Baudžiamoji byla Nr. 1-670-408/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27619-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;
1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1.1;
1.2.4.6.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1;
2.3.6.4.5.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 10 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,
sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, Amandai Viktoravičiūtei,
dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,
nukentėjusiajam G. P.,
kaltinamajam R. S., jo gynėjai advokatei Raimondai Lazauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis individualiai, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno apylinkės teismo 2017-02-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 str. - 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 10 d. 3 val. 40 min. iki 2017 m. vasario 10 d.16 val. 09 min. Kauno apylinkės teismo 2017-05-24 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 13 MGL dydžio baudą, bauda išieškota 2017-11-28.
2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-03-01 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. - 40 MGL dydžio bauda.
3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-12-08 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 str. 3 d. - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-03-01 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir subendrinta galutine nesumokėta 51 MGL dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 51 MGL dydžio bauda.
4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-05-30 nuosprendžiu pagal BK 284 str. - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu. Vadovaujantis BK 64' str. 1 ir 2 d. paskirtą bausmę sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-12-08 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir likusia nesumokėta baudos dalimi, nustatant galutinę subendrintą bausmę - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06,00 val., jei tai nėra susiję su darbu ir 1431, 20 eurų dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, kuris 2023-08-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pakeistas į 90 parų arešto, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
R. S. 2023 m. liepos 13 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, beisbolo lazda sudavė 2 smūgius G. P. į kairį petį ir vieną smūgį į koją. Po to, G. P. nukritus ant žemės, jis beisbolo lazda jam sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, taip G. P. padarydamas poodines kraujosruvas kūno kairėje pusėje ir odos nubrozdinimą kairio kelio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltas prisipažino ir parodė, kad būdamas supykęs dėl neteisėto G. P. elgesio jis nesusivaldė ir gindamas savo turtą bei šeimos narius, turėta beisbolo lazda sumušė nukentėjusį.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras, gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo šie įrodymai:
2023-07-24 protokolu - pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2023-07-13 apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini), G. P. pažįstamas asmuo R. S., metaline beisbolo lazda ne mažiau kaip dvidešimt smūgių sudavė į įvairias kūno vietas, po ko ant kūno atsirado mėlynės, sumušimai. G. P. prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 42–45).
Iš nukentėjusiojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2023-07-13 apie 18 val., kartu su savo draugu V. (daugiau duomenų nežino) jam priklausančiu automobiliu „Tesla“, kurį vairavo V., kadangi tuo metu jis buvo išgėręs, nuvyko iki jo pažįstamo R. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), atsiimti paskolintų daiktų, t. y. 2 dviračių. Atvykus į vietą V. liko automobilyje, o jis nuėjo iki R. namų. Pabaladojus į duris, duris atidarė R., kuriam jis pasakė, kad šis grąžintu dviračius, o R. jį pradėjo vyti lauk, ir iškarto išsitraukė žalsvos spalvos metalinę beisbolo lazdą su kuria pradėjo jam trankyti per įvairias kūno vietas, po maždaug dviejų smūgių į viršutinę nugaros dalį, kadangi gindamasis pakėlė ranka saugodamas galvą atsuko nugarą pargriuvo ant žemės, kai nukrito ant žemės, R. jį toliau daužė lazdą į nugarą ir į pilvo šonus, jis tuo metu žeme šliaužė iki gatvėje stovinčio automobilio, kiek tiksliai smūgių jam sudavė jis neskaičiavo, tačiau mano kad smūgių buvo apie dvidešimt. Nuropojęs iki tvoros jis atsistojo, ir pradėjo atsitraukinėdamas eiti iki gatvėje stovinčio savo automobilio, tuo tarpu R. jį toliau mušė lazda. Kiek girdėjo aplinkui rėkė kaimynės iš kitų greta esančių namų, sakydamos R. baik, tačiau kurios tai buvo kaimynės ir iš kurių namų šiuo metu nepamena. Priėjus prie automobilio, iš automobilio išlipo V., kuris taip pat pradėjo raminti R., ką tiksliai sakė V. nepamena. R. taip pat spėjo su rankose laikoma beisbolo lazda trenkti per jo automobilio vairuotojo pusės priekinį veidrodėlį, taip veidrodėlį apgadindamas. Kiek pamena policijos pareigūnai atvyko labai greitai, ir kuomet pareigūnai atvyko R. nustojo jį mušti ir pradėjo šalintis link namų. Vėliau taip pat atvyko ir GMP medikai, kurie jį išsivežė į gydymo įstaigą. Nežino dėl kokios priežasties pasišalino iš gydymo įstaigos, galimai dėl to kad buvo neblaivus ir nežinojo ką daro. Po R. smūgių ant įvairių kūno vietų, atsirado sumušimai, mėlynės, dar iki dabar jaučia stiprų skausmą nugaros bei rankos srityse. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju. Žino, kad po įvykio prabėgo jau 10 dienų, tyrėjai ne kartą buvo susisiekę su juo, tačiau dėl asmeninių priežasčių negalėjo ankščiau atvykti apklausai (1 t., b. l. 48–51).
Liudytoju apklausto nukentėjusiojo G. P. papildomos apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad savo ankstesnius parodymus jis pamena, jų nekeičia ir prašo jais vadovautis, tik papildomai nori pasakyti, kad atvažiavęs prie R. S. namų, jis išlipo iš savo automobilio ir pro metalinius kiemo vartelius užėjo į kiemą, ėjo link namo įėjimo. Įėjimas į R. S. namus yra ne prie pat gatvės, tačiau reikia užeiti iš kitos namo pusės, todėl jis perėjo kiemą ir pradėjo belsti į namo duris. Namo duris atidarė R. S., kuris buvo susierzinęs, akys didelės, veido išraiška pikta, stovėsena agresyvi. Jis R. S. pasakė, kad nori atsiimti jam priklausančius 2 dviračius, kuriuos buvo paskolinęs. Nori pasakyti, kad šiuos žodžius jis R. sakė būdamas lauke, t. y. į namo vidų užėjęs nebuvo, nebuvo net priėjęs prie namų durų slenksčio, buvo maždaug vieno metro atstumu lauke nuo įėjimo durų. Jam paprašius dviračių R. lyg kažką jam sakė, bet nepamena šiuo metu ką, lyg apie dviračius, kad neturi. Jis R. nespėjo nieko pasakyti, kaip pamatė, jog R. būdamas savo namuose t. y. stovėdamas prie atidarytų durų, paėmė žalios spalvos metalinę beisbolo lazdą. Beisbolo lazda buvo padėta R. namuose, prie pat įėjimo į namą, t. y. atremta į rūbų kabyklą. Pasiėmęs šią lazdą R. S. žengė žingsnį į priekį, t. y. peržengdamas slenkstį išėjo iš savo namų, lazda užsimojo ir 2 kartus trenkė jam į kairę petį. Kuomet R. S. jam trenkė lazda jis buvo lauke. Po šių suduotų dviejų smūgių jis iškėlė rankas į viršų saugodamas ir prisidengdamas galvą, ir eidamas atbulas nuo artėjančio R. dar kartą sulaukė smūgio beisbolo lazda, šį kartą R. vieną kartą jam trenkė į koją, ar tai buvo kairė ar dešinė koja neprisimena. Po šio smūgio į koją jis nukrito ant nugaros, nukrito lauke ant žolės ir iškarto susirietė taip saugodamas sau galvą bei šonus. R. jį gulintį toliau mušė, t. y. beisbolo lazda sudavė mano jog nemažiau 20 smūgių į jo kūną, t. y. buvo suduota tiek į kairės, tiek į dešinės pusės šonus (šonkaulius), abejas kojas, o taip pat ir rankas. Kaip ir minėjo buvo susirietęs ir galvą užsidengęs rankomis, todėl į galvą smūgių išvengė, nes galvą dengė rankomis. Matydamas R. S. pyktį jis bandė nuo šio šalintis, t. y. nušliaužė iki kiemo vartų, kur buvo jo automobilis su draugu. Jam sukaupus jėgas pavyko atsistoti bei pabėgti nuo R. Prisimena, kad mušdamas R. jį įžeidinėjo, keikė necenzūriniais žodžiais. Kas galėjo R. sukelti tokį pyktį jis nežino, paaiškinti šio veiksmų negali. Taip pat nori pasakyti, jog jis R. jokių smūgių nesudavė, prieš šį nesmurtavo, negrasino ir neįžeidinėjo, nepadarė nieko tokio, kas galėjo pastarąjį taip suerzinti. Taip pat papildo, kad R. su beisbolo lazda trenkė ir į jo automobilio „Tesla“ veidrodėlį. Tačiau dėl veidrodėlio pretenzijų jis neturi, veidrodėlį pats susitvarkė, apgadinimas buvo nedidelis, todėl į jokias draudimo kompanijas nesikreipė, pinigų niekas jam neišmokėjo. Į automobilio veidrodėlį R. su beisbolo lazda trenkė tuomet, kai jis jau buvo atsistoję ir šalinosi iš kiemo, t. y. bėgo slėpdamasis už savo automobilio (stovėjusio (duomenys neskelbtini) gatvėje) nuo galimų tolimesnių R. smūgių. Jau būdamas gatvėje, t. y. išėjęs iš R. S. kiemo ir slėpdamasis už savo automobilio, kaip pamena, R. su beisbolo lazda jam sudavė dar ne mažiau 2 smūgius į šonus, kuri tai buvo tiksli kūno vieta jau šiuo metu nebepamena. Kaip pamena kažkas iš aplinkinių kaimynų iškvietė policijos pareigūnus, kurie į įvykio vietą atvyko labai greitai, kas jį ir išgelbėjo nuo tolimesnės R. agresijos. Taip pat papildomai pasako, kad dėl patirtų sužalojimų į jokius medikus nesikreipė, gydėsi namuose savarankiškai (1 t., b. l. 52–55).
Iš liudytojo V. P. parodymų matyti, kad 2023-07-13 d. telefonu paskambino jo draugas G. ir paklausė ar jis šį gali su pastarojo automobiliu pavežti iki (duomenys neskelbtini) pasiimti iš draugo du dviračius. Kadangi G. buvo neblaivus jis sutiko pavairuoti automobilį. Atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Privažiavę prie minėto adreso pastato jis sustojo ant pagrindinio kelio, greta namo vartelių. Jo draugas G. pasakė, kad eina iki R. pakalbėti dėl dviračių. Kai jo draugas išėjo jis liko sėdėti automobilyje ir laukė kol šis sugrįš atgal į automobilį. Jam besėdint automobilyje po kelių minučių kai išėjo G. jis išgirdo iš namo kiemo triukšmą, riksmus. Išgirdęs visą šurmulį pavažiavo iki gatvelės galo norėdamas apsukti automobilį ir šį pastatyti ant gatvės taip, kad galėtų matyti kas vyksta namo kieme, kadangi įtarė, kad kieme vyksta konfliktas. Apsukęs automobilį ir sustojęs išgirdo galimai namo šeimininką R. garsiai šaukiantį bei išgirdo garsą panašų kaip su kažkokiu metaliniu daiktu yra dažoma į kitą metalinį daiktą. Išgirdęs metalo garsą jis išlipo iš automobilio ir nuėjo į namo kiemą pažiūrėti kas vyksta, kadangi pagalvojo, kad vyksta muštynės. Atėjęs į galinę kiemo dalį pastebėjo kaip galimai namo šeimininkas rankose laiko beisbolo lazdą ir su šia daužo į laiptų turėklu, šaukdamas ant G. Kelis kartus dauždamas su lazda mėgino pataikyti G., tačiau šis išsisuko ir išvengė smūgio. Pamatęs, kad namo šeimininkas yra labai agresyvus jis pradėjo kalbinti savo draugą G., kad eitų iš kiemo ir važiuotų greičiau namo. Po jo išsakytų žodžių jie šiek tiek atsitraukė ir pradėjo eiti link išėjimo iš kiemo, tačiau R. ėjo iš paskos ir kelis kartus su beisbolo lazda trenkė G. į nugaros sritį. Po patirtų smūgių jis su G. greitai išėjo iš namo kiemo ir pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, tačiau R. pasivijo jo draugą jau už kiemo ribos ant pagrindinės gatvės ir dar maždaug apie 10 kartų sudavė su beisbolo lazda. Matė kaip su lazda pataikė į nugaros sritį taip pat G. bandydamas išvengti smūgio pakėlė rankas ko pasėkoje gavo kelis smūgius ir per savo rankas bei kitas kūno vietas. Pradėjus šaukti, kad iškvies policiją R. atsitraukė nuo draugo G. ir iš karto ėjo link įėjimo į namo kiemą. Eidamas pro jo draugo automobilį R. vieną kartą spyrė iš kojos į kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį taip apgadindamas. Galimai apgadinęs automobilį R. nuėjo į namo vidų, o jis paskambinęs bendruoju pagalbos centro numeriu laukė kol atvyks policija. Dėl įvykusio įvykio asmeniškai nėra pasipiktinęs, pretenzijų niekam neturi (1 t., b. l. 64–67).
Liudytoja J. D. apklausos metu nurodė, kad 2023 m. liepos mėnesį, tikslesnės dienos nepamena, bet galėtų būti 13 diena, kaimynystėje įvyko konfliktas. Ji būdama savo namų balkone pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatve atvažiavo baltos spalvos automobilis iš kurio išlipo vyriškis, nedidelio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio amžiaus apie 35 metų. Minėtas vyriškis nuėjo pas R. S. į kiemą. Kadangi įėjimas į R. namą yra ne nuo gatvės pusės, o iš vidinio kiemo pusės, kas vyko toliau nebematė, nematė ar tas atvykęs vyras buvo užėjęs į R. namus. Ir netrukus, išgirdo šauksmus, rėkimus, pamatė kad R. savo rankose laiko beisbolo lazdą su kuria ne mažiau du kartus trenkė lauke, netoli kiemo vartų (tvoros) esančiam vyrui (jos anksčiau paminėtam, atvykusiu baltu automobiliu) į šonus. Kiek pamena nuo suduotų smūgių vyras susirietė, tačiau iš minėto vyriškio pusės nebuvo kažkokių smurtinių veiksmų, bent jau tikrai nematė, kad šis muštųsi ar rankose turėtų kokių įrankių su kuriais galėtų smurtauti. Tuoj pat atvyko policija ir greitoji medicininė pagalba. Smurtiniai R. veiksmai pasibaigė, kaip matė policija aiškinosi aplinkybes. Papildo, kad R. su atvykusiu vyru dar ir žodžiu konfliktavo, atvykęs vyras R. priekaištavo dėl kažkokių dviračių, o R. šiam sakė, kad „tu esi pats skoloj“. Nori paaiškinti, kad minėtą baltą automobilį kuriuo atvyko vyriškis ji ne kartą yra mačiusi prie R. namų, todėl gali spręsti, kad asmenys vienas kitą tikrai pažįsta. Taip pat norėtų apibūdinti R. kaip kaimyną, kurį pažįsta visą gyvenimą, asmuo keli metai yra labai agresyvus, pastovaus darbo neturi, nuolatos su visais konfliktuoja, ne kartą teistas, turi žalingų įpročių, šalia R. gyventi neramu, šis demonstruoja jėgą ir agresiją (1 t., b. l. 70–73).
Iš liudytojos G. I. parodymų matyti, kad 2023 m. liepos mėnesio 13 dieną, ji ėjo pro (duomenys neskelbtini) gatvę ir išgirdo šauksmus bei triukšmą, pažvelgus į riksmų pusę pamatė kaip gatvėje 2 vyrai konfliktavo. Pamatė kaip vienas vyriškis su beisbolo lazda muša kitą vyrą. Kiek tiksliai buvo smūgių suduota ji nematė, bet tikrai mušė ne mažiau 3 kartų. Abu vyrai atrodė neblaivūs. Beisbolo lazda sumuštas vyras rankose neturėjo jokios lazdos ar kito įrankio. Matė, kad mušamas vyras aukštesniam vyrui nesudavė nei vieno smūgio. Muštynės vyko prie pat (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. lauke, ar konfliktas įvyko anksčiau kuriame iš namų nematė. Ji pribėgo aiškintis kas čia vyksta, tuo metu ir baigėsi muštynės. Bandė aiškintis kas įvyko, tai tas žemesnis vyras pasakė, kad jį sumušė už kažkokius dviračius. Tuoj po kelių minučių atvažiavo policija ir kas vyko toliau ji nebežino, iš įvykio vietos išėjo (1 t., b. l. 87–90).
2023-07-25 specialisto išvadoje nurodoma, kad G. P. konstatuota poodinės kraujosruvos kūno kairėje pusėje ir odos nubrozdinimas kairio kelio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2023-07-13 (1 t., b. l. 39–41).
2023-11-16 daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad G. I. atpažįsta lazdą pažymėtą Nr. 2. Būtent su šia lazda buvo sumuštas vyras (duomenys neskelbtini). Lazdą atpažįsta, nes lazda apvali, ilga ir pagal bendrą jos vaizdą (1 t., b. l. 91–96).
2023-11-16 asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad G. I. atpažįsta asmenį pažymėtą numeriu 3, būtent šis vyras buvo sumuštas (duomenys neskelbtini). Vyrą pažymėtą Nr. 3. sumušė kitas vyriškis su lazda. Vyrą atpažįsta iš ausų formos ir veido bruožų, akių ir antakių (1 t., b. l. 97–101).
2023-11-16 asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad G. I. atpažįsta asmenį pažymėtą numeriu 2. Būtent šis asmuo su lazda smurtavo (duomenys neskelbtini). Asmuo pažymėtas numeriu 2 turima lazda mušė kitą vyriškį. Šį asmenį atpažįsta iš akių, žvilgsnio, veido formos ir ausų (1 t., b. l. 102–106).
2023-07-24 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis G. P. pateikė foto nuotraukas (1 t., b. l. 109–113).
2023-07-13 Kauno AVPK RV 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio L. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023-07-13 numatytu laiku 19.07val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. J. tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo ryšys 1719, numatytame maršrute apie 20 val. 34 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo padalinio budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pažystamas asmuo sumušė su beisbolo lazda.
Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko G. P., gim. (duomenys neskelbtini) kuris aiškino, kad jam pažįstamas asmuo ką tik bent 10 kartų jam sudavė su beisbolo lazda, prašė GMP pagalbos, kadangi labai skaudėjo nugarą, su šiuo kartu buvo asmuo kuris vairavo automobilį, asmuo prisistatę V. P.. Nuėjus prie namo durų esančių kitoje namo pusėje, pro duris išėjo asmuo, kuris prisistatė R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Šis pakeltu tonu teigė, kad pažįstamas asmuo girtas atvažiavo ir įsibrovė į jo privačią teritoriją, ir pradėjo jį pulti. Paklausus pas R. S. ar šis naudojo fizinę jėgą ir lazdą prieš pažįstamą G. P. neigė naudojęs fizinę jėgą ir kokią nors lazdą ir teigė, kad nieko nedarė. Patikrinus G. P. alkotesteriu Alcotest 6810 ARFM-0402 patikros sertifikato Nr. 19838262 G. P. nustatytas 2,71 prom. neblaivumas. Patikrinus R. S. alkotesteriu Alcotet 6810 ARFM - 0402 patikros sertifikato Nr. 1938262 R. S. nustatytas 1,47 prom. neblaivumas. Filmuota vaizdo registratoriumi „Body Cam“ (1 t., b. l. 114).
2023-07-13 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad gydytojas S. L. pateikė medicinos dokumentų išrašą (1 t., b. l. 115–118).
2023-07-14 Kauno AVPK RV 5-ojo skyriaus tyrėjos E. Č. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023-07-13 apie 20 val. 39 min. Kauno apskr. VPK OVS budėtojai gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) mušasi kieme galimai du 2 vyrai, giminaičiai, su pagaliais. Vyras 30 m. petį skauda, nepilnamečių nėra. Praneša kaimynė, neprisistatė. Pirmi į įvykį reagavo Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausieji patruliai L. B. ir E. J., po pareigūnų patikrinimo, gautas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko G. P., kuris pareigūnams nurodė, kad pažįstamas asmuo R. S. jam sudavė apie 10 smūgių su beisbolo lazda į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 119–121).
2023-10-23 Objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas „PSS-20230713-211547UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 10:32. Atsidarius vaizdo įrašą matoma, kaip policijos pareigūnai pildo procesinius dokumentus. 05:54 policijos pareigūnas prieina prie policijos automobilio, kuriam laikino sulaikymo patalpoje yra uždarytas vyras. Pareigūnė vyro klausia ar yra kažkokie dviračiai pas vyrą namuose, nes dėl tų dviračių atvažiavo kitas asmuo. Vyras atsako: „Yra mano dviračiai“. Pareigūnė paklausė ar būtent dėl tų dviračių asmuo pas jį atvažiavo, vyras atsikalbinėja ir sako, kad galėjo atvažiuoti dėl bet ko. Pareigūnė bandė išsiaiškinti, kodėl asmuo puolė vyrą, vyras atsakė: „Nes jisai yra neadekvatus“. Pareigūnė teigė, kad vis tiek turi būti priežastis dėl ko, jis čia atvažiavo, nes nepažįstamas asmuo į kažkieno namus be priežasties neatvažiuoja. Vyras atsakė, kad jis yra pažįstamas, pareigūnei paklausus ar jis yra draugas, vyras atsakė: „Pažįstamas“. Pareigūnė paklausė, ką vyrui sakė atvažiavęs asmuo, vyras teigė, kad: „Kažkokios skolos jisai norėjo“. Ką vyras atsakinėja toliau, nėra galimybės išgirsti, dėl atstumo tarp kameros ir filmuojamo asmens. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.
Apžiūros objektas yra policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas „PSS-20230713-211324UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 06:16. Atsidarius vaizdo įrašą matoma, kaip policijos pareigūnė prieina prie vyro, kuris yra uždarytas laikino sulaikymo patalpoje. Policijos pareigūnė paklausė vyro, kas čia nutiko, vyras atsakė: „Žodžiu, pilietis atvažiavo į mano namus, man pradėjo grasinti“. Pareigūnė paklausė vyro ar tas asmuo, jam yra pažįstamas, jis atsakė, kad taip. Vyras teigė, kad asmuo atvažiavęs į jo teritoriją pradėjo jam grasinti, kad jį užmuš, dėl ko jam taip grasino vyras nežino, jis teigia, kad tik paprašė, kad išeitų iš jo teritorijos. Vyras teigia: „Žmogus nesutiko, tada reikėjo prievartiniu būdu jį išvaryti iš savo teritorijos“. Pareigūnė paklausė vyro apie dviračius, ar jo namuose nebuvo kito asmens dviračių, vyras atsakė: „Nėra čia jokių dviračių“. Pareigūnei paklausus ar vyro mama viską matė, vyras atsakė, jog taip. Pareigūnė nuėjo į gyvenamąjį namą, pas vyro mamą. Senyvo amžiaus moteriai atidarius namo duris, pareigūnė paprašė moters papasakoti, kas įvyko. Moteris atsakė: „Nu atvažiavo, šitas draugas ir pradėjo šokinėt prieš jį“. Pareigūnė pasitikslino ar jis draugas, moteris atsakė, kad taip. Pareigūnė paklausė, kodėl jis apskritai čia atvažiavo, moteris atsakė: „Jisai atvažiavo dviračių pasiimti“. Pareigūnė pasitikslino: „ Jo dviračiai, buvo čia pas sūnų jūsų?“ Moteris atsakė, kad taip ir teigė, kad: „Nu ir jie abudu susiėmė, nežinau dėl ko jie abudu susiėmė, nu ir pradėjo abudu muštis, nu ir viskas, daugiau aš nieko neturiu ką papasakot“ (1 t., b. l. 131–134).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai R. S., padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino visiškai. Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma (kaltinamojo R. S. paaiškinimu, nukentėjusiojo G. P. ir liudytojų V. P., J. D. ir G. I. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad kaltinamasis R. S. 2023 m. liepos 13 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, beisbolo lazda sudavė 2 smūgius G. P. į kairį petį ir vieną smūgį į koją. Po to, G. P. nukritus ant žemės, jis beisbolo lazda jam sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, taip G. P. padarydamas poodines kraujosruvas kūno kairėje pusėje ir odos nubrozdinimą kairio kelio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo R. S. padaryta nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis R. S. registruotas Psichiatrijos klinikos AS Ūmių psichikos sutrikimų (gydymo) skyriuje. Diagnozė F19.5 (Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas). Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje jis neregistruotas. VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad R. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Jis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs. R. S. teistas, baustas administracine tvarka. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jam ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, netaikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo tai, kad prieš tai taikytos bausmės rūšys (bauda, areštas, laisvės apribojimas) jam pakankamos įtakos neturėjo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, nemoka administracinių baudų, švelniausios bausmės rūšys – viešieji darbai ir bauda, netikslingi ir neatitinka veikų pavojingumo bei kaltinamojo neigiamos charakteristikos, tokiomis bausmėmis, įvertinus ankstesnius teistumus, skirtų bausmių efektyvumą, nebus pasiekti bausmės tikslai. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, įvertinant ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, vieną lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti būtina skirti griežčiausios pagal savo pobūdį rūšies bausmę - laisvės atėmimą, kadangi tik ją paskyrus bus realizuojami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriamos bausmės dydis nustatytinas šios bausmės vidurkiui.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 641 straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie išvados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius.
Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Aptartos teismų praktikos kontekste, įvertinus R. S. nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį, polinkius, teistumus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (vertinant ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), atsižvelgiant ir į tai, kad po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų neįvykdė, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Atsižvelgiant į nustatytų duomenų visumą, R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
V. Dėl civilinių ieškinių
BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusysis G. P. pareiškė 5000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 157).
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 46,04 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 32–33).
Kaltinamasis su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo R. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam G. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis dėl šio sužalojimo turėjo iškęsti skausmą ir dvasinius išgyvenimus, patyrė daug nepatogumų, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs G. P. patyrė fizinį skausmą, išgąsti ir nerimą. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusio pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.
Kita vertus teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinat kaltinamojo amžių, jo turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai, jo reputacijai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas.
Kaltinamasis su jam pareikštu Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutiko pilnai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.
VI. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų
Kaltinamajam R. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 63–66), nuosprendžiui įsiteisėjus yra panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: žalios spalvos su juoda rankena beisbolo lazda, paimta įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 17), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina. Kompaktiniai diskai, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Nukentėjusiojo G. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti jam iš R. S. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. S. civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasos naudai 46,04 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir keturis centus) turtinės žalos atlyginimo.
R. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinį įrodymą - žalios spalvos su juoda rankena beisbolo lazdą, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Kompaktinius diskus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Teisėjas Virginijus Kalkauskas