Civilinė byla Nr. 2-4624-632/2024

            Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00314-2023-8

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.4; 3.2.6.1;             

 (S)

                                                                             3.2.3.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 14 d.

Radviliškis

          Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus,

sekretoriaujant V. D.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „I. C.“ atstovui advokato padėjėjui E. K.,

atsakovei A. V. ir jos atstovui advokato padėjėjui V. S.,

liudytojai P. Š.,

          viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „I. C.“ ieškinį atsakovei A. V., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

          Teismas

 n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „I. C.“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės A. V. (toliau – atsakovė) 3 000 Eur skolą – transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, 750 Eur kompensuojamąsias palūkanas, penkių procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į pateiktą ieškinį. 

2.       Ieškinyje nurodė, kad Ž. Š. įmonė (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“) su (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) 2008 m. balandžio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir jų saugojimo. (duomenys neskelbtini) pareigūnai 2008 m. rugpjūčio 9 d. surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, kurio pagrindu buvo priverstinai nuvežta atsakovės A. B., (šiuo metu V.) valdyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ieškinyje ieškovė nurodė, jog transporto priemonė saugoma nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. sausio 16 d. 2012 m. spalio 24 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai perleido reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą UAB „I. C.“, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Automobilis buvo nuvežtas 2008 m. rugpjūčio 9 d., kreditorius juo pasidomėjo 2012 m. gruodžio 27 d. Pranešimai atsakovei siųsti 2013 m, sausio 23 d., 2017 m. sausio 19 d., 2018 m. balandžio 18 d., 2020 m. rugsėjo 8 d., 2022 m. liepos 13 d., 2023 m. sausio 17 d. Ieškovės skaičiavimu, transporto priemonės nuvežimo išlaidas sudaro 28,96 Eur, o saugojimo išlaidas nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. (transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2017 m. sausio 16 d. sudaro 8 937,80 Eur (2,9 Eur per parą), iš viso 8 966,76 Eur. Atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės skolos dydžiui, ieškovė sumažino reikalavimo sumą iki 3 000 Eur. Be to, atsakovei priskaičiuota 750 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Atsakovei buvo siunčiami pranešimai apie reikalavimo teisių perleidimą ir raginimai padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo ir į siunčiamus raginimus neatsiliepė.

3.       2023 m. balandžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai (toliau – teismas) civilinėje byloje Nr. e2-3159-632/2023 ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė: 3 000 Eur skolą – transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, 750 Eur kompensuojamąsias palūkanas, penkių procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       2023 m. liepos 4 d. atsakovė A. V. kreipėsi pareiškimu į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime atsakovė pateikė argumentus dėl jos atžvilgiu nepagrįstai priimto sprendimo. Vienas iš jų toks, kad ji nes negavo teismo siųstų procesinių dokumentų, todėl nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir prašė dėl šios priežasties atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tam, kad galėtų atsikirsti į nepagrįstus ieškinio reikalavimus. Sekantis argumentas dėl ieškinio pagrįstumo toks, kad praleistas ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui pareikšti. Ieškovė apie savo tariamą teisių pažeidimą sužinojo ne vėliau kaip 2012 m. spalio 24 d. (reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu), dėl to reikalavimo senaties terminas baigėsi ne vėliau kaip 2022 m. spalio 24 d. Ieškovė nepateikė teismui argumentų ir įrodymų, kodėl nesikreipė į teismą dėl savo teisių gynimo per įstatyme nustatytą terminą. Taip pat neprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą laikant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

5.       2023 m. liepos 17 d. atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimtas. Nei ieškovė nei tretieji asmenys atsiliepimų į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė. 2024 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi tenkintas atsakovės prašymas, panaikintas 2023 m. balandžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-3159-632/2023, atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės, nes nustatė, kad egzistuoja (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės sprendimo už akių panaikinimui (dėl to, kad negalėjo pateikti įrodymų, turinčių įtakos priimtam sprendimo už akių teisėtumui, kai įrodymų vertinimas šiame sprendime buvo atliktas formaliai, remiantis tik vienos šalies pateiktais įrodymais).

6.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė pateiktą ieškinį, prašė tenkinti jį visiškai. Parodė, kad turi reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Atsakovė kaip transporto priemonės valdytoja privalo atlyginti skolą ieškovei, nors transporto priemonės savininku buvo laikomas kitas asmuo – R. Š., bet jis (duomenys neskelbtini) metais mirė, o įvykis buvo po jo mirties (duomenys neskelbtini) metais. Skola paskaičiuota už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki to laiko susidariusią skolą už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą neprašo priteisti skolos. 2008 metais nebuvo įstatymo, kuris taikytų transporto priemonės konfiskavimą. Ant priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nėra atsakovės parašo. Atsakovė buvo ieškoma, tačiau jos rasti nepavykdavo, jai el. paštu buvo siųstas taikos sutarties projektas, nėra duomenų ar dokumentai buvo įteikti. 2013 m. sausio 23 d. pranešimas buvo siųstas adresu: (duomenys neskelbtini), neturi duomenų, ar dokumentai jai buvo įteikti, laiškai negrįždavo. Transporto priemonė buvo utilizuota.

7.       Atsakovė A. V. ir jos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad vairavo ieškinyje nurodytą automobilį. Automobilis priklausė ne jai, o R. Š.. Kartu su juo gyveno iki jo mirties, (duomenys neskelbtini) kaime. Padarė eismo įvykį po R. Š. mirties, atsitrenkė į medį ir automobilį paliko, nes prastai pasijuto. Kitą dieną kreipėsi į medikus ir gulėjo ligoninėje. Apie įvykį ją apklausė pareigūnai, nubaudė už pasišalinimą iš įvykio vietos, ji sumokėjo baudą. Automobilio atsiimti negalėjo, nes jis jai nepriklausė ir nebuvo gavusi jokių pranešimų apie tai, kad jis buvo konfiskuotas ir kad jį reikia atsiimti, nes ilgą laiką gyveno ir dirbo užsienyje.

8.       Liudytoja P. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad sūnus R. Š. gyveno su A. V. iki jo mirties jos namuose (duomenys neskelbtini) rajone. Po to (duomenys neskelbtini) gyveno atskirai nuo jos. Pas ją nebuvo deklaravę gyvenamosios vietos. Po sūnaus mirties dėl avarijos jokių laiškų nebuvo gavusi. Taip pat po jo mirties niekas jo palikimo nepriėmė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

9.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Ž. Š. įmonė (dabar - UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Radviliškio rajono policijos komisariatu (toliau – Radviliškio r. PK) (duomenys neskelbtini) sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir jų saugojimo. Radviliškio r. PK pareigūnai (duomenys neskelbtini) surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, kurio pagrindu buvo priverstinai nuvežta atsakovės A. B., (šiuo metu V.) valdyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės savininku laikomas R. Š., kuris (duomenys neskelbtini) metais mirė. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog transporto priemonė buvo saugoma nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. sausio 16 d. 2012 m. spalio 24 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai perleido reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Automobilis buvo nuvežtas 2008 m. rugpjūčio 9 d., kreditorius juo pasidomėjo tik 2012 gruodžio 27 d. Tai jau savaime yra per ilgas laiko tarpas saugant priverstinai nuvežtą automobilį. Pranešimai atsakovei siųsti taip pat tik 2013 m. sausio 23 d.; 2017 m. sausio 19 d.; 2018 m. balandžio 18 d.; 2020 m. rugsėjo 8 d.; 2022 m. liepos 13 d.; 2023 m. sausio 17 d. Ieškovės skaičiavimu, transporto priemonės nuvežimo išlaidas sudaro 28,96 Eur suma, o saugojimo išlaidas nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. (transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2017 m. sausio 16 d. sudaro 8 937,80 Eur (2,9 Eur per parą), iš viso 8 966,76 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į saugojimo laikotarpį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės skolos dydžiui, sumažino reikalavimo sumą iki 3 000 Eur ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovės A. V. (B.).

10.       Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia 2012 m. spalio 24 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai siųstais pranešimais ne tik apie perleistą reikalavimą į skolą, bet ir raginimais ją apmokėti.

11.       Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „I. C.“ 2012 m. spalio 24 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (civ. b. Nr. e2-3159-632/2023 l. 14-16; 2012 m. spalio 24 d. Priedu Nr. 1 prie 2012 m. spalio 24 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties (b. l. 17-21) ir 2013 m. sausio 23 d., 2017 m. sausio 19 d., 2018 m. balandžio 18 d., 2020 m. rugsėjo 8 d., 2022 m. liepos 13 d., 2023 m. sausio 17 d., pranešimais (b. l. 22-27), iš UAB „M. T.“ įgijo reikalavimo teisę – reikalauti iš transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojos atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą (CK 6.126 straipsnis). Tarp ieškovės su UAB „M. T.“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, taigi yra teisėta ir galiojanti, tačiau šioje byloje kyla klausimas ir sprendžiamas ginčas, ar atsakovė apie sutarties sudarymą ir skolos perleidimą buvo informuota tinkamai, todėl byloje turi būti išnagrinėtos aplinkybės sudarančios pagrindą pripažinti arba atmesti ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės ieškinyje nurodytų sumų.

13.       Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai.

14.       A. A. 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo ir saugojimo faktą įrodo 2008 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 6). Byloje nėra ginčo dėl įvykio aplinkybių, kurio metu automobilis buvo priverstinai nuvežtas į aikštelę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat, jog pažeidimo metu automobilio valdytoju buvo atsakovė A. V. (B.), tačiau byloje kilo ginčas dėl teisėto automobilio savininko eismo įvykio metu ir su nuosavybės teise kylančios pareigos solidariai atlyginti automobilio nuvežimo bei saugojimo išlaidas. Ieškovės įsitikinimu, atlyginti išlaidas turėtų ne atsakovė nurodyta ieškinyje, bet jos transporto priemonės savininko teisių perėmėjai priėmę palikimą. Atsakovė A. V. (B.) laikosi pozicijos, jog jai nekyla pareiga atlyginti ieškovės reikalaujamą sumą, kompensacines palūkanas, nes automobilis priklausė kitam asmeniui – R. Š., kuris (duomenys neskelbtini) metais mirė ir kas po jo mirties perėmė valdyti jo turtą, turėtų atsakyti ir už jo skolas.

Dėl transporto priemonės savininko ir su nuosavybės teise kylančios pareigos solidariai atlyginti automobilio nuvežimo bei saugojimo išlaidas.

15.       VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku registruotas R. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini) m. Ieškovė nepateikė teismui duomenų iš Gyventojų Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro, kas paveldėjo R. Š. turtą ir dėl šios reikalavimo dalies nei ieškinyje nei teismo posėdžio metu nepasisakė, ar reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Atsakovė ginčija šią aplinkybę ir neigia savo pareigos atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, tačiau teigia, kad ginčo transporto priemonė jai niekada nepriklausė, ji nebuvo šio automobilio priėmusi natūra, todėl šias išlaidas turėtų atlyginti solidariai. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, ieškovė nurodydama bylai reikšmingas aplinkybes, privalėjo jas pagrįsti ir įrodyti rašytiniais duomenimis, kodėl nurodo ir į ieškinį įtraukė tik vieną atsakovą, kai už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą turi atsakyti ne tik transporto priemonės valdytojas, bet ir savininkas, o jam mirus, jo teisių perėmėjai, priėmę palikimą po R. Š. mirties. Šiuos duomenis teismui ir teisingą reikalavimo pagrindą bei dalyką teismui suformuluoti turėjo ieškovė.

Dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą.

16.       Pagal (duomenys neskelbtini) sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo (toliau – Sutartis) (b. l. 10-12), Ž. Š. įmonė (dabar vadinama UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojo transportuoti (duomenys neskelbtini) nurodytas kelių transporto priemones į savo saugojimo aikštelę (sutarties 2.1. p.), todėl policijos pareigūno perduotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ž. Š. įmonė nugabeno į savo saugojimo aikštelę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini).

17.       Pažymėtina, kad šios sutarties pagrindu atsirado ne tik ją sudariusių šalių teisės ir pareigos, bet ir transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą ir teisė reikalauti sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti transporto priemonę (Sutarties 2.7 p.). Sutarties 5 punkte nustatyta, kad Ž. Š. įmonė (dabar vadinama UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojo už priverstinį transporto priemonės saugojimą iš transporto priemonės savininko ar valdytojo imti mokestį ir išieškoti skolą už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko ar valdytojo civiline tvarka. Nustačius, kad priverstinio nuvežimo į automobilių saugojimo aikštelę dieną, automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku buvo miręs asmuo R. Š., o valdytoja – A. V. (B.), išlaidos, susijusios su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu, turėjo būti prašomos priteisti ir iš jo teisių perėmėjų, t. y.  solidariai iš abiejų atsakovų, t. y. A. V. (B.) ir R. Š. teisių perėmėjų (CK 5.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, 6 dalis), tačiau ieškovė tokio reikalavimo ieškinyje nereiškė ir  ieškinio netikslino, teismo vertinimu neįrodė, kad tik valdytoja atsakinga už susidariusią skolą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, nes remiantis ne tik įstatymu, kuris įpareigoja teisių perėmėjus atsakyti už palikėjo susidariusias skolas (CK 5.5 straipsnis), bet teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurie įpareigoja ieškovę reiškiant ieškinį teisingai nurodyti atsakovą (- us), kurie turi pagal ieškinį atsakyti, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti rašytinius įrodymus, iš kurių matytųsi kas pagal ieškinį turi atsakyti.

Dėl nepranešimo atsakovei apie priverstinai nuvežto automobilio patirtas saugojimo išlaidas

18.       2012 m. spalio 24 d. pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimą į skolą už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą naujajam kreditoriui UAB „I. C.“, kuriam kaip jis teigia ieškinyje 2012 m. gruodžio 27 d. raštu (duomenys neskelbtini) teikė informaciją apie transporto priemones vairavusius asmenis, tam tarpe ir apie automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusį asmenį.

19.       Taip pat teigia, kad pranešimai atsakovei buvo siųsti 2013 m, sausio 23 d., 2017 m. sausio 19 d., 2018 m. balandžio 18 d., 2020 m. rugsėjo 8 d., 2022 m. liepos 13 d., 2023 m. sausio 17 d. Ieškovės skaičiavimu, transporto priemonės nuvežimo išlaidas sudaro 28,96 Eur, o saugojimo išlaidas nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. (transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2017 m. sausio 16 d. sudaro 8 937,80 Eur (2,9 Eur per parą), iš viso 8 966,76 Eur. Atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės skolos dydžiui, ieškovė sumažino reikalavimo sumą iki 3 000 Eur.

20.       Teismo nuomone, tiek pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek paskesnis kreditorius UAB „I. C.“ ilgą laiką buvo nepateisinamai pasyvūs ir savo neveikimu prisidėjo prie Transporto priemonės saugojimo išlaidų didėjimo. Kaip matyti iš ieškovės kartu su ieškinių pateikiamų pridedamų dokumentų, pirmas pranešimas sumokėti skolą atsakovei  buvo išsiųstas 2013 m. sausio 23 d., t. y. po daugiau nei keturių metų nuo transporto priemonės atvežimo į pradinio kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę. Nors pranešime buvo nurodoma, kad nepadengus susidariusio įsiskolinimo bus kreipiamasi į teismą, tačiau ieškovė  nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo teisėtiems interesams ginti ir taip sudarė sąlygas įsiskolinimui didėti. 2017 m. sausio 19 d., t. y. dar po 4 metų, atsakovei buvo nusiųstas pakartotinis pranešimas, vėliau juos pakartojant dar keturis kartus kasmet ir nė viename parnešime nebuvo nurodyta įsiskolinimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą suma.

21.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pranešimus skolininkei A. V. (B.) nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė realiai. O be to atsakovė (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi savo išvykimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Taigi, nuo 2013 m. pradžios turėdama policijos įstaigos pateiktą informaciją apie asmenį, dėl kurio kaltės buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė ir kuris turi atlyginti susidariusias transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, ieškovė nepaaiškinamai ilgą laikotarpį nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl patirtų išlaidų išieškojimo. 

22.       Teismas kritiškai vertina ieškovės veiksmus, kai atsakovei labai ilgą laiką gera valia neatlyginant susidariusio įsiskolinimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, nors apie tokius galimus savo veiksmus buvo įspėjęs atsakovę, bet vis siuntė raginimus susimokėti skolą neįvardindamas dydžio, taip didindamas transporto priemonės saugojimo išlaidas.

23.       

Dėl senaties termino

24.       Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovė apie savo tariamą teisių pažeidimą sužinojo ne vėliau kaip 2012 m. spalio 24 d. (reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu), dėl to reikalavimo senaties terminas baigėsi ne vėliau kaip 2022 m. spalio 24 d. Ieškovė nepateikė teismui argumentų ir įrodymų, kodėl nesikreipė į teismą dėl savo teisių gynimo per įstatyme nustatytą terminą. Taip pat neprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą laikant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

25.       Ieškinio senatis yra įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tokia teisė atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Nurodytos taisyklės išimtis numato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

26.       Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškinys turėjo būti pareikštas ne vėliau kaip 2022 m. spalio 24 d., nes apie teisių pažeidimą sužinojo ne vėliau kaip 2012 m. spalio 24 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu. Ieškinys teismui dėl skolos ir palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas 2023 m. vasario 7 d., todėl laikoma kad dešimties metų ieškinio senaties terminas buvo praleistas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovė žinodama arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereagavo ir nereiškė skundo, tai kitai teisinio santykio šaliai atsirado pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, todėl laikoma, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, praleido ieškinio senaties terminą skolai išieškoti ir kiti reikalavimai dėl palūkanų taip pat šiame sprendime neaptariami nustačius, jog ieškinys atmetamas visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovei priteistinas 55 Eur žyminis mokestis bei valstybei priteistina 31,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2024 m. gegužės 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis), (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

28.       Sprendimui įsiteisėjus naikintinos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų šioje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis) 

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „I. C.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 

700 Eur (septynių šimtų eurų 0 centų) bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas pasitelkiant advokato padėjėjo pagalba,

55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 0 centų) žyminį mokestį,

atsakovei A. V. (B.), gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

 Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „I. C.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei:

31,89 Eur (trisdešimt vieno euro 89 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas už pašto išlaidas – 5662, gavėjo kodas 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėjas                                                               Augustinas Mitkus