Civilinė byla Nr. 2-1339-886/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20109-2015-0

Procesinių sprendimų kategorijos:

(S)

2.3.2.10; 3.1.7; 3.2.6; 3.2.4;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 13 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė,

sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, Dainai Cikanavičienei ir Renatai Paliokaitei

dalyvaujant ieškovui J. B. ir jo atstovei advokatei Astai Kakoškinai,

atsakovui J. L. ir jo atstovui advokatui V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. patikslintą ieškinį atsakovui J. L. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys - Kauno rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Domeikavos seniūnija.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas J. B. 2016-08-24 patikslintu ieškiniu (DOK -19836, 2 t. 9-15 b.l.) prašo: 1) įpareigoti J. L. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkimšti J. B. priklausančią laisvojoje valstybinėje žemėje esančią drenažo sistemos dalį, 2014 m. gegužės mėnesio drenažo linijos situacijos plane M1:500 pažymėtą d100, nuo šulinio Nr. 73, taške 76.12, iki šulinio, 2012 m. sausio 16 d. topografiniame plane M 1:500 pažymėtą tašku 76.03, esančią Rytmečio g. (prie (duomenys neskelbtini) namo), Voškonių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., t. y. atkasti taške 76.03 esantį šulinį, kuris uždengtas gelžbetonine plokšte ir užverstas žemėmis, bei pašalinti užkimštą drenažo sistemą, o jei šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu J. L. neįvykdys, leisti J. B. atkimšti drenažo liniją, patirtas išlaidas išieškant iš J. L.; įpareigoti atsakovą J. L. netrukdyti naudotis J. B. drenažo sistemos dalimi, 2014 m. gegužės mėnesio drenažo linijos situacijos plane M1:500 pažymėta d100; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas patikslintame ieškinyje (2 t. 9-15 b.l.) nurodo, kad 1995 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-7061 pagrindu įsigijo gyvenamąjį namą su dviem ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu, tvora), esantį (duomenys neskelbtini), Voškonių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav. Žemės sklypą (unikalus Nr. 5217-0006-0022), kuriame yra gyvenamasis namas, įsigijo pagal 1997 m. balandžio 7 d. dovanojimo sutartį. Šiame sklype yra drenažo linija, kuri kerta laisvąją valstybinę žemę. Drenažo linija nėra įregistruota viešajame registre. Atsakovui J. L. priklauso žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Voškonių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav. Į atsakovo žemės sklypo ribas nepatenka drenažo linija, todėl Kauno rajono savivaldybei taip pat tenka pareiga rūpintis jos teritorijoje esančiais nuotekų įrenginiais. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. rugsėjo 27 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-120927-00071 dėl savavališkai statomo ūkinio pastato, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Voškonių k., Kauno r. sav. Ieškovas 2012-09-29 raštu sutiko dėl pastato statybos įteisinimo, tačiau nesutiko pasirašyti, kad pretenzijų neturės ir ateityje. Atsakovas supyko ir pagrasino, kad užkimš drenažą. 2012-02-04 ieškovo gyvenamajame name pradėjo semti rūsį, padaryta žala: užsemti šuliniai ir namo rūsys. Ieškovas kreipėsi į policiją, atsakovas buvo įspėtas. 2013 m. kovo 14 d. atsakovui išduotas statybų leidimas Nr. LNS-24-130314-00404. Ūkinis pastatas turėjo būti pastatytas 1,60-3,0 m. atstumu iki žemės sklypo ribos ir pagal ieškovo 2012-09-29 sutikimą. Atsakovas įsiteisino savavališką statybą be naujo ieškovo sutikimo. 2013-04-10 atsakovas kerštaudamas vėl užkimšo drenažo vamzdį - drenažo vamzdis užpurkštas statybine medžiaga makrofleksu. 2013-06-01 dar kartą atsakovas užkimšo drenažo vamzdį – skudurais, statybinėmis medžiagomis ir pan., kurį atkimšo specialistai atkimšo drenažo vamzdį. Domeikavos seniūnijos komisijai atsakovas paaiškino, kad vietinį drenažą įsirengė savo sklype, o gatvėje buvusį šulinį panaikino, iškasdamas drenažo šulinio žiedus ir uždengdamas gelžbetonine plokšte (leidimo žemės kasinėjimo darbams iš seniūnijos neturėjo). Ieškovas įsigijo gyvenamąjį namą prieš 20 metų, jame nebuvo kanalizacijos ir vandentiekio, tačiau iš namo buvo išvestas drenažas po namo rūsio grindimis ir driekėsi aplink namą. Prieš aštuonerius metus atsakovui kasinėjant savo sklypą paaiškėjo, kad drenažas nutiestas per atsakovo sklypą ir per gatvę. Atsakovas nenorėjo, kad drenažas eitų per jo sklypą, todėl ieškovas netoli savo namo, gatvėje išsikasė dar vieną drenažo šulinį, į kurį atvedė vamzdį iš savo kieme esančio šulinio, o iš gatvėje, netoli savo namo esančio šulinio, nutiesė drenažo vamzdį į atsakovo šulinį, kuris ir yra laisvojoje valstybinėje žemėje. Ieškovas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę dėl atsakovo veiksmų užkemšant drenažą, tačiau savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų. Ieškovui priklausančiame žemės sklype yra tik dalis drenažo sistemos, kita dalis yra laisvojoje valstybinė žemėje, tačiau ji atsakovo užkimšta.

Atsakovas J. L. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti (1 t. 92-97 b.l.). Atsiliepime nurodo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes tarp šalių nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kildinamas ieškinio reikalavimas. Ieškovas ieškinį grindžia buvusio konflikto aplinkybėmis, kuris buvo sprendžiamas teisme ir dėl kurio yra priimta įsiteisėjusi 2015 m. gegužės 4 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-717-413/2015. Atsakovui J. L. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Voškonių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., t. y. gretimai ieškovo esantis žemės sklypas. Atsakovas 1987 m. nusipirko šiame sklype gyvenamąjį namą, kuriame buvo įvestas vandentiekis. Drenažo linijų ar šulinių nei faktiškai nei numatytų sklypo plane nebuvo. Pavasario metu nuolat apsemdavo namo rūsį, todėl atsakovas savavališkai prie kelio išsikasė šulinį ir į jį pajungė iš namo šalinamas nuotekas, o iš šulinio nusitiesė vamzdyną į laukus. Šulinys iškastas valstybinėje žemėje, neturint tam leidimo. Vėliau įsirengė vietinį drenažą, o valstybinėje žemėje buvusį neteisėtai iškastą šulinį panaikino. Šulinys iškastas neturint leidimo, todėl nei atsakovas, nei ieškovas niekada teisėtai negalėjo ir ateityje nebūtų galėję šiuo šuliniu naudotis. Pažymėjo, kad ieškovo įrengta drenažo linija nėra įregistruota viešame registre, kuri patvirtina tik aplinkybę, jog ieškovas faktiškai ja naudojasi, tačiau neįrodo teisės ja naudotis. Ieškovas nurodo ir bylos duomenys patvirtina, kad ši drenažo linija yra ieškovo ir baigiasi laisvosios valstybinės žemės sklypo ribose, kuri taip pat nėra įregistruota viešame registre. Į atsakovo žemės sklypo ribas drenažo linija nepatenka.

Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime (1 t. 101-104 b.l.) nurodo, kad painioja dvi infrastruktūras - melioracijos statinius ir nuotekų įrenginius ir iš to kildina Drenažo linijos drenažo rinktuvai pakloti 1966 m. ir vėlesniais metais jokie melioracijos darbai siekiant rekonstruoti ar remontuoti juos nebuvo atlikti. Nuo 2004-02-21 įsigaliojo Melioracijos įstatymo nuostata, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius: sureguliuotus upelius, griovius, nuvedančius vandenį nuo daugiau kaip vieno žemes savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esančius melioracijos statinius, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statinius, polderius ir kitas melioracijos sistemas, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuotus griovius ir drenažo rinktuvus, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas. Todėl, nuo šios nuostatos įsigaliojimo valstybės lėšomis ginčo šalių žemės sklypus apimančioje teritorijoje paklotos drenažo linijos nuosavybės teise priklauso ginčo šalims atitinkami pagal jų buvimo vietą. Atsižvelgiant į drenažo rinktuvų nusidėvėjimą ir kitas aplinkybes, kaip tose teritorijose vykusias statybas, inžinerinių tinklų klojimo darbus, medžių galimą įsišaknijimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-04-21 nutarimu Nr. 442 „Dėl nekilnojamųjų daiktų Kauno rajono savivaldybėje nurašymo“ valstybei nuosavybės teise priklausančios, Kauno rajone savivaldybės patikėjimo teise valdomos ir su atsakovo sklypu besiribojančia valstybinėje žemėje esančios drenažo linijos drenažo rinktuvai buvo nurašyti. Apie šio turto likvidavimą duomenų nėra, patikrinti ar drenažo rinktuvai vis dar egzistuoja ir veikia galima tik atlikus kasinėjimo darbus ir atidengus drenažo linijas. Atsižvelgdami į tai, kad melioracijos sistemai priklausę melioracijos statiniai - drenažo rinktuvai Domeikavos seniūnijoje, į kurią patenka ir Voškonių kaimas, 2010 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo nurašyti kaip netinkami naudoti, todėl Administracija neturi pareigos rūpintis minėtais melioracijos statiniais. Ieškinyje nurodyti drenažo šuliniai, esantys ieškovo, atsakovo bei su pastarojo žemės sklypu besiribojančioje valstybinės žemės sklype. Pagal 1966 m. melioracijos projektą Nr. 12 šie šuliniai nebuvo numatyti. Administracija nėra susijusi su šių šulinių įrengimu, taip pat neturi informacijos, kada jie buvo įrengti, be to nėra šių šulinių savininkė, todėl neturi teisinio pagrindo jų prižiūrėti. Įstatymo leidėjas atsakomybę dėl melioracijos įrengimo ir priežiūros palieka to žemės sklypo, kuris yra melioruotas ar jame reikalinga įrengti melioracijos sistemas, savininkui, todėl Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, nėra atsakinga už privačiuose žemės sklypuose esančius melioracijos statinius.

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Ieškovas J. B. ir atsakovas J. L. yra gretimų namų valdų, esančių (duomenys neskelbtini) ir  19, Voškonių k., Domeikavos sen., Kauno r., savininkai.

Ieškovas J. B. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais (lauko tualetu, tvora ir šuliniu), esantį (duomenys neskelbtini), Voškonių k., Kauno r., įsigijo pagal 1995-12-06 pirkimo-pardavimo sutartį; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 1997-04-07 dovanojimo sutartį (1 t. 16-17 b.l.).

Atsakovas J. L. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Voškonių k., Kauno r., įsigijo pagal 1987-12-30 pirkimo - pardavimo sutartį; žemės sklypą įsigijo pagal 1998-11-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį; 2011-06-08 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu įgijo  nuosavybės teisę į ūkinį pastatą ir kiemo statinius (tvorą t1 ir tvoras t2, t3) (1 t. 33-36 b.l.).

Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), yra drenažo sistema, kurios buvimo vieta pažymėta A. Č. 2014 m. gegužės mėnesį parengtoje Drenažo linijos kontrolinėje – geodezinėje nuotraukoje (1 t. 18-20 b.l.). Iš kontrolinės-geodezinės nuotraukos Situacijos plano M1:500 ir Schemos (1 t. 19, 20 b.l.) matyti, kad drenažo sistemą sudaro:

1) šulinys Nr. 74 gyvenamojo namo rūsyje (taškas 74,71),

2) šulinys Nr. 72 ieškovo žemės sklype (taškas 76,48),

3) drenažo linija d100 nuo šulinio Nr.74 iki šulinio Nr. 72, esanti ieškovo žemės sklype;

4) drenažo linija d110 nuo šulinio Nr. 72 iki šulinio Nr. 73. Į šulinį Nr. 72 pajungta išvalytų buitinių nuotekų linija nuo šulinio Nr. 71, kuriame įrengti valymo įrenginiai išvalyti buitinėms nuotekoms, atitekančioms iš gyvenamojo namo nuo taško „A“. Šulinys Nr. 73 yra valstybinėje žemėje ties įvažiavimu į ieškovo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šulinio Nr. 73 buvimo vieta pažymėta ženklu „X“ ieškovo pateiktose fotonuotraukose, darytose 2014-06-03 (38, 39 b. l.).

Ieškovo naudojamai drenažo sistemai taip pat priklauso drenažo linija d100 nuo šulinio Nr. 73 iki šulinio, ties kuriuo pažymėtas taškas „76,03“ J. L. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), topografiniame plane M:500, kurį 2012-01-16 sudarė UAB „Architektų pastogė“ (1 t. 37 b.l.). Dėl šulinio ties tašku „76,03“ užkimšimo nagrinėjamas ginčas šioje byloje.

Iš antstolio Mareko Petrovskio 2015 m. sausio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (1 t. 78-80 b. l.) matyti, kad šulinys Nr. 73, esantis prie įvažiavimo į ieškovo žemės sklypą Rytmečio g. 17, yra pripildytas vandens. Namo kieme pietinėje pusėje yra kitas drenažinis šulinys, kuriame yra vanduo, ir vanduo yra išsiurbiamas per žarną į kiemą. J. B. teigimu, drenažo šulinys yra pilnas vandens, ir jį reikia išsiurbinėti papildomai, nes iš jo vanduo neišbėga dėl užkimšto šulinio prie Rytmečio gatvės.

Teismo posėdyje abi šalys pripažino, kad ginčas vyksta dėl užkimšto drenažo šulinio, kuris topografiniame plane (37 b.l.) pažymėtas ties tašku „76.03”.

Ieškovas ieškiniu siekia pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jo žemės sklype įrengta drenažo sistema. Kol tęsiasi pažeidimas, gadinamas ieškovo turtas, nes gyvenamojo namo rūsyje kaupiasi vanduo, drėksta sienos, veisiasi pelėsis. Ieškovo reikalavimai grindžiami CK 4.98 straipsnio pagrindu, kuriame numatyta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo pažeidimu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį reikalavimą, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas, 2) kad jo teisės yra pažeistos. Teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

Dėl ieškovo nuosavybės teisių.

Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad melioracijos sistema - tai grupė melioracijos statinių, kurie yra susiję funkciniais ryšiais ir išsidėstę konkrečiame melioruotos žemės plote. Remiantis Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, melioracijos statiniams priskiriami įvairūs melioracijai naudojami statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens perlaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti). Remiantis šiomis teisės normomis, ieškovo drenažo sistemai priklausantys šuliniai ir drenažo linijos, laikytini melioracijos sistemai naudojamais melioracijos statiniais. Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius. Remiantis šia teisės norma, ieškovo žemės sklype esantys drenažo šuliniai ir juos jungiančios drenažo linijos yra ieškovo nuosavybė.

Aplinkybę, kad drenažo sistema ieškovo žemės sklype yra ieškovo nuosavybė, patvirtina Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2014-05-28 atsakymas Nr. T5-361 „Dėl drenažo sistemos plano rytmečio gatvėje“, kuriame nurodyta, kad J. B. žemės sklype esančių drenažo vamzdelių skersmuo yra 5 cm ir 4 cm ir jie šiuo metu yra J. B., kaip žemės sklypo savininko, nuosavybė (1 t. 55 b.l.).

Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad likusi drenažo sistemos dalis, esanti valstybinėje žemėje, besitęsianti už ieškovo žemės sklypo ribos per šulinį Nr. 73 (taške 76.12) iki šulinio taške 76.03, yra sukurta ieškovo, todėl taip pat pripažintina jo nuosavybe. Teismas sutinka su ieškovo atstovės teiginiais, remdamasis Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklauso tik tie drenažo rinktuvai, kurių skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie statiniai, savininkas. Įstatymų leidėjas nenustatė specialaus reglamentavo dėl melioracijos statinių priklausomybės nuosavybės teise, kai jie pastatyti valstybinėje žemėje, tačiau nėra 12,5 cm skersmens ir pastatyti ne už valstybės lėšas. Nustačius, kad drenažo linijos dalis, paklota už ieškovo žemės sklypo ribų per šulinį Nr. 73 iki šulinio taške „76,03“, nėra valstybės nuosavybė, remiantis bendrosiomis Civilinio kodekso normomis, kurios numato nuosavybės atsiradimo pagrindą, sukūrus naują daiktą, ši drenažo sistemos dalis laikytina ieškovo nuosavybe (CK 4.47 str. 1 d. 4 p.).

Dėl ieškovo teisių pažeidimo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vanduo iš ieškovo drenažo sistemos neišbėga dėl užkimšto šulinio, pažymėto topografiniame plane taške „76.03“. Dėl užkimšto šulinio vanduo kaupiasi ieškovo drenažo sistemoje, prisipildo šulinyje Nr. 73, per drenažo liniją patenka į šulinį Nr. 74, esantį ieškovo gyvenamojo namo rūsyje, ir užtvindo namo rūsį. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovo žemės sklype esanti drenažo sistema, besitęsianti per valstybinį žemės sklypą iki šulinio Nr. 3 ir nuo šulinio Nr. 3 tolyn, yra funkciškai susijusi su atsakovo užkimštu drenažo šuliniu taške „76.03“.

Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad valstybinėje žemėje ties atsakovo žemės sklypu (duomenys neskelbtini) esantį drenažo šulinį „taške“ 76.03“ užkimšo atsakovas J. L.. Šią aplinkybę atsakovas J. L. pats pripažino teismo posėdyje, nurodęs, kad drenažo šulinį valstybinėje žemėje ties jam priklausančiu žemės sklypu buvo pats įsirengęs savo lėšomis, ir ieškovas neturi jokių teisių juo naudotis ar reikalauti atstatyti šulinį.

Aplinkybė, kad atsakovas užkimšo drenažo šulinį, užfiksuota Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Domeikavos policijos nuovados 2013-02-14 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 65-At-00099-13, medžiagos Nr. 20-65-7-AP-21; 2013-02-12 liudytojo J. L. apklausos protokole (1 t. 215-216, 222 b.l.). Liudytoju apklaustas J. L. parodė (1 t. 222 b.l. antra pusė), kad 2008 m. užsikimšus drenažo vamzdžiui nuo jo gyvenamojo iki šulinio valstybinėje žemėje, pratiesė naują vamzdį ir pastebėjo, kad per jo sklypą eina kaimyno J. B. drenažo vamzdis ir jungiasi į atsakovo įrengtą drenažo šulinį. Kaimyno J. B. drenažo vamzdį atjungė ir susitarė, kad kaimynas drenažo vamzdį praties valstybinėje žemėje. Kilus konfliktui su J. B. dėl J. L. ūkinio pastato, pastatyto nesilaikant atstumo iki J. B. sklypo ribos, įteisinimo, J. L. 2013-02-03 atjungė J. B. drenažo sistemą nuo drenažo šulinio. J. L. laikė save teisiu, nes drenažo šulinį įrengė savo lėšomis, o kaimynas J. B. neprisidėjo.

Remiantis minėtu 2013-02-14 nutarimu, pradėta administracinė teisena pagal ATPK 188 straipsnį (savavaldžiavimas). Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės Tarybos 2013-03-07 nutarimu Nr. 6, įvertino bylos medžiagą, ir nustatė, kad J. L., 2012-02-03 apie 17 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje J. L. savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, užkimšo J. B. namo lietaus vandens drenažo vamzdį, ko pasekoje buvo apsemtas namo rūsys, t.y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė pagal ATPK 188 straipsnį (savavaldžiavimas) ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – įspėjimą (1 t. 199-200 b. l.). J. L. šio nutarimo neskundė.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus 2014-06-05 rašte Nr. 2-74 J. B. nurodyta, kad komisija 2014-04-09 apžiūros metu nustatė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, Voškonių k., valstybinėje žemėje buvo vykdomi kasinėjimo darbai. Komisija negalėjo nustatyti, ar drenažinio vandens nuvedimo linijos šulinys buvo sugadintas, nes jis buvo uždengtas gelžbetonine plokšte. (duomenys neskelbtini) namo savininkas J. L. paaiškino, kad buvusį vietinį drenažo šulinį panaikino, iškasdamas drenažo šulinio žiedus ir uždengdamas gelžbetonine plokšte, leidimo žemės kasinėjimo darbams iš seniūnijos nebuvo gavęs (1 t. 27, 28 b.l.).

UAB „Giraitės vandenys“ 2014-06-10 rašte Nr. S301- 633 nurodyta, kad 2014-06-06 Voškonių kaime, (duomenys neskelbtini) namo gyventojui buvo atlikti drenažo valymo darbai <...> valant drenažo liniją juosta pralindo apie 19 metrų, toliau prakišti juostos nebuvo galimybės.“ (1 t. 58 b. l.).

Kauno rajono savivaldybės administracijos 2014-07-08 pranešime Nr. SD-2019 nurodyta, kad pagal 1966 m. melioracijos projektą Nr. 12 buvo paklotos drenažo linijos. Projekte šuliniai nebuvo numatyti. Vėlesniais metais drenažo darbai valstybės lėšomis Voškonių kaime Rytmečio gatvėje nebuvo atliekami. Kada ir kur buvo įrengti šuliniai Kauno rajono savivaldybėje duomenų neturi. Rytmečio g., Voškonių k., Domeikavos sen., Kauno r., lietaus ar buitinių atliekų nuotekų trasų nėra (1 t. 22 b.l.).

Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4297-752/2014 pagal ieškovų J. B. ir A. B. ieškinį atsakovui J. L. dėl žalos, patirtos užkimšus drenažo sistemą, atlyginimo; apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinys tenkino iš dalies ir priteisė dalį žalos (1 t. 59-69 b. l.). Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-717-413/2015 apylinkės teismo sprendimą pakeitė (1 t. 70-75 b.l.) Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad apylinkės teismas teisingai nustatė atsakovo J. L. dvi civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir žalą, tačiau nepakako įrodymų priežastiniam ryšiui nustatyti. Apylinkės teismo sprendime nurodyta: „Iš L. paaiškinimų matyti, jog ikiteisminio tyrimo institucijai ir administracinei komisijai jis detaliai paaiškino drenažo vamzdžio užkimšimo aplinkybes, t.y. nurodė žinojęs apie jo iš ieškovo sklypuose buvusią drenažo sistemą ir ja naudojęsis, taip pat pripažino, kad savavališkai iškasė drenažo šulinį gatvėje ir į jį pajungė savo sklypo drenažą, o taip pat atjungė ieškovo drenažą, ėjusį per jo sklypą ir patarė bei leido jam drenažą pasijungti į jo iškastą šulinį gatvėje, o kilus ginčui dėl sutikimo ūkinio pastato įteisinimui, du kartus užkimšo ieškovo drenažo vamzdį.“ Teismo sprendime pažymėta, kad ir teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad yra užkimšęs ieškovo drenažo vamzdį. Teismas laikė nustatyta aplinkybę, kad po kilusio konflikto ieškovas sunaikino buvusią ieškovo drenažo sistemą, nes panaikino drenažo šulinį, kurį, kaip teigė, pats buvo įsirengęs 1987 m. valstybinėje žemėje ir leidęs pajungti ieškovui jo drenažo vamzdį (1 t. 65 b.l.).

Minėtoje civilinėje byloje dalyvavo tie patys dalyvaujantys byloje asmenys, todėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šiai bylai (CPK 182 str. 2 p.). Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti neteisėti atsakovo J. L. veiksmai, jam užkimšus ieškovo naudojamos drenažo sistemos drenažo vamzdį ir panaikinus drenažo šulinį.

Dėl užkimšto drenažo šulinio taške „76.03“ (1 t. 37 b. l.) yra pažeidžiamos ieškovo teisės: jis negali naudotis drenažo sistemos dalimi, kuri funkciškai susijusi šuliniais ir drenažo linijomis nuo šulinio Nr. 74 gyvenamojo namo rūsyje per šulinį Nr. 72 ieškovo žemės sklype iki šulinio Nr. 73 valstybinės žemės sklype ties įvažiavimu į ieškovo sklypą ir nuo šulinio Nr. 73 iki užkimštojo šulinio. Dėl užkimšto drenažo šulini neveikia drenažo sistema, susikaupęs vanduo neišbėga per drenažo liniją, bet kaupiasi gyvenamojo namo rūsyje, ieškovas privalo jį nuolat išpumpuoti, o rūsyje kaupiasi drėgmė ir susidarė pelėsis. Tai patvirtina civilinėje byloje pateiktas UAB „Skena“ atliktas žalos nustatymo aktas (1 t. 151-152 b. l.), kurio išvadose nurodyta, kad „gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Voškonių k., Kauno r. sav., rūsys, kaip teigia J. B., buvo apsemtas todėl, kad gatvėje buvo užkimštas drenažo vamzdis, o dėl to padidėjo drėgmė visame pastate ir atsirado galimybė patalpų 1-3 ir 1-4 kampuose susidaryti pelėsiui.“

Minėta, kad atsakovo neteisėti veiksmai įrodyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad šulinį valstybinėje žemėje sunaikino dėl to, kad vienas iš komisijos narių jam žodžiu nurodė panaikinti valstybinėje žemėje neteisėtai pastatytą šulinį, nes gali būti paskirta bauda. Šių atsakovo teiginių nepatvirtinti jokie įrodymai. Priešingai, Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės administracijos 2013-03-07 nutarime užfiksuoti visiškai kitokie J. L. paaiškinimai: jis nurodė, kad sieks sutvarkyti savavališkai įrengto nuotekų šulinio dokumentaciją (1 t. 199 b.l.).

Atsakovas teigė, kad ieškovas neturi teisės reikšti negatorinį reikalavimą, nes neįrodė, kad drenažo šulinys, kurį užkasė atsakovas, yra ieškovo nuosavybės. Teismas šiuo atsakovo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Neturi teisinės reikšmės, kuriam asmeniui nuosavybės teise priklausė ar tebepriklauso užkimštas drenažo šulinys, pažymėtas ties tašku „76,03“. Šioje byloje pakanka nustatyti faktinę aplinkybę, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esanti ieškovo drenažo sistema yra funkciškai susijusi su užkimštu drenažo šuliniu, pažymėtu taške „76,03“ valstybiniame žemės sklype ties atsakovo žemės sklypu. Užkimšus drenažo šulinį, ieškovas negali naudoti jo drenažo sistema, dėl šios priežasties yra pažeidžiamos ieškovo, kaip gyvenamojo namo ir melioracijos sistemos dalies savininko teisės, nes gyvenamojo namo rūsys yra užpiltas vandeniu, dėl to drėksta sienos, genda namo konstrukcijos, veisiasi pelėsis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-421/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar nenusprendus dėl melioracijos drenažo statybos teisėtumo, t.y. leidimo negavimo, drenažo sistemos neįregistravimo, galima konstatuoti teisių pažeidimą. Kasacinis teismas pasisakė, kad pagal CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 2 dalies nuostatą asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeisti, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas ne statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių taikymo klausimas, o deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Minėtoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog statybų teisėtumo» užtikrinimas yra viešasis interesas, nesudaro pagrindo teismui ex officio spręsti statybos teisėtumo klausimus. Ginčo situacijoje taip pat galėtume vadovautis minėta kasacinio teismo pozicija, kad šioje byloje nėra keliamas klausimas ar reiškiami reikalavimai dėl drenažo šulinio ar drenažo linijos statybos teisėtumo.

Atmestini atsakovo atsikirtimai, kurie grindžiami atsakovo pateiktu 2016-02-10 surašytu L. N. pranešimu Kauno apylinkės teismui, kuriuo jis nurodo nesutinkantis, kad J. B. iš savo gyvenamojo namo (sodybos) leistų nuotekas drenažo sistemos dalimi per valstybinę žemę į L. N. nuosavybės teise priklausančią žemę. Šis pranešimas neatitinka rašytinių įrodymų leistinumo reikalavimų, numatytų CPK 192 straipsnio 8 dalyje, nes liudytojo rašytiniai parodymai nėra patvirtinti notaro ir nėra duoti notaro akivaizdoje.

Atsakovas nurodo, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo nebūtų įmanoma įvykdyti, nes šulinio atkasimo darbams reikėtų gauti atitinkamų institucijų leidimus ir atsakovas negali būti laikomas už tai atsakingu. Teismas atmeta šiuo atsikirtimus kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau minėtoje 2015 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-421/2015 taip pat pasisakė dėl kasatoriaus motyvų apie negalimumą įvykdyti teismo sprendimą. Minėtoje byloje kasatorius reiškė atsikirtimus, kad ieškinio reikalavimas atsakovams atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 str. 2 p.) - įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą parengti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą pagal eksperto pateiktas rekomendacijas ir įrengti melioracijos sistemą taip, kad būtų nusausintas ieškovams priklausantis žemės sklypas, yra neįvykdomas dėl pernelyg didelių sąnaudų. Minėtoje situacijoje atsakovas teismo sprendimu buvo įpareigotas sukurti naują statinį. Teismas sprendė, kad kasatoriaus argumentai dėl teismo įpareigojimas yra neįvykdomas, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad ieškovas įrodė, kad atsakovo veiksmai, užkimšus drenažo šulinį ties tašku „76,03“, yra neteisėti ir tokie veiksmai pažeidžia ieškovo kaip gyvenamojo namo ir melioracinės sistemos dalies savininko teises. Ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK  178str, 182 str., CK 4.98 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų:

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio 2015-10-05 AB „Lietuvos pašte“ (1 t. 12-14 b.l.). Ieškovui teisines paslaugas teikė ir teisme atstovavo advokatės Diana Višinskienė ir Asta Kakoškina pagal 2015-09-14 sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo ir 2016-04-29 perįgaliojimą (1 t. 15, 170 b.l.). Ieškovas patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios pagrįstos 2016-04-29 pinigų priėmimo kvitu (1 t. 182-183, 184 b.l.).

Atsakovui J. L. teisines paslaugas teikė ir teisme atstovas atstovavo: advokatė Loreta Kraujutaitienė - pagal 2015-11-05 atstovavimo sutartį (98 b.l.), kuri nutraukta 2016-02-08 (178 b.l.); advokatė Valda Grigonytė – pagal 2016-02-11 atstovavimo sutartį (134 b.l.), kuri nutraukta 2016-05-12 (178 b.l.); advokatas V. A. pagal 2016-05-09 sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. 111/2016 ir 2016-06-27 įgaliojimą (1 t. 98, 185, 186 b.l.). Atsakovas patyrė 1 452 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Atsakovo atstovas dėl šių išlaidų priteisimo teismui raštu pateikė prašymą su ataskaitą apie suteiktas paslaugas  (2 t. 33 b.l.). Šias išlaidas pagrindžia trys 2016-06-28, 2016-10-03 ir 2016-11-08 sąskaitos išankstiniam apmokėjimui, ir trys 2016-06-28 – 484 Eur, 2016-08-07 – 484 Eur, 2016-11-08 – 484 Eur pinigų priėmimo kvitai (2 t. 34-39 b.l.).

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 41 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti

Įpareigoti atsakovą J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkimšti J. B. priklausančią ir/ar naudojamą laisvojoje valstybinėje žemėje esančią drenažo sistemos dalį, A. Č. 2014 m. gegužės mėnesį parengtoje (duomenys neskelbtini), Vaškonių k., Kauno r., Drenažo linijos kontrolinės – geodezinės nuotraukos (1 t. 18-20 b.l.) Situacijos plane M1:500 ir Schemoje pažymėtą d100 nuo šulinio Nr. 73, taške 76.12, iki šulinio, UAB „Architektų pastogė 2012-01-16 parengtame Topografiniame plane M 1:500 pažymėtą ties tašku „76.03“, esančią Rytmečio g. (prie (duomenys neskelbtini) namo), Voškonių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., t. y. atkasti drenažo šulinį, pažymėtą ties tašku „76.03“, kuris uždengtas gelžbetonine plokšte ir užverstas žemėmis, ir atlaisvinti užkimštą drenažo sistemą, o jei šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu J. L. neįvykdys, leisti J. B. atkimšti drenažo liniją, patirtas išlaidas išieškant iš J. L.; ir įpareigoti atsakovą J. L. netrukdyti naudotis J. B. šia drenažo sistemos dalimi.

Priteisti ieškovui J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 441 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                      Laima Kriaučiūnaitė