Civilinė byla Nr. 2A-1183-254/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Audronė Levinskienė
Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17;44.8; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant I. S., dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Dianai I. V., ieškovui S. M., jo atstovei advokatei A. J. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo L. M. atstovės advokatės Dianos I. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovo L. M. priešieškinį ieškovui S. M. dėl nuostolių atlyginimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovas S. M. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo L. M. 49 992,92 Lt skolos ir 6 749 Lt delspinigių už vėlavimą atsiskaityti, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus, o atsakovas juos apmokėti. Atliekamų darbų sąmata buvo suderinta prieš sutarties pasirašymą ir tapo neatskiriama sutarties dalimi. Darbus ieškovas pradėjo 2007 birželio mėn. pradžioje, o spalio pabaigoje baigė išorės darbus bei uždengė stogą. Per šį laikotarpį atsakovas sumokėjo 23 217,7 Lt., tačiau 2007-10-29 pranešė, jog pageidauja nutraukti sutartį, motyvuodamas tuo, kad surado kitą rangovą, kuris tolimesnius darbus atliksiantis pigiau. Ieškovas tam neprieštaravo, todėl, vadovaujantis rangos sutarties 3.3 p., paruošė atliktų darbų priėmimo -perdavimo aktą, tačiau atsakovas vengė jį pasirašyti ir už atliktus darbus neatsiskaitė.
Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 13 520 Lt turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nukrypo nuo projekto, nesutiko, kad darbų kokybė būtų prižiūrima statybos techninio prižiūrėtojo, be to, tapo akivaizdu, kad ieškovas iki 2007-08-28 negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. 2007-08-28 atvykus į statybvietę kartu su R. M. ir statybininku G. Č., buvo užfiksuotas tai dienai atliktų darbų kiekis ir kokybė, surašytas darbų defektų sąvadas, tačiau ieškovas savo klaidų nepripažino, defektų sąvado akte pasirašyti atsisakė. Ieškovui atsakovas yra iš viso sumokėjęs 40 412,75 Lt. Ieškovas montavo pirmo aukšto karkasą, pirmo aukšto medinį perdengimą ir antro aukšto karkasą. Šie darbai ieškovo sąmatoje įvertinti 31 471,06 Lt, o jam buvo sumokėta 40 412,75 Lt, todėl ieškovui jis neskolingas. Nuo 2007-09-17 pagal rangos sutartį Nr. 0917, sudarytą su nauju rangovu G. Č., buvo sutarta ištaisyti visus defektų sąvade užfiksuotus statybos darbų trūkumus, kas kainavo 13 520 Lt.
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo L. M. 49 992,92 Lt skolos ir 6 749 Lt delspinigių, 5 % metinių palūkanų nuo 49 992, 92 Lt sumos nuo 2007-12-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2007-05-07 sutarties pagrindu atsirado statybos rangos teisiniai santykiai, kuriems taikytini vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Teismas įvertinęs, kad ieškovas pateikė 2007-11-04 atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktą, kurį jis 2007-11-20 persiuntė atsakovui, ragindamas šį dokumentą pasirašyti ir apmokėti už atliktus darbus laikė, kad šiam santykiui reguliuoti taikytinos CK 6.662 straipsnio nuostatos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl atlikto darbo, jo rezultato trūkumų, taip pat dėl užsakovo galimybės remtis šiais trūkumais, svarbią reikšmę pirmosios instancijos teismas skyrė perdavimo-priėmimo akto turiniui ir jo pasirašymo aplinkybėms (CK 6.662 straipsnis). Teismas laikė, kad ieškovas atliko teisiškai reikšmingus veiksmus sutinkamai su CK 6.662 str. nuostatomis, tačiau atsakovas į pateiktą ieškovo (rangovo) dokumentą nereagavo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų teismas nustatė, kad ieškovas statybos darbų liepos-rugpjūčio mėnesiais nebaigė. Byloje buvo pateiktas statybos darbų žurnalo nuorašas , kuriame nurodyta, kad statybos darbų pradžia - 2007-09-17. Žurnale užfiksuoti statybos darbai, kuriuos nurodė atsakovas priešieškinyje, nurodyti tuos statybos darbus atlikę asmenys, t. y. liudytojai Č. ir P.. Atliktų darbų kokybę patvirtino techninės priežiūros vadovas liudytojas A. J., kuris patvirtino, kad statramsčiai buvo sukalti netinkamai, todėl nurodęs atsakovui šiuos defektus ištaisyti. Šie atsakovo pateikti įrodymai teismo įvertinti kaip nepatikimi. Teismas ,konstatavo, kad atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindžia savo priešieškinio reikalavimus bei atsikirtimus į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad šalys pateikė skirtingas sutartis, taip pat teikė skirtingus paaiškinimus dėl statybos darbų pabaigos, nors atsakovas pripažino, kad ieškovo sutarties egzempliorių, galbūt, pasirašė jame neesant įrašyto darbų atlikimo termino, bei į tai, kad statybos leidimas išduotas 2007-05-31, teismas laikė labiau tikėtina, kad tikruosius šalių ketinimus atitinka ieškovo pateikta sutartis.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Apeliantas nurodė, kad teismas sprendime vertindamas ieškovo atliktų darbų mastą ir kokybę, pasirėmė netinkamais įrodymais, aplinkybėmis, kuriomis šioje byloje nebuvo galima įrodinėti ieškinio ir priešieškinio dalykų. Nors teismo sprendime teigiama, kad ieškovo darbų priėmimo aktas surašytas tinkamai ir netgi sukelia šalims teisines pasekmes, tačiau specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (kuriomis teismas nesirėmė), įtvirtina atitinkamas tokių vienašalių aktų surašymo taisykles, kurių ieškovas nesilaikė. CK 6.694 str. 4 d. reglamentuoja, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Jei viena iš šalių atsisako pasirašyti akta, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Toks vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Kadangi ieškovo surašytas aktas neturi aukščiau išvardintų įrašų, tai nelaikytinas vienašaliu perdavimo aktu, o atsakovas jų neturi pagrindo ginčyti, todėl tokio reikalavimo ir nereiškė. Priešingai, atsakovo su kitais rangovais pasirašytos sutartys, darbų priėmimo-perdavimo aktai, 2007-08-28 atliktų darbų defektų sąvadas, 2007-09-05 atliktų darbų priėmimo defektinis aktas surašyti pagal įstatymų reikalavimus ir ieškovas šių sandorių neginčijo, todėl laikytina, kad juos pripažįsta. Tokiu būdu, nesant tinkamai įforminto ieškovo vienašalio darbų perdavimo akto, prievolė mokėti už neva ieškovo atliktus darbus atsakovui neatsirado. CK 6.676 str. 2 d. reglamentuoja, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą tik po to, kai rangovas perdavė darbu rezultatą. Tą pačią nuostatą atkartoja ir šalių rangos sutarties Nr. 07-05-07-01 punktas 2.2. Šios sutarties 3.3 p. įtvirtina nuostatą, kad šalys pasirašo darbų priėmimo-perdavimo aktą tik tuomet, jei užsakovas neturi dėl jų pretenzijų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas atsisakė pripažinti savo darbo trūkumus ir vienašališkai nutraukė rangos sutartį, atsisakydamas tęsti darbus. Todėl darbų perdavimas pagal rangos sutartį tapo netgi neįmanomu. Dėl tokio ieškovo elgesio techniniam prižiūrėtojui netgi nereikėjo pasinaudoti savo teise stabdyti statybos darbus (LR Statybos įstatymo 16 str. 4 d.), nes nelikus rangovo, nebuvo nesutinkančios su techninio prižiūrėtojo išvadomis šalies, statybas tęsė nauji rangovai, kurie techninio prižiūrėtojo nurodymus įvykdė.
Dėl priešieškinio apeliantas nurodo, kad teismui pareiškus, jog priešieškinys netenkintinas tik dėl to, jog atsakovas nepateikė įrodymų apie pinigų kitiems rangovams realų sumokėjimą, t. y. apie pinigų pervedimą ar išėmimą grynais iš atsakovo banko sąskaitos, atsakovas tokiai abejonei išreiškus bylos nagrinėjimo metu, būtų pateikęs į bylą 2007-08-10 kredito sutartį Nr. 07-084011-FA, pagal kurią gavo iš tuometinio AB Hansabanko 75011,58 EUR kreditą tikslinei paskirčiai - gyv. namo (duomenys neskelbtini) statybai, tačiau buvo laikytasi tos nuostatos, kad visi buhalterinę apskaitą reglamentuojantys norminiai aktai įrodymu apie pinigų apmokėjimo faktą pripažįsta griežtos atskaitomybės pinigų priėmimo kvitą, dėl ko atsakovas nelaikė privalantis pateikti kokių kitų įrodymų. Teismas nepasisakė dėl priešieškinio esmės, jo įrodymų, kitų aplinkybių, todėl pažeidė CPK 265 str., 270 str. nuostatas.
Apeliantas mano, kad teismas buvo aiškiai palankus ieškovui, todėl buvo pažeistas bylos šalių lygiateisiškumas: teismas priėmė visą, net ir neturinčią įrodomosios reikšmės ieškovo pateiktą medžiagą (pvz.: ieškovo darytas atsakovo namo fotonuotraukas su ieškovo nustatyta fotografavimo data), tačiau atsisakinėjo priimti atsakovo pateikiamus įrodymus, kurie turi tiesioginį ryšį su byla (MDP ir OSB plokščių specifikacijas, įrodančias, kad tai visiškai skirtingos medžiagos, kurios negali būti tapatinamos), nefiksavo ieškovo atstovų prašymų teismo posėdžio protokole, kuriuos atmetinėjo, visiškai priešingai užrašė atsakovo liudytojo G. Č. paaiškinimus apie minėtas MDP ir OSB plokštes (kad tai tos pačios plokštės), dėl ko buvo pareikalauta šį liudytoją apklausti pakartotinai. Liudytojų V. ir D. parodymai buvo užrašyti netiksliai, atsakovo nenaudai, dėl ko atsakovas pareiškė pastabas, kurias teismas pripažino pagrįstomis. Teismas be pagrindo atsisakė apklausti į bylą atvykusius atsakovo liudytojus - atsakovo kaimynus S. B. ir D. D., kurie turėjo informacijos apie ginčijamų statybos darbų laiką ir pobūdį bei ginčijamus statybos darbus name atlikusį D. T., kurio parodymai tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku. Tačiau teismas sutiko apklausti ieškovo liudytojus A. D. ir V. V., kurie nedalyvavo namo statyboje, atsitiktinai važiavo pro šalį ir neva matė statybas.
Dėl neįtrauktų į bylą asmenų - apeliantas teigia, kad gyv. namo (duomenys neskelbtini). statytojas yra ne atsakovas, o Joana B. S., kurios žemėje buvo statomas šis namas. Jos vardu išduotas statybos leidimas Nr. GN-344, parengtas statinio projektas ir 2009-05-15 sudaryta sutartis su techniniu prižiūrėtoju (LR Statybos įstatymo 3str.). Ji kaip statytoja pažymėta ir į bylą pateiktame statybos darbų žurnale Nr. l. Atsakovas L. M. veikė kaip statytojos įgaliotinis, todėl statytoja turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nes sprendime pasisakoma dėl jos turto (gyv. namo) kokybės. Dėl to, byla grąžintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylos teismingumo – atsakovas nurodo, kad ieškovas siekė šią bylą nagrinėti būtent Kauno rajono apylinkės teisme, nes ne kartą atsakovui gyrėsi, kad būtent šiame teisme jis turintis pažinčių. Ieškovas atsakovo adresą nurodė ne aiškiai žinomą (duomenys neskelbtini), bet jo brolio – (duomenys neskelbtini), kad būtų pagrindas šią bylą užvesti Kauno rajono apylinkės teisme. Teismas, gavęs atsakovo brolienės raštą apie tai, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), galėjo ir privalėjo persiųsti šią bylą pagal teismingumą Kauno m. apylinkės teismui (CPK 29 str.), tačiau to nepadarė. Ginčo teisiniams santykiams netaikytinas ir išimtinis teisingumas – pagal turto buvimo vietą, nes gyv. namas nėra ieškinio dalykas, kadangi šalys bylinėjosi dėl atlyginimo už statybos darbus ir žalos padarymo, be to, statytas namas priklauso nuosavybės teise ne atsakovui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai sprendė, jog būtent ieškovas, o ne kiti (atsakovo nurodyti rangovai) atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). statybos darbus pagal šalių pasirašytą statybos rangos sutartį, kuria rangovas (ieškovas) įsipareigojo statybos darbus atlikti nuo 2007 m. birželio iki 2008 metų birželio mėnesio. Teismas, vertindamas šalių argumentus, vadovavosi CK 6.193 str. nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, ne vien pažodiniu sutarties tekstu. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl teisėtai ir pagrįstai sprendime konstatavo, kad „ieškovas atliko teisiškai reikšmingus veiksmus sutinkamai su CK 6.662 str. norma. Atsakovas į pateiktą ieškovo (rangovo) dokumentą nereagavo.“ Byloje esantis, registruotu laišku atsakovui išsiųstas pranešimas patvirtina, kad 2007-11-20 atsakovas per advokato kontorą buvo raginamas priimti ieškovo atliktus darbus ir už juos atsiskaityti, tačiau vengė tai daryti, tuo pažeisdamas CK 6.644 , 6.694 str. nuostatas.
Apelianto argumentus dėl šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų pažeidimo laiko visiškai nepagrįstais. Nurodo, kad teismas priėmė visus atsakovo teikiamus įrodymus ir juos visapusiškai vertino. Pažymėjo, kad byloje apklausti net septyni atsakovo kviesti liudytojai (ieškovo - tik trys), o liudytojas G. Č. atsakovo prašymu apklaustas net du kartus, todėl dar dviejų liudytojų, galėjusių patvirtinti tas pačias faktines aplinkybes, apklausa aiškiai prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.
Laiko nepagrįstais atsakovo argumentus ir dėl bylos teismingumo, nes kaip patvirtina atsakovo pateikti procesiniai dokumentai (atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinys), atsakovas byloje nurodė savo gyvenamąją vietą Kauno rajone ir nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nepasisakė dėl bylos teismingumo Kauno miesto apylinkės teismui. Remiantis CPK 34 str. 1 dalimi, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, o remiantis CPK 34 str.2 d. 2 punktu, teismas perduoda bylą kitam teismui, jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo ją perduoti jo gyvenamosios vietos teismui. Taigi, byla buvo išnagrinėta, nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Teiginiai apie turimas pažintis yra nekorektiški ir nesuderinami su teisininko etika ne tik mano, bet ir teismo atžvilgiu. Turint duomenų apie galimą teismo šališkumą, atsakovas turėjo teisę pareikšti teismui nušalinimą, tačiau šia teise nesinaudojo.
Be to, laiko nepagrįstais ir apelianto argumentus dėl J. B. S. įtraukimo į bylą. Ginčas kilęs iš statybos rangos teisinių santykių, kurių šalimis yra ieškovas ir atsakovas. Rangos sutartis su ieškovu yra pasirašyta apelianto, kaip užsakovo. Apmokėjimus pagal sutartį vykdė apeliantas. Su apeliaciniu skundu pateikta kredito sutartis patvirtina, kad kreditą gyvenamojo namo statybai ėmė apeliantas. Teismo sprendimu skola taip pat priteista iš apelianto, todėl teismas byloje nesprendė dėl J. B. S. teisių ar pareigų ir šios bylos išsprendimas negali turėti jokios įtakos J. B. S. teisėms arba pareigoms. Todėl laikė nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad statytoja turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).
Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl toks procesinės teisės normų pažeidimas laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų ( CPK 266 straipsnis). Ši įstatymo nuostata sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį teismo procesą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-159/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008).
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas turėjo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų Joaną B. S.. (CPK 47 str.). Joana B. S. yra gyvenamojo namo su priklausiniais ūkininko sodyboje Kauno r. Alšėnų sen., Digrių k. statytoja, kadangi jai išduotas 2007-05-31 Statybos leidimas Nr. GN-344 (b.l. 241). Joana B. S. statytoja (užsakove) taip pat nurodyta statybos darbų žurnale (I t., b.l. 134-151). Ji sudarė su A. J. jai priklausančio gyvenamojo namo statybos Statybos techninės priežiūros sutartį Nr. 20/07 (b.l. 240). Joaną B. S., kaip statytoją nurodė ir atsakovas paaiškindamas, jog pirminį įnašą pagal ginčo rangos sutartį ieškovui sumokėjo statytojos lėšomis. Šį faktą apeliacinės instancijos teisme taip pat nurodė ir atsakovo atstovė.
Pagal 2007 m. gegužės 7 d. sudarytą Rangos sutartį Nr. 07-05-07-01 atsakovas L. M. įvardintas užsakovu. Pagal pirmiau nurodytus duomenis gyvenamojo namo Kauno r. Alšėnų sen., Digrių k statytoja (užsakovė) yra Joana B. S.. Pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, turėjo visas sutarties sąlygas aiškintis atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodomos. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 punktą statinio valdytojas apibūdinamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, veikiantis (veikianti) kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio statybą, organizuojantis statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija. Statybos įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinio statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir statinio statybos techninė priežiūra; šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui. Todėl atsakovas, sudarydamas rangos sutartį galimai veikė kaip Joanos B. S. - statytojos (užsakovės) statinio statybos valdytojas, bet ne kaip savarankiškas asmuo. Pirmosios instancijos teismas kompleksiškai su šalių sudaryta rangos sutartimi turėjo aiškintis kitus teisinius santykius dėl Joanos B. S. namo statybos. Teisėjų kolegija pagal civilinės bylos aplinkybes sprendžia, kad iš atsakovo veiksmų gali atsirasti teisės bei pareigos statytojai (užsakovei) Joanai B. S. (CK 2.133 straipsnio 1 dalis, 6.756 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sofratus“ ieškinį atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo; trečiasis asmuo UAB „Karteks“, bylos Nr. 3K-3-15/2009). Atsakovo atstovė paaiškino, nepateikdama tai patvirtinančių leistinų įrodymų, kad Joana B. S., atsakovo sutuoktinės senelė, mirė, o atsakovas nėra jos įpėdinis. Todėl pasitvirtinus šiam faktui, pirmosios instancijos teismas turi spręsti klausimą dėl asmens procesinių teisių perėmimo, esant materialiniam teisiniam ginčo santykiui (CPK 48 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylos teismingumo taisykles. Ieškinys pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Atsakovas ją patvirtino savo atsiliepimu (b.l. 18-21) bei priešieškiniu (b.l. 50). Be to, pagal CPK 30 str. 9 d. ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą, todėl pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismingumą nepažeidė. Teisėjų kolegija, nustačius absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Toks procesinės teisės normų pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apylinkės teismui (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 326 str.1 d. 4 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str.1 d. 4 p.
n u t a r i a:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.
Kolegijos pirmininkė Dalė Burdulienė
Teisėjai: Algimantas Kukalis
Arūnas Rudzinskas