Civilinė byla Nr. e2A-23-440/2020

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01063-2017-6

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:  

                                                                                             2.4.2.9.1.; 2.6.18.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

                                  (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos butų ūkis“, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje V. Ž., A. K., T. A. P., A. S., M. S., Ž. D., A. N., R. C., V. E., R. P., L. D., E. K., uždaroji akcinė bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. D. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Palangos butų ūkis“ tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stogo defektų šalinimo darbus, pakeičiant virš buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio šlaitinio stogo medinę laikančiąją konstrukciją (murlotą), mokestį už remontą, paskirstant visiems namo gyventojams proporcingai jų nuosavybės daliai; atsakovei UAB „Palangos butų ūkis“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismo įpareigojimo neįvykdžius, paskirti atsakovei UAB „Palangos būtų ūkis“ 15,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovo V. D. naudai; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad jam priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 2005 m. rugpjūčio 31 d. Palangos miesto savivaldybė jam išdavė statybos leidimą dėl esamo jam priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir naujo mansardinio namo aukšto virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) statybos. Statybos darbai pagal išduotą statybos leidimą buvo baigti 2006 metais, tačiau statyba nebuvo įregistruota viešajame nekilnojamojo turto registre. 2017 m. gegužės mėnesį, ieškovui praardžius mansardiniame namo aukšte tinką, vietoje, kurioje yra namo sienos sujungimas su stogo šlaitu, buvo nustatyta, kad šlaitinio stogo laikančioji konstrukcija (murlotas) yra pažeista puvėsio ir kyla grėsmė, jog murlotui neatlaikius gegnių apkrovos, šlaitinis namo stogas gali pasislinkti arba nugriūti. Kadangi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore yra paskirta atsakovė UAB „Palangos butų ūkis“, o daugiabučio gyvenamojo namo stogas ir stogo konstrukcijos yra priskirtinos prie bendrųjų daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijų, todėl už jo priežiūrą bei remontą yra atsakinga atsakovė. Ieškovas 2017 m. birželio 1 d. su prašymu kreipėsi į atsakovę ir prašyme nurodė, kad daugiabučio namo šlaitinio stogo murlotas yra supuvęs bei prašė imtis priemonių, kad jis būtų pakeistas, tačiau atsakovė 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti prašymą, motyvuojant tuo, kad atlikus daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbus, su ieškovo atlikta statyba, susijusi dokumentacija, nebuvo perduota administratoriui ir statybos darbų užbaigimas nebuvo įteisintas, tačiau, ieškovo nuomone, tokie atsakovės argumentai yra nepagrįsti.

3.       Atsakovė UAB „Palangos butų ūkis“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad neturi pareigos tvarkyti tik ieškovo poreikius tenkinančio mansardinio aukšto stogo, kadangi ieškovo ūkio būdu įrengtas pristatytas mansardinio aukšto stogas šiuo metu neatitinka bendrojo naudojimo objekto sąvokos ir nėra įtrauktas į bendrojo naudojimo objektų aprašą. Dėl tokios situacijos yra kaltas pats ieškovas, kadangi dėl savo neveikimo pagal įstatymų reikalavimus neįteisina atliktų buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir mansardinio aukšto statybos darbų, taip pat neperduoda visos dokumentacijos susijusios su atliktais darbais ir reikalingos administratoriui, kad šis galėtų atlikti atitinkamus veiksmus, įtraukiant naujai pastatyto stogo ir kitas konstrukcijas į bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurį privalo patvirtinti pastato bendraturčiai. Pažymėjo, kad pagal šiuo metu esantį patvirtintą bendrojo naudojimo objektų aprašą, stogas virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) yra sutabdintas – ne šlaitinis, kai tuo tarpu ieškovas prisistatęs mansardinį aukštą visiškai pakeitė stogo konstrukciją, t. y. iš sutabdinto – į šlaitinį stogą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė mano, kad teisine prasme ieškovo pristatyto aukšto stogas neegzistuoja. Mansardinis aukštas buvo statytas ir tenkina išimtinai tik ieškovo interesus. Nurodė, kad šiuo metu ieškovo pristatyto mansardinio aukšto stogas ir kitos konstrukcijos negali būti laikomos bendrojo naudojimo objektu, kurį pagal įstatymų reikalavimus privalo tvarkyti administratorė, o išlaidas už tvarkymo darbus turėtų dengti visi namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.

4.       Tretieji asmenys V. E., R. P., V. Ž., A. K., T. A. P., A. S., M. S., Ž. D., A. N., E. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra pats asmeniškai atsakingas už nustatytus defektus, veikė savo rizika, nes minėta statyba nėra užbaigta ir įteisinta, kaip to reikalauja statybą reglamentuojantys teisės aktai.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo projektą buvo atnaujinamas (apšiltinamas, pakeista bituminė jo danga) tik sutapdintas stogas (pagal investicinį projektą 546,46 kv. m., įskaitant parapetus ir kt.), o ginčo stogas (šlaitinis stogas virš ieškovo buto) atnaujinamas nebuvo, t. y. jo atnaujinimas nebuvo numatytas investicijų plane ir jokie su tuo susiję darbai nebuvo atliekami. Projekto įgyvendinimo eigoje, paaiškėjus aplinkybei, jog namo išorinės (lauko) sienos ties ieškovo buto mansardiniu aukštu yra apšiltintos, nebuvo atliekami ir jokie su jų šiltinimu susiję darbai (atitinkamai pakoregavus namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą), o jei ir būtų buvę atlikti, objektyviai nebūtų galėję sąlygoti medinės laikančiosios konstrukcijos (murloto) pažeidimo. Mano, kad atnaujinant aptariamą daugiabutį jokie atlikti darbai nesąlygojo ir negalėjo sąlygoti stogo medinės konstrukcijos (murloto) pažeidimo. Rekonstrukcijos darbai, įskaitant šlaitinio stogo virš mansardos įrengimo darbus, buvo atliekami ieškovo iniciatyva, pagal jo užsakymą ir jam organizuojant jų atlikimą. Rekonstrukciją ieškovas yra baigęs ir gavęs tai patvirtinantį 2018 m. gruodžio 18 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat yra įregistravęs po rekonstrukcijos pasikeitusius buto duomenis Nekilnojamojo turto registre, tačiau ieškovas iki šiol nesupažindino atsakovės ar kitų butų savininkų su vykdytų rekonstrukcijos darbų (susijusius su jų interesais) eiga, nekvietė dalyvauti vertinant jų kokybę ir darbus priduodant. Neturėdamas atitinkamų dokumentų, administratorius neturi esminių duomenų apie objektą (pvz., apie stogą: kokia jo konstrukcija, kokie atitinkamų konstrukcinių dalių matmenys, kokios medžiagos panaudotos ir pan.), dėl to neturi galimybės ir pagrindo įtraukti tokio objekto į bendrojo naudojimo objektų aprašą (juolab, kad apraše privalo nurodyti techninius rodiklius: tipą, medžiagą ir kitus duomenis, nurodytus pastato techninėje dokumentacijoje) bei organizuoti jo priežiūros darbų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovo V. D. patikslintą ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė, priteisė atsakovei UAB „Palangos butų ūkis“ iš ieškovo V. D. 280,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė tretiesiems asmenims V. Ž., A. K., T. A. P., A. S., M. S., E. K., Ž. D., A. N., R. P., V. E. iš ieškovo V. D. 800,00 bylinėjimosi išlaidas, kiekvienam trečiajam asmeniui po 80,00 Eur, priteisė iš ieškovo V. D. valstybei 77,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

7.       Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo, kad ieškovui priklausančios mansardos šlaitinio stogo laikančioji konstrukcija (murlotas) yra pažeista puvėsio, nėra. Sprendė, kad ieškovo, atlikusio mansardos rekonstrukciją, pareiga deklaruoti statybos užbaigimą, įregistruoti statybos objektą Nekilnojamojo turto registre ir perduoti su statyba susijusius dokumentus įtvirtinta įstatyme. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas buvo neatlikęs jam priklausančių statybos įteisinimo ir išviešinimo funkcijų, taip pat ne kartą prašytas neperdavė dokumentacijos, susijusios su jo atliktais statybos darbais, teismas vertino, kad administratorė, neturėdama visų dokumentų, nežinodama esminių duomenų apie objektą (šiuo atveju stogą, jo konstrukciją, konstrukcinių dalių matmenis, medžiagų specifikacijos ir kt. duomenų), negalėjo ir neturėjo pagrindo ieškovo ūkio būdu statyto mansardos šlaitinio stogo įtraukti į bendrojo naudojimo objektų aprašą bei patikslintą aprašą teikti tvirtinti namo bendraturčiams. Pažymėjo, kad šioje byloje nėra duomenų, kad ieškovo pakeistas (naujai sukurtas) bendrojo naudojimo objektas, taip pat ir šlaitinis stogas, ir su jo statyba, susijusi dokumentacija, iki 2019 metų būtų buvusi perduota atsakovei. Nustatė, kad ieškovas šių reikalavimų nesilaikė, užbaigęs minėtus statybos rangos darbus, kaip pats teigia 2006 metais, jų užbaigimo nedeklaravo iki 2018 m. gruodžio 18 d., ir statybos objekto nekilnojamojo turto registre neįregistravo, dokumentų, susijusių su atliktais darbais atsakovei, kaip turto administratorei, neperdavė, nors tai privalėjo padaryti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas supranta turintis pareigą perduoti su jo įvykdytos statybos susijusius dokumentus administratorei, nes jis bylą nagrinėjant teisme deklaravo apie statybos užbaigimą ir 2018 m. gruodžio 18 d. Statybos inspekcija jam išdavė statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 14 d. mansardinis buto, esančio (duomenys neskelbtini), aukštas, 70,13 kv. m., ieškovo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o, atlikęs teisinę registraciją, ieškovas perdavė visus dokumentus administratorei.

8.       Teismas konstatavo, kad daugiabučio gyvenamojo namo stogo, kaip bendrojo naudojimo objekto – bendrosios pastato konstrukcijos – sutapdinto stogo savininkai yra visi daugiabučiame name esančių butų savininkai, tačiau jiems nekyla pareiga padengti daugiabučio namo šlaitinio stogo medinės laikančiosios konstrukcijos, priklausančios ieškovui, atsiradusių defektų šalinimo išlaidas vien dėl to, jog ginčo laikotarpiu buvo sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas, į kurį dėl ieškovo neveikimo neįtrauktas jo sukurtas šlaitinis stogas ir jo konstrukcijos, apraše aiškiai nurodant, šlaitinio stogo, esančio (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės formą, t. y. pažymint, jog šis objektas yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko asmeninė nuosavybė. Pažymėjo, kad ieškovas, prieš, atsirandant jo šlaitinio stogo defektams, minėto namo bendrojo naudojimo objektų aprašo neginčijo, jo pakeisti nereikalavo, aiškiai išreikšdamas savo poziciją, kad jo pastatyta nauja mansarda ir jos šlaitinis stogas bei jo laikančiosios konstrukcijos yra ieškovo asmeninė nuosavybė, nepriskirtina bendrojo naudojimo objektui, tuo pačiu pripažindamas ir pareigą apmokėti visas, su jos išlaikymu, naudojimu, įskaitant remonto, atsiradusių defektų šalinimo, išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovas V. D. prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. D. patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi, iš atsakovės UAB „Palangos butų ūkis“ priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino bendrosios nuosavybės teisę reglamentuojančias normas dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, ko pasėkoje visos pareigos, susijusios su daugiabučio gyvenamojo namo šlaitinio stogo priežiūra bei remontu, buvo perkeltos vienam bendraturčiui – ieškovui.

9.2.                      Duomenų, jog mansardinis namo aukštas buvo pastatytas su defektais byloje nebuvo, mansardinis namo aukštas buvo statomas laikantis projektinės dokumentacijos sprendinių, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog už daugiabučio gyvenamojo namo stogo remontą yra atsakingas tik apeliantas, tai yra buvęs statytojas.

9.3.                      Duodami pritarimą gyventojai turėjo galimybę susipažinti su projektine dokumentacija, įvertinti daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcinius pokyčius bei tai, kad bus keičiamas dalies daugiabučio gyvenamojo namo stogas. Dauguma gyventojų pritarė stogo keitimui ir tai, kad atlikus statybos darbus naujai pastatytas stogas bus namo bendroji konstrukcija, o ne apelianto asmeninė nuosavybė, nors stogas ir statytas tik apelianto lėšomis. Apeliantas, pagal 2005-08-31 išduotą statybas leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), atliko jam priklausančio buto rekonstrukciją ir naujo mansardinio namo aukšto statybą, tai yra įgyvendino jam daugumos gyventojų duota leidimą atlikti daugiabučio gyvenamojo namo rekonstrukciją ir naujo bendro naudojimo objekto sukūrimą. Visi statybos darbai, tame tarpe ir bendrų daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijų (pastato sienų, stogo) statyba, buvo atliekama tik iš apelianto lėšų ir statybos metu pasiekus energetinio naudingumo klasę C, atliekant daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimą (modernizaciją) nereikėjo šiltinti namo mansardinio aukšto sienų ir stogo dalies.

9.4.                      Dauguma gyventojų sutiko, jog daugiabučio gyvenamojo namo sutapdintas stogas būtų keičiamas į šlaitinį pristatant mansardinį namo aukštą, dėl ko ir atsakomybė už šio stogo priežiūrą, kaip bendro naudojimo objekto, tenka visiems bendraturčiams.

9.5.                      Nesutinka su teismo ir gyventojų pozicija byloje, jog mansardinio namo aukštas tenkina vien tik apelianto poreikius dėl ko ir priežiūrą turėtų tekti jam. Nepaisant to, jog stogas, dėl kurio remonto ir priežiūros yra kilęs ginčas šioje byloje, yra tik virš apeliantui priklausančio daugiabučio gyvenamojo namo patalpų, daugiabučio gyvenamojo namo šlaitinis stogas, esantis virs apeliantui priklausančio buto, nėra ir negali būti tik apelianto asmeninė nuosavybė ir nesukuria jam asmeninių nuosavybės valdymo teisių.

9.6.                      Tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo šlaitinis stogas nėra apraše priskirtas prie bendro naudojimo konstrukcijų, nesudaro teisinio pagrindo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)  bei DNSBĮ nuostatas, reglamentuojančius bendrosios nuosavybės objektus, aiškinti kitaip. Todėl vien tai, kad šlaitinis stogas nebuvo administratoriaus priskirtas prie bendro naudojimo objektų, tai nepaneigia teisinės galimybės ginčo atveju taikyti aukštesnės teisinės galios teisės aktus pripažįstant šlaitinį stogą bendro naudojimo objektu.

9.7.                      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. dl-878, patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statyba leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nusprendė, kad STR 1.05.01:2017 107 punktu, apeliantas privalėjo visą su statybą susijusią dokumentaciją perduoti administratoriui, ko apeliantui nepadarius, jis turėjo iki dokumentacijos perdavimo saugoti bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas, pastato laikančiąsias konstrukcijas. Mano, kad ši teisės norma ginčo atveju netaikytina, nes reglamentuoja naujai pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrą ir administravimą iki kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Apeliantas daugiabučio gyvenamojo namo nestatė, o tik rekonstravo jam priklausančias patalpas ir pastatė mansardinį namo aukštą daugiabučiame name, namo administravimas jau buvo 2014-09-22 perduotas atsakovei, todėl pareiga iki darbų perdavimo prižiūrėti daugiabutį namą ir juo labiau per mėnesį kreiptis į savivaldybę dėl administratoriaus paskyrimo, negalėjo atsirasti.

9.8.                      Net ir neperdavus administratoriui su statyba susijusios dokumentacijos, daugiabučio gyvenamojo namo šlaitinis stogas, metalo konstrukcijos balkonas (įrengtas mansardiniame aukšte) buvo įrašyti į 2017-10-23 bendrojo naudojimo objektų aprašą, tačiau nurodyti kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų asmeninė nuosavybė, kuri teisiškai neįregistruota. Įrašant šlaitinį namo stogą į bendro naudojimo objektų sąrašą, nebuvo nurodytos šlaitinio stogo konstrukcijos, medžiagos, konstrukcinių dalių parametrai (atkreiptinas dėmesys, jog tokie duomenys nėra nurodyti ir prie sutapdinto stogo pastabų). Į bendro naudojimo objektų aprašą buvo įtraukta kaip bendroji nuosavybė virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) įrengta lietaus nuotekų sistema, nurodant, jog nuotekų sistemą virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 80 cm skersmens skardiniai vamzdžiai, kurie teisiškai neįregistruoti, tai yra dalis statybos metu sukurtų objektų buvo pripažinti kaip bendra nuosavybė net ir administratoriui neperdavus visos dokumentacijos. Tokios aplinkybės rodo, jog faktinis dokumentų neperdavimas nesudarė teisinių kliūčių įtraukti šiuos objektus į bendro naudojimo objektų aprašą, tačiau jie buvo priskirti asmeninei buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų nuosavybėn, tokiu būtų paneigiant CK 4.82 straipsnio 1 dalį, DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalį.

9.9.                      Bylos nagrinėjimo metu apeliantui 2018-12-18 buvo išduotas statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-01-14 tiek mansardinis namo aukštas, tiek buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija įregistruota viešajame nekilnojamojo turto registre atsakovei perduodant visą su statyba susijusią dokumentaciją. Nors projektinė dokumentacija buvo perduota atsakovei, mansardinis namo aukštas buvo įregistruotas viešajame nekilnojamojo turto registre kaip daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), dalis, atitinkamai padidinant viso daugiabučio gyvenamojo namo naudingąjį plotą, tačiau atsakovė vis vien atsisakė pripažinti šlaitinį stogą bendrojo naudojimo objektu ir patikslinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, ir 2019-03-14 statinio apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo defektus pašalinti buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininką – apeliantą. Tokios aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste patvirtina, jog nepaisant to, ar apeliantas būtų įregistravęs viešajame nekilnojamojo turto registre užbaigtą statybą ar nebūtų, teisinės pasekmės būtų tos pačios, tai yra atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, atsisako atlikti stogo defektų šalinimo darbus. Tai tik patvirtina, kad teisinė pastato registracija ir dokumentacijos perdavimas atsakovei jokios esminės reikšmės vykdant jai įstatymo numatytas funkcija, neturėjo ir teismo išvados, susijusios su apelianto neveikimu, sprendimo priėmimo metu ginčui reikšmės neturėjo.

9.10.                      Tai, kad faktiškai mansardinis namo aukštas ieškinio teismui padavimo metu priklausė daugiabučiui gyvenamajam namui ir atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, atliko teisinius veiksmus susijusius su mansardiniu namo aukštu bei administruodama daugiabutį gyvenamąjį namą, jį laikė daugiabučio gyvenamojo namo dalimi, patvirtina mansardinio namo aukšto ploto priskyrimas prie naudingojo namo ploto, nes daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams mokesčiai už administravimą buvo skaičiuojami į daugiabučio gyvenamojo namo plotą įtraukiant ir mansardinio namo aukšto plotą bei šią mokesčių dalį nurodant sumokėti apeliantui. Apeliantas, iki ieškinio teismui padavimo dienos, mokesčius administratoriui mokėjo ne nuo viešajame nekilnojamojo turto registre įregistruoto 64,34 m2 ploto, tačiau nuo faktinio daugiabučiame name valdomo ploto, kuris, pasak atsakovės, buvo 155,75 m2 (nors įregistravus mansardinį namo aukštą nuo 2019-01-14 apelianto buto plotas su mansardiniu namo aukštu yra 142,98 m2). Mansardinis namo aukštas buvo įtrauktas ir į 2014-09-04 UAB „Terma Consult“ parengtą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, kuriam pritarė visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai 2014-11-24 susirinkime.

9.11.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog apeliantas turi teisę pasinaudoti garantiniais terminais ir kreiptis į darbus atlikusius asmenis per 5 metus arba per 10 metų esant paslėptiems statinio elementų defektams, vadovavosi CK 6.697 ir CK 6.698 straipsniais, tačiau nedetalizavo kada terminas pareikšti pretenzijas prasidėjo ir kada baigėsi arba turėtų baigtis. Nors šiuo metu galiojanti CK 6.698 straipsnio 2 dalies redakcija numato, jog CK 6.698 straipsnio 1 dalyje numatyti garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo statybos užbaigimo dienos, kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu (tai yra nuo statybos užbaigimo akto išdavimo dienos), tačiau statybos metu galiojusi CK 6.698 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, jog garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. Iš byloje esančių statybos projektinių planų matyti, kad statybos darbai buvo pabaigti ir tiek statybos darbų vadovo, tiek statybos techninio prižiūrėtojo patvirtinti 2008 m. spalio mėn., kas reiškia, jog 10 metų garantinis terminas esant paslėptiems defektams baigėsi 2018 m. spalio mėnesį. Apeliantas nuo 2006 metų jau faktiškai naudojosi mansardiniu namo aukštu, todėl teismo sprendimo priėmimo metu apeliantas neturi teises pasinaudoti garantiniais terminais ir pareikšti pretenzijas dėl paslėptų defektų statybos darbus atlikusiems rangovams. Kita vertus, visa techninė dokumentacija, susijusi su atliktais statybos darbais yra perduota atsakovei ir atsakovė, turėdama visą reikiamą dokumentaciją, bei administruodama daugiabutį namą, gali kreiptis į statybos darbus atlikusius asmenis ir įrodyti, jog garantiniai terminai nėra pasibaigę ir statybos darbus atlikę asmenys privalo savo lėšomis ištaisyti defektus.

9.12.                      Vien tai, kad stogas dalyje buvo pastatytas apelianto lėšomis ir ūkio būdu bei po stogu esantis mansardinis aukštas tenkina apelianto interesus, nes jo nuosavybės teisės į butą Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotos viešajame nekilnojamojo turto registre, nešalina administratoriaus pareigos prižiūrėti ir rūpintis bendrosiomis daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijomis. Antra vertus, apeliantas teisinės galimybės užbaigti statybos darbus ir juos priduoti Statybos infekcijai bei gauti statybos užbaigimo aktą anksčiau negalėjo, nes pagal išduotą statybos leidimą bei projektinę dokumentaciją buvo numatyta, jog mansardinis namo aukštas bus šildomas dujiniu šildymu, o antras namo aukštas (buto Nr. (duomenys neskelbtini) pirmasis aukšta) bus šildomas centralizuotai, dėl ko UAB „Palangos šilumos tinklai“ nedavė pritarimo statybos užbaigimui, nors apeliantas ne kartą kreipėsi, norėdamas užbaigti statybas. Dar daugiau, apeliantas įrengti viengubą šildymą bute negalėjo, nes daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai kategoriškai atsisakė rekonstruoti daugiabučio gyvenamojo namo šildymo inžinerinius tinklus, atjaugiant daugiabučio gyvenamojo namo butą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo centrinio šildymo. Dėl šios priežasties apeliantas negalėjo gauti statybos užbaigimo akto ir įregistruoti daiktinių teisių Nekilnojamojo turto registre. Tik pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui ir nebereikalaujant UAB „Palangos šilumos tinklai“ pritarimo statybos užbaigimui, apeliantui buvo išduotas statybos užbaigimo aktas ir nuosavybės teisės įregistruotos viešajame nekilnojamojo turto registre. Todėl apeliantas ne įregistruodamas užbaigtų statybos darbų nebuvo nesąžiningas, o tokį apelianto neveikimą sąlygojo objektyvios aplinkybės ir pačių daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų nepritarimas dėl daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos rekonstrukcijos atjungiant butą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo centrinio šildymo. Kita vertus apeliantas neužbaigti ir nepriduoti statybos darbų tikslo neturėjo, nes jokios turtinės ir neturtinės naudos jis iš to negavo, kadangi mokesčius mokėjo net nuo didesnio ploto nei yra faktinis jo buto plotas, o neįregistruotas mansardinis aukštas ribojo jo, kaip savininko, nuosavybės teises disponuojant turtu.

10.       Atsakovė UAB „Palangos butų ūkis“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir iš jo atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pagal Palangos miesto savivaldybės išduotą 2005-08-31 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rekonstruotas visas daugiabutis gyvenamasis namas, nes bylos medžiaga patvirtina, kad leidimas buvo išduotas rekonstruoti (duomenys neskelbtini), butą, įrengiant mansardinį aukštą. Apeliantas mansardą ir ją dengiantį šlaitinį stogą įsirengė savo asmeninių poreikių tenkinimui bei ja naudojasi tik savo asmeniniais tikslais.

10.2.                      Byloje surinkti įrodymai teismo buvo ištirti ir įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kuriais teigiama, kad duomenų, jog mansardinis namo aukštas buvo pastatytas su defektais, byloje nebuvo, kad mansardinis namo aukštas buvo statomas laikantis projektinės dokumentacijos sprendinių. Apeliantas neteisingai nurodo, jog nėra jokio pagrindo teigti, jog už daugiabučio gyvenamojo namo stogo remontą yra atsakingas tik apeliantas, tai yra statytojas. Šiuos apelianto teiginius paneigia į bylą atsakovės pateiktas 2019-03-14 statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti visi ieškovo organizuotų mansardos šlaitinio stogo medinės konstrukcijos statybos darbų defektai, kurie pagrindžia tai, kad, atliekant mansardos šlaitinio stogo medinės konstrukcijos statybos darbus, nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, taip pat kad defektai egzistavo jau mansardinio aukšto statybos metu, todėl laikytina, kad jie atsirado ne kaip natūralaus nusidėvėjimo ar trečiųjų asmenų poveikio pasekmė, o dėl netinkamai atliktų ieškovo organizuotų statybos rangos darbų. Nei atsakovė, nei likusieji daugiabučio namo bendra savininkai negali būti atsakingi už apelianto suorganizuotus nekokybiškai atliktus mansardinio aukšto ir naujo šlaitinio stogo virš jo statybos rangos darbus, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

10.3.                      Bendrojo naudojimo objektų administratorius turi teisę veikti tik jam teisės aktų suteiktų įgalinimų ribose bei administruoti turtą, kuris yra įtrauktas į konkretų bendrojo naudojimo objektų aprašą. Savo ruožtu naudos gavėjai gali reikšti pretenzijas arba reikalavimus administratoriui tik dėl to turto, kuris yra aprašytas ir įtrauktas į atitinkamą aprašą.

10.4.                      Į bylą pateikti 2016-10-20 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-10-23 Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto aprašai numato, kad stogo dalis yra asmeninė apelianto nuosavybė, todėl teismas priėmė teisėtą ir pagrista sprendimą.

10.5.                      Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. dl-878, patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statyba leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, nes šis teisės aktas reglamentuoja naujai pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrą ir administravimą, iki kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Atsakovė nesutinka su tokiais apeliacinio skundo motyvais ir papildomai pažymi, jog pačiame apeliantui išduotame statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad statytojas privalo: 1) griežtai laikytis projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų (leidžiamos nuokrypos nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų ir jų kompensavimo priemonės nurodytos šiame leidime); 2) apie statytojo, rangovo, techninio prižiūrėtojo, projekto vykdymo priežiūros vadovo pakeitimus per 3 dienas informuoti leidimą išdavusią instituciją; 3) nevykdyti statybos darbų, pasibaigus leidimo galiojimo laikui arba sustabdžius jo galiojimą. Tai reiškia, kad visi statybos veiklą, reglamentuojantys teisės aktai, yra privalomi ir tuo atveju, jei objektas ir /ar jo dalis yra rekonstruojami. Todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo teiginius, kad šios normos jo atžvilgiu netaikytinos.

10.6.                      Apeliantas iki 2019-01-14 neįvykdė teisės aktuose įtvirtintu reikalavimu su statybos įteisinimu, nors statybą užbaigė dar 2008 m. (pagal ieškovo paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teismui, 2008 metų spalio mėnesį). Apeliantas taip pat su statyba susijusių dokumentų nepateikė ir atsakovei, nors ne kartą buvo prašomas ir raginamas tai padaryti. Ieškovas, prieš atsirandant jo įrengto šlaitinio stogo defektams, namo bendrojo naudojimo objektu aprašo neginčijo nereikalavo jo pakeisti ar papildyti, tokiu būdu aiškiai išreikšdamas savo pozicija, kad ieškovo pastatyta nauja mansarda ir jos šlaitinis stogas bei stogo laikančiosios konstrukcijos yra ieškovo asmeninė nuosavybė, nepriskirtina bendrojo naudojimo objektui, tuo pačiu pripažindamas ir pareigą apmokėti visas, su jos išlaikymu, naudojimu, įskaitant remontų, atsiradusių defektų šalinimų, susijusias išlaidas.

10.7.                      Užuot įgyvendinęs savo, kaip užsakovo, teises ir pareiškęs reikalavimus statybos rangos darbus atlikusiam rangovui ar rangovams, ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei, kaip daugiabučio namo administratoriui, tokiu būdu bandydamas perkelti atsakovei, o kartu ir visiems namo gyventojams, atsakomybę už ieškovo organizuotų netinkamai atliktų statybos rangos darbų rezultatus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovas 2017 m. gegužės mėn., pastebėjęs paslėptus šlaitinio stogo laikančiosios konstrukcijos trūkumus, vis dar turi teisę pasinaudoti garantiniu terminu ir pareikšti pretenzijas dėl šių defektų atsiradimo kaltiems asmenims, kurie ieškovui atliko minėtos rekonstrukcijos darbus.

11.       Tretieji asmenys V. Ž., T. A. P., A. S., E. L., Ž. D., A. N., A. K., M. S., R. P. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, iš apelianto priteisti trečiųjų asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į galiojantį teisinį ginčo santykių reguliavimą ir teisės normų nepažeidė. Tuo tarpu apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios yra paremtos tinkamu teisės aiškinimu ir taikymu, nepaneigia.

11.2.                      Kaip reglamentuoja teisės aktai, ieškovas, atlikęs mansardos rekonstrukciją, turėjo pareigą deklaruoti statybos užbaigimą, įregistruoti statybos objektą Nekilnojamojo turto registre ir perduoti su statyba susijusius dokumentus. Kol apelianto savarankiškai vykdomos statybos darbų rezultatas, atitinkantis normatyvinę statybos darbų kokybę, nėra perduotas administratoriui, tol negali būti perkeliama našta kitiems gyventojams dėl išlaidų, susijusių su šio statybos objekto eksploatavimu, išlaikymu, remontu ir kt.

11.3.                      Pažymi, kad teisę sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai realizavo 2016 m. spalio 20 d. (bendrojo naudojimo objektų aprašo patvirtinimo data), t. y. iki kylant teisiniams padariniams, nes ieškovas šlaitinio stogo laikančiosios konstrukcijos (murloto) pažeidimą, kaip pats nurodo, pastebėjo tik 2017 m. gegužės mėn.

11.4.                      Apeliantas, prieš atsirandant jo šlaitinio stogo defektams, minėto namo bendrojo naudojimo objektų aprašo neginčijo, jo pakeisti nereikalavo, aiškiai išreikšdamas savo poziciją, kad jo pastatyta nauja mansarda ir jos šlaitinis stogas bei jo laikančiosios konstrukcijos yra apelianto (ieškovo) asmeninė nuosavybė, nepriskirtina bendrojo naudojimo objektui, tuo pačiu pripažindamas ir pareigą apmokėti visas, su jos išlaikymu, naudojimu, įskaitant remonto, atsiradusių defektų šalinimo, išlaidas.

11.5.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių apelianto abejones, jog daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai galėjo sąlygoti stogo medinės konstrukcijos (murloto) pažeidimą. Priešingai, 2019-03-14 buvo surašytas statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad šlaitinio keraminių čerpių stogo konstrukcija įrengta nesilaikant šlaitinių stogų įrengimo technologinės kortelės ir galiojančių teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra rašytinių įrodymų, leidžiančių abejoti šio apžiūros akto objektyvumu ir pagrįstumu.

11.6.                      Įvertinus išdėstytus argumentus, byloje nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, jog murloto pažeidimai yra netinkamų statybos darbų atlikimo pasekmė, o ne atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo ar kitų priežasčių. Tai reiškia, kad apeliantui netinkamai vykdant savo, kaip statytojo pareigas, nei tretiesiems asmenims, nei atsakovei negali būti perkelta pareiga pašalinti statybos darbų defektus, už kuriuos atsakingas yra apeliantas. Bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas per visą statybos darbų atlikimo ir nebaigtos statybos eksploatavimo laikotarpį negynė ir neįgyvendino savo, kaip statybos darbų užsakovo (statytojo), subjektinių teisių, todėl apelianto neveikimo neigiamos pasekmės negali būti perkeliamos kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Bylos medžiaga nesudaro jokių prielaidų daryti priešingas išvadas.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei žodinio teismo posėdžio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14.       Apeliacijos objektas – teismo sprendimas, kuriuo tarp bylos šalių išspręstas ginčas, kas atsakingas už daugiabučio gyvenamojo namo mansardos šlaitinio stogo medinės konstrukcijos defekto šalinimą, kai mansarda įrengta daugiabučiame gyvenamajame name, ūkio būdu vieno iš bendraturčio iniciatyva savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Faktinės bylos aplinkybės

15.       Byloje remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu 2017-02-20 13:53:11,  nustatyta, kad ieškovui V. D. ir I. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2017-06-12 15:08:50 nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais 2014-07-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB „Palangos butų ūkis“ nuo 2014-09-22 paskirta gyvenamojo namo administratoriumi.

16.       Ieškovas V. D. nutarė rekonstruoti savo butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrengti naują mansardinį namo aukštą virš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo butų Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai notaro patvirtintuose sutikimuose sutiko, kad ieškovas įrengtų užstatytą esamą laisvą plotą virš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2005 m. liepos 20 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, apsvarstę ieškovo pristatytą buto rekonstrukcijos ir mansardinio aukšto statybos virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), projektinį pasiūlymą, pritarė ieškovo buto rekonstrukcijos ir mansardinio aukšto statybos projektui.

17.       Palangos miesto savivaldybė 2005 m. rugpjūčio 31 d. ieškovui išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) esamo buto rekonstrukcijai ir mansardinio aukšto statybai virš buto. Minėtame leidime yra nurodyta, kad rekonstrukcijos darbai bus atliekami ūkio būdu, rekonstrukcijos metu numatyta perplanuoti, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esantį butą ir virš jo įrengti mansardinį aukštą.

18.       Iki ieškovo atliktos buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos visas daugiabučio namo stogas buvo sutapdintas (plokščias). Ieškovui, atliekant rekonstrukciją, jis virš savo buto Nr. (duomenys neskelbtini) įrengė mansardą ir tokiu būdu, buvusio sutapdinto (plokščio) stogo rekonstruotoje dalyje nebeliko, nes virš mansardos rekonstrukcijos metu pagal projektą ieškovas įrengė šlaitinį stogą.

19.       Ieškovas V. D. 2016 m. liepos 21 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) su prašymu išduoti baigto rekonstruoti daugiabučio gyvenamojo namo, rekonstruoto dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo aktą. Komisijos metu statybos užbaigimo aktui nepritarė UAB „Palangos šilumos tinklai“ ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. pateikė nepritarimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydami, jog UAB „Palangos šilumos tinklai“ negali patvirtinti, kad statyba užbaigta, nes statytojas (ieškovas V. D.) nėra pateikęs Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių patikrinimo techninės būklės patikrinimo pažymos ir nustatyta tvarka baigtų pertvarkyti pastato šilumos įrenginių ir statinio pripažinimo tinkamais naudoti akto kopijų. Vienam iš komisijos narių nepasirašius statybos užbaigimo akto, statybos užbaigimo aktas ieškovui nebuvo išduotas.

20.       Ieškovas 2017 m. birželio 1 d. pateikė prašymą atsakovei UAB „Palangos Butų ūkis“ dėl murloto pakeitimo, prašė imtis priemonių, kad būtų pakeistas daugiabučio namo šlaitinio stogo gegnes laikantis murlotas, nes jis yra supuvęs. Atsakovė, 2017 m. birželio 8 d. atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), netenkino ieškovo prašymo. Nurodė, kad statyba nėra įteisinta ir nėra perduota visa dokumentacija, susijusi su atliktais rekonstrukcijos darbais.

21.       2018 m. gruodžio 18 d. Statybos inspekcija išdavė ieškovui statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 14 d. mansardinis buto, esančio (duomenys neskelbtini), aukštas, 70,13 kv. m., ieškovo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas 2019-01-14 16:47:09).

22.       Byloje taip pat nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos užsakymu 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo parengtas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas. Namo butų savininkai 2014 m. lapkričio 24 d. susirinkime priėmė sprendimą įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar) jo įgyvendinimas, ir (ar) finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, 2015 m. sausio 5 d. pavedimo sutartimi pavestas trečiajam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai prasidėjo 2016 m. gegužės 4 d., buvo baigti 2017 m. kovo 23 d.

23.       Ieškovas byloje nurodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį jam, praardžius mansardiniame namo aukšte tinką, vietoje, kurioje yra namo sienos sujungimas su šlaitu, nustatė, kad šlaitinio stogo laikančioji konstrukcija (murlotas) yra pažeista puvėsio. Byloje nėra ginčo, kad ieškovui priklausančios mansardos šlaitinio stogo laikančioji konstrukcija (murlotas) yra pažeista puvėsio.

24.       Atsakovė UAB „Palangos butų ūkis“ 2016 m. spalio 20 d. patvirtino daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įtrauktos bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrąja dalinės nuosavybės teise visiems pastato gyventojams priklausantis sutapdintas stogas, tačiau apraše dėl teisiškai neįregistruoto (duomenys neskelbtini), namo, buto Nr. (duomenys neskelbtini) dalies stogo, rekonstruoto į šlaitinį tipą, nurodyta, kad ši stogo dalis yra asmeninė buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, t. y. ieškovo V. D., nuosavybė (Sąrašo 6 p., 6.1 p.). 2017 m. spalio 23 d. administratorė UAB „Palangos butų ūkis“ patvirtino naują daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovo mansardos stogas, esantis bute Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruotas iš sutapdinto į šlaitinį, taip pat buto Nr. (duomenys neskelbtini) mansardos išorinė metalo konstrukcija, kurie teisiškai neįregistruoti, priskiriami asmeninei ieškovo nuosavybei (Sąrašo 6.1 p., 9 p.).

25.       Byloje pateiktame 2019 m. kovo 14 d. Statinio apžiūros akte, atlikto L. K., statinio techninės priežiūros specialisto, nurodyta: „Gautas (duomenys neskelbtini) buto gyventojo pranešimas, kad nesandari stogo danga. Šlampa vidaus patalpų sienos, stogo konstrukcijos. Suderinus patekimą į buto patalpas, vasario mėn. 26 dieną atlikta buto patalpų apžiūra. Vizualios apžiūros metu nustatyta, kad šlampa šiaurės vakarų pusės išorinės sienos konstrukcija, medinės stogo konstrukcijos. Stogo murlotas stipriai pažeistas puvinio. Stogo konstrukcija nehermetiška, prasiskverbia vėjas į vidaus patalpas. Kovo 14 dieną atlikta papildoma stogo konstrukcijų apžiūra pasikėlus auto bokšteliu. Šlaitinio keramikinių čerpių stogo konstrukcija įrengta nesilaikant šlaitinių stogų įrengimo technologinės kortelės ir galiojančių teisės aktų reikalavimų. Vizualiai pastebėti per maži skardos lankstinių užleidimai. Skardos lankstinių sujungimai sandarinti silikoniniu hermetiku. Palašinės skardos lankstinys sumontuotas netaisyklingai. Šlapia stogo difuzinė plėvelė. Pastebėti skardos lankstinių nesandarumai. Atidengus keramikinių čerpių dangą pastebėti sudrėkę mediniai grebėstai, ko pasakoje šlampa stogo ir kūrinių sienų kosntrukcijos“. Minėtame akte nurodyti rekomenduojami darbai defektams pašalinti: „Šlaitinio stogo konstrukcija įrengta ūkio būdu (duomenys neskelbtini)  buto savininko iniciatyva. Įpareigoti (duomenys neskelbtini) buto savininką pašalinti defektus, vadovaujantis šlaitinių stogų technologinės kortelės ir kitų galiojančių teisės aktų reikalavimais“.    

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės turto

26.       Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82 - 4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-515/2009).

27.       Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas detaliau reglamentuojamas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 15 dalyje (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), kurią aptarė pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija detaliau minėto straipsnio dalių nedetalizuoja, pažymėdama, kad pagal šį įstatymą daugiabučio mano stogas yra priskiriamas bendrosioms pastato konstrukcijoms – pagrindinėms pastato konstrukcijoms.

28.       Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą daugiabučio namo stogo, kaip bendrojo naudojimo objekto, savininkai yra visi daugiabučiame name esančių butų ir kitų patalpų savininkai.

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, aiškindama CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukciniai ypatumai lemia tai, kad juose, be butų ar kitos paskirties patalpų (prekybos, administracinių ir kt.), kaip pagrindinių daiktų, kurie yra asmeninės nuosavybės teisės objektai, yra ir kitų objektų: bendro naudojimo patalpų (pvz., laiptinėse, palėpėje esančios patalpos), taip pat įvairių namo konstrukcinių elementų (pvz., namo sienos, perdangos), mechaninės (liftai), elektros (pvz., elektros kabeliai), sanitarinės-techninės (pvz., nuotekų vamzdžiai) įrangos ir kt., kurie funkcine paskirtimi susiję ne su vienu, bet su keliais ar net visais tokiame name esančiais butais ar kitos paskirties patalpomis. Dėl to šie objektai pagal nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kadangi nurodytų objektų įvairovė (rūšys), jų dydžiai (apimtys) tiesiogiai priklauso nuo name esančių butų ir kitos paskirties patalpų ne tik skaičiaus, bet ir dydžio, todėl butų ir kitų patalpų savininkams šie objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buto ar kitų patalpų savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto savininkui – buto patalpų, o kitų patalpų savininkui – tų kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018 24 punktą).

30.       CK 4.83 straipsnyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (1 dalis). Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.

31.       Pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika, numatančia, kad: 1) kiekvienu atveju svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti; 2) jei išlaidos yra susijusios su šių objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu, tai jos priskirtinos prie bendrojo statinio bendrųjų objektų naudojimo išlaidų, paskirstytinų proporcingai visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi šiais objektais, jeigu nėra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas; 3) išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, įvertindama bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisinio aiškumo principas, nes išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrojo naudojimo objektų išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidas turi dengti visi bendrojo naudojimo objekto savininkai, būtų padaroma kilus atitinkamoms išlaidoms, bet nesprendžiant iš esmės, kad konkretus bendrojo naudojimo objektas yra apskritai atskiras ir skirtas tik tam tikros dalies gyventojų poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

32.       Nagrinėjamos bylos atveju, kaip pagristai sprendė pirmosios instancijos teismas, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai 2016 m. spalio 20 d. (bendrojo naudojimo objektų aprašo patvirtinimo data) įgyvendino jiems įstatymų nustatytą teisę susitarti dėl daugiabučio namo bendrojo objekto stogo valdymo, naudojimo ir jo priežiūros, įtraukiant į bendrojo naudojimo objektų sąrašą – bendrojo pastato konstrukciją – namo sutapdintą stogą, tačiau atsisakant pripažinti bendrojo naudojimo objektu bendraturčio (ieškovo) asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti pastatytos mansardos šlaitinį stogą, taip pat ir mokėti šlaitinio stogo defektų šalinimo išlaidas. Bendro naudojimo objektų aprašas buvo surašytas iki kylant teisiniams padariniams, nes ieškovas stogo defektus pastebėjo 2017 m. gegužės mėn., o atsakovę UAB „Palangos butų ūkis“, kaip daugiabučio administratorę, apie atsiradusius defektus informavo 2017 m. birželio 1 d.

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neginčijo teismo nutarties 24 punkte aprašytų bendrojo naudojimo objektų aprašų 2016-10-20 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-10-23 Nr. (duomenys neskelbtini). CK 4.85 straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams.

34.       Esant nurodytoms faktinėms bylos aplinkybėms, atsižvelgdama į aptartą įstatyminį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui neginčijus bendrojo naudojimo objektų aprašų 2016-10-20 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-10-23 Nr. (duomenys neskelbtini), jis sutiko, kad jo pastatyta nauja mansarda ir jos šlaitinis stogas bei jo laikančiosios konstrukcijos yra jo asmeninė nuosavybė, nepriskirtina bendrojo naudojimo objektui, tuo pačiu būdu jis pripažino pareigą apmokėti visas su jos išlaikymu ir naudojimu susijusias išlaidas.

35.       Apeliantas nurodo, kad dauguma gyventojų sutiko, jog daugiabučio gyvenamojo namo sutapdintas stogas būtų keičiamas į šlaitinį pristatant mansardinį namo aukštą, dėl ko ir atsakomybė už šio stogo priežiūrą, kaip bendro naudojimo objekto, tenka visiems bendraturčiams. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, kad daugiabučio namo gyventojai sutiko, jog sutapdintas stogas būtų keičiamas į šlaitinį pristatant mansardinį namo aukštą, bendrojo naudojimo objektų aprašuose 2016-10-20 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-10-23 Nr. (duomenys neskelbtini) apelianto pastatyta nauja mansarda ir jos šlaitinis stogas bei jo laikančiosios konstrukcijos yra nurodytos jo asmenine nuosavybe, nepriskirtina bendrojo naudojimo objektui. Jokių veiksmų dėl bendrojo naudojimo objektų aprašuose nurodytos asmeninės ieškovo nuosavybės, ieškovas nesiėmė.

36.       Apeliantas nurodo, kad tai, jog daugiabučio gyvenamojo namo šlaitinis stogas nėra apraše priskirtas prie bendro naudojimo konstrukcijų, nesudaro teisinio pagrindo CK bei DNSBĮ nuostatas, reglamentuojančius bendrosios nuosavybės objektus, aiškinti kitaip. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent CK 4.85 straipsnio 3 dalis ir numato galimybę priimti sprendimus dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius.

37.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai sprendė, kad mansardinio namo aukštas tenkina vien tik apelianto poreikius dėl ko ir priežiūrą turėtų tekti jam. Pažymėtina, kad ieškovas mansardos rekonstrukcijos, įskaitant ir šlaitinio stogo virš mansardos įrengimo darbus atliko savo iniciatyva ūkio būdu, t. y. tik apeliantas buvo suinteresuotas minėta rekonstrukcija, ją atliko savo naudai, gavęs daugiabučio namo gyventojų sutikimą. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, nepaisant to, kad pagal bendrą įstatyminį reglamentavimą daugiabučio gyvenamojo namo stogo, kaip bendrojo naudojimo objekto – bendrosios pastato konstrukcijos – sutapdinto stogo savininkai yra visi daugiabučiame name esančių butų savininkai, nagrinėjamoje byloje, esant konkrečioms faktinėms aplinkybėms,  jiems negali kilti pareiga padengti daugiabučio namo šlaitinio stogo medinės laikančiosios konstrukcijos, priklausančios ieškovui, atsiradusių defektų šalinimo išlaidas dėl tos priežasties, kad bendrojo naudojimo objektų aprašuose 2016-10-20 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-10-23 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo neveikimo neįtrauktas jo sukurtas šlaitinis stogas ir jo konstrukcijos į bendro naudojimo objektus, t. y. nurodyta, kad šlaitinis stogas, esantis (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko asmeninė nuosavybė.

38.       Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškovo, atlikusio mansardos rekonstrukciją, pareiga deklaruoti statybos užbaigimą, įregistruoti statybos objektą Nekilnojamojo turto registre ir perduoti su statyba, susijusius dokumentus, įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. d1-878, patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

39.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nusprendė, kad pagal STR 1.05.01:2017 107 punktą, apeliantas privalėjo visą su statybą susijusią dokumentaciją perduoti administratoriui, ko apeliantui nepadarius, jis turėjo iki dokumentacijos perdavimo saugoti bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas, pastato laikančiąsias konstrukcija. Mano, kad ši teisės norma ginčo atveju netaikytina, nes reglamentuoja naujai pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrą ir administravimą iki kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pažymi, kad apeliantas daugiabučio gyvenamojo namo nestatė, o tik rekonstravo jam priklausančias patalpas ir pastatė mansardinį namo aukštą daugiabučiame name, namo administravimas jau buvo 2014-09-22 perduotas atsakovei, todėl pareiga iki darbų perdavimo prižiūrėti daugiabutį namą ir juo labiau per vieną mėnesį kreiptis į savivaldybę dėl administratoriaus paskyrimo, negalėjo atsirasti.

40.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Pažymėtina, kad pagal STR 1.05.01:2017 107 punktą, statytojas, pagal Statybos įstatymo nuostatas užbaigęs daugiabučio namo statybą ir įregistravęs statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, saugo su namo statyba susijusią dokumentaciją ir prižiūri bei atsako už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas bei jo nuosavybei priklausančius butus, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Jei per 1 mėnesį nuo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre dienos namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties, statytojas raštu kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas. Sukūrus daugiabučio namo savininkų bendriją, ar sudarius šių savininkų jungtinės veiklos sutartį, ar paskyrus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, statytojas per 1 mėnesį aktu perduoda jiems su namo statyba susijusius dokumentus ir bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas, pastato laikančiąsias konstrukcijas bei sutvarkytą teritoriją.

41.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sisteminis Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatų aiškinimas, suponuoja išvadą, kad tie statybos (rekonstrukcijos) darbai, kuriais naikinami, keičiami, naujai sukuriami bendrojo naudojimo objektai ar jų dalys (pvz., pagrindinės namo konstrukcijos: išorinės ir laikančiosios sienos, perdangos, stogas ir kt.; bendrosios inžinerinės sistemos), prilyginami daugiabučio namo statybos darbams, su kuriais susiję dokumentai ir jais naujai sukurti (pastatyti) ar pakeisti bendrojo naudojimo objektai, aktu privalo būti perduoti administratoriui.

42.       Apeliantas teigia, kad duomenų, jog mansardinis namo aukštas buvo pastatytas su defektais byloje nebuvo, mansardinis namo aukštas buvo statomas laikantis projektinės dokumentacijos sprendinių, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog už daugiabučio gyvenamojo namo stogo remontą yra atsakingas tik apeliantas, tai yra buvęs statytojas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad šiuos ieškovo argumentus paneigia į bylą atsakovės UAB „Palangos butų ūkis“ pateiktas 2019-03-14 statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas šios nutarties 25 punkte. Minėtame akte konstatuota, kad atliekant mansardos šlaitinio stogo medinės konstrukcijos statybos darbus, nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, kad defektai egzistavo jau mansardinio aukšto statybos metu, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad šie trūkumai atsirado ne kaip natūralaus nusidėvėjimo ar trečiųjų asmenų poveikio pasekmė, o dėl netinkamai atliktų ieškovo organizuotų statybos rangos darbų. Nurodyto apžiūros akto apeliantas neginčijo, nepateikė į bylą jį paneigiančių duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas pagristai juo vadovavosi, priimdamas skundžiamą sprendimą.

43.       Kaip pagristai pažymėjo pirmosios instancijos teismas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane (nurodytas nutarties 22 punkte) buvo numatytos priemonės stogo modernizavimui, tačiau šlaitinio stogo virš ieškovo buto atnaujinimo darbai nebuvo numatyti (Investicijų plano 6 dalies 6.1.3.1 punktas. 4 lentelė). Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai galėjo sąlygoti stogo medinės konstrukcijos (murloto) pažeidimą.

44.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

45.       Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

46.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas neįrodė, kad jis, ieškovas, iki trūkumų pastebėjimo buvo atlikęs jam priklausančių statybos įteisinimo ir išviešinimo funkcijų, kad perdavė atsakovei dokumentaciją, susijusią su jo atliktais statybos darbais, kad jo atlikti darbai neturėjo trūkumų, kad daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai galėjo sąlygoti stogo medinės konstrukcijos (murloto) pažeidimą ir pan. (CPK 178 straipsnis). Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, neturėdama visų dokumentų, nežinodama esminių duomenų apie stogą, jo konstrukciją, konstrukcinių dalių matmenis, medžiagų specifikacijos ir kt., negalėjo ir neturėjo pagrindo ieškovo ūkio būdu statyto mansardos šlaitinio stogo įtraukti į bendrojo naudojimo objektų aprašą bei patikslintą aprašą teikti tvirtinti namo bendraturčiams.

47.       Ieškovas, teigdamas, kad statybos rangos darbai užbaigti 2006 metais, deklaravo apie statybos užbaigimą tik 2018 m. gruodžio 18 d., kai Statybos inspekcija jam išdavė statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Tik 2019 m. sausio 14 d. mansardinis buto, esančio (duomenys neskelbtini), aukštas, 70,13 kv. m., ieškovo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir tik po to ieškovas perdavė visus dokumentus administratorei.

48.       Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantui 2018-12-18 buvo išduotas statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-01-14 tiek mansardinis namo aukštas, tiek buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija įregistruota viešajame nekilnojamojo turto registre, atsakovei perduodant visą su statyba susijusią dokumentaciją. Teigia, kad nors projektinė dokumentacija buvo perduota atsakovei, mansardinis namo aukštas buvo įregistruotas viešajame nekilnojamojo turto registre kaip daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), dalis, atitinkamai padidinant viso daugiabučio gyvenamojo namo naudingąjį plotą, tačiau atsakovė vis vien atsisakė pripažinti šlaitinį stogą bendrojo naudojimo objektu ir patikslinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, ir 2019-03-14 statinio apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo defektus pašalinti buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininką – apeliantą. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, kad, nepaisant to, ar apeliantas būtų įregistravęs viešajame nekilnojamojo turto registre užbaigtą statybą ar nebūtų, teisinės pasekmės būtų tos pačios, tai yra atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, atsisako atlikti stogo defektų šalinimo darbus.

49.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija. Pažymėtina, kad CK 4.84 straipsnio 5 dalis numato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Minėto straipsnio 6 dalis numato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorių civilinė atsakomybė už fiziniams ir juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant administravimo funkcijas, draudžiama civilinės atsakomybės draudimu. CK 4.84 straipsnio 8 dalis numato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. CK 4.245 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administratorius privalo sudaryti turto aprašą, apdrausti turtą nuo vagystės, gaisro ar kitų gaivalinių nelaimių, apdrausti savo civilinę atsakomybę ar kitaip užtikrinti prievolių įvykdymą tik tais atvejais, kai tai nustato įstatymas, administravimą nustatantis aktas ar teismo sprendimas. Ir turtas, ir administratoriaus civilinė atsakomybė draudžiami naudos gavėjo lėšomis, jeigu nenustatyta kitaip. Iš aptarto įstatyminio reglamentavimo teisėjų kolegija turi pagrindo vertinti, kad administratoriui CK 4.242 straipsnyje numatytos pareigos naudos gavėjo atžvilgiu kyla tik to turto, kuris yra įtrauktas į aprašą atžvilgiu, t. y. administruojamo  turto atžvilgiu.

50.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ II skyriaus 3 punkte  numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

51.       Iš aptarto įstatyminio reglamentavimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagristai padarė išvadą, jog pagrindinis daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Pirmosios instancijos teismas nurodė teises aktus, kuriais privalo vadovautis administratorius, todėl teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams pakartotinai jų nenurodo.

52.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo neatlikęs jam priklausančių statybos įteisinimo ir išviešinimo funkcijų, taip pat ne kartą prašytas neperdavė dokumentacijos, susijusios su jo atliktais statybos darbais, ir padarė išvadą, kad akivaizdu, kad administratorė, neturėdama visų dokumentų, nežinodama esminių duomenų apie objektą (šiuo atveju stogą, jo konstrukciją, konstrukcinių dalių matmenis, medžiagų specifikacijos ir kt. duomenų), negalėjo ir neturėjo pagrindo ieškovo ūkio būdu statyto mansardos šlaitinio stogo įtraukti į bendrojo naudojimo objektų aprašą bei patikslintą aprašą teikti tvirtinti namo bendraturčiams. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiomis išvadomis, tuo pačiu pažymi, kad administratoriaus veiksmų teisėtumo šiuo klausimu dalykas, nėra šios bylos dalykas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant konkrečioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti atsakovės veiksmų neteisėtų ta prasme, kad atsakovė po to, kai ieškovui 2018-12-18 buvo išduotas statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-01-14 tiek mansardinis namo aukštas, tiek buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija įregistruota viešajame nekilnojamojo turto registre, bei atsakovei buvo perduota visa su statyba susijusi dokumentaciją, tačiau nesant pripažinta, kad šlaitinis stogas yra bendrojo naudojimo objektas, nesant patikslintam bendrojo naudojimo objektų aprašui, bei atsižvelgus į 2019-03-14 statinio apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo defektus pašalinti buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininką – apeliantą. Kaip minėta ir pažymėtina, kad iš 2019-03-14 statinio apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šlaitinio keramikinių čerpių stogo konstrukcija įrengta nesilaikant šlaitinių stogų įrengimo technologinės kortelės ir galiojančių teisės aktų reikalavimų. T. y., nustatyta, kad trūkumai nulemti statybos trūkumų, o ne natūralaus nusidėvėjimo. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimų argumentais, kad daugiabučio namo gyventojai, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, negali būti įpareigoti pašalinti stogo trūkumus, kurie labiau tikėtina yra nulemti netinkamos statybos, organizuotos ieškovo kaip ūkio subjekto.

53.       Kaip jau minėta, ieškovas ginčo objektą statė ūkio būdu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 dalies 86 punktu, 18 straipsnio 9 dalis teisingai nurodė, kad ieškovas, vykdęs statybą ūkio būdu, prisiėmė tiek statytojo, tiek ir rangovo pareigas bei teises. CK 6.697 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. 

54.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas, kaip statytojas, atlikęs statybos darbus (mansardos rekonstrukciją) ūkio būdu, privalo prisiimti visas statybos rangovo pareigas, taip pat ir atsakomybę, bei kilusią riziką dėl nekokybiškai atliktų darbų ir tokių darbų defektų šalinimo.

55.       CK 6.698 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu). Kaip nurodo apeliantas, statybos metu galiojusi CK 6.698 straipsnio 2 dalies redakcija ((2006-06-22) (nuo 2006-07-14)) numatė, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos.

56.       Kaip nurodo apeliantas, iš byloje esančių statybos projektinių planų matyti, kad statybos darbai buvo pabaigti ir tiek statybos darbų vadovo, tiek statybos techninio prižiūrėtojo patvirtinti 2008 m. spalio mėn., kas reiškia, jog 10 metų garantinis terminas esant paslėptiems defektams baigėsi 2018 m. spalio mėnesį. Pažymėtina, kad ieškovas teigia, kad statybos trūkumus pamatė 2017 metų gegužės mėnesį (ieškovas 2017 m. birželio 1 d. pateikė prašymą atsakovei UAB „Palangos Butų ūkis“ dėl murloto pakeitimo, prašė imtis priemonių, kad būtų pakeistas daugiabučio namo šlaitinio stogo gegnes laikantis murlotas, nes jis yra supuvęs), taigi statybos trūkumus ieškovas pastebėjo nepasibaigus 10 metų garantiniam terminui. Statybos metu galiojusi CK 6.662 straipsnio 4 dalies redakcija ((2006-06-22) (nuo 2006-07-14)) numatė užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.

57.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgus į tai, kad statybos trūkumus ieškovas teigia pastebėjęs nepasibaigus garantiniam terminui, ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei pateikė UAB „Palangos butų ūkis“ 2017-10-19, taigi turėjo galimybę reikšti reikalavimus ir statybos rangos darbus atlikusiam rangovui ar rangovams. Pažymėtina, kad ieškiniui dėl paslėptų statybos darbų trūkumų pareikšti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Kadangi ieškovas teigia, kad statybos trūkumus pamatė 2017 metų gegužės mėnesį, jis iki 2020 metų gegužės mėnesio turi teisę pareikšti reikalavimus dėl 10 metų garantinio termino taikymo esant paslėptiems defektams. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, 2017 m. gegužės mėnesį pastebėjęs paslėptus šlaitinio stogo laikančiosios konstrukcijos trūkumus, vis dar turi teisę pasinaudoti garantiniu terminu ir pareikšti pretenzijas dėl šių defektų atsiradimo kaltiems asmenims, kurie ieškovui atliko minėtos rekonstrukcijos darbus. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

58.       Apeliantas nurodo, kad tai, kad aplinkybės, jog mansardinis namo aukštas buvo įrašytas į bendro naudojimo objektų aprašą (tačiau priskirtas asmeninei buto Nr. (duomenys neskelbtini)  savininkų nuosavybei), mansardinio namo aukšto plotas buvo įtraukiamas skaičiuojant administravimo išlaidas, apelianto mokama administravimo mokesčių dalis, skirta namo išlaikymui, buvo apskaičiuojama imant visą buto Nr. (duomenys neskelbtini) faktinį plotą, atnaujinant (modernizuojant) daugiabutį namą mansardinis aukštas buvo įtrauktas į techninius projektus, patvirtina, jog atsakovė net ir nesant teisinės mansardinio namo aukšto registracijos, faktiniais veiksmais pripažino mansardinio namo aukšto statybas, atsakovei buvo žinomos visos aplinkybės su mansardinio aukšto statyba, todėl faktiškai atsakovė administravo ir daugiabučio gyvenamojo namo šlaitinį stogą, nes toje namo dalyje sutapdinto stogo nebebuvo.

59.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esančiu 2016 m. spalio 6 d. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pranešimu ieškovui nustatyta, kad, vadovaujantis 2015 m. UAB „Domus completa“ parengtu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektu nuo 2016 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buto savininkams V. D. ir jo sutuoktinei už UAB „Palangos butų ūkis“ suteiktas paslaugas yra taikomi mokesčiai pagal faktiškai naudojamą plotą, t. y. 155,75 kv. m.

60.       Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį, apskaičiuojant savininkui priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį, reikšmingas yra savininko turimų (užimamų) patalpų plotas, bet ne tokios aplinkybės, kaip atskiro savininko naudojimasis ar nesinaudojimas bendrosios nuosavybės objektais, jo gaunama ar negaunama nauda dėl bendrojo naudojimo objekto remonto, atnaujinimo ir pan.

61.       Be to, kas minėta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovo naujai pastatytos mansardos ir jos šlaitinio stogo neįtraukimas į bendrojo naudojimo objektų aprašą, nepanaikina fakto, kad atsakovo patalpos yra daugiabutyje ir jis yra šio namo bendraturtis, nes bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklauso tiek bendrojo naudojimo patalpos, tiek ir bendrosios pastato konstrukcijos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagristai sprendė, kad atsakovė, reikalaudama iš ieškovo mokesčių, dėl patalpų, kurios nebuvo teisiškai įregistruotos (įregistruotos tik 2019 m.) ir neįtrauktos į bendrojo naudojimo objektų sąrašą dėl paties ieškovo neveikimo, ir vien dėl to atsakovei kyla pareiga organizuoti statybos defektų – pažeistos daugiabučio namo šlaitinio stogo medinės laikančiosios konstrukcijos (murloto), šalinimo darbus, pripažintini nepagrįstais, kadangi atsakovė ieškovui mokesčius skaičiavo viso daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti, ir prie visų šių išlaidų privalo proporcingai prisidėti visi bendraturčiai, taip pat ir ieškovas.

62.       Apeliantas nurodo, kad jis teisinės galimybės užbaigti statybos darbus ir juos priduoti Statybos infekcijai bei gauti statybos užbaigimo aktą anksčiau negalėjo, nes pagal išduotą statybos leidimą bei projektinę dokumentaciją buvo numatyta, jog mansardinis namo aukštas bus šildomas dujiniu šildymu, o antras namo aukštas (buto Nr. (duomenys neskelbtini) pirmasis aukšta) bus šildomas centralizuotai, dėl ko UAB „Palangos šilumos tinklai“ nedavė pritarimo statybos užbaigimui, nors apeliantas ne kartą kreipėsi, norėdamas užbaigti statybas. Nurodo, kad apeliantas įrengti viengubą šildymą bute negalėjo, nes daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai kategoriškai atsisakė rekonstruoti daugiabučio gyvenamojo namo šildymo inžinerinius tinklus, atjaugiant daugiabučio gyvenamojo namo butą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo centrinio šildymo. Dėl šios priežasties apeliantas negalėjo gauti statybos užbaigimo akto ir įregistruoti daiktinių teisių Nekilnojamojo turto registre. Taip pat akcentuoja, kad tik pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui ir nebereikalaujant UAB „Palangos šilumos tinklai“ pritarimo statybos užbaigimui, apeliantui buvo išduotas statybos užbaigimo aktas ir nuosavybės teisės įregistruotos viešajame nekilnojamojo turto registre. Todėl apeliantas ne įregistruodamas užbaigtų statybos darbų nebuvo nesąžiningas, o tokį apelianto neveikimą sąlygojo objektyvios aplinkybės ir pačių daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų nepritarimas dėl daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos rekonstrukcijos atjungiant butą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo centrinio šildymo.

63.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta ieškovo pareiga deklaruoti mansardos rekonstrukcijos darbų užbaigimą įregistruoti statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, perduoti visus su statyba susijusius dokumentus administratoriui. Kaip pagristai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas manydamas, kad administratorius nepagrįstai atsisako įtraukti jo pastatytą mansardos šlaitinį stogą į bendrojo naudojimo objektų sąrašą, ar manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos kitokiu būdu, galėjo jas ginti jas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ieškovas daugiau kaip 11 metų (nuo jo teigimu statybų užbaigimo momento iki 2017 m. spalio 20 d. kreipimosi į teismą dėl įpareigojimo pašalinti defektus) nesiėmė jokių veiksmų, kad jo naujai pastatytos mansardos rekonstrukcija būtų įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, o stogas virš mansardos būtų pripažintas bendro naudojimo objektu. Ieškovo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo gauti statybos užbaigimo akto ir įregistruoti daiktinių teisių Nekilnojamojo turto registre šiuo konkrečiu atveju nėra esminės, kadangi ieškovas nesinaudojo teise skųsti administratoriaus atsisakymo įtraukti jo pastatytą mansardos šlaitinį stogą į bendrojo naudojimo objektų sąrašą.

64.       Apeliantas taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu jam 2018-12-18 buvo išduotas statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-01-14 tiek mansardinis namo aukštas, tiek buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija įregistruota viešajame nekilnojamojo turto registre atsakovei perduodant visą su statyba susijusią dokumentaciją, tačiau nors mansardinis namo aukštas buvo įregistruotas viešajame nekilnojamojo turto registre kaip daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), dalis, atitinkamai padidinant viso daugiabučio gyvenamojo namo naudingąjį plotą, tačiau atsakovė vis vien atsisakė pripažinti šlaitinį stogą bendrojo naudojimo objektu ir patikslinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, ir 2019-03-14 statinio apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo defektus pašalinti buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininką – apeliantą. Mano, kad tai tik patvirtina, kad teisinė pastato registracija ir dokumentacijos perdavimas atsakovei jokios esminės reikšmės vykdant jai įstatymo numatytas funkcija, neturėjo. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka atsižvelgiant į tai, kas jau išdėstyta, plačiau dėl apelianto argumentų nepasisako, nes iš esmės sutinka su teismo išvadomis.

Dėl procesinės bylos baigties.

65.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantas nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti iš esmės pritariant teismo padarytoms išvadoms ir priimtam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

67.       Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė UAB „Palangos butų ūkis“ ir tretieji asmenys V. Ž., T. A. P., A. S., E. K., Ž. D., A. N., R. P. pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Palangos butų ūkis“ pateikė į bylą 600 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovės naudai iš ieškovo V. D.. Tretieji asmenys pateikė 680 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl šios išlaidos (kiekvienam trečiajam asmeniui po 97,14 Eur) priteistinos tretiesiems asmenims  iš ieškovo V. D..

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Palangos butų ūkis“ (į. k. 152429379) iš ieškovo V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisi tretiesiems asmenims V. Ž., T. A. P., A. S., E. K., Ž. D., A. N., R. P. iš ieškovo V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 680,00 (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, kiekvienam trečiajam asmeniui po 97,14 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 14 ct).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Teisėjai        Lina Muchtarovienė

                                                                                                         Birutė Simonaitienė

                                                                                                         Vilija Valantienė