Civilinė byla Nr. e2A-1355-614/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25139-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jelenos Šiškinos teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1616-862/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Littransrent“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui V. T..
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Littransrent“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 17 106,48 Eur žalos atlyginimą, 181,50 Eur su skolos išieškojimu iki bylos iškėlimo teisme susijusių išlaidų atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. ieškovė UAB „Littransrent“ įsteigta 2010 m. kovo 19 d. Nuo įsteigimo iki 2019 m. vasario 28 d. jos vadovu buvo atsakovas V. T.. Atsakovas nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2017 m. liepos 13 d. buvo ir vieninteliu ieškovės akcininku. Atsakovą atšaukti iš pareigų nuo 2019 m. vasario 28 d. buvo nuspręsta 2019 m. vasario 11 d. įvykusiame visuotiniame ieškovės akcininkų susirinkime. Atsakovo kaip ieškovės vadovo paskutinė darbo diena buvo 2019 m. vasario 28 d., naujas ieškovės vadovas V. V. pareigas pradėjo eiti 2019 m. kovo 1 d.;
2. naujajam ieškovės vadovui susipažinus su finansiniais ir kitais dokumentais, paaiškėjo, kad nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. advokatų kontora „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“ (dabar - TGS Baltic) ieškovei išrašė bei pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras bendrai 17 106,48 Eur (su PVM) sumai, kuri buvo apmokėta. Įvertinus advokatų kontoros pateiktas ataskaitas už 2013 balandžio mėn. - 2017 m. rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas, paaiškėjo, atsakovas, kaip buvęs ieškovės vadovas, savo asmeninių interesų tenkinimui užsakė su ieškovės veikla niekuo nesusijusias teisines paslaugas bei apmokėjo jas ieškovės lėšomis. Ieškovė siekė išmokėtas lėšas susigrąžinti, tačiau atsakovas geranoriškai lėšų negrąžino, todėl už teisinę pagalbą rengiant 2020 m. rugsėjo 11 d. pretenziją atsakovui, ieškovė patyrė 181,50 Eur išlaidas.
3. Atsakovas V. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
3.1. jis patvirtina, jog ieškovė apmokėjo suteiktas advokatų kontoros TGS Baltic teisinės paslaugas, kurios aprašomos ieškinyje;
3.2. tarp atsakovo ir L. M. 2017 m. liepos 3 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas L. M. pardavė 70 procentų ieškovės akcijų, t. y. kontrolinį akcijų paketą, o atsakovui liko 30 procentų ieškovės akcijų. Pasirašydama akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagrindinė akcininkė patvirtino, kad jai yra žinoma ieškovės teisinė, finansinė, mokestinė padėtis;
3.3. ieškinys turi būti atmestas pritaikius ieškinio senatį, kadangi ieškinio senaties termino skaičiavimui teisinės reikšmės neturi juridiniam asmeniui atstovaujančių valdymo organų narių sudėties pasikeitimai. Ieškovė yra neteisi teigdama, jog apie suteiktas paslaugas ieškovė sužinojo tada, kai pareigas pradėjo eiti naujas vadovas. Ieškovė apie teisines paslaugas objektyviai sužinojo tada, kada ieškovės vardu buvo išrašytos atskiros PVM sąskaitos faktūros bei atliekant atskirus mokėjimus iš ieškovės sąskaitos. Patvirtino, kad atsiskaitymai pagal ieškovės nurodytas sąskaitas vyko 2013 m. gegužės 31 d., 2013 m. gruodžio 14 d., 2014 m. liepos 30 d., 2014 m. rugsėjo 4 d., 2014 m. lapkričio 14 d., 2014 m. gruodžio 29 d., 2015 m. liepos 15 d., 2015 m. spalio 8 d., 2015 m. lapkričio 13 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. sausio 6 d., 2016 m. vasario 26 d., 2016 m. kovo 22 d., 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. gegužės 27 d., 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugsėjo 14 d., 2016 m. spalio 27 d., 2016 m. lapkričio 21 d., 2016 m. gruodžio 8 d., 2017 m. sausio 11 d., 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 16 d., 2017 m. balandžio 12 d., 2017 m. balandžio 28 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. birželio 9 d., 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. spalio 13 d.. Atsakovo nuomone, ieškinio senatis prasidėjo atskirai po kiekvienos šių sąskaitų apmokėjimo dienos. Kadangi ieškinys pareikštas 2020 m. rugsėjo 3 d., trejų metų ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs visiems mokėjimams, išskyrus 2017 m. spalio 13 d. mokėjimą dėl 67,76 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad kaip alternatyva ieškinio senaties pradžiai galėtų būti ir 2017 m. liepos 3 d., t. y. diena, kai buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, nes naujoji akcininkė sudarydama sutartį patvirtino, kad 2017 m. liepos 3 d. jai buvo žinoma ieškovės teisinė, finansinė ir mokestinė padėtis ir ją ieškovės finansinė būklė tenkino ir už akcijas buvo sumokėta 6 200 Eur kaina;
3.4. abejoja, ar atliktais mokėjimais ieškovei buvo padaryta žala, nes naujoji akcininkė trejus metus į teismą nesikreipė, nors tokią teisę turėjo pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Mano, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu ir tai, kad atliktų mokėjimų metu atsakovas buvo vienintelis ieškovės akcininkas ir vadovas, taigi vienintelis naudos gavėjas, todėl atliktais mokėjimais negalėjo pažeisti jokių kitų asmenų interesų. Pažymėjo ir tai, kad naujoji akcininkė tris metus tvirtindama ieškovės finansines ataskaitas, klausimo dėl žalos pagal teiktas teisines paslaugas taip pat niekada nekėlė.
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovo pozicija dėl žalos padarymo ieškovei kaip juridiniam asmeniui yra klaidinga dėl savo asmeninio turto bei vadovauto (valdyto) juridinio asmens turto sutapatinimo. Aplinkybė, jog asmuo yra vienintelis bendrovės akcininkas, nereiškia, kad su tos bendrovės turtu jis gali elgtis kaip su savo. Nurodė, jog naujoji akcininkė, pasirašydama akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, balsuodama už 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimą, apie ieškovės lėšų pasisavinimą, atsakovui užsisakius asmenio pobūdžio teisines paslaugas, nežinojo. Atsakovas, ieškovės manymu, privalėjo pateikti į bylą įrodymus, kurie patvirtintų, kad naujajai akcininkei buvo pateiktos ginčo sąskaitos bei jas detalizuojantys dokumentai. Aplinkybė, jog akcininkė nepasinaudojo teise reikšti reikalavimus juridinio asmens vadovui, nešalina atsakovo atsakomybės. Ieškovė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas, nes tokiose, kaip esamo ginčo, situacijose, yra kitoks senaties eigos pradžios aiškinimas, tai siejant su naujo vadovo įgaliojimu pradžia bei laikotarpiu reikalingu naujam juridinio asmens vadovui susipažinti įmonės dokumentais, buhalterine apskaita. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas, tačiau tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad ieškinio senaties terminas taikytinas, prašo atnaujinti terminą, nes atsakovo interesas išsaugoti pasisavintas lėšas negali būti iškeliamas aukščiau ieškovės intereso apginti savo pažeistas teises, kadangi iki atsakovo atšaukimo iš ieškovės vadovo pareigų, ieškovė savo teisių įgyvendinti neturėjo galimybės.
5. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovės argumentai dėl ieškinio senaties termino nepaneigia atsakovo argumentų, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo kiekvienos sąskaitos apmokėjimo, todėl laikosi pozicijos, kad ieškovė nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią sieja su naujojo ieškovės vadovo išrinkimu. Atsakovės nuomone, ieškinio senaties terminas negali būti atnaujintas, nes, jeigu pagrindinė akcininkė - L. M., valdanti kontrolinį paketą, atsakovo veiksmus būtų laikiusi neteisėtais ar darančiais žalą ieškovei, ji galėjo kreiptis į teismą po akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. To nepadariusi akcininkė atsisakė ginti galimai pažeistas ieškovės teises. Naujasis įmonės vadovas ieškinį pareiškė pradėjus daugiau nei vieneriems metams nuo jo skyrimo ieškovės vadovu momento. Be to, šis asmuo 2019 m. gruodžio 31 d. pasirašė balansą, sudarytą 2020 m. kovo 31 d., tačiau klausimo dėl žalos ieškovei padarymo nekėlė. Nurodė, kad tarp atsakovo, nesutikusio perleisti jam likusių akcijų už mažą kainą, ir ieškovės vadovo bei akcininkės yra susiklostę konfliktiški santykiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo V. T. ieškovei UAB „Littransrent“ 17 106,48 Eur žalos atlyginimo, 181,50 Eur su skolos išieškojimu iki bylos iškėlimo teisme susijusių išlaidų atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 287,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 159,58 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas sprendė, kad byloje esantis atsakovo 2019 m. birželio 19 d. atsakymas patvirtina, kad ieškovė 2019 m. gegužės 10 d. atsakovo paprašė suteikti informaciją apie apmokėtas paslaugas, tačiau informacija suteikta nebuvo. Teismo vertinimu, aplinkybę, jog ieškovė siekė išsiaiškinti situaciją patvirtina ir ieškovės 2019 m. liepos 16 d. raštas, o ieškovės 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštas patvirtina, kad ieškovė pareikalavo atsakovo grąžinti pagal aukščiau nurodytas sąskaitas išmokėtas lėšas. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas 17 106,48 Eur ieškovei grąžino, nors ginčo dėl to, jog aukščiau nurodytos sąskaitos buvo išrašytos ir pateiktos apmokėti ieškovei už atsakovui suteiktas paslaugas byloje nėra.
8. Teismo vertinimu, atsakovo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, netinkamai vykdė pozityvią pareigą teikti pirmumą bendrovės, kuriai vadovauja, interesams ir susilaikyti nuo savo interesų tenkinimo bendrovės sąskaita. Ir tokiu būdu pažeidė lojalumo pareigą ir naudojo juridinio asmens turtą asmeninei naudai, todėl yra pagrindas sutikti su ieškovės atstovais, kad atsakovas nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, pasielgė neteisėtai ir tuo ieškovei padarė 17 106,48 Eur turtinę žalą.
9. Pagal kasacinio teismo praktiką vadovo atsakomybę dėl lojalumo pareigos pažeidimo šalina akcininkų pritarimas veiksmams, kurie yra interesų konflikto sferoje, taip pat faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016). Vadovas gali išvengti atsakomybės tik įrodydamas, kad bendrovė buvo davusi sutikimą su tokiais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014). Teismas nurodė, kad atsakovas neišdėstė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo sąskaitų apmokėjimas ieškovei buvo naudingas. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų (vienintelio akcininko sprendimo ar kito rašytinio dokumento), kurie patvirtintų atsakovo argumentus, jog ginčo sąskaitos ieškovei buvo išrašytos ir jos apmokėtos esant ieškovės dalyvių sutikimui (CK 2.87 straipsnio 5 ir 6 dalys), todėl, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė pagrindų, kurie atleistų jį nuo atsakomybės bendrovei. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendė, kad yra pagrindas išvadai, jog ieškovė įrodė, kad jos buvęs vadovas naudojosi ieškovės turtu asmeniniai naudai gauti, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei 17 106,48 Eur turtinės žalos atlyginimą (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).
10. Ieškovės pateiktas 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštas patvirtina, kad ieškovė ne teismo tvarka siekė išspręsti šalių ginčą, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 181,50 Eur išlaidas patirtas rengiant pretenziją atsakovei, kurias pagrindžia 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija APB Nr. 18513 (CK 6.54 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Taip pat teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanas skaičiuojamas nuo priteistinos sumos (17 287,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m, rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
11. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties, teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas, priimdamas ieškovei išrašytas sąskaitas ir teikdamas jas apmokėjimui nelaikė šių veiksmų ir jų pasekmių ieškovės teisės pažeidimu, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo kiekvienos sąskaitos apmokėjimo. Liudytojos parodymai patvirtina, kad įsigydama ieškovės akcijas ji buvo supažindinta su ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentais ir juose esanti informacija rodė, jog įmonės finansinė padėtis yra gera, todėl nekilo poreikis susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu buvo sudaryti ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai. Liudytoja taip pat nurodė, kad įsigyjant akcijas iš atsakovo jai nebuvo atskleista informacija, jog ieškovės lėšomis buvo apmokamos ieškovės vadovui suteiktos paslaugos, todėl yra pagrindas sutikti su ieškovės argumentais, kad jos akcininkei, byloje dalyvavusiai liudytojai, įsigijus akcijas buvo žinoma apie ieškovės teisių pažeidimą. Teismas nurodė, kad juridinis asmuo įgyvendina savo teises ir pareigas per jo atstovus, todėl senaties terminas tuo atveju, kai bylą inicijuoja naujas juridinio asmens vadovas, yra skaičiuotinas nuo jo tapimo vadovu, o ne nuo faktinių mokėjimų atlikimo. Nagrinėjamu atveju mokėjimai buvo atlikti atsakovui esant įmonės vadovu. Šiuos mokėjimus atlikusi ieškovė, atstovaujama atsakovo, nekėlė ginčo dėl atliktų mokėjimų. Ginčas kilo atsakovę pradėjus valdyti naujam vadovui, kuris susipažinęs ne tik su įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir tais, kurių pagrindu šį atskaitomybė sudaroma, nustatė, kad mokėjimus ieškovė atliko nepagrįstai, todėl nagrinėjamu atveju senaties terminas skaičiuotinas nuo naujo vadovo sužinojimo ir nuo akcininkų sprendimo atleisti atsakovą momento, t.y. nuo 2019 m. kovo 1 d. Teismas sprendė, kad terminas pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo nėra praleistas, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Atsakovas V. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1616-862/2021 ir priimti naują sprendimą: ieškovo UAB „Littransrent“ ieškinio atsakovui V. T. reikalavimams taikyti ieškinio senatį, išskyrus reikalavimą dėl 67,76 Eur tariamos žalos, patirtos dėl 2017 m. spalio 13 d. atlikto ieškovo UAB „Littransrent“ mokėjimo advokatų kontorai; atmesti ieškovo UAB „Littransrent“ ieškinį visa apimtimi; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
12.1. teismas netinkamai taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias nuostatas ir netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą, dėl ko nepagrįstai ieškinio reikalavimams nebuvo pritaikyta senatis. Nurodė, jog ieškinio reikalavimai yra dėl žalos atlyginimo, todėl jiems taikomas trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Byloje nustatinėjant ieškinio senaties termino (ir teisės į ieškinį) pradžios momentą turėjo būti vertinama, kada asmuo, įgyvendinantis teisę į ieškinį (šiuo atveju – Bendrovė), sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Bendrovė kaip ir bet kuris kitas juridinis asmuo turi savarankišką teisinį subjektiškumą, kuris teisės doktrinoje yra laikomas vienas iš esminių juridinį asmenį kaip savarankišką teisinį subjektą apibrėžiančių elementų. Atsižvelgiant į šį savarankišką teisinį subjektiškumą, Bendrovės teisės į ieškinį atsiradimo momentas negali būti atsietas nuo Bendrovės – t. y. jeigu Bendrovės vardu buvo atliktas mokėjimas, neva Bendrovei sukėlęs žalą, ir apie šį mokėjimą sužinojo tuometinis Bendrovės vadovas, turi būti laikoma, kad apie šį savo neva teisės pažeidimą Bendrovė sužinojo tuo pačiu metu, kai apie jį sužinojo tuometinis Bendrovės vadovas. Kadangi visų mokėjimų atlikimo momentu Bendrovės vadovas buvo atsakovas, kurio iniciatyva ir buvo atlikti Bendrovės mokėjimai, todėl Bendrovės sužinojimas apie atliktus mokėjimus sutapo su šių mokėjimų atlikimo momentais. Kadangi Bendrovė apie atliktus mokėjimus sužinojo jų atlikimo momentais, tai pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį Bendrovės teisė į ieškinį dėl kiekvieno atlikto mokėjimo prasidėjo skirtingomis datomis, kurios sutampa su mokėjimų atlikimo datomis. Bendrovės ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovui pareikštas 2020 m. rugsėjo 3 d., tai sutrumpintas trejų metų senaties terminas turi būti laikomas pasibaigęs dėl iš visų mokėjimų kildinamos žalos, išskyrus 2017 m. spalio 13 d. 67,76 Eur dydžio mokėjimą. Kadangi atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį dėl visų su likusiais mokėjimais susijusių reikalavimų, teismas turėjo taikyti ieškinio senatį 98,56 procentų daliai ieškinio reikalavimų, sudarančiai 17 038,72 Eur ir nagrinėti tik likusią 249,26 Eur ieškinio reikalavimų dalį;
12.2. aukštesniųjų teismų praktikoje jau yra nagrinėti atvejai, kai ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškia juridinis asmuo ir kai yra įvykę pasikeitimai valdymo organų sudėtyje, kuriais tiek kasacinis teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas sutaria, jog valdymo organų narių pasikeitimas nedaro įtakos ieškinio senaties terminų skaičiavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-853-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-441- 1120/2020);
12.3. alternatyvus ieškinio senaties pradžios momentas galėtų būti nustatomas nebent tuo atveju, jei būtų įgyvendinta ne Bendrovės, o pagrindinės akcininkės (kai yra pasinaudojama Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta teise) teisė į ieškinį – tokiu atveju galėtų būti aktualus Akcijų perleidimo sutarties sudarymo ir Pagrindinės akcininkės atėjimo į Bendrovę momentas. Tačiau net ir taikant šį ieškinio senaties pradžios momentą jis būtų laikomas praleistas dėl visų mokėjimų, išskyrus du (2017 m. spalio 13 d. mokėjimą 67,76 Eur ir 2017 m. liepos 14 d. mokėjimą 508,20 Eur). Lietuvos apeliacinio teismo yra nustatyta, jog tam tikrais atvejais ir juridinio asmens dalyvių žinojimas apie aplinkybes gali būti prilygintas juridinio asmens žinojimui, ypač tada, kai juridinio asmens dalyviai turi išimtinę kompetenciją teisiškai reikšmingų juridinio asmens veiksmų atlikimui dėl turimo akcijų skaičiaus bei gali įgyvendinti juridinio asmens teises sužinotų aplinkybių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad vienai iš bendrovės akcininkių (kuri nebuvo vadovė) priklausė daugiau nei pusė bendrovės akcijų, ir ši akcininkė dalyvavo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose balsavo už finansinių ataskaitų patvirtinimą – nėra pagrindo teigti, kad daugumos akcininkė neturėjo sužinoti apie Bendrovei galimai daromą žalą anksčiau, nei pasikeitė Bendrovės vadovas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-441-1120/2020). Tai, jog pagrindinė akcininkė nei įsigydama akcijas, nei tapusi Bendrovės akcininke nedėjo pastangų ir neatliko jokių minėtų veiksmų ir dėl to liko nesužinojusi apie 2013-2017 metų laikotarpiu atliktus Bendrovės mokėjimus, automatiškai negali nukelti ieškinio senaties termino pradžios į Bendrovės vadovo pasikeitimo momentą;
12.4. tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pritartų atsakovo pozicijai dėl ieškinio senaties termino pradžios (t. y. jog šis momentas turi būti siejamas su Bendrovės mokėjimų atlikimo momentais), atsakovas palaiko savo triplike išdėstytą poziciją ir argumentus, jog tokiu atveju ieškinio senaties terminas neturėtų būti atnaujintas, nes negali būti nustatyta svarbių priežasčių jo praleidimui;
12.5. byloje nepagrįstai buvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, iš kurių yra kildinama civilinė atsakomybė. Teismų praktikoje yra numatyta, jog bendrovės įprastos veiklos metu, kai bendrovė yra moki, veikia pelningai ir negresia nemokumo problemos, valdymo organų pareigos yra sutelktos akcininkų interesų tenkinimui, o tik tada, kai įmonei yra galimybė susidurti su finansiniais sunkumais, bendrovės akcininkų ir kreditorių interesai pradeda konkuruoti ir valdymo organai, veikdami bendrovės vardu, turi juos derinti, taip pat jog įprastu atveju (kai nėra liečiami kreditorių interesai) valdymo organų narių atsakomybę gali šalinti dalyvių sutikimas (kuris gali būti išreikštas ir neformaliai) ar aplinkybė, jog veikiama dalyvių interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016). Atkreipė dėmesį, kad visų sąskaitų faktūrų, kurių pagrindų buvo atlikti byloje aptariami Bendrovės mokėjimai, išskyrus 2017 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. Serija TGSLT 1702029 dėl 67,76 Eur, išrašymo momentu, taip pat visų Bendrovės atliktų mokėjimų, aptariamų byloje, išskyrus 2017 m. spalio 13 d. 67,76 Eur dydžio mokėjimą ir 2017 m. liepos 14 d. 508,20 Eur dydžio mokėjimą, atlikimo momentu atsakovas buvo vienintelis Bendrovės akcininkas ir vadovas. Remiantis šia aplinkybe atsakovas įrodinėjo, jog tuo laikotarpiu, kai buvo vienintelis Bendrovės akcininkas ir vadovas, visos sąskaitos Bendrovės vardu buvo išrašomos ir apmokamos atsakovo valia (t. y. tiek su jo, kaip Bendrovės vienintelio akcininko, tiek su jo, kaip Bendrovės vadovo, sutikimu, taip pat atsakovo, kaip vienintelio Bendrovės akcininko, interesais);
12.6. pažymėjo, kad 2017 m. liepos 14 d. atliktas pavedimas buvo numatytas 2017 m. birželio 23 d. Bendrovei išrašytoje advokatų kontoros sąskaitoje faktūroje Nr. Serija TGSLT Nr. 1701470, kuri Bendrovės buvo priimta dar atsakovui esant vieninteliam akcininkui bei kuri jau tuo momentu, kai pagrindinė akcininkė vykdė akcijų įsigijimą, atsispindėjo Bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Taigi ir šios sąskaitos faktūros pagrindu atliktas pavedimas turėtų būti laikomas kaip atliktas su atsakovo (kaip Bendrovės vienintelio akcininko) pritarimu (ir toks veiksmas negali būti laikomas atsakovo neteisėtu veiksmu). Atsakovas pripažįsta, jog tik 2017 m. spalio 13 d. mokėjimo pavedimas, sudarantis 67,76 Eur, buvo atliktas be visų Bendrovės akcininkų pritarimo, nes tuo metu Bendrovėje jau buvo du akcininkai. Taigi, atliekant visus Bendrovės mokėjimus, išskyrus 2017 m. spalio 13 d. mokėjimą, sudarantį 67,76 Eur, buvo veikiama Bendrovės interesais (Bendrovei esant mokiai ir neturinčiai nemokumo grėsmės Bendrovės interesai yra tapatinami su Bendrovės akcininkų interesais) ir su Bendrovės dalyvių pritarimu, todėl net ir tuo atveju, jei būtų netaikoma ieškinio senatis ieškinio reikalavimams, atsakovo civilinei atsakomybei pagrindo kilti nėra, nes nėra vieno iš privalomų civilinės atsakomybės elemento – atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas, kaip vienintelis Bendrovės akcininkas, atsižvelgdamas į tai, jog Bendrovės veikla buvo pelninga, o turtas gerokai viršijo įsipareigojimus, bei nuosavas kapitalas gerokai viršijo įstatinį kapitalą, turėjo visas galimybes gauti iš Bendrovės naudos (nepažeisdamas jokių kreditorių interesų) – pavyzdžiui, šią naudą atsakovas galėjo gauti ir dividendų ar didesnio atlyginimo ar premijų prie atlyginimo forma;
12.7. teismas nepagrįstai neįvertino pagrindinės akcininkės sutartinių įsipareigojimų turinio ir tai, jog nebuvo pažeisti pagrindinės akcininkės interesai. Pagrindinė akcininkė Akcijų perleidimo sutartimi patvirtino, jog yra susipažinusi su Bendrovės teisine, finansine ir mokestine padėtimi, kasacinis teismas ir kiti teismai yra aiškiai paskirstę akcijų/verslo perleidimo sandorių šalių pareigas ir nustatęs pareigą pirkėjui išsiaiškinti visą įsigyjamos įmonės finansinę padėtį, atlikti teisinį, mokestinį ir finansinį patikrinimus (t. y. įtvirtinta caveat emptor (tesisaugo pirkėjas) doktrina), o jų neatlikus prisiimti riziką, ir jog tokie pirkėjo patvirtinimai sutartyse turi svarbią reikšmę, vertinant ateityje keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2005; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-244-553/2013). Pažymėjo, kad pagrindinė akcininkė nors ir turėjo kontrolinį akcijų paketą ir visas įmanomas turtines ir neturtines teises, niekada ir nekėlė klausimo dėl tariamos žalos – Bendrovės atliktų mokėjimų atsakovo interesais – nesinaudojo teise į informaciją ir neprašė pateikti tokios informacijos apie Bendrovę, Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų metu neužduodavo susijusių klausimų, visada patvirtindavo Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nesinaudojo ABĮ suteikiama teise į ieškinį dėl žalos Bendrovei atlyginimo ir nekėlė klausimo dėl tariamos žalos atlyginimo ir pan., todėl darytina išvada, kad pagrindinės akcininkės interesai apskritai nebuvo pažeisti, o pagal Akcijų perleidimo sutartį ir joje įtvirtintus patvirtinimus bei caveat emptor doktriną pagrindinė akcininkė negalėjo reikšti reikalavimų atsakovui dėl iki akcijų pardavimo įvykusių Bendrovės finansinę būklę anksčiau nulėmusių aplinkybių. O būtent toks reikalavimas (tik ne tiesioginis, o per Bendrovę, veikiant per kontroliuojamą valdymo organą) ir yra pareikštas šioje byloje, todėl turėtų ir šiuo pagrindu būti atmestas.
13. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti ieškovės apeliaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
13.1. CK 1.128 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas analogiškose situacijose (kuomet juridiniam asmeniui neteisėtais veiksmais žalos padaro tokio asmens teisinį subjektiškumą įgyvendinantis asmuo – įmonės vadovas, t.y. egzistuoja žalą padariusio bei ieškinio pareiškimo teisę (įmonės vardu) turinčio asmens sutaptis), aukštesnių teismų praktikoje yra aiškinamas, būtent, taip pat, kaip šį reglamentavimą (teisės normas) aiškino pirmosios instancijos teismas. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad juridinis asmuo civilines teises įgyja, civilines pareigas prisiima ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris atstovauja įmonei, atsako už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą, veikia bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis. Įmonės vadovų pasikeitimas kartu lemia ir atitinkamą laiko tarpą, reikalingą susipažinti su įmonės dokumentais, buhalterine apskaita ir t.t. Vertinant žalos patyrusios įmonės, kaip juridinio asmens, statusą ir jos galimybę ginti savo teises, taip pat vadovų pasikeitimo aplinkybes, konstatuotina, įstatyme - CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, numatyto ieškinio senaties termino pradžia yra sietina su naujojo vadovo, įmonės vardu reiškiančio ieškinį ankstesniajam, žalos padariusiam, vadovui, įgaliojimų pradžia (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-507-370/2017, 22; 39 – 46 punktai). Atkreipė dėmesį ir į faktą, jog ginčo laikotarpiu atsakovas buvo ne tik Bendrovės vadovu (direktoriumi), bet ir vieninteliu ieškovo dalyviu (akcininku). Skirtingai nei apeliaciniame skunde įvardijamose bylose (aukštesnės instancijos teismų nagrinėtose situacijose), jokių kitų asmenų, dalyvavusių Bendrovės valdyme, nebuvo, o tai reiškia, kad ieškinio senaties termino skaičiavimas nuo ginčo sąskaitų faktūrų apmokėjimo nėra galimas (toks skaičiavimas reikštų neišvengiamą ieškovo, kaip juridinio asmens, teisių pažeidimą/galimybės ginti savo pažeistas teises apribojimą bei pateisintų atsakovo piktnaudžiavimą turėtais įgaliojimais (būnant vieninteliu įmonės valdyme dalyvaujančiu asmeniu));
13.2. pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo keliama jokių klausimų, susijusių su Bendrovės išoriniais santykiais, t. y. santykiais trečiųjų asmenų atžvilgiu, todėl apeliacinio skundo argumentai apie ydingo teisminio precedento formavimą (tariamai galintį sudaryti galimybes juridiniams asmenims piktnaudžiauti – keisti valdymo organų narius, taip vis atnaujinant ieškinio senaties terminus bei naudojant tokį metodą prieš bet kuriuos įmonės kontrahentus), yra teisiškai nepagrįsti bei dėl šios priežasties atmestini. Be to, ieškinio senaties termino skaičiavimas skundžiamame sprendime yra siejamas ne su bet kokiu (inter alia pakartotiniu) juridinio asmens valdymo organo sudėties pasikeitimu, o tik su tokiu, kuomet vietoje žalos padariusio vadovo vadovauti įmonei paskiriamas kitas asmuo, kuris ir įgyvendina/apgina, būtent, ankstesniojo vadovo veiksmais pažeistas juridinio asmens teises;
13.3. vadovaujantis Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, todėl apeliacinio skundo teiginiai apie skundžiamu sprendimu neva griaunamą ieškinio senaties institutą, yra niekuo nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, remiantis teismo posėdžio metu atsakovo atstovės duotais paaiškinimais, pats apeliantas, priimdamas ieškovui išrašytas ginčo sąskaitas faktūras bei teikdamas jas apmokėjimui, tokių savo veiksmų neteisėtais nelaikė. Pastarąjį pažeidimą aiškiai suvokė tik naujai į Bendrovės direktoriaus pareigas priimtas asmuo, kuris ieškovo vardu ir inicijavo bylą. Taigi, bylos faktinė medžiaga paneigia apeliaciniame skunde dėstomus teiginius apie tariamą ginčo sąskaitų – faktūrų apmokėjimo momento ir ieškovo (kuriam vienasmeniškai – tiek kaip direktorius, tiek kaip vienintelis dalyvis, vadovavo atsakovas) sužinojimo apie jo teisių pažeidimą momento sutaptį;
13.4. atsakovas, teigdamas, kad akcininkė, prieš pasirašydama akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, o vėliausiai – balsuodama už Bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimą, žinojo apie apelianto neteisėtus veiksmus – ginčo paslaugų užsakymą/suteikimą/apmokėjimą ir pan., minimo teiginio, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jokiais įrodymais nepagrindė. Atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, jog visos ginčo sąskaitos faktūros buvo išrašytos Bendrovei, bet ne pačiam atsakovui (nei sąskaitose, nei jų detalizacijose jokių įrašų apie tai, kad sąskaitos išrašomos už apeliantui suteiktas paslaugas nėra įvesta). Taigi, apeliantas ne tik naudojo ieškovo lėšas neteisėtai (asmeninių poreikių tenkinimui), bet ir atliko su tuo susijusius veiksmus tokiu būdu, kuriuo pastarąjį faktą siekta nuslėpti. Todėl visi apeliacinio skundo teiginiai apie tariamai nepakankamą akcininkės aktyvumą/jos pareigą dar akcijų įsigijimo metu/ ir/arba tvirtinant Bendrovės metines finansines atskaitomybes išsiaiškinti apelianto vykdytus neteisėtus veiksmus laikytini nepagrįstais. Ginčas tarp šalių kilo Bendrovę pradėjus valdyti naujam vadovui, kuris, susipažinęs ne tik su įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir tais, dokumentais pagal kuriuos ši atskaitomybė yra sudaroma, nustatė, jog mokėjimus ieškovas atliko neteisėtai;
13.5. priešingai nei aiškinama apeliaciniame skunde, naujasis Bendrovės vadovas ėmėsi operatyvių veiksmų padarytos žalos atlyginimui iš apelianto išieškoti, dar 2019 m. gegužės bei liepos mėnesiais kreipėsi į atsakovą dėl informacijos (duomenų apie Bendrovės apmokėtas teisines paslaugas) suteikimo, o atsakovui elgiantis nesąžiningai – ginčo sąskaitose faktūrose įvardytų paslaugų nedetalizavus, 2020 m. rugpjūčio mėnesį pareikalavo ir žalos atlyginimo. Apeliantui nuostolių nepadengus geruoju, buvo pareikštas Bendrovės ieškinys, kurio pagrindu ir priimtas skundžiamas sprendimas. Taigi, apelianto teiginiai apie tariamą naujojo Bendrovės vadovo pasyvumą, kaip priežastį ieškinio senaties terminui neatnaujinti (tuo atveju, jeigu būtų nustatytas jo pradelsimas), yra niekuo nepagrįsti bei prieštaraujantys bylos medžiagai;
13.6. aplinkybė, jog asmuo yra vienintelis bendrovės akcininkas, nereiškia, kad su tos bendrovės turtu jis gali elgtis kaip su savo. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, jog akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Todėl ir vienintelis akcininkas turi atsakyti už akcinės bendrovės, t.y. jam svetimo turto pasisavinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-411/2012). Ginčo sąskaitos faktūros buvo išrašytos Bendrovei, bet ne pačiam atsakovui, kaip faktiniam paslaugų gavėjui (nei sąskaitose, nei jų detalizacijose jokių įrašų apie tai, kad sąskaitos išrašomos už Apeliantui suteiktas paslaugas nėra įvesta). Toks Bendrovės lėšų panaudojimo variantas (sąskaitų išrašymas Bendrovei, užuot Bendrovės lėšomis apmokėjus pačiam atsakovui išrašytas sąskaitas), skirtingai nei kiti apeliaciniame skunde minimi juridinio asmens vadovo skatinimo būdai (dividendų išmokėjimas, didesnio atlyginimo nustatymas ar kt.) yra neteisėtas bei atsakovo įvardijamu būdu (siekiu suteikti juridinio asmens dalyviu esančiam asmeniui finansinės naudos) negali būti pateisinamas, kadangi, be viso kito: a) pastaroji apelianto gauta ekonominė nauda liko jo vardu neapskaityta bei neapmokestinta (tuo tarpu, nuo didesnio atlyginimo ir/ar išmokėtų dividendų yra apskaičiuojami bei teisės aktų nustatyta tvarka sumokami mokesčiai); b) ginčo sąskaitos faktūros išrašytos tam ūkio subjektui, kuris jokių paslaugų pagal jas nėra gavęs. Vien iš pastarųjų aplinkybių yra aišku, jog apelianto minimas naudos gavimo būdas prieštarauja imperatyvioms teisės aktų (visų pirma, - mokestinių) nuostatoms bei negali būti pateisinamas (ex injuria jus non oritur);
13.7. ginčas yra kilęs tarp atsakovo ir Bendrovės, būtent, kuri ir pareiškė ieškinį apeliantui dėl patirtos žalos atlyginimo. Akcininkė nėra pastarąjį ginčą inicijavusi (tiesiogiai ar netiesiogiai) šalis, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl akcininkės sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir/ar jo interesų pažeidimo su nagrinėjama byla nėra susiję.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
15. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
16. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės UAB „Littransrent“ ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas atsakovui V. T..
17. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus priedus: 2017 m. UAB „Littransrent“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; 2019 m. UAB „Littransrent“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių projektus. Nurodo, kad nors galėjo šiuos įrodymus pateikti pirmoje instancijoje, buvo nuspręsta jų neteikti ir neapkrauti bylos, nes atsakovas turėjo pagrįstą lūkestį, jog ieškinio reikalavimams bus taikoma ieškinio senatis ir jie apskritai nebus nagrinėjami. Atsižvelgiant į tai, jog sprendimu teismas visiškai neatsižvelgė į bylai reikšmingą kontekstą (jog pagrindinė akcininkė, už simbolinę kainą perėmusi Bendrovės akcijas, siekia per Bendrovę pasipelnyti iš atsakovo), šių įrodymų būtinybė iškilo tik apeliacinėje instancijoje.
18. Ieškovė dėl pateiktų įrodymų prijungimo prieštarauja, nurodydama, kad jie nagrinėjamai bylai įrodomosios reikšmės neturi.
19. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija juos priimti atsisako.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Littransrent“ (toliau – Bendrovė) buvo įsteigta 2010 m. kovo 19 d. Nuo ieškovės įsteigimo iki 2017 m. liepos 13 d. vieninteliu ieškovės akcininku buvo atsakovas. Nuo 2017 m. liepos 13 d. yra du ieškovės akcininkai: atsakovas, turintis 30 procentų ieškovės akcijų, ir liudytoja L. M., turinti 70 procentų ieškovės akcijų. Nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2019 m. vasario 28 d. ieškovės vadovu buvo atsakovas. Nuo 2019 m. kovo 1 d. ieškovės vadovu yra V. V..
21. Nustatyta, jog 2013 m. balandžio 30 d. – 2017 m. rugpjūčio 29 d. laikotarpiu advokatų kontora „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“ (toliau – Advokatų kontora) už su Bendrovės veikla nesusijusias teisines paslaugas išrašė bei pateikė ieškovei apmokėti PVM sąskaitas – faktūras: 2013 m. balandžio 30 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 04023 (viso 7 729,66 LT (2 238,66 Eur) su PVM sumai); 2013 m. gegužės 16 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 04083 (viso 1 957,97 LT (567,07 Eur) su PVM sumai); 2013 m. rugpjūčio 27 d. PVM Puslapis 2 iš 9 s/f Serija TGSLT Nr. 04770 (viso 301,23 LT (87,24 Eur) su PVM sumai); 2013 m. lapkričio 13 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 05133 (viso 1 054,30 LT (305,35 Eur) su PVM sumai); 2014 m. birželio 17 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 06620 (viso 12 651,48 LT (3 664,12 Eur) su PVM sumai); 2015 m. vasario 20 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 1500223 (viso 2 573,61 Eur su PVM sumai); 2015 m. gegužės 12 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 1500888 (viso 1 221,37 Eur su PVM sumai); 2015 m. rugpjūčio 10 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 1501723 (viso 1 832,06 Eur su PVM sumai); 2015 m. spalio 7 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 1502228 (viso 1 919,30 Eur su PVM sumai); 2016 m. vasario 17 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 1600417 (viso 1 308,62 Eur su PVM sumai); 2017 m. gegužės 23 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 1701188 (viso 813,12 Eur su PVM sumai); 2017 m. birželio 23 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 1701470 (viso 508,20 Eur su PVM sumai) bei 2017 m. rugpjūčio 29 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 1702029 (viso 67,76 Eur su PVM sumai) (toliau visos kartu – ginčo sąskaitos faktūros). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neneigė fakto, kad pastarosios sąskaitos (kurias Bendrovė apmokėjo) buvo išrašytos už jam asmeniškai skirtų paslaugų suteikimą.
22. Byloje esantis atsakovo 2019 m. birželio 19 d. atsakymas patvirtina, kad ieškovė 2019 m. gegužės 10 d. atsakovo paprašė suteikti informaciją apie apmokėtas paslaugas, tačiau informacija nebuvo suteikta. Aplinkybę, jog ieškovė siekė išsiaiškinti situaciją patvirtina ir ieškovės 2019 m. liepos 16 d. raštas, o ieškovės 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštas patvirtina, kad ieškovė pareikalavo atsakovo grąžinti pagal aukščiau nurodytas sąskaitas išmokėtas lėšas. Atsakovui nereaguojant, ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo.
23. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Teismas sprendė, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, netinkamai vykdė pozityvią pareigą teikti pirmumą bendrovės, kuriai vadovauja, interesams ir susilaikyti nuo savo interesų tenkinimo bendrovės sąskaita, pažeidė lojalumo pareigą, todėl nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, pasielgė neteisėtai ir tuo ieškovei padarė 17 106,48 Eur turtinę žalą. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, teismas nurodė, kad juridinis asmuo įgyvendina savo teises ir pareigas per jo atstovus, todėl senaties terminas tuo atveju, kai bylą inicijuoja naujas juridinio asmens vadovas, yra skaičiuotinas nuo jo tapimo vadovu, o ne nuo faktinių mokėjimų atlikimo.
24. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad ieškinio reikalavimams nepagrįstai nebuvo taikomas ieškinio senaties terminas; jog nepagrįstai buvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, iš kurių yra kildinama civilinė atsakomybė; jog visiškai neatsižvelgta į Akcijų perleidimo sutartyje numatytų pagrindinės akcininkės patvirtinimų reikšmę ir į tai, jog, nors visiškai nebuvo pažeisti pagrindinės akcininkės interesai.
Dėl ieškinio senaties termino
25. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Būtent toks ieškinys pareikštas šioje byloje.
26. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė nėra praleidusi sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais netenkintas jo prašymas taikyti ieškinio senatį, kvestionuoja dėl netinkamai nustatyto ieškinio senaties terminio pradžios momento, todėl šiuo atveju aktualus senaties termino pradžios skaičiavimo atskaitos taškas, sprendžiant apeliacinio skundo argumento pagrįstumą dėl praleistos ieškinio senaties ir jos taikymo bei pasekmių.
27. Pagal bendrąją taisyklę, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti galimybę ginti savo pažeistą teisę, tik žinodamas, kad ši yra pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir kt.).
28. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas. Dėl šios priežasties teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu, kada jis sužinojo apie teisės pažeidimą. Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, o ieškovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo aiškina, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl, byloje siekiant tinkamai įvertinti ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma turi būti nustatytas teisės pažeidimo momentas (objektyvusis momentas), kuris ir yra pradinis išeities taškas nustatant konkrečią ieškinio senaties termino eigos pradžią pagal subjektyviuosius kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektyvūs ir objektyvūs momentai tam tikrais atvejais gali sutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-362/2013).
29. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas V. T. UAB „Littransrent“ vadovavo nuo Bendrovės įsteigimo, t. y. 2010 m. kovo 19 d., iki 2019 m. vasario 28 d. Be to, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2017 m. liepos 13 d. atsakovas buvo ir vieninteliu Bendrovės akcininku. Ginčo sąskaitos faktūros buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 30 d. – 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. y. tuo metu, kai Bendrovei vadovavo atsakovas. Atsakovo kaip ieškovės vadovo paskutinė darbo diena buvo 2019 m. vasario 28 d., naujas ieškovės vadovas V. V. pareigas pradėjo eiti 2019 m. kovo 1 d. Įmonės vadovų pasikeitimas kartu lemia ir atitinkamą laiko tarpą, reikalingą susipažinti su įmonės dokumentais, buhalterine apskaita. Naujam ieškovės vadovui susipažinus su Bendrovės finansiniais ir kitais dokumentais bei įvertinus Advokatų kontoros pateiktas ataskaitas už 2013 balandžio mėn. - 2017 m. rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas, paaiškėjo, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, savo asmeninių interesų tenkinimui užsakė su ieškovės veikla niekuo nesusijusias teisines paslaugas bei apmokėjo jas ieškovės lėšomis. Taigi, aplinkybė, kad ieškovė apmokėjo už paslaugas, kurios nebuvo susijusios su jos veikla ir nebuvo jai naudingos, paaiškėjo tik pasikeitus Bendrovės vadovui.
30. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad nors paslaugos ir buvo suteiktos asmeniškai atsakovui, ginčo sąskaitos faktūros buvo išrašytos ne jo, o ieškovės vardu, todėl, neturint papildomos informacijos kokiu tikslu buvo suteiktos paslaugos, ieškovės vardu išrašytos ir apmokėtos ginčo sąskaitos faktūros neturėjo sukelti įtarimų dėl jų naudingumo ieškovei. Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad nauja Bendrovės akcininkė apie tai, kad ginčo sąskaitos faktūros buvo apmokėtos už asmeniškai atsakovui suteiktas teisines paslaugas, buvo kaip nors informuota. Priešingai, į bylą pateikti šios nutarties 22 punkte nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nauja akcininkė siekė išsiaiškinti už kokias paslaugas buvo sumokėta ieškovės lėšomis, tačiau atsakovas šios informacijos nesuteikė. Kaip jau buvo minėta, šios aplinkybės paaiškėjo tik Bendrovę pradėjus valdyti naujam vadovui, kuris susipažinęs su dokumentais nustatė, jog ieškovė apmokėjo už paslaugas, kurios nebuvo susijusios su ieškovės veikla ir nebuvo jai naudingos.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, t. y. UAB „Littransrent“, kaip juridinio asmens, statusą ir jos galimybę ginti savo teises, vadovų pasikeitimo aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atskaitos tašku trejų metų ieškinio senaties terminui skaičiuoti pasirinkęs 2019 m. kovo 1 d. ir sprendęs, kad ieškinio senaties terminas, į teismą su ieškiniu kreipusis 2020 m. rugsėjo 3 d., nepraleistas, tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas pagal byloje esančius duomenis ir nustatytus faktus, jas aiškinančią teismų praktiką, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti ieškinio senatį (CPK 185 straipsnis).
Dėl vadovo civilinės atsakomybės
32. Apelianto teigimu, byloje nepagrįstai buvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, iš kurių yra kildinama civilinė atsakomybė. Atsakovas įrodinėjo, jog tuo laikotarpiu, kai buvo vienintelis Bendrovės akcininkas ir vadovas, visos sąskaitos Bendrovės vardu buvo išrašomos ir apmokamos atsakovo valia (t. y. tiek su jo, kaip Bendrovės vienintelio akcininko, tiek su jo, kaip Bendrovės vadovo, sutikimu, taip pat atsakovo, kaip vienintelio Bendrovės akcininko, interesais). Atsakovas, kaip vienintelis Bendrovės akcininkas, atsižvelgdamas į tai, jog Bendrovės veikla buvo pelninga, o turtas gerokai viršijo įsipareigojimus, bei nuosavas kapitalas gerokai viršijo įstatinį kapitalą, turėjo visas galimybes, nepažeisdamas jokių kreditorių interesų, gauti iš Bendrovės naudos (pavyzdžiui, šią naudą atsakovas galėjo gauti ir dividendų ar didesnio atlyginimo ar premijų prie atlyginimo forma).
33. Bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės ūkinės komercinės veiklos organizavimą ir vienvaldiškai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio28, 10, 12 dalys, kt.). Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.
34. Organizuodamas ir vykdymas bendrovės kasdienę veiklą, bendrovės vadovas, be kita ko, saistomas įstatyme įtvirtintų fiduciarinių pareigų. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).
36. Lojalumo pareiga – tai fiduciarinės prigimties pareiga valdymo organams veikti geriausiais juridinio asmens ir jo dalyvių interesais. Vadovo lojalumo pareigą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui.
37. Kasacinis teismas išaiškino, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 23 punktas). Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visą buvimo vadovu terminą ex officio (pagal pareigas) veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis), tai reiškia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010).
38. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, būdamas bendrovės vadovas.
39. Byloje nustatyta ir atsakovas neginčija, kad paslaugos, kurių vertę prašo atlyginti Bendrovė iš atsakovo, buvo suteiktos atsakovo asmeniniais tikslais, su ieškove nėra niekaip susijusios ir nėra jai naudingos. Atsakovas teigia, jog jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes Bendrovė veikė pelningai, todėl turėjo visas galimybes, nepažeisdamas jokių kreditorių interesų, gauti iš Bendrovės sau naudos. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ginčo sąskaitos faktūros už paslaugas, kurios buvo suteiktos asmeniškai atsakovui ir nebuvo naudingos ieškovei, buvo išrašytos būtent ieškovei, bet ne pačiam atsakovui. Nei ginčo sąskaitose faktūrose, nei jų detalizacijose nėra jokių įrašų apie tai, kad sąskaitos išrašomos už paslaugas, suteiktas atsakovui asmeniškai. Be to, net ir naujai akcininkei prašant, atsakovas nesuteikė informacijos kokiu tikslu teisinės paslaugos buvo suteiktos. Taigi, atsakovas, būdamas Bendrovės direktoriumi, ne tik naudojo ieškovės lėšas asmeninių poreikių tenkinimui, bet ir atliko su tuo susijusius veiksmus tokiu būdu, kuriuo pastarąjį faktą galimai siekta nuslėpti. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą atsakovo, kaip Bendrovės vadovo, veiksmus vertinti kaip neteisėtus.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismui nustačius, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016, 36 punktas).
41. Kadangi atsakovas, būdamas Bendrovės vadovas, už jam asmeniškai suteiktas teisines paslaugas, kurios su ieškove nėra niekaip susijusios ir nėra jai naudingos, apmokėjo Bendrovės lėšomis, jam kyla civilinė atsakomybė už Bendrovei padarytą žalą. Kadangi nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir kaltė, žala, jų priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai), pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai sprendė priteisti iš atsakovo žalos, padarytos Bendrovės lėšomis apmokant su jos veikla nesusijusias ir jai nenaudingas sąskaitas, atlyginimą.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
45. Ieškovė prašo priteisti 1 633,50 Eur (įskaičius PVM) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios pagrįstos 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra SERIJA APB Nr. 20948 ir sąskaitos išrašu. Išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš atakovo priteistinos 1 633,50 Eur apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. T., asmens kodas 375010300141, ieškovei UAB „Littransrent“, juridinio asmens kodas 302490367, 1 633,50 (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Teisėjai Margarita Stambrauskaitė
Eglė Surgailienė
Jelena Šiškina