Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-78-606/2021

                                             Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01635-2020-2

                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.; 21.11.10 (S)

       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 1 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarties,

n u s t a t ė :

1.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimas, kuriuo E. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį 500 Eur dydžio bauda už tai, kad jis ekstremaliosios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, metu, 2020 m. rugsėjo 15 d. grįžęs iš Italijos Respublikos į Lietuvą, 2020 m. rugsėjo 25 d. 10.27 val. paliko izoliavimosi vietą, esančią (duomenys neskelbtini), be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai, ir tuo savo veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. V-1335 redakcija) patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių (toliau – Izoliavimo taisyklės) 15.1. punkto reikalavimų.

2.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimą ir jam administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1.       Apelianto teigimu, jis Vilniaus oro uosto pareigūnams deklaravo, muitinės pareigūnams pateikė dokumentus, patvirtinančius apie tranzitą į Latviją, todėl jam izoliacija nebuvo privaloma. Nei jis, nei kartu su juo vykusi mama S. B. nebuvo informuoti apie būtinybę izoliuotis, nebuvo supažindinti pasirašytinai apie sutikimą izoliuotis, negavo atmintinės apie izoliacijos taisykles bei nepasirašė pasižadėjimo laikytis izoliacijos tvarkos, taip pat nenurodė izoliacijos vietos. Byloje nėra nė vieno dokumento, įrodančio, kad NVSC pareigūnai supažindino jį su izoliacijos būtinumu pasirašytinai, jos taisyklėmis, nėra pasižadėjimo laikytis izoliacijos. Apelianto tvirtinimu, keleivio anketa nėra izoliacijos būtinumą patvirtinantis dokumentas, keleivio anketa yra reikalinga norint atsekti užsikrėtimo atvejus. Taigi šioje byloje nėra individualaus teisės akto, kurį jis galėjo pažeisti, ir dėl kurio pažeidimo jam galėtų kilti administracinė atsakomybė. Grįžus iš Latvijos, 2020 m. rugsėjo mėnesį izoliacija nebuvo privaloma, todėl jis neturėjo nei prievolės, nei informacijos, kad jam būtina laikytis izoliacijos, jis nepadarė administracinio nusižengimo ir nesukėlė pavojaus užsikrėsti koronavirusu, o tai patvirtina ir S. B. pastarasis antikūnų tyrimo neigiamas rezultatas.

2.2.       Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. V-1794 „Dėl keleivių duomenų visuomenės sveikatos tikslais surinkimo organizavimo“ 3 punkte yra numatyta išimtis, kad NVSC elektroninė keleivio anketa nereikalaujama iš tranzitu per Lietuvos Respubliką vykstančių asmenų. Todėl jis ir S. B. neturėjo pildyti keleivio anketos. NVSC pareigūnai elektroniniuose laiškuose nurodo, kad, kai asmuo nepildo elektroninės keleivio anketos, tai jis pildo popierinę anketą, tačiau tokio teisinio reglamentavimo nėra. Taigi Vilniaus oro uosto pareigūnai neteisėtai išsireikalavo, kad jis ir S. B. užpildytų popierines keleivio anketas, pažymint anketos viršuje „Tranzita Latvija“. Tokiu būdu Vilniaus oro uosto pareigūnai viršijo savo įgaliojimų ribas. Tokios neteisėtos anketos su žyma tranzitas užpildymas iššaukė neteisėtą administracinę teiseną. Tik dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų kilo neigiamos pasekmės, dėl to jis yra kaltinamas administracinio nusižengimo padarymu, nors jo nepadarė. Apelianto teigimu, byloje yra nenuginčijamų duomenų, kad popierines anketas suvedė pasitelkti savanoriai, kurie galbūt ir padarė esmines klaidas, suvesdami informaciją į duomenų bazę, t. y. klaidingai suvedė tranzitinio keleivio anketą į sąlytį turėjusių asmenų duomenų registrą, nepažymėjo (nepastebėjo), kad asmuo vyksta tranzitu per Lietuvą, ir įvedė klaidinančią informaciją apie izoliacijos vietą. NVSC specialistų elektroniniai laiškai konstatuoja, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. suvedant duomenis į sistemą, buvo padarytos kritinės klaidos. Tik dėl šių klaidų vyksta administracinė teisena, jis nepagrįstai nubaustas 500 Eur bauda.

2.3.       Apelianto teigimu, Klaipėdos PK pareigūnai, atlikdami tyrimą administracinio nusižengimo byloje, nepašalino netikslumų, neišsireikalavo iš Vilniaus oro uosto užpildytos keleivio anketos, neišreikalavo iš NVSC jo susipažinimo su privaloma izoliacija, supažindinimo su izoliacijos taisyklėmis bei sutikimo laikytis izoliacijos reikalavimų bei kitų dokumentų. Byloje yra neaiškios kilmės raštai, kurie neturi teisinės galios, ir negali sukelti teisinių padarinių. Tačiau galima suprasti, kad šiais neaiškiais raštais vadovavosi ir teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir palikdamas galioti nepagrįstai paskirtą 500 Eur baudą, nes kitokių privalomą izoliaciją pagrindžiančių dokumentų byloje nėra.

2.4.       Apeliantas nurodo, kad jis su mama S. B. tą pačią dieną, t. y. rugsėjo 15 d., jau buvo Latvijoje. Jų buvimą Latvijoje patvirtina apgyvendinimo (duomenys neskelbtini) dokumentas, apsipirkimo Latvijoje mokestinis dokumentas, nuotraukos, kurios aiškiai rodo buvimo Latvijoje faktą. Nuotraukose yra matyti latviški užrašai, kelio ženklai  (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą grįžo 2020 m. rugsėjo 18 d., pablogėjus S. B. sveikatai, nedarbingumo pažyma išduota nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. Teismas minėtų dokumentų visiškai nevertino ir nemotyvavo, kodėl jų nelaiko įrodymais šioje byloje. Kadangi jis keliavo į Latviją, E. B. įsitikinimu, jam nereikėjo pildyti elektroninės keleivio anketos, laikantis 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. V-1794 „Dėl keleivių duomenų visuomenės sveikatos tikslais surinkimo organizavimo“ 3 punkto reikalavimų, todėl popierinėje keleivio anketoje nurodė deklaruotą gyvenamąją vietą, o ne izoliacijos vietą, kaip visiškai neteisingai nurodė teismas nutartyje. Apeliantas nebuvo informuotas, kad jam būtina izoliacija, nebuvo supažindintas pasirašytinai apie izoliacijos taisykles bei nepasirašė sutikimo izoliuotis savo gyvenamojoje vietoje. Todėl, net grįžęs iš Latvijos, neprivalėjo laikytis izoliacijos. Jo nuomone, jis nepadarė tyčinio administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir tikrai nesukėlė pavojaus kitiems asmenims. Apelianto įsitikinimu, būtina paminėti, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta S. B. dėl to paties galimo nusižengimo buvo nutraukta. 2020 m. gruodžio 2 d. elektroniniu laišku NVSC specialistas R. Z. pranešė S. B., kad NVSC nepranešė, kad jiems reikalinga izoliacija. Šių duomenų nevertino abi administracinį procesą vykdžiusios institucijos, teismas taip pat.

2.5.       Apeliaciniame skunde apeliantas remiasi ANK 2 straipsnio 3 dalimi, 5 straipsniu, 7 straipsniu, 8 straipsnio 2 dalimi, teigia, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jo neteisėtus veiksmus, kaltę, nėra priežastinio ryšio tarp jo veikos ir galimos žalos. Nenustačius ir neįrodžius jo kaltės, neteisėtos veikos, negali kilti administracinė atsakomybė, todėl administracinė teisena turi būti nutraukta.

2.6.       Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tvirtinimu, buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kadangi jam nebuvo surašytas (negavo) administracinio nusižengimo protokolas, jis taip pat negavo ir administracinio nurodymo bei šaukimo atvykti ir duoti paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje. Jis tik kelis kartus kalbėjo telefonu su pareigūnais, tačiau telefoniniai pokalbiai nėra laikomi procesiniais dokumentais. Atkreipia dėmesį, kad jis nebuvo šaukiamas ANK nustatyta tvarka duoti paaiškinimų, pateikti įrodymus, prašymus, nežinojo, kad jam yra pradėta administracinio nusižengimo teisena. Taigi šios administracinio nusižengimo teisenos metu buvo pažeistos jo teisės, kartu teisė į gynybą. Nurodo, kad teismas nutartyje nustatė ir pripažino, jog procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami registruotu paštu, pažeidžiant procesinių dokumentų įteikimo tvarką (ANK 573 straipsnis). Jo gyvenamojo namo įėjimo durys yra rakinamos, todėl paprastai siunčiami laiškai galėjo būti neįmesti į pašto dėžutę. 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimas buvo išsiųstas ne registruotu paštu, o paprastu paštu, todėl jis nutarimą gavo tik 2020 m. lapkričio 30 d. Dėl to jis turėjo mažiau laiko ir galimybių susipažinti su byla, teikti papildomus įrodymus bei pateikti skundą. Nesupažindinus jo su administracinio nusižengimo protokolu, buvo šiurkščiai pažeista jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, duoti dėl to paaiškinimus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus, taip buvo pažeista ir suvaržyta jo teisė į gynybą. Be to, jis nebuvo susipažinęs su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga bylos nagrinėjimo metu. Teismas formaliai išklausė apeliantą, netyrė įrodymų teismo posėdžio metu, net formaliai neįvardino byloje esančių dokumentų, visiškai praleido įrodymų tyrimo stadiją, tokiu būdu pažeidė administracinės teisenos normas. Byloje nėra surinkta duomenų, paneigiančių jo nurodytas aplinkybes, t. y. nepaneigta, kad jis vyko tranzitu į Latviją, nepaneigta, kad užpildė popierinę keleivio anketą, kurioje nurodė, jog vyksta tranzitu, nėra izoliacijos privalomumą ir supažindinimo su privaloma izoliacija dokumentų. Šias aplinkybes privalo nustatyti ir prieštaravimus paneigti pareigūnai, nagrinėjantys administracinio nusižengimo bylą, o ne pats apeliantas (nekaltumo prezumpcija). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Apelianto tvirtinimu, teismas tinkamai nepatikrino duomenų, kurie leistų spręsti, ar jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėtis. Be to, teismo nutartyje liko nevertinti kai kurie įrodymai, jo paaiškinimai ir kitos aplinkybės, kurios šioje byloje yra svarbūs duomenys, kuriuos reikia kruopščiai ištirti, lyginti tarpusavyje, gretinti su kitais užfiksuotais duomenimis bei kita bylos medžiaga. Būtina vertinti valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumą, įgaliojimų viršijimo pasekmes, teisės aktų taikymo teisėtumą, t. y. būtina įvertinti jų veiksmus, kurie ir sukėlė neigiamas pasekmes, neteisėtai pradėtą administracinę teiseną bei apelianto teisių pažeidimą. Apeliantas daro išvadą, kad išnagrinėjus šią administracinio nusižengimo bylą teisme, liko tinkamai nepatikrinti esminiai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 3 dalis), šiuo atveju teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas išsamiai nepatikrinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų veikos aplinkybių, tinkamai neįvertino visų bylos įrodymų ir bylai reikšmingas išvadas padarė remdamasis byloje surinktų, teisme neištirtų ir nepatikrintų įrodymų visumos kontekste, prioritetiškai vertindamas tik pareigūnų paaiškinimus. Visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Teismas, nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 567 straipsnis) ir nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų (ANK 566 straipsnio 1 dalis), skundžiamame nutarime nenurodė neginčijamų argumentų, nepašalino byloje esančių pagrįstų abejonių dėl jo veikos neteisėtumo ir taip padarė esminius proceso teisės pažeidimus, turėjusius įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, – bylos aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio 1 dalies, 567, 569 straipsnių nuostatas, nenustatė kaltės formos ir rūšies, nepašalino prieštaravimų ir taip netinkamai pritaikė ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Todėl teismo nutarimas yra naikintinas, o teisena nutrauktina. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018).

2.7.       Apelianto teigimu, teismas pažeidė ir ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes nenustatė kaltės formos ir rūšies (tyčia ar neatsargumas), neatsižvelgė į asmenybę charakterizuojančius duomenis, nenustatė atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių, nevertino administracinio nusižengimo pobūdžio, t. y. teismas neindividualizavo nuobaudos, tokiu būdu pažeidė nuobaudos parinkimo taisykles.

3.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK I-ojo veiklos skyriaus viršininkas M. B. prašo E. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartį.

4.       Apeliacinis skundas atmestinas. 

5.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6.       Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas E. B. privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. V-1335 redakcija) patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių 15.1 punkto reikalavimų.

7.       Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8.       Apeliaciniame skunde E. B. teigia, kad jis Vilniaus oro uosto pareigūnams pateikė dokumentus, patvirtinančius vykimą tranzitu į Latviją, todėl jam izoliacija nebuvo privaloma. Grįžus iš Latvijos, 2020 m. rugsėjo mėnesį izoliacija taip pat nebuvo privaloma, todėl jis neturėjo nei prievolės, nei informacijos, kad jam būtina laikytis izoliacijos. Kadangi jis keliavo į Latviją, E. B. įsitikinimu, jam apskritai nereikėjo pildyti elektroninės keleivio anketos, laikantis 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. V-1794 „Dėl keleivių duomenų visuomenės sveikatos tikslais surinkimo organizavimo“ 3 punkto reikalavimų, todėl popierinėje keleivio anketoje nurodė deklaruotą gyvenamąją vietą, o ne izoliacijos vietą. 

9.       Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde E. B. įrodinėdamas savo nekaltumą, vis pažymi ir dėl S. B. nekaltumo, tačiau apygardos teismas pažymi, kad šioje konkrečioje byloje nagrinėjami ir vertinami įrodymai, susiję tik su administracinėn atsakomybėn traukiamam E. B. inkriminuotu administraciniu nusižengimu.

10.       Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. V-1335, 2020 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V-1498 redakcijos) patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių 15. punkte numatyta, kad sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) turėjęs asmuo ir sąlytį turėjęs asmuo, grįžęs iš užsienio valstybės, kurio izoliavimo vieta namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje atitinka Taisyklių reikalavimus, privalo laikytis šių izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje pareigų, t. y. šiuo atveju 15.1. punkte numatytos pareigos – nepalikti izoliavimo vietos, be sveikatos priežiūros specialisto leidimo.

11.       Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-1463 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. V-2035 redakcija), Italijos Respublika pateko į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašą, šis sąrašas galiojo 2020 m. rugsėjo 14-20 dienomis. Grįžus iš šios šalies, buvo privaloma 14 dienų izoliacija nuo atvykimo/grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos, jei tyrimas COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti neatliekamas, arba 10 dienų nuo paskutinės atvykimo/grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos, jei ne anksčiau kaip 8 izoliavimo dieną atliktas tyrimas COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti ir gautas neigiamas rezultatas (Izoliavimo taisyklių 84.4. punkto redakcija, galiojusi aptariamu aktualiu laikotarpiu, 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. V-2033 redakcija). 

12.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. V-1794 „Dėl keleivių duomenų visuomenės sveikatos tikslais surinkimo organizuojant ir vykdant keleivių vežimą tarptautinio susisiekimo maršrutais“ (2020 m. rugsėjo 10 d. Nr. V-2017 redakcija) 3 punkte numatyta, kad šis sprendimas, kai nereikia užsiregistruoti NVSC užpildant elektroninę anketą; prieš patenkant į transporto priemonę pateikti vežėjui (vežėjo atstovui) užpildytos elektroninės anketos patvirtinimą (QR kodą), netaikomas vežėjų organizuojamais ir vykdomais tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais visų rūšių transportu tranzitu per Lietuvos Respubliką vykstantiems asmenims. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-352 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. V-1335 redakcija) 11. punkte numatyta, kad izoliavimas nėra privalomas ir Taisyklės netaikomos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantiems asmenims, kai Lietuvos Respublikoje užtikrinami tik būtinieji sustojimai (degalų papildymui, higienos poreikių užtikrinimui ir pan.). Pažymėtina, kad šio Įsakymo 15.11. punkte numatyti net specialūs reikalavimai, grįžusiems iš užsienio, būtent iš oro uosto, nuvykimui į izoliacijos vietą, t. y., kad sąlytį turėjusiems asmenims, grįžusiems iš užsienio, iš oro uosto, jūrų uosto ar kitos sausumos atvykimo į šalį vietos į izoliavimo vietą vykti nuosavu (nuomotu) transportu ar paprašyti, kad parvežtų giminės ar artimieji. Vengti naudotis viešuoju transportu. Pažymėtina, kad lėktuvais vykstantiems keleiviams, kelionė tranzitu laikoma tada, kai asmuo kelionę per Lietuvą tęsia oro transportu, neišeidamas iš oro uosto zonos, tokiu atveju taip pat nebūtina ir registracija Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC). Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas E. B. nepateikė duomenų, kad jis, neišeidamas iš oro uosto zonos, kelionę į Latviją tęsė oro transportu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimčių, kad E. B. grįžus į Lietuvą iš Italijos, įtrauktos į koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašą, nebūtų buvę reikalinga pateikti keleivio anketos NVSC, taip pat, kad nebūtų buvusi reikalinga izoliacija. 

13.       Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktos informacijos nustatyta, kad Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinėje sistemoje yra įrašas apie E. B., grįžusį iš užsienio valstybės 2020 m. rugsėjo 15 d., kuris iki rugsėjo 28 d. buvo izoliacijoje,  (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus oro uoste buvo panaikinta Šengeno zonos sienų kontrolė, tad jokios papildomos patikros neatliekamos. Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinėmis sveikatos priežiūros taisyklėmis ir Operacijos vadovo sprendimu, visiems atvykstantiems į Lietuvos Respubliką keleiviams, nepateikusiems užpildytos elektroninės anketos patvirtinimo (QR kodo), naudojantis asmeniniais mobiliaisiais įrenginiais privaloma užpildyti elektroninę anketą iki kelionės pradžios ir pateikti registracijos patvirtinimą. Atsisakius pildyti elektronines formas, yra pasiūloma pildyti popierines anketas. Jei keleivis informuoja, kad keliauja tranzitu, anketos viršuje pažymima „Tranzitas-Latvija“. Anketos saugomos 1 mėnesį tam, kad turėti keleivio kontaktą, jei paaiškėtų infekcijos protrūkis lėktuve ar oro uoste. Keleivio duomenys niekam nėra perduodami, išskyrus atvejus, jei to oficialiai paprašo užsienio šalies visuomenės sveikatos specialistai. Toks prašymas iš Latvijos nebuvo gautas. Po mėnesio popierinės anketos yra sunaikinamos. Dėl E. B. izoliacijos nurodyta, jog remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. V-2035 redakcija „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo“ 2020 m. rugsėjo 14-20 dienomis galiojo šalių sąrašas, į kurį buvo įtraukta ir Italijos Respublika. Grįžus iš šios šalies, buvo privaloma 14 dienų izoliacija. NVSC turimais duomenimis, E. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 15 d. lėktuvo reisu (duomenys neskelbtini) grįžo iš Italijos Respublikos. Vilniaus oro uoste užpildė keliautojo anketą, skirtą keleivių duomenų visuomenės sveikatos tikslais surinkimui. Anketoje pažymėta izoliacijos vieta – (duomenys neskelbtini). Šie duomenys tą pačią rugsėjo 15 d. buvo suvesti į Užkrečiamųjų ligų, galinančių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinę sistemą. Juos suvedė pasitelkti savanoriai. Kas dirbo rugsėjo 15 d., kas konkrečiai suvedė duomenis, nustatyti nebuvo galima. Izoliacijos laikas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 28 d. Tuo metu E. B. turėjo būti nurodytu adresu ir atsiliepti nurodytu telefono numeriu  (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 30, 32, 45, 46).

14.       Nors, suvedant duomenis į Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinę sistemą, buvo padaryta klaida, neteisingai suvestas namo numeris, tačiau iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad šis netikslumas buvo pašalintas, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK tyrėjos R. B. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad E. B. buvo tikrinamas, ar laikosi izoliacijos, būtent jo nurodytu adresu  (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. rugsėjo 25 d. 10.27 val. šiuo adresu jis namuose nesurastas (b. l. 60). Kad nebuvo namuose nurodytu adresu, neneigia ir pats E. B..

15.       Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad E. B., pažymėtina, kai privalėjo iš karto izoliuotis Lietuvoje, netgi ir išvykęs į Latviją, grįžo į Lietuvą vos po kelių dienų, t. y. nepraėjus 14 dienų po paskutinės sąlyčio dienos ir nepraėjus grėsmei sukelti pavojų kitiems asmenims užsikrėsti koronaviruso infekcija, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad jis, grįžęs ir iš Latvijos Respublikos, privalėjo izoliuotis keleivio anketoje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), kaip sąlytį turėjęs asmuo, grįžęs iš užsienio, tačiau to nedarė. Kartu pažymėtina, kad jeigu vertinti E. B. apeliacinio skundo argumentą taip, kaip jis nurodo, t. y., kad jam jau grįžus iš Latvijos Respublikos, izoliuotis nebereikėjo, tai tokiu atveju visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ar asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvoje, grįžusiems į Lietuvą iš dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktos šalies, nuvykus bet kokiu būdu neva tranzitu dar į kitą šalį (arčiausią gyvenamojo miesto), nepaveiktą COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), ir iš jos grįžus jau po kelių dienų, iš esmės būtų sudaryta prielaida susitrumpinti izoliacijos laiką. Todėl nagrinėjamu atveju, esant aptartiems duomenims, nėra pagrindo abejoti tuo, kad E. B. pažeidė Izoliavimo taisyklėse nustatytą pareigą nepalikti izoliavimo vietos be sveikatos priežiūros specialisto leidimo. 

16.       Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad E. B. teiginiai, kad jis grįžęs iš Latvijos Respublikos gyveno pas savo močiutę (duomenys neskelbtini), o keleivio anketoje, jis nurodė tik savo deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nes neva jam pildyti anketos apskritai nereikėjo, jo atsakomybės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nešalina, nes jis privalėjo izoliuotis būtent keleivio anketoje nurodytu adresu. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad keleivio anketoje, jei izoliavimosi vietos adresas Lietuvoje nesutampa su gyvenamosios vietos adresu, priešingai, nei nurodo E. B., prašoma nurodyti ir izoliavimosi vietos adresą, o jei jis norėjo pakeisti savo izoliavimosi vietą, privalėjo kreiptis į NVSC dėl izoliavimo vietos keitimo ar dėl leidimo palikti izoliavimo vietą suteikimo (Izoliavimo taisyklių 15.8. punkto redakcija, galiojusi aptariamu laikotarpiu), tačiau jis to nepadarė.

17.       Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad E. B., aiškiai žinodamas, kad privalo izoliuotis, savo tyčiniais veiksmais vengė izoliacijos, ekstremaliosios situacijos metu sukėlė pavojų išplisti užkrečiamai COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai), todėl jo veikoje yra ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

18.       Be to, apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tvirtinimu, buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kadangi jam nebuvo surašytas (negavo) administracinio nusižengimo protokolas, jis taip pat negavo ir administracinio nurodymo bei šaukimo atvykti ir duoti paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje. Jis tik kelis kartus kalbėjo telefonu su pareigūnais, tačiau telefoniniai pokalbiai nėra laikomi procesiniais dokumentais. Atkreipia dėmesį, kad jis nebuvo šaukiamas ANK nustatyta tvarka duoti paaiškinimų, pateikti įrodymus, prašymus, nežinojo, kad jam yra pradėta administracinio nusižengimo teisena. Taigi šios administracinio nusižengimo teisenos metu buvo pažeistos jo teisės, kartu teisė į gynybą. Teismas formaliai išklausė apeliantą, teismo posėdžio metu netyrė įrodymų, net formaliai neįvardino byloje esančių dokumentų, visiškai praleido įrodymų tyrimo stadiją, tokiu būdu pažeidė administracinės teisenos normas.

19.       Iš 2020 m. spalio 13 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK vyresniosios tyrėjos J. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. tarnybinį pranešimą dėl izoliacijos nesilaikymo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK E. B. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Pranešimo tyrimo metu, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, ne kartą bandyta susisiekti su E. B., tačiau telefono ragelio jis nekėlė, taip pat neperskambino į praleistus skambučius. Buvo siųstos trumposios SMS žinutės, tačiau į jas atsakyta nebuvo. 2020 m. spalio 7 d. nuvykus į jo gyvenamąją vietą, esančią  (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė. 2020 m. spalio 5 d. į gyvenamąją vietą buvo išsiųsti šaukimai 2020 m. spalio 13 d. atvykti į PK, tačiau nurodytu laiku jis neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė. Telefoninio pokalbio metu tiksliai nepaaiškino, kodėl nesilaikė paskirtos izoliacijos, tik kartojo, kad izoliacijos laikytis nereikia, tačiau tikslių priežasčių nenurodė. Po to į skambučius nebeatsakė (b. l. 65–66).

20.       Kaip matyti, aptarti duomenys nepaneigia fakto, kad E. B. žinojo apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, tačiau pats vengė nuvykti į policijos komisariatą tam, kad duotų paaiškinimus, jam dalyvaujant būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai.

21.       Pažymėtina, kad nutarimas yra teisėtas, kai priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Tačiau akcentuotina, kad administracinis procesas yra vieningas, todėl organo (pareigūno) padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas. Nesant tokios galimybės, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti priimtas kitoks ANK numatytas sprendimas. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-14-139/2016).

22.       Pažymėtina, kad naudojimasis ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis E. B. buvo užtikrintas nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme. Jis turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga, teismo posėdyje davė teismui paaiškinimus, teikė įrodymus, reiškė prašymus dėl dokumentų pridėjimo prie bylos ir panašiai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje buvo tiriama rašytinė bylos medžiaga, tačiau E. B. prašymo – ištirti išsamiai visus ar konkretų dokumentą – nepareiškė. Nagrinėjamoje byloje, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas turėjo galimybę ištaisyti pareigūnų padarytus ir apeliaciniame skunde nurodytus proceso pažeidimus bei juos pagrįstai bei tinkamai ištaisė. Be to, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog nėra duomenų, kad E. B. tiek šaukimas, tiek kiti procesiniai dokumentai būtų buvę siunčiami registruotu laišku, įteikti asmeniškai ar kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, kitiems asmenims, kurie būtų galėję procesinius dokumentus perduoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 573 straipsnis), ši aplinkybė nesukliudė jam apskųsti priimtą nutarimą teismui, skunde išdėstant paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, nurodant nesutikimo su priimtu nutarimu argumentus, pateikiant, jo nuomone, juos pagrindžiančius dokumentus, dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo skundą. Kartu apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju skunduose teismams E. B. nenurodė, kad jis būtų sutikęs sumokėti administraciniu nurodymu nustatyto dydžio baudą, ir dėl to, kad negavo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, buvo pažeista tokia jo teisė. Šiuo atveju skunduose teismams E. B. apskritai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

23.       Apeliantas teisus, skunde tvirtindamas, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius nusižengimą, ir turi būti laikomasi nekaltumo prezumpcijos. Tačiau šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, pateikė jų visumos analizę ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad E. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veika kvalifikuota teisingai, jis pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

24.       Apeliaciniame skunde E. B. teigia, kad teismas neindividualizavo nuobaudos, tokiu būdu pažeidė nuobaudos parinkimo taisykles.

25.       Šiuo atveju ne teismo, bet Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimu E. B. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį paskirta 500 Eur dydžio bauda.

26.       Pažymėtina, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą asmenims numatyta bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

27.       ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

28.       Bylos duomenimis nustatyta ir aptarta, kad E. B. padarė teisės pažeidimą tyčia, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau, nenustačius ir jo atsakomybę lengvinančių ar kitaip jo padėtį gerinančių aplinkybių, jam paskirta tik minimali ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda, o ją švelninti dar labiau nėra teisinio pagrindo.

29.       Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartį nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                              Edita Lapinskienė