Civilinė byla Nr. e2-8977-909/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04061-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1 200,00 Eur skolos, 114,71 Eur palūkanų, 22,40 procento metinių mokėjimo palūkanų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (1 200, 00 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 345,51 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10,56 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. darbovietės administracijai. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovas nuomonės dėl ieškinio nepateikė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K396009653, kuria atsakovui buvo suteiktas 1 200,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 299,76 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 22,40 proc.), 148,47 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 24 mėnesines įmokas. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl ieškovė sutartį nutraukė. Ieškovės teigimu, atsakovas liko jai skolingas 1 200,00 Eur negrąžinto kredito, byloje duomenų apie tai, kad atsakovas grąžino ieškovei visą kreditą, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 200,00 Eur negrąžinto kredito dalis.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 114,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. vasario 11 d. bei 22,40 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 200,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Pagal šalių sudarytos sutarties bendrąsias sąlygas (atitinkamai 1.16 punktą) palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Bendrovei už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžintas Bendrovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju sutartimi šalys sulygo dėl 22,40 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei (bendrųjų sąlygų 1.15 arba 1.16 punktai). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. punkte nustatyta, kad sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino ieškovei jos suteikto kredito bei nemokėjo sutartimis sulygtų palūkanų, ieškovės reikalavimai priteisti jos naudai iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįsti ir tenkinami (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018 ir 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018).

Ieškovė prašo priteisti jos naudai iš atsakovės 345,51 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties 1.29 punktu šalys susitarė, kad Tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat – tarpininkavimo mokestis, kuris yra apskaičiuotas Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 2) 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Pagal bendrųjų sąlygų 5.4. punktą Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl šalys susitarė, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 345,51 Eur,  tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 197,04 Eur. Taigi, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 148,47 Eur. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Sutarties 5.11. punkte numatyta, jog bet kokios nuolaidos yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, t. y., kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę.

Specialiosiose Kredito sutarties sąlygose išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: mokestis su nuolaida ir be nuolaidos. Kaip galima spręsti iš ieškinio faktinio pagrindo, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimą be nuolaidos. Tokį reikalavimą ieškovė motyvuoja tuo, kad, pažeidęs savo įsipareigojimus, atsakovas neteko teisės į nurodyto mokesčio nuolaidą (Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.11 punktai). Iš Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų aišku, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida buvo įskaičiuota į bendrą vartojimo kredito sumą – 1 648,23 Eur (1 200,00 Eur kreditas, 299,76 Eur palūkanos ir 148,47 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida). Įvertinus Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte apibrėžtą tarpininkavimo mokesčio paskirtį, darytina išvada, kad toks mokestis iš esmės atitinka VKĮ 2 straipsnio 3 dalies, 253 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Be to, kaip nurodyta prieš tai, tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įtrauktas į bendrą pagal Kredito sutartį suteikto vartojimo kredito kainą. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų Kredito sutartyje numatyto dydžio tarpininkavimo mokestį.

Ieškovės argumentai suponuoja, kad tarpininkavimo mokesčio padidinimą, jeigu skolininkas netinkamai vykdo sutartines prievoles, ieškovė sieja su poreikiu kompensuoti papildomas išlaidas (Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punktas). Pastarosios pagal savo turinį ir esmę yra ieškovės dėl netinkamo skolininko įsipareigojimų vykdymo patiriami nuostoliai. Tarpininkavimo mokesčio nuolaidos dydis yra iš anksto išreikštas konkrečiu dydžiu, t. y. kaip iš anksto žinoma nuostolių suma (Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.1 ir 5.3.2 punktai). Taigi tarpininkavimo mokesčio nuolaidos taikymas yra siejamas su tinkamu prievolių vykdymu, o nuolaidos panaikinimas savaime reiškia skolininko nubaudimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarpininkavimo mokesčio padidėjimas, t. y. nuolaidos netaikymas, kai skolininkas pažeidžia pareigą laiku mokėti einamąsias įmokas, atitinka visus formaliuosius netesybų požymius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma, o tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. (žr. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-268-924/2020, 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-924/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-110-796/2020, 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-367-855/2020, 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-440-661/2020, 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-565-779/2020 ir kt.). Todėl konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio nuolaidą (kintamą dalį) kvalifikuojamas kaip reikalavimas priteisti netesybas.

VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi pagal Kredito sutartį kintama tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri, atsižvelgiant į konkrečios šio ginčo aplinkybes, galėtų būti priteista iš atsakovo, negali būti didesnė kaip 108,00 Eur (1 200,00 Eur × 0,05 proc. × 180 d.). Prieš tai nurodyta, kad kintama tarpininkavimo mokesčio dalis (nuolaida) pagal Kredito sutarties Specialiąsias sąlygas yra 197,04 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą, reikalavimas priteisti iš atsakovo kintamą tarpininkavimo mokesčio dalį tenkinamas iš dalies ir įmonei iš atsakovo priteisiama 108,00 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio nuolaida.

Pripažinus, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas sumokėtų pastovią tarpininkavimo mokesčio dalį, iš atsakovo ieškovei priteisiamas pastovaus tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimas – 148,47 Eur. Bendrai iš atsakovo ieškovei priteisiamas 256,47 Eur (148,47 Eur + 108,00 Eur) tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10,56 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Šios palūkanos atlieka kreditoriaus minimalių nuostolių, kylančių skolininkui laiku ir tinkamai nevykdant savo sutartinių prievolių, kompensavimo funkciją. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Įvertinus tai, kad iš atsakovo priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas netenkinamas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 571,18 Eur (1 200,00 Eur + 114,71 Eur+ 256,47 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. vasario 11 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 94,04 procentai reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 267,08 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((38,00 Eur žyminis mokestis + 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą) × 94,04 proc.).

Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus 0 ct) negrąžinto kredito dalies, 114,71 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 71 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 256,47 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 47 ct) tarpininkavimo mokesčio, 22,40 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 200,00 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. vasario 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 571,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 267,08 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                       Justa Raciūtė