Administracinė byla Nr. eA-2600-438/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01066-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 22.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. AMP1-25 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus kasmetinio 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo“ (toliau – ir Įsakymas 1) ir 2020 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. AMP1-29 „Dėl 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. AMP1-25 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus kasmetinio 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas 2).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad veiksmus, numatytus Valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1295, (toliau – ir Aprašas) 6 punkte atliko 2020 m. sausio 31 d. Aplinkos ministras tą pačią dieną pasirašė siūlymą kasmetinę pareiškėjo veiklą vertinti nepatenkinamai, pasiūlė perkelti į žemesnes – organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto – pareigas. Aplinkos ministras 2020 m. vasario 7 d. surašė pažymą „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus V. L. tarnybinės veiklos įvertinimo komentarų (pagrindimo)“ (toliau – ir Pažyma). Pareiškėjas 2020 m. vasario 12 d. pateikė prašymą, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų Nuolatinė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Komisija). Komisijos 2020 m. kovo 6 d. posėdyje nutarta pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai. Aplinkos ministras 2020 m. kovo 12 d. priėmė skundžiamą Įsakymą 1. Pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 19 d. buvo perkeltas į žemesnes Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos kontrolės skyriaus vedėjo pareigas. Įsakymu 2 nurodyta perkėlimą įvykdyti per 5 darbo dienas nuo pareiškėjo nedarbingumo pabaigos.
3. Pareiškėjas teigė, kad jo vertinimas tendencingas, atliktas turint tikslą jį pašalinti iš pareigų. 2018 m. jo veikla buvo įvertinta gerai, o 2019 m. tie patys veiklos kriterijai įvertinti nepatenkinamai. Nebuvo įvertintas keturių metinių užduočių atlikimas, buvo vertinti tik gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacija. Neatsižvelgta į metinius rezultatus. Vertinimas atliktas nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų.
4. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija buvo nepilnos sudėties, vienai Komisijos narei nusišalinus, liko 4 nariai. Pareiškėjo įsitikinimu, ir kiti Komisijos nariai turėjo nusišalinti, nes jam kėlė abejonių jų nešališkumas. Pareiškėjas reiškė nušalinimą A. M. (Komisijos pirmininkui ir Aplinkos ministerijos kancleriui), nes pokalbio su juo metu patyrė spaudimą, reikalavimą trauktis iš pareigų. Reiškė nušalinimą ir R. Š. (Aplinkos apsaugos agentūros direktoriui), nes kildavo nuolatiniai nesutarimai dėl įstaigoms priskirtų kompetencijų ribų bei funkcijų vykdymo, o su G. G. (Lietuvos geologijos tarnybos direktoriumi) nesutardavo dėl tarnybos veiklos trūkumų bei ūkio subjektų kontrolės vykdymo. Komisijos pirmininkas nurodė, jog pateiktas informacijos kiekis yra per didelės apimties ir jo neįmanoma greitai įvertinti, Komisijos nariai nenusišalino. Pareiškėjas teigė, kad Komisijos nariai nevykdė Aprašo 39 punkte nustatytos pareigos, todėl priėmė šališką išvadą.
5. Pareiškėjas teigė, kad vertinimas vyko formaliai, pareiškėją skubino, pertraukinėjo, dalį klausimų uždavė dėl laikotarpio, kuriuo pareiškėjas neužėmė Aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) direktoriaus pareigų. Komisijos pirmininkas po atsakymų į klausimus kartodavo, kad pareiškėjas neatsakė arba nežino atsakymo. Pareiškėjas manė, kad tokiu būdu buvo daromas poveikis Komisijos nariams jo tarnybinę veiklą vertinti neigiamai. Komisijos vertinimas nemotyvuotas, nes nebuvo pasisakyta dėl metinių užduočių įvykdymo pagal vertinimo rodiklius, neaptartos rizikos užduočių įvykdymui, nevertinti Komisijos posėdyje išdėstyti pareiškėjo argumentai, nepateikti motyvai, kuriais remiantis siūloma pareiškėją perkelti į žemesnes pareigas. Vertinimo tendencingumą parodo tai, kad pareiškėjui nebuvo pasiūlyta kelti kvalifikaciją, nesudarytas jo individualus kvalifikacijos tobulinimo planas.
6. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai nurodė, jog vertinimas atliktas pažeidžiant vertinimo procedūras, iš esmės pažeidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, VTĮ) 27 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Sprendimas perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas neproporcingas ir nemotyvuotas.
7. Pareiškėjas nurodė, kad valstybės tarnautojo motyvuoto siūlymo pateikimo terminas jo prašymu buvo pratęstas dėl didelio užimtumo ir dėl to, kad jis nustatytu terminu nebuvo gavęs visų duomenų apie Departamento veiklos plano įvykdymą. Pareiškėjas 2020 m. vasario 4 d. susitiko su ministru. Ministras pareiškėjo veiklos pagal Aprašo 8 punkto reikalavimus nevertino ir iš karto siūlymo neužpildė, tuo padarydamas procedūrinius pažeidimus. Antras susitikimas įvyko vasario 6 d. Jame dalyvavo ne tik ministras, bet ir viceministrė bei kancleris. Pokalbyje pareiškėjui buvo daromas spaudimas, reikalauta atsistatydinti iš pareigų savo noru.
8. Pareiškėjas teigė, kad ministras neatliko motyvuoto veiklos įvertinimo, vertinimo nepagrindė įrodymais. Pareiškėjui nebuvo teiktos pastabos, nebuvo tikslinti ir su pareiškėju neaptarti rezultatai. Ministras neatliko savarankiško pareiškėjo 2019 m. veiklos vertinimo. Ministras negalėjo remtis Aplinkos ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus Valstybės aplinkos apsaugos kontrolės vykdymo, priežiūros ir koordinavimo efektyvumo vertinimo vidaus audito 2019 m. rugsėjo 30 d. ataskaita Nr. 4-4-(1)-19-02 (toliau – ir Audito ataskaita) ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2019 m. gruodžio 5 d. antikorupcinio vertinio išvada Nr. 4-01-10373, nes jose nebuvo vertinama pareiškėjo 2019 m. veikla.
9. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija, AM, atsakovas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovas paaiškino, jog Ministerijoje 2020 m. sausio 31 d. registruota pareiškėjo užpildyta tarnybinės veiklos vertinimo forma. Kasmetinis vertinimo pokalbis su tiesioginiu vadovu vyko 2020 m. vasario 4 d. ir 6 d. Aplinkos ministras užpildė motyvuotą pasiūlymą, pareiškėjo 2019 m. tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė pareiškėją perkelti į žemesnes pareigas toje pačioje institucijoje. Tiesioginis vadovas vertinimo motyvus išdėstė ne tik pareiškėjo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo pokalbyje, bet ir raštu Pažymoje. Komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą taip pat įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė perkelti jį į Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigas. Vertinimas vyko pagal Apraše nustatytus terminus. Pareiškėjas pats nesilaikė Aprašo 5 punkte nustatytų terminų, kadangi vertinimo ataskaita buvo pateikta tik 2020 m. sausio 31 d. Aplinkos ministro vertinimas ir Pažyma buvo užpildyti tą pačią dieną.
11. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. ir 2019 m. nustatytos užduotys pareiškėjui buvo skirtingos, todėl negalima jų vertinti vienodai. Vertinimas buvo atliktas laikantis Aprašo 4 priede nustatytų reikalavimų, įsigilinus į pareiškėjo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Buvo atsižvelgta tiek į metinius uždavinius, tiek į gebėjimus, nurodytus pareigybės aprašyme. Pareiškėjas neįvykdė 3-ios 2019 metams nustatytos užduoties, t. y. atlikti analizę dėl miškų kontrolės funkcijų perdavimo Departamentui ir pasiūlyti ministrui Departamento struktūros pakeitimus. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas posėdyje sutiko su Aplinkos ministro jo 2019 m. pasiektų rezultatų įvertinimu 2 balais (gerai), todėl skundo teiginiai, kad motyvuotame siūlyme pasisakyta tik dėl gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepagrįsti. Ministras komentarų neteikė toms pareiškėjo pateikto savo veiklos vertinimo dalims, su kuriomis sutiko. Komisija kėlė klausimus tose srityse, kuriose pareiškėjo ir ministro vertinimas nesutapo, todėl apie gerai įvertintas sritis ir kompetencijas nebuvo atskirai kalbama. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl kiekvieno išsakyto teiginio ar užduoti klausimus Komisijos nariams, tačiau klausimų nebuvo, konstruktyvi diskusija nevyko.
12. Atsakovas pažymėjo, kad Aprašo 38 punkte nėra nustatyta, jog komisijos posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja visi nariai. Komisijos nariai gali priimti sprendimus, jeigu jos posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Ginčo atveju dalyvavo 4 nariai. Komisijos nariai, kuriems pareiškėjas reiškė nušalinimus, nenusišalino, nes nebuvo aplinkybių, numatytų Aprašo 39 punkte.
13. Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad buvo vertinami ir pareiškėjo pasiekti rezultatai pagal nurodytas užduotis. Ministras juos vertino gerai (2 balai). Komisija nesikoncentravo į prieštaravimų nesukėlusios dalies vertinimą, tačiau tai nereiškia, kad ji nebuvo apskritai vertinama. Be to, posėdžio garso įrašas įrodo, kad nei Komisijos pirmininkas, nei jos nariai vienas kitam ir pareiškėjui poveikio nedarė. Komisijos pirmininkas nuosekliai aptarė visas motyvuotame siūlyme nurodytus gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijas, pristatydamas ministro vertinimą ir suteikdamas galimybę pasisakyti pareiškėjui ir Komisijos nariams užduoti klausimus jam.
14. Atsakovas nurodė, kad net ir taikant VTĮ 27 straipsnio 9 dalies 1 punkte, šio straipsnio 10 dalyje numatytas priemones, nėra nustatyta, kad valstybės tarnautoją įvertinus nepatenkinamai, privaloma sumažinti jam pareiginės algos koeficientą ar pasiūlyti kvalifikacijos tobulinimo planą. Tai yra numatyta tik kaip galimybė.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 31 d. pateikė savo veiklos rezultatus. 2020 m. sausio 30 d. pareiškėjo pasirašytame Tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo I-ame skyriuje „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ nurodyta, kad nustatytos 4 užduotys įvykdytos 90–100 proc., bendras įvertinimas – 3 balai. Tiesioginis vadovas už pasiektus rezultatus, vykdant užduotis, paskyrė 2 balų įvertinimą, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją įvertino 1 balu. Bendras tarnybinės veiklos vertinimas – nepatenkinamai. Tiesioginis vadovas pasiūlė pareiškėją, perkelti į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės institucijoje – veiklos organizavimo skyriaus vyr. specialisto (2020 m. sausio 31 d. Tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinė veiklos vertinimo metu Nr. P-23-53 (toliau – ir Motyvuotas siūlymas). Aplinkos ministras taip pat 2020 m. vasario 7 d. pateikė Pažymą, nurodė komentarus (pagrindimus), į kuriuos atsižvelgdamas vertino pareiškėjo tarnybinę veiklą. Pareiškėjas su Pažyma susipažino 2020 m. vasario 7 d. ir nesutikęs su įvertinimu, paprašė papildomo vertinimo komisijoje. Komisija 2020 m. kovo 6 d. protokole Nr. 1 (P22-2) nurodė, kad pareiškėją įvertino nepatenkinamai, ir pritarė ministro siūlymui perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas. Aplinkos ministras skundžiamu Įsakymu 1 patvirtino galutinį pareiškėjo vertinimą, kuriuo jis įvertintas nepatenkinamai, ir nusprendė pareiškėją perkelti į Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigas.
17. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad atsakovas nesilaikė valstybės tarnautojo kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimo terminų, nustatęs, kad pats pareiškėjas nesilaikė jam nustatytų terminų, kadangi tik po 2020 m. sausio 30 d. išsiųsto priminimo elektroniniu paštu kitą dieną pateikė užpildytą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Aplinkos ministras 2020 m. sausio 31 d. užpildė pareiškėjo vertinimo išvadą, kurioje jo 2019 m. tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai bei pasirašė motyvuotą siūlymą perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas toje pačioje įstaigoje.
18. Teismas pažymėjo, kad VTĮ 27 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos sąlygos yra alternatyvios, todėl Aplinkos ministras pats galėjo pasirinkti, kurią sąlygą taikyti ir kuri būtų efektyvesnė. Be to, priešingai negu nurodo pareiškėjas, vertinat pasiektus ir planuojamus tarnybinės veiklos rezultatus, buvo pateiktas vienas iš galimų siūlymų, t. y. valstybės tarnautoją perkelti į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje
19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Komisija buvo nepilnos sudėties, teismas nurodė, kad pagal Aprašo 38 punktą, vertinimo komisija gali priimti sprendimus, jeigu jos posėdyje dalyvauja daugiau, kaip pusė vertinimo komisijos narių. Nagrinėjamu atveju posėdyje dalyvavo 4 iš 5 narių.
20. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Komisija buvo šališka, kadangi nesvarstė pateiktų nušalinimų, teismas nurodė, kad pareiškėjas Komisijos posėdyje pareiškė nušalinimą Komisijos pirmininkui A. M. ir jos nariams G. G. ir R. Š. Iš 2020 m. kovo 6 d. vykusio Komisijos posėdžio garso įrašo girdėti, jog kiekvienas komisijos narys pasisakė dėl pareikšto nušalinimo. Aplinkybių, kurios keltų pagrįstą abejonę dėl Komisijos narių šališkumo, nebuvo nustatyta. Komisijos narių vykdoma darbinė veikla negali būti traktuojama kaip pagrįsta abejonė dėl jų nešališkumo. Teismo vertinimu, tai, kad nusišalino Komisijos narė R. P., tik patvirtina, kad vertinimo procedūros šiuo konkrečiu aspektu nebuvo pažeistos.
21. Atmesdamas pareiškėjo argumentus, kad buvo vertinamos tik jo kompetencijos ir funkcijos, bet ne metinio strateginio plano įgyvendinimas, teismas nurodė, jog iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad aplinkos ministras vertino pareiškėją pagal dvi anketas. Viena iš jų – įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, vertinimo anketa. Kiekvienas iš joje vertinamų kriterijų buvo įvertintas 1 balu – nepatenkinamai. Kitoje anketoje buvo vertinami pasiekti ir planuojami tarnybiniai veiklos rezultatai. Papildomoje Pažymoje aplinkos ministras pakomentavo plačiau, kodėl pareiškėją pagal šiuos kriterijus įvertino neigiamai. Taip pat pateikti papildomi įrodymai su Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Aplinkos ministerijos centralizuoto vidaus audito skyriaus bei STT išvadomis ir rekomendacijomis. Iš Pažymos ir kitų institucijų raštų matyti, kad dažnai kartojasi situacija, kai neužtikrinama Departamento pareigūnų ir tikrinamų ūkio subjektų rotacija, darbuotojai skundžiasi dėl pareiškėjo elgesio su jais, pažeidinėjamos jų teisės. Be to, sukurta korupcijos prevencijos priemonių sistema daugumoje sričių pripažįstama nesaugi ir neefektyvi. Nagrinėjamu atveju buvo įvertinta tiek pareiškėjo kompetencija, tiek metinis strateginis planas, kadangi tiek aplinkos ministras, tiek minėtos institucijos pagrindė, kodėl pareiškėjo vertinimas – nepatenkinamas.
22. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros. Komisijos išvada yra teisinga bei motyvuota į bylą pateiktais įrodymais. Pareiškėjo tarnybinės veiklos 2019 m. vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, jo veikla pagal nustatytus vertinimo kriterijus buvo įvertinta nepatenkinamai, pareiškėjas pagrįstai bei teisėtai buvo perkeltas į žemesnes pareigas.
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Be to, pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovas nevykdė objektyvaus pareiškėjo veiklos vertinimo, vertinimas atliktas tendencingai. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas priežastis, kodėl jis savo motyvuotą siūlymą pateikė ne iki sausio 15 d., o sausio 31 d. Motyvuoto siūlymo pateikimo terminas pareiškėjui jo prašymu buvo pratęstas dėl didelio pareiškėjo užimtumo ir dėl to, kad Aprašo 5 punkte nustatytu terminu pareiškėjas nebuvo gavęs visų duomenų apie Departamento veiklos plano įvykdymą. Teismas rėmėsi vien tik atsakovo išdėstytais argumentais, atliktu auditu, darbuotojų menamais skundais ir STT tyrimu.
23.2. 2020 m. vasario 4 d. vykusio pareiškėjo pokalbio su ministru metu ministras pareiškėjo veiklos pagal Aprašo 8 punkto reikalavimus nevertino ir Aprašo 10 punkte nustatytu terminu iš karto po pokalbio neužpildė motyvuoto siūlymo. 2020 m. vasario 6 d. vykusio susitikimo metu ministras iš viso nevykdė pareiškėjo veiklos vertinimo. Ministras nesudarė galimybės objektyviai įvertinti pareiškėjo veiklą Komisijoje. Ministras į Komisijos sudėtį įtraukė ir pirmininku paskyrė susitikime su pareiškėju dalyvavusį Aplinkos ministerijos kanclerį A. M., kuris kartu su ministru spaudė pareiškėją atsistatydinti iš pareigų. Ministro išvada dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo yra neobjektyvi ir nevisapusiška, vadovas buvo šališkas.
23.3. Atsakovas neatliko pareiškėjo veiklos išsamaus įvertinimo ir pažeidė VTĮ 27 straipsnio 2 dalį ir Aprašo 42 punktą. Ministras ir Komisija vertino tik pareiškėjo kvalifikaciją ir gebėjimus, tačiau nevertino jo pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis. Nemotyvuotas, nepagrįstas veiklos rezultatų, jų su pareiškėju neaptarus ir neturėjus dėl jų pastabų, įvertinimas 2 balais iš 3 turėjo neigiamos įtakos bendram veiklos įvertinimui. Ministras jau Komisijai privalėjo pateikti motyvus ir įrodymus, kodėl pareiškėjo veiklos rezultatus įvertino 2 balais, tačiau to nepadarė. Todėl Komisija negalėjo įvertinti tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumo.
23.4. Atsakovas nemotyvavo pareiškėjo veiklos įvertinimo nepatenkinamai ir jo perkėlimo į Departamento Kauno aplinkos kontrolės skyriaus vedėjo pareigas pagrindų. Pareiškėjas buvo įvertintas nepatenkinamai tik dėl to, kad ministras jį siekė atleisti iš Departamento direktoriaus pareigų. Ministras pats atsako už tai, jei pareiškėjui pavedė ir reikalavo vykdyti aktualumą praradusias užduotis, už kurių vykdymą dar ir skatino pareiškėją skirdamas priedą už padidintą darbo krūvį 2019 m. IV ketvirtį. Ministras niekada nedrausmino pareiškėjo, neatliko pareiškėjo veiklos neeilinio patikrinimo pagal VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 1 punktą.
23.5. Teismas nevertino aplinkybių, jog pareiškėjas, atsakovo vertinimu, neturi gebėjimų ir kvalifikacijos 2019 metų gale, kai dar 2019 m. sausio 7 d. skiriant jį į pareigas juos turėjo, ir kad pareiškėjas vykdė visiškai neaktualias ministro jam pavestas funkcijas. Ministras iki pat nepatenkinamo veiklos įvertinimo nenurodė, kad jo vertinimu, pareiškėjui trūksta gebėjimų ar kvalifikacijos, nepadėjo ir nepateikė jokių pasiūlymų dėl trūkstamų gebėjimų įgijimo, neapmokė pareiškėjo, nesuteikė jam priemonių ar gairių.
23.6. Pareiškus nušalinimą trims Komisijos nariams, kiekvienas iš jų nušalinimo klausimą išsisprendė pats, net nepasisakęs nušalinimą atmetė ir Komisijoje dirbo toliau. Komisijos narys negali pats priimti sprendimą atmesti jo nušalinimo, dėl jo nušalinimo turi spręsti likę Komisijos nariai, o kai šalinamas daugiau nei vienas narys arba Komisijos pirmininkas, nušalinimo klausimas turi būti perduotas spręsti Komisiją sudariausiam asmeniui. Pareiškėjo Komisijos posėdžio metu pateiktas pareiškimas dėl Komisijos narių nušalinimo nebuvo vertintas ir spręstas. Neišsprendusi nušalinimo klausimų ir toliau tęsdama pareiškėjo veiklos vertinimą, Komisija iš esmės pažeidė vertinimo procedūras, neužtikrindama objektyvaus vertinimo.
23.7. Pareiškėjo kvalifikacija ir gebėjimai buvo įvertinti nepatenkinamai be jokių motyvų ir įrodymų, remiantis vidaus audito ir STT išvadomis, kuriose nebuvo vertinama pareiškėjo veikla pagal 2019 m. nustatytas užduotis ir jų vertinimo kriterijus. Ministras neatliko savarankiško pareiškėjo 2019 m. veiklos vertinimo pagal ministro 2019 m. nustatytas 4 metines užduotis. Ministras neturėjo teisės vienašališkai metinės veiklos vertinimo metu nuspręsti, kad minėtų institucijų išvadose pateiktos rekomendacijos reiškia, kad pareiškėjas 2019 m. dirbo blogai ir neturėjo gebėjimų ir kvalifikacijos vadovauti Departamentui, nes minėtos institucijos pateikė rekomendacijas dėl Departamento veiklos gerinimo. Pirmosios instancijos teismas esmingai rėmėsi atliktu vidaus auditu, darbuotojų skundais ir STT tyrimu, tačiau dokumentuose pateikti neatitikimai yra tęstiniai, t. y. „paveldėti“ iš ankstesnių Departamento vadovų, o pareiškėjui buvo keliamos kitos prioritetinės užduotys, dėl kurių atlikimo teismas nepasisakė.
23.8. Teismas savo sprendimo nemotyvavo, neįvertino pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų, nepagrindė, kodėl juos atmeta, motyvuodamas sprendimą apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais. Teismas formaliai išvardijo aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, tačiau jų analizės ir vertinimo neatliko.
24. Atsakovas AM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, be jo atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų, papildomai nurodo, kad:
24.1. Teismas sprendime išsamiai išanalizavo visą bylos medžiagą, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo aplinkybes ir sprendimo pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos 2019 m. vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai.
24.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjui buvo pratęstas terminas atlikti Aprašo 5 punkte nustatytus veiksmus (pateikti metinį savo veiklos vertinimą), o pirmosios instancijos teismas tariamai neįvertino pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų priežasčių dėl vėlavimo pateikti užpildytą motyvuotą siūlymą. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie tariamą termino pratęsimą, kita vertus, teigiama, kad terminas prasitęsė savaime. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pats nesilaikė jam nustatytų terminų.
24.3. Apelianto teiginys, kad ministras nesudarė galimybės objektyviai patikrinti pareiškėjo veiklos vertinimą ir įvertinti pareiškėjo veiklą Komisijoje, neatitinka tikrovės. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ministras nedelsdamas ėmėsi veiksmų, kad būtų užtikrintas pareiškėjo vertinimas Komisijoje, pareiškėjui su tiesioginio vadovo (aplinkos ministro) vertinimu susipažinus 2020 m. vasario 7 d. (ant Pažymos užrašius „Susipažinau. Su vertinimu nesutinku. Prašau mane vertinti vertinimo komisijoje“). Aplinkos ministro 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. AMP1-11 patvirtinta nauja Komisijos sudėtis, atitinkanti Aprašo 35 punkte nustatytus reikalavimus. Be to, pareiškėjui 2020 m. vasario 12 d. pateikus rašytinį prašymą jo tarnybinę veiklą vertinti Komisijoje, aplinkos ministras nedelsdamas 2020 m. vasario 12 d. rezoliucija ant šio prašymo pavedė organizuoti Komisijos posėdį. Teismas išsamiai įvertino pareiškėjo argumentus dėl tariamo Komisijos narių šališkumo ar neobjektyvumo.
24.4. Tai, kad pareiškėjo vertinimas atliktas išsamiai, įvertintos ne tik kompetencijos (užpildyta Įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, įstaigos vadovo ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pavaduotojo kvalifikacijos vertinimo anketa), bet ir atliktas pasiektų rezultatų, vykdant užduotis, vertinimas (užpildytas Motyvuoto siūlymo II skyrius „Pasiektų rezultatų, vykdant užduotis vertinimas“) ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas (užpildytas Motyvuoto siūlymo III skyrius „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“) pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Ši teismo išvada pagrįsta byloje esančiais įrodymais.
24.5. Tam, kad valstybės tarnautojo veikla būtų vertinama labai gerai, jis turi ne tik atlikti nustatytas (visas) užduotis, bet ir viršyti kai kuriuos vertinimo rodiklius. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė vienos užduoties, todėl atmestini jo argumentai dėl tarimai netinkamo (nemotyvuoto) jo tarnybinės veiklos, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo.
24.6. Apelianto argumentai, kad STT ir ministerijos vidaus auditas nevertino pareiškėjo 2019 m. veiklos pagal nustatytas užduotis, nesudaro pagrindo teigti, kad aplinkos ministras vertindamas pareiškėjo tarnybinę veiklą negalėjo remtis šių institucijų nustatytais faktais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Ginčas kilęs dėl nepatenkinamai įvertintos pareiškėjo kasmetinės tarnybinės veiklos ir jo perkėlimo iš Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus pareigų į žemesnes Departamento Kauno aplinkos kontrolės skyriaus vedėjo pareigas.
26. VTĮ 27 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatyta, kad „Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu <...> valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje“.
27. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas nepatenkinamai yra ta būtina sąlyga, kuri sudaro teisines prielaidas ir sąlygas valstybės tarnautoją perkelti į žemesnes pareigas. Tai tokio pobūdžio bylose lemia, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos atlikto įvertinimo nepatenkinamai pagrįstumas ir teisėtumas sudaro esminį bylos nagrinėjimo dalyką.
28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tarnybinė veikla nepatenkinamai buvo įvertinta Nuolatinės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. kovo 6 d. posėdyje. Remiantis šios Komisijos išvada buvo priimti byloje ginčijami įsakymai dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas.
29. Pareiškėjas nesutikimą su jo tarnybinės veiklos įvertinimu nepatenkinamai iš esmės grindžia keliais aspektais, būtent, kad Komisija neobjektyviai, neišsamiai bei nevisapusiškai atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, kad Komisijos sudėtis buvo neteisėta, nes dauguma Komisijos narių buvo šališki jo atžvilgiu ir turėjo nusišalinti nuo jo tarnybinės veiklos vertinimo, pareiškus jiems nušalinimus.
30. VTĮ 27
straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo <...>“.
31. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje tvarka reglamentuojama Vyriausybės patvirtintame Apraše. Šio Aprašo 41 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinimo komisija posėdyje: nagrinėja valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal motyvuotą siūlymą (1 ir 5 priedai) (41.1 p.), priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo (41.2 p.), priima sprendimą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikiamo siūlymo (41.3 p.), surašo išvadą (6 priedas) (41.4 p.). Pagal Aprašo 42 punktą, vertinimo komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina, be kita ko, (1) pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, (2) kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Aprašo 43 punkte įtvirtinta, kad vertinimo komisija turi teisę į vertinimo komisiją pokalbiui kviesti valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą, tiesioginio vadovo ir vertinamo valstybės tarnautojo prašymu – liudytojus. Aprašo 45 punkte įtvirtinta, kad po pokalbio vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Pagal Aprašo 51 punktą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną; skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje.
32. Teisminėje praktikoje dėl VTĮ bei Aprašo nuostatų, reguliuojančių vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimo perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas, priimto pagal vertinimo komisijos pasiūlymus, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (LVAT 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1018/2011). Pažymėtina, jog teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos rezultatų, kaip ir jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją (LVAT 2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-799/2014).
33. Iš esmės analogiško pobūdžio bylose, kai yra vertinama priimamo į valstybės tarnybą asmens kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausio administracinio teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka) turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas byloje Nr. 24/07, LVAT 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013, 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-77-968/2021).
34. Tokia teismo kompetencija šio pobūdžio bylose apsprendžia ir bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas.
35. Pagal Aprašo 11 punktą valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai yra detalizuojami Aprašo 4 priede.
36. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad aplinkos ministras pareiškėjo įvertinimą atliko užpildęs dvi anketas, numatytas Aprašo 4 priede. Viena iš jų – įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, vertinimo anketa, kurioje vertinami šie kriterijai: lyderystė, žmogiškųjų išteklių valdymas, finansų valdymas, analizė ir pagrindimas, komunikacija ir viešieji ryšiai, strateginis mąstymas, bei fizinių ir juridinių asmenų priežiūros funkcijos. Kiekvienas iš paminėtų kriterijų buvo įvertinti 1 balu – nepatenkinamai. Kita anketa, kurioje buvo vertinami pasiekti ir planuojami tarnybiniai veiklos rezultatai, kurie taip pat pateikti ir įvertinti. Komisijos posėdžio garso įrašas taip pat patvirtina, kad minėtose anketose užfiksuotos aplinkybės buvo Komisijos nagrinėjimo bei vertinimo dalykas.
37. Tai reiškia, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pagal kriterijus, kurie yra numatyti Aprašo 11 punkte ir Aprašo 4 priede, o tai savo ruožtu lemia ir tai, kad šis vertinimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Dėl to priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad vertinimas buvo nepilnas, neišsamus ir pan., yra nepagrįsti, neįrodyti, nes juos paneigia minėtų anketų ir garso įrašo duomenys.
38. Iš byloje pateiktų įrodymų, atitinkamų išvadų, rekomendacijų, raštų ir pažymos, surašytų kitų institucijų – Valstybinės darbo inspekcijos, Aplinkos ministerijos centralizuoto vidaus audito skyriaus bei STT, matyti, kad juose yra konstatuota, jog dažnai kartojasi tai, kad yra neužtikrinama Departamento pareigūnų ir tikrinamų ūkio subjektų rotacija, darbuotojai skundžiasi dėl pareiškėjo elgesio su jais, pažeidinėjamos jų teisės, sukurtos korupcijos prevencijos priemonių sistemos daugumoje sričių yra nesaugios ir neefektyvios.
39. Šie įrodymai patvirtina, kad egzistavo faktinės aplinkybės, duodančios pagrįstą pagrindą subjektams, atlikusiems pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, ją vertinti nepatenkinamai.
40. Įrodymų vertinimo prasme darytina išvada, kad atsakovas pagrindė savo išvadų pagrįstumą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos nepatenkinamo vertinimo, o pareiškėjas jų nustatyta tvarka nepaneigė. Šiuo atveju pareiškėjas, nesutikdamas su tokio vertinimo pagrįstumu, iš esmės pateikia tik bendro pobūdžio teiginius, tačiau atitinkamų įrodymų, kurie paneigtų atsakovo pateiktus įrodymus, nepateikia.
41. Nepagrįsti ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėtos, šališkos ir neobjektyvios Komisijos sudėties, netinkamai atliktos nušalinimo procedūros ir pan.
42. Komisijos kvalifikuotos sudėties, posėdžio vedimo tvarkos bei Komisijos narių nusišalinimo/nušalinimo klausimus reglamentuoja Aprašo 35, 38, 39 punktai. Pagal šių teisės normų nuostatas Komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ir balsuoja už atitinkamą sprendimą dauguma Komisijos narių. Nagrinėjamu atveju iš 5 Komisijos narių posėdyje dalyvavo keturi, kurie vienbalsiai priėmė sprendimą.
43. Aprašo 39 punkte yra nurodytos sąlygos ir aplinkybės, kurioms esant Komisijos narys negali dalyvauti priimant sprendimą, o būtent, kai „komisijos narys yra valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginis vadovas, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo“. Šioje teisės normoje taip reglamentuota, kad kai yra tokių aplinkybių, Komisijos narys „turi nusišalinti“.
44. Sąvoka „turi nusišalinti“ aiškintina kaip komisijos nario pareiga tai padaryti, kai yra nustatomos minėtos aplinkybės, o jeigu komisijos narys to nepadaro, atsiranda teisinės prielaidos konstatuoti, kad jo dalyvavimas priimant sprendimą buvo neteisėtas.
45. Ar buvo aplinkybės, sudarančios kliūtį Komisijos nariui dalyvauti posėdyje ir priimti sprendimą, yra įrodinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutikimą su Komisijos narių sudėtimi grindžia aplinkybėmis, kurios siejamos su abejonėmis dėl Komisijos narių nešališkumo. Pareiškėjas šias aplinkybes atitinkamų Komisijos narių atžvilgiu iš esmės sieja su jo, kaip Departamento direktoriaus, ir Komisijos narių darbine veikla ir asmeniniais santykiais, buvusiais iki pareiškėjo vertinimo Komisijoje.
46. Teismų praktikoje aiškinat nešališkumo sąvoką yra konstatuota, kad ji turi du aspektus: subjektyvų ir objektyvų. Subjektyvus nešališkumas reiškia, kad asmenims, priimantiems atitinkamus sprendimus, yra draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems, tačiau asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų.
47. Nešališkumas objektyvia prasme reiškia, kad asmuo (asmenys), priimantis atitinkamą sprendimą, turi suteikti pakankamas garantijas tam asmeniui, kurio atžvilgiu priimamas sprendimas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl to asmens (asmenų), priimančio sprendimą, nešališkumo. Todėl pagal objektyvumo testą turi būti nustatyta, ar išskyrus asmeninį elgesį to asmens, kuris priima sprendimą, galima nustatyti faktų, kurie kelia abejones dėl jo nešališkumo.
48. Visa tai lemia, kad asmeniui, kurio atžvilgiu yra priimamas sprendimas, nepakanka vien tik subjektyviais argumentais nesutikti su vienu ar keliais Komisijos nariais, bet turi būti nustatyta atitinkamų faktų, aplinkybių ar įrodymų, kurie duotų pagrįstą pagrindą manyti, jog Komisijos narys turi išankstinį nusistatymą, yra šališkas asmens atžvilgiu ir pan.
49. Minėta, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo Komisijos narių šališkumo, iš esmės grindžiami Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų darbine veikla ir darbinėje veikloje priimtais sprendimais (dokumentais), tačiau šie duomenys nepatvirtina aplinkybių, jog dėl darbinės veiklos Komisijos nariai tapo tendencingi ir šališki pareiškėjo atžvilgiu. Kito pobūdžio įrodymų, kurie duotų pagrįstą pagrindą manyti, jog tarp pareiškėjo ir atitinkamų Komisijos narių buvo susiklostę priešiški asmeniniai, neigiamai tendencingi ir pan. santykiai, byloje nesurinkta. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti neįsiteisėję teismų sprendimai dėl pareiškėjui paskirtų tarnybinių nuobaudų teisėtumo, nes šių tarnybinių nuobaudų pareiškėjui skyrimas nėra susijęs su Komisijos narių veikla, kurią jie vykdė iki pareiškėjo vertinimo Komisijoje.
50. Minėta ir tai, kad priimančio sprendimus asmens atžvilgiu galioja prezumpcija, jog jis yra nešališkas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Todėl įrodymų vertinimo prasme aptartos aplinkybės lemia, kad pareiškėjas nepaneigė šios prezumpcijos, o tuo pačiu ir neįrodė savo teiginių pagrįstumo.
51. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad Komisijos nariai negalėjo patys spręsti jiems pareikšto nušalinimo klausimo, jog tai turėjo spręsti tarnautojas, sudaręs Komisiją, ir pan.
52. Komisijos narių nusišalinimo ir dalyvavimo nenusišalinus Komisijos posėdyje teisėtumo klausimai yra sureglamentuoti Aprašo 39 punkte bei aptarti šios nutarties 44 punkte. Apraše kitų nuostatų šiais klausimais nėra. Tai reiškia, kad nusišalinimo ir nušalinimo institutas yra sureglamentuotas būtent tokiu būdu, koks yra nurodytas Aprašo 39 punkte bei šios nutarties 44 punkte. Dėl ko taikyti pagal analogiją kitus teisės aktus, reglamentuojančius teismų ar kitų institucijų veiklą, nėra teisinio pagrindo.
53. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nebekartoja, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros buvo atliktos nepažeidžiant terminų, nustatytų Apraše. Be to, tokio pobūdžio pažeidimai neturėtų įtakos pareiškėjo subjektinių teisių apimčiai, nes jie yra formalūs ir nepaneigia valstybės tarnybos institucijos teisės atlikti tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą bei tarnautojo pareigos būti vertinamam.
54. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl to tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys