VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,
sekretoriaujant Deimenai Krasauskaitei,
dalyvaujant ieškovės atsakovei Gedai Girdvainytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei asociacijai Savičiaus gatvės bendruomenei dėl netinkamai panaudotų valstybės biudžeto lėšų grąžinimo ir palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės asociacijos Savičiaus gatvės bendruomenės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai 2824,44 Eur netinkamai panaudotų valstybės biudžeto lėšų ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodo, kad tarp šalių 2019-08-28 buvo sudaryta valstybės biudžeto lėšų naudojimo projektui Vilniaus miesto savivaldybėje įgyvendinti pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017-2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ sutartis Nr. A291-1521/19 (toliau – sutartis). Teisės aktų nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko vidaus auditą, 2021-02-18 audito ataskaitoje nustatyta, jog atsakovė netinkamai panaudojo 2824,44 Eur valstybės biudžeto lėšų. Ieškovė pateikė atsakovei 2021-04-12 raštą dėl lėšų grąžinimo, tačiau atsakovė lėšų negrąžino ir šį raštą apskundė vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Komisija 2021-06-10 sprendimu atsakovės skundą atmetė, sprendė, jog atsakovė dalį lėšų panaudojo netinkamai ir reikalavimas grąžinti 2824,44 Eur sumą yra pagrįstas. Atsakovė pažeidė plano, kurio įgyvendinimui sudaryta šalių sutartis, aprašą, nes 2824,44 Eur lėšas išleido ne pagali paskirtį. Netinkamai naudojant lėšas buvo apmokėta 119,79 Eur už vaizdo, garso ir duomenų kaupimo įrangos administravimą, 100 Eur už informacinių leidinių parengimą ir spausdinimą, 900 Eur už vaizdo, garso ir duomenų kaupimo įrangą ir jos sumontavimą, 68,97 Eur už informacinės lentelės parengimą, 635,68 Eur už patalpų nuomą su vaišėmis bendruomenės susirinkimui, 1000 Eur už Savičiaus gatvės eismo organizavimo tvarkos, eismo saugumo audito parengimą. Atsakovė prekes ir paslaugas įsigijo pagal sąskaitas iš susijusio asmens UAB „Tvari inžinerija“, šiuos asmenis sieja tas pats vienasmenis valdymo organas, asociacijos pirmininkė ir UAB „Tvari inžinerija“ vadovė, tačiau pagal sutarties 5.3 punktą, atsakovei taikomas LR viešųjų pirkimu įstatymas, kuris draudžia pirkti iš susijusių asmenų, t. y. atsakovė negalėjo naudoti biudžeto lėšų perkant iš UAB „Tvari inžinerija“. 1000 Eur kainavęs auditas, nors ir atsakovės nurodyta, jog buvo atliktas UAB „Tvari inžinerija“, tačiau faktiškai ši įmonė audito neatliko, auditas buvo atliktas kitos įmonės, nevisi pirkimai pagrįsti sutartimis ir buhalterinės apskaitos dokumentais. Audito ataskaita yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią.
Atsakovė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad audito ataskaita nėra didesnę įrodomąją gali turintis rašytinis įrodymas, auditą atliko pati ieškovė. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2021-06-10 sprendimas yra nereikšmingas šiai bylai, kadangi komisija neturi kompetencijos spręsti šalių ginčą, dėl to komisijos sprendimo neskundė, pagal šalių sutarties 4.5 punktą ginčai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Sutarties sudėtinėmis dalimis laikytina 2019-07-15 sąmata pateikta paraiškos teikimo etape. Atsakovė 2019-07-15 paraiškos teikimo etape pateikė sąmatą, jos paraiškai buvo pritarta, dėl to sudaryta sutartis. Sąmata yra antras sutarties priedas. Ieškovė kvestionuoja panaudotų lėšų tikslingumą, nors lėšų panaudojimas nurodytas sutarties antrame priede, yra sutarties dalis ir atsakovės įsipareigojimas vykdant sutartį. UAB „Tvari inžinerija“ dalyvavo atliekant eismo saugumo auditą, prie audito rengimo prisidėjo ir kiti asmenys, tačiau sutartis nedraudžia pasitelkti kelis asmenis atliekant auditą pagal šalių sutartį. Atsakovės pateiktą tarpinę ir galutinę sutarties vykdymo ataskaitą ieškovė priėmė ir patvirtino, jokių pastabų nereiškė. Ieškovė konsultaciniuose mokymuose atsakovei nurodė, jog dėl glaustų terminų gali būti nesilaikoma viešųjų pirkimo procedūrų. Ieškovė ieškinyje cituoja neaktualią LR viešųjų pirkimų įstatymo redakciją ir šis įstatymas negali būti taikomas šalims, kadangi atsakovė nėra valstybinė įmonė. Pagal sutarties 9, 10, 10.1 punktus lėšų grąžinimas galimas tik sutarties nutraukimo atveju, tačiau sutartis nėra nutraukta, bet yra įvykdyta. Ieškovė turėjo pakankamai informacijos sutarties vykdymo metu apie tai kaip vykdoma sutartis, tačiau pretenzijų nereiškė, sutarties kitaip vykdyti neprašė, pretenziją pareiškė tik po daugiau nei vienerių metų po sutarties įvykdymo.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsakovės atstovė į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta atsakovės atstovei nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas.
Teismas nustatė, kad tarp šalių 2019-08-28 buvo sudaryta valstybės biudžeto lėšų naudojimo projektui Vilniaus miesto savivaldybėje įgyvendinti pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017-2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ sutartis Nr. A291-1521/19. Sutartimi ieškovė įsipareigojo išmokėti 3500 Eur biudžeto lėšų atsakovei (sutarties 3 p.), ir įgyja teises tikrinti ar atsakovė tinkamai vykdo sutartį (sutarties 4.1 p.), išieškoti iš atsakovės netinkamai panaudotas lėšas (sutarties 4.5 p.), o atsakovė įsipareigojo gautas lėšas naudoti pagal tikslinę paskirtį sutartyje nustatyta tvarka, vadovaudamasi išlaidų sąmata (sutarties 5.1 p.), užtikrinti, kad projekto išlaidos, būtinos projektui vykdyti, būtų pagrįstos projekto įgyvendinimo eiga, išlaidų pobūdžiu ir kiekiu (sutarties 5.2 p.), atliekant pirkimus gautomis biudžeto lėšomis, laikytis taisyklių taikomų perkančioms organizacijoms, vadovautis LR viešųjų pirkimų įstatymu (sutarties 5.3 p.), apie sutarties vykdymą, biudžeto lėšų naudojimą teikti ataskaitas (sutarties 5.5 p.), pateikti įrodymus apie sutarties įvykdymą (sutarties 5.5.1.5), sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip naudojamos biudžeto lėšos, pateikti visus dokumentus ir duomenis, susijusius su sutarties vykdymu ir lėšų naudojimu (sutarties 5.11 p.), ieškovės nustatytais terminais grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas valstybės biudžeto lėšas taip pat grąžinti lėšas nepanaudotas iki gruodžio 31 d. (sutarties 5.12 p.).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos centralizuotas vidaus audito skyrius 2021-02-18 vidaus audito ataskaitoje Nr. A89-143/21(3.12.1-AD3) (ataskaitos 8-9 lapai) nustatė, kad atsakovė netinkamai panaudojo 2824,44 Eur biudžeto lėšų. Netinkamai naudojant lėšas buvo apmokėta 1000 Eur už Savičiaus gatvės eismo organizavimo tvarkos, eismo saugumo audito parengimą, nes buvo pažeista sutarties vykdymo terminai, t. y. įvykdyti sutartį iki gruodžio 31 d. (sutarties 5.7 p.) ir atsakovė pažeidę pareigą iki gruodžio 31 d. nepanaudotas lėšas grąžinti (sutarties 5.12 p.). Auditą atliko kita įmonė UAB „Inžinerinis projektavimas“ negu kuriai atsakovė išmokėjo 1000 Eur. Pirkimai už 119,79 Eur vaizdo, garso ir duomenų kaupimo įrangos administravimą ir už 635,68 Eur patalpų nuomą su vaišėmis bendruomenės susirinkimui ir pirmiau nurodyto audito yra nepagrįsti sutartimis. Pirkimas už 900 Eur vaizdo, garso ir duomenų kaupimo įrangą ir jos sumontavimą nėra tinkamai pagrįstas, buhalterinės apskaitos dokumentu, nėra įmanoma nustatyti ar pirkimas viršija leistinus dydžius ilgalaikiam turtui įsigyti, nes nepagrįsta ilgalaikio turto įrangos kaina. Atsakovė ataskaitoje nurodė, kad sueigų buvo trys, tačiau sąmatoje nurodytos dvi, o buhalterinės apskaitos dokumentas išrašytas už vieną sueigą ir didesnei sumai negu sąmatoje. Visa prašoma priteisti 2824,44 Eur suma buvo išmokėta susijusiam asmeniui, atsakovės darbuotoja (pirmininkė) atliko pirkimus iš UAB „Inžinerinis projektavimas“, kurios vadovė yra tas pas asmuo, perkančios organizacijos atsakovės pirmininkė. Abiejų įmonių registruota buveinė sutampa.
Ieškovė 2021-04-22 sprendimu dėl lėšų grąžinimo Nr. A51-31723/21(3.3.2.1E-AD24) pareikalavo, kad atsakovė grąžintų netinkamai panaudotas 2824,44 Eur lėšas. Atsakovė tokį ieškovės sprendimą apskundė administracinių bylų teisenos tvarka, Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2021-06-10 sprendimu Nr. 21R-444(AG-375/05-2021) skundą atmetė, sprendime konstatavo jog 2824,44 Eur išlaidos negali būti laikomos patirto tinkamai vykdant projekto sutartyje nustatytus įsipareigojimus, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai pareikalavo pareiškėjos jas grąžinti. Sprendime nurodyta, jog visos 2824,44 Eur biudžeto lėšos panaudotos netinkamai, jas išmokant susijusiam asmeniui ir dalis pirkimų nepagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais, sutartimis.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Teismas sutinka su ieškovės motyvu, jog Vyriausiosios administracinių ginčų komisija 2021-04-22 sprendimu nustatė faktus, kurie yra prejudiciniai šioje byloje ir nesutinka su atsakovės motyvu, jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija neturi kompetencijos nustatyti ginčijamas aplinkybes. Nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai, CPK 182 straipsnio 2 dalis). Atsakovė Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2021-04-22 sprendimo priimto administracinėje byloje neskundė, neprašė proceso nutraukti, sprendimas yra įsiteisėjęs, dėl to yra pagrindas vadovautis pirmiau nurodytame sprendime nustatytomis aplinkybėmis.
Teismas sutinka su ieškovės motyvu, jog net jeigu ir aplinkybės nebūtų konstatuotos administracinėje byloje, ieškovės dėstomas aplinkybes pagrindžia oficialus rašytinis įrodymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos centralizuoto vidaus audito skyriaus 2021-02-18 vidaus audito ataskaita, turintis didesnę įrodomąją galią ir nesutinka su atsakovės motyvu, kad minėta audito ataskaita nepagrįsta. Remiantis teismų praktika ginčuose dėl biudžeto lėšų panaudojimo, audito ataskaitos laikytinos oficialiais rašytiniais įrodymais. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiu (lot. prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2006; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-594-619/2019, 28 pastraipa). Esant oficialiam rašytiniam įrodymui atsakovei tenka pareiga paneigti ieškovės pateiktuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-594-619/2019, 29 pastraipa), tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad prašoma priteisti valstybės lėšų suma panaudota sutartyje nustatyta tvarka.
Atsakovė pateikė du priedus, išrašus iš elektroninės ataskaitų sistemos, kurioje matyti, jog atsakovė pateikė ieškovei ataskaitas apie sutarties įvykdymą ir ieškovė atliko žymėjimą, jog ataskaitos priimtos. Teismas nesutinka su atsakovės motyvu, jog ieškovės delsimas, kreipimasis į teismą daugiau nei po vienerių metų, pretenzijos nepareiškimas sutarties vykdymo metu ir ataskaitų priėmimas kaip nors galėtų patvirtinti, kad sutartis įvykdyta tinkamai ir biudžeto lėšos panaudotos tinkamai. Ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimui teisme nėra praleistas, dėl to ieškovės delsimas nėra pagrindas atmesti jos ieškinį. Įstatyme nustatyta, jog kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita, jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio dokumento grąžinti, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą (CK 6.65 straipsnio 1 ir 3 dalys). Aplinkybė, jog ieškovė priėmė atsakovės pateiktas ataskaitas nėra laikytina pakvitavimu apie prievolės įvykdymą. Teismas taip pat nesutinka su atsakovės pasiūlytu sutarties aiškinimu, jog pagal sutarties 9, 10, 10.1 punktus biudžeto lėšos grąžinti kyla pareiga tik sutarties nutraukimo atveju ir nutraukti įvykdytos sutarties negalima. Sutarties nutraukimas yra papildoma pažeistų teisių gynimo priemonė. Sutarties 5.12 p. nurodyta atsakovės pareiga grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas lėšas.
Teismas sutinka su ieškovės motyvu, jog pagal sutartį biudžeto lėšas buvo draudžiama naudoti atliekant pirkimus iš susijusių asmenų ir nesutinka su atsakovės motyvais, jog jai negali būti taikomas LR viešųjų pirkimų įstatymas, nes ji nėra valstybės įmonė, o jei ir būtų taikomas, ieškovė cituoja neaktualią įstatymo redakciją. Šalys turi teisę sutartimi suderinti tarpusavio teises ir pareigas, o sutartį įforminant gali būti naudojamos nuorodos į kitus aktus. Šalys gali nukopijuoti įstatymo normas į sutartį, arba sutartyje padaryti nuorodą į įstatymą, kurios nuostatas norėtų laikyti sutarties sąlygomis net jei ir įstatymo taikymo sritys šalių pagal bendrą taisyklę neapima. Sutarties 5.3 punkte, nurodyta, jog atsakovei taikomos LR viešųjų pirkimų įstatymas ir atsakovė laikoma perkančia organizacija. Pagal LR viešųjų pirkimų įstatymą, perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu: jis pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jeigu į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms (LR viešųjų pirkimų įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pirkimuose kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, pirkimo iniciatoriai, Komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu (LR viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Atsakovės vienasmenis valdymo organas pirmininkė ir UAB „Tvari inžinerija“ vienasmenis valdymo organas vadovė yra vienas asmuo, t. y. perkančios organizacijos darbuotoja (pirmininkė) galėjo daryti įtaką pirkimo rezultatams, t. y. pati nusprendė iš kurio asmens pirkti naudojant biudžeto lėšas ir turėjo asmeninį suinteresuotumą naudojant biudžeto lėšas pirkti iš juridinio asmens, kurio vadovė yra pati, tačiau pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį, toks biudžeto lėšų panaudojimas yra laikomas netinkamu lėšų panaudojimu (sutarties 5.3 p.). Pagal sutarties sąlygas, atsakovė turi pareigą grąžinti netinkamai panaudotas biudžeto lėšas (sutarties 5.12). Tokia išvada darytina atlikus pirmiau nurodytos sutarties ir LR viešųjų pirkimų įstatymo analizę (LR viešųjų pirkimų įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nenuginčijo šios aplinkybės dėl interesų konflikto, biudžeto lėšos nebuvo skirtos naudoti pirkimams iš susijusio asmens, dėl to yra pagrindas ieškinį tenkinti ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 2824,44 Eur netinkamai panaudotas biudžeto lėšas.
Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, tai yra jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (pagrindinę skolą) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Šalys neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo 64 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, dėl to ši suma valstybės naudai priteistina iš atsakovės.
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš atsakovės asociacijos Savičiaus gatvės bendruomenės (juridinio asmens kodas 305120387) atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) naudai 2824,44 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus ir keturiasdešimt keturis euro centus) netinkamai panaudotų valstybės biudžeto lėšų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 2824,44 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės asociacijos Savičiaus gatvės bendruomenės (juridinio asmens kodas 305120387), valstybei 64 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaita, įmokos kodas 5662. Sumokėjus žyminį mokestį, kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Seikalis