l. 137)) nuo 13.18 val. iki 15.29 val., t. y. suapvalinus 2 val. (Rekomendacijų 9 punktas). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus taikytinas koeficientas yra 0,1, kuris pagal Rekomendacijų 5 punktą (už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio) mažinamas 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytas kriterijus mažintinas, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui D. N., atsiskaičiusiam su atstovu už atstovavimą visiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims (D. N., V. N. ir O. K.), už atstovavimą teismo posėdyje iš pareiškėjos priteistina (duomenys neskelbtini) Eur ([2 val. x 0,033 x (duomenys neskelbtini) Eur] x 80 proc.).

Apibendrinant konstatuotina, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovo advokato Aivaro Korsako pateiktas 2015 m. rugsėjo 23 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje Nr. I-10886-815/2015 tenkintinas iš dalies ir trečiajam suinteresuotam asmeniui D. N., atsiskaičiusiam su atstovu už atstovavimą visiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims (D. N., V. N. ir O. K.), iš pareiškėjos I. G. priteistini (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur + (duomenys neskelbtini) Eur) pagrįstų ir racionalių bylinėjimosi išlaidų, administracinę bylą Nr. I-10886-815/2015 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-19931-2015-0) nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 straipsniais, 101 straipsnio 8 punktu, 102, 105, 106, 107 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

1. Administracinę bylą Nr. I-10886-815/2015 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-19931-2015-0) pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. N., V. N. ir O. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

2. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovo advokato Aivaro Korsako pateiktą 2015 m. rugsėjo 23 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje Nr. I-10886-815/2015 tenkinti iš dalies ir priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui D. N. iš pareiškėjos I. G. (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) pagrįstų ir racionalių bylinėjimosi išlaidų, administracinę bylą Nr. I-10886-815/2015 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-19931-2015-0) nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                        Egidija Puzinskaitė

            Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis