Civilinė byla Nr. e2A-540-343/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20082-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1;

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovams N. P., K. K., A. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Z. M., J. P., L. J., D. B., A. J., T. J., N. R., J. B., uždaroji akcinė bendrovė „Simaka“, L. K., uždaroji akcinė bendrovė „Valdinta“, S. M., uždaroji akcinė bendrovė „Armitana“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas I. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti teisę atlikti visus reikalingus veiksmus naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymui pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pasiūlymų schemą, parengtą 2020 m. rugpjūčio 10 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemetra“, be atsakovų K. K., A. K. ir N. P. (toliau – atsakovai), rašytinio sutikimo/pritarimo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 23/225 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Bendras sklypo plotas – 450 kv. m. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Žemės sklype yra registruotas daugiabutis gyvenamas namas (toliau – Pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, priklausančios ieškovui ir tretiesiems asmenims. Žemės sklypo 301 kv. m. dydžio dalis yra valstybės nuosavybė, o 149 kv. m. dydžio dalis – privati nuosavybė. Privačioji žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso ieškovui (46 kv. m.), tretiesiems asmenims J. B. (46 kv. m.), T. J. (29 kv. m.), D. B. (28 kv. m.). Valstybinė žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Dalis valstybinės žemės (95 kv. m.) yra išnuomota Pastate esančių patalpų savininkams valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų su NŽT, pagrindu, t. y. atsakovams A. K. (14 kv. m.), K. K. (14 kv. m.), N. P. (28 kv. m.) ir tretiesiems asmenims L. K. (20 kv. m.), Z. M. ir S. M. (19 kv. m.). Siekiant susitarti su žemės sklypo bendraturčiais, kaip, ir kokiomis privačios žemės dalimis naudosis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), privačios žemės dalies savininkai, buvo užsakyta žemės sklypo pasiūlymų schema naudojimosi tvarkos nustatymui, kurią 2020 m. rugpjūčio 10 d. parengė UAB „Žemetra“. Žemės sklypo pasiūlymų schemoje naudojimosi tvarkos nustatymui buvo pažymėtos šios žemės sklypo dalys, kuriomis atskirai naudotųsi privačios žemės savininkai: 10 kv. m. ploto „A” dalimi – T. J. ir D. B. bendrai po 5 kv. m.; 8 kv. m. ploto „B” dalimi – I. B.; 8 kv. m. ploto „C” dalimi – J. B.. Likusia žemės sklypo 424 kv. m. ploto dalimi (plane pažymėta „D”) sutarta naudotis bendrai, kaip iki šiol. Su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka sutiko visi privačios žemės sklypo dalies savininkai bei dauguma žemės sklypo naudotojų, išskyrus atsakovus. Ieškovas 2020 m. gegužės 13 d. prašymu, pridėdamas principinę naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemą, kreipėsi į atsakovus, prašydamas informuoti, ar jie sutinka su siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovai informavo ieškovą, kad nesutinka. Ieškovas su atsakymais 2020 m. rugsėjo 30d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu pritarti Pasiūlymų schemai, tačiau NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. spalio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė jai pritarti, kadangi naudojimosi tvarkai žemės sklype turėtų raštu pritarti visi Pastato – gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkai. Ieškovo teigimu, atsakovų atsisakymai pažeidžia jo, kaip žemės sklypo dalies ir jame esančio Pastato dalies savininko, teises bei nepagrįstai užkerta kelią nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovai nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis bendraturčiai negalėtų susitarti, kuriomis ir kokio dydžio realiosiomis sklypo dalimis jie naudosis, priklausomai nuo to, kokio dydžio žemės sklypas (ar jo vidinis kiemas) yra suformuotas ir registruotas. Siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atsakovų turtinės teisės ir interesai nei į turimą nuosavybę Pastate, nei į žemės sklypo dalies nuomą nėra pažeidžiamos, kadangi jos nėra niekaip apribojamos ar suvaržomos.

3.       Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka Lietuvos Respublikos (toliau – LR) teisės aktų reikalavimų, kadangi žemės sklype atskirai išskirti dalis naudotinas tik vienam iš bendraturčių negalima dėl nepakankamo ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančio žemės sklypo ploto. Ieškovas, reikalaudamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal naudojimosi planą, iš esmės siekia tokio žemės sklypo naudojimosi režimo, pagal kurį jis atskirai nuo kitų bendraturčių naudotinas tam tikras žemės sklypo dalis (naudojimosi plane pažymėtos indeksais „B“ ir „C“) galėtų paskirti automobilių statymui ir laikymui, nors LR teisės aktai nenumato tokios galimybės. Naudojimosi planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, be to, yra parengtas siekiant apginti išskirtinai kelių bendrasavininkų interesus, kitų bendrasavininkų bei žemės sklypo naudotojų interesus ignoruojant. Ieškinio motyvai, kuriais ieškovas ginčija tariamai nepagrįstą atsakovų nesutikimą pritarti naudojimosi planui nėra aktualūs, kadangi naudojimosi planas iki ieškovui pateikiant ieškinį atsakovams susipažinti pateiktas nebuvo ir atsakovai iki šiol neturėjo galimybės išsakyti savo nuomonės dėl tokio plano. Atsakovai A. K. ir K. K. jiems priklausantį butą pastate, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2018 m. lapkričio 19 d., o atsakovė N. P. – 2018 m. lapkričio 28 d. Vedant derybas dėl butų pirkimo, pardavėjo atstovas buvo nurodęs, kad žemės sklype bus suformuotos 2-3 vietos automobiliams statyti, tačiau jos nebuvo suformuotos. Tokiu būdu žemės sklypas buvo naudojamas bendrai visų daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų. Be to, šalia daugiabučio gyvenamojo namo yra įsikūręs (duomenys neskelbtini), kuris teatro švenčių metu taip pat naudojasi žemės sklypu. Tam nei vienas iš daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų niekada neprieštaravo. Šiuo metu tarp žemės sklypo bendrasavininkų ir žemės sklypo naudotojų yra nusistovėjusi tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, kai visu žemės sklypu visi byloje dalyvaujantys asmenys naudojasi bendrai. Atsakovų nuomone, kitokia naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra galima. Žemės sklypas patenka į Kultūros paveldo vietovės apsaugos zoną. Teritorija, kurioje yra žemės sklypas, yra vertinga ne tik privačiu, tačiau ir visuomeniniu, istoriniu bei kultūriniu požiūriais, todėl neturėtų būti neatsakingai naudojama automobilių statymui. Tenkinus ieškovo reikalavimą ir taip daugiabučio gyvenamojo namo tinkamai eksploatacijai nepakankamas (teisės aktų reikalavimų neatitinkantis) žemės sklypo plotas bus dar labiau sumažintas ieškovui reikalingos automobilio parkavimo vietos ploto sąskaita.

4.       Trečiasis asmuo NŽT prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. NŽT nuomone, teismas turi įvertinti, ar pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti. NŽT manymu, žemės sklype esantis kiemas turėtų būti skirtas bendram daugiabučio gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkų naudojimui, todėl, parengtai naudojimosi tvarkai žemės sklype turėtų raštu pritarti visi gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) butų (patalpų) savininkai.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Armitana“ prašė teismo sprendimą priimti visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgti į atsiliepime nurodytą teismų praktiką. UAB „Armitana“, būdama Pastate esančių patalpų dalies savininke, yra suinteresuota, kad prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka nebūtų pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės N. P. naudai 4 257,16 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovės A. K. naudai – 4 257,16 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovo K. K. naudai – 2 000 Eur išlaidas, o trečiojo asmens UAB „Armitana“ naudai – 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso D. B., T. J., Lietuvos Respublikai, I. B. ir J. B.. Žemės sklype yra pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – kiemo statiniais. Gyvenamasis namas yra suskirstytas butais/patalpomis, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovams ir/ar tretiesiems asmenims. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu pritarti Pasiūlymų schemai, tačiau NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. spalio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė jai pritarti, kadangi parengtai naudojimosi tvarkai žemės sklype turėtų raštu pritarti visi Pastato – gyvenamojo namo 1A3p butų (patalpų) savininkai.

8.       Teismas laikėsi pozicijos, kad šioje byloje turi būti vertinamas ne tik teisės pripažinimo ieškovui klausimas, bet ir jo pasiūlymų schemoje pateiktos naudojimosi tvarkos įtaka kitų bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi tik tokiu būdu galima įvertinti ar atsakovai pagrįstai atsisako pritarti ieškovo siekiui pripažinti jam teisę nustatyti naudojimosi tvarką ginčo sklypu.

9.       Teismas pritarė atsakovų bei specialisto G. P. konsultacinėje išvadoje nurodytoms aplinkybėms, kad esamas žemės sklypas yra per mažas jo skaidymui atskiromis dalimis. Visiems bendraturčiams jau naudojantis per mažu 107 kv. m. laisvo (neužstatyto) žemės sklypo plotu vidiniame kieme, pripažino pagrįstomis atsakovų nurodytas aplinkybes, jog atskirų sklypo dalių (iš viso – 26 kv. m.) išskyrimas šiame laisvo (neužstatyto) žemės sklypo plote pažeistų jų teises dėl likusios per mažos bendro naudojimo žemės sklypo dalies dar didesnio sumažinimo, o taip pat nepagrįstai suteiktų pirmenybę vienam (keliems) iš bendraturčių.

10.       Teismas pritarė atsakovų nurodytoms aplinkybėms, kad šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teismas laikėsi pozicijos, kad yra teisinis pagrindas vadovautis 2020 m. sausio 24d. LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikoje (toliau – Metodika) nurodytais kriterijais nustatant, kaip apskaičiuojamas minimalus žemės sklypo plotas ir koks žemės sklypo plotas yra reikalingas tiek paties žemės sklypo, tiek ir jame esančių pastatų tinkamam bei racionaliam naudojimui. Taipogi teismas pripažino, kad vadovavimasis Metodika nepažeidžia lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios)  principo, nes ieškovas siekia nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarką jau esant galiojantiems Metodikos reikalavimams dėl valstybinės žemės sklypų administravimo.

11.       Teismas pripažino, kad ieškovas nereiškė reikalavimo nustatyti automobilių stovėjimo, išdėstymo ar pan. tvarką žemės sklype, tačiau atsižvelgė į atsakovų nurodytas aplinkybes, kad ieškovo veiksmai gali būti skirti šiam tikslui. Teismas vertino, kad nėra pagrindo ieškinio reikalavimo tenkinimui bei esminiam faktiškai nusistovėjusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos keitimui net ir tuo atveju, jei ieškovas jam priskirto žemės sklypo dalį naudotų ne automobilių, o dviračių parkavimui ar pan.

12.       Teismas pripažino, kad ieškovas nepaneigė specialisto konsultacinėje išvadoje nurodytų aplinkybių, kuriomis remiantis konstatuota, jog UAB „Žemetra” 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudarytas žemės sklypo planas turi daug trūkumų, plano sprendiniai šiurkščiai pažeidžia išskirtinai atsakovų teisėtus interesus. Pažymėjo, kad ieškovo 2021 m. kovo 31 d. pateiktoje eksperto G. T. ekspertiniame nagrinėjime-konsultacijoje yra pasisakyta dėl Metodikos taikymo pagrįstumo bei automobilių saugyklos įrengimo, tačiau nėra pasisakyta dėl kitų specialisto konsultacinėje išvadoje nurodytų UAB „Žemetra” 2020 m. rugpjūčio 10 d. plano trūkumų, tokių kaip inžinerinių tinklų (šulinių, komunikacijų) nenurodymas, daugiabučio gyvenamo namo kerčių taškų, jų numerių neatvaizdavimas, tik privačios nuosavybės teise valdomų dalių išskyrimas, aiškinamojo rašto nekomplektavimas.

13.       Sprendė, kad ieškinio reikalavimo patenkinimas pažeistų nusistovėjusią sklypo naudojimo tvarką, nepagrįstai suteiktų pirmenybę vienam (keliems) iš bendraturčių, neatitiktų bendraturčių interesų pusiausvyros bei dėl to galimai išprovokuotų konfliktus tarp bendraturčių, todėl ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

                              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tuo atveju, jei teismas netenkintų apeliacinio skundo, perskaičiuoti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu iš ieškovo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, atitinkamai ją sumažinant. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Teismas tinkamai neatskleidė ginčo esmės.

14.2.       Teismas sprendime nepasisakė, nenagrinėjo esminės aplinkybės šioje byloje – atsakovai nėra žemės sklypo bendraturčiai. Žemės sklypo bendraturčiai yra ieškovas, tretieji asmenys (J. B., T. J., D. B.) bei Lietuvos Respublika. Ši aplinkybė reiškia, kad tik žemės sklypo bendraturčių turimos dalys gali būti išskirtos ir nustatytos naudojimosi tvarkoje. Tuo tarpu teismo sprendime visiškai nepagrįstai valstybinės žemės sklypo dalies naudotojų (atsakovų) teisės, kurie nevaldo žemės sklypo bendrąja daline nuosavybės teise bei turi tik išvestines iš žemės sklypo savininko – valstybės teises, buvo prilyginamos žemės sklypo bendraturčių teisėms. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 ir 4.81 straipsnių reglamentavimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Atkreipia dėmesį, kad viso bylos nagrinėjimo metu atsakovai veikė kaip žemės sklypo bendraturčiai, įrodinėdami pažeistas teises, kurių net neturi bei nepateikė jokių įrodymų, kad dėl siūlomos naudojimosi tvarkos būtų apribotos jų galimybės eksploatuoti turimas patalpas pagal paskirtį.

14.3.       Teismas neįvertino byloje esančios aplinkybės, kad pastato, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, valstybinė sklypo dalis, vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalimi, valdoma patalpų savininkų balsų dauguma, kadangi tai yra bendrojo naudojimo objektas. Apelianto teigimu, toks reglamentavimas turi būti taikomas ir sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos plane išskirtos valstybinės žemės dalies, kaip bendro naudojimo objekto, naudojimo.

14.4.       Teismas nemotyvavo savo nesutikimo vadovautis LR teismo eksperto G. T. 2021 m. kovo 23 d. atliktu ekspertiniu nagrinėjimu-konsultacija, tačiau išimtinai rėmėsi atsakovų užsakymu parengta specialisto G. P. konsultacine išvada. Apelianto vertinimu, teismas privalėjo kritiškai vertinti specialisto G. P. išvadas, kadangi jose buvo pateikiamos ne tam tikros specialiųjų techninių žinių reikalaujančios išvados, o sprendžiama už visus žemės sklypo savininkus ir naudotojus, kaip jie turėtų naudotis savo nuosavybe. Tai prieštarauja CK 4.75 ir 4.81 straipsnių principams.

14.5.       Ieškovas ir kiti žemės sklypo bendraturčiai turi teisę nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.

14.6.       Teismo motyvas, kad atskirų dalių išskyrimas pažeistų atsakovų teises dėl likusios per mažos bendro naudojimo žemės sklypo dalies dar didesnio sumažinimo, o taip pat nepagrįstai suteiktų pirmenybę vienam (keliems) iš bendraturčių, yra nepagrįstas. Teismas laikė, kad siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka Metodikos reikalavimų, kadangi žemės sklype atskirai išskirti dalis negalima dėl nepakankamo ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančio žemės sklypo ploto. Apelianto vertinimu, teismas neigia ieškinio pagrįstumą motyvais, kurie visiškai nėra susiję su ginčo dalyku byloje. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo pagrindai nebuvo ginčijami šioje byloje. Taigi teismas, pripažindamas pagrįstais atsakovų argumentus, kuriais buvo kvestionuojamas žemės sklypo dydžio atitikimas teisės aktų reikalavimams, bylą išsprendė ne bylos nagrinėjimo ribose, o analizavo visai su byla nesusijusius klausimus, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

14.7.       Teismas nepagrįstai rėmėsi Metodika, spręsdamas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagrįstumo. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis šiuo teisės aktu sprendžiant ieškinio reikalavimą, kadangi tarp Metodikos taikymo atvejų nėra išskirta atvejo, kai nustatoma naudojimosi tvarka. Be to, net jei ir būtų keliamas ginčas dėl žemės sklypo dydžio pagrįstumo, nebūtų jokio pagrindo jo vertinti remiantis Metodika, kadangi šis teisės aktas dar nebuvo priimtas ir negaliojo, kai žemės sklypas buvo suformuotas.

14.8.       Teismo sprendime nepagrįstai sprendžiama, kad ieškinio reikalavimo tenkinimas ir naudojimosi tvarkos nustatymas dėl pernelyg mažo laisvo (neužstatyto) sklypo ploto (107 kv. m.) itin susiaurintų (iki 81 kv. m.) likusią bendro sklypo dalį, pažeistų nusistovėjusią sklypo naudojimo tvarką bei dėl to galimai išprovokuotų konfliktus tarp bendraturčių. Teismo sprendime remiamasi kasacinio teismo jurisprudencija, pagal kurią sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, tačiau, apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atsakovų turtinės teisės ir interesai nei į turimą nuosavybę Pastate, nei į žemės sklypo dalies nuomą nebus pažeidžiami, nes atsakovų teisės, turėtos iki naudojimosi tvarkos pasiūlymo, paliekamos tokios pačios. Atsakovams buvo nurodyta, kad naudojimasis valstybine žemės sklypo dalimi nebus keičiamas, t. y. ja bus naudojamasi bendrai, kaip iki šiol.

14.9.       Teismo argumentai, susiję su automobilių stovėjimo vietų įrengimu, visiškai nesusiję su byla ir yra nepagrįsti. Pažymi, kad naudojimasis savo turima nuosavybės dalimi nereiškia automobilių stovėjimo vietų įrengimo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad žemės klypo dalis gali būti naudojama dviračių laikymui, vejos sodinimui, trinkelių klojimui ar pan. Ieškovas, kaip žemės sklypo dalies savininkas, galės atlikti tik teisės aktais leistinus veiksmus, laikantis visų jų reikalavimų. Apelianto teiginius patvirtina LR teismo eksperto G. T. 2021 m. kovo 23 d. atliktas ekspertinis nagrinėjimas-konsultacija.

14.10.       Atsakovų cituojamas teisės aktas (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintas LR aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933) nėra taikytinas ginčo atveju, kadangi, kaip pripažino teismas, ieškovas tokio reikalavimo ieškinyje nereiškė.

14.11.       Byloje pateiktos fotonuotraukos apie statomus automobilius kieme, kuriomis vadovavosi teismas, nėra susiję su ieškinio reikalavimu. Aplinkybė, kad vienas iš nuotraukoje matomų automobilių yra ieškovo, nesudaro pagrindo teigti, kad ta sklypo dalis bus naudojama kaip automobilio stovėjimo vieta, ar, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka neatitiktų teisės aktams. Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi ieškovo buto pardavimo skelbimu, kadangi jame pateikta informacija niekaip negali įtakoti ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

14.12.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateikta pasiūlymų schema neišlaikoma bendraturčių interesų pusiausvyra, tačiau apelianto teigimu, teismo išvada pati iš savęs paneigia jos pagrįstumą. Ginčo atveju žemės sklypo plane naudojimosi tvarkai nustatyti yra išskirtos tik tos žemės sklypo dalys, kurias kaip realiąsias dalis leidžia išskirti teisės aktai, bei nurodoma bendro naudojimo likusi žemės sklypo dalis, apimanti ir išnuomotą bendrą sklypo dalį – būtent taip, kaip numato teisės aktai bei teismų praktika. Atsakovams buvo nurodyta, kad naudojimasis valstybine žemės sklypo dalimi nebus keičiamas, t. y. ja bus naudojamasi bendrai, kaip iki šiol. Taigi, siūloma naudojimosi tvarka neapriboja iki šiol turėtų atsakovų teisių ir toliau naudotis žemės sklypu bendrai pagal nuomojamas dalis, todėl negalima laikyti, kad jų teisės pažeidžiamos.

14.13.       Teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti žemės sklypo plano atitikimo teisės aktams, reglamentuojantiems kadastro duomenų nustatymą, kadangi šioje byloje nebuvo ginčijamas šio plano pagrįstumas ir atitikimas šiems teisės aktams.

14.14.       Teismo sprendime pripažįstami pagrįstais specialisto konsultacinėje išvadoje nurodyti reikalavimai, kuriais remiantis neva būtų įmanoma parengti objektyviais kriterijais paremtą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri užtikrintų visų pusių interesus, bei sprendė, kad šių reikalavimų ieškovas savo pateiktoje pasiūlymų schemoje neįgyvendino. Tokia išvada yra dviprasmiška ir prieštaringa, vertinant kitus teismo motyvus. Teismo sprendime teigiama, kad žemės sklypo dalys individualiam naudojimui negali būti nustatytos dėl žemės sklypo per mažo ploto bei nustatant naudojimosi tvarką dar labiau sumažinamo bendro naudojimo ploto, tačiau tos pačios išvados pagrindu teigiama, kad yra alternatyvus būdas ieškovo pasiūlytai pasiūlymų schemai, t. y. G. P. parengtas naudojimosi planas, kuriame išskirtos ne tik trys žemės sklypo privačios dalies savininkų dalys, bet ir atsakovų nuomojamos dalys (iš viso penkios), taip dar labiau sumažinant bendrą naudojamą žemės sklypo dalį. Tokia teismo išvada paneigiami teismo sprendime išdėstyti kiti argumentai, kad nėra galimybės nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal ieškovo siūlomą variantą dėl žemės sklypo per mažo ploto.

14.15.       Teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, atmetus ieškinį, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą, tačiau jų pateikti patirtų bylinėjimosi išlaidą faktą bei dydį patvirtinantys dokumentai nesudarė pagrindo teismui priteisti visą atsakovų prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą. Taip pat teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė trečiojo asmens UAB „Armitana“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Apeliacinio skundo motyvus ieškovas pradeda nuo naujų, anksčiau nenaudotų argumentų – neva teismas, spręsdamas ginčą, turėjo nagrinėti ieškinio reikalavimus vertindamas atsakovų, kaip valstybinės žemės sklypo dalies naudotojų, o ne bendraturčių teises. Atsakovų nuomone, priimdamas sprendimą teismas ieškovo minimų pažeidimų nepadarė.

15.2.       Ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka LR teisės aktų reikalavimų. Šios aplinkybės patvirtintos į teismo ekspertų sąrašą įtraukto specialisto G. P. išvadoje. Be to, NŽT laikėsi nuomonės, kad žemės sklypo kiemu turėtų bendrai naudotis visi žemės sklype esančio daugiabučio gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkai.

15.3.       Priešingai nei teigia apeliantas, būtent Metodika yra teisės aktas, kuriame išdėstyti reikalavimai turi būti vertinami sprendžiant ir dėl ieškovo reikalavimų šioje byloje. Metodikoje yra suformuluoti reikalavimai, koks žemės sklypo plotas yra reikalingas tam, kad būtų užtikrinta tinkama žemės sklype esančių statinių eksploatacija.

15.4.       Ieškovo siūloma naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka prieštarauja faktiškai nusistovėjusiai tvarkai, kadangi faktiškai žemės sklypas iki šiol buvo naudojamas bendrai. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojos K. V. parodymai.

15.5.       Ieškovas klaidina teismą, kad naudojimosi plane indeksais „B“ ir „C“ pažymėtas žemės sklypo dalis siekia naudoti ne automobilio statymo tikslu.

15.6.       UAB „Žemetra“ parengtas naudojimosi planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jame pateikti melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Dar daugiau, naudojimosi planą parengęs matininkas M. G. teisme, duodamas parodymus, melavo, kad rengdamas naudojimosi planą atliko žemės sklypo matavimus vietoje. Naudojimosi planas yra parengtas išskirtinai pagal ieškovo pageidavimus bei siekiant apginti išskirtinai kelių bendrasavininkų interesus, kitų bendrasavininkų bei žemės sklypo naudotojų interesus ignoruojant.

15.7.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant teisminį ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos privalomai turi būti įvertinti ir valstybinės žemės nuomotojų interesai.

15.8.       Teismas pagrįstai nesivadovavo G. T. konsultacija, kadangi pastarasis nesilankė žemės sklype, be to, jis neturi matininko kvalifikacijos, kuri būtina duoti išvadas šiai bylai aktualiais klausimais.

15.9.       Teismas atsakovų naudai priteisė sąžiningas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo NŽT prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Teismas teisingai nusprendė, kad ieškinio reikalavimo patenkinimas pažeistų nusistovėjusią žemės sklypo naudojimo tvarką, nepagrįstai suteiktų pirmenybę vienam (keliems) iš bendraturčių, neatitiktų bendraturčių interesų pusiausvyros bei dėl to galimai išprovokuotų konfliktus tarp bendraturčių.

16.2.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad už žemės sklypo nuomininkus turi teise? pasisakyti tik NŽT, nes jie nevaldo sklypo nuosavybės teisėmis. Pažymi, kad realūs sklypo naudotojai yra jo savininkai, nuomininkai ar naudotojai, o NŽT tik laikinai administruoja žemės sklypo dalį, kol nuomininkai neįsigijo jiems priklausančio sklypo dalies. Taigi, NŽT negali ir neturi teisės nuspręsti, kaip žemės sklypo nuomininkams naudotis žeme, kuri reikalinga išskirtinai tik jų statiniams (jų daliai) eksploatuoti, ir kurią tik jie turi teisę įsigyti nuosavybėn. Specifine? nuomininku? padėtis sukuria tokią teisinę padėtį, kuri tik jiems leidžia nuspręsti, ar pritarti sklypo naudojimosi tvarkai, ar ne.

16.3.       Teismas pagrįstai sprendė, jog sklypas yra per mažo ploto, kad būtų skaidomas, bei, kad būtų pažeista nusistovėjusi naudojimosi tvarka.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Armitana“ prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       Nors pastato patalpų savininkai nėra ginčo žemės sklypo bendraturčiai, o jų, kaip valstybinės žemės sklypo dalies naudotojų, teisės išvestinės iš žemės sklypo savininko – valstybės, tai savaime nepaneigia reikalavimo užtikrinti, kad nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka nepažeistų jų, kaip teisėtų valstybinės žemės naudotojų, teisių ir teisėtų interesų.

17.2.       Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai kvestionavo žemės sklypo suformavimo metu nustatytą jo dydį bei plotą, kas nėra šios bylos dalykas. Trečiojo asmens teigimu, teismas, vertindamas, ar nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka nepažeidžia bendraturčių ir bendranaudotojų teisių ir teisėtų interesų, privalo įvertinti visumą aplinkybių, įskaitant ir žemės sklypo suformavimo metu nustatytą jo dydį bei plotą, bet ne žemės sklypo suformavimo teisėtumo prasme, o nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir jos įtakos bendraturčių ir bendranaudotojų teisėms ir teisėtiems interesams kontekste. Tai savaime nereiškia žemės sklypo suformavimo metu nustatyto dydžio bei ploto kvestionavimo – tai vienas iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos teisėtumo vertinimo kriterijų.

17.3.       Priešingai nei teigia apeliantas, teismas byloje vadovavosi kasacinio teismo jurisprudencija, atsižvelgė ne tik į ją, bet ir į 2021 m. birželio 7 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, vadovavosi byloje esančiais įrodymais.

17.4.       UAB „Armitana“ į bylą buvo įtraukta ne savo, o ieškovo iniciatyva, todėl sprendimu atmetus ieškovo ieškinį, trečiasis asmuo neabejotinai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, iš atsiliepimo turinio matyti, kad nors UAB „Armitana“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra pagal byloje nustatytas aplinkybes, tačiau atsiliepime į ieškinį ir papildomuose paaiškinimuose nurodyti argumentai savo esme patvirtina, kad ji nepalaikė ieškovo. Galiausiai, trečiasis asmuo savo patirtas realiais 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindė atitinkamais dokumentais. Bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Valdinta“ prašo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       Ieškovo pateikta pasiūlymų schema nepažeidžia žemės sklypo naudotojų teisių ir nusistovėjusios sklypo naudojimo tvarkos, todėl teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą kaip nepagrįstą, nepagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimo patenkinimas pažeistų nusistovėjusią sklypo naudojimo tvarką, nepagrįstai suteiktų pirmenybę vienam (keliems) iš bendraturčių, neatitiktų bendraturčių interesų pusiausvyros bei dėl to galimai išprovokuotų konfliktus tarp bendraturčių.

18.2.       Sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, spręsdamas ginčą byloje, turėjo įvertinti ar ieškovo siūloma naudojimosi tvarka kaip nors apriboja valstybinės žemės sklypo dalies naudotojų galimybes eksploatuoti savo turimą nuosavybę (t. y. patalpas Pastate) pagal jų tiesioginę paskirtį.

18.3.       Sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas nepagrįstai teigė, jog atskirų dalių išskyrimas pažeistų atsakovų teises dėl likusios per mažos bendro naudojimo žemės sklypo dalies dar didesnio sumažinimo, o taip pat nepagrįstai suteiktų pirmenybę vienam (keliems) iš bendraturčių. Trečiojo asmens nuomone, žemės sklypo plotas tinkamam pastato eksploatavimui yra nustatytas bei atitinkamais sprendimais įregistruotas, todėl nebuvo jokio pagrindo tuo abejoti ar teismui šias aplinkybes kvestionuoti, jei nėra reiškiami tokio turinio reikalavimai byloje.

18.4.       Sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog naudojimosi tvarka būtų pažeista nusistovėjusi sklypo naudojimo tvarka ir būtų neišlaikoma bendraturčių interesų pusiausvyra. Sklypo naudotojų teisės, turėtos iki naudojimosi tvarkos pasiūlymo, paliekamos tokios pačios.

18.5.       Sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas nepagrįstai vertino byloje iškeltą automobilių stovėjimo vietų įrengimo klausimą, kadangi tai visiškai nesusiję su byla.

18.6.       Sprendimas yra dviprasmiškas, pripažįstant pagrįstais specialisto G. P. konsultacinėje išvadoje nurodytus reikalavimus, kuriais remiantis neva būtų įmanoma parengti objektyviais kriterijais paremtą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri užtikrintų visų pusių interesų pusiausvyrą, bei sprendžiant, kad šių reikalavimų ieškovas savo pateiktoje pasiūlymų schemoje neįgyvendino.

          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

21.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl pripažinimo teisės atlikti visus reikalingus veiksmus naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymui pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pasiūlymų schemą, parengtą 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Žemetra“, be atsakovų rašytinio sutikimo/pritarimo.

22.       Ginčas kilo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso D. B., T. J., Lietuvos Respublikai, I. B. ir J. B.. Žemės sklype yra pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – kiemo statiniais. Gyvenamasis namas yra suskirstytas butais/patalpomis, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovams ir/ar tretiesiems asmenims. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 23/225 dalys ginčo žemės sklypo, kurio bendras plotas – 450 kv. m. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Ginčo žemės sklypo 301 kv. m. dydžio dalis yra valstybės nuosavybė, o 149 kv. m. dydžio dalis – privati nuosavybė. Ginčo žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso ieškovui (46 kv. m.), tretiesiems asmenims J. B. (46 kv. m.), T. J. (29 kv. m.), D. B. (28 kv. m.). Dalis valstybinės žemės (95 kv. m.) yra išnuomota Pastate esančių patalpų savininkams valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų su NŽT, pagrindu, t. y. atsakovams A. K. (14 kv. m.), K. K. (14 kv. m.), N. P. (28 kv. m.) ir tretiesiems asmenims L. K. (20 kv. m.), Z. M. ir S. M. (19 kv. m.). Siekdamas susitarti su žemės sklypo bendraturčiais, kaip, ir kokiomis privačios žemės dalimis naudosis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), privačios žemės dalies savininkai, ieškovas pateikė jo užsakymu 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Žemetra“ parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemą, kurioje pažymėtos žemės sklypo dalys, kuriomis atskirai naudotųsi privačios žemės savininkai: 10 kv. m. ploto „A” dalimi – T. J. ir D. B. bendrai po 5 kv. m.; 8 kv. m. ploto „B” dalimi – I. B.; 8 kv. m. ploto „C” dalimi – J. B.. Likusia žemės sklypo 424 kv. m. ploto dalimi (plane pažymėta „D”) naudotųsi bendrai, kaip iki šiol. Su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka sutiko visi privačios žemės sklypo dalies savininkai bei dauguma žemės sklypo naudotojų, išskyrus atsakovus, todėl ieškovas teismo prašė pripažinti teisę atlikti visus reikalingus veiksmus naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymui pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pasiūlymų schemą, parengtą 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Žemetra“, be atsakovų K. K., A. K. ir N. P. rašytinio sutikimo/pritarimo.

23.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pritarė atsakovų bei specialisto G. P. konsultacinėje išvadoje nurodytoms aplinkybėms, kad esamas žemės sklypas yra per mažas jo skaidymui atskiromis dalimis, jog atskirų sklypo dalių (iš viso – 26 kv. m.) išskyrimas šiame laisvo (neužstatyto) žemės sklypo plote pažeistų jų teises dėl likusios per mažos bendro naudojimo žemės sklypo dalies dar didesnio sumažinimo, o taip pat nepagrįstai suteiktų pirmenybę vienam (keliems) iš bendraturčių. Teismas sprendė, šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais, t.y. teismas laikėsi pozicijos, kad yra teisinis pagrindas vadovautis 2020 m. sausio 24 d. LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikoje nurodytais kriterijais nustatant, kaip apskaičiuojamas minimalus žemės sklypo plotas ir koks žemės sklypo plotas yra reikalingas tiek paties žemės sklypo, tiek ir jame esančių pastatų tinkamam bei racionaliam naudojimui, nes ieškovas siekia nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarką jau esant galiojantiems Metodikos reikalavimams dėl valstybinės žemės sklypų administravimo. Teismas pripažino, kad ieškovas nepaneigė specialisto konsultacinėje išvadoje nurodytų aplinkybių, jog UAB „Žemetra” 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudarytas žemės sklypo planas turi daug trūkumų, plano sprendiniai šiurkščiai pažeidžia išskirtinai atsakovų teisėtus interesus. Sprendė, kad ieškinio reikalavimo patenkinimas pažeistų nusistovėjusią sklypo naudojimo tvarką, nepagrįstai suteiktų pirmenybę vienam (keliems) iš bendraturčių, neatitiktų bendraturčių interesų pusiausvyros bei dėl to galimai išprovokuotų konfliktus.

24.       Ieškovas nesutinka su sprendimu, nurodo, kad teismas neatskleidė ginčo esmės: neįvertino aplinkybės, kad pastato, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, valstybinė sklypo dalis, vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi ir DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalimi, valdoma patalpų savininkų balsų dauguma, kadangi tai yra bendrojo naudojimo objektas, nemotyvavo savo nesutikimo vadovautis LR teismo eksperto G. T. 2021 m. kovo 23 d. atliktu ekspertiniu nagrinėjimu-konsultacija, tačiau išimtinai rėmėsi atsakovų užsakymu parengta specialisto G. P. konsultacine išvada, kurioje sprendžiama už visus žemės sklypo savininkus ir naudotojus, kaip jie turėtų naudotis savo nuosavybe. Žemės sklypo bendraturčiai yra ieškovas, tretieji asmenys (J. B., T. J., D. B.) bei Lietuvos Respublika. Ši aplinkybė reiškia, kad tik žemės sklypo bendraturčių turimos dalys gali būti išskirtos ir nustatytos naudojimosi tvarkoje. Tuo tarpu teismo sprendime visiškai nepagrįstai valstybinės žemės sklypo dalies naudotojų (atsakovų) teisės buvo prilyginamos žemės sklypo bendraturčių teisėms. Teismo sprendime teigiama, kad žemės sklypo dalys individualiam naudojimui negali būti nustatytos dėl žemės sklypo per mažo ploto bei nustatant naudojimosi tvarką dar labiau sumažinamo bendro naudojimo ploto, tačiau tos pačios išvados pagrindu teigiama, kad yra alternatyvus būdas ieškovo pasiūlytai pasiūlymų schemai, t. y. G. P. parengtas naudojimosi planas, kuriame išskirtos ne tik trys žemės sklypo privačios dalies savininkų dalys, bet ir atsakovų nuomojamos dalys (iš viso penkios), taip dar labiau sumažinant bendrą naudojamą žemės sklypo dalį. Teismas nepagrįstai rėmėsi Metodika, kadangi tarp Metodikos taikymo atvejų nėra išskirta atvejo, kai nustatoma naudojimosi tvarka, šis teisės aktas dar nebuvo priimtas ir negaliojo, kai žemės sklypas buvo suformuotas. Teismas remiamasi kasacinio teismo jurisprudencija, pagal kurią sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, tačiau neįvertino aplinkybės, kad siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atsakovų turtinės teisės ir interesai nei į turimą nuosavybę Pastate, nei į žemės sklypo dalies nuomą nebus pažeidžiami, nes naudojimasis valstybine žemės sklypo dalimi nebus keičiamas - ja bus naudojamasi bendrai, kaip iki šiol.

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu šioje byloje yra ydingai suformuluotas ieškinio reikalavimas - pripažinti teisę atlikti visus reikalingus veiksmus naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymui. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pats teismas sprendimo įžanginėje dalyje nurodė, jog išnagrinėjo bylą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, o ne dėl pripažinimo teisės atlikti reikalingus veiksmus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, vertindamas ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo teisės atlikti visus reikalingus veiksmus naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymui, daro išvadą, jog šiuo reikalavimu ieškovas siekia ne tik savo teisės pripažinimo, bet ir naudojimosi tvarkos nustatymo pagal jo pateiktą Žemės sklypo pasiūlymų schemą naudojimosi tvarkos nustatymui. Tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išreikštą poziciją po to, kai ieškovas 2020 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į valstybinės Žemės sklypo dalies valdytojo NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu pritarti Pasiūlymų schemai, tačiau NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. spalio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, atsisakė jai pritarti, motyvuodamas tuo, kad parengtai naudojimosi tvarkai Žemės sklype turėtų raštu pritarti visi Pastato – gyvenamojo namo 1A3p butų (patalpų) savininkai (t. I, b.l. 24 - 25). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, kad teismas turi įvertinti, ar pateiktas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti, todėl žemės sklype esantis kiemas turėtų būti skirtas bendram daugiabučio gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkų naudojimui ir  todėl parengtai naudojimosi tvarkai turėtų raštu pritarti visi gyvenamojo namo 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) butų (patalpų) savininkai (t. I, b.l. 40 - 47). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės reiškia, kad šioje byloje turi būti vertinamas ne tik teisės pripažinimo ieškovui klausimas, bet ir ieškovo pasiūlymų schemoje pateiktos naudojimosi tvarkos įtaka kitų bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, nes tik tokiu būdu galima įvertinti, ar atsakovai pagrįstai atsisako pritarti ieškovo siekiui pripažinti jam teisę nustatyti naudojimosi tvarką ginčo sklypu. Priešingu atveju, teismo vertinimu, galėtų susidaryti situacija, kad, pripažinus ieškovui teisę nustatyti naudojimosi tvarką ginčo sklypu, bet nevertinant pačios naudojimosi tvarkos įtakos atsakovų teisėms ir teisėtiems interesams, ieškovas galėtų kreiptis į kompetetingas institucijas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nevertinant atsakovų atsisakymo nustatyti naudojimosi tvarką pagrįstumo, arba ieškovas, turėdamas formalų teisės pripažinimą, bet neįvertinus atsakovų atsisakymo nustatyti naudojimosi tvarką pagrįstumo, privalėtų vėl pakartotinai kreiptis dėl ginčo sprendimo teismine tvarka. Todėl šioje byloje yra vertinamas ne tik teisės pripažinimo ieškovui klausimas, bet ir ieškovo pasiūlymų schemoje pateiktos naudojimosi tvarkos įtaka atsakovų teisėms ir teisėtiems interesams, o taip pat atsakovų atsisakymo pritarti jai pagrįstumas.

26.       Taigi, pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškinio dalykas yra naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas. Ieškovas yra ginčo žemės sklypo bendraturtis, t.y. jam nuosavybės teise priklauso 23/225 dalys ginčo žemės sklypo, kurio bendras plotas – 450 kv. m. Jo dalis yra 46 kv.m. CK 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti; CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą kiekvienas bendraturtis turi teisę prašyti nustatyti naudojimosi daiktu, šiuo atveju žemės sklypu tvarką. Naudojimosi tvarka gali būti nustatyta bendrasavininkiams susitarus. Jeigu bendraturčiai nesusitaria, tai reiškia, kad kilo ginčas, kurį sprendžia teismas. Todėl, pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinį, kuris yra akivaizdžiai su trūkumais, turėjo pareigą vadovaujantis CPK 138 straipsnio pagrindu nustatyti terminą trūkumams pašalinti, t.y. tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką – reikalavimą. Atkreipiamas dėmesys, kad reiškiant reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką turi būti pateikiamas naudojimosi žemės sklypu planas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pateikta naudojimosi žemės sklypu schema neatitinka reikalavimų, tai konstatavo teismo ekspertas G. P. 2021 01 16 konsultacinėje išvadoje, nes joje nėra užfiksuota faktinė vietovės situacija (nenurodytos statinių kertės, inžineriniai statiniai ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą tinkamam naudojimosi žemės sklypu tvarkos planui pateikti.

27.       Ieškovas nesutinka ir su sprendimu bylinėjimosi išlaidų dalyje, nurodydamas, kad teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Jo nuomone, atmetus ieškinį, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą, tačiau jų pateikti patirtų bylinėjimosi išlaidą faktą bei dydį patvirtinantys dokumentai nesudarė pagrindo teismui priteisti visą prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą; teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė trečiojo asmens UAB „Armitana“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė: iš ieškovo atsakovės N. P. naudai priteisiama 4257,16Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovės A. K. naudai priteisiama 4257,16 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovo K. K. naudai priteisiama 2000 Eur specialisto paslaugoms apmokėti, trečiojo asmens UAB Armitana naudai priteisiama 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Akivaizdu, jog ši sprendimo dalis yra nemotyvuota, teismas nenurodė, įrodymų, kurie pagrindžia atsakovų ir trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų dydį, nenurodė argumentų, kodėl tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos priteisiamos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio turinį, ieškinio priėmimą, ieškinio trūkumų šalinimą, dalies sprendimo nemotyvavo (CPK 135, 137, 138, 270 straipsniai), neatskleidė bylos esmės ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecijos teisė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes turi būti tikslinamas ieškinio reikalavimas, teikiamas naudojimosi žemės sklypu nustatymo planas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, įvertinus tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2020 12 15, tačiau ginčas iš esmės nėra išspręstas, kad apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo pagrįstumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais, patikslinus ieškinio dalyką, pateikus naudojimosi žemės sklypu planą, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, teisėjų kolegijai nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka; Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimas panaikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29.       Apeliaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

30.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio  1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :        

            Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

            Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                   Algimantas Kukalis

                                                                                                                Rūta Palubinskaitė

                                                                                                                Egidijus Tamašauskas