Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-03-28][nuasmeninta nutartis byloje][AS-207-821-2024].docx
Bylos nr.: AS-207-821/2024
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 125817744 atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 125817744 atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 188604955 trečiasis suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 188604574 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Kai skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka
Kai skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka
Aktai ar veiksmai, dėl kurių negalima pateikti skundo administraciniam teismui
Skundo forma ir turinys
Skundo forma ir turinys
Administracinių teismų netiriama veikla
Rašytinis bylų nagrinėjimas
Atsisakymas priimti skundą
Atsisakymas priimti skundą
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Valstybės garantuojama teisinė pagalba
Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas
Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas ir jų nagrinėjimas teisme



Administracinė byla Nr. AS-207-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09452-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.2

(S)

 

        img1

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 15 d. ir 2024 m. vasario 13 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

        I.

 

Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: „1. Atsižvelgiant į mano gaunamas pajamas atleisti mane nuo žyminio mokesčio. 2. Išreikalauti iš atsakovo visų mano prašymų, skundų ir atsakymų į juos kopijas nuo 2022 metų gegužės mėnesio iki esamo laiko, prijungiant juos prie bylos kaip svarbius įrodymus atskleidžiančius bylos esmę ir aplinkybes. 3. Sujungti visas mano iškeltas bylas prieš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dabar nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kadangi jos tiesiogiai susijusios tarpusavyje ir papildo viena kitą (tai yra bylos Nr. I2-6279-816/2023, Nr. I2-10113-811/2023, Nr. I2-11443-484/2023, Nr. I2-11851-931/2023, Nr. I2-12818-484/2023). 4. Panaikinti 2023 m. lapkričio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (8.1Mr)ATP-B-2023-10898 ir įpareigoti pakeisti advokatą. 5. Prašau teismo kreiptis į Lietuvos valstybės įstatymų leidėjus, Konstitucinį teismą ar kitas kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų ar priimtos pataisos nuo 2014 m. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme turėjo būtent tokį tikslą: <...> 6. Išreikalauti trečiųjų asmenų visų mano prašymų, kreipimusi, skundų ir atsakymų į juos kopijas nuo 2010 metų. Tai yra svarbūs įrodymai susiję su byla. 7. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka <...>. 8. Prašau priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Apie tikslesnę turtinę žalą padarytą ir toliau daromą atsakovų mano turtui, dėl galimai tyčia vilkinto proceso pateiksiu vėliau procesui pasibaigus.“

Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatė, kad nėra kliūčių bylai nagrinėti, todėl baigė pasiruošimą bylos nagrinėjimui. Teismas nutarė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą skirti nagrinėti viešame teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu 2024 m. vasario 13 d. 9 val. 30 min.

Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties panaikinimo padavė atskirąjį skundą.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties panaikinimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 str. 1 d. 3 p.), kadangi pareiškėjas skundžia teismo nutartį, kuria baigtas pasiruošimas nagrinėti bylą, byla skiriama nagrinėti teismo posėdyje bei kuri nėra skundžiama (nutartys, kurios neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, yra neskundžiamos).

Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties panaikinimo padavė atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

Regionų administraciniame teisme Vilniaus rūmuose 2024 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu gautas pareiškėjo pareiškimas dėl teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Regionų administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nušalinimo nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nušalinimus teisėjai reiškia dėl procesinių veiksmų administracinėje byloje Nr. I2-3812-535/2024, t. y. teigdamas, kad teisėja teismo proceso metu iš trečiųjų asmenų sąrašo pašalino Lietuvos Respublikos Vyriausybę, nepareikalavo iš atsakovų ir trečiųjų asmenų papildomų įrodymų, nesujungė nagrinėjamos administracinės bylos su kitomis administracinėmis bylomis. Pareiškėjo nuomone, teisėja tyčia dėl asmeninės karjeros ar kitų finansinių sumetimų vadovavosi netinkama teismų praktika. Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat reiškia nušalinimą Regionų administraciniam teismui, kadangi nei teismo pirmininkas, nei pirmininko pavaduotoja nepagrįstai nesujungė jo prašomų sujungti bylų. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat reiškė nušalinimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kadangi šiame teisme nagrinėjamos bylos yra tarpusavyje susijusios, tačiau taip pat nėra sujungiamos. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai dėl karjeros ar kitokių galimybių, galimai patys nesilaiko administracinio bei civilinio proceso teisės normų nuostatų, galimai vykdo politinių grupuočių užsakymus. Įvertinęs pareiškėjo pareiškimo dėl nušalinimo turinį, teismas priėjo išvados, kad pareiškėjo argumentai dėl galimo teisėjos šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi yra susiję su teisėjos atliktais procesiniais veiksmais (sprendimais) ir negali būti savaime vertinama kaip teisėjo šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo šališkumo pagrindas. Teismas akcentavo, kad nesutikdamas su atliktais procesiniais veiksmais, pareiškėjas turi teisę juos ginčyti apeliacine tvarka (pvz., teikdamas apeliacinį skundą dėl teismo priimto sprendimo, jei nenumatytas atskiras apskundimas). Be to, teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš bylos pareiškėjas buvo pateikęs atskirąjį skundą dėl 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties, t. y. naudojasi savo procesinėmis teisėmis skųsti teismo priimti procesinius sprendimus. Atsižvelgdamas į tai, kad viso teismo nušalinimo institutas ABTĮ nėra įtvirtintas ir vertindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką susijusią su ABTĮ 44 ir 45 straipsnio nuostatų sisteminiu aiškinimu, teismas pažymėjo, kad nušalinimas gali būti reiškiamas tik paskirtam bylą nagrinėti teisėjui / teisėjams, o ne apskritai visam teismui. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo prašymo dėl viso teismo ar visų teisėjų nušalinimo netenkino kaip akivaizdžiai nepagrįsto.

Pareiškėjas dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutarties panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus padavė atskirąjį skundą. Atskirajame skunde nurodoma, kad nutartį priėmusi teismo pirmininko pavaduotoja J. Einikienė yra tiesiogiai suinteresuota, kad šią ir kitas su šia bylas susijusias bylas nenagrinėtų kiti teismai, kadangi vieną iš bylų (Nr. I2-6279-816/2023) nesąžiningai ir su pažeidimais nagrinėjo pati J. Einikienė. Pareiškėjo vertinimu, nušalinimo klausimas nepagrįstai buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nors buvo prašoma nagrinėti žodine tvarka.

 

II.

 

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutarties panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas konstatavo, kad minėta nutartis nėra skundžiama, kadangi ši nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

 

III.

 

Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 13 d. ir 2024 m. vasario 15 d. nutartis ir perduoti atskiruosius skundus ir pareiškimą nagrinėjimui tiems kam jie adresuoti. Be kita ko, pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar teisėjai nepažeidžia pareiškėjo teisių į nešališką procesą, įpareigoti 2024 m. vasario 13 d. pareiškimą perduoti kompetentingai ir nešališkai institucijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde pabrėžia, kad 2024 m. vasario 15 d. nutartis priimta šalims nedalyvaujant ir nepranešus apie atskirojo skundo nagrinėjimo datą ir vietą, tokiu būdu pažeidžiama pareiškėjo teisė gauti informaciją. Pareiškime dėl nušalinimo pareiškėjas bandė atkreipti dėmesį į ydingą teismo praktiką. Pareiškėjui neleidžiama išreikalauti įrodymų, tokiu būdu pažeidžiamos jo procesinės teisės. Pareiškėjo vertinimu, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjai piktnaudžiauja savo padėtimi ir užkerta kelią nešališkam, sąžiningam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad nesutinka su Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartimi ir iš esmės pakartoja argumentus, teikiant atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutarties, kurį Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamas teismo nutartis palikti nepakeistas. Atsakovo atstovas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą, mano, kad nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamas nutartis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Ž. skundžia Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 13 d. ir 2024 m. vasario 15 d. nutartis.

Pažymėtina, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutarties panaikinimo. Regionų administracinis teismas Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Regionų administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nušalinimo nagrinėjamoje administracinėje byloje ir šį prašymą dėl nušalinimo atmetė. Teismas nurodė, kad minėta nutartis yra neskundžiama.

Apeliacijos dalykas šiuo atveju yra Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 15 d. nutartis, kadangi kaip minėta Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartis yra neskundžiama. Nustačius, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 15 d. nutartimi nepagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutarties, taip pat būtų išspręstas ir minėtos nutarties teisėtumo klausimas.

Nagrinėjamu atveju ginčo esminis klausimas yra, ar pareiškėjas turi teisę skųsti nutartį, kuria netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl teisėjo / teismo nušalinimo.

ABTĮ IV skyrius nustato atskirųjų skundų nagrinėjimo teisinius pagrindus. Šiame skyriuje esančiame 152 straipsnio 1 dalyje numatyta atskirųjų skundų padavimo tvarka, kurioje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartys, o tik tos, kurios atitinka ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-45-556/2021).

Pažymėtina, kad ABTĮ 44 ir 45 straipsniai, reglamentuojantys teisėjo ir kitų asmenų nušalinimą bei pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką, nenumato, kad nutartis, kuria išsprendžiamas klausimas dėl teisėjui ar visiems kolegijos nariams pareikšto nušalinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tokia teismo nutartis taip pat neužkerta kelio ir tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-118-438/2017; 2018 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-703-1062/2018; 2020 m. vasario 12 d. AS-103-525/2020; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-695-502/2020).

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą bei šiuo klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai plėtojamą praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 15 d. nutartyje padaryta išvada, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė nei teisinių, nei faktinių argumentų paneigiančių minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su galutiniu pirmosios instancijos teismo sprendimu, gali teikti apeliacinį skundą ir tokiu būdu patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 15 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties panaikinimo, dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pareiškimą dėl nušalinimo perduoti nešališkai ir kompetentingai institucijai. Pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiamas konkretaus procesinio veiksmo – atsisakymo priimti atskirąjį skundą teisėtumo klausimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl nušalinimo, todėl dėl pareiškėjo prašymo perduoti pareiškimą kitai institucijai plačiau nepasisakoma. 

 Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su tam tikru paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės dėl taikytino teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Įvertinusi pareiškėjo prašymo šiuo aspektu argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas negrindžia jo tuo, kad teisės aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo kreipimuisi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą 2024 m. vasario 15 d. nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

 

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

 

           Iveta Pelienė

 

        Skirgailė Žalimienė