Civilinė byla Nr. 2A-375-431/2017

                                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20853-2014-4

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.6.;                                                                                              

(S)

                                                                                               3.3.1.20.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Laisvės atėmimo vietų ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Laisvės atėmimo vietos ligoninės ieškinį atsakovei Latvijos Respublikos įmonei „BTA Insurance Company SE“, Lietuvoje veikiančiai per „BTA Insurance Company SE“ filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – S. B..

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 50 000 Lt (14 481 Eur) draudimo išmokos (sumokėtą trečiajam asmeniui), 911,61 Lt (264,02 Eur) vykdymo išlaidų, sumokėtų antstoliui, ir visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, jog ieškovė su atsakove 2007 m. gruodžio 28 d. sudarė Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartį, kuri įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. Draudimo sutarties galiojimo metu, 2008 m. birželio 7 d. Ligoninėje mirė gydytas pacientas A. B.. Ieškovė 2014 m. sausio 16 d. pateikė prašymą atsakovei išmokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui (A. B. dukrai). Tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką. Tik 2013 m. gruodžio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu buvo pripažinta ieškovės kaltė, teikiant A. B. sveikatos priežiūros paslaugas, ir ieškovė įpareigota išmokėti trečiajam asmeniui po 400 Lt kas mėnesį žalos atlyginimo nuo 2008 m. birželio 7 d. iki pilnametystės ir 15 000 Lt neturtinės žalos.

2. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog draudimo sąlygos yra išdėstytos Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklėse, patvirtintose Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-6. Minėtų Taisyklių 11 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu atlikti draudėjo ir draudėjo darbuotojų neteisėti veiksmai, susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, dėl kurių atsirado žala, jeigu reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas šias sąlygas, tame tarpe ir 11.3 bei 11.5 punktuose numatytas sąlygas, apibrėžiančias, kad reikalavimas atlyginti žalą yra pareikštas kaip rašytinė pretenzija ar ieškinys dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo metu, ir ne vėliau kaip per 1 metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Apie 2008 m. birželio 3 d. įvykusį įvykį, kuris baigėsi paciento mirtimi 2008 m. birželio 7 d., atsakovei pranešta tik po daugiau nei 5 metų, todėl įvykis aiškiai neatitinka draudžiamojo įvykio sąlygų, numatytų Taisyklių 11 punkte. Ieškovė taip pat pažeidė ir Taisyklių 43 punktą, apibrėžiantį draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas bei nurodantį, jog draudėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka šių taisyklių 11 punkte nurodytas sąlygas. Ieškovė šios savo prievolės pagal sutartį neįvykdė. Taip pat neinformavo atsakovės apie teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, kaip to reikalauja Taisyklių 35 punktas. Tiek Taisyklės, tiek CK 6.1013 straipsnis numato, jog įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie buvo duoti. Atsakovė turėjo teisę pareikalauti, kad ieškovė įgaliotų jos paskirtus asmenis atstovauti atsakovės interesams teisme. Tačiau dėl pavėluoto pranešimo atsakovei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo procese trečiojo asmens teisėmis, siūlyti galimos žalos atlyginimo ar sumažinimo būdus, savarankiškai ir (ar) kartu su draudėju gintis nuo pareikštų pretenzijų.

3. Trečiasis asmuo nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog CK 6.1012 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklių 43 punktą draudėjas privalo nedelsdamas bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka šių taisyklių 11 punkte nurodytas sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu atmetė ieškovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės ieškinį.

5. Teismas nustatė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendime (toliau – Komisijos sprendimas) nurodė, jog Ligoninės darbuotojams teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui A. B., buvo pažeista teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, todėl iš dalies tenkino pareiškėjų S. B., D. B., A. B. ir I. K. prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Komisija sprendimu įpareigojo Ligoninę išmokėti S. B. po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį žalos atlyginimo nuo 2008 m. birželio 7 d. iki S. B. pilnametystės bei atlyginti S. B. 15 000 Lt (4344,30 Eur) neturtinę žalą. Ieškovė apskundė Komisijos sprendimą Vilniaus apygardos teismui, šis, išnagrinėjęs skundą, ieškovės ieškinio netenkino. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimas, kuriuo ieškovės skundas buvo atmestas, įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 12 d., apeliacinės instancijos teismo nutartimi palikus Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepakeistą.

6. Teismas konstatavo, kad Draudimo sutartis ir Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) turi įstatymo galią. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo informuota ieškovės apie 2008 m. birželio 3 d. įvykusį įvykį, pasibaigusį paciento mirtimi 2008 m. birželio 7 d., tik po daugiau nei penkerių metų. Teismas nurodė, kad 2008 m. birželio 3 d. įvykęs įvykis (pasibaigęs paciento mirtimi 2008 m. birželio 7 d.) neatitinka draudžiamojo įvykio sąlygų, už kurį draudikas privalo atsakyti. Ieškovė nesilaikė Taisyklių 35, 43 punktų sąlygų, nustatančių, kad draudėja turi nedelsdama pranešti draudikei apie kiekvieną jai pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo; jeigu draudėjai pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, ji apie tai taip pat nedelsdama turi pranešti draudikei.

7. Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo įvertinti trečiojo asmens 2011 m. birželio 6 d. pareiškimą dėl žalos atlyginimo, paduotą Komisijai, kaip reikalavimą atlyginti žalą bei nedelsdama (ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo) raštu pranešti apie tai draudikei (Taisyklių 43 punktas). Ieškovė neįvykdė šios prievolės bei neinformavo atsakovės apie teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo (Taisyklių 35 punktas). Teismas sprendė, kad tokiais veiksmais ieškovė pažeidė Draudimo sutartį, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Teismas pripažino, kad ieškovė pažeidė ir CK 6.1012 straipsnyje nustatytą pareigą pranešti apie draudžiamąjį įvykį.

8. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie draudžiamąjį įvykį be pateisinamos priežasties, dėl to atsakovė neteko galimybės dalyvauti teismo procese trečiojo asmens teisėmis, siūlyti galimos žalos atlyginimo ar sumažinimo būdus, savarankiškai ir (ar) kartu su draudėja gintis nuo pareikštų pretenzijų, pasiūlyti sudaryti taikos sutartį, siekdama sumažinti padarytą žalą. Ieškovei neinformavus atsakovės apie draudžiamąjį įvykį, pastaroji neteko galimybės užtikrinti tinkamą savo interesų apsaugą. Ieškovei neįtraukus atsakovės į nagrinėjamą bylą, neinformavus atsakovės apie draudžiamąjį įvykį, atsakovei buvo užkirstas kelias savo iniciatyva teikti prašymą teismui dėl jos įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovės pavėluotas pranešimas apie jai pareikštas pretenzijas atsakovei (draudikei), negalėjo sukelti ir nesukėlė neigiamų pasekmių (žalos), nes dėl atsiradusios žalos ir jos dydžio teisėtumo ir teisingumo pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d nutartyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė tik formaliais Taisyklių pažeidimais, kurie nesukėlė atsakovei (draudikei) jokių neigiamų pasekmių, nepadidino žalos dydžio.

2. Ieškovė nesiekė tyčia suklaidinti draudikės, nuslėpdama atsiradusios žalos dydį, ar kitais būdais pakenkti jos interesams. Priešingai, ieškovė aktyviai siekė apginti ir gynė tiek savo, tiek atsakovės interesus teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. teikė teismui visus reikalingus procesinius dokumentus, susijusius su minėtu ginču bei dalyvavo visuose teismų posėdžiuose. Atsakovė, žinodama ir nesutikdama su Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, turėjo galimybę siekti, t. y. įpareigoti ar tiesiog pareikšti prašymą ieškovei dėl sprendimo apskundimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ar teisės aktų nustatyta tvarka atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje.

10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Latvijos Respublikos įmonė “BTA Insurance Company SE” nesutinka su skundo, prašo jį atmesti. Nurodo, kad  sutinka su ginčijamo teismo sprendimo argumentais. Taisyklių 11 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu atlikti draudėjo ir draudėjo darbuotojų neteisėti veiksmai, susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, dėl kurių atsirado žala, jeigu reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas šias sąlygas, tame tarpe ir 11.3 ir 11.5 punktuose numatytas sąlygas, apibrėžiančias, kad reikalavimas atlyginti žalą yra pareikštas kaip rašytinė pretenzija ar ieškinys dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo metu, ir ne vėliau kaip per 1 metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Apie 2008 m. birželio 3 d. įvykusį įvykį, kuris baigėsi paciento mirtimi 2008 m. birželio 7 d., atsakovei pranešta tik po daugiau nei 5 metų, todėl įvykis aiškiai neatitinka draudžiamojo įvykio sąlygų, numatytų Taisyklių 11 punkte. Ieškovė taip pat pažeidė ir Taisyklių, kurios prilyginamos draudimo sutarčiai, 43 punktą, apibrėžiantį draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas bei nurodantį, jog draudėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo, raštu pranešti draudikui (atsakovui) apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka šių taisyklių 11 punkte nurodytas sąlygas. Ieškovė šios savo prievolės pagal sutartį neįvykdė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

12. Byloje kilo ginčas dėl draudimo santykius reguliuojančių teisės normų, susijusių su įvykio pripažinimu draudžiamuoju bei draudėjo pareigos laiku pranešti draudikui apie draudžiamąjį įvykį neįvykdymo įtakos draudimo išmokos mokėjimui bei šios išmokos dydžiui, taikymo.

13. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė su atsakove 2007 m. gruodžio 28 d. sudarė Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartį, kurios galiojimo metu 2008 m. birželio 7 d. mirė ieškovės darbuotojų gydytas pacientas A. B.. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pripažino, kad Laisvės atėmimų vietos ligoninės darbuotojams, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui A. B., buvo pažeista teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, taip pat tenkino iš dalies pareiškėjų S. B., D. B., A. B. ir I. K. prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojo Laisvės atėmimo vietų ligoninę išmokėti S. B. po 400 Lt kas mėnesį žalos atlyginimui nuo 2008 m. birželio 7 d. iki jos pilnametystės ir 15 000 Lt dydžio neturtinę žalą (civilinė byla Nr. 2-2658-302/2012; t. I, b.l. 54-57). 

14. Ieškovė  2011 m. lapkričio 11 d. pateikė teismui ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-2658-302/2012; t. I, b.l. 1). Vilniaus miesto apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.  Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą nepakeistą. Ieškovė 2014 m. sausio 16 d. raštu pateikė prašymą atsakovei sumokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui, tačiau atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką, kadangi nepripažino įvykio draudiminiu.

15. Trečiasis asmuo 2014 m. liepos 17 d. pateikė antstoliui vykdyti Komisijos sprendimą dėl priteistos neturtinės žalos ir periodinių išmokų išieškojimo (b.l. 50). Todėl antstolis pradėjo vykdomąją bylą ir išieškojo iš ieškovės trečiajam asmeniui 51 730,72 Lt (14 982,25 Eur) turtinės ir neturtinės žalos, taip pat 911,61 Lt (264,02 Eur) vykdymo išlaidų (b.l. 46-54). Ieškovė pareikalavo iš atsakovės sumokėti 50 000 Lt (14 481,00 Eur) draudimo išmokos ir 911,61 Lt (264,02 Eur) patirtą žalą, mokant vykdymo išlaidas antstoliui.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016, analizuodamas šalių teisinius santykius, sutiko su ieškovės argumentu, kad draudžiamasis įvykis turi būti siejamas su žalos atsiradimo momentu draudimo sutarties galiojimo metu, o ne su kreipimosi dėl tokios žalos į draudiką data. Taisyklių 11 punkte nurodyti draudžiamojo įvykio požymiai, tarp jų – draudėjai pareikštas reikalavimas dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo metu ir ne vėliau kaip per vienerius metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos datos (Taisyklių 11.5 punktas). Šis Taisyklių 11.5 punktas nustato ne draudėjos kreipimosi į draudikę dėl žalos atlyginimo terminą, bet žalos, atlygintinos pagal draudimo sutartį trečiajam asmeniui, atsiradimo laikotarpį. Todėl teismų nustatytos aplinkybės (kad įvykis įvyko galiojant Draudimo sutarčiai, o ieškovė pranešė apie jį atsakovei daugiau kaip po penkerių metų) negali būti vertinamos kaip paneigiančios draudžiamojo įvykio egzistavimo faktą.

17. Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, jog byloje teismų nustatyta, kad ieškovei buvo pareikšta pretenzija dėl žalos, padarytos Draudimo sutarties galiojimo metu. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškinęs Taisyklių 11.5 punktą, padarė neteisingą išvadą, kad ieškovės nurodytas įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio požymių. Teismai neturėjo pagrindo nepripažinti ieškovės nurodyto įvykio draudžiamuoju vien dėl įvykio neatitikties Taisyklių 11.5 punktui.

18. Draudimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o jei draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam.

19. CK 6.1012 straipsnyje nurodyta, kad draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu (1 dalis). Jeigu draudėjas neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (2 dalis).

20. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad draudikas, nusprendęs pasinaudoti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę, privalo įvykdyti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies reikalavimus, kurie riboja galimybę piktnaudžiauti šia teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę. Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą – atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba tik šią išmoką sumažinti ir sumažinimo dydį – turi lemti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje numatyti kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2010; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006).

22. Tais atvejais, kai draudėjas dėl tyčinės veikos ar didelio neatsargumo neįvykdo kokių nors savo įsipareigojimų draudikui, kurie turi būti vykdomi po draudžiamojo įvykio, draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, jeigu šių įsipareigojimų nevykdymas neturėjo įtakos nei draudžiamojo įvykio atsiradimo nustatymui, nei draudiko mokėtinos draudimo išmokos dydžio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2013).

23. Taisyklių 43 punkte įtvirtinta, kad draudėja privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo, raštu pranešti draudikei apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka Taisyklių 11 punkte nurodytas sąlygas. Kasacinis teismas pažymėjo, jog teismams iš esmės teisingai nustačius, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę nedelsdama (ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pareiškimo reikalavimo atlyginti žalą), byloje buvo pagrindas konstatuoti, kad ieškovė pažeidė Taisyklių 43 punktą, bei svarstyti šio pažeidimo įtaką atsakovės sprendimui išmokėti (neišmokėti) ieškovei draudimo išmoką. Tačiau, siekdami įvertinti šio pažeidimo sunkumą bei įtaką draudimo išmokos sumokėjimui, teismai turėjo nustatyti konkretų laiką (datą), nuo kurio turi būti skaičiuojamas draudėjos kreipimosi į draudikę terminas. Teismai nenustatė šios byloje reikšmingos aplinkybės, tokiu būdu pažeidė sprendimo priėmimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CK 265 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

24. Pažymėtina, kad nei įstatyme, nei Taisyklėse, nei šalių pasirašytoje sutartyje nenustatytas naikinamasis terminas, kuriam suėjus draudėjas netenka teisės reikalauti išmokėti jam draudimo išmoką. Teismai nustatė, kad draudėja turėjo pranešti draudikei apie įvykį per 7 dienas nuo trečiojo asmens S. B. 2011 m. birželio 6 d. reikalavimo (dėl Ligoninės darbuotojų neteisėtais veiksmais S. B. padarytos turtinės ir neturtinės žalos nustatymo) Komisijai pateikimo. Kaip minėta, Taisyklių 43 punkte nustatyta, kad draudėja privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo, raštu pranešti draudikei apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino tos aplinkybės, kad trečiojo asmens pareiškimas dėl žalos atlyginimo buvo paduotas ne žalą padariusiai ieškovei (draudėjai), o Komisijai, kuri sprendė ieškovės (Ligoninės) darbuotojų veiksmų teisėtumo klausimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nenustatė datos (nuo kurios turi būti skaičiuojamas Taisyklių 43 punkte nurodytas terminas), kada pati draudėja (Ligoninė) gavo trečiojo asmens S. B. reikalavimą atlyginti žalą.

25. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Kadangi aukščiau cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nagrinėjama byla buvo grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, joje pasisakoma dėl anksčiau teismų netirtų ir nenagrinėtų aplinkybių.

26. Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo pareiškimą dėl žalos atlyginimo pateikė ne tiesiogiai ieškovei, o Komisijai. Pagal Taisyklių 43 punktą draudėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo dienos, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka Taisyklių 11 punkte nurodytas sąlygas. Nors trečiasis asmuo tiesiogiai nesikreipė į ieškovę, tačiau Komisijai 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pripažinus ieškovės kaltę bei įpareigojus atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą, pripažintina, kad ieškovė nuo šio sprendimo priėmimo dienos jau žinojo, kad jai yra kilusi pareiga atlyginti žalą, todėl 2011 m. lapkričio 11 d. teikė teismui ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-2658-302/2012; t. I, b.l. 1).

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė privalėjo nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. Komisijos sprendimo priėmimo dienos per 7 darbo dienas pranešti draudikei apie šio sprendimo turinį. Tačiau ieškovė kreipėsi į atsakovė tik 2014 m. sausio 16 d., prašydama sumokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui. Šis kreipimasis buvo pateiktas jau po bylos dėl žalos atlyginimo išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje, todėl atsakovė taip pat nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimą teismuose ir negalėjo pati dalyvauti, nagrinėjant bylą. Todėl pripažintina, kad ieškovė pažeidė draudimo sutarties sąlygas.

28. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės padarytų draudimo sutarties sąlygų pažeidimo įtaką priteistos žalos dydžiui pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus, atsižvelgia į tai, kad iš ieškovės priteista žala buvo nustatyta teismų sprendimais.  Komisija 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu įpareigojo ieškovę išmokėti S. B. po 400 Lt kas mėnesį žalos atlyginimui nuo 2008 m. birželio 7 d. iki jos pilnametystės ir 15 000 Lt dydžio neturtinę žalą (civilinė byla Nr. 2-2658-302/2012; t. I, b.l. 54-57). 

29. Vilniaus miesto apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nustatė, jog 15 000 Lt dydžio turtinė žala yra teisingai nustatytas dydis, kadangi dėl neteisėtų ieškovės darbuotojų veiksmų buvo pažeista aukščiausia vertybė – žmogaus gyvybė. Dėl  šios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes gyvybės atkūrimas yra neįmanomas. Pažeidus šią vertybę taip pat buvo pažeista nepilnametės teisė turėti tėvą, bendrauti su juo, būti jo auklėjamai bei aprūpinamai, todėl atsakovės patirta netektis yra ypač skaudi. Atsakovės pateikti medicininiai duomenys apie jos sveikatos sutrikimą – (duomenys neskelbtini) – tik patvirtina jos nurodytus išgyvenimus dėl tėvo netekties bei atsiradusias dėl to pasekmes.

30. Cituojamu sprendimu periodinės 400 Lt išmokos nepilnametei buvo priteistos pagal CK 6.284 straipsnį, pagal kurį asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo  pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Komisijos sprendimo priėmimo metu pusę minimalios mėnesinės algos ir sudarė 400 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą nepakeistą.

31. Nors draudikei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo procese ir teikti savo paaiškinimus bei argumentus, pripažintina, kad ji nebūtų galėjusi pateikti duomenų, sudarančių pagrindą mažinti teismo priteistą žalos dydį. Nepilnamečio vaiko teisė į išlaikymą yra nustatyta imperatyvių įstatymo normų, o nagrinėjamu teismo sprendimu jai buvo priteista pati minimaliausia iš galimo išlaikymo dydžio suma. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos dydį nustato teismas, todėl pripažintina, kad ieškovės draudimo sutarties sąlygų pažeidimas negalėjo įtakoti teismo priteisto trečiajam asmeniui neturtinės žalos dydžio.

32. Ieškovė taip pat reikalauja iš atsakovės priteisti ir 911,61 Lt (264,02 Eur) patirtą žalą, mokant vykdymo išlaidas antstoliui. Šias išlaidas ieškovė patyrė todėl, kad laiku savanoriškai nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo ir trečiasis asmuo 2014 m. liepos 17 d. pateikė antstoliui vykdyti Komisijos sprendimą dėl priteistos neturtinės žalos ir periodinių išmokų išieškojimo (b.l. 50). Todėl antstolis pradėjo vykdomąją bylą ir išieškojo iš ieškovės papildomai 911,61 Lt (264,02 Eur) vykdymo išlaidų (b.l. 46-54). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių išlaidų ieškovė galėjo nepatirti, jeigu laiku būtų pranešusi atsakovei apie nagrinėjamą bylą ir sudariusi atsakovei sąlygas dalyvauti teismo posėdžiuose. Žinodama apie teismo sprendimo privalomumą, draudikė būtų turėjusi galimybę laiku sumokėti trečiajam asmeniui priteistas sumas, be priverstinio vykdymo.

33. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas. Išdėstytieji motyvai dėl materialinės teisės normų pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisiant iš atsakovės 14 481,00 Eur skolos, o reikalavimo dalį dėl 264,02 Eur vykdymo išlaidų atmetant.

34. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė nagrinėjamoje byloje sumokėjo 594 Lt (172,03 Eur) žyminį mokestį už pateiktą ieškinį (b.l. 29). Kadangi apeliacinės instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 168,59 Eur (98 procentų patenkintų reikalavimo dalis) žyminio mokesčio. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 172,03 Eur žyminio mokesčio, todėl jai iš atsakovės taip pat priteistina 168,59 Eur suma. Kasacinio proceso metu ieškovė sumokėjo 442 Eur žyminio mokesčio, todėl jai iš atsakovės priteistina 433,16 Eur suma. Taip pat iš atsakovės priteistina 7,24 Eur suma, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

n u s p r e n d ž i a :

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

           Ieškinį tenkinti iš dalies.

           Priteisti ieškovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei, j.a.k. 302561280, iš atsakovės „BTA Insurance Company“ SE, j.a.k. LV40003159840, Lietuvoje veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą, j.a.k. 300665654, 14 481,00 Eur skolos ir 168,59 Eur žyminio mokesčio.

          Ieškovės reikalavimą dėl 264,02 Eur vykdymo išlaidų priteisimo atmesti.

           Priteisti ieškovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei, j.a.k. 302561280, iš atsakovės „BTA Insurance Company“ SE, j.a.k. LV40003159840, Lietuvoje veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą, j.a.k. 300665654, 601,75 Eur žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį ir kasacinį skundus.

           Priteisti iš atsakovės „BTA Insurance Company“ SE, j.a.k. LV40003159840, Lietuvoje veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą, j.a.k. 300665654, 7,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, j.a.k. 188659752, įmokos kodas 5660.

Teisėjai                                                                                                                Laima Gerasičkinienė

                                                                                                                              Asta Radzevičienė

                                                                                                             Dainius Rinkevičius