Teisėja Ingrida Kirsnytė              Administracinio teisės pažeidimo byla

              Nr. ATP-223-719/2014

              Proceso Nr. 4-08-3-00829-2014-1

              Procesinio sprendimo kategorija: 79.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi nubaudė R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1632 str. 6 d. 25000 Lt bauda. R. K. buvo nubausta už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 str. 1 d., 8 str. 1 d., t. y. 2014 m. kovo 10 d., 7 val., (duomenys neskelbtini), neturėdama leidimo savo namuose pardavė vieną pakelį cigarečių „Minsk Super Slims“ be banderolės (su rusiškais užrašais). Pažeidimas padarytas pakartotinai, trečią kartą per metus.

Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Ji cituoja skundžiamą nutartį, pateikia savąjį byloje esančių duomenų vertinimą ir mano, kad šią bylą apylinkės teismas išnagrinėjo skubotai, formaliai ir paviršutiniškai. Nurodo, kad apylinkės teismas neapklausė liudytojų A. B. bei policijos pareigūnų V. O. ir R. S. apie jiems žinomas įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose neužfiksavo cigarečių laikymo, gabenimo ar realizavimo fakto, o rėmėsi tik liudytojo A. B. parodymais. Ji ir liudytojas A. B. yra sugyventiniai, tačiau jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl A. B. ją apkalbėjo. Tai, kad apkalbėjo ją, patvirtinto ir pats A. B. savo ranka rašytame rašte, pridedame prie apeliacinio skundo. Taip pat R. K. teigia, kad anksčiau ji buvo bausta už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ir realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau po to, kai už tai 2014 m. vasario 21 d. jai buvo paskirta 20000 litų dydžio bauda, akcizais apmokestinamomis prekėmis ji nebeprekiauja. Tiek policijos pareigūnai, tiek ir apylinkės teismas išvadą, jog ir šįkart ji neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, padarė remdamiesi ankstesniu jos baustumu ir spėjimais bei prielaidomis, nesant objektyvių jos kaltės įrodymų. Visos šios aplinkybės, R. K. manymu, sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) – su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad apylinkės teismas ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, o skirdamas nuobaudą R. K. atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jos asmenybę, pažeidimo padarymo motyvus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą bei paskyrė R. K. sankcijoje numatytam minimumui artimą baudą. Apibendrindama tai Institucija mano, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 1632 str. 6 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris, būdamas baustu už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, laikė, gabeno, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes pažeisdamas nustatytą tvarką, prekiavo tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis.

ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 286 str. 2 d. įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas matyti, kad procesinis sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Taip pat procesiniame sprendime (motyvuojamoje jo dalyje) turi būti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt. Privalu ne tik išvardinti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomąją jų reikšmę, o taip pat preciziškai išanalizuoti jų santykį tarpusavyje.

Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti skundžiamoje nutartyje nurodytų įrodymų patikimumo. Šioje byloje esant esminiams prieštaravimams tarp administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. ir Institucijos pozicijų, teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą, nes jame turi būti fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kiti svarbūs duomenys. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje apylinkės teismo atliktą įrodymų tyrimą. Todėl vien tik tai, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo, sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą apylinkės teismo procesinį sprendimą.

Kartu įvertinęs byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas iš esmės netyrė ar nagrinėjamu atveju R. K. iš tiesų padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą veiką – teismo posėdyje nei policijos pareigūnai, nei liudytojas A. B. nedalyvavo ir šių proceso dalyvių parodymai, o taip pat ir kitų su jų parodymais tiesiogiai susiję įrodymai, teismo posėdžio metu patikrinti nebuvo. Tuo tarpu apylinkės teisme apklausta vienintelė šios bylos proceso dalyvė – administracinėn atsakomybėn traukiama R. K., iš esmės paneigė administracinio teisės pažeidimo protokole jai pateiktą kaltinimą ir visiškai patvirtino savo paaiškinimą apie tai, jog cigarečių A. B. ji nepardavė. Skundžiamoje nutartyje išdėstęs įrodymus ir atskleidęs jų turinį apylinkės teismas visiškai neanalizavo jų santykio tarpusavyje ir absoliučiai nemotyvavo R. K. kaltės įrodytumo, atmesdamas teismo posėdyje R. K. duotą paaiškinimą teismas nenurodė jį paneigiančių įrodymų, o vietoje to apsiribojo tik paviršutiniu ir deklaratyviu teiginiu, jog R. K. kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, išlieka pagrįsta abejonė, ar iš tiesų R. K. pardavė A. B. jo turėtas cigaretes ir šiuo metu byloje esančių įrodymų kategoriškai paneigti šią abejonę nepakanka, todėl pagal šiuo metu byloje esančius duomenis pripažinti R. K. kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 287 str. 1 d. įtvirtinta, jog išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirdamas administracinę nuobaudą, organas (pareigūnas) priima nutarimą. Akivaizdu, kad R. K. kaltės ir nuobaudos jai paskyrimo klausimus apylinkės teismas turėjo išspręsti nutarimu, todėl nagrinėjamu atveju apylinkės teismas visiškai neteisingai minėtus klausimus šioje byloje išsprendė nutartimi.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad tirdamas ir nagrinėdamas šią bylą iš naujo, apylinkės teismas privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas, taip pat apeliaciniame skunde ir Institucijos atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), byloje ir šią bylą grąžinti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas              Artūras Ridikas