Civilinė byla Nr.e2-307-278/2020
Teisminio proceso Nr.2-59-3-00225-2019-0
Procesinio dokumento kategorija:
(S)
2.6.7; 2.6.8.11.1; 2.6.11.6; 3.2.6.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,
sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Laurai Smalinskaitei,
atsakovės atstovui Egidijui Norušiui,
viešame teismo posėdyje žodinio prceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Dovinta“ ieškinį atsakovei UAB „Delava“, tretiesiems asmenims A. S., V. U., Kėdainių rajono notarei Loretai Palionienei dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo,
n u s t a t ė :
ieškovė bankrutavusi UAB „Dovinta“ nurodė, kad 2018-02-07 pastato-karvidės pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau ir sutartis) atsakovei UAB „Delava“ buvo parduotas pastatas-karvidė, tačiau nors sutartyje nurodyta, kad pirkėjas visiškai atsiskaitė su pardavėju iki sutarties pasirašymo, sumokėdamas 78 000 Eur, bankroto administratorius, patikrinęs įmonės finansinius dokumentus, nenustatė, kad tokią pinigų sumą įmonė būtų gavusi iš atsakovės UAB „Delava“. Tvirtina, kad ieškovė ir atsakovė buvo susiję asmenys, atsakovės direktorius V. U. ilgą laiką buvo ieškovės akcininkas ir vadovas. Teigia, kad nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog už parduotą nekilnojamąjį turtą su ieškove nebuvo atsiskaityta. Kadangi ieškovė, perleisdama turtą iš esmės negavo to, ko tikėjosi, prašo nutraukti sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindu bei taikyti restituciją ir pastatą grąžinti ieškovės nuosavybėn.
Atsakovė UAB „Delava“ prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad už įgytą pastatą atsiskaitė iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ir tai patvirtina 2018-02-05 sąskaita –faktūra bei pinigų priėmimo kvitas serija P2018 Nr. 001. Kad už įsigyjamus pastatus yra sumokėta 78 000 Eur, patvirtina UAB „Dovinta“ direktoriaus A. S. parašas apie 78 000 Eur gavimą. Tvirtina, kad bendrovė vykdė ūkinę veiklą, todėl turėjo lėšų, kuriomis buvo atsiskaityta už įsigytą turtą.
Tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį nei teismo nustatytu terminu, nei per protingą terminą jam pasibaigus, teismui pateikė.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2018-02-07 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Dovinta“ atsakovei UAB „Delava“ už 78 000 Eur pardavė pastatą-karvidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Notaro patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punkte nurodoma, kad parduodamo daikto kaina yra 78 000 Eur, o 5.1 punkte nurodoma, kad pirkėjas visiškai atsiskaitė su pardavėju iki sutarties pasirašymo, sumokėdamas visą kainą grynaisiais pinigais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pastatą, kaip UAB „Delava“ priklausančią nuosavybę, atsakovė VĮ Registrų centre įregistravo 2018-02-09.
Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.344 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu įstatymai nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartį būtina sudaryti notarinės formos ir po to įregistruoti viešame registre, tai pirkėjas kainą sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką. Esant minėtai nuostatai, sudarydama ginčo sandorį, UAB „Delava“ turėjo teisę už perkamą pastatą, susitarus su ieškove UAB „Dovinta“, atsiskaityti iš anksto. Tačiau ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2019-03-14 nutartimi UAB „Dovinta“ iškėlus bankroto bylą, tikrindamas įmonės dokumentus, bankroto administratorius nerado duomenų, kad už pastatus gauta suma buvo sumokėta. Atsakovė nurodo, kad už pastatus yra pilnai atsiskaityta iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ir tai patvirtina 2018-02-05 sąskaita –faktūra bei 2018-02-05 pinigų priėmimo kvitas serija P2018 Nr. 001.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CKP 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neturi jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, patvirtinančių grynųjų pinigų įnešimą į įmonės kasą ir šiam teiginiui pagrįsti pateikė AB SEB banko apyvartos sąskaitas už 2018-01-08 - 2018-11-07 laikotarpį. Atsakovė tvirtina, kad už įsigytus pastatus pilnai atsiskaitė iki sandorio sudarymo ir, kaip minėta aukščiau, teismui pateikė sąskaitą - faktūrą Nr. DOV18/001 bei 2018-02-05 pinigų priėmimo kvitą serija P2018 Nr. 001, iš kurios matyti, kad buvęs UAB „Dovinta“ direktorius A. S. pasirašė, jog pinigus gavo (78 000 Eur). Nors atsakovė UAB „Delava“ teismui pateikė minėtų dokumentų originalus, tačiau vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė už parduotą turtą.
Byloje nustatyta, kad pastatą-fermą ieškovė UAB „Dovinta“ iš UAB „Marginalas“ 2018-01-10 įsigijo už 2 000 Eur, tačiau minėtas turtas atsakovei UAB „Delava“ buvo parduotas 2018-02-07, t. y., po 28 d., už 78 000 Eur. Iš VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad 2018-01-05 pastato-fermos rinkos vertė buvo nustatyta 2 210 Eur ir jo nusidėvėjimas sudarė 70 %. Kad įsigijusi pastatą UAB „Dovinta“ būtų atlikusi remonto ar pastato pagerinimo darbus, ar kad pastatas sandorio šalių pakartotinai buvo įvertintas ir jo reali vertė buvo šalių sutarta kaina, duomenys teismui nepateikti, kas leidžia daryti išvadą, kad pastato vertė galimai buvo užaukštinta. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad apie įvykusį sandorį nebuvo informuota ir VMI, nors sandorio šalys yra PVM mokėtojos. Nors atsakovės atstovas teigia, kad sandoris neapmokestinamas PVM, tačiau net ir tuo atveju, kai sandoris neapmokestinamas PVM, privaloma VMI pateikti PVM deklaraciją. Be to, byloje nepaneigti ieškovės teiginiai, kad atsakovė neturėjo lėšų, sumokėti sandoryje nurodytą kainą. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Delava“ veiklos sritis yra grūdinių kultūrų auginimas, tačiau pagal atsakovės 2017-12-31 balanso duomenimis, nors bendrovė ir turėjo turto, tačiau metų pabaigoje turėjo tik 16 618 Eur lėšų, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 151 412 Eur, todėl atsakovei siekiant paneigti ieškovės teiginius, kad bendrovė neturėjo pakankamai grynų lėšų mokėjimui už pastatą, turi įrodyti, jog ji atsiskaitė su ieškove bei pagrįsti savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). 2020-05-18 teismo posėdyje trečiasis asmuo V. U., kuris 2012-05-10 - 2018-03-21 laikotarpiu buvo UAB „Delava“ direktorius ir akcininkas, nurodė, kad su ieškove buvo atsiskaityta grynais pinigais, kuriuos jis, kaip įmonės direktorius turėjo sukaupęs iš anksto, paimant juos iš banko dalimis. Teismui pasiūlius pateikti tai patvirtinančius įrodymus, trečiasis asmuo jų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Juridinių asmenų ūkinės operacijos, t. y. ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą, turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų ūkinės operacijos, taip pat grynųjų pinigų operacijos, kuriomis vykdomos civilinės teisinės prievolės, pagal įstatymą turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Būtent apskaitos dokumentai ir pripažįstami leistina įrodinėjimo priemone, kai įrodinėjimo dalykas yra juridinio asmens ūkinė operacija. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 (2017-12-18 redakcija), nustato, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (3 punktas); atskaitingas asmuo, gavęs pinigus iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą <···> išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše <···> nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu (10 punktas). Be to, visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą (16 punktas), kiekvienas kasos pajamų ir išlaidų orderis įrašomas kasos knygoje (17 punktas). Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną (11 punktas). Byloje nustatyta, kad UAB „Delava“ teismui pateikus sąskaitos-faktūros ir pinigų priėmimo kvito kopijas, atsakovė, teismui pareikalavus, pateikė ir minėtų dokumentų originalus, tačiau jokių kitų prašomų pinigų išlaidavimą patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors 2020-05-18 raštu teismas įpareigojo pateikti tokius įrodymus. Įvertintina, kad atsakovė, teigdama, jog atsiskaitė su ieškove, sumokėdama jos buvusiam vadovui A. S. grynaisiais pinigais, remiantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis turėjo galimybę pateikti kasos išlaidų orderį, patvirtinantį, kad iš įmonės kasos buvo išimtos lėšos ar kitus įrodymus (banko duomenis ir kt.), patvirtinančius trečiojo asmens V. U. teiginius apie iš banko gautas, sukauptas ir atsiskaitymui panaudotas lėšas, tačiau jų nepateikė, kas leidžia kritiškai vertinti teiginius apie realiai turėtas lėšas (CPK 178 straipsnis). Be to, UAB „Dovinta“ vykdė ūkinę veiklą, todėl abejotina, kad išrašyta sąskaita-faktūra 2018 m. vasario mėn. buvo pirmoji sąskaita-faktūra (sąskaitos-faktūros Nr. DOV18/001). Kilus abejonių dėl atsakovės pateiktų įrodymų, darytina išvada, kad tik sąskaita - faktūra Nr. DOV18/001, kurioje nurodoma, kad sąskaita turi būti apmokėta iki 2018-02-05 bei 2018-02-05 pinigų priėmimo kvitas serija P2018 Nr. 001, nelaikytini pakankamais konstatuoti, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove pagal ginčijamą sutartį. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovei iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui sąskaita-faktūra Nr. DOV18/001 nėra perduota, kad gautos lėšos buvo įneštos į įmonės kasą, duomenų nėra, kasos knyga, kiti duomenys, patvirtinantys lėšų gavimą, taip pat neperduoti.
Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „Dovinta“ bankroto byla iškelta pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą, kuriame nurodoma, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas UAB „Dovinta“ paskutinį kartą, iš dalies (314,69 Eur), yra sumokėjusi 2018-03-14 ir vėliau jokių įmokų nemokėjo. Pagal pareiškėjo teismui pateiktus duomenis 2018-07-01 bendrovės skola sudarė tik 1 747,92 Eur (įmonės bankroto byla, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtų įmokų įsiskolinimas leidžia daryti išvadą, kad bendrovė lėšų, pardavus pastatą, negavo, nes nepadengė ir nedidelio valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo. Be to, Kauno apygardos teismo 2019-07-25 nutartimi patvirtinti UAB „Dovinta“ 92 125,44 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai, todėl gavus apmokėjimą už parduotą pastatą-fermą, gautomis lėšomis bendrovė turėjo galimybę iš dalies atsiskaityti ir su 2018 m. buvusiais kreditoriais bei išvengti bankroto, nes kiekvienos įmonės tikslas yra vykdyti ūkinę veiklą bei gauti pajamų.
Iš 2018-02-05 pinigų priėmimo kvito matyti, kad pinigus A. S. perdavė iki 2018-03-21 UAB „Delava“ direktoriumi dirbęs trečiasis asmuo V. U., kuris 2012-06-04 – 2017-03-16 laikotarpiu buvo ir UAB „Dovinta“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku. Nors VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Dovinta“ nuo 2017-03-16 direktoriumi ir akcininku buvo A. S., tačiau iš AB SEB banko 2020-01-17 ieškovei pateiktos informacijos matyti, kad 2014-11-07 - 2019-05-30 laikotarpiu mokėjimo kortelę prijungtą prie UAB „Dovinta“ sąskaitos, turėjo trečiasis asmuo V. U.. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad dalis įmonės dokumentų bankroto administratoriui buvo perduota juos atsiunčiant paštu. Paminėti duomenys kelia abejonių ar trečiasis asmuo A. S., pasirašęs, kad gavo 78 000 Eur iš UAB „Delava“, kurią atstovavo V. U., buvo faktinis ieškovės UAB „Dovinta“ vadovas ir realiai gavo už parduotą pastatą 78 000 Eur, bet jų neįnešė į bendrovės kasą.
Kadangi atsakovė UAB „Delava“ nepateikė neginčijamų finansinės atskaitomybės dokumentų, patvirtinančių, kad bendrovė 2018-02-05 turėjo grynųjų pinigų ir 78 000 Eur suma buvo išmokėta iš įmonės kasos bei perduota ieškovės direktoriui, teismas konstatuoja nesant pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad už įsigytą turtą su ieškove buvo realiai atsiskaityta.
Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostatas šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos pažeidimas. Teismas daro išvadą, kad ieškovė negavo sutartos parduoto turto kainos, todėl ginčijama 2018-02- 07 sutartis nutrauktina, taikytina vienašalė restitucija, nustatant atsakovei pareigą grąžinti 2018-02-07 pirkimo-pardavimo sutartimi gautą nekilnojamąjį turtą - pastatą-karvidę (CK 6.217 straipsnis, 6.222 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, paduodant ieškinį, todėl patenkinus ieškinį, žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad bylose eigoje patirtos 24,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl tenkinant ieškinį, minėtos išlaidos, valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ė :
ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dovinta“ (į. k. 302780324) ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dovinta“ (į. k. 302780324) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delava“ (į.k. 302775761), 2018 m. vasario 7 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, kuria uždaroji akcinė bendrove „Dovinta“ pardavė, o atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Delava“ nupirko nekilnojamąjį turtą - pastatą-karvidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti nekilnojamojo turto-pastato-karvidės nuosavybės teises ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dovinta“.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delava“ (į. k. 302775761) 1 395 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio bei 24,88 Eur (dvidešimt keturis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.
Teisėja Birutė Valiulienė