Civilinė byla Nr. 2A-1297-775/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03287-2020-4

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18; 3.3.1.20

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Edvardo Palioko, Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. V. ir D. L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-652-451/2021 pagal ieškovų R. V. ir D. L. V. patikslintą ieškinį atsakovui R. B., trečiasis asmuo uždaroji – uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai 2020 m. rugsėjo 14 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 41 239,91 Eur turtinę žalą, taip pat kiekvienam iš ieškovų priteisti po 30 000,00 Eur neturtinę žalą (t. 2, b. l. 77-82). Nurodė, kad antstolio R. B. kontoroje įvykdytas 2018 m. sausio 18 d. nepagrįstas priverstinis išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), parduodant butą, (duomenys neskelbtini), už labai žemą kainą. Antstolis turtą įkainojo 2016 metais, tačiau vertė buvo nustatyta nesivadovaujant kadastro duomenimis. 2017 m. IV ketvirtį kilo poreikis pakartotinei ekspertizei, kad įvertinti registro duomenų pokyčius. Antstolis įkeistą turtą (duomenys neskelbtini), bendro ploto 70,55 kv. m., pardavė 2018 m. sausio 23 d. už 40 050,00 Eur, todėl ieškovams susidarė didelis nuostolis. Butas buvo rekonstruotas ir atnaujintas, investuojant skolintas lėšas. Atnaujinimas buvo baigtas 2016 m. liepos 15 d., rekonstrukcijos ir investicijų kaina yra 48 353,64 Eur. Esamo buto rinkos vertė nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2018 m. sausio 24 d. pakilo iki 81 289,91 Eur, todėl, atėmus lėšas už kurias antstolis pardavė butą – 40 050,00 Eur, ieškovų nuostoliai sudaro 41 239,91 Eur. Nuostoliai susidarė, nes antstolis nepaskyrė papildomos ekspertizės turto vertei nustatyti. Už nepagrįstai mažą kainą pardavus turtą nebuvo galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais. Antstolis nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi, kurioje nurodyta ieškovų teisė siekti taikaus ginčo sprendimo, išvengiant priverstinio turto išieškojimo. Taip pat nurodo, jog ieškovai prašo priteisti kiekvienam po 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi antstolis pažeidė pareigą elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Antstolis padarė ieškovams neturtinę žalą parduodamas butą, esantį (duomenys neskelbtini) už labai žemą kainą, areštavo kitą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu užkirto kelią ieškovams įsikurti naujoje gyvenamojoje vietoje. Parduodant butą antstolis neįvertino buto pagal 2017 m. vidutinę vertę, todėl butas buvo parduotas už žemą kainą ir susidarė skolos likutis. Ieškovai negalėdami įsikurti naujoje vietoje patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinius išgyvenimus. Vienas iš ieškovų net patyrė sveikatos sutrikimus nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d., turėjo gydytis stacionare.

2.       Atsakovas 2020 m. spalio 8 d. atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 144-147). Nurodė, kad antstolis R. B. vykdė 2014 m. gruodžio 20 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Vilniaus m. 14-tojo notarų biuro, dėl priverstinio hipoteka užtikrinto 31 597,55 Eur skolinio įsipareigojimo ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų R. V. ir D. V. išieškotojo AB SEB banko naudai. 2016 m. gegužės 19 d. patvarkymu buvo paskirta ekspertizė buto vertei nustatyti. Ekspertizės įstaiga uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jungtinis verslas“ 2016 m. spalio 4 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog paminėto buto vertė yra 45 200,00 Eur, kuria vadovaujantis 2016 m. sausio 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis nustatė buto vertę. 2017 m. lapkričio 20 d. buvo paskelbtos areštuoto buto varžytynės parduodant butą  už pradinę 36 160,00 Eur kainą (80 proc. nustatytos vertės). 2017 m. gruodžio 20 d. įvyko buto varžytynės, turtas parduotas už didžiausią 40 050,00 Eur sumą. Iš gautų lėšų buvo padengta skola AB SEB bankas, o likusios lėšos išskirstytos kitoms skolininkų skoloms padengti. Ieškovai neginčija turto pardavimo iš varžytynių akto, kuriam ginčyti pagal CPK 602 straipsnio 3 dalį numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šį terminą ieškovai yra akivaizdžiai praleidę ir neprašo jo atnaujinti, o ir nėra svarbių priežasčių jam atnaujinti. Jeigu yra galiojantis turto pardavimo iš varžytynių aktas, tai jis yra teisėtas, kol nėra panaikintas, todėl jau vien dėl šios priežasties nėra vienos iš privalomos deliktinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmai. Be to, visiems antstolio patvarkymams apskųsti yra praėjęs 90 dienų naikinamasis terminas. Turto vertė nustatyta 2016 m. spalio 4 d. apžiūrėjus būstą. Prieš parduodant būstą buvo patikrinta jo vertė VĮ Registrų centro duomenų bazėje, todėl jokių abejonių dėl jo vertės nekilo. Be to, ieškovai vykdymo procese neužsiminė apie per mažą turto vertę. Ieškovai nenurodo, jog antstolis 2019 m. sausio 8 d. raštu neprieštaravo dėl areštuoto sklypo paskirties pakeitimo. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, jog skolininkai nepatenkinti, kad pardavus butą jiems yra likę papildomų skolų kreditorei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Kauno energija“, todėl praėjus dviems metams po priverstinio būsto pardavimo, sugalvojo, kad butas parduotas už per mažą sumą, kurios pilnai neužteko visoms skoloms padengti, kad jį reikėjo pardavinėti iš varžytynių, atsižvelgiant į ieškovų metodu apskaičiuotą sumą – 81 289,91 Eur, tuomet būtų užtekę pinigų skoloms padengti, naujam būstui įsirengti ir dar tolimesniam gyvenimui. Akivaizdu, jog ieškovų tiek turtinės, tiek neturtinės žalos skaičiavimai visiškai prasilenkia su realybe ir elementariu žmogišku padorumu.

3.       Trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo bendrovė (toliau – UADB) „Colemont draudimo brokeris“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovų R. V. ir D. L. V. patikslintą ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad antstolis R. B. vykdė 2014 m. gruodžio 20 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Vilniaus m. 14-tojo notarų biuro, dėl priverstinio hipoteka užtikrinto 31 597,55 Eur skolinio įsipareigojimo ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų R. V. ir D. V. išieškotojo AB SEB banko naudai (1 t., b. l. 46-47). Šio vykdomojo dokumento pagrindu buvo areštuotas skolininkams priklausantis, įkeistas AB SEB bankui butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31-32). 2016 m. gegužės 19 d. patvarkymu buvo paskirta ekspertizė buto vertei nustatyti. Ekspertizės įstaiga UAB „Jungtinis verslas“ 2016 m. spalio 4 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog minėto buto vertė yra 45 200,00 Eur (1 t., b. l. 37). 2016 m. spalio 28 d. antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta pradinė buto varžytynių kaina 36 160,00 Eur (1 t., b. l. 161-162). 2016 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi tenkino ieškovės prašymą – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 21-22). 2017 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovės D. L. V. ieškinys dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmestas (2 t., b. l. 22-26). 2017 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (2 t., b. l. 55-62). 2017 m. lapkričio 20 d. paskelbtos areštuoto buto varžytynės už pradinę 36 160,00 Eur kainą (80 proc. nustatytos vertės) (1 t., b. l. 166-167). Byloje pateikta Lietuvos statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus informacija apie būsto kainų pokyčius nuo 2009 iki 2015 m. (2 t., b. l. 87) ir nuo 2015 iki 2018 m. (2 t., b. l. 88). 2018 m. sausio 18 d. priimtas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriame nurodyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina 40 050,00 Eur.  Turtą įsigijo UAB „Reita“ (1 t., b. l. 84). 2018 m. vasario 15 d. priimtas patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo (1 t., b. l. 103,104).

6.       Teismas konstatavo, jog antstolis siekė teisingo turto įvertinimo bei realaus vykdomojo dokumento įvykdymo. Buto kainą parduodant jį iš varžytynių antstolis nustatė vadovaudamasis ekspertizės, kuri buvo paskirta vykdomojoje byloje, aktu. Teismo posėdžio metu antstolis pažymėjo, jog ekspertas ieškovų butą vertino ne iš nuotraukų, o nuvykęs į vietą jo apžiūrėti, todėl jis neturėjo pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto verte. Ieškovai, nesutikdami su parduodamo turto kaina varžytynėse ir žinodami apie paskelbtas varžytynes, patys turėjo galimybę pasiūlyti pirkėją, kuris sutiktų už turtines teises į nekilnojamus daiktus sumokėti didesnę, jų manymu, tinkamesnę kainą negu nustatyta turto arešto akte arba paskelbta varžytynėse, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad ieškovai būtų reiškę prieštaravimus dėl parduodamo turto įkainojimo ar ginčiję 2018 m. sausio 18 d. priimtą turto pardavimo iš varžytynių aktą, kurį ieškovas 2018 m. sausio 22 d. gavo pasirašytinai ir kuriame nurodyta, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina 40 050,00 Eur. Teismo vertinimu, tokiu būdu ieškovai patvirtino, kad jie sutiko su turto įvertinimu ir turto pardavimo kaina iš varžytynių. Be to, 2018 m. sausio 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas yra galiojantis, ieškovai nereiškia reikalavimo dėl šio akto pripažinimo negaliojančiu.

7.       Teismas atmetė ieškovų argumentą, kad antstolis nesivadovavo 2017 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria teismas leido ieškovams susitarti ir skolą AB SEB mokėti dalimis, nes teismo posėdžio metu pats ieškovas R. V. patvirtino, kad dėl skolos išdėstymo į banką nesikreipė. Šias aplinkybes patvirtino ir antstolis. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių ieškovų nurodomą aplinkybę.

8.       Teismas nurodė, kad nenustatė neteisėtų antstolio veiksmų, kuriais ieškovams galėjo būti padaryta nurodyta žala. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovams neįrodžius žalos padarymo fakto, teismas konstatavo, kad nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.

9.       Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, ieškovams neįrodžius atsakovo antstolio R. B. civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Nurodė, kad teismas atmetė ieškovų reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, konstatuodamas, kad nenustatyti neteisėti antstolio veiksmai, kuriais ieškovams galėjo būti padaryta turtinė žala, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir antstolio veiksmų neteisėtumą, dėl kurio ieškovams galėjo būti padaryta neturtinė žala. Nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei žalos ir antstolio kaltės.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovams teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už atstovavimą neskirstomos. Atsakovas nors ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 27-33). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Esminė aplinkybė, kuriai esant atsirado žala ir kurios nevertino pirmosios instancijos teismas yra ta, jog R. B., vykdantis vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), iš varžytynių 2018 m. sausio 23 d. pardavė įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendro ploto 70,55 kv. m, už 40 050,00 Eur sumą. Ginčo buto rinkos vertė nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2018 m. sausio 24 d. pakilo iki 81 289,91 Eur, tačiau vykdydamas varžytynes antstolis nepaskyrė pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti.

1.2.                      Priešingai nei nurodė teismas, ieškovai pateikė įrodymus, kad atsakovui kilo deliktinė atsakomybė atlyginti žalą, neproporcingai ieškovams apribojus nuosavybės teisę parduodant priverstine tvarka jų įkeistą turtą pagal LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį ir pažeidus pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

1.3.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog butas areštuotas 2016 m. gegužės 9 d. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis ginčo turto rinkos vertė 59 951,00 Eur, statybos vertė 54 159,00 Eur, tačiau antstolis nenurodė kokiu pagrindu sumažino parduodamo varžytynėse objekto kainą iki 30 400,00 Eur.

1.4.                      Antstolis savo neveikimu nepaskyrė papildomos turto vertės nustatymo ekspertizės varžytynių paskelbimo dienai.

1.5.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 11 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės D. L. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o 2017 m. sausio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1105-910/2017 pagal ieškovės D. L. V. ieškinį atsakovei AB SEB bankas dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, pažymėjo, kad ieškinio atmetimas neužkerta kelio ieškovei kreiptis į atsakovę ir ieškoti taikaus susitarimo priverstinio skolos išieškojimo procese, siekiant išvengti gyvenamojo būsto pardavimo iš varžytynių. Todėl ieškovai gera valia grąžino 3 428,85 Eur kredito ir skolos likutis sumažėjo iki 29 704,00 Eur. AB „Kauno energijai“ grąžino 1 013,18 Eur už 2012 m. spalio 10 d., skolos likutis 1 441,67 Eur.

1.6.                      Antstolis sutrukdė ieškovams siekti taikaus susitarimo grąžinti kreditą išieškojimo procese ir, nepranešęs ieškovams, 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo ginčo turto varžytynes 47 220,71 Eur sumai.

1.7.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis, priešingai nei teigia ieškovai,  siekė teisingo turto įvertinimo bei realaus vykdomojo dokumento įvykdymo. Ginčo turto vertė buvo nustatyta 2016 m., o ne prieš paskelbiant varžytynes. Be to, antstolis nesikreipė į ieškovus dėl jų nuomonės dėl turto vertės.

1.8.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad parduoto iš varžytynių buto rinkos vertė nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2018 m. sausio 24 d. pakilo iki 81 289,91 Eur. Ieškovai pateikė į bylą Lietuvos statistikos departamento informaciją apie būsto kainų pokyčius nuo 2015 metų iki 2018 metų.

1.9.                      Dėl antstolio veiksmų nepaskyrus papildomos ekspertizės, ieškovai liko skolingi pagal kitus įsipareigojimus, todėl antstolis 2018 m. sausio 23 d. areštavo kitą ieškovų turtą. Dėl tokių antstolio veiksmų ieškovams buvo užkirstas kelias įsikurti naujoje gyvenamojoje vietoje, dėl ko ieškovai patyrė didelius dvasinius, emocinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeminimą ir sveikatos sutrikimus. Pablogėjusį sveikatos stovį patvirtina sveikatos išrašas. Dvasiniai išgyvenimai tęsiasi, nes neaišku kada ieškovai galės įteisinti žemės nuosavybės teisę, kada turės tinkamą gyvenamąją vietą, kur būtų nuotekos ir pan.

12.       Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)  320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje

14.       Apeliantai apeliacinėje instancijoje 2021 m. birželio 4 d. pateikė patikslintą apeliacinį skundą su priedais. 2021 m. gegužės 12 d. pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės analogišką 2021 m. gegužės 11 d. apeliantų apeliacinį skundą, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl pateiktų priedų.

15.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 

16.       Dalis apeliantų pateiktų įrodymų jau buvo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statistinės informacijos pateikimo (t. 2, b. l.88, 129); 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 87); 2020 m. spalio 16 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l.14); naudos gavėjų sąrašas, į kurį įtrauktas R. V. (t. 3, b. l. 15-16), areštuoti apeliantų daiktai adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 92); 2017 m. lapkričio 14 d. skundas antstoliui (t. 1, b. l. 168), todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos prijungti prie bylos, kaip teikiamus pakartotinai. Kiti įrodymai (Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus 2021 m. vasario 18 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 17; 2018 m. birželio 14 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4 , b. l. 25); banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 28 d.; 2021 m. gegužės 28 d. banko sąskaitų areštai; santuokos liudijimo kopija (t. 4, b. l. 67)) nesusiję su skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, todėl teisėjų kolegija nepriima ir nevertina šių įrodymų.

Dėl sprendimo (ne)teisėtumo

17.       Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011). Todėl tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

18.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai antstolio civilinę atsakomybę įrodinėja antstolio R. B. netinkamais veiksmais vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantai nurodo, kad antstolis prieš varžytynes nesikreipė į ieškovus dėl jų nuomonės dėl turto vertės, nepaskyrė pakartotinės (papildomos) ekspertizės ir nekilnojamąjį turtą iš varžytynių pardavė per maža kaina.

19.       Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo apeliacine tvarka apylinkės teismo sprendimo išvadomis, jog ieškovas neįrodė antstolio veiksmų neteisėtumo, todėl nėra sąlygų būtinajai civilinei atsakomybei kilti. CPK 681 straipsnis nustato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad 2016 m. gegužės 9 d. antstolis areštavo skolininkams priklausantį ir įkeistą AB SEB bankui butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 19 d. patvarkymu buvo paskirta ekspertizė buto vertei nustatyti. Ekspertizės įstaiga UAB „Jungtinis verslas“ 2016 m. spalio 4 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog minėto buto vertė yra 45 200,00 Eur. Bylos nagrinėjimo metu antstolis pažymėjo, jog ekspertas ieškovų butą vertino ne iš nuotraukų, o nuvykęs apžiūrėti į vietą, todėl jis neturėjo pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto verte. Ieškovai eksperto nustatytos turto kainos įstatymu nustatyta tvarka tuo metu neginčijo, todėl darytina išvada, kad, nepaisant to, jog apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, jog buto rinkos vertė nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2018 m. sausio 24 d. pakilo iki 81 289,91 Eur, vis tik su 2016 metais eksperto nustatyta 45 200,00 Eur turto kaina jie sutiko ir jos neginčijo. Ieškovų nurodomi NTR banko išrašo duomenys apie buto statybos (54 159 Eur) ir rinkos (59 951 Eur) kainas, kurios buvo nustatytos iki eksperto vertinimo, šiuo atveju jokios reikšmės pardavimo kainos nustatymui neturėjo, nes CPK 681 straipsnyje numatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. 2016 m. spalio 28 d. antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta pradinė buto varžytynių kaina 36 160,00 Eur (1 t., b. l. 161-162), tačiau vykdymo veiksmai, remiantis 2016 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, buvo sustabdyti. Atnaujinus vykdomąją bylą, 2017 m. lapkričio 20 d. buvo paskelbtos varžytynės areštuotam butui už 80 proc. vertės pardavimo pradinės kainos 36 160,00 Eur, o 2018 m. sausio 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 40 050,00 Eur.

20.       CPK 682 straipsnio 2 dalis numato, kad papildoma arba pakartotinė ekspertizė skiriama tik išieškotojo ar skolininko prašymu, jiems pareiškus antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007-02-05 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-1/2007; 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Tuo atveju, kai skolininkas nevykdo bendradarbiavimo pareigos, antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir neskirdamas ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojasi jam suteikta diskrecijos teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Vien aplinkybė, kad turto vertinimas atliktas prieš metus ar ilgesnį laiko tarpą nesudaro pagrindo skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog atnaujinus vykdomąją bylą po sustabdymo, ieškovai būtų reiškę motyvuotus prieštaravimus ar prašymus dėl parduodamo turto perkainavimo, kad būtų teikę antstoliui įrodymus, jog jų buto vertė pasikeitė, kad jie rekonstravo ir žymiai pagerino butą, kad būtų ginčiję 2018 m. sausio 18 d. priimtą turto pardavimo iš varžytynių aktą, kurį ieškovas gavo 2018 m. sausio 22 d. pasirašytinai ir kuriame buvo nurodyta, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina 40 050,00 Eur. Priešingai, R. V. ir L. V. ne tik kad neprieštaravo varžytynėms, tačiau 2017 m. gruodžio 13 d. raštu užklausė antstolį, kokią galutinę sumą, kam ir iki kada turi sumokėti ieškovo dukra J. T., kad neliktų skolos ir būtų sustabdytos turto varžytynės (vykd. b. l. 306). 2017 m. gruodžio 14 d. R. V. raštu buvo pateikta visa informacija (vykd. b. l. 308). Nurodytos sumos nebuvo sumokėtos, todėl turtas buvo parduotas iš varžytynių uždarajai akcinei bendrovei „Reita“. Aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina, kad patys ieškovai savo veiksmais patvirtino, jog jie sutiko su eksperto atliktu turto vertinimu ir turto pardavimo iš varžytynių kaina. Apeliantai byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių neteisingą areštuoto turto kainos nustatymą. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo antstoliui taikyti civilinę atsakomybę, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.

21.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad antstolis sutrukdė ieškovams siekti taikaus susitarimo sugrąžinti kreditą išieškojimo procese ir, nepranešęs ieškovams, 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo ginčo turto varžytynes, tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog AB SEB bankas 2017 m. lapkričio 28 d. el. paštu pranešė antstoliui, kad nesutinka, jog skolininkai skolą grąžintų dalimis, mėnesinėmis įmokomis (vykd. b. l. 266), todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis sutrukdė skolininkams sudaryti su kreditoriumi taikų susitarimą dėl skolos grąžinimo dalimis.

22.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad remiantis Lietuvos statistikos departamento informacija, nuo 2015 metų iki 2018 metų vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė didėjo, tačiau šie pokyčiai, nustatant turto pardavimo kainą nebuvo įvertinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pateikti duomenys negali būti pripažinti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu neteisingą turto vertės nustatymą. 2017 m. lapkričio 15 d. antstolis, prieš skelbdamas varžytynes, patikrino nekilnojamojo turto registre vidutinę ketinamo parduoti turto rinkos vertę ir nustatė, kad tuo metu turto vertė buvo 31 100,00 Eur (vykd. b. l. 252), t. y., netgi mažesnė negu nustatė ekspertas, tačiau pradinę buto varžytynių kainą nustatė 36 160,00 Eur, o turtą pardavė už 40 050,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju buvo atliktas individualus areštuoto turto vertinimas, apžiūrėjus turtą vietoje, todėl eksperto išvadoje atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, todėl toks vertinimas laikytinas tikslesniu turto vertės įrodymu negu bendro pobūdžio Lietuvos statistikos departamento informacija apie kainų tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje.

23.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog, atmetus pagrindinį reikalavimą, pagrįstai atmestas ir išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Ginčo atveju nėra nustatyta visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. nenustačius neteisėtų atsakovo – antstolio – veiksmų, atsakovui nekyla pareiga atlyginti ieškovams neturtinę žalą (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

24.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

25.       Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Į bylą pateikta 2021 m. rugpjūčio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, jog valstybės patirtos antrinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą R. V. ir D. V. yra 162,00 Eur. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Izolda Nėnienė

Edvardas Paliokas 

Edita Šliumpienė