Pranešėjas Marius Dobrovolskis                                         Civilinė byla Nr. 2A-126-826/2015

Teisėja Danutė Žvinklytė                                     (Proceso Nr. 2-06-3-00949-2014-0)

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

    75.8; 99.5; 99.9; 121.21.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. G. atstovo advokato H. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. (N. G.) ieškinį atsakovui S. G. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo,

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl sutuoktinio kaltės, priteisti neturtinę žalą, priteisti iš atsakovo ieškovei 85 000 Lt piniginę kompensaciją už parduotą santuokoje įgytą butą; priteisti  iš atsakovo  nepilnametės   dukters  išlaikymui 14 400 Lt įsiskolinimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-06-23 ieškovė ir atsakovas įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už 120 000 Lt. 2008-08-20 ieškovė ir atsakovas minėtą butą pardavė už 320 000 Lt, iš kurių 141 391,54 Lt pardavėjas įsipareigojo pervesti į S. G. sąskaitą AB SEB banke skoliniam įsipareigojimui įvykdyti, o likusią sumą po visiško atsiskaitymo su kreditore AB SEB banku, pirkėjas įsipareigojo sumokėti į S. G. sąskaitą. Po atsiskaitymo su AB SEB banku į atsakovo sąskaitą turėjo būti pervesta apie 170 000 Lt, iš kurių jai priklausančios dalies ieškovė negavo. Atsakovas jai paaiškino, kad po atsiskaitymo su banku pinigų jam neliko visai. Už parduotą turtą, kuris buvo sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, ieškovei priklauso pusė pinigų sumos, kurią atsakovas gavo iš pirkėjo po atsiskaitymo su banku. Ieškovė negali nurodyti tikslios sumos, kuri buvo pervesta į atsakovo sąskaitą, tačiau tai turėjo būti apie 170 000 Lt. Tokiu atveju ieškovei priklauso 85 000 Lt, gautų pardavus santuokos metu įgytą turtą. Atsakovas išlaikymo dukteriai nemoka reguliariai nuo 2006 metų. Ieškovė iš atsakovo vaiko išlaikymui prašo priteisti 14 400 Lt įsiskolinimą už praėjusį trejų metų laikotarpį (po 400 Lt x 36 mėn.) nuo kreipimosi į teismą dienos. Ši suma nustatyta atsižvelgiant į praėjusio laikotarpio paslaugų, maisto ir rūbų žemesnes kainas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-25 daliniu sprendimu nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsakovas sutiko 2000 Lt išlaikymo vaikui įsiskolinimą sumokėti per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-23 galutiniu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 85 000 Lt skolą, 100 Lt žyminį mokestį ir 1800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovės reikalavimą dėl 14 400 Lt išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad sumokėjo ieškovei pinigus, gautus pardavus santuokoje įgytą turtą. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad šalys faktiškai nebegyveno nuo 2006 metų, todėl atsakovas turėjo pasirūpinti, kad galėtų įrodyti pinigų davimo ieškovei faktą. Be to, buto pirkėjas ne į ieškovės, o į atsakovo sąskaitą sumokėjo         178 340,95 Lt (51 651,11 EUR). Atsakovas neįrodė pinigų perdavimo ieškovei fakto, todėl ieškovei iš atsakovo priteista kompensacija už parduotą  santuokoje įgytą butą. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti  iš atsakovo  nepilnametės   dukters  išlaikymui 14 400 Lt įsiskolinimą teismas nurodė, kad šalių dukrai V. G. sulaukus pilnametystės, ieškovė neteko atstovės pagal įstatymą teisinės padėties. Teismo posėdžio metu teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių dukra 2014-05-28 tapo pilnametė, ieškovei pasiūlė tikslinti ieškinį, tačiau šia teise ieškovė nepasinaudojo.

Apeliaciniu skundu atsakovo atstovas advokatas H. M. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-23 sprendimo dalį dėl 85 000 Lt priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas net ir po to, kai tarp šalių pašlijo santykiai ir jie nebevedė bendro ūkio, išlaikė ieškovę ir jų dukterį ir tokiu būdu pusė už parduotą butą jam pervestos sumos buvo mokama ieškovei. Ieškovė be atsakovo finansinės paramos nebūtų galėjusi užtikrinti savo ir vaiko poreikių, nes jos atlyginimas buvo apie 1000 Lt, o ieškovė mokėjo dar ir už buto nuomą. Jeigu atsakovas jos nebūtų rėmęs, ji nebūtų galėjusi sumokėti buto nuomos. Nurodė ir tai, kad teismas pažeidė įrodymų išreikalavimo ir įrodymų tyrimo taisykles, nes neišreikalavo įrodymų iš ieškovės apie vaiko išlaikymo išlaidas, buto nuomos sutartis, įrodymų  apie mokesčių ir rinkliavų mokėjimą bei darbo užmokestį. Visi nurodyti įrodymai būtų patvirtinę atsakovo teiginius, jog jis visą laiką mokėjo periodinius mokėjimus ir išmokėjo ieškovei priklausančią buto vertės dalį. Atsakovo atstovas apeliaciniu skundu taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti kaip liudytoją šalių dukterį V. G.. Taip pat atsakovo atstovas prašė išreikalauti iš VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenis apie ieškovės draudžiamąsias pajamas nuo 2006-01-01 iki 2014-01-27.

Ieškovės atstovė advokatė A. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovei pervedė jai priklausančias lėšas. 2008-09-04 išrašas iš atsakovo banko sąskaitų patvirtina, jog dalį lėšų jis pervedė fiziniam asmeniui, daugiau išrašų iš sąskaitų atsakovas neteikė. Taip pat nurodė, jog atsakovas bando nuslėpti tikrąją turtinę padėtį, nes pateikė duomenis, jog neturi nei turto, nei pajamų, tačiau gyvena name, be to, yra jaunas ir darbingas, todėl mažai tikėtina, jog negauna pajamų. Atsakovas neįrodė fakto, kad jis pervedė ieškovei jai priklausančias sumas, o teismas nepažeidė įrodymų išreikalavimo ir vertinimo taisyklių.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str.               1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Apelianto atstovo prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (LR CPK 322 str.). Apelianto atstovas  nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jo prašymus dėl papildomų įrodymų apie ieškovės pajamas išreikalavimo, atsisakė apklausti jo nurodytus liudytojus, kurie būtų patvirtinę jo teiginius apie lėšų ieškovei išmokėjimą, todėl būtina skirti žodinį nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių protokolus, įvertinus tai, kad apelianto atstovas prašymą apklausti liudytojus pateikė paskutinio teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas – skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, taigi teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovei priteistos kompensacijos už parduotą santuokos metu įgytą turtą priteisimo. Šalys santuokos metu 2004-06-23 įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Butas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, abu sutuoktiniai buvo įregistruoti buto savininkais. Šalys butą pardavė 2008-08-20 už 320 000 Lt. Taigi butas parduotas santuokos metu, nors šalys kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo 2006 m. Šios aplinkybės nė viena iš ginčo šalių neginčija. Dalis gautų lėšų (141 391,54 Lt) buvo pervesti bankui, likusi už butą gautų lėšų dalis buvo pervesta į atsakovo sąskaitą (b. l. 82). LR CK 3.117 str. 1 d. nustatyta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Taigi pusė už butą gautų ir po atsiskaitymo su banku atsakovui pervestų lėšų yra ieškovės nuosavybė, tačiau duomenų apie tai, kad ieškovei priklausanti dalis būtų jai pervesta, byloje nėra.

Atsakovas teigia, kad ieškovei priklausančią dalį (85 000 Lt) jis išmokėjo periodinėmis išmokomis, t. y. remdamas ieškovę, nes be jo pagalbos ji nebūtų galėjusi pasirūpinti savimi, jų dukra bei mokėti buto nuomos ir kitų mokesčių. Su tokia skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė nuo 2006-08-01 iki šiol dirba UAB MAXIMA LT, gauna stabilias pajamas (b. l. 33). Iš ieškovės sąskaitos išrašo nustatyta, kad mokesčius už butą mokėjo pati ieškovė (b. l. 91–95), duomenų apie tai, kad atsakovas už ieškovę mokėjo nuomos mokestį, nėra, taip pat ir jokių kitų įrodymų apie tai, kad atsakovas rėmė ieškovę periodinėmis išmokomis (LR CPK 178 str.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, turėjo būti apdairus ir rūpestingas, kad turėtų duomenis, kurie pagrįstų jo teiginius apie periodinę paramą ieškovei, o ypač įvertinus faktą, jog šalys kartu nebegyveno nuo 2006 m.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas pažeidė įrodymų išreikalavimo ir įrodymų tyrimo taisykles, nes atmetė atsakovo prašymus ir neišreikalavo įrodymų iš ieškovės apie vaiko išlaikymo išlaidas, buto nuomos sutartis, įrodymų apie mokesčių ir rinkliavų mokėjimą bei darbo užmokestį. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą plačiai pasisakyta dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. LR CPK 176 str. 1 d. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. religinė bendruomenė Meditacijos centras ,,Ojas”, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio  22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB ,,Y. W. Technologies Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-05-28 nutartimi teismas pasiūlė šalims pateikti duomenis, pagrindžiančius jų reikalavimus ir atsikirtimus (b. l. 75–76). Šioje nutartyje teismas nurodė ieškovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius nuomojamo buto išlaikymo išlaidas. Abi šalys pateikė turimus duomenis, kuriuos teismas vertino. Atsakovo atstovas prašymą išreikalauti duomenis apie atsakovės pajamas ir mokėtus mokesčius nuo 2006 m. iki 2014 m. pateikė tik paskutinio posėdžio metu, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio prašymo netenkino (LR CPK 7 str.). Be to, byloje buvo duomenys apie ieškovės darbą, darbo užmokestį, išlaidas už butą, išrašai iš ieškovės ir atsakovo sąskaitų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti įrodymus apie tai, kur buvo panaudotos lėšos, gautos už parduotą šalių butą. Atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą (b. l. 77–85), pateikė savo sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad dalį iš šalių buto pirkėjo gautų lėšų atsakovas išgrynino, dalį pervedė A. J., tačiau jokių įrodymų apie tai, kad dalis lėšų buvo perduotos ieškovei, nepateikė. Nagrinėjamu atveju byloje pirmosios instancijos teismo nustatytų reikšmingų aplinkybių visuma sudarė pagrindą manyti, kad santuokos su ieškove metu lėšos, gautos atsakovui pardavus bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, nebuvo perduotos ieškovei, todėl ieškovei pagrįstai priteista jai priklausanti dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada atitinka įrodymų pateikimo ir vertinimo, sprendžiant sutuoktinių turtinius ginčus, nuostatas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Apeliacinį skundą atmetus atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė turėjo 800 Lt (231,70 EUR) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, jos, atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš atsakovo (LR CPK 93, 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei N. G. (N. G.) iš atsakovo S. G. 231,70 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                Marius Dobrovolskis

Kolegijos teisėjai                                                                        Erinija Kazlauskienė

                                                                                      Almantas Padvelskis