Civilinė byla Nr. 3K-3-147/2014
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05304-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija 75.4.1; 78.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. G. ir M. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo, skolos ir be pagrindo įgyto turto priteisimo ir pagal atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei M. G. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, dalyvaujant išvadą duodančiai institucijai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimas.
Ieškovai R. G. ir M. G. prašė teismo pakeisti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1177-130/2010, ir patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygas dėl sūnui R. G. , gim. 1995 m. rugpjūčio 10 d., nustatytos išlaikymo formos (būdo), priteisti iš atsakovo nuo sutarties 9 punktu nustatytos datos – 2009 m. gegužės 20 d. šalių sutartą 500 Lt išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki ieškinio pateikimo 2011 m. spalio 26 d.; priteisti iš atsakovo ieškovei M. G. (nuo 2009 m. gegužės 20 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2011 m. spalio 26 d.) susidariusį 14 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą; nuo ieškinio pateikimo dienos pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 927 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, mokamomis kas mėnesį iki einamojo mėnesio 30 dienos, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę M. G. ; priteisti iš atsakovo ieškovei M. G. 32 629,17 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. kovo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1177-130/2010, patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Sutarties 9 punkte nurodyta: šalys susitarimu nustato išlaikymo, kurį įsipareigoja mokėti A. G. vaikui R. G., dydį – 500 Lt kas mėnesį iki vaikui sukaks 18 metų, t. y. nuo 2009 m. gegužės 20 d., iš viso už 51,3 mėnesio – 25 650 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas R. G. sumokamas perleidžiant dalį turto, A. G. atitenkanti bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalis yra mažinama – A. G. atsisako bet kokių teisių į 50 proc. UAB „Milga“ akcijų, kurių vertė šalių susitarimu – 25 650 Lt. Ieškovės teigimu, šalys, sudarydamos sutartį, manė, kad vaiko išlaikymas bus gaunamas bendrovei pelningai dirbant ir išmokant dividendus, tačiau bendrovė jokių dividendų ieškovei per šį laikotarpį neišmokėjo, nes buvo nemoki. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Milga“. Ieškovės pajamos per mėnesį yra 2700 Lt, iš kurių pagal su kreditoriumi AB SEB banku sudarytą kredito sutartį grąžinus mėnesinę 1251,68 Lt įmoką ir žiemos sezono metu sumokėjus už buto komunalines paslaugas (800 Lt), pragyvenimui su sūnumi lieka tik 648,32 Lt ir sūnus nebegali lankyti užklasinio ugdymo užsiėmimų. Ieškovė nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 10 punkto pagrindu jai atiteko visų bendrovių akcijos kartu su įsipareigojimais, susijusiais su bendrovių veikla, kreditoriui AB SEB bankui. Ieškovei teko 243 637,20 Lt skola, o atsakovui – 178 378,86 Lt skola, taigi ieškovei teko 65 258,34 Lt skolos daugiau. 1/2 dalis šios skolos turėtų jai atlyginti atsakovas nepagrįsto praturėjimo instituto pagrindu (CK 6.237 straipsnis).
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės M. G. 25 650 Lt, kaip be pagrindo įgytą turtą.
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, pagal kurią atsakovas ir ieškovė sutarė, kad atsakovo prievolę mokėti vaikui 500 Lt išlaikymą kas mėnesį įvykdys ieškovė, o atsakovas šias išlaidas kompensuos, perleisdamas jai savo UAB „Milga“ akcijas. Atsakovas šį susitarimą įvykdė visiškai – perleido ieškovei 25 650 Lt vertės UAB „Milga“ akcijas. Atsakovo perduotos akcijos tapo ne vaiko, o ieškovės asmeninė nuosavybė. Ieškovė pasisavino turtą, kuriuo atsakovas kompensavo būsimas ieškovės išlaidas vaikui išlaikyti, tačiau susitarimo dėl išlaikymo nevykdo. Ieškovė norėjo tapti vienintele UAB „Milga“ akcininke, todėl sutiko sumokėti vaikui atsakovo mokėtiną išlaikymo dalį. Atsakovo nuomone, ieškovė įmonę valdė netinkamai, priiminėjo verslo atžvilgiu neteisingus sprendimus, nesugebėjo plėtoti įmonės veiklos ir gauti dividendų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – pakeitė Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1177-130/2010, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių šalių susitarimu nustatytą išlaikymą, priteisė iš atsakovo ieškovui R. G. 500 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo 2009 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 26 d., 700 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki R. G. pilnametystės; R. G. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) teismas paskyrė ieškovę M. G. . Teismas atmetė atsakovo priešieškinį.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Teismas nustatė, kad pagal BUAB „Milga“ bankroto administratoriaus 2012 m. balandžio 17 d. raštą bendrovė nuo įsteigimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo dirbo nuostolingai bei jos vienintelei akcininkei M. G. nuo 2009 m. gruodžio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo dividendai nebuvo mokami. Ieškovas R. G. išlaikymo turtu faktiškai negavo, ginčo dėl to nėra. Teismas, vadovaudamasis CK 3.201 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad, atsakovui neginčijant termino, nuo kada gali būti priteistas išlaikymas, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1177-130/2010 ir patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygas dėl sūnui R. G. nustatytos išlaikymo formos (būdo) – priteisti jam iš atsakovo nuo 2009 m. gegužės 20 d. šalių sutartą 500 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį. Dėl ieškovų reikalavimo priteisti iš atsakovo nuo 2009 m. gegužės 20 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2011 m. spalio 26 d. susidariusį 14 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą teismas konstatavo, kad jie negali reikalauti ir įsiskolinimo, ir išlaikymo už tą patį laikotarpį.
Dėl ieškovų reikalavimo nuo ieškinio pateikimo dienos pakeisti išlaikymo dydį teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas turi pakankamai turto ir gauna nemažas pajamas. R. G. (nepilnametis vaikas) turi padidintus poreikius – lanko muzikos ir kompiuterinę mokyklas, už kurias turi mokėti, iki laikino išlaikymo priteisimo ieškovo R. G. poreikiai buvo ribojami, jis negalėjo lankyti kompiuterių mokyklos. Atsakovas nuo vaiko išlaikymo buvo praktiškai nusišalinęs. Vaiko išlaikymui reikia tiek lėšų, kad jis galėtų visapusiškai vystytis. R. G. yra atsakovo vienintelis vaikas, todėl teismas mano, kad 700 Lt per mėnesį išlaikymas nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. (patikslinto ieškinio pateikimo dienos) atitinka proporcingumo kriterijus ir užtikrins vaiko interesus.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 32 629,17 Lt, kaip be pagrindo įgytą turtą, ir atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės M. G. 25 650 Lt, kaip be pagrindo įgytą turtą, teismas nurodė, kad teismo sprendimas, kuriuo padalytas šalių turtas, yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų keitimo, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. M. v. R. M. , bylos Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. A. M. , bylos Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. v. R. G. , bylos Nr. 3K-3-243/2008; kt.). Ieškovės reikalavimui priteisti 32 629,17 Lt ir atsakovo reikalavimui priteisti 25 650 Lt netaikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas, nes šalių reikalavimai kildinami iš teismo sprendimo, todėl nėra nepagrįsto praturtėjimo sąlygų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį ir ieškinį atmetė. Teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimu nutraukta šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria jiedu išsprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius turtinius ir neturtinius klausimus. Vaiko išlaikymo klausimas sutartimi buvo derinamas su turto ir įsipareigojimų kreditoriams padalijimu. Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas teisinių kliūčių, dėl kurių negalėtų patvirtinti sutarties, nenustatė: kreditorių sutikimas prievolių modifikavimui ir pasidalijimui buvo gautas; šalys susitarė, kaip bus padalytas jų turtas, suderino vaiko poreikių klausimą ir susitarė dėl atsakovui tenkančios dalies juos tenkinant – 500 Lt per mėnesį; šalys apskaičiavo išlaikymo sumą visam išlaikymo laikotarpiui ir ją susiejo su UAB „Milga“ pusės akcijų verte (25 650 Lt), nurodė, kad atsakovas atsisako (nereikalauja) jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalies – 50 proc. UAB „Milga“ akcijų ir taip kompensuoja ieškovei vaiko išlaikymo išlaidas. Tokios kategorijos bylose teismas neįpareigotas vertinti visų sutuoktinių susitarimo detalių ar konkrečių jo nuostatų. Teismui pakanka tik įsitikinti, kad sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko, pačių sutuoktinių arba jų kreditorių (prievolių jiems pasidalijimo atveju) interesų, ar išlaikymo dydis yra protingas, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis. Šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas tuo įsitikino ir sutartį patvirtino. Atsakovas savo sutartinę pareigą įvykdė – perleido akcijas ieškovei. Nei teismo patvirtintos sutarties 9 punkto sąlyga, nei vėlesnis UAB „Milga“ bankrotas nelemia išvados, kad atsakovas nusišalino nuo vaiko išlaikymo pareigos vykdymo, o vaikas teismo sprendimu nustatyto išlaikymo apskritai negavo ir dėl to pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį būtina pakeisti nustatytą išlaikymo būdą, priteisiant išmokas pinigais už laikotarpį, buvusį iki pareiškimo padavimo byloje dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu. Šalių sutartyje ir teismo sprendime nenurodoma, kad turtas (bendrovės akcijos) atitenka nuosavybėn būtent vaikui, kaip turtu suteikiamas išlaikymas. Bendrovės 100 proc. akcijų savininke po santuokos nutraukimo tapo ir jas asmeninės nuosavybės teise valdė ieškovė. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, sprendė, kad, esant susitarimui kompensuoti atsakovui tenkančią išlaikymo pareigos 25 650 Lt sumą adekvačiu būdu – vertybinių popierių verte, ieškovei neatsirado pareigos sumokėti atsakovui už jo turto dalies (UAB „Milga“ akcijų verte) sumažėjimą. Tokiu atveju sutaupytas lėšas ji palaipsniui turėjo skirti vaiko poreikių tenkinimui, taip vykdydama sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių – jai atitekusią tėvo pareigos dalį. Toks šalių tarpusavio susitarimas neprieštaravo imperatyviosioms teisės normoms ar viešajai tvarka, nepažeidė abiejų tėvų išlaikymo pareigos lygybės principo, nereiškė ir atsakovo asmeninės prievolės perkėlimo kitam asmeniui. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. G. M. , bylos Nr. 3K-3-605/2012). Ieškovei atitekusio santuokinio turto, konkrečiai – akcijų vertės sumažėjimas ar praradimas dėl bet kokių priežasčių, neleidžia pakartotinai spręsti tų pačių reikalavimų, kurie jau buvo kompleksiškai išspręsti sutuoktinių ir patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įstatymu nustatyta tvarka nepakeitus šalių sutarties sąlygų ar jų nenuginčijus, vien atitekusio ieškovei mainais už atsakovo išlaikymo pareigos vykdymą turto vertės sumažėjimas savaime nesudaro pagrindo antrą kartą spręsti dėl vaiko išlaikymo pareigos atsakovui nustatymo, nes jis tokią pareigą įvykdė įskaitymu. Ieškovė pripažino, kad su atsakovu gyvena skyrium nuo 2008 m. lapkričio 6 d., o šis patvirtino nusišalinęs nuo įmonės valdymo dar iki šalims pradėjus gyventi skyrium. Dėl to nėra pagrindo spręsti apie atsakovo galimybę įvertinti verslo perspektyvas. Atsakovo argumentus, kad tokia susitarimo dėl išlaikymo sąlyga atsirado būtent ieškovės iniciatyva, patvirtina tiek sutarties turinys (ieškovė anksčiau buvo įsigijusi asmeninėn nuosavybėn UAB „Akvita“), tiek įrodymai apie įgytas dar vienos bendrovės – UAB „LTM GARMENTS“ akcijas netrukus po santuokos nutraukimo, tiek bylos dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu procesinė eiga (truko devynis mėnesius, parengti trys susitarimo projektai). Ieškovė turėjo laiko ir įvertinti verslo perspektyvas (ar pelningai veikiančios, ar mokios bendrovės akcijų ji siekia), ir suformuoti savo valią dėl tinkamiausio vaikui išlaikymo būdo. Teismas pažymėjo, kad susitarimas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir būdo (formos) nė viename sutarties variante nepakito. Be to, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu ieškovė teisme buvo inicijavusi dar vieną civilinę bylą dėl išlaikymo priteisimo po 850 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. lapkričio 6 d., kurioje ieškinio atsisakė teismui patvirtinus sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių.
Teismas sprendė, kad nėra pagrindo padidinti vaiko išlaikymą 200 Lt, nes po 100 Lt, vėliau – ir po 200 Lt atsakovas teikė sūnui asmeninėms išlaidoms, taigi kompensavo poreikių padidėjimo išlaidas iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovai nurodo, kad, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas nustojo savanoriškai mokėti pinigus į sūnaus sąskaitą, tačiau R. G. poreikių nedidelį pasikeitimą (tikėtiną jų padidėjimą) kompensavo pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt. Tai nustačius, be to, esant įstatyme nustatytam draudimui sprendimo įvykdymo atgręžimo tvarka spręsti priteistų vaikui lėšų grąžinimo klausimą (CPK 762 straipsnio 3 dalis), šio instituto taikymas teisiškai neaktualus net ir pripažinus, kad tenkinti ieškinio reikalavimus nebuvo pagrindo. Kadangi iki pilnametystės R. G. liko vos pusantro mėnesio (2013 m. rugpjūčio 10 d.), tai jo poreikių padidėjimo klausimas už laikotarpį po Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo iki pilnametystės nespręstinas.
Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti nepagrįstą ieškovės praturtėjimą akcijų verte, nustačius, kad ši vertė visiškai atitiko ieškovės prisiimtą sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių įsipareigojimą teikti išlaikymą sūnui, įskaitytinai ir atsakovui tenkančia dalimi, taip pat pripažinus, kad vaikas visą šį laiką buvo išlaikomas.
III. Kasacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ir
atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė M. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutarties dalį dėl išlaikymo formos pakeitimo ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies, 3.201 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1177-130/2010, dėl išlaikymo priteisimo įgijo res judicata galią, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti CK 3.201 straipsnį, prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-7-96/2003). Vadovaujantis CK 3.201 straipsniu teismas gali ateityje pagal naują ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šalių sudarytos ir teismo patvirtintos 2009 m. gruodžio 14 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių 9 punkte nustatyta, kad išlaikymas R. G. sumokamas perleidžiant dalį turto, atitinkamai mažinant A. G. turto dalį, t. y. perleidžiant 50 proc. UAB „Milga“ akcijų. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje bylos Nr. B2-4126-603/2011, UAB „Milga“ iškelta bankroto byla, o išlaikymą nustačius šios įmonės akcijomis yra objektyvi priežastis ir esminis ieškovų turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo formą, nes išlaikymo negavimas neatitinka vaiko interesų.
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismas, 2010 m. kovo 2 d. sprendimu nutraukdamas tėvų santuoką, turėjo patikrinti sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį, t. y. kad ja nebūtų pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės bei teisėti interesai, ką patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Alytaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-445/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V. , bylos Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. P. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2011). Teismas neišsiaiškino sutarties šalių tikrosios valios ir ketinimų dėl sutarties sąlygų vykdymo, susijusių su tinkamu vaiko išlaikymo užtikrinimu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 375 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. O. D. , bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-145/2008). Santuokos nutraukimo byla buvo pradėta ieškinio teisena, todėl teismui buvo žinomos išsamesnės faktinės aplinkybės, nei nurodytos teismo patvirtintoje sutartyje, t. y. kad tėvas faktiškai neteikia išlaikymo sūnui, nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, tačiau teismas nepatikrino UAB „Milga“ finansinės padėties, buhalterinės apskaitos dokumentų, nenustatė vaiko išlaikymui perleidžiamo turto – akcijų rinkos vertės. Priteisimas nepilnamečiam vaikui išlaikymą turtu – UAB „Milga“ akcijomis ir (ar) iš jų gaunamais dividendais – negalėjo atitikti nepilnamečio R. G. , kuris, duodamas parodymus teisme, tai patvirtino, interesų. Taigi teismas neužtikrino CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad išlaikymo paskirtis – tenkinti kasdienius, būtinuosius vaiko poreikius; šią paskirtį geriausiai atitinka išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-7-96/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kt.). CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja ar iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas visą atsakomybę už tai, kad sutartis buvo pasirašyta, netinkamai užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus, perkėlė tik motinai, tai neatitinka teisinės valstybės teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teisinio reglamentavimo.
2. Dėl CK 6.193 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Teismas neatsižvelgė į sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių 10 punktą, kuris susijęs su UAB „Milga“ akcijomis ir šalių įsipareigojimų kreditoriams mainais. Pagal sutarties 10 punktą ieškovei M. G. 2009 m. gegužės 20 d. perėjo grąžintino kredito likutis – 243 637, 20 Lt (su AB SEB banku sudaryta Kredito sutartis Nr. 1750318010314-16), atsakovui – 51 662, 09 euro (178 378,86 Lt; AB SEB banku sudaryta Kredito sutartis Nr. 1750718014226-20), t. y. dėl bendrovių akcijų perleidimo sūnaus išlaikymui (pagal sutarties 9 punktą) ieškovei atiteko 65 258,34 Lt didesnė įsipareigojimų našta kreditoriams. Taigi, nustatant nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove M. G., jai liko didesnė įsipareigojimų kreditoriams dalis (65 258 Lt – 25 650 Lt) – 39 608 Lt, t. y. kaip pats atsakovas ir patvirtino teisme, faktiškai vaikui jis išlaikymo nesuteikė. Taigi ieškovė už sūnaus išlaikymui perleistas UAB „Milga“ akcijas papildomai dar prisiėmė 39 608 Lt didesnius įsipareigojimus. Užsitęsusio santuokos nutraukimo proceso metu visų finansinių įsipareigojimų našta buvo perkelta ieškovei, nes atsakovo prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas, išlaikymo sūnui neteikimas lėmė tai, kad ieškovė sudarė sutartį tokiomis sąlygomis, kurios iš esmės buvo nenaudingos nei jai, nei nepilnamečiam sūnui. Net ir tuo atveju, jei UAB „Milga“ nebūtų bankrutavusi ir dirbtų pelningai, vaiko išlaikymas priklausytų ir būtų tiesioginis vienos motinos darbo rezultatas. Tai patvirtina, kad įvyko ne didesnio turto ir už jį įgytos prievolės mainai, o, atsakovui vengiant vykdyti įstatymu nustatytą asmeninę prievolę – teikti sūnui išlaikymą, tėvų asmeninių prievolių mainai. Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, privalo būti aktyvus ir priteisti vaikams išlaikymą iš abiejų tėvų (CK 3.3 straipsnis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniu įpareigojami ne tik tėvai, bet ir valstybė imtis tokių priemonių, kokios yra būtinos vaikų interesams ginti (Konvencijos protokolas Nr. 7).
3. Dėl proceso teisės normų taikymo. Ieškovė, remdamasi CPK 140 straipsnio 2 dalimi, 185 straipsniu, 265 straipsnio l dalimi, 249 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino atsakovo paaiškinimų prieštaringumo viso proceso metu. Iš esmės pasikeitusi atsakovo pozicija dėl neaiškiai suformuluotų sutarties įsipareigojimų apimties apeliacinės instancijos teisme, jo nenuoseklumas apeliacine tvarka skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pripažinto ieškinio reikalavimo – patvirtina atsakovo elgesio prieštaringumą, traktuotiną nesąžiningumu. Pirmosios instancijos teismo sprendimą lėmė ieškinio pripažinimas ir ginčo tarp šalių nebuvimas, t. y. atsakovas pirmosios instancijos teisme, atstovaujamas teismo posėdyje dviejų teisininkų, pripažino, kad egzistuoja atsakovo įsiskolinimas R. G. nuo 2009 m. gegužės 20 d., nes faktiškai jokio turto vaikas negavo, kad nėra ginčo nei dėl išlaikymo dydžio, nei dėl išlaikymo formos pakeitimo, kad išlaikymas 2010 m. kovo 2 d. sprendimu nustatytas ir ieškovė turi teisę paimti vykdomąjį raštą. Dėl atsakovo ieškinio pripažinimo apeliacinės instancijos teismas neargumentavo (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę dėl šios sprendimo dalies surašyti sutrumpintus motyvus; iš esmės pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė atsakovo atstovų teismo protokole užfiksuotu ieškinio pripažinimu (ginčo nebuvimu) (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 328 straipsnį.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ieškovas R. G. prašo ieškovės kasacinį skundą tenkinti – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo formos pakeitimo ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą bei 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį.
Ieškovas, remdamasis CK 3.201 straipsniu, CPK 140 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, nes atsakovas ieškinio reikalavimą pakeisti išlaikymo formą pripažino. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismas, 2010 m. kovo 2 d. sprendimu nutraukdamas tėvų santuoką, turėjo patikrinti sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį, t. y. kad ja nebūtų pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės bei teisėti interesai, ką patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Alytaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-445/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V. , bylos Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. P. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2011). Savo poziciją – kad išlaikymo forma akcijomis neatitinka jo, kaip nepilnamečio vaiko, interesų – ieškovas išdėstė Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas turėjo argumentuotai paneigti ne tik ieškovės, bet ir ieškovo R. G. argumentus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos teisme teiktą išvadą. Apeliacinės instancijos teismas visą atsakomybę už tai, kad sutartis buvo pasirašyta netinkamai užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus, perkėlė motinai, tačiau pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas turėjo netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja ar iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. M. V. , bylos Nr. 3K-3-86/2009; 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P. , bylos Nr. 3K-3-28/2011; 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. G. ir kt. prašymą, bylos Nr. 3K-3-110/2011; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. P. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-383/2011) ir nurodo, kad tokios kategorijos bylose teismas nėra įpareigotas vertinti visų sutuoktinių susitarimo detalių ar konkrečių jos nuostatų. Teismai neturėjo pareigos tikrinti UAB „Milga“ pelno–nuostolių ataskaitų, buhalterinės apskaitos dokumentų, juolab kad šios įmonės akcijų pageidavo pati ieškovė, ši sąlyga sutartyje atsirado jos iniciatyva. Ieškovė sutartį sudarė atstovaujama profesionalaus teisininko. Atsakovas nurodo kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. įmonė v. BUAB „Atolas“, bylos Nr. 3K-3-521/2012). Santuokos nutraukimo procesas užtruko net devynis mėnesius, šalys buvo parengusios, derėjosi ir apsvarstė net tris sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių variantus. Ieškovė turėjo pakankamai verslo patirties, nes buvo įgijusi ir kitų bendrovių akcijų, dirba įmonėje, kurios akcijas įgijo po santuokos nutraukimo (UAB „Akvita“, UAB „LTM GARMENTS“). Tai patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma UAB „Milga“ finansinė padėtis. Ieškovei buvo sudarytos sąlygos ir ji turėjo pakankamai laiko išreikšti bei suformuoti savo valią ir apsisprendimą dėl turto padalijimo, teisių ir pareigų paskirstymo, tinkamiausio vaikui išlaikymo būdo nustatymo (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).
2. Dėl CK 6.193 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. UAB „Kauno stiklas“, bylos Nr. 3K-3-228/2012, išaiškinimais, nurodo, kad kasaciniame skunde pateiktų kasacinio teismo bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Atsakovas nurodo, kad jis su ieškove įgyvendino įstatyme įtvirtintą teisę susitarti dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.51, 3.73 straipsniai, 3.53 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo šalių susitarimą dėl išlaikymo sūnui teikimo, pakartotinai ištyrė ir įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, šalių pareiškimus, vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. G. M. , bylos Nr. 3K-3-605/2012). Ieškovė pripažįsta, kad tėvo mokėtino išlaikymo suma įvertintas turtas (akcijos) buvo perleistas ne vaikui, o jai, taip kompensuojant 25 256 50 Lt išlaidas vaikui išlaikyti. Toks susitarimas neprieštaravo vaiko interesams; išlaikymas jam buvo užtikrintas, o atsakovas nebuvo nusišalinęs nuo prievolės išlaikyti sūnų. Atsakovas įvykdė savo prievolę ir perleido savo turėtas UAB „Milga“ akcijas ieškovei, kuri pripažino šį faktą. Atsakovui negali kilti prievolės pakartotinai suteikti tą patį išlaikymą sūnui. Ši prievolė pasibaigė įskaitymu, ieškovei ir atsakovui bendru sutarimu išsprendus visus turto padalijimo ir išlaikymo klausimus. Šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių nepažeidė trečiųjų asmenų teisių, vaiko interesų, sudaryta laisva šalių valia, todėl negalima teigti, kad ji prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ar viešajai tvarkai. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi tik UAB „Milga“ iškėlus bankroto bylą, kurios iškėlimą lėmė pačios ieškovės veiksmai. Ieškovės teikiami paaiškinimai ir elgesys patvirtina jos nesąžiningumą.
3. Dėl CK 3.201 straipsnio taikymo. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-294/2010) ir nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis ir pakito nepilnamečio poreikiai (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovės ir atsakovo susitarimu nustatytas 500 Lt išlaikymas atitinka vaiko poreikius. R. G. patvirtino, kad tėvas jam duoda pinigų, perka dovanas. Kišenpinigiai įtrauktini į vaiko išlaikymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. A. skundą, bylos Nr. 3K-3-114/2010). Be to, bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo buvo priteistas laikinas 400 Lt išlaikymas, kurį atsakovas teikė iki sūnaus pilnametystės.
4. Dėl proceso teisės normų taikymo. Atsakovas niekada nepripažino ieškinio reikalavimų, nepasirašė ieškinio pripažinimo formos (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Tiek pateiktais atsiliepimais į tikslintus ieškinius, tiek baigiamosiomis kalbomis atsakovas prašė teismo netenkinti ieškovės reikalavimų. Atsakovas neginčijo, kad vaikas negavo iš jo po 500 Lt kas mėnesį, nes išlaikymą sutartimi įsipareigojo mokėti ieškovė; neginčijo, kad vaikas negavo įmonės akcijų, nes jas gavo ieškovė ir taip buvo kompensuotos jos išlaidos vaiko išlaikymui. Atsakovas remiasi CPK 376 straipsnio 3 dalimi, kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006). Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika įrodymų vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kotesa“ v. UAB „Autoera“, bylos Nr. 3K-3-102/2011; kt.), nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio ir formos keitimo
CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Vaikas, kaip teisės subjektas, įgyja įstatymo nustatytas teises, o joms įgyvendinti kuriama vaiko teisių apsaugos sistema, paremta vaiko interesų viršenybės principu. Šios pamatinės nuostatos reiškia, kad tais atvejais, kai bendru tėvų susitarimu patvirtinamas jų gyvenimas skyrium arba nutraukiama santuoka, sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), formą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai): periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ar priteisiant tam tikrą turtą), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan. Tokią sutartį turi patvirtinti teismas, patikrinęs, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra pakankamas, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinio interesų ir pan. Taigi teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, privalo patikrinti, ar jos sąlygos teisėtos, ar neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų. Tai reiškia, kad teismas turi pareigą įsitikinti, ar sutuoktinių sutarties sąlygos, kuriomis nustatomos pareigos, susijusios su vaikų išlaikymu, realiai užtikrina vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jeigu nustatomos tokios aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai manyti, jog vaiko teisė į išlaikymą realiai nėra užtikrinama, teismas sutarties negali tvirtinti (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys, 3.193 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013; kt.). CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti ir priteisto išlaikymo formą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių sudarytos ir teismo patvirtintos 2009 m. gruodžio 14 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių 9 punkte nustatyta, jog išlaikymas R. G. sumokamas perleidžiant dalį turto, atitinkamai mažinant atsakovo turto dalį, t. y. perleidžiant 50 proc. UAB „Milga“ akcijų. CK 1.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Bendrovės akcijų vertę lemia jos turimo turto ir (arba) jos plėtojamo (planuojamo plėtoti) verslo vertė. Skirtingo pobūdžio civilinių teisių objektų vertė palyginama įvertinus juos pinigais. Taigi, ne tik daiktai, bet ir kiti civilinių teisių objektai (pvz., turtinės teisės, vertybiniai popieriai) turi pinigais išreikštą vertę. Tačiau dėl jau nurodytų priežasčių, visų pirma dėl bendrovės plėtojamo verslo pelningumo, akcijų, kaip civilinių teisių objekto, vertės nustatymas yra gana sudėtingas, todėl tais atvejais, kai išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš jų tėvų nustatomas tokiu turtu kaip akcijos, teismas turėtų įsitikinti, kokia yra tikroji tokio turto vertė, bei nustatyti, ar išlaikymo priteisimas tokiu turtu nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų. Tokia teismo pareiga kyla ir iš šeimos santykių bylose įstatymo skirto aktyvaus vaidmens (CPK 375 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, priimdamas sprendimus šeimos santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti socialiai pažeidžiamų šeimos narių teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-145/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nepatikrino UAB „Milga“ finansinės padėties, buhalterinės apskaitos dokumentų, nenustatė vaiko išlaikymui perleidžiamo turto – akcijų rinkos vertės, todėl faktiškai nepatikrino, ar sutarties sąlyga dėl išlaikymo pareigos vykdymo nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apskritai išlaikymo nepilnamečiam vaikui turtu – UAB „Milga“ akcijomis ir (ar) iš jų gaunamais dividendais – priteisimas negalėjo atitikti nepilnamečio interesų, nes realiai pagal tokią sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių nepilnametis išlaikymo jokia forma (nei turtu, nei periodinėmis išmokomis) negavo.
Pažymėtina tai, kad bylą nagrinėję teismai šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos vykdymo aiškino skirtingai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šia sutartimi buvo nustatyta išlaikymo forma turtu ir, nustatęs aplinkybę, kad ieškovas išlaikymo turtu faktiškai negavo, sprendė, jog yra CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos pakeisti išlaikymo formą bei išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šalys susitarė ne dėl vaiko išlaikymo formos turtu, o dėl atsakovo prievolės įskaitymo turtu, t. y. perleidžiant kasatorės nuosavybėn atsakovui tenkančią turto dalį (akcijas) ir šių akcijų verte kompensuojant jai vaiko išlaikymą tokia pačia suma. Teismas konstatavo, kad toks susitarimas neprieštaravo imperatyviosioms teisės normoms ar viešajai tvarkai, taip pat pažymėjo, kad tokio susitarimo teisėtumas yra pripažįstamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. G. M. , bylos Nr. 3K-3-605/2012).
Vertindama šiuos apeliacinės instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje yra pripažįstama, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių galimas susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymo vykdant vaikų išlaikymo prievolę. Tačiau pažymėtina tai, kad bet kuriuo atveju toks susitarimas turi nepažeisti nepilnamečių vaikų interesų ir garantuoti išlaikymo prievolės vykdymą. Minėta, kad teismo pareiga yra patikrinti, ar tokios sutarties sąlygos teisėtos, ar neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų. Civiliniame kodekse įtvirtintas vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, statusas. Tai reiškia, kad tikruoju prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektu yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktas). Nagrinėjamos bylos atveju vaiko nuosavybėn turtas nebuvo priteistas, o atsakovo prievolės teikti išlaikymą įskaitymo turtu (akcijomis), perduodamu ieškovei, teisėtumas CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatų kontekste nevertintas. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės lemia išvadą, kad teismas, tvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos tinkamai neįvykdė, todėl aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko tėvai neveikė jo interesais, sudarė jo teisės gauti išlaikymą iš abiejų tėvų negarantuojantį susitarimą, negali paneigti vaiko interesų viršenybės principo. Šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju, kai nepilnamečio vaiko tėvai santuokos nutraukimo padarinių sutartimi dėl išlaikymo prievolės vykdymo susitarė taip, kad toks susitarimas neužtikrino vaiko teisės gauti išlaikymą, ir tokį susitarimą teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtino, ieškinys dėl išlaikymo formos pakeitimo laikytinas tinkamu vaiko teisių gynimo būdu ir atitinka konstitucinį teisingumo principą. Šios bylos aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinio Teismo praktikoje pažymima, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata lemia ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai).
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, todėl šio teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškinys dėl išlaikymo formos pakeitimo, naikintina ir dėl šios dalies keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nustatant, kad iš atsakovo priteisiamas 500 Lt išlaikymas ieškovui iki pilnametystės (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą padidinti išlaikymo dydį; kasaciniu skundu ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis neskundžiama, t. y. ieškovai neginčija nurodytos teismo išvados, todėl teisėjų kolegija šios nutarties dalies teisėtumo kasacine tvarka neperžiūri ir nurodytu klausimu nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. kovo 19 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 43,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Kadangi byloje nustatytas pagrindas pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, tai teisėjų kolegija perskirto šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdama į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus kriterijus (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Kasatorė prašo priteisti iš atsakovo 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.12 punktais, sprendžia, kad šis kasatorės prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovų R. G. ir M. G. ieškinio reikalavimas pakeisti išlaikymo formą ir pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, panaikinti, dėl šios dalies Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:
pakeisti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1177-130/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių šalių susitarimu nustatytą išlaikymą;
priteisti iš atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 (penkių šimtų) Lt periodines išmokas, mokamas kas mėnesį nuo 2009 m. gegužės 20 d. iki ieškovo R. G. pilnametystės;
ieškovo R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskirti ieškovę M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini);
priteisti iš M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 979 (devynis šimtus septyniasdešimt devynis) Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 32,30 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660);
priteisti iš A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 770 (septynis šimtus septyniasdešimt) Lt žyminio mokesčio už priešieškinį ir 64,60 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660);
priteisti ieškovei M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 770 (septynis šimtus septyniasdešimt) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Priteisti ieškovei M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 667 (šešis šimtus šešiasdešimt septynis) Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti kasatorei M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 (du tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti.
Priteisti iš atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,13 Lt (keturiasdešimt tris Lt 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gintaras Kryževičius
Egidijus Laužikas