Civilinė byla Nr. e3K-3-159-219/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24186-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1; 3.3.1.19.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei ,,Vilniaus miesto būstas“ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų rūšinį teismingumą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė pripažinti, kad įstatymo nustatytas terminas iki 2017 m. gegužės 1 d. pateikti atsakovei metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001 buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ir atnaujinti šį praleistą terminą; panaikinti atsakovės 2017 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 1.35-17/2454 dėl ieškovės išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo; atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį – įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – įtraukti ieškovę į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus mieste, sąrašą bei atkurti jos eilės numerį 163.
3. Ieškovė nurodė, kad nuo 2004 m. spalio 11 d. ji buvo įtraukta į SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Tačiau 2017 metais ieškovė pateikė atsakovei metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001 už 2016 metus, praleidusi įstatymo nustatytą terminą, dėl to atsakovės 2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 1.35-17/2454 dėl išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo (toliau – ir PBĮIĮ) 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, ieškovė 2017 m. gegužės 16 d. buvo išbraukta iš minėto sąrašo.
4. Ieškovė teigia, kad praleido įstatymo nustatytą terminą deklaracijai FR0001 pateikti dėl svarbių priežasčių. Ji per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl deklaracijos FR0001 pateikimo atsakovei, tačiau Mokesčių inspekcijos darbuotoja užpildė netinkamos formos deklaraciją. Vėliau ieškovė kreipėsi dėl deklaracijos pildymo pakartotinai, tačiau buvo užpildyta ne ieškovės šeimos, o tik ieškovės turto deklaracija FR0001. Dėl minėtų aplinkybių terminas buvo praleistas ir tai lėmė atsakovės veiksmus, priimant sprendimą išbraukti ieškovę iš sąrašo.
5. Ieškovė pažymėjo, kad yra neįgali, buvo patyrusi sunkią CNS traumą, kaukolės kaulų ir pamato lūžį, liko bloga klausa, buvo nustatyta II invalidumo grupė, nuo 2003 m. būklė pablogėjo, nuo 2003 m. spalio 21 d. iki 2003 m. spalio 29 d. ieškovė gulėjo ligoninėje, jai buvo atlikta KT, paskirtas konservatyvus gydymas. Ieškovei nuo 2010 m. gruodžio 28 d. neterminuotai nustatytas specialiųjų vidutinių poreikių lygis, ji gauna invalidumo (netekto darbingumo) pensiją, kuri yra 192,54 Eur per mėnesį, ir neturi galimybės pagerinti savo buities ir gyvenimo sąlygų, todėl ieškovės išbraukimas iš sąrašo lėmė jos nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir šios srities teisiniu reguliavimu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad PBĮIĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 28 punkte įtvirtinta asmenų ir šeimų, įrašytų į savivaldybėse sudarytus asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus, prievolė kasmet už kalendorinius metus deklaruoti turtą ir pajamas, t. y. užpildyti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formą FR0001 ir jos priedus pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 patvirtintas Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles.
8. Teismas, įvertinęs PBĮIĮ 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte įtvirtintus išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo pagrindus, tarp jų – turto deklaracijos nepateikimą nustatytu terminu, sprendė, kad šie pagrindai yra imperatyvūs ir minėtus sąrašus sudaranti institucija privalo juos taikyti.
9. Teismas pažymėjo, kad PBĮIĮ nustatytos teisės į socialinį būstą įgyvendinimo sąlygos ir terminas, per kurį asmuo privalo šią savo teisę įgyvendinti. Minėtame įstatyme neįtvirtinta galimybės šį terminą pratęsti, nes tokio termino atnaujinimas, teismo vertinimu, sukurtų teisinių santykių neapibrėžtumą, nestabilumą, pažeistų kitų asmenų, tinkamai įgyvendinusių teisę į socialinio būsto nuomą, teises. Dėl to teismas padarė išvadą, kad PBĮIĮ 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatytas deklaracijos pateikimo terminas iki kitų metų gegužės 1 dienos yra naikinamasis, ir jam pasibaigus asmuo praranda teisę būti įrašytas į eilę socialiniam būstui, o esantys įrašyti į eilę turi būti iš jos išbraukti.
10. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė per PBĮIĮ 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte nustatytą terminą nepateikė savo šeimos turto deklaracijos FR0001. Todėl pasibaigus minėtam terminui ji prarado teisę būti įtraukta į sąrašą socialinio būsto nuomai. Teismas nurodė, kad PBĮIĮ nėra nustatyta galimybė esant įstatymo nustatytam pagrindui išbrauktą iš atitinkamų sąrašų asmenį grąžinti į eilę tuo pačiu numeriu bei nėra aptartos tokio sąrašų keitimo sąlygos ir tvarka. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės, kaip sąrašo koordinatorės, veiksmai, išbraukiant ieškovę iš atitinkamų sąrašų, atlikti esant įstatymo nustatytam pagrindui, ir ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo juos pripažinti neteisėtais.
11. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė, be kita ko, neįrodė ir svarbių minėto įstatyme nustatyto termino praleidimo priežasčių. Ieškovės pateikti medicininiai dokumentai apie jos sveikatos būklę 2003 metais, t. y. laikotarpiu, kuriuo ieškovė savo teisę į socialinio būsto nuomą įgyvendino tinkamai. Ieškovės pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie jos sveikatos būklės pablogėjimą byloje aktualiu laikotarpiu – 2017 metais. Atsakovė 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. 1.35-17/1506 informavo ieškovę apie jos pareigą deklaruoti turtą, deklaracijos formą ir pateikimo terminus, taip pat apie deklaracijos nepateikimo nustatytu terminu pasekmes – kad asmenys, nedeklaravę Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d., iš sąrašų bus išbraukiami, taigi, teismo vertinimu, ieškovė, net ir turėdama dėl ligos atsiradusių atminties sutrikimų, gavusi priminimą, deklaraciją galėjo pateikti laiku.
12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. spalio 25 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą nepakeistą.
13. Kolegija, remdamasi PBĮIĮ 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė neginčija aplinkybės, jog ji įstatymo nustatytu terminu nepateikė turto deklaracijos, įvertinusi ieškovės nurodytus argumentus, jos manymu, pagrindžiančius termino praleidimo priežasčių svarbumą, padarė išvadą, kad ieškovės nurodyti argumentai nepaneigia fakto, jog įstatymo nustatytas savarankiškas ir pakankamas pagrindas išbraukti ieškovę iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo ginčijamo atsakovės sprendimo priėmimo metu egzistavo. Ieškovės argumentai, kad ji 2017 m. balandžio 26 d. (t. y. nustatytu laiku) iš dalies įvykdė deklaravimo prievolę, nes pateikė pajamų deklaraciją, kurios duomenys vėliau buvo panaudoti teikiant tinkamą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti, nes įstatyme įtvirtinta asmens, siekiančio paramos būstui išsinuomoti, pareiga iki gegužės 1 d. pateikti būtent turto (o ne kitos rūšies) deklaraciją.
14. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė paramos būstui išsinuomoti tikslais deklaravo turtą ir anksčiau, be to, 2017 m. kovo 30 d. raštu atsakovė priminė ieškovei įstatyme įtvirtintą turto deklaravimo prievolę. Taigi ieškovei buvo (turėjo būti) žinoma deklaracijų, įskaitant jų rūšį, pateikimo tvarka, jos ieškovė laikėsi ankstesniais metais. Dėl šios priežasties kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad terminą deklaracijai pateikti ji praleido dėl teisinio neišprusimo ir elementarių specialiųjų mokesčių srities žinių neturėjimo.
15. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės pateiktus jos sveikatos būklės įrodymus, šių teismo išvadų ieškovė nepaneigė.
16. Kolegija sprendė, kad ieškovės nurodytos pastangos pateikti deklaraciją laiku nebuvo tokio pobūdžio, kad pateisintų kitokį bylos faktinių aplinkybių vertinimą, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.
17. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.117 straipsnio 6 dalimi, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia ieškovė, neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti jai įstatymo nustatytą praleistą terminą atitinkamai deklaracijai pateikti ir grąžinti ieškovę į minėtą sąrašą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismai padarė nepagrįstą, bylos duomenims prieštaraujančią išvadą, kad ieškovei buvo (turėjo būti) žinoma pateikiamų deklaracijų rūšis ir kad ji turėjo būti pakankamai teisiškai išprususi. Ieškovė nuo 2004 metų teikdavo deklaracijas atsakovei per Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistus, kurie užpildydavo tinkamos formos deklaracijas elektroninėje sistemoje. Kadangi visą laiką inspekcijos specialistai užpildydavo tinkamos formos deklaracijas, ieškovė nekreipė dėmesio ir nefiksavo, kokios formos deklaracijas jie pildydavo ir pateikdavo atsakovei.
18.2. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pastangos laiku pateikti tinkamos formos deklaraciją buvo nepakankamos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nedelsdama (iš karto), kai sužinojo, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai užpildė netinkamos formos deklaraciją, dėjo visas įmanomas pastangas, kad būtų pakeista deklaracijos forma ir būtų pašalinti nustatyti trūkumai dėl duomenų atsakovei pateikimo.
18.3. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė turinčių reikšmę faktinių aplinkybių, neįsigilino į susiklosčiusią situaciją, neįvertino neigiamų pasekmių ieškovei, neatsižvelgė į jos teisėtus lūkesčius. Akivaizdu, kad atsakovės sprendimas pašalinti ieškovę iš pretendentų sąrašų yra neproporcinga ir neadekvati priemonė. Teismai, remdamiesi protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir kitais principais, turėjo apginti ieškovės pažeistas teises, atnaujinti terminą deklaracijai pateikti ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę į pretendentų eilę, ir taip įvykdyti teisingumą. Tačiau teismai tik formaliai išnagrinėjo šią bylą, priėmė nepagrįstą sprendimą ir dar labiau apsunkino ieškovės pažeistų teisių gynimą.
18.4. Nors PBĮIĮ nenustatyta galimybė pratęsti terminą deklaracijai pateikti, tačiau teismai, vykdydami teisingumą, galėtų pripažinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes ieškovė byloje įrodė, jog būtent dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų apsirikimo 2017 m. balandžio 26 d. buvo užpildyta ir atsakovei pateikta ne turto, o pajamų deklaracija. Be to, teismai neargumentavo, kaip termino deklaracijai pateikti atnaujinimas ir ieškovės grąžinimas į pretendentų į socialinį būstą sąrašą sukurtų teisinių santykių neapibrėžtumą ir nestabilumą, kaip būtų pažeistos kitų asmenų teisės.
18.5. Teismai nepagrįstai prioritetą suteikė atsakovės atsiliepime išdėstytiems argumentams ir bylos nagrinėjimo metu išsakytai atsakovės atstovo pozicijai bei ignoravo ieškovės ir jos atstovo pateiktus argumentus bei motyvus, išdėstytus ieškinyje, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo posėdyje bei pateiktame apeliaciniame skunde. Teismai tinkamai nenustatė įstatymo nustatyto termino praleidimo svarbių priežasčių, nors byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes ieškovė pateikė deklaraciją 2017 m. balandžio 26 d., o apie tai, kad deklaracija pateikta ne tos formos, ji sužinojo tik 2017 m. gegužės mėnesį, kai atvyko pas atsakovę. Be to, ieškovės sveikatos būklė, jos neįgalumas, teisinis ir finansinis neišprusimas patvirtina ir įrodo, kad ji, kai inspekcijoje buvo 2017 m. balandžio 26 d. pildoma deklaracija, negalėjo suvokti, kad inspekcijos specialistė užpildė ne tos formos deklaraciją.
18.6. Teismai, neatnaujindami ieškovei dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių praleisto termino, pažeidė CK 1.117 straipsnio 4 dalį.
18.7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu, priimtu savo esme ir faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje administracinėje byloje Nr. eI-1263-643/2018, pripažino, kad asmuo terminą deklaracijai pateikti praleido dėl svarbių priežasčių (dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų klaidos), ir paliko galioti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą, kuriuo komisija panaikino atsakovės sprendimą išbraukti asmenį iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui, sąrašo, bei įpareigojo atsakovę atkurti asmens vietą sąraše.
18.8. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. birželio 30 d. pateikė Lietuvos Respublikos Seimui PBĮIĮ pakeitimo įstatymo projektą; 2019 m. sausio 4 d. sukurtas naujas projekto variantas. Šio įstatymo projekto 16 straipsnio 4 dalies nuostatos įtvirtina asmenų ir šeimos narių išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo pagrindus. Pagal šio įstatymo projekto straipsnio 4 dalies 9 punktą, asmuo išbraukiamas iš sąrašo, kai pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) be svarbių priežasčių nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Šio straipsnio 4 dalies 10 punktas papildo 9 punktą ir nustato, kad asmuo išbraukiamas iš sąrašo, kai pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) dėl šiame įstatyme nurodytų svarbių priežasčių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos ir iki einamųjų metų birželio 1 dienos apie tai neinformavo savivaldybės administracijos, nepateikė šias priežastis pagrindžiančių dokumentų ir nedeklaravo turimo turto (įskaitant gautas pajamas). Akivaizdu, kad įstatymo projektas iš dalies galėtų pašalinti galiojančio PBĮIĮ administracinių santykių reguliavimo spragas. Vadovaudamasi minėto projekto 16 straipsnio 4 dalies 9 punktu ir 10 punktu atsakovė neturėtų pagrindo išbraukti ieškovę iš pretendentų sąrašo ir eilės.
19. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus nepakeistus, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. PBĮIĮ 19 straipsnio 7 dalies 9 punkte įtvirtintas imperatyvus savivaldybės administracijos elgesio modelis ir ji neturi teisės pasirinkti, ar išbraukti asmenis iš sąrašo. Ieškovės šeimai nustatytu terminu nepateikus deklaracijos už 2016 metus, atsakovė, kaip sąrašo koordinatorė, turėjo teisinį pagrindą ieškovės šeimą išbraukti iš sąrašo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tai (turto deklaracijos nustatytu terminu nepateikimas) yra savarankiškas pagrindas išbraukti ieškovę iš sąrašo.
19.2. Ieškovė, pasikliaudama vien Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, veikė neapdairiai ir nerūpestingai. Ieškovės nurodomos ligos (susirgimai) netrukdė jai anksčiau, t. y. iki 2017 m. gegužės mėnesio, tinkamai atlikti turto deklaravimo pareigą ir pateikti atsakovei tinkamos formos deklaraciją. Be to, atsakovė 2017 m. kovo 30 d. raštu tinkamai priminė ieškovei apie pareigą deklaruoti turtą.
19.3. Teismai pagrįstai sprendė, kad PBĮIĮ 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte įtvirtintas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatytos deklaracijos pateikimo terminas iki kitų metų gegužės 1 dienos yra naikinamasis ir jam pasibaigus asmuo praranda teisę būti įrašytas į eilę socialiniam būstui, o esantys įrašyti eilėje turi būti iš jos išbraukiami. Jokia teisės norma nenustato, kad šis terminas galėtų būti skaičiuojamas iš naujo. Tuo tarpu atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė, nepaisydama savo ligos, teikė deklaracijas ir už ankstesnius metus, nepasinaudojo gautu priminimu dėl deklaracijos pateikimo, nerūpestingai pasikliovė vien Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojais, o deklaracijai užpildyti ir pateikti pasirinko beveik termino pabaigą, nors turėjo tam 4 mėnesius. Taigi ieškovė neįrodė, kad terminą tinkamos formos deklaracijai pateikti praleido dėl svarbių priežasčių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl byloje kilusio ginčo teismingumo
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis rūšinio teismingumo taisyklių.
22. Rūšinis teismingumas (lot. competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija.
23. Remiantis CPK 22 straipsnio 1 dalimi, teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
24. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, taip pat jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
25. Tačiau, remiantis CPK 36 straipsnio 1 dalimi, iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.
26. CPK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
27. Remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstamas toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės.
28. Pagal ABTĮ 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką.
29. Administracinis ginčas – tai asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis).
30. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).
31. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams arba kitiems specializuotiems teismams.
32. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija yra atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.
33. Taigi bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti ieškinio teismingumą, t. y. nustatyti ieškinyje nurodomo teisinio santykio prigimtį ir pobūdį. Tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, arba ieškinys neteismingas paduotam teismui, teismas tokį ieškinį privalo atsisakyti priimti. Tačiau jeigu priėmus ieškinį bendrosios kompetencijos teisme ir iškėlus civilinę bylą vėliau paaiškėja, kad byla teisminga administraciniam teismui, teismas negali tokios bylos nutraukti arba palikti ieškinio nenagrinėto, o privalo bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui. Jeigu bendrosios kompetencijos teismas procesiniu sprendimu iš esmės išnagrinėja bylą, kuri teisminga administraciniam teismui, tai sudaro absoliutų tokio procesinio sprendimo negaliojimą pagrindą.
34. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų esmė – panaikinti sprendimą, kuriuo ji išbraukta iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, ir vėl įtraukti ją į minėtą sąrašą.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką nustato Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymas (čia ir toliau įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) (PBĮIĮ 1 straipsnis).
36. Remiantis PBĮIĮ 4 straipsnio 1 dalies 4 punktu, už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal kompetenciją atsakingos savivaldybės institucijos.
37. Pagal PBĮIĮ 4 straipsnio 6 dalį savivaldybės vykdomoji institucija, be kita ko, nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus (3 punktas); ne vėliau kaip likus mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos informuoja paramą būstui išsinuomoti gaunančius asmenis ir šeimas apie prievolę Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) (4 punktas).
38. PBĮIĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys ir šeimos, turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti ir atitinkantys šio įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nustatytus reikalavimus, pateikę savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą, įrašomi į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus pagal įstatymuose nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, vykdomąją instituciją.
39. PBĮIĮ 16 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad apie sprendimą išbraukti asmenis ir šeimas iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąrašų, išskyrus šio straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytą atvejį, savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos raštu informuoja asmenis ir šeimas pagal paskutinę žinomą asmens ar šeimos gyvenamąją vietą.
40. PBĮIĮ 16 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti sąrašai tvarkomi ir tikslinami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka.
41. Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą sprendimus (įsakymus ir (ar kitus administracinius aktus) dėl asmenų (šeimų) įrašymo arba išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Priimdama nurodyto pobūdžio sprendimus (įsakymus ir (ar) kitus administracinius aktus) savivaldybės vykdomoji institucija vykdo įstatymo (šiuo atveju PBĮIĮ) jai pavestas viešojo administravimo funkcijas. Dėl šios priežasties asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos ginčai dėl tokių sprendimų (įsakymų ir (ar) kitų administracinių aktų) teisėtumo pagal savo prigimtį ir pobūdį laikytini administraciniais ginčais, pagal rūšinį teismingumą priskirtinais specializuotų, t. y. administracinių, teismų kompetencijai.
42. Šiuo atveju šios nutarties 34 punkte nurodytą reikalavimą ieškovė pareiškė atsakovei savivaldybės įmonei ,,Vilniaus miesto būstas“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 40-521 patvirtino Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus ir savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ socialinio būsto nuomos ir administravimo funkcijų tvarkos aprašą (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. lapkričio 18 d.) (toliau – Aprašas), nustatantį, be kita ko, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ funkcijas nuomojant socialinį būstą ir savivaldybės būstą (Aprašo 4 punktas).
43. Pagal Aprašo 2 punktą, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ yra iš Vilniaus miesto savivaldybės turto įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Įmonė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.
44. Pagal Aprašo 7.2 punktą SĮ „Vilniaus miesto būstas“, be kita ko, koordinuoja asmenų ir šeimų, deklaravusių gyvenamąją vietą Vilniuje arba prie Vilniaus miesto savivaldybės, įrašymą į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, nuomojančių socialinį būstą ar gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašus (įrašo naujus asmenis ir šeimas, tikslina šeimų sudėtis bei perrašo asmenis ir šeimas iš vieno sąrašo į kitą). Iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami asmenys ir šeimos, netekę teisės į paramą būstui išsinuomoti pagal PBĮIĮ, ir asmenys, kuriems savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu iki gruodžio 31 d. išnuomojamas socialinis būstas.
45. Pagal Aprašo 7.3 punktą, asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašai savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinami iki kiekvienų metų vasario 20 d.
46. Remiantis Aprašo 7.4 punktu, atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka rengia administracijos direktoriaus įsakymų projektus dėl socialinio būsto išnuomojimo asmenims ir šeimoms, įrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus. Pagal Aprašo 7.5, 7.6, 7.7, 7.27 punktus atsakovė taip pat tik rengia atitinkamų įsakymų, susijusių su socialinio būsto nuoma, projektus, bet pati įsakymų nepriiminėja.
47. Savivaldybės perduotą ir patikėjimo teise valdomą turtą atsakovė gali išnuomoti tik vadovaudamasi savivaldybės tarybos sprendimais arba administracijos direktoriaus įsakymais (Aprašo 7.12, 7.13 punktai).
48. Atsakovės įstatai yra patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 23 įsakymu Nr. 30-130. Atsakovės veikla, laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant savivaldybės interesams, kai turimi tam būtini įgaliojimai, be kita ko, yra ši: savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektų dėl asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų tvirtinimo rengimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (įstatų 9.4 punktas); asmenų ir šeimų, deklaravusių gyvenamąją vietą Vilniuje, įrašymo į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, nuomojančių socialinį būstą ar gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašus administravimas (įstatų 9.8 punktas).
49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sisteminis nurodytų PBĮIĮ, Aprašo ir atsakovės įstatų nuostatų vertinimas suponuoja išvadą, kad nors atsakovė asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą koordinuoja ir jį administruoja, tačiau ji savarankiškai nepriima sprendimų dėl šio sąrašo, o tik rengia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus dėl asmenų (šeimų) į minėtą sąrašą įrašymo (sąrašo tvirtinimo, tikslinimo). Taigi asmenis į šį sąrašą atsakovė įtraukia (išbraukia) savivaldybės vykdomosios institucijos atitinkamo sprendimo (įsakymo ir (ar) kito administracinio akto) pagrindu. Dėl šios priežasties šioje byloje ginčijami atsakovės veiksmai (ieškovės išbraukimas iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo) yra tiesiogiai susiję su šios nutarties 41 punkte nurodytais savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais. Taigi ir ginčas dėl tokių atsakovės veiksmų atlikimo teisėtumo priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis).
50. Kadangi šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio ir jis nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka, tai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, išaiškindamas jai teisę su nurodytu reikalavimu kreiptis į administracinius ginčus nagrinėjančią instituciją (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Ieškinį priėmęs ir bylą iškėlęs pirmosios instancijos teismas privalėjo bylą perduoti administraciniam teismui (CPK 36 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nurodyto pirmosios instancijos teismo pažeidimo neištaisė.
51. Taigi, nagrinėjamu atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, bylą išnagrinėjo iš esmės. Nurodytas pažeidimas sudaro absoliutų skundžiamų teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindą, todėl naikintini pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
52. Teisėjų kolegijai nustačius, kad šioje byloje kilęs ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio, panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, byla perduotina pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (CPK 36 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 3,93 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
54. Kadangi byla pagal teismingumą perduotina administraciniam teismui, dar neegzistuoja visos CPK normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taikymo sąlygos, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimas paliktinas bylą iš naujo nagrinėsiančiam administraciniam teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 1 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartį.
Perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
Vincas Verseckas