Civilinė byla Nr. e2YT-349-867/2020
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01463-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija:
2.2.1.5; 2.3.9.1; 3.2.6.1; 3.4.5.6.(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 15 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja I. S.,
sekretoriaujant G. N.,
dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus atstovei prokurorei E. R.,
suinteresuotiems asmenims A. J., I. J., Gargždų socialinių paslaugų centro atstovei V. B.,
suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu, atstovui advokatui K. K.,
išvadą teikiančios institucijos atstovei J. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimo dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys I. J., A. J., S. J., Gargždų socialinių paslaugų centras, išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrius (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijose Socialinės paramos skyrius).
Teismas
nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl I. J. pripažinimo ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už suteiktas paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (pirkimas - pardavimas, nuoma, dovanojimas ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (pirkimas, pardavimas, nuoma, dovanojimas, įkeitimas); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (vertimasis individualia veikla, buvimas juridinio asmens dalyviu ir kt.); savitvarkos įgūdžių (tinkama būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir pan.); darbo teisinių santykių (gebėjimas sudaryti darbo sutartį ir pan.); socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Nurodo, kad šeimos santykių srityje ribotas veiksnumas negalimas, todėl ši sritis neįtrauktina. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas A. J. ir S. J. pareiškimas dėl jų dukters I. J. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse. I. J. nuo 1994 m. serga lėtine psichikos liga, jai nustatytas 40 procentų neįgalumo lygis, ji ne kartą gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Tėvai nurodo, kad moteris nemoka elgtis su pinigais, nuolat juos iššvaisto, dažnai vartoja alkoholį, būdama neblaivi, neprisimena, nesuvokia, kur išleidžia pinigus, meluoja tėvams. I. J. ne kartą yra bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus, be to jos motinos valdžia neterminuotai apribota abiejų jos nepilnamečių vaikų - Luko D. J. ir P. P., atžvilgiu.
Suinteresuoti asmenys S. J. ir A. J. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad jų dukra yra neįgali, be to turi problemų su alkoholiu ir dėl jo vartojimo atsiduria Klaipėdos ilgininės psichiatrijos filiale, tačiau grįžusi nesilaiko gydymo rėžimo, negeria vaistų.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti visiškai. Taip pat prašė išspręsti ir klausimą dėl rūpintojo paskyrimo.
Suinteresuotas asmuo I. J. teismo posėdžio metu nurodė ji šiuo metu gydosi Klaipėdos psichiatrinėje ligoninėje ir tai ne pirmas kartas. Nurodė, kad ji neturi darbo, neturi kur gyventi, todėl valkatauja, vartoja alkoholį, nes jis padeda jai nusiraminti. Pripažino, kad ji šiuo metu nevartoja vaistų, nes jie jai nepadeda. Nurodė, kad ji viską suprantą ir pati gali mokėti mokesčius ir tvarkytis, gali susirasti darbą. Nurodė, kad ji gauna neįgalumo pensiją iš kurios ja atskaito vaikų išlaikymą.
Suinteresuotas asmuo A. J. nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad I. J. yra jos dukra, kuri dėl savo ligos negali tinkamai savimi pasirūpinti ir jai reikalinga priežiūra. Paaiškino, kad ji negali būti dukters rūpintoja, nes ji yra paskirta I. J. vaiko globėja, todėl ir negali priimti gyventi I. J., tačiau kiek gali jai padeda. Nurodė, kad dukra vartoja alkoholį.
Suinteresuoto asmens I. J. atstovas advokatas K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškimu.
Suinteresuoto asmens Gargždų socialinių paslaugų centro atstovė nurodė, kad sutinka su pareiškimu.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pagarsino išvadą ir prašė pareiškimą tenkinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkintinas.
Dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnį fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.
Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis).
Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas ir antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė.
Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog asmuo gali būti pripažįstamas neveiksniu arba ribotai veiksniu tik išimtiniais atvejais taikant kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principo įgyvendinimą. Kuo mažesnio veiksnumo ribojimo principas lemia teismo pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse. Asmens veiksnumo ribojimo priemonė yra skirtina tik tada, kai mažiau jo teises varžančiomis priemonėmis negalima apsaugoti jo interesų. Be medicininės diagnozės būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.). Didelis dėmesys turi būti skiriamas būtent faktinių asmens gyvenimo aplinkybių vertinimui, visumos įrodymų įvertinimui, atsižvelgiant į tai, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad S. J. ir A. J. yra I. J. tėvai. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-566-941/2017, 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8157-1025/2018, 2019 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1010-1025/2019 neterminuotai apribota I. J. motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų P. P. ir Luko D. J. atžvilgiu. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis I. J. nuo 2019 m. sausio 10 d. yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis I. J. iki 2021 m. balandžio 17 d. nustatytas 40 procentų neįgalumas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato duomenimis I. J. ne kartą yra bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus dėl pasirodymo viešoje vietoje būnant neblaiviai, viešosios tvarkos ir žmonių rimties trikdymo, žmonių orumo bei visuomeninės dorovės įžeidinėjimo, dėl neblaivumo negebant pasirūpinti savo mažamečiais vaikais. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro pranešimo nustatyta, kad I. J. lėtine psichikos liga serga nuo 1994 m. (šizofreninis sutrikimas, depresijos tipas). Jos liga pasireiškia mąstymo, suvokimo sutrikimais, apsunkinta afektinių impulsų kontrole, uždara ir agresyvi asmenybė, elgesys egocentriškas, sprendimai primityvūs, dažnai nekoreguojami, lydimi žalingo alkoholio vartojimo. Iš viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo duomenų nustatyta, kad I. J. šiame stacionare nuo 2014 m. gydėsi 8 kartus. I. J. ir šiuo metu yra gydoma Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktoje, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro parengtoje 2019 m. rugpjūčio 12 d. išvadoje Nr. 1.14-136 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodyta, kad I. J. geba iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus visose turtinių santykių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad I. J. dėl psichikos ligos nustatytas 40 procentų darbingumas, ji dažnai gydoma psichiatrijos stacionare, sunkiai susitvarko savo socialiniuose reikaluose, finansuose, nesilaiko gydymo režimo, draugų įtakojama, piktnaudžiauja alkoholiu, neturi gyvenamojo būsto, jai sunku savarankiškai suprasti informaciją, priimti sprendimus, įvertinti aplinkybes, paaiškinti savo sprendimus, poelgius.
Iš 2020 m. kovo 12 d. – balandžio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK53/2020 nustatyta, kad I. J. konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (įgimta silpnaprotystė) bei šizoafektinio sutrikimo, depresijos tipo remisija. I. J. iš dalies su rūpintojo pagalba šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas šiose nutartyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); socialinių paslaugų srityje (kreipimosi dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityse (kreipiantis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus, pvz. policiją, prokuratūrą, savivaldybės bei kitas valstybės institucijas, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.); kitose asmeninių neturtinių santykių srityse (balsavimo teisė). I. J. gali dalyvauti teismo posėdyje ir suteikti faktinę informaciją apie savo būseną, jai gali būti įteikti teismo dokumentai.
Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, ekspertizės išvadą kurioje konstatuota psichinė liga bei kiek tas sutrikimas lemia poreikį bei būtinybę riboti I. J. veiksnumą konkrečiose gyvenimo srityje, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei pateiktus medicininius duomenis, sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad I. J. dėl ligos geba tik iš dalies pasirūpinti savimi tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl siekiant apsaugoti tiek I. J., tiek kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, turtą yra pagrindas pripažinti ją ribotai veiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už suteiktas paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (pirkimas - pardavimas, nuoma, dovanojimas ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (pirkimas, pardavimas, nuoma, dovanojimas, įkeitimas); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (vertimasis individualia veikla, buvimas juridinio asmens dalyviu ir kt.); savitvarkos įgūdžių (tinkama būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir pan.); darbo teisinių santykių (gebėjimas sudaryti darbo sutartį ir pan.); socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (CK 2.11 straipsnio l dalis, CPK 473 straipsnio 1 dalis).
Dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo
Rūpyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje (CK 3.277 straipsnio 2 dalis).
Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis I. J. nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neturi. Iš šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad I. J. gaunamos pajamos per mėnesį yra neįgalumo pensija. I. J. šiuo metu yra gydoma Klaipėdos ligoninės psichiatrijos skyriuje. Išrašius iš ligoninės I. J. bus apgyvendinta Gargždų socialinių paslaugų centro Krizių centre, nes Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. I2-413 „Dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo“ nuspręsta tenkinti I. J. prašymą ir leista ją apgyvendinti Gargždų socialinių paslaugų centro Krizių centre iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ribotai veiksniai I. J. reikalinga rūpyba, nes ji dėl sveikatos sutrikimo bei žalingo alkoholio vartojimo nesugeba tinkamai savimi pasirūpinti, nevisiškai supranta savo veiksmų esmę, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei atlikti pareigų, negali savarankiškai tvarkyti asmeninių bei turtinių reikalų. Esant tokioms aplinkybėms jai skirtinas rūpintojas. Atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, konstatuotina, kad Gargždų socialinių paslaugų centras atitinka visus rūpintojui keliamus reikalavimus ir šiame centre bus sudarytos tinkamos sąlygos I. J.. Kitų asmenų, galinčių ir sutinkančių būti ribotai veiksnios I. J. rūpintojais, nėra. Esant tokioms aplinkybėms, Gargždų socialinių paslaugų centras skirtinas ribotai veiksnios I. J. rūpintoju (CK 3.239 straipsnis, 3.242 straipsnis, 3.241 straipsnis, 3.277 straipsnio 2 dalis).
Rūpintojui išaiškintinos jo teisės ir pareigos: rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo; rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padeda ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniu įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje; neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; sandoriams, kurių suma didesnė nei 1 500,00 Eur sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės (CK 3.240 straipsnio 1, 3 dalis, 3.244 straipsnis).
Teismo sprendimas dalyje dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 4641, 473 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusią 1988 m. lapkričio 6 d., ribotai veiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:
- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už suteiktas paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (pirkimas - pardavimas, nuoma, dovanojimas ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (pirkimas, pardavimas, nuoma, dovanojimas, įkeitimas); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (vertimasis individualia veikla, buvimas juridinio asmens dalyviu ir kt.);
- asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir pan.); darbo teisinių santykių (gebėjimas sudaryti darbo sutartį ir pan.); socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.
Nustatyti I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpybą, jos rūpintoju paskirti Gargždų socialinių paslaugų centrą, juridinio asmens kodas 163748481.
Sprendimas dalyje dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo vykdytinas skubiai.
Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Inga Sakalauskaitė