Administracinio nusižengimo byla Nr. II-765-1165/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00622-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 2 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,

sekretoriaujant Kristinai Grikietytei-Guobienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. S. ir jo atstovui advokatui Jaroslav Los,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. liepos 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 3 d. nutarimu V. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. birželio 15 d. 8.34 val. vairavo transporto priemonę ir tempė puspriekabę, kurios maksimalus leistinas svoris 1 300 kg, neturėdamas tam atitinkamos kategorijos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Už šio nusižengimo padarymą pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda – 350 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Pareiškėjas skundžia Institucijos 2023 m. liepos 3 d. nutarimą ir prašo jį pakeisti: vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti jam administracinio poveikio priemonės arba skirti ją trumpesniam laikotarpiui nei sankcijoje numatytas minimalus. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pareiškėjas nusižengimą padarė dėl nežinojimo, aplaidumo. Su jo padarymu sutiko ir gailėjosi. Anksčiau už analogiškus nusižengimus nebuvo baustas, o paskirtą baudą nedelsdamas sumokėjo.

V. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, šios bendrovės vadovas ir darbuotojas. Bendrovė vykdo vėdinimo ir kondicionavimo sistemų įrengimo veiklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl automobilio vairavimas yra neatsiejama jo darbo dalis. Be to, jis yra vedęs ir šeimoje augina tris mažamečius vaikus, iš kurių du – sutuoktinės iš ankstesnės santuokos. Jo vaikas R. S. lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, kuris nuo gyvenamosios vietos nutolęs ne vieną dešimtį kilometrų. Kiekvieną dieną jis vežioja vaiką. Sutuoktinė nedirba, todėl jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, 2020 m. spalio 16 d. jis yra paėmęs būsto kreditą, todėl negalėdamas dirbi, jis negalėtų mokėti ir kredito įmokų, tokiu būdu šeima prarastų vienintelį gyvenamąjį būstą. Taip pat jis prižiūri savo tėvą, gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam nustatyta stuburo stenozė ir hipertenzinė širdies liga. Tinkamai jo priežiūrai taip pat reikalinga teisė vairuoti.  

Institucijos atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pažymima, kad iš vairuotojų registro matyti, jog pareiškėjui 2018 m. liepos 12 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, patvirtinantis jo turimas AM, B, B1 vairavimo kategorijas. Pareiškėjas vairavo transporto priemonę su priekaba, kai šio junginio maksimali leidžiamoji masė buvo 4 300 kg, kai jo turima B kategorija leido jam vairuoti junginį, kurio maksimali leidžiamoji masė 4 250 kg. Be to, jis nėra išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino VĮ „Regitra“, kurį reikia išlaikyti, norint vairuoti junginį, kurio didžiausia leidžiamoji masė yra didesnė kaip 3 500 kg. Vairavimas neturint teisės vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, kurių vairavimui reikia specialių įgūdžių, yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie egzistuojančias išimtines aplinkybes, kurios pagrįstų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą jo atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad skundą palaiko, papildomai paaiškino, jog pasiskolino iš draugo priekabą, kurią šis kabinasi prie savo automobilio. Draugo pasiklausė, ar ja naudojantis nereikalinga speciali kategorija. Draugas nurodė, kad nereikalinga. Pakilo į kalną (duomenys neskelbtini), važiuodamas su prikabinta tuščia priekaba. Jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino jo blaivumą. Po patikros jam buvo leista toliau važiuoti, tačiau pajudėjus, jis buvo dar kartą sustabdytas ir jam buvo nurodyta, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitė įstatymas dėl priekabos bendro sąstato. Jis buvo išlaipintas iš automobilio, pareigūnai pagal dokumentus surašė sąstato svorį, transporto priemonės ir priekabos nesverdami. Atvažiavo jo draugas, prisikabino priekabą prie „kabluko“, jo pareigūnai pasiteiravo, ar jis turi dokumentus, šis atsakė, kad turi, ir išvažiavo. Tikėjosi, kad bus nubaustas tik bauda, su ja sutinka, ją sumokėjo, tačiau nesutinka su administracinio poveikio priemone, mano, kad ji neproporcinga. Nuo tos dienos, kai gavo nutarimą, nevairuoja, samdo kaimyną, kai reikia važiuoti. Turi tris vaikus, kurie lanko mokyklą, darželį, pats dirba ir išlaiko šeimą. Sutuoktinė turi teisę vairuoti, bet ja naudojasi retai.  

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2023 m. liepos 3 d. nutarimu V. S. buvo pripažintas padariusiu ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už jo padarymą jam buvo skirta administracinė nuobauda – 350 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo ir paskirtos administracinės nuobaudos – baudos nėra, skunde keliamas tik nubaustajam paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir 1) neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba 2) sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apylinkės teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma pareiškėjo skunde.

ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, pripažintam kaltu padarius šio straipsnio dispozicijoje numatytą nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo 300 Eur iki 450 Eur. Be to, šio straipsnio 7 dalyje imperatyviai nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 iki 12 mėnesių.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.

Tačiau, kaip teisingai pažymima ir pareiškėjo skunde, sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/ administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017).

Taigi sprendžiant, ar Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, visų pirma turi būti įvertinamos bendrosios administracinio poveikio priemonės skyrimo nuostatos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į analizuojamą situaciją, svarbu nustatyti, ar net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.

Nagrinėjamu atveju, V. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę ir tempė puspriekabę, kurios maksimalus leistinas svoris yra 1300 kg, neturėdamas tam reikiamos kategorijos. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <...>. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Iš Institucijos pateikto atsiliepimo matyti, kad patikrinus vairuotojų registrą, 2018 m. liepos 12 d. pareiškėjui buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis jo turimas AM, B, B1 vairavimo kategorijas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas AM kategorijai priskiriami mopedai ir lengvieji keturračiai, B1 kategorijai priskiriami keturračiai, o B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. 

Šiuo atveju, pareiškėjas vairavo automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio didžiausia leidžiamoji masė yra 3000 kg, su prie jo prikabinta priekaba, kurios maksimali masė yra 1300 kg, taigi bendrai maksimali šio junginio masė buvo 4300 kg. Taigi vairuojant tokį junginį, kaip tai numato anksčiau aptartas teisės aktas, būtina būti išlaikiusiam įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Be to, ši masė yra didesnė nei apskritai leidžiama asmenims, turintiems B vairavimo kategoriją. Priešingai nei teigė pareiškėjas teismo posėdžio metu, ši teisės norma nebuvo naujai įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d., taigi pareiškėjui turėjo ir galėjo būti žinoma ir negalėjo būti nauja ar netikėta. Reikalavimas išlaikyti minėtą egzaminą galiojo ir ankstesnėje įstatymo redakcijoje, taip pat joje buvo numatyta, kad turint B kategoriją, galima vairuoti automobilius su priekaba, jeigu šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 4 250 kg. Kaip teisingai pažymima Institucijos atsiliepime, Kelių eismo taisyklių 5 punkte, numatančiame bendrąsias eismo dalyvių pareigas, nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Šis reikalavimas yra imperatyvus ir negali būti pateisinamas įstatymo nežinojimu. Vien tai, kad pareiškėjas, jo paties teigimu, elgėsi nerūpestingai ir neįsitikino, ar gali vairuoti transporto priemonę su priekaba, nėra laikytina išimtine aplinkybe, dėl kurios jam galėtų būti taikoma mažesnio nei įstatyme numatytas dydžio administracinio poveikio priemonė.

Pažymėtina, kad pareiškėjo vairuotas automobilio su priekaba junginys reikšmingai (800 kg) viršijo 3500 kg masę. Be to, kaip minėta, jis viršijo ir B kategorijai leidžiamą masę. Pareiškėjas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ne pirmą kartą. Priešingai, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje matyti, kad jam buvo priimti nutarimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dalis paskirtų administracinių nuobaudų yra galiojančios. Pareiškėjas teismo posėdžio metu deklaratyviai nurodė, kad dalis administracinių nuobaudų jam buvo paskirta už kitų asmenų padarytus administracinius nusižengimus, o jis tiesiog už juos sumokėdavo paskirtas baudas, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad ši aplinkybė turėtų būti vertinama pareiškėjo naudai. Pažymėtina, kad turėdamas informacijos apie tai, kad administracinius nusižengimus galėjo būti padarę kiti asmenys, tačiau šios informacijos savalaikiai neatskleisdamas, pareiškėjas ne tik užkirstų kelią įvykdyti teisingumą nubaudžiant konkretų pažeidimą padariusį asmenį, bet ir individualizuojant šiam asmeniui taikytiną administracinę atsakomybę. Vis dėlto, šios aplinkybės, kurios grindžiamos iš esmės tik paties V. S. teiginiais, vertintinos kaip prielaidos ir nesudaro pagrindo kvestionuoti priimtų bei įsiteisėjusių procesinių sprendimų, kuriais pareiškėjas buvo nubaustas dėl ankstesnių administracinių nusižengimų padarymo, teisingumo.

Tuo tarpu vien tai, kad V. S. vykdo darbo veiklą, rūpinasi šeima ir turi prisiimtų finansinių įsipareigojimų, remiantis nuosekliai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, taip pat nėra priskiriama aplinkybėms, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Aiškinant priešingai, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog tuo atveju, kai asmens darbo veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu ar kai poveikio priemonės taikymas jam sukeltų kitokių asmeninių nepatogumų, specialiosios teisės atėmimas jam nebūtų taikomas ar taikomas reikšmingai trumpesnį terminą, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatytų savo priešingo teisei elgesio pasekmių, tačiau tokia išlyga nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta. Juolab kad pats pareiškėjas nurodė, jog jis yra bendrovės, kurioje dirba, savininkas ir vadovas, taigi ir bendrovės veiklą gali organizuoti taip, kad būtų užtikrintas jos tęstinumas, pačiam neturint galimybės vairuoti transporto priemones, o vien patiriami nepatogumai dėl tokio bendrovės veiklos vykdymo būdo, nesuponuoja išvados, kad pareiškėjo patiriami sunkumai, netekus teisės vairuoti, yra neproporcingai per dideli. 

Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat patikslino, kad jo sutuoktinė turi teisę vairuoti, tačiau ja naudojasi retai, nes bijo. Vis dėlto, teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat patvirtina šeimos galimybes užsitikrinti savo asmeninius poreikius, be kita ko, vaikus vežant į ugdymo įstaigas bei rūpinantis tėvu, tiek automobilį vairuojant pareiškėjo sutuoktinei, tiek ir naudojantis viešuoju transportu, kuris Kauno mieste yra pakankamai išvystytas. Nors pareiškėjas gyvena užmiestyje ((duomenys neskelbtini)), tačiau jo vaiko ugdymo įstaiga nuo gyvenamosios vietos nėra nutolusi ne viena dešimtimi kilometrų, kaip nurodoma skunde. Kaip matyti iš viešai internete prieinamos informacijos (Google Maps duomenų), pareiškėjo gyvenamoji vieta, vykstant automobiliu, nuo ugdymo įstaigos – lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio Kauno mieste, tėra nutolusi 14,4 km atstumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad priešingai nei teigė pareiškėjas skunde, Institucija atsižvelgė ir įvertino tiek administracinei nuobaudai, tiek administracinio poveikio priemonei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumą, tai yra skundžiamame nutarime buvo atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir pagrįstai nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjui buvo paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė. Dar labiau ją švelninti, remiantis pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nurodė, jog šiuo metu jis taip pat nesinaudoja teise vairuoti ir šiuo metu jis tęsia darbo veiklą toje pačioje bendrovėje. Teismo vertinimu, pareiškėjo šeiminės ar darbo aplinkybės, net ir įvertinus pareiškėją teigiamai apibūdinančių aplinkybių, jog jis vykdo darbo veiklą, yra sukūręs šeimą, rūpinasi tiek ja, tiek savo senyvo amžiaus tėvu, šiuo atveju nelaikytinomis išimtinėmis bei sudarančiomis sąlygas taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau sutrumpinti institucijos jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar šios priemonės neskirti.

Šiuo atveju, tiek administracinio nusižengimo pavojingumas, tiek ir pareiškėją charakterizuojančių duomenų visuma neatitinka sąlygų, būtinų tam, kad analizuojamą situaciją būtų galima vertinti kaip išimtinę ir sudarančią pagrindą spręsti, jog net ir minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonės paskyrimas pareiškėjui neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų. Teismo vertinimu, institucija išsamiai ir visapusiškai įvertino jo atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad V. S. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Kadangi jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galima būtų neskirti komentuojamos administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išsamiai ir visapusiškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.