Baudžiamoji byla Nr. e1-766-1199/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04081-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1

(S)

VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Neringos Malinauskaitės-Posaškovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

V. K. 2023 m. vasario 1 d., apie 8 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 2.28 prom. girtumas), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. B., t. y. dešine ranka tyčia sudavė jai smūgį į veidą, pataikęs į kairės pusės viršutinę lūpą, taip sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą.

Be to V. K. 2023 m. vasario 1 d., apie 8 val. 15 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 2.28 prom. girtumas), konflikto su sugyventine J. B. metu, griebė virtuvinį peilį ir laikydamas jį rankoje, peilio smaigalį nukreipęs į J. B., grasino pastarajai, sakydamas „tave papjausiu“, dėl ko nukentėjusiajai J. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

II.                       Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad kartu su sugyventine J. B. veda bendrą ūkį apie 13–14 metų. 2023 m. vasario 1 d. namuose buvo tik jie su J. B. Dieną prieš, tai yra 2023 m. sausio 31 d., vienas vartojo alkoholinius gėrimus namuose, gėrė degtinę. Tikslių įvykio aplinkybių, kas įvyko 2023 m. vasario 1 d. ryte, jis neatsimena, atsimena tik tiek, kad pradėjo konfliktuoti su sugyventine. Kuo baigėsi konfliktas jis neatsimena, tačiau pripažįsta, kad galėjo sugyventinei trenkti kumščiu į veido sritį (kokia ranka, kur tiksliai trenkė neatsimena).  Pamena tai, kad tikrai sugyventinei negrasino, nesakė jai, kad ją užmuš ar papjaus, tikrai pamena faktą, kad peilio į rankas nebuvo paėmęs, peilio nebuvo nukreipęs į sugyventine, peilis gulėjo virtuvėje ant stalo, o jis kažkuriuo momentu, kuomet konfliktavo buvo tik ranką padėjęs ant spinteles, ant kurios buvo peilis. Peilio nelietė ir niekaip juo, ar žodžiais negrasino. Atsimena, kad peilis buvo virtuvinis, peilio geležtė buvo apie 8–10 cm, rankena medinė, peilio smaigalys buvo nulaužtas. Po konflikto jis nuėjo į savo kambarį, o po to atvažiavo policija, jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Dėl viso įvykio labai gailisi (el. b. l. 92–94).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. K. patvirtino savo anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat nurodė, kad sugyventinei suduotas smūgis nebuvo iš visų jėgų, tačiau sutiko, kad tokiais savo veiksmais, galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Taip pat sutiko, kad apimtas emocijų ir dėl to, kad buvo neblaivus, galėjo toliau elgtis su J. B. agresyviai, t. y. galėjo, jiems būnant virtuvėje, ranka, kuria neatsimena, paimti peilį, peilio smaigalį nukreipti į J. B. ir pasakyti, kad ją papjaus. Kaltinamasis nurodė , kad yra įsitikinęs, jog šie jo veiksmai, išsakyti žodžiai buvo tik dėl to, kad jis buvo neblaivus. Galėjo daug ką prišnekėti, tačiau tokių ketinimų neturėjo. Supranta, kad tokiais savo veiksmais, galėjo išgąsdinti J. B. ir taip elgtis yra nepateisinama. Dėl savo veiksmų, tai yra dėl J. B. sukelto fizinio skausmo ir jai išsakytų grasinimų nuoširdžiai gailisi. Po viso įvykio, atsiprašė sugyventinės. Alkoholio nebevartoja, padeda sugyventinei dirbti ūkio darbus, įrengė šiltnamį, kartu toliau veda bendrą ūkį (e. b. l. 105–107). 

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. B. parodė, kad gyvena jai priklausančiame bute kartu su sugyventiniu V. K.. Jie kartu gyvena 14 metų. Įvykio dieną, apie 8.00 val., jie buvo namuose, daugiau namuose tuo metu nieko nebuvo. Staiga sugyventinis ėmė rėkauti, reikalauti, kad ji atrakintų kambario duris, kurias užrakinusi ji miegojo kambaryje. J. B. jam pasakė, kad durų neatrakins, nes bijo jo. Jai neatrakinus kambario durų, V. K. pradėjo daužyti į duris, kaip ji vėliau pamatė, plaktuku. Jis durų neišlaužė, kai nustojo daužyti duris, J. B. atrakino duris, norėdama eiti į virtuvę. Jai išėjus į namo koridorių, V. K. sudavė jai dešinės rankos kumščiu į veido kairę pusę, pataikė į lūpą. Tuo metu jis rėkė, kad ją užmuš. Nuo suduoto smūgio nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą. Tuomet nukentėjusioji nuėjo į virtuvę, kur prisėdo ant kėdės. Atėjęs paskui ją kaltinamasis grėbė ant spintelės buvusį peilį ir, nukreipęs jį į J. B. pradėjo jai grasinti – sakyti, kad ją papjaus. Tačiau po akimirkos V. K. padėjo peilį atgal į peilių stovą ir išėjo į lauką, o pati nukentėjusioji užsidarė tualete. V. K. elgesys buvo neprognozuojamas. Todėl, būdama užsirakinusi tualete, ji paskambino savo dukrai D. V., papasakojo jai visas aplinkybes ir paprašė, kad dukra paskambintų policijai. Įvykio metu jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, be to ji labai išsigando, kad V. K. ją nužudys, nes, grasindamas peiliu, jis buvo labai agresyvus, jo veiksmai buvo neprognozuojami (el. b. l. 27–29).

Papildomai apklausta nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. K. išreikštų grasinimų, kurie buvo nukreipti į ją, tačiau ji kaltinamajam atleido, jie toliau gyveno kartu. Kai jos sugyventinis pradėdavo gerti alkoholį ir elgtis agresyviai, J. B. iškviesdavo policiją, o šie iškviesdavo medikus, kurie išveždavo kaltinamąjį į psichiatrinę ligoninę. Nukentėjusioji taip pat pažymėjo, kad kaltinamajam sudavus vieną smūgį savo dešinės rankos strampu (ne delnu) jai į kairės pusės veido sritį, nukentėjusiosios lūpa ištino, o iš vidinės pusės matėsi kraujosruvos, pajuto stiprų fizinį skausmą, tačiau iki vakaro skausmas ir patinimas sumažėjo. Tuo metu, V. K. jai nieko nesakė ir negrasino, tačiau, po smūgio, jis abiem savo rankomis ją kartą pastūmė į krūtinės sritį. Fizinis skausmas pastūmimo metu sukeltas nebuvo, nukentėjusioji nenukrito ir į nieką neatsitrenkė. Po smūgio, ji nuėjo į virtuvę ir atsisėdo prie stalo, pradėjo darytis pusryčius, su mažu peiliu darė sumuštinius. Tuomet į virtuvę atėjo kaltinamasis, visur išmėtė savo patalus, jokių grasinimų tuo metu nebuvo. Išmetęs patalus, jis priėjo prie virtuvinės spintelės, ant kurios buvo virtuvinių peilių stovas. Savo dešine ranka jis paėmė virtuvinį peilį, nukreipė smaigaliu į ją, priėjo arti ir jai rusų kalba pasakė: „Aš tave vis tiek užmušiu“. J. B. jam liepė apsiraminti, o jis, sakydamas: „Aš ne durnas, kad tave pjaučiau“, padėjo peilį ant stalo ir išėjo į lauką. Dėl šių V. K. veiksmų J. B. labai išsigando. Jai jie sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad V. K. išsakyti žodžiai (kad ją užmuš) gali būti įgyvendinti. Jokių kitų grasinimų daugiau nebuvo. V. K. paimtas peilis buvo virtuvinis, juoda plastikine rankena, koks geležtės ilgis nežino, galbūt apie 15 cm, tačiau jis iš peilių stovo esančių peilių buvo didžiausias. Padėjęs peilį, V. K. jai daugiau nieko nebesakė ir nebegrasino, išėjo į lauką. Tuomet ji nuėjo į tualetą, užsirakino ir paskambino dukrai D. V. (el. b. l. 32–35).

Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2023 m. vasario 1 d. 10.06 val., V. K. buvo nustatytas 2.28 prom. girtumas (el. b. l. 49–50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 424/2023 (01) byloje nustatyta, kad J. B. po įvykio 2023 m. vasario 1 d. kūno sužalojimų nekonstatuota (el. b. l. 54).

Atlikus akistatą, kaltinamasis V. K. ir nukentėjusioji J. B. iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodytas aplinkybes. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, V. K. sutiko, kad į savo rankas galėjo būti paėmęs peilį ir juo grasinti nukentėjusiajai, tačiau konkrečių savo veiksmų nurodyti negalėjo, nes buvo neblaivus. V. K. taip pat pripažino supratęs, kad nukentėjusioji J. B. galėjo jo išsigąsti. Sutiko, kad po jo suduoto smūgio sugyventinė galėjo patirti fizinį skausmą. V. K. paaiškino, kad dešine ranka, ant kurios yra nupjauti keturi pirštai, gali paimti nedidelius daiktus, tarp jų ir peilį. Nukentėjusioji savo ruožtu patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu jis gyvena jai priklausančiame ūkiniame pastate, padeda nukentėjusiajai su ūkio darbais, įrengė šiltnamį, alkoholio nebevartoja, jie ir toliau kartu veda bendrą ūkį (e. b. l. 39–43).

Perklausus Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašą ID92037632212, byloje nustatyta, kad 2023 m. vasario 2 d., 8.57 val., į BPC kreipėsi moteris, prisistačiusi D. V., kuri nurodė, kad jos motiną muša ir grasina papjauti smurtaujantis sugyventinis (el. b. l. 68–69).

2023 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buto aplinka tvarkinga, grumtinių pėdsakų nėra. Įvykio vietos apžiūros metu iš virtuvės, iš peilių stovo, buvo paimtas nukentėjusiosios nurodytas peilis su juodos spalvos plastikine rankena, su užrašu „Tescoma Sonic“ ant peilio geležtės (el. b. l. 11–20).

2023 m. vasario 6 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėtas peilis, paimtas 2023 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros metu. Objektas supakuotas į rudos spalvos, popierinį paketą. Ant paketo matomi užrašai: „Peilis“, „Nr. 1“, „01-1-04081-23“. Atidarius paketą, matomas objektas, kuris įvyniotas į baltos spalvos lapus, lapai apvynioti lipnia juosta. Matoma išlindusi juodos spalvos, plastikinė rankena. Išvyniojus objektą, matomas peilis. Peilis susideda iš geležtės ir rankenos. Bendras peilio ilgis 310 mm. Peilio geležtė – tiesi, vienašmenė, geležtė suvesta į vieną tašką – turi smaigalį. Geležtė pagaminta iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis – 195 mm, plotis ties plačiausia vieta (ties rankena) 50 mm., storis 1 mm. Ant geležtės abiejų šonų paviršių, įvairiuose vietose matosi  metalo dėvėjimosi žymės. Ant vienos geležtės šono, ties rankena matomas užrašas „Tescoma sonic“. Peilio rankena padengta juodos spalvos plastiku (el. b. l. 60–65).

2023 m. vasario 8 d., apžiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad jiems atvykus į įvykio vietą, lauke, prie įėjimo į namą, juos pasitiko moteris. Moteris nurodė, kad vyras yra labai agresyvus. Iš kambario išeina vyras (tyrimo metu nustatyta, kad tai įtariamasis V. K.). Pareigūnė, ant kurios yra „BODY“ kamera, viena nueina į virtuvę, kurioje yra nukentėjusioji (tyrimo metu nustatyta, kad tai J. B.). Pastaroji pasakojo, kad vyras prisigėręs visą naktį rėkavo, plaktuku daužė duris, namuose nebuvo jokios ramybės. Moteris nurodė, kad atsikėlė ryte pavalgyti, o vyras griebėsi už didžiausio peilio (moteris į ranką paima peilį iš peilio stovo ir jį parodo), ir sakė, kad papjaus. Moteris nurodė, kad išsigando, paskambino dukrai ir pasakė, kad atvažiuotų, kad kviestų policiją. Moteris patikslina, kad vyras yra jos sugyventinis. Pareigūnė pasiteirauja, ar vyras mušė, moteris nurodo, kad vyras kumščiu sudavė (pirštu parodo į savo kairės pusės lūpą) („BODY“ kamera išorinių sužalojimų ant moters veido, lūpos neužfiksuoja). Pareigūnė pasiteirauja kur viskas buvo, moteris nurodo, kad vyras trenkė tuomet, kai ji išėjo iš kambario į koridorių ir norėjo eiti į virtuvę, nurodo, kad vyras paėmė patalynę ir ją numetė, ir sakė, kad padegs (el. b. l. 73–76).

III.                       Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra įrodytą, jog V. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus (kai jam nustatytas 2.28 prom. girtumas), nukentėjusiajai išėjus iš miegamojo kambario, sudavė jai ranka smūgį į kairės pusės veido sritį, pataikydamas į jos lūpą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą, patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino jautusi kaltinamojo netesėtais veiksmais sukeltą fizinį skausmą; policijos pareigūnų kūno kamerų darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kur nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodė policijos pareigūnams nusikaltimo padarymo aplinkybes; BPC garso įraše užfiksuotas nukentėjusiosios dukros, D. V., pranešimas, kuomet ji nurodė, kad jos motiną muša ir grasina papjauti smurtaujantis sugyventinis; kiti bylos duomenys.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. B. yra kaltinamojo sugyventinė, jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 13–14 metų, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203-489/2018).

Byloje nustatyta, kad įvykio metu V. K. buvo neblaivus, jam nustatytas net 2.28 prom. girtumas, todėl apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasi tiksliai negalėjo nurodyti jam inkriminuojamo nusikaltimo, nustatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių. Tačiau pripažino, kad, apimtas emocijų, galėjo elgtis agresyviai, grasinti nukentėjusiajai, suvokia, kad ji galėjo išsigąsti jo tokių veiksmų, dėl savo elgesio laba gailisi. Nors kaltinamasis dėl apsvaigimo nuo alkoholio tiksliai nenurodė įvykio aplinkybių, jos yra nustatytos kitais byloje surinktais vienas kitą papildančiais įrodymais. Antai, kelis kartus apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. B. nuosekliai teigė, kad V. K. jai grasino, sakė, kad ją papjaus. Sakydamas šiuos žodžius, kaltinamasis laikė rankoje virtuvinį peilį, nukreiptą į nukentėjusiąją. Kadangi kaltinamasis jau tuo metu buvo panaudojęs prieš ją fizinį smurtą, žinodama, kad, būdamas neblaivus, V. K. yra neprognozuojamas, J. B. labai išsigando. Pagalvojo, kad kaltinamasis gali įgyvendinti savo grasinimą, todėl, kaltinamajam išėjus į lauką, užsirakino tualete ir paskambino dukrai, kuri savo ruožtu iškvietė policijos pareigūnus. Pažymėtina, kad analogiškas įvykio aplinkybes J. B. nurodė atvykusiems policijos pareigūnams. Tą patvirtina policijos pareigūnų kūno kamerų darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Iš karto po įvykio nukentėjusioji policijos pareigūnams taip pat parodė peilį, kuriuo jai buvo grasinta.

Šie byloje surinkti ir teismo įvertinti įrodymai bei kiti bylos duomenys, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. B. turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Darydamas tokią išvadą, be kita ko, teismas atsižvelgia į tai, kad, prieš grasindamas nukentėjusiajai, V. K. visą naktį girtavo, daužydamas plaktuku, bandė išlaužti duris į jos miegamąjį kambarį, jau buvo pavartojęs prieš nuketėjusiąją fizinį smurtą. Be to, iš karto po įvykio nukentėjusioji prašė policijos iškeldinti V. K. iš jos buto, nurodydama, kad bijo jo.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad V. K. įvykdė jam inkriminuojamą, BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytą, nusikaltimą, t. y. grasino nužudyti J. B., kai pastaroji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo veiksmai atitinka visus šio jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

V. K. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo neskirti ja baudos, nes jis turi neįgalumą ir negalės jos sumokėti (el. b. l. 285–288).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Už nusikaltimo, nustatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmes V. K., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, įvykdytas vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. K. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas V. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (el. b. l. 243–245), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (el. b. l. 97–99). V. K. gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (e. b. l. 117), yra įrašytas į įskaitą VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje (b. l. 115). 2023 m. kovo 22 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvada nustatyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog V. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyse ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (el. b. l. 57). 

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą šių straipsnių sankcijose nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį − laisvės apribojimo bausmes be intensyviosios priežiūros, kurių dydis, atsižvelgiant į tai, kad V. K. praeityje neteistas, atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, parenkamas mažesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, paskiriant V. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dali ir 145 straipsnio 1 dalį atitinkamai 7 (septynių) ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmes. Kartu su laisvės apribojimo bausmėmis kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas įpareigojimas ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytas draudimas.

Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos įstatymo 14 straipsnio 3 punktu, probuojamasis privalo pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, analogiškas prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu minimas įpareigojimas, V. K. papildomai neskirtinas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam skirtinos bausmės tarpusavyje bendrintinos daliniu bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės (10 mėnesių laisvės apribojimo su pirmiau nurodytu įpareigojimu ir draudimu) iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (7 mėnesių laisvės apribojimo su pirmiau nurodytu įpareigojimu ir draudimu) ir paskiriant kaltinamajam V. K. subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytą draudimą. Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį (šiuo atveju 5 mėnesius), teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai J. B. sukelto fizinio skausmo padarymo aplinkybes, V. K. neteisėtų veiksmų pobūdį ir jų intensyvumą (kaltinamasis su davė nukentėjusiajai vieną kartą į veidą, iš karto po įvykio vizualiai sužalojimų nukentėjusiosios veide nesimatė).

V. K. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su pirmiau nurodytais įpareigojimu ir draudimu mažintina vienu trečdaliu, paskiriant V. K. galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

V.                      Kiti klausimai

V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. vasario 1d.  10.10 val. iki 2023 m. vasario 2d. 10.14 val. (dvi dienos) (el. b. l. 49–52,146–148). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinis peilis, paimtas 2023 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros metu ir perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Daiktų saugojimo kamerą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas; byloje esantys vaizdo ir garso įrašai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

V. K.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. K. (V. K.) paskirtas bausmes subendrinti daliniu bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti V. K. (V. K.) subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. (V. K.) paskirti galutinę bausmę – 10  (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. vasario 1d.  10.10 val. iki 2023 m. vasario 2d. 10.14 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinį peilį, paimtą 2023 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros metu ir perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Daiktų saugojimo kamerą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti; byloje esančius vaizdo ir garso įrašus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. K., kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

V. K. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja        Liudmila Larionova