Administracinė byla Nr. eA-701-492/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08349-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 16.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bogruva“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bogruva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Via Lietuva“, ankstesnis pavadinimas – Lietuvos automobilių kelių direkcija), dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Bogruva“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija) 2023 m. liepos 19 d. atsakymą Nr. 2ZP-646 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Susisiekimo ministeriją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. birželio 15 d. prašymą.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. 2023 m. kovo 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 189 (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 189) „Dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius procedūros pradžios“ (toliau – ir Specialusis planas), kuriuo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Šis projektas iš esmės pažeidžia Bendrovės teises ir interesus dėl vykdomos komercinės-ūkinės veiklos. Bendrovė su B. O. ir K. O. yra sudariusi nuomos sutartį dėl dviejų žemės sklypų, t. y. žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kurie pagal nuomos sutartį su juose esančiais statiniais yra išnuomoti Bendrovei. Minėtuose žemės sklypuose yra pareiškėjo kavinė-baras „Armėnija“ su moteliu bei sunkiasvorių automobilių aikštelė, kuriuose Bendrovė vykdo komercinę-ūkinę veiklą. Tiesiant naują kelią ir vykdant projektinius darbus, didelė dalis šių žemės sklypų yra planuojama perduoti visuomenės poreikiams.
2.2. Pareiškėjas nekelia klausimų dėl dalies žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau pažymi, kad tokiu projektu yra žlugdoma Bendrovės veikla. Minėtuose žemės sklypuose, kuriuose Bendrovė vykdo komercinę veiklą, yra suformuota nuovaža (A5 kelio kairė pusė 18,2 km), tačiau pagal naująjį projektą ši nuovaža į (duomenys neskelbtini) bus naikinama bei bus pastatyta triukšmo užtvara, kuri paslėps pačius statinius. Apie tokį projektą pareiškėjas sužinojo atsitiktinai, jam nebuvo leista susipažinti su projektu, nepranešta apie jo svarstymą. Su kitomis įmonėmis buvo derinami plano sprendiniai, t. y. nuovažų klausimai, tačiau su Bendrovės direktoriumi ir žemės sklypų savininkais K. ir B. O. nebuvo derinti jokie klausimai. Pareiškėjo įsitikinimu, panaikinus minėtą nuovažą bus iš esmės pažeistos ne tik jo teisės ir teisėti interesai, bet ir kitų asmenų, t. y. gyventojų, kurie naudojasi šia nuovaža, interesai.
2.3. Triukšmo slopinimo sienos yra statomos tik ten, kur yra gyventojų, šiuo atveju minėtoje teritorijoje yra tik pareiškėjo naudojami statiniai, gyventojai gyvena už kelių kilometrų, todėl nėra pagrindo riboti statinių matomumą nuo pagrindinės magistralės. Tokiu būdu Bendrovės veikla bus visiškai sužlugdyta, nes būtent sunkiasvoriai automobiliai, važiuojantys šia automagistrale, sustoja aikštelėje, vairuotojai naudojasi motelio, kavinės-baro paslaugomis. Taip pat nedideliu atstumu nuo pareiškėjo naudojamų pastatų yra įsukimas į Kauną bei Alytų, todėl šioje vietoje neįmanoma išvystyti maksimalaus 130 km/h greičio, tuo labiau, kad Garliavos miestas yra už 3 kilometrų nuo minėtų žemės sklypų. Skundžiamame Rašte atsakovas šių aplinkybių netyrė ir sprendė, kad nuovaža, kuria yra patenkama į pareiškėjo teritoriją, turi būti naikinama nurodant, kad į teritoriją galima bus patekti jungiamojo kelio trasa, tačiau šiuo atveju lieka neišspręstas klausimas, t. y. kaip ir kokiu būdu į teritoriją pateks sunkiasvoriai automobiliai ir kokiu būdu galės įsukti į pagrindinį kelią.
2.4. Pareiškėjo įsitikinimu, Rašte nėra nurodyta, kas nustatė ir kada buvo nustatytas triukšmo lygis gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, kadangi aplink Bendrovės naudojamus žemės sklypus gyvenamųjų namų praktiškai nėra, todėl Bendrovės veiklai triukšmo lygis nedaro jokių neigiamų padarinių, priešingai, įrengus triukšmo užtvarą bus patiriami dideli nuostoliai. Bendrovė turi ir kreditorinių įsipareigojimų, todėl negalės jų įvykdyti, todėl bus paskelbtas bankrotas.
3. Atsakovas Susisiekimo ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. Pareiškėjas jokiais pagrindais nevaldo ginčo žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), kurių dalys pagal Specialiojo plano sprendinius numatomos paimti. Šie sklypai priklauso kitiems fiziniams asmenims. Pastatas, kuriame įsikūrusi skunde minima kavinė, nuosavybės teise taip pat priklauso kitiems asmenims. Šiuo atveju pareiškėjas nuomos pagrindu valdo tik dalį negyvenamųjų patalpų.
4.2. Šiuo atveju, numatoma paimti tik 0,1262 ha ir 0,0117 ha dydžio dalis iš ginčo žemės sklypų (apie trylika arų). Didžioji dalis žemės lieka naudotis. Be to, visuomenės poreikiams nėra imama ir sunkiasvorių automobilių aikštelė bei pastatas, kuriame įsikūrusi kavinė ir motelis, todėl didelės įtakos pareiškėjo verslui žemės sklypų dalies paėmimas neturės. Ministerijos organizuojamas magistralinio kelio A5 rekonstrukcijos projektas iš esmės nepakenks pareiškėjo komercinei veiklai ir tikrai nesukels bankroto ar didelių nuostolių. Pagal Specialiojo plano sprendinius patekimas į ginčo žemės sklypus bei kavinės kompleksą bus užtikrintas iš lygiagrečiai esamo magistralinio kelio A5 suprojektuoto jungiamojo kelio bei per žiedinę sankryžą. Nuovažų kiekis iš jungiamojo kelio – neribojamas. Triukšmo sienelės parametrai (tarp jų vieta, aukštis bei permatomumas) bus tikslinami projektavimo metu ir bus atsižvelgiama į komercinį ginčo vietos pobūdį.
4.3. Esamų tiesioginių nuovažų į žemės sklypus bei apsisukimų panaikinimas skirtas magistralinį kelią A5 pertvarkyti pagal AM (automagistralės) kelio kategorijos reikalavimus, nustatytus Kelių techninio reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – ir KTR 2008). KTR 2008 nustato techninius reikalavimus keliams taip pat ir nuovažoms pagal atitinkamą kelio kategoriją. KTR 2008 163 punkte nustatoma, kad magistraliniuose AM ir I kategorijos keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5000 metrų. Nuovažos AM ir I kategorijos magistraliniuose keliuose turi būti su dešinio posūkio lėtėjimo ir greitėjimo juostomis. KTR 2008 169 punkte nurodoma, kad kai nėra galimybės įvykdyti 163-166 punktų reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus. Po rekonstrukcijos magistraliniame kelyje A5 panaikinus nesaugias nuovažas leistinas greitis bus padidintas iki 130/110 km/h. Šiuo metu jis esamame ruože yra 70-90 km/h.
4.4. Pareiškėjas klaidingai skaičiuoja atstumą nuo kavinės iki naujos planuojamos nuovažos, teigdamas, kad panaikinus nuovažą ir padarius ją už 5 km bus kur kas sudėtingiau išvykti, parvykti, negana to, asmenys neturės galimybės atvykti nei į kavinę barą, nei į motelį ar transporto priemonių stovėjimo aikštelę. Iš tiesų, po rekonstrukcijos nuovaža iš magistralinio kelio į planuojamą jungiamąjį kelią bus ne už 5 km, bet maždaug už 0,8 km nuo dabartinės naikinamos nuovažos ties kavine. Taigi, viso atvykstantiems ir grįžtantiems automobiliu papildomai reikės įveikti apie 1,6 km atstumą. Tai nėra didelis atstumas atsižvelgus su magistraliniame kelyje A5 planuojamą važiavimo greitį.
4.5. Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, parengtas pagal galiojančio Specialiojo plano sprendinius ir išanalizavus visus pareiškėjo motyvus. Informacija apie prašyme keliamus klausimus buvo suteikta ir žodžiu. Dėl naikinamos tiesioginės nuovažos į ginčo žemės sklypus, atsakyme vadovaujamasi Specialiuoju planu, nurodoma, kur su juo galima susipažinti. Nurodoma, kad patekimas į ginčo sklypus bus galimas tik jungiamaisiais keliais, kaip nustato KTR 2008 169 punktas. Tiesioginių nuovažų naikinimas yra esminis Specialiojo plano sprendinys, kuriuo atskiriami tranzitinio ir vietinio eismo srautai. Tiesioginių nuovažų iš magistralinio kelio neteks visi toje kelio pusėje reziduojantys fiziniai ir juridiniai asmenys, todėl pareiškėjui nebuvo galima taikyti jokių išimčių.
4.6. Pareiškėjo kavinė ir sunkiasvorių automobilių stovėjimo aikštelė buvo ir bus reikalinga šioje vietoje prie magistralinio kelio. Susisiekimo ministerija nesiekia sutrikdyti pareiškėjo komercinės veiklos. Dėl triukšmo užtvaros skundžiamame Rašte pareiškėjui paaiškinta konkrečiai bei remiantis teisės aktais. Be to, Specialiojo plano aiškinamajame rašte dėl triukšmo užtvarų, kaip buvo apskaičiuotas triukšmas ir kodėl nuspręsta jas suplanuoti šioje vietoje, detaliau reglamentuota aštuntame skirsnyje „Visuomenės sveikata“. Dar daugiau, triukšmo užtvarų sprendiniai bus tikslinami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ir (ar) statybos techninio projekto rengimo metu, įvertinus tuo metu Nekilnojamojo turto registre nurodytus aktualius pastatų paskirties duomenis. Triukšmo sienelių aukštis bei medžiagiškumas bus patvirtinti vėlesniame etape.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Via Lietuva“ atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad skunde minimas verslo objektas yra prie kairėje kelio pusėje suplanuoto jungiamojo kelio, kuris prasideda ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba (ties 16,7 km) ir tęsiasi iki magistralinio kelio viaduko virš geležinkelio ties (duomenys neskelbtini) (ties 22,3 km). Patekimas į verslo objektą numatomas nuo jungiamojo kelio (apie 18,10-18,20 km). Patekimas į jungiamąjį kelią nuo magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai numatomas 17,4 km (per žiedą), kas sudarys papildomus 1,6 km. Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą nuo skirtingų lygių sankryžos su krašto keliu Nr. 130 iki Prienų rajono ribos reikia skubiai rekonstruoti, kadangi ankstesnės rekonstrukcijos kelio ruože metu abipus šio kelio ruožo nebuvo įrengta pakankamai jungiamųjų kelių vietiniam eismui arba jie šiuo metu jau per siauri, nepastatyta (rekonstruota) pakankamai skirtingo lygio sankryžų ir kitų kelio statinių. Dėl to, nepanaikinus dažnų tiesioginių nuovažų nuo magistralinio kelio į aplinkines teritorijas, nepavyko pasiekti, kad ruožas nuo Garliavos iki Mauručių atitiktų visus automagistralėms keliamus reikalavimus (jame ribojamas maksimalus leistinas greitis). Minėtame valstybei svarbaus projekto specialiojo teritorijų planavimo dokumente patekimas į skunde minimus statinius (kaip ir prie kitų prie šio kelio ruožo esančių verslo objektų) numatytas jungiamaisiais keliais.
7. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo verslo interesai negali būti iškeliami aukščiau už visos šalies, taip pat užsienio vairuotojų lūkesčius naudotis saugesniu magistralinio kelio ruožu. Valstybinės reikšmės kelių priežiūra ir plėtra yra visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, atlikdama savo funkcijas, yra pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Triukšmo sienutė paklausime minimoje vietoje numatyta dėl paties verslo objekto (motelis ir kavinė) bei už jo esančio gyvenamojo namo, kaip kad numato teisės aktai, reglamentuojantys gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų ir jų aplinkos apsaugą nuo transporto priemonių keliamo triukšmo. Nors nuogąstaujama, kad dėl triukšmo sienutės bus pasekmių verslui, tačiau triukšmo sienutė ties verslo objektais gali būti parinkta ir iš skaidrios medžiagos. Be to, triukšmo modeliavimo rezultatai buvo atlikti Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo metu atliekant Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atranką (SPAV), kurios medžiaga nustatyta tvarka viešai paskelbta Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (TPDRIS).
8. Akcinės bendrovės „Via Lietuva“ teigimu, gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos apsaugą nuo aplinkos triukšmo reglamentuoja Triukšmo valdymo įstatymas ir Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Žmogaus sveikatai svarbūs ir teisiškai nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai taikomi ne tik gyvenamųjų pastatų apsaugai, bet ir visuomeninės paskirties pastatams, priskiriamiems viešbučių ir maitinimo pastatams. Pagal Registrų centro informaciją, kavinė – baras „Armėnija“ su moteliu yra priskiriama pastarajam pastatų pogrupiui. Planuojama triukšmo užtvarų sistema prisidės prie sveikesnės ir kokybiškesnės visuomeninės paskirties aplinkos sukūrimo. Esamoje situacijoje kavinė ir jos aplinka, kaip apibrėžiama higienos normoje, yra viršnorminio aplinkos triukšmo zonoje. Tai patvirtina strateginiai pagrindinių kelių triukšmo žemėlapiai viešai skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale. Triukšmo užtvarų sistema, kuri apsaugos tiek gyvenamąją aplinką, tiek ir kavinės aplinką nuo kelių eismo sukeliamo triukšmo, priešingai, negu nuogąstauja verslo atstovai, reikšmingai pagerins verslo objekto aplinkos kokybę, prisidės užtikrinant žmogaus sveikatai palankias sąlygas tiek objekto darbuotojams, tiek lankytojams.
II.
9. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
10. Teismas nustatė šias aplinkybes
10.1. Uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“, vadovaudamasi 2020 m. balandžio 23 d. Kelių direkcijos ir UAB „Kelprojektas“ sudaryta Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano parengimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimo ir įgyvendinimo paslaugų viešojo pirkimo sutartimi Nr. 1F-65, rengia žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą.
10.2. Pareiškėjas 2017 m. sausio 2 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią nuomotojas K. O., vadovaudamasis šalių susitarimu, perdavė nuomininkui UAB „Bogruva“, nuomos teise naudotis 7325,78 kv. m (viešbutis – 400 kv.m., kavinė – baras – 125,78 kv.m. ir TIR stovėjimo aikštelė – 6800 kv.m.) bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuomotojui priklausančias nuosavybės teise. B. O. ir K. O. nuosavybes teise priklauso du žemės sklypai: (duomenys neskelbtini), kurie pagal nuomos sutartį su juose esančiais statiniais yra išnormuoti UAB „Bogruva“. Dalis šių sklypų yra planuojama paimti visuomenės poreikiams.
10.3. 2023 m. kovo 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 189 „Dėl magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendimus procedūros pradžios“, kuriuo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
10.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su projekto sąlygomis, 2023 m. birželio 15 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano parengimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimo ir įgyvendinimo, kuriuo prašė imtis priemonių, jog nuovaža į (duomenys neskelbtini) g. nebūtų panaikinta ir šioje vietoje triukšmo užtvara nebūtų įrengta. Atsakovas Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2023 m. birželio 15 d. prašymą.
11. Teismas nustatė, kad su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 854 ir su Susisiekimo ministerijos 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3-565 „Dėl Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“ visuomenė buvo tinkamai supažindinta ir informuota, todėl atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, jog jam nebuvo leista susipažinti su Specialiuoju planu bei nepranešta apie jo svarstymą. Teismo įsitikinimu, nuo tada, kai pareiškėjas sudarė sutartį su K. O. dėl dalies žemės sklypų ir juose esančių statinių (aikštelės ir kavinės su moteliu) nuomos t. y. 2017 m. sausio 2 d., pareiškėjas būdamas rūpestingas ir apdairus bei tinkamai rūpindamasis savo interesais turėjo galimybę domėtis apie planuojamus pakeitimus jo kaimynystėje. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, jog Specialaus plano sprendiniai ir numatomi pakeitimai buvo svarstyti ne viešai, t. y. ne pagal teisės aktuose (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, TPĮ) 35 straipsnio 2 dalis) nustatytą tvarką, todėl pareiškėjas galėjo teikti pasiūlymus ir / ar pastabas viešo susirinkimo metu, tačiau jų neteikė. Teismas pažymėjo, kad jei pareiškėjas būtų teikęs tam tikrus pasiūlymus ir / ar pastabas (kaip pvz. dėl būtinumo palikti nuovažą į žemės sklypą ir pan.), planų rengėjas ir / ar organizatorius būtų privalėję jo pastabas svarstyti, t. y. sutikti arba nesutikti su jo pasiūlymais ir / ar pastabomis, pateikti motyvuotą išvadą šiuo klausimu. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, nepasinaudojęs Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka teikti pasiūlymus bei praleidęs numatytus terminus, prarado teisę dalyvauti Specialiojo plano rengimo procese dėl savo neveikimo.
12. Teismas nurodė, kad atitinkamai vėliau pagal procedūrą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 1893 patvirtinto Specialųjį planą, ko pasekoje buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (Lietuvos Respublikos žemės paėmimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis) pagal jo sprendinius, įskaitant ir fizinių asmenų (K. O. ir B. O.) bendra nuosavybės teise valdomų žemės sklypų atžvilgiu (visuomenės poreikiams nėra imama sunkiasvorių automobilių aikštelė bei pastatas, kuriame įsikūrusi pareiškėjos kavinė ir motelis). Specialusis planas paskelbtas teritorijų planavimo dokumentų registre, dokumento registracijos Nr. T00089004. Su Specialiojo plano sprendiniais suinteresuotiems asmenims sudaryta galimybė susipažinti teisės aktų registre bei Susisiekimo ministerijos tinklalapyje (https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/magistralinio-kelio-a5-kaunasmarijampole suvalkai ruozo-nuo-sankryzos-su-krasto-keliu-nr-130-kaunas-prienai-alytus-ikikauno-rajono-savivaldybes teritorijos-ribos-specialusis-planas-1).
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjui Rašte paaiškinta, jog patekimas į minėtus žemės sklypus po kelio ruožo rekonstrukcijos bus galimas tik jungiamaisiais keliais laikantis KTR 2008 169 punkte įtvirtinto reguliavimo. Kaip matyti, tokie pakeitimai priimti siekiant užtikrinti esminius eismo ir visuomenės saugumo reikalavimus. Specialiojo plano aiškinamojo rašto 23 punkte taip pat nurodyta, kad saugaus eismo sąlygoms užtikrinti taip pat būtina sumažinti kairėje pusėje (kur yra pareiškėjos kavinė, motelis ir aikštelė) esančių nuovažų ir sankryžų skaičių, greta jungiamojo kelio įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką, o siekiant pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kairėje pusėje reikia įrengti triukšmą mažinančias priemones, užtikrinančias Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimus. Teismas akcentavo, jog valstybinės reikšmės kelių priežiūra ir plėtra yra visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, atlikdama savo funkcijas, yra pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įpareigota užtikrinti ir tenkinti, todėl pareiškėjo interesai (verslas) negali būti aukščiau visuomenės saugumo ir jos interesų.
14. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nauja nuovaža bus padaryta tik už 5 km, todėl asmenys neturės galimybės atvykti nei į kavinę barą, nei į motelį ar transporto priemonių stovėjimo aikštelę. Teismas nustatė, kad patekimas į pareiškėjo žemės sklypą ir juose esančius statinius yra numatomas nuo jungiamojo kelio (apie 18,10-18,20 km) ir patekimas į jungiamąjį kelią nuo magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai numatomas 17,4 km (per žiedą), tai sudarys papildomus 1,6 km įvažiuojant ir išvažiuojant, kas negali būti vertinama kaip reikšmingas atstumas. Be to, kaip nurodo Susiekimo ministerija, dar vienas viadukas, jungiantis abi magistralinio kelio A5 puses (jungiamuosius kelius) bus pastatytas maždaug 1,5 km iki kavinės buvimo, kuris suteiks galimybę prie kavinės privažiuoti ar grįžti ir automobiliams, važiuojantiems kita magistralinio kelio puse. Atsižvelgęs į tai teismas vertino, jog byloje nėra duomenų, kad pertvarkius magistralinį kelią, pareiškėjo komercinė veikla pablogės.
15. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su triukšmo sienele teismas nurodė, kad gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos apsaugą nuo aplinkos triukšmo reglamentuoja Triukšmo valdymo įstatymas ir Lietuvos higienos norma HN 33:2011. Žmogaus sveikatai svarbūs ir teisiškai nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai taikomi ne tik gyvenamųjų pastatų apsaugai, bet ir visuomeninės paskirties pastatams, priskiriamiems viešbučių ir maitinimo pastatams. Teismas nustatė, kad pareiškėjo žemės sklype esantys pastatai (kavinė, baras ir motelis) priskiriami pastarajam pastatų pogrupiui. Taigi, iš esmės tokiais pakeitimais, planuojama triukšmo užtvarų sistema prisidės prie sveikesnės ir kokybiškesnės visuomeninės paskirties aplinkos sukūrimo.
16. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Rašte pareiškėjui aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta, jog Bendrovės minimu atveju triukšmo užtvara bus projektuojama ties visuomeninės ir komercinės paskirties objektais, atliekant modeliavimą ir parenkant optimalų permatomos užtvaros variantą bei atitinkami sprendiniai bus detalizuojami vėliau rengiant kelio ruožo techninį projektą ir atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Kitaip tariant, triukšmo užtvarų sprendiniai dar tik bus tikslinami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ir (ar) statybos techninio projekto rengimo metu. Tai reiškia, jog šiuo metu dar nėra priimtų galutinių sprendimų dėl triukšmo sienelės statymo.
III.
17. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Bogruva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus: vertinimo ataskaitas, vaikų žaidimų aikštelės sumontavimo-demontavimo sąmatą.
18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Pareiškėjas sutinka, kad jo interesai nėra aukščiau visuomenės saugumo, tačiau jo įsitikinimu, turi būti atkreiptas dėmesys į tai, jog įgyvendinami projektai nepažeistų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kurie glaudžiai susiję su planuojamomis rekonstrukcijomis.
18.2. Teismas netyrė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl skunde nurodytų esminių pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.
18.3. Jungiamasis kelias nėra tinkamas sprendimas, kadangi lieka neišspręstas pagrindinis klausimas, kaip ir kokiu būdu į teritoriją pateks sunkiasvoriai automobiliai ir kokiu būdu galės įsukti į pagrindinį kelią esant būtent nurodytam 110-130 km/h leidžiamam greičiui. Be to, sunkiasvoriui transportui sunku sukinėtis, dažnu atveju neįmanoma, be kita ko, net ir papildomas 1,6 km atstumas sudaro neigiamas pasekmes, kadangi sunkiasvoriuose automobiliuose įrengti prietaisai, kurie registruoją informaciją apie vairuotojų vairavimo ir poilsio laikotarpius, transporto priemonės judėjimą, todėl kelionės trukmė tiksliai nustatyta. Akivaizdu, kad įgyvendinant projektą UAB „Bogruva“ sunkiasvorių aikštelė bus tuščia, į ją neatvyks sunkusis transportas, ko pasekoje, vairuotojai nesinaudos ir kitomis UAB „Bogruva“ paslaugomis.
18.4. Projektas yra neaiškus, pats atsakovas nežino tikslių atstumų, kur bus įrengta nuovaža į UAB „Bogruva“ teritoriją. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai prieštarauja vieni kitiems, kadangi nurodomi skirtingi atstumai iki nuovažos (0,8 km ir 1,6 km). Pareiškėjui nesuprantama, kaip priimtas ir įgyvendinamas Specialusis planas nesant nustatytiems tiksliems atstumams – sprendime nurodyta, kad dar vienas viadukas, jungiantis abi magistralinio kelio A5 puses (jungiamuosius kelius), bus pastatytas maždaug 1,5 km iki kavinės buvimo.
18.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, kodėl negalima palikti esamos nuovažos. Pareiškėjo įsitikinimu, vadovaujantis KTR 2008 163, 169 punktais nuovaža negalės būti įrengiama arčiau nei 5 kilometrai nuo pareiškėjo naudojamų pastatų.
18.6. Šiuo atveju iš Specialiojo plano Aiškinamojo rašto paprastam piliečiui visiškai nesuprantama, kokie sprendimai yra ir bus priimti dėl triukšmo sienelių.
18.7. Procesiniame sprendime nenurodyta, kas nustatė ir kada buvo nustatytas triukšmo lygis gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, kadangi aplink UAB „Bogruva“ naudojamus žemės sklypus gyvenamųjų namų praktiškai nėra, todėl įmonės veiklai triukšmo lygis nesudaro jokių neigiamų padarinių, priešingai, įrengus triukšmo užtvara bus patiriami dideli nuostoliai, nes nebus matoma nei kavinė-baras, nei motelis, nei sunkiasvorių automobilių stovėjimo aikštelė.
18.8. Teismas priėmė sprendimą, kuris prieštarauja įstatymo normoms bei esamiems rašytiniams įrodymams, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir turėjo žinoti apie planuojamą projektą. Buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau žemės sklypų savininkai K. ir B. O. nebuvo apie planus informuoti, nors tai išimtinai lietė jų nuosavybės teises, apie priimtus sprendimus žemės sklypų savininkai, įskaitant ir pareiškėją, sužinojo tik jau patvirtinus specialųjį planą, pradedant projekto įgyvendinimą. Pareiškėjui buvo sudaryta teisė susipažinti su jau parengtais, patvirtintais sprendiniais, o ne jų projektavimo, sprendimo, svarstymo metu, todėl pareiškėjo teisės buvo šiurkščiai pažeistos.
18.9. Žemės sklypų savininkai B. O. ir K. O. ir UAB „Bogruva“ vadovas yra (duomenys neskelbtini) tautybės, todėl jiems yra sunkiau suprasti esamą situaciją, atsakovas šią aplinkybę turėjo žinoti, todėl privalėjo kreipti ypatingą dėmesį žemės sklypo savininkams, imtis priemonių, kad jie tinkamai būtų informuoti apie ginčo projektą, kad jiems būtų tinkamai išaiškintos jų teisės, tačiau tai nebuvo padaryta.
19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovas atsiliepime nurodo:
20.1. Atsakovas nurodo palaikantis savo atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus.
20.2. Specialiojo plano projekto viešinimas vyko pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, o pranešimai apie Specialųjį planą skelbti atsiliepime nurodytais būdais ir terminais. Pranešimas apie parengtą Specialųjį planą ir galimybę su juo susipažinti ministerijos 2022 m. kovo 17 d. raštu Nr. 2ZP-13 buvo išsiųstas ir žemės sklypų (t. y. (duomenys neskelbtini), kuriuose veikia kavinė), savininkei K. O.. Pareiškėjas (UAB „Bogruva“) turimais duomenimis nėra ir nebuvo žemės sklypų savininkas ar naudotojas, todėl jam atskiras pranešimas nebuvo siųstas. Tuo labiau, kad pareiškėjo direktorius yra žemės savininkės sutuoktinis.
20.3. Sprendime teismas detaliai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nurodomais jo teisių pažeidimais, įvertino galiojančius norminius reikalavimus (pvz., KTR 2008 bei Lietuvos higienos norma HN 33:2011), kuriais vadovavosi ministerija, priimdama Raštą, ir konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad pertvarkius magistralinį kelią, pareiškėjo komercinė veikla pablogės.
20.4. Kaip teisingai pasisakė teismas, valstybinės reikšmės kelių priežiūra ir plėtra yra visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, atlikdama savo funkcijas, yra pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įpareigota užtikrinti ir tenkinti, todėl pareiškėjo interesai (verslas) negali būti aukščiau visuomenės saugumo ir jos interesų.
20.5. Iš tikrųjų, po rekonstrukcijos nuovaža iš magistralinio kelio į planuojamą jungiamąjį kelią bus ne už 5 km, bet maždaug už 0,8 km nuo dabartinės naikinamos nuovažos Kauno link. Taigi viso atvykstantiems ir grįžtantiems automobiliu papildomai reikės įveikti apie 1,6 km atstumą (šis atstumas gali kisti, priklausomai nuo automobilio važiavimo krypties). Poreikis vairuotojams sustoti pailsėti ir pavalgyti niekur nedings, net ir po kelio rekonstrukcijos, todėl pareiškėjo valdoma vieta turės paklausą. Bus pastatyti atitinkami kelio ženklai, nuorodos, ir keliaujantys tikrai ras kavinę. Kadangi nauja nuovaža bus 0,8 km toliau nuo kavinės važiuojant Kauno kryptimi, vykdami magistraliniu keliu vairuotojai tikrai pastebės šalia kelio esančią kavinę ir atitinkamus kelio ženklus, ir sekančioje nuovažoje įsuks į jungiamąjį kelią, vedantį į kavinę. Kita vertus, jei nauja nuovaža būtų įrengta dar neprivažiavus kavinės, arba liktų esamoje vietoje, didesnė galimybė, kad vairuotojai, važiuojantys didesniu greičiu, pravažiuotų šį įvažiavimą ir nebeturėtų galimybės sugrįžti į kavinę.
20.6. Šiuo metu akcinės bendrovės „Via Lietuva“ duomenimis, rengiant projektą iš greta kelio esančių gyventojų (iš Pagirių k. ir kt.) yra gauta net pasiūlymų planuojamą triukšmo sienelę ilginti, t. y. įrengti ją nuo kavinės iki pat sekančios nuovažos (žiedo). Taigi, atmestini pareiškėjo argumentai, kad triukšmo sienelė niekam nereikalinga. Žemėlapyje už kavinės aiškiai matosi gyvenamųjų namų kvartalai, kuriems reikalinga taikyti triukšmo prevencijos priemones. Pati kavinė taip pat patenka į triukšmo zoną.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.
22. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, apeliacinės instancijos teismui skirtame procesiniame dokumente pakartotinai išdėstęs pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes pareiškėjas siekia ne atitinkamų pirmosios instancijos teismo klaidų ir trūkumų pašalinimo, o teisminio proceso pakartojimo visa apimtimi. Tai neatitinka apeliacinio proceso esmės. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pateikia savo subjektyvią nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas būtų pažeidęs ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir proceso įstatymo teisės normas ar netinkamai jas taikęs.
23. Trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, pareiškėjo pateikti nauji įrodymai negali būti priimti ir vertinami apeliaciniame procese. Preliminariai įvertinus pateiktų įrodymų formą ir turinį, nėra prielaidų išvadai, kad tokių įrodymų gavimu ir pateikimu pareiškėjas negalėjo pasirūpinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, pateikiami įrodymai yra visiškai nesusiję su pareiškėjo byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš pridėtų įrodymų, jie galėtų būti reikšmingi vertinant pareiškėjo nuostolius dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau šie klausimai byloje nėra sprendžiami.
24. Akcinės bendrovės „Via Lietuva“ vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl verslo sužlugdymo nėra grindžiami jokiais objektyviais duomenimis, o į pareiškėjui nepalankias teismo išvadas apeliuojama vien deklaratyviu ir emociniu pagrindu.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs argumentų dėl UAB „Bogruva“ įmonės veikloje naudojamo turto savininkų tautybės, todėl tokių naujų argumentų nurodymas apeliaciniame skunde įstatymo yra draudžiamas. Kita vertus, išskyrus tokius deklaratyvius teiginius, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų prielaidą išvadai dėl galimos nurodytų asmenų diskriminacijos tautybės pagrindu. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad dėl nurodytų asmenų (kurie šioje byloje nedalyvauja) tautybės, projektas turėjo būti rengiamas kitokiu būdu, t. y, ignoruojant imperatyvų teisinį reguliavimą ir dėl pareiškėjo (įmonės) savininkų tautybės taikyti tam tikras išimtis. Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
26. Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ nurodo, jog pareiškėjas nepaneigė teismo išvadų dėl susisiekimo su ginčo teritorija būdo teisėtumo ir atstumų bei aplinkybės, kad aplink pareiškėjo valdomą objektą yra išsidėstę gyvenamosios paskirties objektai. Pareiškėjas klaidina teismą tvirtindamas, kad ginčo teritorijoje nėra gyvenamosios paskirties objektų.
27. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, triukšmo tyrimai yra atlikti atliekant Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atranką (SPAV), kurios medžiaga nustatyta tvarka viešai paskelbta Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (TPDRIS), registracijos Nr. TPD Nr. S-NC-52-18-459. Pareiškėjas nepaneigė trečiojo suinteresuoto asmens pirmosios instancijos teismui nurodytos argumentacijos, jog jo valdomas verslo objektas „Armėnija“ ir jo aplinka, kaip apibrėžiama higienos normoje, yra viršnorminio aplinkos triukšmo zonoje. Tai patvirtina strateginiai pagrindinių kelių triukšmo žemėlapiai viešai skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt. Pagrindinių kelių strateginio triukšmo kartografavimo informacijai pritarė Triukšmo prevencijos taryba, informacija patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 3-556. Akcinė bendrovė „Via Lietuva“, atsakydama į pareiškėjo argumentą, esą triukšmo užtvara užstos jos valdomo verslo objektus, nurodė, kad objektams, kuriems reikalinga būtinoji apsauga nuo aplinkos triukšmo, bet kartu reikalingas ir matomumas, numatomi skaidrūs triukšmo užtvarų intarpai (pateikė tokių sprendinių vizualinius pavyzdžius). Apeliaciniame skunde pareiškėjas šią informaciją visiškai ignoruoja – vėl tvirtindamas, kad jo objektai nebus matomi.
28. Akcinės bendrovės „Via Lietuva“ vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūros buvo vykdytos Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
V.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
29. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Susisiekimo ministerijos 2023 m. liepos 19 d. atsakymo Nr. 2ZP-646 (Rašto) į pareiškėjo 2023 m. birželio 15 d. prašymą teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodė, kad Specialiojo plano sprendiniai buvo svarstomi viešai, pareiškėjas galėjo teikti pasiūlymus ir / ar pastabas viešo susirinkimo metu, tačiau jų neteikė; Vyriausybės nutarimu Nr. 189 patvirtinus Specialųjį planą, pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal jo sprendinius procedūra, taip pat ir dalis pareiškėjo naudojamos; Susisiekimo ministerija Raštu pareiškėjui nurodė, jog esamų tiesioginių nuovažų į žemės sklypus bei apsisukimų panaikinimas vykdomas siekiant pertvarkyti magistralinį kelią A5 pagal AM (automagistralės) kelio kategorijos reikalavimus, nustatytus Kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“; magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kairėje pusėje numatoma įrengti triukšmą mažinančias priemones, užtikrinančias Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimus.
31. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendimu, teigia, kad teismas netyrė aplinkybių dėl skunde nurodytų esminių pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, prašo prijungti papildomus įrodymus; nurodo, kad jungiamasis kelias nėra tinkamas sprendimas, nes nėra aišku, kaip sunkiasvoriai automobiliai galės įsukti į pagrindinį kelią; nėra žinomi tikslūs atstumai, kur bus įrengta nuovaža į Bendrovės teritoriją; teismas nepasisakė, kodėl negalima palikti esamos nuovažos; sprendime nenurodyta, kas ir kada nustatė triukšmo lygį gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje; nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ir žemės sklypų savininkai, kurie yra (duomenys neskelbtini) tautybės, buvo tinkamai informuoti ir turėjo žinoti apie planuojamą projektą.
32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
34. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2035-525/2021).
35. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, nustatė, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas, remdamasis procesinio įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tinkamai įvertintais įrodymais, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, faktiniai duomenys, kuriais grindžiamos teismo išvados, ginčo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, kurias pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebuvo įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu bei teisės taikymu, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
36. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, apelianto prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus (vertinimo ataskaitas, vaikų žaidimų aikštelės sumontavimo-demontavimo sąmatą) tenkinti nėra pagrindo, nes tokie duomenys galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui; be to, byloje nėra sprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas, todėl teikiami duomenys nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.
37. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 189 „Dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius procedūros pradžios“ buvo patvirtintas „Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ (1 p.) ir pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pagal Specialiojo plano sprendinius (2 p.). Specialusis planas yra norminis dokumentas, po patvirtinimo jo sprendiniai tampa privalomi visiems subjektams.
38. Teritorijų planavimo įstatymas nustato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą) (TPĮ 37 str. 1 d., 2 d., 3 d.).
39. Vadovaujantis Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 6.4.2 punktu, visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta.
40. Aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įstatymų leidėjui suteikus teisę visuomenei teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir asmenims nusprendus šia teise pasinaudoti, toks naudojimasis nurodyta teise turi būti ne formalus, o realiai padėti siekti ja numatytų tikslų – veiksmingai įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir visuomenės dalyvavimo teisę teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, derinant privačių asmenų, savivaldybių ir valstybės interesus bei sudarant sąlygas racionaliam žemės naudojimui. <...> Siekiant įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir tinkamai užtikrinti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, itin svarbu išsamiai motyvuoti šio proceso metu priimamus sprendimus, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jų priėmimo motyvai. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai baigiamasis teritorijų planavimo proceso dokumentas yra norminis administracinis aktas, kuriam ABTĮ nustatyta speciali apskundimo tvarka ir ribotas subjektų, galinčių inicijuoti tokių aktų teisėtumo patikrą, ratas. Be to, išsamių visuomenės pasiūlymų atmetimo motyvų pateikimas kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje inter alia (be kita ko) sudaro prielaidas sklandžiam teritorijų planavimo procesui sekančiose stadijose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-280-492/2021; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-460-463/2022, kt.). Pasiūlymų pateikimas nustatyta tvarka teritorijų planavimo dokumento rengimo proceso metu sudaro galimybę atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus tvirtinant galutinius teritorijų planavimo dokumento sprendinius
41. Teismas nustatė, kad jog susipažinti su Specialiojo plano rengimo dokumentacija ir procedūriniais dokumentais suinteresuotiems asmenims buvo suteikta galimybė viso planavimo proceso metu Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje sumin.lt ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt, TPD Nr. S-NC-52-18-459). Ši informacija taip pat paskelbta Lietuvos automobilių kelių direkcijos interneto svetainėje lakd.lt, Kauno rajono savivaldybėje (Savanorių pr. 371, Kaunas), jos interneto svetainėje https://krs.lt/ bei seniūnijose, kurioms rengiamas teritorijų planavimo dokumentas. Taigi pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui anksčiau nurodytais kontaktais galėjo būti teikiami raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ir jo metu. Pranešimas apie parengtą Specialųjį planą ir galimybę su juo susipažinti ministerijos 2022 m. kovo 17 d. raštu Nr. 2ZP-13 buvo išsiųstas ir žemės sklypų (t. y. (duomenys neskelbtini), kuriuose veikia kavinė), savininkei K. O.; pareiškėjo direktorius yra žemės savininkės sutuoktinis. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės dėl netinkamo informavimo pasinaudoti teise teikti savo pasiūlymus teritorijų planavimo dokumento rengimo procese, atmestini kaip nepagrįsti.
42. Pareiškėjas jau po Specialiojo plano patvirtinimo 2023 m. birželio 15 d. raštu kreipėsi į atsakovą Susisiekimo ministeriją prašydamas imtis priemonių ir nepanaikinti esamos nuovažos į (duomenys neskelbtini) gatvę ir kad šioje vietoje garso izoliacijos siena nebūtų įrengta, nes tokios priemonės būtų nuostolingos pareiškėjo vykdomai veiklai (kavinė-baras „Armėnija“ su moteliu bei sunkiasvorių automobilių (TIR) stovėjimo aikštelė), panaikintų galimybę tolimųjų reisų vairuotojams pailsėti, pavalgyti, pamiegoti. Pareiškėjas teigė, kad apie projektą niekada nebuvo informuotas, šis projektas buvo patvirtintas visiškai nederinus, neatsižvelgus į esamą situaciją, iš esmės blogina pareiškėjo padėtį.
43. Atsakovas, ginčijamu Raštu atsakydamas į pareiškėjo prašymą atsakė, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atliekamos pagal Specialiojo plano sprendinius, nurodė kad Specialiajame plane yra numatyta jungiamojo kelio trasa, lygiagreti pagrindiniam keliui; patekimas į nurodomus žemės sklypus po kelio ruožo rekonstrukcijos bus galimas tik jungiamaisiais keliais, kaip nustato Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 169 punktas. Taip pat paaiškino, kad triukšmo užtvaros projektuojamos vertinant skaičiuojamųjų triukšmo lygių gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje atitikimą higienos normų HN 33:2011 reikalavimuose nustatytiems privalomiesiems triukšmo ribiniams dydžiams. Triukšmo užtvara bus projektuojama ties visuomeninės ir komercinės paskirties objektais, atliekant modeliavimą ir parenkant optimalų permatomos užtvaros variantą; sprendiniai bus detalizuojami rengiant kelio ruožo techninį projektą ir atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
44. Pareiškėjui pasikreipus į atsakovą po Specialiojo plano patvirtinimo ir jo sprendinių įsigaliojimo, jo prašymo nagrinėjimui taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) reikalavimai, kurie skiriasi nuo teritorijų planavimo procese teikiamų pasiūlymų nagrinėjimo tiek savo procedūra, tiek galimomis pasekmėmis.
45. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kreipimasis į atsakovą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles, t. y. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės).
46. Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 papunktis).
47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-651-624/2018).
48. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).
49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas Rašte nurodė, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atliekamos pagal Specialiojo plano sprendinius, kad pareiškėjo kvestionuojami sprendiniai nustatyti pagal teisės aktus – Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 169 punktą, higienos normų HN 33:2011 reikalavimuose nustatytus privalomuosius triukšmo ribinius dydžius; triukšmo užtvarai bus parenkamas optimalus permatomos užtvaros variantas, ir kt. Taip pat byloje nustatyta, kad žemės savininkas buvo informuotas apie parengtą Specialųjį planą ir galimybę su juo susipažinti, nėra paneigta, kad žemės sklypo savininko sutuoktinis yra pareiškėjo direktorius.
50. Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo abejoti atsakovo Rašte nurodyta informacija, kad byloje aptariami Specialiojo plano sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas turėjo galimybę su jais susipažinti. Taip pat teisėjų kolegijai nėra pagrindo vertinti, kad Specialiojo plano sprendiniai dėl nuovažos ir triukšmo užtvaros įrengimo būtų iš esmės paneigiantys pareiškėjo teisėtus interesus toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, būtų prieštaraujantys ūkinės veiklos laisvę ginantiems teisiniams imperatyvams, todėl byloje nėra pagrindo abejoti Specialiojo plano sprendinių, kurie yra norminio pobūdžio, pagrįstumu. Kai suinteresuoto asmens reikalavimai yra susiję su galiojančių Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimu, paprastai Specialiojo plano sprendinių teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalyku (žr. taip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-614-556/2022).
51. Tuo pačiu ginčijamas atsakovo Raštas laikytinas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, jame pakankama apimtimi nurodyti motyvai, kodėl pareiškėjo prašymu negali būti peržiūrimi galiojantys Specialiojo plano sprendiniai, nurodytos teisės normos, pagrindžiančios tokių sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimas, taigi yra teisėtas ir pagrįstas. Teismui nebuvo pagrindo, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, plačiau svartyti ir vertinti pareiškėjo argumentų dėl galiojančio plano sprendinių atitikties jo interesams, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad turėjo plačiau tirti pareiškėjo skunde nurodytus esminius pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimus.
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija.
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bogruva“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Virginija Volskienė