(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimo, kuriuo S. C. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnio 8 dalyje, ir jam už administracinio nusižengimo, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 30 eurų bauda, už administracinio nusižengimo, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymą paskirta 800 eurų bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 800 eurų bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1.       Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas T. Ū. 2019 m. spalio 1 d. S. C. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse, padarymą.

2.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad S. C. 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,38 prom. girtumas) ir neturėdamas tam medžioklės plotų vienetui išduoto medžioklės lapo, iš nelegaliai laikyto lygiavamzdžio šautuvo MC 21-12 Nr. 927662 ir iš R. B. (R. B.) priklausančio automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumedžiojo stirnos jauniklį, kurį gabeno minėtu automobiliu ir šiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1., 58.2.2., 58.2.3., 58.3. ir 58.5.5. punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

3.1. Institucijos vertinimu, skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. S. C. buvo neblaivus, o tai turėjo esminės įtakos nurodytų nusižengimų padarymui, tačiau teismas nepripažino šios aplinkybės kaip sunkinančios asmens atsakomybę bei nepagrįstai paskyrė minimalią baudą bei atėmė specialią teisę medžioti minimaliam terminui.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas, vadovaujantis ANK 290 straipsnio 8 dalimi, turėjo spręsti automobilio konfiskavimo klausimą iš esmės, neatsižvelgiant į tai, kad automobilis priklauso R. B., kuris jį vairavo ir kuriam surašytas protokolas pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, ir kurio atžvilgiu nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-1999-298/2019.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas netenkinamas

5.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nutarimas yra ginčijamas tiek, kiek tai susiję su paskirtos nuobaudos dydžiu, specialios teisės medžioti atėmimo terminu ir dėl nekonfiskuoto automobilio.

6.       ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų. ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo 800 iki 1800 eurų. ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo 1 iki 5 metų.

7.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą ir teisės medžioti atėmimą, atsižvelgė į tai, kad nėra duomenų, jog S. C. būtų baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimus, jis savanoriškai atlygino padarytą žalą laukinių gyvūnų rūšims, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Atitinkamai nutarimu buvo paskirtos minimalios sankcijose numatytos baudos, kurias subendrinus ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, galutinė nuobauda buvo paskirta minimali bauda už sunkesnį padarytą administracinį nusižengimą (800 eurų) ir paskirtas teisės medžioti atėmimas minimaliam 1 metų laikotarpiui.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad pirmosios instancijos teisingai nustatė tiek S. C. atsakomybę švelninančias aplinkybes, tiek tinkamai įvertino jo asmenybę, tiek pagrįstai nenustatė atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

9.       Pasisakant dėl sunkinančios aplinkybės, pažymėtina, kad ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – asmens neblaivumas, kai ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Siekiant nustatyti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, būtina ne tik nustatyti asmens neblaivumo faktą, tačiau ir tai, kad būtent neblaivumas turėjo įtakos neteisėtiems asmens veiksmams.

10.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad be kita ko, S. C. pažeidė ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 58.3. punktą, kuriame numatytas draudimas medžioti neblaiviems (0,4 promilės ir daugiau), atitinkamai padarė ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas dėl minėto nusižengimo padarymo neturi pagrindo pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Tuo tarpu išvadai, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymui turėjo įtakos asmens apsvaigimas, trūksta objektyvių duomenų. Kadangi vien tai, jog S. C. buvo neblaivus (1,38 promilės), nereiškia, kad tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad išgėrė ir šovė mintis medžioti, kad jie norėjo išbandyti ginklą, tačiau ar apsvaigimas yra tiesiogiai susijęs su noru medžioti, ar su noru medžioti yra susijęs jo siekis išbandyti šautuvą, esant kartu kitiems asmenims, objektyviai nustatyti negalima, atitinkamai ir sunkinančia aplinkybe šiuo konkrečiu atveju tai negali būti pripažįstama.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, įskaitant ir tai, kad nėra duomenų, jog S. C. anksčiau būtų baustas už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kai tuo tarpu, bylos duomenimis, jis turi galiojantį medžiotojo bilietą nuo 2010 metų, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per švelnią nuobaudą ar per trumpą teisės medžioti atėmimo terminą.

12.       ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.

13.       Pasisakant dėl nekonfiskuoto automobilio, iš kurio buvo nušautas stirnos jauniklis, pažymėtina, kad ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. 

14.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad svetimo turto konfiskavimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, antra, nėra nei vienos iš numatytų sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti automobilį, iš kurio buvo nušautas stirnos jauniklis, nes jį vairavo kitas asmuo, t. y. R. B., kuris yra ir jo savininkas. Be kita ko, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, R. B. atžvilgiu dėl to paties įvykio yra nagrinėjama administracinio nusižengimo byla pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, todėl bylą nagrinėjantis teismas ir išspręs automobilio konfiskavimo klausimą.

15.       ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta straipsnio dalimi papildytas ANK 29 straipsnis įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., o administracinis nusižengimas padarytas 2019 m. rugpjūčio 22 d., atitinkamai jis šioje byloje negali būti taikomas, kadangi asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu, ir įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 1, 3 dalis).

16.       Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o skunde nurodytais motyvais jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                                           Nida Vigelienė