Civilinė byla Nr. e2-477-1182/2023
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01978-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.6.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 10 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jūratė Volčkova,
sekretoriaujant Karolinai Butkienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Donatui Lengvinui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovams M. S. ir V. S., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Turto bankas, dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė N. S. ieškiniu prašo pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso N. S., a. k. (duomenys neskelbtini). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 1997-08-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, sodininkų bendrija „Skinija“. Ieškovė gyvendama viena (ne santuokoje), iš savo asmeninių lėšų išsipirko sodo sklypą iš valstybės ir savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo dokumentų įforminimą 1992-09-10. Dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių Valstybinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo paruošta pasirašymui tik 1997-08-06. Nepriklausomai nuo to, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė susituokė su R. S., sodo sklypą ji įsigijo dar iki santuokos.
2. Atsakovai V. S. ir M. S. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į ieškinį, atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
3. Trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo dėl ieškinyje nurodyto turto perėmimo, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį N. S. turto valdymą asmeninės nuosavybės teise. Valstybės įmonė Turto bankas neprieštarautų ieškinio patenkinimui. Prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bylą palieka spręsti teismo nuožiūra, prašo bylą nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant.
5. Ieškovės atstovas advokatas Donatas Lengvinas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad byloje yra pateikti visi turimi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovė įgijo žemės sklypą, kuris minimas ieškinyje, iš savo asmeninių lėšų, kai dar nebuvo sudariusi antros santuokos ir tuo turtu nuo įgijimo dienos rūpinosi pati asmeniškai. Ieškovės ir R. S. santuokos metu taip pat buvo aptarta, jog žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) yra ieškovės asmeninė nuosavybė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas visiškai.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė N. S. (ikisantuokinė pavardė – V.) ir R. S., (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Iš (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašo matyti, kad ieškovės ir R. S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).
8. Iš 1992 m. rugpjūčio 27 d. Žemės sklypo įkainojimo akto, 1992 m. rugsėjo 10 d. Mokėjimo pranešimo ir Taupomojo banko pranešimo matyti, kad ieškovė N. S. (ikisantuokinė pavardė – V.) už perkamą sodo sklypą sumokėjo 857 (rub.) investiciniais čekiais nurašant juos iš žemės sklypo pirkėjo investicinės sąskaitos bei 100 rub. už dokumentų įforminimą sodui.
9. Iš 1997 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šios sutarties pagrindu ieškovė N. S. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
10. Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad R. S. mirė (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus – V. S. ir M. S.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas buvo įgytas 1997 m., dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.
12. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
13. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės atstovo paaiškinimus, darytina išvada, kad nors ieškovė N. S. įgytą nekilnojamąjį turtą formaliai įteisino 1997 m. rugpjūčio 6 d. būdama santuokoje, tačiau nekilnojamasis turtas realiai buvo įgytas 1992 m. rugpjūčio 27 d., išskirtinai asmeniniams, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, už asmenines lėšas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1992 m. rugpjūčio 27 d. N. S. buvo parduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, kad ieškovė N. S., minimą nekilnojamą turtą įgijo iki santuokos sudarymo su R. S.
14. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės N. S. sutuoktinis R. S. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjusi prie turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo, iki savo mirties jokių pretenzijų dėl minėto turto priklausymo N. S. ar jo naudojimosi nebuvo pareiškęs. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ieškovės atstovo parodymais, kurie patvirtina faktą, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas, turint tikslą įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn. Nekilnojamąjį turtą ji išlaikė ir išlaiko viena, nuo pat jo įgijimo save laikė vienintele šio turto savininke, o R. S. po santuokos nutraukimo iki savo mirties jokių pretenzijų ir teisių dėl šio turto N. S. nereiškė. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, vadovaujantis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys tenkintinas. Pripažintina, jog N. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso N. S. asmeninės nuosavybės teise.
15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.
16. Šioje byloje susidarė 25,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovų V. S. ir M. S. lygiomis dalimis po 12,98 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. S. ir M. S. po 12,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Jūratė Volčkova