Administracinė byla Nr. eA-1202-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00537-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.7 

(S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui  Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys S. D., M. U., E. D. ir M. D., dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujamos Varėnos skyriaus (toliau – ir NŽT Varėnos skyrius, atsakovas) 2017 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3SS-3-(14.3.45) „Dėl 2016 m. balandžio 20 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujamos Varėnos skyriaus 2017 m. kovo 14 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 03KAM-35346 (toliau – ir 2017 m. kovo 14 d. Tikrinimo aktas); 3) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujamos Varėnos skyriaus 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 3SS-7- (14.3.45) „Dėl Žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2017 m. kovo 14 d. tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346“.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jam bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklauso miško ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti nuosavybės teisę bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kreipėsi į R. S. individualią įmonę (toliau – ir R. S. IĮ) dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. R. S. IĮ, atlikusi kadastrinius matavimus, kreipėsi į atsakovą dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos derinimo. Atsakovas 2016 m. balandžio 20 d. kadastro duomenų bylos patikrinimo aktu Nr. 03KAM-35346 (toliau – ir 2016 m. balandžio 20 d. Tikrinimo aktas) atsisakė derinti kadastro duomenų bylą, kadangi nėra visų žemės sklypo savininkų (bendraturčių) parašų, t. y. iš esmės buvo konstatuota, jog ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti, nepažeidžiant teisės aktų, reguliuojančių kadastrinių matavimų atlikimą, reikalavimų (išskyrus tai, kad bendrasavininkai nėra pasirašę nurodyto žemės sklypo plane bei žemės sklypo patikrinimo-paženklinimo akte). Tačiau atsakovas, pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą atlikęs patikrinimą vietoje, skundžiamu Sprendimu ir 2017 m. kovo 14 d. Tikrinimo aktu esmingai pakeitė poziciją dėl 2016 m. balandžio 20 d. Tikrinimo akto. Skundžiamais sprendimais atsakovas iš esmės konstatavo, kad 2016 m. balandžio 20 d. Tikrinimo akte nurodyti duomenys yra netikslūs ir keistini, t. y. atsakovas pateikė naują vertinimą dėl atlikto Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, nurodant neva padarytus kadastrinių matavimų metu pažeidimus, susijusius su žemės sklypo ribų nustatymu, žemės sklypo riboženklių įtvirtinimu. Pareiškėjas 2017 m. birželio 16 d. pateikė NŽT Varėnos skyriaus vedėjui skundą dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2017 m. kovo 14 d. Tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346 panaikinimo. NŽT Varėnos skyriaus vedėjas 2017 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 3SS-7-(14.3.45) (toliau – ir NŽT 2017 m. liepos 18 d. sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas vienintelį motyvą, kad skundžiamas aktas buvo surašytas 2017 m. kovo 14 d. Sprendimo pagrindu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nėra nuginčytas.

3.       Pareiškėjo nuomone, skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, nes skundą dėl 2016 m. balandžio 20 d. Tikrinimo akto pateikė beveik po 11 mėnesių nuo jo priėmimo dienos. Prašymas dėl termino pratęsimo nebuvo pateiktas, terminas nebuvo atnaujintas, todėl skundas turėjo būti atmestas. Be to, apie žemės sklypo 2017 m. vasario 2 d. ribų patikrinimą, pareiškėjas nebuvo informuotas ir  jame nedalyvavo. Patikrinimą atliko NŽT skyriaus specialistas A. B.. Patikrinimo metu nustatyti faktai/rezultatai/išvados buvo užfiksuoti netinkama forma ir ne pagal nustatytą tvarką.

4.       Teigė, jog skundžiamu 2017 m. kovo 14 d. Sprendimu atsakovas konstatavo, kad žemės sklype posūkio taške Nr. 4 riba paženklinta, tačiau neteisingai. Atsakovas nenurodė, kokie konkrečiai ribų ženklinimo taisyklių punktai buvo pažeisti, todėl Sprendime nurodytas riboženklio pažeidimas yra nepagrįstas. Atsakovas Sprendime, kaip ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų pažeidimą nurodo, kad atliekant kadastrinius matavimus, nebuvo atsižvelgta į gretimo žemės sklypo, suformuoto žemės sklypo ribas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Sprendime nurodyto gretimo žemės sklypo matavimai yra tik preliminarūs, t. y. nurodyto žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra iš viso nustatytos. Dėl šių priežasčių matininkė R. S. (J), atlikdama žemės ginčo kadastrinius matavimus, nustatydama ribas, negalėjo remtis gretimo žemės sklypo duomenimis, kadangi iki šiol nėra nustatytos geodeziniais prietaisais sklypo ribų posūkio taškai. Taip pat matininkė R. J. negalėjo remtis ir ginčo žemės sklypų bendrasavininkų ir gretimų žemės sklypų savininkų parodymais, kadangi jie į ribų paženklinimą–parodymą nurodytu laiku neatvyko. Dėl šių priežasčių, nustatant ginčo žemės sklypo ribas, buvo remtasi teritorijų planavimo dokumentais – lauko matavimo brėžiniu – abrisu, kadastro vietovės žemės reformos Žemėtvarkos projektu.

5.       Be to, atsakovui 2017 m. vasario 2 d. atlikus ginčo žemės sklypo patikrinimą vietoje, matininkę 2017 m. vasario 21 d. raštu informavus apie nustatytus trūkumus, atsakovui nebuvo pateikta iš naujo tikrinti žemės sklypo kadastro duomenų byla. Nustačius kadastro duomenų bylos trūkumus, naujas žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktas priimamas, praėjus daugiau kaip mėnesiui ir tik gavus trečiuosius asmenis atstovaujančio asmens advokato S. R. skundą. Iš skundžiamo 2017 m. kovo 14 d. Tikrinimo akto nėra aišku, kokiais teritorijų planavimo dokumentais buvo remiamasi, konstatuojant, kad kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka anksčiau preliminariais matavimais nustatytų žemės sklypo ribų vietovėje. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo ribos nustatomos, remiantis ne asmenų parodymais, o pirminiais teritorijų planavimo dokumentais. Duomenų ar, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pasikeitė (pasikeis) kitų, gretimų žemės sklypų plotai, atsakovas nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo 2017 m. kovo 14 d. Tikrinimo aktas ir jame nurodyti neva kadastrinių matavimų trūkumai yra pagrįsti.

6.       Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypo patikrinimas vietoje vyko praėjus beveik metams laiko nuo atliktų kadastrinių matavimų, kurių metu buvo nustatytos ginčo žemės sklypo ribos, įtvirtinti riboženkliai. Vertinant atsakovo nurodytus matininkės neva kadastrinių matavimu metu padarytus pažeidimus, akcentuotina, kad atsakovas nenurodė, jog buvo netinkamai nustatytos žemės sklypo koordinatės, kas iš esmės lemia kadastrinių matavimų tikslumą, teisėtumą, todėl darytina išvada, kad žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai galėjo būti pakeisti, neatitinkantys faktinės situacijos, kuri buvo nustatyta matininkei atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus.

7.       Pažymėjo, jog kaip matyti iš Sprendimo turinio, jame iš esmės nevertinta ir nepasisakyta nei dėl vieno pareiškėjo skunde nurodyto tiek teisinio, tiek faktinio argumentų, todėl jis yra neteisėtas.

8.       Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9.       Atsakovas teigė, jog 2016 m. balandžio 20 d. Tikrinimo akte buvo nurodyta, jog šis aktas gali būti skundžiamas teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka. Remiantis bendrąja nuostata, tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, asmens skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą priėmimo dienos. Trečiųjų suinteresuotų asmenų S. D. ir M. U. atstovo advokato S. R. 2017 m. kovo 2 d. skunde dėl 2016 m. balandžio 20 d. Tikrinimo akto teisingumo buvo nurodyta, kad apie Tikrinimo aktą ir tai, kad jis neatitinka faktinių aplinkybių, suinteresuoti asmenys sužinojo tik 2017 m. vasario 23 d. iš NŽT Varėnos skyriaus, gavę 2017 m. vasario 21 d. raštą Nr. 3SD-1099-(14.3.104.). Kadangi šiuo raštu paneigiamas Tikrinimo aktas, advokatas S. R. savo atstovaujamųjų vardu išreiškė poziciją, kad skundo padavimo terminas nepraleistas. NŽT Varėnos skyrius, priimdamas nagrinėti 2017 m. kovo 2 d. S. D. ir M. U. atstovo advokato S. R. skundą, atsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytas skundo padavimo termino skaičiavimui reikšmingas aplinkybes ir pripažino, kad pagrindas skųsti 2016 m. balandžio 20 d. Tikrinimo aktą suinteresuotiems asmenims atsirado nuo tada, kai suinteresuoti asmenys aiškiai suvokė, jog šis aktas yra užpildytas neteisingai, t. y. nuo 2017 m. vasario 21 d. rašto gavimo, kuriame buvo išdėstytos patikrinimo vietovėje metu nustatytos faktinės aplinkybės ir konstatuota, kad Žemės sklypo ribos nustatytos neteisingai. Atsižvelgdamas į tai, NŽT Varėnos skyrius vertino, kad skundo padavimo terminas nebuvo praleistas ir dėl to pagrįstai skundžiamame sprendime nepasisakė.

10.       Pažymėjo, kad žemės sklypo ribų tikrinimo vietovėje būtinybė iškilo gavus žemės sklypo bendraturčių M. U. ir S. D. 2017 m. sausio 18 d. prašymą bei Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario M. Č. 2017 m. sausio 20 d. paklausimą. NŽT Varėnos skyriaus vyriausiasis specialistas A. B., 2017 m. vasario 2 d. atlikęs žemės sklypo ribų patikrinimą vietovėje, parengė situacijos schemą, kurioje grafiškai išdėstė patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir apie patikrinimo rezultatus informavo prašymą pateikusias M. U., S. D. ir kadastrinius matavimus atlikusią matininkę. Pareiškėjo nurodomas procedūrinis pažeidimas, t. y. tai, kad patikrinus žemės sklypo ribas nebuvo surašytas Tikrinimo taisyklių 2 priede numatytos formos Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktas, nesudaro pagrindo vertinti 2017 m. vasario 2 d. atlikto patikrinimo metu nustatytų duomenų neteisingais ir neobjektyviais. Žemės sklypo ir kitų gretimų žemės sklypų ribos vietovėje buvo nustatomos pagal vietovėje rastus (išlikusius) riboženklius bei ribas žyminčias aiškias miško ribines linijas. Taip pat buvo įvertinti ir tikrintų žemės sklypų suformavimo dokumentai, kuriuose nurodyti žemės sklypų ribų linijų ilgiai bei konfigūracijos. Šie dokumentai buvo palyginti su patikrinimo metu gautais duomenimis. Todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad NŽT Varėnos skyrius ginčo žemės sklypo ribas nustatė išskirtinai vadovaujantis tik 2017 m. vasario 2 d. patikrinimo metu dalyvavusių asmenų parodymais, yra neteisingas ir nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. vasario 2 d. vykusio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo netinkamai nustatytos žemės sklypo ribos, NŽT priėmė skundžiamus sprendimus, kurių esmė – žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

11.       Atsakovas nurodė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo M. D. rašytiniais paaiškinimais nurodė, kad jai priklausantis miško paskirties sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su kitu miško paskirties sklypu, priklausančiu J. D.. 2014 m. rugsėjo 21 d. J. D. priklausančiame miško paskirties sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliekami geodeziniai matavimai, kuriuose dalyvavo jos dukra D. M. ir kitų besiribojančių miško paskirties sklypų savininkai. Dukra D. M. dalyvavo matavime ir pasirašė. Atliekant matavimus, jokių nesutarimų tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų nebuvo. Matavimus atliko T. J., kaip vėliau paaiškėjo, neturintis matininko kvalifikacijos. Matininkė R. J. matavime nedalyvavo. Iki 2016 m. nieko nežinojo apie tai, kad J. D. priklausantis miško paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkeltas į jos sklypą 25 metrų pločio ir 164 metrų ilgio juosta ir įkasti nauji kuolai. Apie tai jos niekas neinformavo nei raštu, nei žodžiu. Sužinojusi apie tai, kreipėsi į NŽT Varėnos skyriaus vedėją ir matininkę R. J., iš kurių gavo žodinį atsakymą, kad viskas gerai. Tada kreipėsi į Varėnos savivaldybės tarybos narį M. Č., kad yra šiurkščiai pažeistos jos nuosavybės teisės į miško paskirties sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį daug metų tvarkė, prižiūrėjo, o dabar J. D. iš jos atima daugiau nei pusę jai priklausančio miško, nesuderinęs nei su ja, nei su bendrasavininkiais, išpjovė 5 metrų skiriamąją liniją. 2017 m. vasario mėn. buvo atliktas patikrinimas vietoje, kurio metu dalyvavo matininkė R. J. ir besiribojančių sklypų savininkai. Matavimus atliko NŽT Varėnos skyriaus vyr. specialistas A. B.. Pagal vietoje atliktus miško žemės sklypų matavimus bei besiribojančių sklypų savininkų parodytus aiškius išlikusius riboženklius, A. B. nustatė, kad miško sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. D., riboženkliai įtvirtinti neteisingai. Riboženkliai turi būti atstatyti taip, kad nekeistų gretimo sklypo, priklausančio jai nuosavybės teise, konfigūracijos.

12.       Tretieji suinteresuoti asmenys S. D. ir M. U. skundą prašė atmesti. Nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus, t. y. 2015 metais ženklinant žemės sklypo ribas, matininkė R. J. pati nedalyvavo, o ribas ženklinęs matininkės vyras, į trečiųjų suinteresuotų asmenų pastabas dėl išlikusių riboženklių nereagavo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius žemės sklypo riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas.

II.

13.       Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14.       Teismas nustatė, jog pareiškėjui J. D. kartu su bendraturtėmis M. U., E. D. ir S. D. nuosavybės teise priklauso 3,15 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pareiškėjo užsakymu R. S. IĮ matininkė R. J. (toliau – ir matininkė) atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Varėnos skyriuje patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo surašytas 2016 m. balandžio 20 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 03KAM-35346, kuriuo žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo derinama. NŽT Varėnos skyriui tikrinant žemės sklypo kadastro duomenų bylą nekilo abejonių dėl matininkės nustatytų Žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių tikslumo, todėl 2016 m. balandžio 20 d. Tikrinimo akte buvo nurodytas vienintelis kadastro duomenų bylos trūkumas – žemės sklypo paženklinimo–parodymo akte ir žemės sklypo plane nėra visų žemės sklypų savininkų parašų. Tuo pagrindu žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo derinama. 2017 m. sausio 18 d. gavus žemės sklypo bendraturčių M. U. ir S. D. prašymą, buvo atliktas žemės sklypo ir besiribojančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribų patikrinimas vietovėje. Siekiant įvertinti, ar matininkė kadastriniais matavimais teisingai nustatė žemės sklypo ribas, taip pat buvo patikrintos kitų gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pagal vietovėje rastus (išlikusius) riboženklius ir miško ribines linijas. 2017 m. vasario 2 d. atlikus patikrinimą vietovėje nustatyta, kad žemės sklypo riba, besiribojanti su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio taške Nr. 4 (pagal žemės sklypo, projektinis Nr. 42, planą M 1:10000) riboženkliu nepaženklinta, riba posūkio taške Nr. 1 (pagal žemės sklypo, projektinis Nr. 42, planą M 1:10000) riboženkliu paženklinta, tačiau šis riboženklis įtvirtintas neteisingai. Vadovaujantis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentais, šio žemės sklypo riba, besiribojanti su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), eina tiesia linija, t. y. riboženklis posūkio taške Nr. 1 turi būti atstatytas taip, kad nekeistų gretimo žemės sklypo ribos konfigūracijos. Atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, kad žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas, o patikslinta Žemės sklypo kadastro duomenų byla turi būti pateikta NŽT Varėnos skyriui patikrai atlikti.

15.       2017 m. kovo 2 d. buvo gautas S. D. ir M. U. atstovo advokato S. R. skundas dėl 2016 m. balandžio 20 d. Tikrinimo akto teisingumo.  NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 3SS-3-(14.3.45.), įvertinus minėto 2017 m. vasario 2 d. patikrinimo vietovėje metu nustatytus žemės sklypo ribų neatitikimus, buvo padaryta išvada, kad Tikrinimo akto 3.1 punktas užpildytas neteisingai, o žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas, vadovaujantis Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į 2017 m. kovo 14 d. Sprendimu nustatytus pažeidimus, 2016 m. balandžio 20 d. Tikrinimo aktas buvo pakeistas surašant 2017 m. kovo 14 d. tikrinimo aktą Nr. 03KAM-35346, kuriuo žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo derinama, kadangi buvo nustatytas dar vienas kadastro duomenų bylos trūkumas – kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka anksčiau preliminariais matavimais nustatytų žemės sklypo ribų vietovėje. Nesutikdamas su 2017 m. kovo 14 d. Tikrinimo aktu, pareiškėjo atstovas advokatas P. M. pateikė skundą NŽT Varėnos skyriaus vedėjui, kuris, išnagrinėjęs skundą, priėmė 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 3SS-7-(14.3.45.) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2017 m. kovo 14 d.  Tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346“, kuriuo pareiškėjo atstovo skundas buvo pripažintas nepagrįstu.

16.       Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamais sprendimais ir nurodo, kad atsakovas turėjo atsisakyti nagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą dėl 2016 m. balandžio 20 d. Tikrinimo akto pagrįstumo, nes buvo praleistas terminas jį skųsti, be to, iš skundžiamo 2017 m. kovo 14 d. Tikrinimo akto nėra aišku, kokiais teritorijų planavimo dokumentais buvo remiamasi, konstatuojant, kad kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka anksčiau preliminariais matavimais nustatytų žemės sklypo ribų vietovėje. Pareiškėjo vertinimu, matininkė atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus nepažeidžiant teisės aktų, reguliuojančių kadastrinių matavimų atlikimą, reikalavimų. Atsakovo vertinimu, matininkei atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo netinkamai nustatytos žemės sklypo ribos, dėl ko ir buvo priimti ginčijami sprendimai.

17.       Teismas vertino, jog ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie susiklostė atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui, po to, kai nuosavybės teisės asmeniui buvo suteiktos bei žemės sklypas buvo suformuotas, atlikus preliminarius matavimus.

18.        Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Be to, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).

19.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai) patvirtintų nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punktu bei pažymėjo, kad remiantis šiomis nuostatomis, kadastrinius matavimus gali atlikti asmuo turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

20.       Bylos nagrinėjimo metu išklausius trečiųjų suinteresuotų asmenų S. D. ir M. U. paaiškinimus bei susipažinus su trečiojo suinteresuoto asmens M. D. rašytiniais paaiškinimais, teismas darė išvadą, kad tiek 2014 m. rugsėjo 21 d., tiek 2015 m. vasario 22 d. žemės sklypo ribas paženklino, matavimus atliko ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo ne žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktuose nurodytas asmuo – matininkė R. J., o kitas asmuo, t. y. matininkės sutuoktinis T. J., neturintis matininko kvalifikacijos. Šias aplinkybes patvirtino ir pati matininkė R. J., kuri liudytojos apklausos metu teisme nurodė, kad ji pati asmeniškai nedalyvavo vietoje atliekant kadastrinius matavimus ir ženklinant sklypo ribas, o tai atliko jos vyras, kuris nėra matininkas.

21.       Teismas pažymėjo, jog paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Nustačius faktą, jog šiuos veiksmus (Žemės sklypo ribų paženklinimą, matavimų atlikimą ir riboženklių įtvirtinimo vietų pažymėjimą) atliko asmuo neturintis matininko kvalifikacijos, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neteisėtai buvo atlikti kadastriniai matavimai, tuo pačiu neteisėtai atsakovui derinimui buvo pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla. Todėl vien tik šio fakto nustatymas, yra pakankamas pagrindas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nes pagrindo naikinti atsakovo sprendimus, kuriais nustatyta, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo netinkamai nustatytos žemės sklypo ribos, nėra jokio pagrindo. Šiuo atveju, nustačius, kad kadastrinius matavimus atliko asmuo neturintis teisės juos atlikti, t. y. iš esmės pripažinus atliktus kadastrinius matavimus niekiniais, nėra galimybės nei pagrindo tikrinti ir vertinti atsakovo nustatytus žemės sklypo kadastrinių matavimų pažeidimus.

22.       Kiti pareiškėjo skundo argumentai (praleistas terminas skųsti 2016 m. balandžio 20 d. Tikrinimo aktą, iš skundžiamo 2017 m. kovo 14 d. Tikrinimo akto nėra aišku, kodėl kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka anksčiau preliminariais matavimais nustatytų žemės sklypo ribų vietovėje, 2017 m. kovo 14 d. Sprendime nurodytas riboženklio pažeidimas yra nepagrįstas nei faktine aplinkybe, nei teisiniu pagrindu ir kt.) nėra reikšmingi ginčo išsprendimui (nesudaro pagrindo atsakovo sprendimus laikyti neteisėtais ir nepagrįstais), todėl teismas plačiau jų netyrė ir dėl to nepasisakė.

23.       Trečiasis suinteresuotas asmuo M. U. prašė priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro procesinių dokumentų teismui parengimas ir atstovavimas teisme. Teismas, pripažinęs, kad prašymas dėl išlaidų už procesinių dokumentų teismui parengimą yra nepagrįstas, trečiojo suinteresuoto asmens prašymą tenkino iš dalies, ir iš pareiškėjo priteisė 250,02 Eur (82,28 + 167,74) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

III.

24.       Pareiškėjas J. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.  Taip pat Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą prijungti prie administracinės bylos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-1619-(10.5) ir pareiškėjo J. D. 2018 m. liepos 10 d. skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                       Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir proceso teisės normas, todėl yra pagrindas naikinti teismo sprendimą.

24.2.                       Atsakovas 2016 m. balandžio 20 d. Tikrinimo aktą grindė dviem, neva, padarytais pažeidimais: 1) kad ginčo žemės sklype riboženklis įtvirtintas netinkamai, 2) atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo atsižvelgta į gretimo žemės sklypo ribas. Taigi, atsakovui nekilo abejonių, ar žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko licenciją turintis asmuo. Abejonių dėl galimų kadastrinių matavimų pripažinimo niekiniais, t. y. kad buvo atlikti ne licenciją turinčio asmens, nekilo atsakovui (tuo pačiu ir teismui) ir bylos nagrinėjimo metu.

24.3.                      Pirmosios instancijos teismas žemės sklypo kadastrinius matavimus pripažindamas niekiniais, sprendimu peržengė skundo reikalavimo ribas. Teismas pažeidė administracinio proceso dispozityvumo principą ir teismų praktikos suformuotas nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų. Pagal LVAT praktiką, teismas nagrinėdamas bylą, negali išeiti iš skundo ribų ir pasisakyti dėl reikalavimų, kurių pareiškėjas skunde nesuformulavo. Teismui išėjus iš skundo ribų ir nepasisakius dėl pareikštų reikalavimų iš esmės, lėmė, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Kadangi teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti.

24.4.                      Nesutinka su pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių ir kadastrinių matavimų, kaip proceso (procedūros) vertinimu. Teismas sprendime nenurodo, kuo konkrečiai remiantis buvo daryta išvada, kad kadastrinius matavimus atliko asmuo neturintis licencijos. Pažymi, kad matininkė nurodė, kad jos sutuoktinis dalyvavo tik žemės sklypo ribų paženklinime-parodyme, atliko tik techninį darbą, o visus kitus būtinus nekilnojamojo turto kadastro matavimo duomenims nustatyti veiksmus atliko matininkė R. S. (J.), turinti matininko licenciją.

24.5.                      Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalies bei Kadastro nuostatų 32 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kadastrinių matavimų procedūra susideda iš veiksmų visumos, o žemės sklypo ribų paženklinimas–parodymas yra tik vienas iš veiksmų, atliekant kadastrinius matavimus. Byloje nėra duomenų, kad kadastrinių matavimų veiksmus atliko ne R. S., turinti matininkės kvalifikaciją, o asmuo, neturintis licencijos. Pirmosios instancijos teismas kadastrinių matavimų procedūras sieja išskirtinai tik su vienu veiksmu – žemės sklypo ribų paženklinimu–parodymu, todėl tokia teismo išvada yra nepagrįsta.

24.6.                      Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tai, jog ne bet kokie procedūriniai pažeidimai yra pagrindas pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, o tik tokie, kurie sukelia pagrįstas abejones, kad juos padarius buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, pareiškėjo nuomone, faktinė aplinkybė, jog viename iš kadastrinių matavimų veiksmų dalyvavo ne matininkė R. S., o jos sutuoktinis, vertintinas tik kaip neturintis reikšmės atliktų kadastrinių matavimų tikslingumui, tikrumui, faktas.

24.7.                      Tai, kad žemės sklypo paženklinimo–parodyme dalyvavo kitas asmuo, neturėjo reikšmės nustatytiems kadastro duomenims, patvirtina šios aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino: 1) atsakovas, surašęs 2016 m. balandžio 20 d. Tikrinimo aktą, pilnai įvykdė įstatymu nustatytą pareigą, t. y. atliko visus kadastro duomenų bylos tikrinimo veiksmus, be kita ko patikrino ir nenustatė, kad atlikus kadastrinius matavimus, pasikeitė žemės sklypo ribos; 2) žemės sklypo matavimai visiškai atitiko pirminius šio sklypo dokumentus, plotą ir konfigūraciją bei ribas, kuriomis šis sklypas jau buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre; 3) tai, jog paženklinime–parodyme dalyvavo T. J., o ne R. S., neturėjo jokios reikšmės nustatant kadastro duomenis, patvirtina ir byloje pateikta MB „Krimanta“ išvada, kurioje pasisakyta, kad žemės sklypo planas yra atitinkantis vietovės teritorijų planavimo dokumentus.

24.8.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumento, kad atsakovas priimdamas sprendimus nevertino pareiškėjo argumento dėl praleistų terminų administraciniam aktui apskųsti. Nurodo, jog atsakovui nebuvo reikšminga, kad tretieji suinteresuoti asmenys pateikė skundą dėl 2016 m. balandžio 20 d. kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346 praėjus daugiau kaip 1 metams nuo minėto akto priėmimo dienos. Atsakovas neatsižvelgė, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims apie ginčijamą aktą buvo žinoma dar 2016 m., be to nepasisakė dėl kokių priežasčių buvo atnaujintas terminas administraciniam aktui apskųsti. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas pažeidė pareiškėjo teisėtą lūkestį į teisinių santykių stabilumą.

25.       Atsakovas NŽT Varėnos skyrius nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

26.       Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma LVAT praktika yra suformuota ne analogiškose ar iš esmės panašiose nagrinėjamai bylai bylose, todėl šiuo atveju negali būti taikoma.

27.       Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad neturi jokios reikšmės nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, jog žemės sklypo paženklinime dalyvavo T. J., o ne matininkė R. J.. Tai paneigia Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo normos bei Kadastro nuostatai.

28.       Kadangi ne pati matininkė dalyvavo nustatant žemės sklypo ribas, nulėmė visų kadastrinių matavimų ydingumą (buvo neteisingai nustatyta žemės sklypo geografinė padėtis, atlikti kiti pažeidimai), todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama pateisinti T. J. dalyvavimą atliekant kadastrinius matavimus, yra atmestini kaip nepagrįsti.

29.       Nustačius, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai, dėl kurių buvo priimti skundžiami NŽT Varėnos skyriaus administraciniai aktai, yra neteisėti savaime, kadangi yra atlikti matininko kvalifikacijos neturinčio asmens, teismas pagrįstai iš esmės netyrė skundo argumentų, kadangi šių aplinkybių vertinimas nesukeltų pareiškėjui teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

30.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Be to, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).

31.       Remiantis Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, gali atlikti nekilnojamųjų daiktų duomenų nustatymo darbus turėdami jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Tuo atveju, jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių darbuotojas turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas.

32.       Nutarties 30 ir 31 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad žemės sklypo ribų paženklinimą, matavimų atlikimą ir riboženklių įtvirtinimo vietų pažymėjimą turi teisę atlikti tik asmuo, turintis matininko kvalifikacijos pažymėjimą. 

33.       Sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad kadastrinių matavimų procedūra susideda iš veiksmų visumos, o žemės sklypo ribų paženklinimas–parodymas yra tik vienas iš veiksmų, atliekant kadastrinius matavimus. Tačiau nepagrįstai yra teigiama, kad šią kadastrinių matavimų procedūros dalį gali atlikti ir asmenys, neturintys matininko kvalifikacijos pažymėjimo. Reikalavimas turėti matininko kvalifikacijos pažymėjimą atliekant kadastrinius matavimus yra taikomas tiek atskiriems šio proceso veiksmams, tiek proceso visumai.

34.       Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus (Nutarties 20 punktas, ABTĮ 56 str.), pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neteisėtai buvo atlikti kadastriniai matavimai, tuo pačiu neteisėtai atsakovui derinimui buvo pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla, ir vien tik šio fakto nustatymas yra pakankamas pagrindas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

35.       Dėl Nutarties 24.3 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnyje buvo nustatyta: 1. Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. 2. Administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės.

36.       Faktinė ir teisinė situacija šioje byloje leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis ABTĮ 80 straipsnio 2 dalimi, privalėjo peržengti pareikšto skundo reikalavimo ribas nustačius imperatyvių įstatymo reikalavimų, kad kadastrinius matavimus turi teisę atlikti tik matininkai, turintys kvalifikacijos pažymėjimą, pažeidimą. Tokių imperatyvių įstatymo reikalavimų pažeidimų pašalinimas vertintinas kaip administracinių procedūrų teisėtumo garantas – viešasis interesas. Todėl Nutarties 24.3 punkte nurodyti apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos pripažįstami nepagrįstais.

37.       Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

38.       Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą prijungti prie administracinės bylos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-1619-(10.5) ir pareiškėjo J. D. 2018 m. liepos 10 d. skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėjo skundas buvo pateiktas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas priimtas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl neturi reikšmės tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Todėl pareiškėjo prašymas atmetamas.

39.       Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Stasys Gagys  

        Romanas Klišauskas

        Gintaras Kryževičius