Administracinė byla Nr. I2-3437-342/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00210-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5.2; 57.3; 57.4; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 14 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

2020 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas R.K. (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK),  639,45 Eur turtinės žalos.

Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo 2019-01-24 Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriuje, atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANRP-5472-2019, dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto pažeidimo (vairavimas viršijant leistiną greitį). Pažymi, kad 2019-03-12 Klaipėdos AVPK nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr.30-ANR_N-4177-2019, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 str. 3 d., už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą, paskirta administracinio poveikio priemonė - 50 eurų bauda. Paaiškina, kad 2019-08-12 pateikė skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, prašydamas atnaujinti nutarimo apskundimo terminą ir bylą išnagrinėjus iš esmės panaikinti nutarimą byloje, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Atkreipia dėmesį, kad teismas 2019-12-20, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. 11-373-659/2019, padarė išvadą, kad Klaipėdos AVPK 2019-03-12 nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai; skundas tenkintas visiškai, o skundžiamas nutarimas panaikintas ir byla nutraukta.

Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika bylose: Nr. A822-207/2010, Nr. A662-491/2010, Nr. A492-2056/2012 ir Nr. A-442-756/2018. Nurodo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Tvirtina, jog iš byloje nustatytų aplinkybių ir faktų, akivaizdžiai matyti, jog Klaipėdos AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Argumentuoja, kad 2018-12-15 Klaipėdos AVPK stacionare greičio matavimo priemone užfiksavo (nufotografavo) kelių eismo taisyklių pažeidimą - leistino greičio viršijimas. Pažeidimas padarytas su transporto priemone SEAT ALTEA v. n. (duomenys neskelbtini), kuri nufotografuota tik iš galinės transporto priemonės dalies, dėl ko nebuvo galima įžvelgti ir identifikuoti pažeidimą padariusį asmenį. Pažymi, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Klaipėdos AVPK turėjo duomenis ir žinojo, jog transporto priemonė nuosavybės teise priklauso S.K. Teigia, kad asmens vairavusio transporto priemonę nebuvo galimybės identifikuoti, todėl Klaipėdos AVPK, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, siekdama išaiškinti šį kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusį asmenį, privalėjo apklausti transporto priemonės savininkę, kad pastaroji pateiktu duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė šią transporto priemonę ar ja naudojosi. Mano, jog Klaipėdos AVPK, nesilaikydama minėto įstatymo reikalavimų ir neapklaususi nei transporto priemonės savininkės, nei pareiškėjo, nei kitų galimų liudytojų, bei nesurinkusi jokių kitų įrodymų (nes byloje tokių nėra), priėmė subjektyvų ir nepagrįstą sprendimą, jog šią transporto priemonę vairavo ir nusižengimą padarė pareiškėjas. Teigia, kad nors byloje ir yra pateiktas Klaipėdos AVPK 2019-01-24 pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, adresuotas transporto priemonės savininkei, tačiau byloje nėra jokio dokumento, metaduomenų ar išrašų iš siuntų tarnybų, patvirtinančių jog šis pranešimas būtų tinkamai išsiųstas ir tinkamai įteiktas S. K. Tvirtina, jog teismo metu, apklausta S.K. patvirtino, jog jai nebuvo žinoma apie kelių eismo taisyklių pažeidimą, jos niekas neinformavo, jokių pranešimų, nei elektroniniu paštu, nei per pašto tarnybas, negavo. Šį faktą įtvirtino teismas savo nutarime. Daro išvadą, kad nėra abejonių, jog pranešimo S. K. negavo ir apie nagrinėjamą nusižengimą ar patį nusižengimą jai nebuvo žinoma. Atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos AVPK pranešimas S.K. surašytas 2019-01-24, tačiau, tą pačią dieną - 2019-01-24 Klaipėdos AVPK surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr.30-ANR_P-5472-2019 pareiškėjui. Mano, kad nurodyta aplinkybė patvirtina, jog S. K. nebuvo informuota apie nagrinėjamą pažeidimą, o Klaipėdos AVPK nors ir suvokė, bei suprato, kad privalo vadovautis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 dalimi, tačiau vis tiek nusižengimą inkriminavo pareiškėjui, neišsiaiškinus įvykio aplinkybių.

Akcentuoja, kad Klaipėdos AVPK surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą išsiuntė pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - Šiaulių miesto savivaldybė, nors iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Klaipėdos AVPK žinojo pareiškėjo elektroninio pašto adresą, bei darbovietę, esančią Klaipėdos mieste. Teigia, kad apie tinkamą dokumentų išsiuntimą ar įteikimą byloje duomenų nėra. Daro išvadą, jog Klaipėdos AVPK nesiėmė priemonių, kad protokolas ir nutarimas pareiškėjui būtų įteiktas tinkamai, dėl ko dokumentai pareiškėjo nepasiekė ir jam nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą. Tvirtina, kad šį faktą patvirtino pareiškėjas, apklausiamas teisme, o teismas tai užfiksavo savo nutarime. Apibendrina, jog neturėjo galimybės apginti savo teisių ir teisėtų interesų, nebuvo jam sudaryta galimybė teikti paaiškinimus, įrodymus ir kitus faktus, kurie būtų leidę bylą išnagrinėti teisingai, pagrįstai ir objektyviai. Pažymi, kad apie paskirtą administracinio nusižengimo sankciją – baudą, tapo žinoma tik 2019-07-01, kuomet per darbovietę buvo įteiktas antstolės patvarkymas dėl skolos (baudos) - 50 Eur išieškojimo pagal nutarimą administracinių nusižengimų byloje Nr.30-ANR_N-4177-2019. Akcentuoja, kad pareiškėjui atsirado papildoma finansinė prievolė - sumokėti antstolio vykdymo išlaidas. Teigia, kad išsigandęs ir sąžiningai stengdamasis išvengti papildomų neigiamų pasekmių: moralinių prieš darbovietę - jeigu darbdaviui būtų teką išskaičiuoti pinigines sumas iš pareiškėjo atlyginimo baudos ir vykdymo išlaidų dengimui; tiek finansinių - delspinigių ir papildomų vykdymo išlaidų, savanoriškai ir skubiai sumokėjo baudą - 50,00 Eur, bei padengė antstolio vykdymo išlaidas - 89,45 Eur.

Paaiškina, kad suvokdamas ir žinodamas, jog šio nusižengimo nepadarė ir kad dėl Klaipėdos AVPK tinkamai neatliktų pareigų, nepagrįstai patyrė 139,45 Eur nuostolių (bauda ir vykdymo išlaidos), 2019-07-18 pateikė skundą Klaipėdos AVPK ir 2019-08-06 pateikė skundą Policijos departamentui. Gavęs neigiamus atsakymus iš minėtų institucijų, 2019-08-12 pateikė skundą teismui dėl Klaipėdos AVPK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr.30-ANR_P-5472-2019 panaikinimo. Pažymi, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu, jį apklausus, patvirtino, jog sutuoktinės transporto priemone nesinaudojo, nes turi ir naudojasi darbovietės transporto priemone. Akcentuoja, kad apklausta transporto priemonės savininkė parodė, jog pažeidimo padarymo laikotarpiu transporto priemone naudojosi kitas asmuo – K.K., kuri vėliau ją apklausus, pripažino, jog tuo laikotarpiu ji buvo pasiskolinusi transporto priemonę iš S. K. ir tuo metu ja naudojosi, todėl pripažino, jog tuo laikotarpiu ji padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą. Akcentuoja, kad byloje Klaipėdos AVPK veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog surašant protokolą bei priimant nutarimą, nebuvo laikytasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir nebuvo apklausta transporto priemonės savininkė.

Nurodo, kad pripažinus institucijos, nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu, nepagrįstai apkaltintam asmeniui atsiranda galimybė prisiteisti dėl to patirtą žalą. Mano, kad nagrinėjamu atveju, Klaipėdos AVPK neteisėtus veiksmus patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų apklausos, teismo nutarime ir šiame skunde nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad buvo pažeistas ANK 567 straipsnis, imperatyvai reikalaujantis visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, taip pat bendro pobūdžio pareiga, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, elgtis atidžiai bei rūpestingai. Teigia, kad dėl neteisėto nutarimo priėmimo, patyrė turtinės žalos, kurią sudaro: sumokėta bauda - 50 Eur; antstolio vykdymo išlaidos - 89,45 Eur; bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme - 350 Eur; šio skundo paruošimas ir patekimas - 150 Eur.

Atsakovės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais bei reikalavimais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2018-12-15 Klaipėdos AVPK stacionare greičio matavimo priemone, kuri įrengta adresu (duomenys neskelbtini), užfiksavo automobiliu SEAT ALTEA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - ir automobilis), padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą - leistino greičio viršijimas (nustatytas greitis viršytas 29 km/h). Teigia, kad 2019-01-24 dėl šio pažeidimo automobilio savininkei S. K. buvo parengtas pranešimas, kuriuo buvo prašoma per 30 sienų pranešti duomenis apie asmenį, kuris 2018-12-15 valdė ar naudojosi automobiliu. Paaiškina, jog 2019-01-24 Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė dėl šio pažeidimo pareiškėjui, kuris yra automobilio savininkės sutuoktinis, surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-5472-2019 su administraciniu nurodymu siūlant sumokėti 15 eurų baudą (toliau - ir Protokolas). Pažymi, kad Protokole buvo nurodytas pareiškėjo elektroninio pašto adresas ir jo darbovietė. Tvirtina, kad 2019-01-24 pareiškėjui, el. paštu: (duomenys neskelbtini), išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas ir pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo. 2019-03-12 Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-4177-2019 (toliau - ir Nutarimas), kuriuo, vadovaujantis ANK 416 straipsnio 3 dalimi, paskyrė pareiškėjui administracinę nuobaudą - 50 Eur baudą už tai, kad jis 2018-12-15, 11.11 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, esant nustatytam 50 km/h greičiui, važiavo 79 km/h greičiu. Teigia, kad 2019-03-12 pareiškėjui, el. paštu: (duomenys neskelbtini), išsiųstas Nutarimas. Nurodo, kad 2019-08-13 Klaipėdos AVPK gautas pareiškėjo skundas dėl 2019­-03-12 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4177-2019, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo byloje laiku ir tinkamai negavo jokių pranešimų bei dokumentų, kadangi šie galimai siųsti į deklaruotą, o ne faktinę, gyvenamąją vietą, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės apginti savo teisių, teikti paaiškinimų ir kitų faktų, kurie leistų teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylą.

Paaiškina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja administracinio nusižengimo byloje Nr. II-373-659/2019 priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Nutarimą ir pareiškėjo atžvilgiu bylą nutraukė. Teismo nutarimu nustatyta, kad 2018-12-15, 11.11 val., (duomenys neskelbtini), galimai automobilį vairavo ir viršijo leistiną maksimalų 50 km/h greitį po paklaidos 29 km/h K. K., kuri teismo posėdžio metu pripažino tai padariusi ir kurią teismo posėdžio metu nurodė automobilio savininkė. Pažymi, jog teismo nutarimu konstatuota, kad „lieka neaišku, pagal kokius duomenis Institucija nustatė, jog nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.K.”. Teismo nutarimu nustatyta, kad pareiškėjas „paaiškino, kad jo elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), bet jis to laiško negavo, nes nelabai naudojasi tuo paštu ir sužinojo apie nuobaudą tik iš antstolio”, todėl teismas konstatavo „byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių R.K. teiginius apie tai, jog Institucijos pranešimų negavo tiek jis, tiek jo sutuoktinė”.

Pažymi, kad vadovaujantis LVAT praktika esminis momentas yra tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. veikiant neteisėtai, o jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Akcentuoja, kad LVAT šio pobūdžio bylose ne kartą akcentavo ir tai, kad ATP bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama yra teisinis pagrindas ar ne pripažinti konkretų asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą, bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo (LVAT 2014-04-15 nutartis adm. byloje Nr. A556-1093/2014).

Pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką, nustačius turtinės žalos dydį, po to jis gali būti proporcingai mažinamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę (mišri kaltė) (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005; 2007-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 219/2010; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011; 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; kt.). Nurodo LVAT praktiką dėl mišrios kaltės taikymo.

Akcentuoja, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė duomenis apie tai kad 2018-12-15, 11.11 val., (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo ir viršijo leistiną maksimalų 50 km/h greitį po paklaidos 29 km/h K.K., t. y. duomenis apie nusižengimą padariusi asmenį pateikė tik teismo posėdžio metu. Pažymi, jog pateikdamas skundą administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas nusižengimą padariusio asmens nenurodė, dėl ko atsakovas neturėjo pagrindo ir galimybės pats atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, ir taip, be kita ko, sumažinti pareiškėjo išlaidas. Paaiškina, kad Protokolas ir Nutarimas, vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims tvarka, buvo išsiųsti pareiškėjui jo elektroniniu paštu, kurį pareiškėjas naudoja elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti (tą patį elektroninį paštą jis yra nurodęs ir šioje administracinėje byloje). Argumentuoja, kad pareiškėjas elektroniniu paštu gavęs Protokolą, o po to Nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kurio jis nepadarė, turėjo galimybę apie tai nedelsiant pranešti Protokolą surašiusiai institucijai ir automobilio savininkui (pareiškėjo sutuoktinė), t. y. galėjo ir turėjo imtis didesnių nei įprasta atsargumo priemonių, atitinkančių susidariusią situaciją. Mano, kad pareiškėjo nesąžiningas elgesys vengiant imtis didesnių nei įprasta atsargumo priemonių, atitinkančių susidariusią situaciją, o taip pat nepateikimas Klaipėdos AVPK turimų duomenų apie administracinį nusižengimą padariusi asmenį, turi būti vertinamas kaip paties nukentėjusio didelis neatsargumas, kuris padėjo žalai atsirasti ar padidėti, todėl taikant adekvataus atlyginimo principo nuostatas įtvirtintas CK 6.282 straipsnio 1 dalyje, žalos atlyginimas turi būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmetamas.

Teigia, kad atsižvelgdami į tai, kad Protokolas ir Nutarimas buvo surašyti nustačius, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas, kad Protokolas ir Nutarimas pareiškėjui buvo pateikti įstatymo nustatyta tvarka elektroniniu paštu, kad pareiškėjas nepateikė Klaipėdos AVPK turimų duomenų apie administracinį nusižengimą padariusi asmenį, o šiuos duomenis pateikė tik teismo posėdžio metu, kad paties nukentėjusio didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad minėti policijos pareigūnai būtų iš anksto nusistatę prieš pareiškėją, ar kitaip būtų suinteresuoti jį nubausti, manome, kad vien tik policijos pareigūnų veiksmai negalėjo daryti įtaką pareiškėjo išlaidų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl 639,45 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas R.K. teigia, kad nurodytą žalą patyrė dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – Klaipėdos AVPK) veiksmų, surašant 2019-01-24 protokolą bei 2019-03-12 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANRP-5472-2019.

Faktinės administracinės bylos aplinkybės

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos AVPK 2018-12-15 stacionare greičio matavimo priemone užfiksavo automobiliu SEAT ALTEA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą (minėta, toliau – ir KET) - leistino greičio viršijimas (nustatytas greitis viršytas 29 km/h). Nustatyta, jog 2019-01-24 dėl šio pažeidimo automobilio savininkei S.K. buvo parengtas pranešimas, kuriuo buvo prašoma per 30 sienų pranešti duomenis apie asmenį, kuris 2018-12-15 valdė ar naudojosi automobiliu. Iš minėto pranešimo matyti, kad jis buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė 2019-01-24 dėl anksčiau nurodyto pažeidimo pareiškėjui, kuris yra automobilio savininkės sutuoktinis, surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-5472-2019 su administraciniu nurodymu siūlant sumokėti 15 eurų baudą (minėta, toliau - ir Protokolas). Protokolas patvirtina, jog jame nurodyti šie pareiškėjo duomenys: kontaktiniai duomenys - elektroninio pašto adresas, ir darbovietės pavadinimas, adresas. Nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas, nedalyvaujant pareiškėjui, 2019-03-12 priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-4177-2019 (minėta, toliau - ir Nutarimas). Nutarimu, vadovaujantis ANK 416 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda - 50 Eur bauda už tai, kad jis 2018-12-15, 11.11 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, esant nustatytam 50 km/h greičiui, važiavo 79 km/h greičiu. Nutarime nurodyti šie pareiškėjo duomenys: kontaktiniai duomenys - elektroninio pašto adresas, ir darbovietės pavadinimas, adresas. Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungtos Administracinio nusižengimo bylos Nr. II-373-659/2019 medžiagoje esantis Administracinių nusižengimų registras parvirtina, kad Protokolas su administraciniu nurodymu 2019-01-24 išsiųstas pareiškėjui, įteikimo būdas – el.paštas; pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui 2019-01-24 išsiųstas pareiškėjui, įteikimo būdas – el.paštas; Nutarimas 2019-03-12 ir 2019-07-16 išsiųstas pareiškėjui, įteikimo būdas – el.paštas. Be kita ko, matyti, jog Protokolas ir nutarimas 2019-03-15 buvo išsiųsti paštu ((duomenys neskelbtini)), 2019-04-26 siunta buvo grąžinta siuntėjui, nes siuntos įteikti nepavyko.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2019-08-12 skundu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, prašydamas panaikinti Nutarimą, kaip neteisėtą, neobjektyvų ir nepagrįstą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019-12-20 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-373-659/2019 R.K. skundą tenkino: Nutarimą panaikino ir jo atžvilgiu bylą nutraukė. Aptariamas Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-20 nutarimas 2020-01-10 įsiteisėjo.

Pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-373-659/2019 (b. l. 10, 12) bei yra sumokėjęs baudą už Nutarimu nustatytą KET pažeidimą bei vykdymo išlaidas (b . l. 14). Nurodytas išlaidas pareiškėjas laiko nuostoliais, kuriuos jis payrė dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, priimant Nutarimą.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Atsižvelgus į nagrinėjamos bylos ginčo pobūdį, pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios pagrindas yra patirtos bylinėjimosi išlaidos, o ne pačių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (minėta, toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (minėta, toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (minėta, toliau – ir CK)  6.271 straipsnį (žr., pvz., LVAT 2014-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.).

LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra nustatytas, nors ATPK 272 straipsnyje yra nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka”. Esant šioms aplinkybėms asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., LVAT 2016-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016, 2016-03-03 nutartį Nr. A-631-756/2016, 2018-01-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5215-261/2017, 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020 ir kt.).

CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Pagal LVAT praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.).

LVAT žalos atlyginimo bylose yra pasisakęs, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Vis dėlto, svarbu tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas (žr., pvz., LVAT 2015-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2015). Darytina išvada, jog kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia turi būti vertinama, kokie veiksmai buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas iš esmės prašo atlyginti žalą dėl to, kad jo atžvilgiu buvo surašytas protokolas bei nutarimas skirti administracinę nuobaudą ir nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Pareiškėjo teigimu, atsakovės atstovas nesilaikė pareigos teisėtai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes.

Dėl neteisėtų veiksmų

Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2013-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.). Be to, administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014-06-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.).

Tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, jog valstybės (tarnautojų) neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-06-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018, 2019-04-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019 ir kt.).

LVAT yra nurodęs, kad tam, jog skundžiamo nutarimo surašymas CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis, kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, ir ATPK 257 straipsnis, kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., LVAT 2017-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT yra nurodęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku tuo metu buvusių aplinkybių išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2014-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1093/2014, 2014-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.). Jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2019-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019 ir kt.).

ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu dėl ANK 420 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Šio kodekso 609 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, kurie privalo būti nurodyti administracinio nusižengimo protokole.

Vadovaujantis ANK 614, 615 straipsniu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka priskirta nagrinėti institucijai, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą t. y. policijai. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, kurie privalo būti nurodyti nutarime.

ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodytos administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų teisės. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nagrinėjamu atveju iš įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-20 nutarimo matyti, kad teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-373-659/2019 padarė išvadą, kad: „iš byloje esančių duomenų matyti, kad pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo surašytas S. K., adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), tačiau jokių duomenų apie šio pranešimo išsiuntimą S. K.  byloje nėra. Skundą nagrinėjantis teismas pastebi ir tai, kad Institucija atsiliepime taip pat nemini, kad toks pranešimas būtų buvęs realiai išsiųstas transporto savininkei, kaip to reikalauja ANK 611 straipsnis. Todėl lieka neaišku, pagal kokius duomenis Institucija nustatė, jog nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K.”. Teismas 2019-12-20 nutarime taip pat nurodė, jog: „atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K.K. patvirtino, kad nusižengimo padarymo metu S. K. priklausantį automobilį, vairavo ji, taip pat į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių R. K. teiginius apie tai, jog Institucijos pranešimų negavo tiek jis, tiek jo sutuoktinė, taip pat į tai, kad Institucija nesiėmė veiksmų, kad būtų išaiškintas abejonių nekeliantis ir tinkamas asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, darytina išvada, kad Institucijos 2019-03-12 nutarimas priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl naikintinas”.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., LVAT 2016-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018, 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020 ir kt.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamos administracinės bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovės atstovas, priimdamas Nutarimą, kuris buvo panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-20 nutarimu, iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą iš esmės nenurodė jokių pagrįstų objektyvių priežasčių, kodėl jos veiksmai, priimant Nutarimą, nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Be kita ko, kaip buvo anksčiau minėta, Klaipėdos apylinkės teismas 2019-12-20 nutarime konstatavo, jog Klaipėdos AVPK nesiėmė veiksmų, kad būtų išaiškintas abejonių nekeliantis ir tinkamas asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, todėl Nutarimas priimtas nepagrįstai ir neteisėtai. Dėl nurodytos aplinkybės, teismas vertina, kad būtent Klaipėdos AVPK specialistų veiksmai, o ne kaip atsakovės atstovas nurodo - mišri kaltė, nulėmė turtinės žalos atsiradimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-20 nutarimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pareiškėju, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai šiuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktų nuostatas, t. y. atliko neteisėtus veiksmus valstybės civilinės atsakomybės vertinimo prasme. Neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Tokios aplinkybės tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Nagrinėjamuoju atveju, pareiškėjas, patyręs išlaidas, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo.

Dėl turtinės žalos dydžio

Pareiškėjas teigia, kad prašomą atlyginti 639,45 Eur turtinę žalą sudaro:

1)       50,00 Eur bauda pagal Nutarimą;

2)       89,45 Eur antstolio vykdymo išlaidos;

3)       350,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą;

4)       150,00 Eur šio skundo paruošimas ir pateikimas.

Pirmiausia teismas pažymi, kad 150,00 Eur suma už nagrinėjamos bylos skundo surašymą negali būti vertinami kaip nuostoliai šios administracinės bylos kontekste, kadangi tai yra išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip tai įtvirtinta ABTĮ 40 straipsnyje. Taigi, šioje dalyje skundas atmestinas ir dėl nurodytų atstovavimo išlaidų priteisimo bus pasisakoma vėliau.

Pareiškėjas teismui pateikė 2019-07-10 mokėjimo dokumentą Nr. 272398 (b. l. 14), iš kurio matyti, kad jis sumokėjo paskirtą 50,00 Eur baudą ir 89,45 Eur vykdymo išlaidas. Atsakovės atstovas neteikia duomenų, kurie patvirtintų, kad nurodytos sumos pareiškėjui kokiu nors būdu buvo grąžintos, todėl teismas laiko, kad pareiškėjas patyrė nuodytus nuostolius. Taigi, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 139,45 Eur suma (50 Eur + 89,45 Eur).

Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus (2020-01-13 sąskaitą faktūrą (b. l. 10), 2020-01-17 sąskaitos išrašą (b. l. 12)), kurie patvirtina, kad anksčiau nurodyta 350 Eur suma buvo pervesta pareiškėjo atstovui. Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė prašomą priteisti 350 Eur dydžio turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

Teismas pažymi, kad iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad pareiškėjo interesus atstovavo advokato padėjėjas. Vadovaujantis Rekomendacijų 5 punktu už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Sąskaita – faktūra patvirtina, kad pareiškėjo prašomą priteisti sumą sudaro: 80 Eur už 2019-10-09 susipažinimą su byla teisme; 120 Eur - pasiruošimas bylos nagrinėjimui, teisinės konsultacijos, 2019-10-14 atstovavimas teisme, 50 Eur - 2019-11-20 atstovavimas teisme, 50 Eur - 2019-12-10 atstovavimas teisme, 50 Eur – 2019-12-31 susipažinimas su teismo nutarimu, teisinė konsultacija, patarimai.

Iš 2020-01-13 sąskaitos faktūros matyti, kad pareiškėjas prašo priteisti 220 Eur dydžio turtinę žalą už atstovavimą teisme, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, teisines konsultacijas. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas). Iš prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-373-659/2019 matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-14 posėdyje pareiškėjo interesus atstovavo atstovas – advokato padėjėjas, posėdis truko 15 min (posėdžio pradžia – 10,00 val., pabaiga – 10:15 val.); Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-20 posėdyje pareiškėjo interesus atstovavo atstovas – advokato padėjėjas, posėdis truko 10 min (posėdžio pradžia – 10:35 val., pabaiga – 10:45 val.); Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-10 posėdyje pareiškėjo interesus atstovavo atstovas – advokato padėjėjas, posėdis truko 10 min (posėdžio pradžia – 10:00 val., pabaiga – 10:10 val.).  Šiuo atveju susumavus matyti, jog nurodyti teismo posėdžiai truko 35 minutes, todėl laikoma, kad 1 val. Kadangi Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0,1, o posėdis vyko 2019 IV ketvirtį, tai imamas 2019 II ketvirčio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje rodiklis, kuris tuo metu buvo 1289 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdyje gali būti 103,12 Eur (1289 Eur * 0,1 * 1*0,8).  Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo atstovo nurodyti veiksmai – pasiruošimas bylos nagrinėjimui, teisinės konsultacijos - iš esmės yra atstovavimo sudedamieji elementai, todėl atskirai už šiuos veiksmus išlaidos nepriteistinos. Prašoma priteisti 220,00 Eur suma viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl teismas vertina, kad pareiškėjas nepagrindė minėtą turtinės žalos dydį ir jam gali būti priteista 103,12 Eur turtiniai nuostoliai už atstovavimą teismo posėdžiuose administracinio nusižengimo byloje. 

Dėl nurodytų veiksmų - 2019-12-31 susipažinimo su teismo nutarimu, teisinės konsultacijos, patarimų, už kuriuos prašomą priteisti 50,00 Eur, teismas pažymi, kad šie veiksmai buvo atlikti jau priėmus Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-20 nutarimą, todėl nėra pagrįsta, kokiu pagrindu minėti veiksmai buvo atlikti. Dėl nurodytos priežasties, spręstina, pareiškėjas neįrodė 50 Eur nuostolių dydžio už 2019-12-31 susipažinimą su teismo nutarimu, teisinę konsultaciją, patarimus.

Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.20 punktą, už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjo nurodyti veiksmai – susipažinimas su byla teisme vyko 2019 m. IV ketvirtį, todėl imami 2019 m. II ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą laikotarpį buvo 1289 Eur, todėl prašoma priteisti 80 Eur suma už vienos valandos trukmės advokato padėjėjo susipažinimą su byla teisme neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio (1289 Eur * 0,1 * 1 * 0,8), todėl 80 Eur dydžio turtinė žala priteistina pareiškėjui. 

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamos bylos kontekste įrodymais pagrindė patirtos 322,57 Eur (139,45 Eur + 103,12 Eur + 80 Eur) turtinės žalos dydį, kuris jam gali būti priteistas. Kitoje dalyje skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas skundu prašo atlyginti nagrinėjamoje byloje pateikto skundo parengimo išlaidas, iš viso 150,00 Eur. Teismas anksčiau minėjo, kad šios išlaidos negali būti vertinamos kaip nuostoliai administracinio nusižengimo byloje. Tai yra išlaidos, nustatytos ABTĮ 40 straipsnyje. Pateikti įrodymai (2020-02-13 sąskaita – faktūra (b. l. 11), 2020-02-14 sąskaitos išrašas (b. l. 13)) patvirtina, kad prašoma priteisti suma buvo sumokėta pareiškėjo atstovui.

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi procesiniai veiksmai (skundo surašymas) buvo atliekami 2020 m. I ketvirtyje, pagrindu imami 2019 m. III ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą laikotarpį buvo 1317,60 Eur, todėl prašoma priteisti suma už skundo surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio (1317,60 * 2,5 * 0,8). 

Išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas – skundas – patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sąvokas, jis atitinka šių dokumentų esmę. Prašomas priteisti 150,00 Eur dydis už procesinio dokumento surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti iš dalies, todėl iš atsakovės priteisiamos visos pagrįstos pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų dalyje. Be kita ko, minėta, kad teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi atsižvelgti ir į bendruosius teisės principus – išlaidos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 papunktis); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 papunktis); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 papunktis); advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 papunktis). Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, atsižvelgiama į aplinkybę, kad skundas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus, į tai, jog skundas tenkintinas tik iš dalies, ir daroma išvada, jog iš atsakovės priteistina išlaidų 150,00 Eur dydžio suma yra per didelė, todėl mažintina iki 100,00 Eur. Kitoje dalyje prašymas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 322,57 Eur (trys šimtai dvidešimt du eurai ir 57 euro centai) turtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui R. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato,100,00 Eur (vienas šimtas eurų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė