Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-453/2019
Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00105-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.18.4.; 2.1.3.6.; 2.4.3.6.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko),
sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,
dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,
T. V. (T. V.) gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. V. gynėjo advokato L. Ž. ir asmens, kurio turtas konfiskuotas A. M., asmens, kurio turtas konfiskuotas J. G. atstovo advokato O. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 216 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedant dalį bausmės ir T. V. paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti valstybės nuosavybėn: statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ½ automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas Klaipėdoje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos/butas, esantys (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5000/18000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos – 9 412,65 Eur.
Paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimą, kol bus įvykdyta turto konfiskacija, statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ½ automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ lietaus nuotekų tinklams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui Klaipėdoje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpoms/butui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5000/18000 daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms – 9 412,65 Eur.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. T. V. pripažintas kaltu už tai, kad jis siekdamas įteisinti savo paties turtą – pinigines lėšas – 1022739,48 Eur ir 35543,34 USD, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu būdamas nuteistas už 2025497,13 Eur įgijimą apgaule, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas ir sudarė sandorius, o būtent: 1022739,48 Eur iš kompanijos F banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Danske bankas“, pasinaudojęs 17 asmenų (V. S., V. C., V. S., S. D., Y. N., S. N., N. Y., K. Z., I. K., G. G., A. Z., A. R., M. V., K. A., M. N., V. L., N. K.) banko sąskaitomis, esančiomis AB „Danske bankas“, pervedė pinigus į minėtų asmenų vardu atidarytas sąskaitas, po to pasinaudojęs šių asmenų banko sąskaitomis, pervedė ne mažiau kaip 1022739,48 Eur ir 35543,34 USD į kompanijos B., registruotos JAV Delavero valstijoje, banko, esančio Kipre, sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurios savininkas ir valdytojas buvo pats T. V., bei disponuodamas joje neteisėtai gautomis piniginėmis lėšomis, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas: 2009 m. rugpjūčio 20 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš kompanijos B. banko, esančio Kipre, sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 200000 Eur į UAB „H“, įregistruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, nurodant mokėjimo paskirtį „Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“.
1.1. T. V., tęsdamas veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2009 m. lapkričio 5 d., nenustatytomis aplinkybėmis, įnešęs grynaisiais pinigais į kompanijos E. F., įregistruotos 2009 m. lapkričio 5 d. adresu (duomenys neskelbtini), kurios savininku ir valdytoju buvo pats T. V., kasą ne mažiau kaip 260658 Eur bei disponuodamas joje neteisėtai gautomis piniginėmis lėšomis, atliko su tuo turtu finansines operacijas: 2010 m. balandžio 12 d. į UAB „B“ kasą įnešė 260658 Eur (900000 Lt) pagal 2010 m. balandžio 10 d. sudarytą sandorį – paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą kompanijos E. F., įregistruotos 2009 m. lapkričio 5 d. adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujamos įgalioto asmens J. R. A. (J. R. A.) (Paskolos davėjas) ir UAB „B“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. K. (A. K.) (Paskolos gavėjas), pinigai UAB „B“ kasoje buvo užpajamuoti 2010 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderiu, serija A Nr. 1.
1.2. T. V., tęsdamas veiką, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. rugpjūčio 21 d., 6 mokėjimo pavedimais iš kompanijos B, įregistruotos JAV Delavero valstijoje, banko, esančio Kipre, sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 551901,84 Eur, iš jų: 2009 m. lapkričio 29 d. – 5000 Eur, 2010 m. balandžio 13 d. - 15000 Eur, 2010 m. rugsėjo 17 d. – 20000 Eur, 2011 m. rugsėjo 12 d. – 18000 Eur, 2012 m. kovo 15 d. – 490000 Eur, 2012 m. rugpjūčio 21 d. – 3900 Eur, į kompanijos E. F. banko Valartis Bank, esančio Lichtenšteino Kunigaikštystėje, sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurios savininku ir valdytoju buvo pats T. V.. Disponuodamas sąskaitoje neteisėtai gautomis piniginėmis lėšomis, pagal sudarytus sandorius – keturias kompanijos E. F. LLP, įregistruotos 2009 m. lapkričio 5 d. adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujamos įgalioto asmens J. R. A. (Paskolos davėjas), sudarytas paskolos sutartis su UAB „B“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. K. (Paskolos gavėjas), tai yra: 2011 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 27000 Eur, 2012 m. kovo 20 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 40000 Eur, 2012 m. birželio 11 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 78000 Eur ir 2012 m. rugpjūčio 12 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30000 Eur laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. atliko su pinigais finansines operacijas – 14 tarptautinių mokėjimo pavedimų pervedė 444000 Eur į UAB „B“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, mokėjimo paskirtį nurodant: „E. F. pagal paskolos sutartį, priedo Nr. 4, (duomenys neskelbtini)“, iš jų: 2011 m. rugsėjo 30 d. pervedė 27000 Eur, 2012 m. kovo 26 d. pervedė 40000 Eur, 2012 m. birželio 21 d. pervedė 78000 Eur, 2012 m. rugpjūčio 23 d. pervedė 15000 Eur, 2012 m. rugpjūčio 28 d. pervedė 15000 Eur, 2012 m. gruodžio 4 d. pervedė 15000 Eur, 2013 m. vasario 7 d. pervedė 20000 Eur, 2013 m. vasario 25 d. pervedė 20000 Eur, 2013 m. kovo 12 d. pervedė 30000 Eur, 2013 m. kovo 19 d. pervedė 35000 Eur, 2013 m. balandžio 17 d. pervedė 15000 Eur, 2013 m. gegužės 29 d. pervedė 14000 Eur, 2013 m. liepos 30 d. pervedė 60000 Eur, 2013 m. rugsėjo 5 d. pervedė 60000 Eur.
1.3. T. V., tęsdamas veiką, disponuodamas E. F. banko Valartis Bank, esančio Lichtenšteino Kunigaikštystėje, sąskaitoje (duomenys neskelbtini) neteisėtai gautomis piniginėmis lėšomis, atliko su tuo turtu finansines operacijas – laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. liepos 26 d. keturiais mokėjimo pavedimais, dviem užsienio kompanijoms pervedė 35543,34 USD ir 10179,64 Eur, atsiskaitydamas už UAB „B“, iš jų: 2013 m. balandžio 30 d. pervedė 8784,22 USD į kompanijos A. M. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Jungtinių Amerikos Valstijų WELLS Fargo Banke, San Franciskas, už Jaguar V12 XKE kupe, VIN: (duomenys neskelbtini), UAB „B“ vardu, 2013 m. birželio 14 d. pervedė 6625,26 USD į AAA banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Jungtinių Amerikos Valstijų banke Bank of America, N.A, Niujorkas, už transporto priemonę 75 Jaguar XJ6, VIN: (duomenys neskelbtini), UAB „B“ vardu, 2013 m. birželio 25 d. pervedė 20133,86 USD į AAA banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Jungtinių Amerikos Valstijų banke Bank of America, N.A, Niujorkas, UAB „B“ vardu ir 2013 m. liepos 26 d. pervedė 10179,64 Eur į AAA banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Jungtinių Amerikos Valstijų banke Bank of America, N.A, Niujorkas, UAB „B“ vardu.
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
2. T. V. gynėjas advokatas Linas Žalnieriūnas apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendį pakeisti ir T. V. paskirti BK 216 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismui nusprendus, kad nėra pagrindo T. V. paskirti BK 216 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, prašo T. V. paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.
2.1. Apeliantas aptardamas BK 216 straipsnio nuostatas ir dėl šios normos taikymo suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-251/2014) teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyti T. V. veiksmai neatitinka BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Pirma, negalima teigti, kad darant pavedimus iš kompanijos F sąskaitos į privačių asmenų sąskaitas, pinigų kilmė tapo nusikalstama: kompanijos F sąskaitoje buvusios piniginės lėšos, kurios buvo pervestos į 17 skundžiamame nuosprendyje nurodytų asmenų banko sąskaitas, neturi nusikalstamos kilmės, nes byloje nėra duomenų, kad šios kompanijos F lėšos buvo įgytos nusikalstamu būdu. Antra, veika nebuvo daroma tiesiogine tyčia, tai yra T. V. veiksmuose, kai iš kompanijos F banko sąskaitos buvo pervesti pinigai į 17 asmenų banko sąskaitas, po ko pasinaudojant šių asmenų sąskaitomis, pinigai pervesti kompanijai B, nėra siekio nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus. Be to, minėti veiksmai įeina į sudėtį nusikalstamų veikų, kurios numatytos BK 215 straipsnyje ir 182 straipsnyje ir už kurių padarymą T. V. buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-606/2015. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kompanijos F piniginių lėšų pervedimas į kompanijos B sąskaitą, nebuvo daromas siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, minėtais veiksmais, kurie baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-606/2015 pripažinti nusikalstamais, visų pirmiausia buvo siekiama tuos pinigus įgyti – įgyti kontrolę šių piniginių lėšų atžvilgiu, kad T. V. galėtų šiomis lėšomis disponuoti savo nuožiūra.
2.2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-606/2015 T. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas konstatavo, kad T. V. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. panaudodamas suklastotus dokumentus – fizinių asmenų banko sutartis, neteisėtai įgijo AB „Danske bankas“ kreditines korteles 17 asmenų vardu, po to, panaudodamas neteisėtai įgytas elektronines mokėjimo priemones, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – kompanijai F priklausantį turtą – 2025497,13 Eur, tai yra iš kompanijos F sąskaitos, pervedė pinigus į kitų asmenų sąskaitas, o vėliau dalį pinigų išgrynino bei dalį pinigų pervedė į kompanijos B sąskaitą. Gynėjo teigimu, T. V. už tuos pačius veiksmus (pasinaudodamas 17 asmenų vardu įgytomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis kompanijos F lėšas pervedė į kompanijos B sąskaitą) buvo priimti du nuosprendžiai – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-606/2015 pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.
2.3. Gynėjas teigia, kad priešingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. iš kompanijos F. banko sąskaitos, pasinaudojant 17 asmenų vardu įgytomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, būtų buvę daromi pavedimai į kompanijos B sąskaitą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-606/2015 konstatuota, kad tokie pavedimai buvo daromi iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Pasak gynėjo, Klaipėdos apygardos teismas klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai T. V. veiksmus kvalifikavo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nuosprendis.
2.4. Gynėjas aptardamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-435-677/2016), Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką teigia, kad priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Gynėjo teigimu, kompanijos F piniginių lėšų pervedimas į kompanijos B sąskaitą, pasinaudojant 17 asmenų vardu įgytomis elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis, ne tik neatitinka objektyviųjų ir subjektyviųjų BK 216 straipsnio 1 dalies nustatytos nusikalstamos veikos požymių, bet T. V. pripažinimas kaltu už šiuos veiksmus pagal BK 216 straipsnio 1 dalį taip pat prieštarauja non bis in idem principui, kadangi T. V. už šį epizodą jau buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-606/2015, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdomas.
2.5. Gynėjas taip pat nurodo, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes šioje ir ankstesnėje nagrinėtoje byloje, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų laikotarpis ir eiga sutampa su šioje byloje inkriminuotos veikos pradžia: T. V. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. panaudodamas suklastotus dokumentus – fizinių asmenų banko sutartis, neteisėtai įgijo AB „Danske bankas“ kreditines korteles 17 asmenų vardu, po to, panaudodamas neteisėtai įgytas elektronines mokėjimo priemones, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – kompanijai F priklausantį turtą - 2025497,13 Eur, tai yra iš kompanijos F sąskaitos pervedė pinigus į kitų asmenų sąskaitas, o vėliau dalį piniginių lėšų pervedė į kompanijos B sąskaitą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendyje, šie veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, o Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje šie veiksmai kvalifikuoti kaip BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos vykdymo pradžia. Taigi, piniginių lėšų pasisavinimas – pervedimas į kompanijos B sąskaitą buvo sudedamoji tęstinio nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo dalis – jo pradinis etapas. Atsižvelgiant į tai, gynėjas daro išvadą, kad tiek piniginių lėšų pasisavinimas, tiek nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas padaryti viena tęstine veika ir įgyvendinus bendrą sumanymą, o skirtingų veikų statusą įgavo vien dėl teisinio reguliavimo specifikos.
2.6. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat plačiai pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo T. V. už veikos numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės pagrįstumo. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme T. V. mirė, šioje nutarties dalyje neaprašo ir neišdėsto apeliacinio skundo esmės ir pagrindinių motyvų dėl T. V. paskirtos bausmės.
3. Asmuo, kurio turtas konfiskuotas A. M. ir asmens, kurio turtas konfiskuotas J. G. atstovas advokatas O. M. apeliaciniame skunde prašė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. ir J. G. turto konfiskavimo bei laikino nuosavybės teisės į pinigines lėšas, tai yra 9412,65 Eur, apribojimo panaikinti ir J. G. grąžinti 9412,65 Eur, paimtus 2014 m. gegužės 15 d. iš AB „Swedbankas“ banko seifo, atidaryto J. G. vardu.
3.1. Apeliantai teigia, kad jiems nebuvo suteiktos procesinės teisės bei realios galimybės dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, susipažinti su byla, pasidaryti reikiamus dokumentų išrašus, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, dalyvauti baigiamosiose kalbose, turėti atstovą ir tokiu būdu ginti savo turtines teises. Dėl nurodytų priežasčių iš esmės buvo pažeistos asmenų, kurių turtas buvo konfiskuotas, teisės. Tai teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
3.2. Apeliantai nurodo, kad nuosprendžio dalis dėl 9412,65 Eur priklausymo dviem asmenims, tai yra A. M. ir J. G. yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Teismas netyrė, nenustatinėjo ir nepasisakė dėl aplinkybių, kokia minėtų piniginių dalis ir kokiu pagrindu priklausė J. G., o kokia A. M.. Šios aplinkybės yra esminės, siekiant nustatyti aplinkybes dėl minėtų piniginių lėšų konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šios piniginės lėšos turi būti konfiskuotos, nes T. V. jas įgijęs nusikalstamu būdu, skolino A. B., o ji per A. M. jas grąžino T. V.. Iš aptartos pinigų judėjimo sekos, matyti, kad nėra priežastinio ryšio su šių lėšų konfiskavimu iš J. G.. Teismas nepasisakė ir nemotyvavo išvados dėl 9412,65 Eur konfiskavimo, nes nepasisakė dėl T. V., A. M. ir J. G. duotų paaiškinimų apie šių piniginių lėšų priklausymą nuosavybės teise A. M. ir/ar J. G..
3.3. T. V. pripažino, kad jis davė nurodymą A. B. pervesti jam grąžinamą skolą į A. M. sąskaitą, tokiu būdu siekdamas A. M. grąžinti savo skolą, tai yra T. V. neteisėtai įgytais pinigais grąžino A. M. teisėtą skolą, jai nežinant apie grąžinamų pinigų pirminę neteisėtą kilmę. A. M. patvirtino, kad T. V. savo skolą jai grąžino per A. B.. Jai nebuvo žinoma apie neteisėtą T. V. veiklą bei grąžinamų pinigų neteisėtą pirminę kilmę. J. G. paaiškino, kad pareigūnų nutarimais laikinai apribota nuosavybės teisė į jam asmeniškai priklausančius 9412,65 Eur, kuriuos jis uždirbo užsienyje, dirbdamas samdomu darbuotoju ir šioms aplinkybėms patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikęs savo pajamų deklaracijas. Minėti pinigai buvo skirti jo Lietuvoje tuo metu statomo gyvenamo namo statyboms apmokėti ir buvo laikomi bendrame jo ir sesers A. M. banko seife, nes jam dirbant užsienyje, namo statybos darbų finansavimu, iš dalies rūpinosi jo sesuo A. M.. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų pirmiau aptartus T. V., A. M. ir J. G. parodymus.
3.4. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kas skundžiamame nuosprendyje, pasisakyta apie kitas bylas, tai yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-3961-793/2014 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2A-311-163/2015, kuriose įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, kad A. B. pervesti 35000 Lt į A. M. sąskaitą buvo jos teisėtai įgytos piniginės lėšos, tai yra T. V. grąžinta skola. Šiuo atveju aplinkybė, kad T. V. A. B. nežinant skolino nusikalstamu būdu įgytas lėšas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad A. M. atgautos piniginės lėšos yra neteisėtai ir nusikalstamu būdu įgytas turtas.
3.5. Apeliantai teigia, kad apygardos teismas taip pat pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias turto konfiskavimą, nes nenustatęs lėšų savininko – A. M. ar J. G., nepaneigęs teisėto šių piniginių lėšų įgijimo pagrindo, taikė turto konfiskavimą. Apeliantai pažymi, kad nuosavybės teisė į šias pinigines lėšas buvo apribota tuo pagrindu, kad jie ar jų dalis gali būti A. M. įgyti nusikalstamu būdu. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nei A. M., nei J. G. įtarimai nebuvo pareikšti, o jų procesinė padėtis – specialus liudytojas, prokuroro nutarimu buvo panaikinta. Kitoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-606/2015 A. M. buvo išteisinta.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje T. V. gynėjas Algirdas Grinevičius prašė bylą nutraukti. Prokurorė prašė baudžiamąją bylą nutraukti, o nuosprendį panaikinti, nes nuteistasis mirė.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Baudžiamoji byla T. V. atžvilgiu nutraukiama jam mirus (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 327 straipsnio 1 punktas). Asmens, kurio turtas konfiskuotas – A. M., asmens, kurio turtas konfiskuotas – J. G. atstovo advokato O. M. apeliacinis skundas tenkinamas.
Dėl T. V. gynėjo advokato L. Ž. apeliacinio skundo
6. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. gruodžio 10 d. gautas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo raštas, kuriame nurodyta, kad T. V. 2018 m. gruodžio 6 d. mirė (t. 19, b.l. 102). Jo mirties faktą patvirtina ir Lietuvos informacinėje sistemoje LITEKO esanti informacija iš Gyventojų registro (t. 19, b.l. 104).
6.1. Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, mirusiajam baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu prašymų tęsti procesą mirusįjį reabilituojančiais pagrindais negauta. Kitos BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos – tęsti baudžiamąjį procesą, kai byla reikalinga kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – taip pat nėra. Tačiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas sprendimą, ar tęsti bylos nagrinėjimą reabilituojančiais pagrindais turi priimti savarankiškai. Tokiam sprendimui priimti mirusiojo artimųjų prašymai tęsti procesą nėra būtini. Jie gali būti laikomi tik kaip papildomi argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-00198/2005, Nr. 2K-P-444/2011, Nr. 2K-72-1073/2018).
6.2. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad T. V. gynėjas apeliaciniame skunde be švelnesnės bausmės skyrimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, išdėstydamas argumentus apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad T. V. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, tęsia procesą apeliacinės instancijos teisme ir pasisako dėl šių T. V. gynėjo apeliacinio skundo motyvų. Tokiu būdu, bus užtikrinta tiek apeliacinio proceso paskirtis, tiek teisingumo principo įgyvendinimas byloje.
Dėl BK 216 straipsnio taikymo ir non bis in idem principo pažeidimo
7. T. V. gynėjas apeliaciniame skunde ginčydamas BK 216 straipsnio taikymą teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyti T. V. veiksmai neatitinka BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nes pinigų pervedimai iš kompanijos F banko sąskaitos nebuvo daromi siekiant nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus. Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta neteisėta kompanijos F. pinigų kilmė, be to visi kompanijos F. pinigų pervedimai nebuvo slepiami ir visi jie buvo atlikti įmonių vardu, o ne T. V. vardu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstus.
7.1. Pagal T. V. inkriminuotos veikos padarymo metu galiojusią BK 216 straipsnio redakciją (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2004 m. vasario 14 iki 2014 m. sausio 8 d.) už šią veiką atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai lemia būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama); 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos). Nagrinėjamai nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-135/2012, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-467/2012, Nr. 2K-251/2014, Nr. 2K-384-648/2016).
7.2. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad nagrinėjamoje byloje inkriminuotos pinigų sumos – 1022739,48 Eur ir 35543,34 USD nusikalstama kilmė neginčytinai nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs. Minėtu nuosprendžiu T. V. buvo pripažintas kaltu už svetimo didelės vertės turto, tai yra F. priklausančio turto – 6993636,49 Lt įgijimą.
7.3. Pirmosios instancijos teisme T. V. pripažino, kad jis turėjo įgaliojimą veikti kompanijos B vardu. T. V. parodė, kad jis į kompanijos B banko sąskaitą, kuri buvo Kipre, pervestus pinigus, pervedė į Lietuvoje veikusias kompanijas, taip pat ir į E. F., kurios valdytojas buvo pats T. V.. Iš kompanijos B. banko sąskaitos į E. F. banko sąskaitą pervesti pinigai ar įnešti į jos kasą buvo paskolinti kitoms įmonėms, investiciniams projektams įgyvendinti. Pinigai buvo skolinami taip pat ir UAB „B“ (t. 18, b.l. 132-134).
7.4. Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad T. V. inkriminuotos veikos aprašyme nurodytų pinigų pervedimo iš vienų įmonių banko sąskaitų į kitų įmonių banko sąskaitas ar įnešimo į įmonės E. F. kasą pinigus, metu T. V. (byloje pateiktuose dokumentuose nurodoma T. V. buvusi pavardė I., tačiau siekiant, kad procesinis dokumentas būtų vientisas ir aiškus, jame bus nurodoma pakeista T. I. pavardė – V.) buvo kompanijų B, E. F., UAB „H“ valdytojas, vadovas ar akcininkas bei naudos gavėjas (t. 2, b.l. 171, t. 3, b.l. 75, t. 8, b.l. 98-100, t. 11, b.l. 139, 178). Tai patvirtina, kad T. V. turėjo galimybę inkriminuotos veikos aprašyme nurodytu laikotarpiu disponuoti, šių kompanijų banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, tai yra daryti pavedimus ar valdyti įmonių kasose esančius pinigus.
7.5. Banko sąskaitų išrašai ir 2015 m. spalio 12 d. specialistų išvada dėl UAB „H“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-3/2 patvirtina, kad iš 2009 m. rugpjūčio 20 d. B banko, esančio Kipre, sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 200000 Eur į UAB „H“, banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, nurodant mokėjimo paskirtį „Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b.l. 114, t. 6, b.l. 85-89, t. 9, b.l. 14-25). Iš byloje pateiktų duomenų apie Juridinį asmenį matyti, kad UAB „H“ direktorius ir akcininkas nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvo T. V.. Iš karto po 2009 m. rugpjūčio 20 d. pinigų pervedimo iš B sąskaitos į UAB „H“ sąskaitą, akcininko, tai yra T. V., sprendimu akcijos buvo perleistos jo broliui F. I.. O nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. balandžio 8 d. vienintele UAB „H“ akcininke buvo T. V. sugyventinė A. M.. 2010 m. balandžio 8 d. A. M. visas UAB „H“ akcijas perleido D. S. (D. S.), kuris taip pat tapo ir UAB „H“ direktoriumi (t. 8, b.l. 98-153). Tai, kad faktinis įmonės vadovas iš esmės visą laiką buvo T. V., patvirtino liudytoja A. M., teigdama, kad tuo metu kai ji buvo UAB „H“ akcininke, bendrovę faktiškai valdė T. V. (t. 18, b.l. 125). Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2014 m. gegužės 9 d. kratos atliktos T. V. gyvenamojoje vietoje metu, paimtas apvalus antspaudas su užrašu: Lietuvos Respublika Klaipėda UAB „H“ (t. 1, b.l. 146-149, 177). Taip pat kratų metu įvairūs UAB „H“ ir UAB „B“ dokumentai buvo rasti A. M. ir L. I. gyvenamosiose vietose (t. 1, b.l. 154-160, 165-167, t. 2, b.l. 36-42, 114-162). Tiek A. M., tiek L. I. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad visi kratų metu jų namuose surasti dokumentai priklausė T. V. (t. 17, b.l. 156, t. 18, b.l. 125).
7.6. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad E. F. kompanijos ir banko sąskaitos vienintelis valdytojas ir naudos gavėjas buvo T. V. (t. 11, b.l. 123-144, 178). Iš E. F. banko sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. iš kompanijos B, banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į kompanijos E. F., banko Valartis Bank, esančio Lichtenšteino Kunigaikštystėje, sąskaitą (duomenys neskelbtini), 6 mokėjimo pavedimais, atliktais 2009 m. lapkričio 29 d. – 5000 Eur, 2010 m. balandžio 13 d. - 15000 Eur, 2010 m. rugsėjo 17 d. – 20000 Eur, 2011 m. rugsėjo 12 d. – 18000 Eur, 2012 m. kovo 15 d. – 490000 Eur, 2012 m. rugpjūčio 21 d. – 3900 Eur, buvo pervesta 551901,84 Eur (t. 12, b.l. 94, 97, 102, 104, 135, 138). T. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad iš kompanijos B banko sąskaitos buvo pervesti pinigai į E. F. banko sąskaitą, taip pat į kompanijos E. F. kasą buvo įnešta ne mažiau kaip 260 658 Eur, kurie buvo pervesti iš kompanijos F banko sąskaitos į B banko sąskaitą. Taip pat T. V. parodė, kad nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. liepos 26 d. trimis mokėjimo pavedimais pervedė 35543,34 USD ir 10179,64 Eur į kompanijos „A. M. S.“ sąskaitas už automobilius. Tai taip pat buvo investicinis projektas (t. 18, b.l. 132-134).
7.7. UAB „B“ buvo įregistruota 2010 m. balandžio 8 d., nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. kovo 31 d. jos direktorius buvo A. K. (t. 10, b.l. 79-80, 93-94). Liudytojas A. K. parodė, kad jis buvo UAB „B“ vadovas. Paskolinti pinigus UAB „B“ iš E. F. T. V.. Buvo pasirašyti paskolų dokumentai. Visus dokumentus pasirašė ir jam perdavė T. V.. Į UAB „B“ kasą įnešti 260658 Eur, tai buvo E. F. paskola įmonei. Iš E. F. paskolinti pinigai buvo naudojami sklypų, nekilnojamo turto ir automobilių pirkimui, įmonės veiklos vystymui. Jie su T. V. buvo draugai (t. 17, b.l. 157). T. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „B“ buvo įkurta investiciniams projektams įgyvendinti. T. V. teigė, kad jis pats nusprendė E. F. pinigus paskolinti UAB „B“ ir kad jam buvo žinoma ką bendrovė darys su jo įmonės paskolintais pinigais (t. 18, b.l. 132-134). Iš paskolos sutarčių sudarytų tarp E. F. ir UAB „B“, taip pat iš pirkimo pardavimo sutarčių, kurių pagrindu UAB „B“ įsigijo įvairų nekilnojamą turtą matyti, kad sudarius paskolos sutartis netrukus už gautas paskolas iš E. F, UAB „B“ įsigydavo nekilnojamą turtą už paskolos sumoms lygias sumas iš T. V. priklausančių kompanijų ar jam artimos aplinkos žmonių kompanijų (t. 10, b.l. 28-48, 51-55, 59-61, 68, 81).
7.8. Iš pirmiau aptartų bylos duomenų nustatyta, kad atliekant finansines operacijas ir sudarant įvairius sandorius (įmonių perleidimo, paskolos sutartis, pirkimo-pardavimo sutartis ir pan.) nusikalstamu būdu iš F (tai kad pinigai įgyti nusikalstamu būdu nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-606/2015) gauti pinigai buvo įteisinti ne tik kaip T. V. priklausančių įmonių, bet ir kitiems asmenims susijusiems su T. V. priklausančių įmonių pinigai – turtas. Vėliau jie buvo realizuoti įsigyjant įvairų nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą. Taigi iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje sudarant įvairius sandorius (paskolų sutartis, pirkimo-pardavimo sutartis) buvo siekiama ne tik įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus, bet ir buvo siekiama nuslėpti tikrąją nusikalstamu būdu įgytų pinigų kilmę. Pagal nustatytas aplinkybes galima teigti, kad T. V. veikoje yra BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymiai. Tai, kad T. V. asmeniškai kaip fizinis asmuo nevaldė jam inkriminuotos veikos aprašyme nurodytų pinigų sumų, nepaneigia pirmiau padarytos išvados.
8. T. V. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nagrinėjamoje byloje aprašant T. V. inkriminuotą veiką, buvo aprašomos tos pačios veikos (pasinaudodamas 17 asmenų vardu įgytomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis kompanijos F lėšas pervedė į kompanijos B sąskaitą) kaip ir ankstesnėje T. V. atžvilgiu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtoje byloje. Gynėjas teigia dėl nurodytų priežasčių buvo pažeistas non bis in idem principas. Tokie gynėjo teiginiai dėl non bis in idem principo pažeidimo nepagrįsti.
8.1. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem) įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad šio principo pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, judgment of 10 February 2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, Nr. 2K-7-68/2009).
8.2. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nėra nustatytos. Šioje byloje aprašant T. V. inkriminuotus veiksmus buvo nurodyta, kad T. V. pasinaudodamas 17 asmenų vardu įgytomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, kompanijos F lėšas pervedė į kompanijos B sąskaitą. Teisėjų kolegija sutinka, kad T. V. inkriminuotos veikos aprašyme buvo nurodyti veiksmai už kurių padarymą T. V. jau buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl T. V. veiksmų, kurie buvo atlikti su pinigais žinant, kad jie gauti nusikalstamu būdu ir atliekant įvairias finansines operacijas siekiant juos legalizuoti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad T. V. inkriminuotų veikų padarymo laikotarpis nėra vienodas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų laikotarpis nurodytas nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d., o nagrinėjamoje byloje inkriminuotos veikos laikotarpis nurodytas nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d. Tai, kad nagrinėjamoje byloje inkriminuotos veikos laikotarpio pradžia nurodyta dar nepasibaigus Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje nustatytam nusikalstamos veikos laikotarpiui, neleidžia teigti, kad buvo pažeistas non bis in idem principas, nes iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžio matyti, kad dalis pinigų nusikalstamu būdu buvo įgyta dar iki nagrinėjamoje byloje T. V. inkriminuotų veikų.
9. Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje aprašant T. V. veiksmus, taip pat buvo nurodyti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pripažinti nusikalstami T. V. veiksmai, iš šioje byloje aprašytų T. V. veiksmų aprašymo pašalinamos aplinkybės, susijusios su kompanijos F turto įgijimu apgaule iš fizinių asmenų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, T. V. inkriminuoti veiksmai aprašytini šitaip:
9.1. T. V. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, siekdamas įteisinti į kompanijos B, registruotos JAV Delavero valstijoje, banko, esančio Kipre, sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurios savininkas ir valdytojas buvo pats T. V., pervestas pinigines lėšas – 1022739,48 Eur ir 35543,34 USD, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu būdamas nuteistas už 2025497,13 Eur įgijimą apgaule), sudarė sandorius ir atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, o būtent:
9.1.1. 2009 m. rugpjūčio 20 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš kompanijos B banko, esančio Kipre, sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 200000 Eur į UAB „H“, įregistruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, nurodant mokėjimo paskirtį „(duomenys neskelbtini)“;
9.1.2. tęsdamas veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2009 m. lapkričio 5 d., nenustatytomis aplinkybėmis, įnešęs grynaisiais pinigais į kompanijos E. F., įregistruotos 2009 m. lapkričio 5 d. adresu (duomenys neskelbtini), kurios savininku ir valdytoju buvo pats T. V., kasą ne mažiau kaip 260658 Eur, bei disponuodamas joje neteisėtai gautomis piniginėmis lėšomis, atliko su tuo turtu finansines operacijas: 2010 m. balandžio 12 d. į UAB „B“ kasą įnešė 260658 Eur (900000 Lt) pagal 2010 m. balandžio 10 d. sudarytą sandorį – paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą kompanijos E. F., įregistruotos 2009 m. lapkričio 5 d. adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujamos įgalioto asmens J. R. A. (J. R. A.) (Paskolos davėjas) ir UAB „B“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), Vilnius, atstovaujamos direktoriaus A. K. (Paskolos gavėjas), pinigai UAB „B.“ kasoje buvo užpajamuoti 2010 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderiu, serija A Nr. 1.
9.1.3. tęsdamas veiką, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. 6 mokėjimo pavedimais iš kompanijos B, įregistruotos JAV Delavero valstijoje, banko, esančio Kipre, sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 551901,84 Eur, iš jų: 2009 m. lapkričio 29 d. – 5000 Eur, 2010 m. balandžio 13 d. – 15000 Eur, 2010 m. rugsėjo 17 d. – 20000 Eur, 2011 m. rugsėjo 12 d. – 18000 Eur, 2012 m. kovo 15 d. – 490000 Eur, 2012 m. rugpjūčio 21 d. – 3900 Eur, į kompanijos E. F. banko Valartis Bank, esančio Lichtenšteino Kunigaikštystėje, sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurios savininku ir valdytoju buvo pats T. V.. Disponuodamas sąskaitoje neteisėtai gautomis piniginėmis lėšomis, pagal sudarytus sandorius – keturias kompanijos E. F., įregistruotos 2009 m. lapkričio 5 d. adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujamos įgalioto asmens J. R. A. (Paskolos davėjas), sudarytas paskolos sutartis su UAB „B“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atstovaujamos direktoriaus A. K. (Paskolos gavėjas), tai yra: 2011 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 27000 Eur, 2012 m. kovo 20 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 40000 Eur, 2012 m. birželio 11 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 78000 Eur ir 2012 m. rugpjūčio 12 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30000 Eur laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. atliko su pinigais finansines operacijas – 14 tarptautinių mokėjimo pavedimų pervedė 444000 Eur į UAB „B“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, mokėjimo paskirtį nurodant: „(duomenys neskelbtini) pagal paskolos sutartį, priedo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, iš jų: 2011 m. rugsėjo 30 d. pervedė 27000 Eur, 2012 m. kovo 26 d. pervedė 40000 Eur, 2012 m. birželio 21 d. pervedė 78000 Eur, 2012 n. rugpjūčio 23 d. pervedė 15000 Eur, 2012 m. rugpjūčio 28 d. pervedė 15000 Eur, 2012 m. gruodžio 4 d. pervedė 15000 Eur, 2013 m. vasario 7 d. pervedė 20000 Eur, 2013 m. vasario 25 d. pervedė 20000 Eur, 2013 m. kovo 12 d. pervedė 30000 Eur, 2013 m. kovo 19 d. pervedė 35000 Eur, 2013 m. balandžio 17 d. pervedė 15000 Eur, 2013 m. gegužės 29 d. pervedė 14000 Eur, 2013 m. liepos 30 d. pervedė 60000 Eur, 2013 m. rugsėjo 5 d. pervedė 60000 Eur.
9.1.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, disponuodamas E. F. banko Valartis Bank, esančio Lichtenšteino Kunigaikštystėje, sąskaitoje (duomenys neskelbtini) neteisėtai gautomis piniginėmis lėšomis, atliko su tuo turtu finansines operacijas – laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. liepos 26 d. keturiais mokėjimo pavedimais, dviem užsienio kompanijoms pervedė 35543,34 USD ir 10179,64 Eur, atsiskaitydamas už UAB „B“, iš jų: 2013 m. balandžio 30 d. pervedė 8784,22 USD į kompanijos A. M. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Jungtinių Amerikos Valstijų WELLS Fargo Banke, San Franciskas, už Jaguar V12 XKE kupe, VIN: (duomenys neskelbtini), UAB „B“ vardu, 2013 m. birželio 14 d. pervedė 6625,26 USD į AAA banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Jungtinių Amerikos Valstijų banke Bank of America, N.A, Niujorkas, už transporto priemonę 75 Jaguar XJ6, VIN: (duomenys neskelbtini), UAB „B“ vardu, 2013 m. birželio 25 d. pervedė 20133,86 USD į AAA banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Jungtinių Amerikos Valstijų banke Bank of America, N.A, Niujorkas, UAB „B“ vardu ir 2013 m. liepos 26 d. pervedė 10 179,64 Eur į AAA banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Jungtinių Amerikos Valstijų banke Bank of America, N.A, Niujorkas, UAB „B“ vardu.
10. Teisėjų kolegija padariusi išvadą, kad T. V. pagrįstai buvo kaltintas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį dėl T. V. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį panaikina ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu baudžiamąją bylą T. V. atžvilgiu nutraukia jam mirus (BPK 327 straipsnio 1 punktas).
11. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje esančią situaciją, mirus apeliantui bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių dėl T. V. paskirtos bausmės ir bausmių bendrinimo.
Dėl A. M. ir J. G. priklausančio turto konfiskavimo
12. Asmenys, kurių turtas konfiskuotas ir jų atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti J. G. ir A. M. pinigines lėšas – 9 412,65 Eur. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, kad nenustatytas tikrasis konfiskuotų pinigų savininkas, taip pat byloje nėra pateikta duomenų, kad A. M. būtų žinojusi apie neteisėtą pinigų kilmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad konfiskuoti pinigai buvo teisėtai uždirbti J. G. ir jie buvo skirti namo statybai Lietuvoje.
13. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
13.1. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu vadovaujantis BK 72 straipsniu valstybės nuosavybėn konfiskuotos J. G. ir A. M. piniginės lėšos – 9 412,65 Eur. Pirmosios instancijos teismas BK 72 straipsnio taikymą J. G. ir A. M. turtui motyvavo tuo, kad jiems priklausančiame banko seife rasti pinigai yra nusikalstamos veikos – pinigų legalizavimo rezultatas.
13.2. Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad J. G. „Swedbank“ nuomojamame banko seife 2014 m. gegužės 15 d. vykusios apžiūros metu buvo rasta ir paimta 31 055 Eur ir 5 870 JAV dolerių (t. 4, b.l. 12-19). Iš „Swedbank“ pateiktos kliento naudojimosi individualiu seifu registracijos kortelės išrašo matyti, kad J. G., taip pat ir A. M. kaip įgaliotas asmuo „Swedbank“ individualiu seifu naudojosi nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d. (t. 4, b.l. 64-65).
13.3. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų J. G. metinių pajamų deklaracijų už 2006 – 2009 metus matyti, kad J. G. gavo pakankamai pajamų ir banko seife surasti pinigai galėjo priklausyti jam, kaip ir teigiama apeliaciniame skunde. Apeliantų pateikti duomenys apie J. G. gautas pajamas, byloje surinktais įrodymais nepaneigti. J. G. viso proceso metu teigė, kad banko seife rasti pinigai buvo skirti jo namo statybai Lietuvoje. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 10 d. J. G. išduotas leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) (t. 19, b.l. 30-31). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad A. M. jai 2008 m. gruodžio 8 d. A. B. pervestus pinigus, laikė J. G. „Swedbank“ nuomojamame seife iki 2014 m. gegužės 15 d., kol šie buvo surasti banko seifo apžiūros metu.
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog aukščiau nurodytas turtas – 9 412,65 Eur, kurie buvo surasti J. G. nuomojamame seife, priklausė A. M. ir kad šios piniginės lėšos buvo T. V. inkriminuotos veikos rezultatas. Todėl nuosprendžio dalis dėl šių pinigų konfiskavimo panaikintina ir šie pinigai grąžintini teisėtam savininkui – J. G.. Tai padarytina pakeičiant nuosprendį dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktai).
15. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme mirė asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nagrinėjama, taip pat įvertinusi tai, kad tenkinamas asmenų, kurių turtas konfiskuotas apeliacinis skundas dėl turto konfiskavimo, nepasisako ir nevertina apeliacinio skundo argumentų dėl J. G. ir A. M. procesinių teisių pažeidimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Dėl nekilnojamojo turto konfiskavimo
16. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, taip pat nuspręsta konfiskuoti A. K. ir UAB „B“ nuosavybės teise priklausantį turtą, tai yra statinius, esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); ½ automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Klaipėdoje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpą/butą esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5000/18000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodytą turtą pripažino nusikalstamos veikos rezultatu.
16.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog asmenims ar jų atstovams buvo žinoma apie jų atstovaujamų įmonių ar jų vardu registruotam turtui baudžiamojoje byloje taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Šie asmenys, kurių turtą nuspręsta konfiskuoti, nuosprendžio dėl jiems priklausančio turto konfiskavimo apeliacine tvarka neskundė. Apeliaciniame skunde turto konfiskavimo neginčijo ir T. V. gynėjas.
16.2. Teisėjų kolegija pirmiau aptartais įrodymais pripažino, kad T. V. pagrįstai buvo kaltintas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, tačiau baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nutraukiama vadovaujantis BPK kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad nepriklausomai nuo to, kokiu būdu pabaigiamas baudžiamasis procesas, visais atvejais turi būti išsprendžiamas daiktų klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, konfiskuojami. Teisės doktrinoje visuotinai pripažinta, kad iš neteisės negali kilti teisė, todėl esant tokiam turto teisiniam statusui jis turi būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas ir kiti asmenys, kuriems minėtas turtas perduotas, yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Priešingu atveju šiems asmenims būtų sudaromos prielaidos disponuoti neteisėtai įgytu turtu.
16.3. Pirmiau aptarti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad T. V. atstovaujant bei kontroliuojant įvairias įmones ir jų vardu sudarant įvairius sandorius (atliekant pavedimus, paskolų sutartis, pirkimo-pardavimo sutartis) siekiant nuslėpti tikrąją nusikalstamu būdu įgytų pinigų kilmę, T. V. ar jo artimos aplinkos kontroliuojamų įmonių ar jo artimos aplinkos asmenų vardu buvo įgytas įvairus nekilnojamasis turtas. Atsižvelgiant į T. V. atliktų veiksmų pobūdį, toks turtas, nors ir nebuvo registruotas asmens, kuriam buvo inkriminuota tiriama veika, vardu pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas BK 216 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos rezultatu.
16.4. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, tačiau šiuo atveju negalima neįvertinti ir neatsižvelgti į tai, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis buvo įgyti pinigai, kuriuos realizuojant buvo įsigytas nagrinėjamoje byloje (šios nutarties 15 punkte nurodytas) konfiskuotinas turtas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos T. V. buvo priimti du atskiri nuosprendžiai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu konstatuota, kad T. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės kompanijai F priklausantį turtą – 6993636,49 Lt, iš kurių paėmė ir pervedė 4841172,52 Lt. Iš T. V. nukentėjusiajam F priteista 1.750.618,77 Eur (6.044.536,48 Lt) turtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad T. V. pagrįstai kaltintas ankstesne nusikalstama veika įgyto turto įteisinimu (nutarties 8.1 ir 8.2 punktuose pasisaktyta dėl non bis in idem principo). Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, tačiau esant tokioms aplinkybėms kai pirmesnėje teismo išnagrinėtoje byloje asmuo pripažintas kaltu už neteisėtą turto įgijimą ir iš jo nukentėjusiajam priteistas žalos atlyginimas, o šioje byloje sprendžiant baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą klausimą, už pirmoje byloje apgaulės būdu užvaldytus pinigus įsigytas turtas konfiskuojamas valstybės naudai, turi būti atsižvelgta ir įvertinta nukentėjusiojo teisė gauti tinkamą jam nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą.
16.5. Teismų praktikoje nustatyta, kad tais atvejais, kai teismo nuspręsta ne tik konfiskuoti kaltininko turtą, bet ir patenkinti žalos atlyginimo reikalavimus, kaip yra nagrinėjamu atveju (nors ir yra dvi atskiros baudžiamosios bylos), kyla civilinės ir baudžiamosios atsakomybės tarpusavio santykio klausimas. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad išieškant iš konfiskuoto turto civilinių ieškinių patenkinimui priteistas sumas nusikalstamą veiką atlikęs asmuo taip pat netenka turto ir kartu įvykdoma prievolė atlyginti žalą ją patyrusiam asmeniui, tokiu teisiniu reguliavimu nėra paneigiamas turto konfiskavimo tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-45/2012).
16.6. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad nukentėjusiajam Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu patenkintas civilinis ieškinys neatlygintas, antstolis išieškojimo nėra įvykdęs. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje konfiskuotino turto rinkos vertė neviršija pirmesnėje byloje nukentėjusiajam priteisto žalos atlyginimo dydžio (tuo atveju, jeigu žalos atlyginimui padengti nereikėtų viso nagrinėjamoje byloje konfiskuoto turto, likęs turtas turėtų atitekti valstybės nuosavybėn). Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nuspręstą konfiskuoti turtą yra pagrindas nukreipti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam F priteistą 1750618,77 Eur (6044536,48 Lt) žalos atlyginimą, o jei atlyginus žalą turto liktų – jį konfiskuoti. Tuo tikslu pakeistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria reglamentuotas laikinas nuosavybės teisės apribojamas į nekilnojamąjį turtą, kuris pirmiausia nukreiptinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam F priteistam žalos atlyginimui, o likusi dalis – konfiskuotina. Tai padarytina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį dėl T. V. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį panaikinti ir baudžiamąją bylą T. V. nutraukti.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį pakeisti: panaikinti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų – 9 412,65 Eur konfiskavimą ir laikino nuosavybės teisės apribojimą.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 9 412,65 Eur, kurie įnešti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą, grąžinti teisėtam savininkui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); ½ automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Klaipėdoje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpą/butą esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5000/18000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį turtą nukreipti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam F priteistam 1750618,77 Eur (6044536,48 Lt) žalos atlyginimui padengti, o šiam tikslui nesunaudotą minėto nekilnojamojo turto dalį konfiskuoti.
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daliai automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ daliai lietaus nuotekų tinklams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui Klaipėdoje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpoms / butui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5000/18000 daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti iki bus įvykdyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalis dėl 1750618,77 Eur (6044536,48 Lt) žalos atlyginimo nukentėjusiajam F arba kol bus įvykdytas šiam tikslui nesunaudoto minėto nekilnojamojo turto dalies konfiskavimas.
Likusią Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Valdimaras Bavėjanas
Viktoras Kažys
Aloyzas Kruopys