Civilinė byla Nr. 2S-2337-173/2014
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03409-2014-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
110.1.; 122.4.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko V. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-4055-849/2014 pagal kreditoriaus UAB „Vivatrans“ pareiškimą skolininkui V. B. dėl skolos priteisimo.
Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė UAB „Vivatrans“ pateikė teismui pareiškimą skolininkui V. B., kurio prašė iš skolininko priteisti 26 224 Lt; 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškimu taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones-skolininko nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis, areštą. Nurodė, kad prašoma priteisti suma yra didelė, skolininkas nutraukė darbo santykius su kreditoriumi, vengia atsiskaityti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi kreditorės prašymą tenkino. Kreditorės UAB „Vivatrans“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo skolininkui V. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant - kilnojamąjį turtą 26224,00 Lt sumai, leidžiant skolininkui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad skolininkas neturi pakankamai šio turto, neviršijant reikalavimo sumos, areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, leidžiant skolininkui atsiskaityti su kreditore, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Turtą paliko saugoti skolininkui.
Teismas nustatė, kad didelė pareikšto reikalavimo suma – 26224,00 Lt ir kitos kreditorės nurodytos aplinkybės gali padidinti kreditorei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Atsižvelgdamas į ekonomiškumo principą teismas nutarė neviršijant reikalavimo sumos pirmiausia areštuoti skolininkui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, leidžiant areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, ir tik šio turto nepakankant, trūkstama dalimi areštuoti ir pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, turtines teises.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atskiruoju skundu skolininkas V. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-09 nutartį.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Kreditorė neturi reikalavimo teisių į prašomą jai priteisti sumą. Neneigia, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvyko įvykis, nes važiuojant sprogo priekabos pagalvė. Susisiekus su įmone buvo liepta važiuoti toliau. Važiuojant toliau pakelta priekaba kliudė tiltą ir ji buvo apgadinta. Krovinys apgadintas nebuvo. Parvykus kreditorė pretenzijų nepareiškė dėl krovinio sugadinimo.
2) Nepagrįstai teigiama, kad jis įsipareigojo atlyginti žalą, tačiau tai padaryti vengia. Sutinka atlyginti žalą už apgadintą transporto priemonę.
3) Taikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia apelianto teises, nes atima galimybę turima nuosavybe disponuoti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir yra bet kokių grėsmių, susijusių su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, pašalinimas. T.y. taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia remtis ekonomiškumo, proporcingumo bei bendraisiais teisės principais. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas turi tik preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. T.y. teismui pakanka įsitikinti, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas. Ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. T.y. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Todėl apelianto teiginiai dėl žalos atlyginimo, jos dydžio, ieškinio reikalavimų pagrįstumo, aplinkybių, susijusių su ginčo eismo įvykiu įvertinimas ir kt., nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai neaktualūs. Klausimas dėl ieškinio bei įrodymų pagrįstumo ir faktinių aplinkybių, bus išspręstas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus teisme priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia apelianto teises, nes atima galimybę turima nuosavybe disponuoti.
Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet didesniu ar mažesniu mastu varžo asmens, prieš kurį jos nukreiptos, teises. Tačiau kaip jau nurodyta, taikant laikinąsias apsaugos priemones imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas. Teismo nuomone nagrinėjamu atveju pritaikius kreditorės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, skolininko patiriami nepatogumai neperžengė protingumo ir leistinumo ribų. Skundžiama nutartimi pirmiausia areštuotas skolininko nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, todėl nepažeidžiami ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principai, nes areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia patirti mažiausiai suvaržymų.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
atskirąjį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Leonas Jachimavičius