Civilinė byla Nr. e2-1473-413/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00282-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.3.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,

sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,

dalyvaujat ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atstovei advokatei Ingridai Krolienei,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovams advokatams Rapolui Kasparavičiui ir Miroslav Nosevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Luminor Bank AS, veikiančiai per Luminor bank AS Lietuvos skyrių, dėl reikalavimo išmokėti banko garantijos išmoką pripažinimo neteisėtu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Kamesta“ ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2005 m. rugpjūčio 1 d sudarė Koncesijos sutartį Nr. 1717, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo lėšomis pastatyti ir tinkamai prižiūrėti bei eksploatuoti Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, t. y. visuomenei ir valstybei reikšmingą viešosios infrastruktūros objektą, o atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytus koncesijos mokesčius.

2.       AB DNB bankas, kurio teisių perėmėjas yra Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių (toliau – Bankas), 2012 m. rugsėjo 21 d. sudarė su UAB „Kamesta“ Banko garantijos suteikimo sutartį Nr. G-2500-2012-14 (toliau – Garantijos suteikimo sutartis), kurios pagrindu Bankas (garantas) 2012 m. rugsėjo 21 d. informavo atsakovę (garantijos gavėją) apie vienašalį Banko įsipareigojimą garantijos gavėjui (atsakovei) – Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GP25-1636122 (toliau – Garantijos įvykdymo sutartis). Garantijos suteikimo sutarties ir Garantijos  įvykdymo sutarties 2014 m. rugsėjo 18 d.  pakeitimais Nr. 1 ir Nr. 2 garantijos galiojimo terminas pratęstas iki 2019 m. rugsėjo 21 d.

3.       Bankas 2019 m. kovo 28 d. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 reikalavimą sumokėti atsakovei 449 164,26 Eur garantiją. Reikalavime nurodyta, kad UAB „Kamesta“ neįvykdė 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties sąlygų, nes pažeidė Koncesijos sutarties 27.1.2 papunktį.

II. Ieškovės reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų esmė

4.       Ieškovė RUAB „Kamesta“ teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 28 d. reikalavimą (raštas Nr. (33.200)2-879) Bankui sumokėti atsakovei 449 164,26 Eur dydžio garantiją pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. įsipareigojimą – Sutarties įvykdymo garantiją Nr. GP25-1696122 ir 2014 m. rugsėjo 18 d. sutarties įvykdymo banko garantijos Nr. GP25-1696122 pakeitimą Nr. 2.

5.       Ieškovės reikalavimai grindžiami šiais argumentais:

5.1.       UAB „Kamesta“ laimėjusi atvirą konkursą, 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarė su Kauno miesto savivaldybės administracija Koncesijos sutartį Nr. 1717, pagal kurią prisiėmė įsipareigojimus savo lėšomis pastatyti ir tinkamai prižiūrėti bei eksploatuoti Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, o atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytus koncesijos mokesčius.

5.2.       Koncesijos sutarties 32.1. numatyta, kad ieškovė (koncesininkas) per 30 dienų nuo statybos darbų pabaigos suteiks atsakovei šios koncesijos sutarties įvykdymo garantiją eksploatavimui ir techninei priežiūrai ne mažesnei nei 1 725 000 Lt (atitinkamai–499 594,53 Eur), sumai, įsipareigojimams pagal Koncesijos sutarties §27, §28, §29, §33 ir §34 skyrius, užtikrinti.

5.3.       Ieškovė su trečiuoju asmeniu Luminor Bank AS 2012 m. rugsėjo 21 d. sudarė Banko garantijos suteikimo sutartį Nr. G-25800-2014-14, kurioje numatyta, kad garantija užtikrina Kliento (ieškovės) įsipareigojimus pagal 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos Koncesijos sutarties Nr. 200-2-1717 skyrius: Nr. 27 „Eksploataciniai įsipareigojimai“, Nr. 28 „Techninės priežiūros įsipareigojimai“, Nr. 29 „Techninė dokumentacija, personalas ir pakaitinis įvykdymas“, Nr. 33 „Nepriklausomas ekspertas“ ir Nr. 34 „Perdavimas ir priėmimas“ dėl Kauno miesto Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Statybos, Eksploatacijos ir Priežiūros darbų atlikimo, t. y. Garantijos sutartimi buvo susitarta dėl garantijos išdavimo Koncesijos sutarties 32.1. punkte išvardintų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui.

5.4.       Ieškovei 2019 m. balandžio 4 d. įteiktas Banko pranešimas Nr. 19.13-L306-59, kuriuo ieškovė informuota, kad 2019 m. kovo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracija įteikė Bankui reikalavimą išmokėti 449 164,26 Eur dydžio sutarties įvykdymo garantiją. Atsakovės nurodymas grindžiamas tuo, kad UAB „Kamesta“ neva netinkamai įvykdė 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties 12.1.2. punkte numatytus įsipareigojimus – įrengti Koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą Suteikiančiajai institucijai.

5.5.       Ieškovės UAB „Kamesta“ nuomone, atsakovės reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi Koncesijos sutarties 12.1.2. punkto reikalavimus, o atsakovė, prisidengdama nurodomu sutarties punktu, siekia neteisėtai gauti garantijos išmokas.

5.6.       Ieškovė pažymi, kad įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimai nustatyti faktai, kad ieškovė įrengė tinkamą automobilių skaičiavimo sistemą, kuri užtikrina teisingų duomenų pateikimą atsakovei, kitose civilinėse bylose (Kauno apygardos teismo c/b Nr. 2-389-173/2012; Nr. 2-583-657/2016; Lietuvos apeliacinio teismo c/b Nr. 2A-186-196/2017; Kauno apygardos teismo c/b Nr. e2-802-413/2017; Lietuvos apeliacinio teismo c/b Nr. e2A-86-178/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c/b Nr. 3K-3-312-1075/2018) yra prejudiciniai, privalomi nagrinėjamai bylai ir iš naujo nebeįrodinėtini.

5.7.       Kita vertus, Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimas išmokėti garantiją negali būti įvykdytas ir dėl to, kad toks reikalavimas iš viso nėra garantijos dalyku. Tiek Koncesijos sutarties 32.1. punkte, tiek 2012 m. rugsėjo 21 d. Banko garantijos 3 punkte yra išvardinti konkretūs Koncesijos sutarties punktai, kurių įvykdymui banko garantija yra suteikiama, t. y. tik įsipareigojimams, numatytiems Koncesijos sutarties § 27, § 28, § 29, § 33 ir § 34 skyriuose. Tačiau faktiškai Kauno miesto savivaldybės administracija, nors ir remiasi Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto pažeidimu, tačiau reikalauja sumokėti banko garantiją ne už netinkamą automobilių skaičiavimo sistemos įrengimą ar jos duomenų pateikimą, tačiau už tai, kad UAB „Kamesta“ skaičiavo koncesijos mokesčius ir už koncesijos ruožu nepravažiavusius automobilius, dėl ko nepagrįstai įgijo iš atsakovės dideles pinigų sumas ir 2019 m. kovo 28 d. ši negrąžinta ieškovės skola sudaro 449 164,26 Eur.

5.8.       Vien ta aplinkybė, kad tarp ieškovės ir atsakovės kyla ginčai dėl koncesijos mokesčio skaičiavimo, kuris atliekamas vadovaujantis Koncesijos sutarties 37.2. punktu, negali būti pagrindu reikalauti garantijos išmokėjimo už visai kitų Garantijos sutarties įsipareigojimų, šiuo atveju – 27.1.2. punkto, pažeidimą.

6.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Atsakovės pozicija grindžiama tokiais argumentais:

7.1.       Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, kad UAB „Kamesta“ pažeidė Koncesijos sutarties nuostatas, nes automobilių skaičiavimo daviklius įrengė netinkamai, t. y. už Koncesijos ruožo ribų, ir dėl to neteisėtai skaičiavo Koncesijos mokestį už automobilius, kurie nepravažiavo Koncesijos ruožu (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Nr. 2-583-657/2016). Dėl šios priežasties Kauno apygardos teismas priteisė Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai iš UAB „Kamesta“ 251 474,67 Eur dydžio koncesijos mokesčio permoką už laikotarpį nuo 2012 m. II ketvirčio iki 2013 m. IV ketvirčio (imtinai) už pagal UAB „Kamesta“ pateiktus neteisingus duomenis neteisėtai koncesijos mokesčiu apmokestintus automobilius. Šias prejudicinę galią turinčias aplinkybes Kauno apygardos teismas dar kartą patvirtino įsiteisėjusiame 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendime byloje Nr. e2-1213-259/2018.

7.2.       Pažymi, kad Banko garantijos esmė ta, kad bankas pirmiausia privalo išmokėti pinigus pagal banko garantiją ir tik tada gali būti nagrinėjamas ginčas tarp šalių dėl reikalavimų esmės. Ieškovė piktnaudžiauja teise, teigia akivaizdžiai tikrovės neatitinkančias aplinkybes, tokiu būdu nesąžiningai klaidina teismą. UAB „Kamesta“ pažeidė būtent tas Koncesijos sutarties nuostatas (sutarties 27.1.2. punktas), kurioms užtikrinti buvo išduota Banko garantija. Ieškovė, įrengdama automobilių skaičiavimo daviklius už koncesijos ruožo ribų ir teikdama neteisingus duomenis apie pravažiavusius automobilių kiekius atsakovei, į juos sąmoningai įtraukdama ir automobilius, kurie važiuodavo ne per Koncesijos ruože pastatytus naujus statinius, pažeidė būtent Koncesijos sutarties 27.1.2 papunktyje numatytas pareigas, kurias užtikrino Banko garantija. 

7.3.       Koncesijos sutarties 27.1.2 papunktyje numatyta ieškovės pareiga įrengti automobilių skaičiavimo sistemą ir teikti teisingus duomenis atsakovei nebuvo betikslė ar mažareikšmė – Koncesijos mokesčio dydis priklausė būtent nuo per Koncesijos ruožą pravažiavusių automobilių skaičiaus, ir atitinkamai nuo ieškovės teikiamų duomenų teisingumo. Dėl to atsakovės naudai buvo išduota Koncesijos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija, kuri turėjo užtikrinti, kad ieškovė teiktų teisingus duomenis ir nepagrįstai nepraturtėtų teikdama atsakovei klaidingus duomenis.

8.       Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių, savo procesiniuose dokumentuose prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

9.       Trečiojo asmens pozicija grindžiama šiais argumentais:

9.1.       Bankas nebuvo Koncesijos sutarties šalimi, neturėjo prieigos prie Koncesijos sutarties vykdymo dokumentų, todėl negali komentuoti šiuo metu byloje esančių ieškovės ir atsakovės procesinių dokumentų turinio, o taip pat tarp Koncesijos sutarties šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių.

9.2.       Bankas yra finansų srities profesionalas, veikiantis finansų srityje. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė kitos srities (daugiausia statybų) materialiniai teisiniai santykiai, į kuriuos Bankas negali kištis.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2005 m. rugpjūčio 1 d sudarė Koncesijos sutartį Nr. 1717, pagal kurią ieškovė UAB „Kamesta“ (koncesininkas) įsipareigojo savo lėšomis pastatyti ir tinkamai prižiūrėti bei eksploatuoti Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, o atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (suteikiančioji institucija) įsipareigojo mokėti sutartyje numatytus koncesijos mokesčius (sutarties 2.1.–2.2. punktai; t. 1, b. l. 12-42). Pagal Koncesijos sutarties 32.1. punktą ieškovė įsipareigojo per 30 dienų nuo Statybos darbų pabaigos suteikti atsakovei šios Koncesijos sutarties įvykdymo užtikrinimui Banko garantiją atitinkamiems sutarties įsipareigojimams, numatytiems Koncesijos sutarties § 27, § 28, § 29, § 33 ir § 34 skyriuose, užtikrinti – ne mažesnei nei 1 725 000 Lt (499 594,53 Eur) sumai.

11.       Sutartinės garantijos sąvoka pateikta Koncesijos sutarties 1.2 punkte, kuriuo remiantis sutarties įvykdymo garantija – tai Koncesininko sutartinių įsipareigojimų, atliekant Koncesijos ruožo eksploataciją ir priežiūrą, įvykdymo užtikrinimas.

12.       Vadovaujantis Koncesijos sutarties 32.1. punktu, UAB „Kamesta“ ir Bankas 2012 m. rugsėjo 21 d. sudarė Banko garantijos suteikimo sutartį Nr. G-2500-2012-14 (Garantijos suteikimo sutartis) (t. 1, b. l. 56-64), kurios pagrindu Bankas (garantas) 2012 m. rugsėjo 21 d. informavo atsakovę (garantijos gavėją) apie vienašalį Banko įsipareigojimą garantijos gavėjui (atsakovei) pagal Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GP25-1636122 (Garantijos įvykdymo sutartis) (t. 1, b. l. 71-72). Garantijos suteikimo sutarties ir Garantijos įvykdymo sutarties 2014 m. rugsėjo 18 d. pakeitimais Nr. 1 ir Nr. 2 garantijos galiojimo terminas pratęstas iki 2019 m. rugsėjo 21 d.

13.       Atsakovė 2019 m. kovo 28 d. raštu kreipėsi į Banką, prašydama sumokėti 449 164,26 Eur dydžio garantijos sumą, nurodydama, kad minėtą sumą ieškovė įgijo be pagrindo, pažeisdama Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto reikalavimus (t. 1, b. l. 69-70).

14.       Bankas 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 19.3-L306-59 (Dėl suteiktos sutarties įvykdymo banko garantijos Nr. GP25-1696122) informavo UAB „Kamesta“ apie atsakovės gautą prašymą ir pareikalavo iš ieškovės iki 2019 m. balandžio 5 d. pervesti reikalaujamą sumą į Banko nurodytą sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Pervedamos lėšos reikalavimui pagal garantiją Nr. GP25-1696122 apmokėti“ (t. 1, b. l. 68).

15.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 28 d. reikalavimą (raštas Nr. (33.200)2-879) Bankui sumokėti atsakovei 449 164,26 Eur dydžio garantiją pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. įsipareigojimą – Sutarties įvykdymo garantiją Nr. GP25-1696122 ir 2014 m. rugsėjo 18 d. sutarties įvykdymo banko garantijos Nr. GP25-1696122 pakeitimą Nr. 2.

16.       Taigi, byloje kilo ginčas dėl Koncesijos sutarties ir Garantijos suteikimo sutarties atitinkamų nuostatų taikymo ir aiškinimo, t. y. ar ieškovė UAB „Kamesta“ pažeidė Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto įsipareigojimus, o jeigu pažeidė – ar toks pažeidimas patenka į šios sutarties § 27 skyriaus reguliavimo sritį, pagal kurį buvo sudaryta Garantijos suteikimo sutartis ir prisiimti atitinkami Banko įsipareigojimai pagal Garantijos įvykdymo sutartį.

17.       Banko Garantijos suteikimo sutarties bendrosios dalies 1 punkte nurodyta, kad Bankas suteikia garantiją <...>, užtikrindamas Kliento (ieškovės) prievolių Garantijos gavėjui (atsakovei) tinkamą įvykdymą. Pagal Koncesijos sutarties 32.1. punktą ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei šios Koncesijos sutarties įvykdymo užtikrinimui Banko garantiją atitinkamiems sutarties įsipareigojimams, numatytiems, be kita ko, ir Koncesijos sutarties § 27 skyriuje (Eksploataciniai įsipareigojimai). Šio skyriaus 27.1.2. punkte numatytas ieškovės įsipareigojimas – ,,įrengti Koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą Suteikiančiajai institucijai”.

18.       Šalių pozicija dėl Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto (ne)pažeidimo buvo grindžiama skirtingu šios sutarties nuostatos ir įsiteisėjusių teismų sprendimų kurie, anot šalių, turi prejudicinę galią ir nagrinėjamai bylai, taikymu bei aiškinimu.

19.       Ieškovė savo poziciją iš esmės grindė Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. įsiteisėjusiu daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-802-413/2017 ir sprendimą revizavusių aukštesnių instancijų teismų – Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. civilinėje byloje Nr. e2A-86-178/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 – pateiktais išaiškinimais, kuriais, anot ieškovės, buvo nustatyta, kad „nėra pagrindo sutikti su Savivaldybės argumentais, jog UAB ,,Kamesta” netinkamai įvykdė Koncesijos sutarties 27.1.2. p. prisiimtą įsipareigojimą, bei kad įrengta automobilių skaičiavimo sistema neatitinka teisės aktų reikalavimų“; kad ,,byloje nėra ir įrodymų, jog automobilių skaičiavimo sistema yra netinkama, klaidingai – ir tik į didesnę pusę – suskaičiuoja automobilius’’; kad ,,atsakove?, teigdama, kad ieškovė pažeidė Koncesijos sutarties 27.1.2 punkte nustatytą pareigą įrengti koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą atsakovei, turi įrodyti šias aplinkybes’’. Be to, kaip teigia ieškovė, Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 dėl koncesijos mokesčio permokos, nuostolių ir delspinigių priteisimo yra konstatuota, kad ,,nesant neginčijamų įrodymų, kad skaičiavimo sistema ,,Car Count“ ar jos sudedamosios dalys neatitinka gamintojo instrukcijos ir nustatytų reikalavimų, nėra pagrindo teigti, jog negalima remtis ieškovės (UAB „Kamesta“) pateikiamais automobilių skaičiavimo duomenimis“. Lietuvos apeliacinis teismas, peržiūrėjęs aukščiau minėtą Kauno apygardos teismo sprendimą apeliacine tvarka, 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017, konstatavo, kad ,,teismo vertinimu, byloje nesant neginčijamų įrodymų, kad skaičiavimo sistema ,,CarCount” ar jos sudedamosios dalys neatitinka gamintojo instrukcijos ir nustatytų reikalavimų, nėra pagrindo teigti, jog negalima remtis ieškovės pateikiamais automobilių skaičiavimo duomenimis, kurie turi įtakos mokėtino koncesijos mokesčio dydžiui”.

20.       Nesutikdama su tokiu ieškovės aiškinimu, atsakovė nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovė, įsiteisėjusiu 2016 m. birželio 27 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 Kauno apygardos teismas konstatavo: „darytina išvada, jog davikliai Loop1, Loop2, Loop3, Loop4, Loop5 ir Loop6, fiksuojantys per Minkovskių g. - Veiverių g. sankryžą pravažiuojančių automobilių skaičių, yra įrengti ne ieškovei UAB „Kamesta“ pagal Koncesijos sutartį perduotame koncesijos ruože, todėl ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo apskaityti šiuos automobilius ir teikti atsakovei apmokėjimui sąskaitas–faktūras už per Minkovskių g. – Veiverių g. sankryžą pravažiavusius automobilius“.  Remdamasis minėtais argumentais, Kauno apygardos teismas priteisė Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai iš UAB „Kamesta“ 251 474,67 Eur dydžio koncesijos mokesčio permoką už laikotarpį nuo 2012 m. II ketvirčio iki 2013 m. IV ketvirčio (imtinai) už UAB „Kamesta“ pateiktus neteisingus duomenis, t. y. neteisėtai koncesijos mokesčiu apmokestintus automobilius. Be to, šią prejudicinę galią turinčią aplinkybę dar kartą patvirtino Kauno apygardos teismas įsiteisėjusiu 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1213-259/2018, kuriame teismas konstatavo: „UAB „Kamesta“ negali skaičiuoti koncesijos mokesčio pagal Veiverių g. ir O. H. M. g. sankryžoje įrengtos automobilių skaičiavimo sistemos Car Count duomenis. Todėl ieškovės išrašytose Sąskaitose – faktūrose KAM 006181, KAM 006313, KAM 006458 ir KAM 006649 nurodytos koncesijos mokesčio 498 509,25 Eur suma paskaičiuota neteisingai.“ Teismas dar kartą pripažino, kad UAB „Kamesta“ nepagrįstai įrengė automobilių skaičiavimo daviklius ne Koncesijos ruože, bet už jo ribų, todėl nepagrįstai skaičiavo koncesijos mokestį už automobilius, kurie nepravažiuodavo Koncesijos ruožu laikotarpiu nuo 2014 m. I ketvirčio iki 2015 m. IV ketvirčio (imtinai). Šiuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. teismo sprendimu savivaldybės naudai buvo priteista iš UAB „Kamesta“ 148 844,13 Eur dydžio koncesijos mokesčio permoka.

21.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis).

22.       Kaip teisingai nurodo šalys, pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

23.       Sprendimo 19 ir 20 punktuose šalių nurodytų civilinių bylų faktinių aplinkybių, sudarančių ginčo dalyką, ir  Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto, nustatančio ieškovės pareigą  ,,įrengti Koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą Suteikiančiajai institucijai” sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad UAB „Kamesta“ įsipareigojo įrengti ir tinkamą automobilių skaičiavimo sistemą (-as), ir tinkamai (teisingai) skaičiuoti atsakovei pravažiavusių automobilių koncesijos mokestį.

24.       Ieškovės šio sprendimo 19 punkte cituojamais sprendimais iš esmės buvo nustatinėjama, ar UAB „Kamesta“ pagal Koncesijos sutartį perduotame koncesijos ruože įrengė tinkamą automobilių skaičiavimo sistemą (matavimo priemones) ir pagal jas (priemones) tinkamai skaičiavo pravažiavusių automobilių koncesijos mokestį. Teismų sprendimais konstatuota, kad byloje nėra įrodymų, jog automobilių skaičiavimo sistema yra netinkama; kad skaičiavimo sistema ,,Car Count“ ar jos sudedamosios dalys neatitinka gamintojo instrukcijos ir nustatytų reikalavimų, dėl ko nebūtų galima remtis UAB „Kamesta“ pateikiamais automobilių skaičiavimo duomenimis. Taigi, aptariamu atveju teismai pasisakė dėl ieškovės UAB „Kamesta“ įrengtos automobilių skaičiavimo sistemos (matavimo priemonių) tinkamumo ir mokesčių skaičiavimo teisingumo ieškovei perduotame koncesijos ruože, tačiau netyrė aplinkybių ir nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kiek tai liečia ieškovės įrengtos automobilių skaičiavimo sistemos (matavimo priemonių) tinkamumą  ir mokesčių skaičiavimo teisingumą už koncesijos ruožo ribų (ne pagal sutartį).

25.       Būtent šio sprendimo 20 punkte aptartos aplinkybės, kurios grindžiamos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, patvirtina ieškovės argumentus atmetančią ir atsakovės argumentus patvirtinančią bylai reikšmingą aplinkybę, kad UAB „Kamesta“ pažeidė Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto nuostatas, kadangi teikė Savivaldybei apmokėti sąskaitas ne tik už koncesijos ruože apskaitytus pravažiavusius automobilius, bet ir už šiame ruože neapskaitytus automobilius, iš to gaudama nepagrįstą turtinę naudą, dėl ko teismų sprendimais ši ieškovės nepagrįstai gauta nauda, kaip koncesijos mokesčio permoka už laikotarpį nuo 2012 m. II ketvirčio iki 2013 m. IV ketvirčio (imtinai) ir nuo 2014 m. I ketvirčio iki 2015 m. IV ketvirčio (imtinai), buvo priteista atsakovei. Taigi, aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto  reikalavimas „užtikrinti teisingų duomenų pateikimą“ nagrinėjamu atveju buvo pažeistas (CK 6.193 straipsnio 3 dalis).

26.       Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad jeigu ieškovė ir pažeidė mokėjimo tvarką, šis pažeidimas nepatenka į Koncesijos sutarties § 27 skyriaus, apimančio ir 27.1.2. punkto  reikalavimus, reguliavimo sritį, kadangi koncesijos mokesčio apskaičiavimo taisykles numato Koncesijos sutarties 37.2. punktas, kurį pažeidus banko garantija, vadovaujantis Koncesijos sutarties 32.1. punktu, nėra suteikiama. Visų pirma, Koncesijos sutarties 37.2. punktas skirtas koncesijos mokesčio apskaičiavimo tvarkai pagal sutarties 6 priedą reglamentuoti, tačiau nereguliuoja ieškovės įsipareigojimų ir civilinės atsakomybės už pažeidimus, susijusius su neteisingų duomenų pateikimu už pravažiuotus automobilius ne koncesijos ruože. Antra, sutiktina su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pažeidė abi Koncesijos sutarties sąlygas, numatytas tiek 27.1.2. punkte, tiek ir 37.2. punkte, kadangi teikdama atsakovei neteisingus duomenis apie pravažiavusius automobilius koncesijos ruože, įtraukdama į juos ir automobilius, kurie buvo apskaityti už koncesijos ruožo ribų (27.1.2. punkto pažeidimas), ieškovė kartu pažeidė ir koncesijos mokesčio apskaičiavimo tvarką (37.2. punkto pažeidimas).       

27.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 28 d. reikalavimas Bankui išmokėti atsakovei (savivaldybei) pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GP25-1636122 teismų priteistą ir su garantijos įvykdymu susijusią 449 164,26 Eur dydžio sumą už Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto reikalavimo „užtikrinti teisingų duomenų pateikimą“ pažeidimą, yra pagrįstas. Todėl tenkinti ieškovės ieškinį jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

28.       Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi šioje byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovės RUAB „Kamesta“ ieškinio reikalavimams užtikrinti sustabdytas 449 164,26 Eur sumos pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. sutarties įvykdymo AB DNB Banko garantiją Nr. GP25-1696122 ir 2014 m. rugsėjo 18 d. sutarties įvykdymo banko garantijos Nr. GP25-1696122 pakeitimą Nr. 2 išmokėjimas pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 28 d. raštą Nr. (33.200)2-879.26.

29.       Ieškinį atmetus, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30.       Teismui nusprendus ieškinį atmesti, iš ieškovės RUAB „Kamesta“ atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31.       Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos turėtos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 4353,20 Eur, kurios susideda iš atsiliepimo į ieškinį parengimą 2009,54 Eur; tripliko parengimą – 1618,38 Eur, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties – 38 Eur ir atskirojo skundo dėl tos pačios nutarties rengimą – 687,28 Eur (t2., b. l. 128-131).

32.       Byla išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo atsakovės atstovai advokatai, posėdžio trukmė – 1 val. 15 min.

33.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

34.       Rengiant 2019 m. gegužės 13 d. atsiliepimą į ieškinį, užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 970,30 Eur, todėl pagal minėtų Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali priteistina suma yra 2425,75 Eur., t. y. išlaidos atsiliepimo į ieškinį parengimui neviršija minėtų Rekomendacijų. Rengiant 2019 m. birželio 27 d. tripliką, užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 970,30 Eur, todėl pagal minėtų Rekomendacijų 8.3 punktą maksimali priteistina suma yra 1455,45 Eur., t. y. išlaidos tripliko parengimui viršija minėtas Rekomendacijas, todėl ši suma mažintina iki maksimalios pagal Rekomendacijas sumos. Rengiant 2019 m. balandžio 23 d. atskirąjį skundą, užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 970,30 Eur, todėl pagal minėtų Rekomendacijų 8.15 punktą maksimali priteistina suma yra 388,12 Eur, t. y. išlaidos atskirojo skundo parengimui viršija minėtas Rekomendacijas, todėl ši suma mažintina iki maksimalios pagal Rekomendacijas sumos.

35.       Atsižvelgus į tai, kad byla nėra sudėtinga, išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kad dalis atsakovės turėtų teisinės pagalbos išlaidų viršija minėtų Rekomendacijų 8.3., 8.15. punktuose numatytus dydžius, todėl šalies turėtų išlaidų suma 4353,20 Eur mažintina iki 3891,11 Eur (2009,54 Eur + 1455,45 Eur + 38 Eur + 388,12 Eur).

36.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188764867) iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ (juridinio asmens kodas 259805810) 3891,11 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 11 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytas 449 164,26 Eur sumos pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. sutarties įvykdymo AB DNB Banko garantiją Nr. GP25-1696122 ir 2014 m. rugsėjo 18 d. sutarties įvykdymo banko garantijos Nr. GP25-1696122 pakeitimą Nr. 2 išmokėjimas pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 28 d. raštą Nr. (33.200)2-879.26.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas