Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-11-13][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-19463-535-2025].docx
Bylos nr.: eI2-19463-535/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 188675233 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Teismo sprendimas
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis
Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. eI2-19463-535/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05382-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

 (S)

 

img1 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

 

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir  pranešėja), Violetos Balčytienės ir Inos Kirkutienės

 dalyvaujant pareiškėjui T. N., jo atstovui Liudvikui Ragauskiui,

 atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Agatai Skrebei,

vertėjui T. T.,

         viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

 

Teisėjų kolegija

 

 n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas T. N. pateikė teismui skundą, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2025-09-08 sprendimą Nr. 25S197399; panaikinti Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2025-09-10 sprendimą Nr. 25S198470; panaikinti sprendimą įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo T. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2025-09-08 iki 2030-09-07; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2025-09-08 Sprendimu atsakovas be objektyvių įrodymų ir menamomis prielaidomis pažeidė jo teises pasinaudojant Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais atvykti į Lietuvą kaip aukštą pridėtinę vertę kuriančių turinčią profesiją (programinės įrangos inžinierius), kurios darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir nepagrįstai Įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), tokiu būdu diskriminavo pagal pilietybę bei taikė neproporcingus teisės apribojimus. 2025-09-08 Sprendime cituojama Valstybės saugumo departamento išvadoje Nr. 18-9331 (2025-08-27) (toliau – Išvada) nurodyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas, pildydamas 2025-04-14 anketą, nurodė, kad 2006–2019 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pagal darbo knygelės duomenis 2006–2009 m. dirbo Mokslo-techniniame centre „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, o 2009–2019 m. – OAO „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2009 m. jis buvo darbo santykiuose su Mokslo-techniniu centru „(duomenys neskelbtini)“, kuris priklausė Respublikinės gamybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudėčiai. Minėtu laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ buvo Mokslinės-gamybinės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ dalis, ką patvirtina atitinkamas įrašas darbo knygelės 2 puslapyje.

Atkreipia dėmesys į tai, kad Išvadoje nurodoma, kad „Asmens darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų“, tačiau nenurodo konkrečios įmonės ir nuo kada jis joje dirba bei kokiose pareigose.

2025-09-08 Sprendime cituojamoje Išvadoje be įrodymų bendrais teiginiais teigiamas kaip faktas, kad Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Ir iš to daroma išvada, kad pareiškėjas, dirbdamas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

Išvadoje nepagrįstai teigiama, kad dėl jo periodinio vykimo į Baltarusiją, gali kilti papildomos rizikos ir sudaryti palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti su pareiškėju kontaktus. VSD vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Nurodo, kad nuo 2009 m. darbo santykiai su Mokslo-techniniu centru „(duomenys neskelbtini)“ buvo tęsiami, tačiau šis centras jau veikė kaip OAO „(duomenys neskelbtini)“ filialas. Tai susiję su tuo, kad, vadovaujantis Baltarusijos Respublikos Valstybinio turto komiteto 2009-12-29 įsakymu Nr. 367, buvo sukurta Atviroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, pertvarkius Respublikinę gamybinę unitarinę įmonę „(duomenys neskelbtini)“, ir kartu prijungus Mokslinės-gamybinės asociaciją „(duomenys neskelbtini)“, ši aplinkybė užfiksuota įrašu darbo knygelės 8 puslapyje.2006–2019 m. pareiškėjas dirbo Mokslo-techniniame centre „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo organizacinis pavaldumas pagrindinei įmonei „(duomenys neskelbtini)“ kito dėl struktūrinių pertvarkymų, atliktų nustatyta tvarka.

Atsakovė savo Sprendime nurodo, kad pareiškėjas 2006–2009 m. dirbo Mokslo-techniniame centre „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, o 2009–2019 m. – OAO „(duomenys neskelbtini)“. Nors nuo 2022 m. pareiškėjui buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ir jis čia dirbo, darbo knygelės duomenys patvirtina, kad darbo santykiai Baltarusijoje nebuvo nutraukti – nuo 2019 m. nes jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2023 m. bendrovė pervadinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Esminė faktinė aplinkybė dėl taikymo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, (OL L 312, 2018-12-07, p. 14–55, CELEX: 32018R1861) (toliau – Reglamentas) nurodoma, kad pareiškėjas Klausimyną užpildė nesąžiningai, o nesąžiningumo įrodymas yra atsakovo nustatytas faktas, kad darbo santykių Baltarusijoje aš jis nebuvo nutraukęs ir to nenurodė Klausimyne.

Atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos Respublikoje jis tęsė darbinę veiklą 0,1 etato sąlygomis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pagrindu buvo taikomos Baltarusijos Respublikos Prezidento dekreto Nr. 1 „Dėl gyventojų užimtumo skatinimo“ nuostatos, pagal kurias darbingi, ekonomikoje neužimti asmenys gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn. Dėl nurodytų aplinkybių jam buvo pavestos pareigos riboto užimtumo (foniniu režimu) tvarka prižiūrėti anksčiau sudarytus projektus su užsakovais iš Šveicarijos ir Kinijos Liaudies Respublikos.

Reglamento 21 str. nustatytas proporcingumo principas. Prieš įrašant ar pratęsiant įspėjimą, valstybė privalo įvertinti, ar byla „pakankamai adekvati, susijusi ir svarbi“ SIS įrašui. Šiuo atveju 2025-09-08 Sprendimas nemotyvuotas ir nerodo individualaus proporcingumo testo, todėl prieštarauja 21 str. reikalavimui. Atsakovas vertinimo dalyje nurodo, kad Migracijos departamento vertinimu, asmens pateikti atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo darbo santykiais. Tačiau motyvuojant šį Sprendimą nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad trečiosios šalies pilietis, pildydamas klausimyną, sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją – nenurodė, jog nėra nutraukęs darbo santykių Baltarusijoje darytina išvada, kad asmuo apėjo arba bandė apeiti Sąjungos teisės nuostatas, reglamentuojančias atvykimą į valstybių narių teritoriją bei buvimą joje, todėl Reglamento 24 str. 2 d. c p. nustatyta, kad situacijos, kurioms taikomas šio Reglamento 24 str. 1 d. a p., susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje ir tuo pagrindu įrašoma valstybės narės perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi į SIS sistemą.

Nesutinka, kad pareiškėjas Klausimynuose „nesąžiningai“ nenurodė darbinių santykių Baltarusijoje, nors iš bylos medžiagos matyti, kad informacija apie darbą buvo teikta, ginčas – dėliojimo, datų ir reorganizacijos interpretacijose (10 % apimtis, pavadinimo pakeitimas į „(duomenys neskelbtini)“). Administracinis aktas, kuriame neatskleista teisinė logika ir priežastys, dėl kurių priimtas sprendimas, negali būti laikomas teisėtu. Reglamento 24 str. 2 d. paaiškina, kada laikoma, kad susiklosto 24 str. 1 d. a p. situacija tarp atvejų – c p., kai asmuo „apeidinėjo arba bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę atvykimo ir buvimo teisę“. Sąmoningas klaidinimas pildant Klausimyną yra, jeigu juo siekta gauti ar išlaikyti leidimą (ar išvengti neigiamo sprendimo). Pažymėtina, kad Būtinos sąlygos, kad 24(2)(c) „veiktų“ yra: intencionalumas (sąmoningumas): turi būti duomenų, kad netiesa pateikta žinant ir siekiant teisinio pranašumo migracijos procese (pvz., formos įspėjimai dėl atsakomybės, pareiškėjo parašas, priešingi jo paties dokumentai); materialumas: „nuslėpta“ apie darbo santykių Baltarusijoje tęsimąsi turi būti reikšminga pagal nacionalinę/ES teisę sprendžiant dėl atvykimo ar buvimo (pvz., ji daro įtaką leidimo pagrindui, rizikos vertinimui ar patikimumui). Vien formalus netikslumas, nekeičiantis teisinės padėties, nebūtų pakankamas SIS perspėjimui.

Atsakovas 2025-09-08 Sprendime rašo, kad pagal Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Taisyklių, 15 p. duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 str. nustatytus pagrindus. Mano, kad toks sprendimas neproporcingas ir nepagrįstas, nes vien abstrakti VSD formuluotė be konkrečių reglamento 24 str. 2 d. požymių netinkamas motyvas. Nurodo, kad šis ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas, prieštarauja Konstitucijos 5 str. 2 d., nes nesuteikia asmeniui galimybės suprasti, kodėl buvo priimtas tam tikras sprendimas, todėl pažeidžia gero viešojo administravimo principą. Ginčijamas Sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 9 p. objektyvumo principui, kadangi šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas turi būti objektyvus. Šis Sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 ir 6 p., kadangi nemotyvuotas aktas prieštarauja šiai įstatymo normai, nes nepateikia teisinio ir faktinio pagrindimo, o tai reiškia, kad pažeidžiama akto teisėtumo ir pagrįstumo pareiga.

Nurodo, kad Reglamento 24 str. numatyta, kad Įrašas leidžiamas tik tam tikrais aiškiais pagrindais, o kadangi Sprendime nėra konkrečių faktų, kurie pagrįstų „grėsmę valstybės saugumui“, todėl Įrašas yra neteisėtas pagal 24 str. Sprendimas neatitinka Reglamento 39 str. , nes Įrašas privalo būti peržiūrėtas per 3 metus, tačiau ginčijamas Sprendimas galioja – 5 metus ir nėra duomenų, kad atsakovas nenumatė galimybę peržiūrėti, todėl yra neteisėtas nes neatitinka Reglamento 39 str. reikalavimo. Sprendimas prieštarauja ES Pagrindinių teisių chartijos 7 str. ir 8 str. Taip pat prieštarauja ES Pagrindinių teisių chartijos 52(1) str. , nes bet koks teisių ribojimas turi būti numatytas įstatyme, siekti teisėto tikslo, ir būti būtinas bei proporcingas. Nemotyvuotas 5 m. draudimas visai Šengeno erdvei + SIS įrašas be individualaus vertinimo neatitinka 52(1) str.

2025-09-08 Sprendime nutarimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 133 str. 5 d., kur nustatyta, kad Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Ši grėsmė motyvuojama Saugumo departamento Išvada, tačiau galutinis sprendimas yra atsakovo. Nurodo, kad atsakovas pats individualiai neišnagrinėjo šio aspekto, o tik pasikliovė VSD Išvada, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 9 p. nustatyto objektyvumo principo.

VSD Išvadoje akcentuojamas darbas OAO „(duomenys neskelbtini)“ 2009–2019 m., bet nenurodyta,, kuo ši aplinkybė šiandien sukuria realią grėsmę. Nėra vertinimo dėl per tą laiką įvykusių pokyčių, pareigų pobūdžio ar faktinių kontaktų po 2019 m. (be bendrinių teiginių apie „ryšių tęsimo“ praktiką). VSD Išvadoje remiasi bendro pobūdžio teiginiais („tikėtina“, „gali būti išnaudotas“, „gali mėginti pasinaudoti“) apie Baltarusijos žvalgybą, tačiau nepateikia nei konkretų ryšį patvirtinančių faktų, nei individualių veiksmų, būdingų T. N., kurie keltų realią ir akivaizdžią grėsmę dabar. Tai – abstraktus rizikų aprašas, o ne individualus vertinimas.

Išvadoje nesusietas pareigų pobūdis su tariama grėsme. Nors minima, kad „(duomenys neskelbtini)“ sankcionuota ir „perka komponentus“ (bendras kontekstas), neišaiškinta, kokios būtent pareiškėjo funkcijos (analoginių integrinių grandinių projektavimas pramonės reikmėms) galėjo turėti ryšį su karinėmis ar neteisėtomis veikomis. Trūksta priežastinio ryšio tarp ankstesnių darbinių funkcijų ir šiandieninės grėsmės. VSD remiasi „viešųjų šaltinių“ duomenimis apie „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepateikia šaltinių ar priedų, kurie leistų teismui patikrinti turinį ir aktualumą, tai silpnina išvados įrodomąją galią. Nurodo, kad faktas, jog pareiškėjas daugiausia gyveno Baltarusijoje ir retai būdavo Lietuvos Respublikoje (32 dienos per visą leidimo laikotarpį), pats savaime nėra saugumo rizikos įrodymas; VSD/ ir atsakovas šią aplinkybę pateikia tik kaip pažeidžiamumo indikatorių, neparodydami konkrečių kontaktų ar verbavimo bandymų.

Pareiškėjas taipogi prašo panaikinti 2025-09-10 Sprendimą Nr. 25S198470 , kuriuo buvo atsisakyta pakeisti jam leidimą laikinai gyventi. Nurodo, kad ginčijamu 2025-09-10 Sprendimu be objektyvių įrodymų ir menamomis prielaidomis buvo pažeistos jo teisės gyventi ir įsidarbinti Lietuvoje atsisakant pakeisti (pratęsiant) leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, tokiu būdu diskriminavo pagal pilietybę bei taikė neproporcingus teisės apribojimus. Nurodo, kad tik atsakovui pateikus atsiliepimą sužinojo, kad yra du atskiri sprendimai. Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovas 2025-09-10 Sprendimą grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir 2025-09-08 Sprendimą, todėl šio Sprendimo nepagrįstumą jis motyvuoja iš esmės tais pačiais argumentais kaip 2025-09-08 Sprendimo ir jų nekartoja. Paaiškina, kad atsakovas 2025-09-10 Sprendimą grindžia tais pačiais pagrindais, kurie nurodyti VSD Išvadoje.

Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pildydamas Klausimyną nurodė, kad 2006-2009 m. dirbo Baltarusijos „(duomenys neskelbtini)“ Mokslo-techniniame centre „(duomenys neskelbtini)“, o 2009-2019 m. dirbo OAO „(duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, turimus duomenis bei VSD išvadą, 2025-09-08 priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau - SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

Migracijos departamentas taip pat 2025-09-10 priėmė sprendimą Nr. 25S198470 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 4 str. 4 d. nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 133 str. 5 d. numato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2006-2009 m. dirbo Baltarusijos „(duomenys neskelbtini)“ Mokslo-techniniame centre „(duomenys neskelbtini)“, o 2009-2019 m. dirbo OAO „(duomenys neskelbtini)“, t. y. valstybės institucijose, kuriose, nepaisant vykdomų pareigų ir funkcijų, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai, jos vykdomai politikai. Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr. pvz., LVAT 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024). Pastebi, kad iš pareiškėjo pateiktos darbo knygelės nustatyta, kad jis dirbdamas OAO „(duomenys neskelbtini)“, du kartus buvo skatintas Baltarusijos Respublikos pramonės ministerijos: 2015-09-15 už sąžiningą darbą, reikšmingą indėlį sprendžiant pramonės šakos uždavinius, aukštą profesionalumą, pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ir profesinės šventės proga pareikšta padėka, o 2017-09-15 - už ilgametį sąžiningą darbą, reikšmingą asmeninį indėlį sprendžiant pramonės šakos uždavinius, aukštą profesionalumą, pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą bei profesinės šventės proga, apdovanotas garbės raštu, o tai rodo jog jis buvo vertinamas teigiamai. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė ne tik jo lojalumą paneigiančių įrodymų, bet apskritai jokių jo pažiūras darbo metu ar po jos demonstruojančių įrodymų.

Ginčijamame Sprendime yra labai aiškiai išdėstyti motyvai, aplinkybės ir įrodymai, kuriais remiantis yra daroma pagrįsta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas ilgą laiką dirbo Baltarusijos valstybiniame sektoriuje, kuris yra pavaldus Baltarusijos valdžiai, o OAO „(duomenys neskelbtini)“ yra taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Ukrainos sankcijos. Pareiškėjas iki šiol nėra nutraukęs darbo santykių su Baltarusija (OOO „(duomenys neskelbtini)“); ten gyvena jo šeimos nariai; jis nuolat kerta Lietuvos-Baltarusijos sieną (turėto leidimo laikinai gyventi laikotarpiu (2022-10-31 - 2025-07-31) kirto valstybinę sieną 28 kartus), pareiškėjas didesnį laiką būdavo Baltarusijoje, o į Lietuvą dažniausiai atvykdavo vieną kartą per mėnesį ir tą pačią dieną išvykdavo į Baltarusiją, kartais Lietuvoje būdavo nuo 3 d. iki 5 d., t. y. turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje asmuo iš viso Lietuvoje buvo tik 32 dienas; darbo metu OAO „(duomenys neskelbtini)“ buvo skatinamas už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ir profesinės šventės proga gavo padėką. Visų duomenų sankaupa leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjo ryšiai su Baltarusija nėra nutraukti, darbo metu OAO „(duomenys neskelbtini)“ buvo vertinamas kaip lojalus, pavyzdingas darbuotojas. Taigi, ginčijamame sprendime yra labai aiškiai išdėstyti faktiniai ir teisiniai pagrindai.

 Migracijos departamentas atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje (surinko jam prieinamus duomenis apie pareiškėją ir jo individualias aplinkybes, įvertino visus gautus duomenis). Migracijos departamento atliktą vertinimą ir padarytą išvadą sustiprina ir kitos nustatytos aplinkybės: pareiškėjas Baltarusijos valstybiniame sektoriuje dirbo sąlyginai netrumpą laiko tarpą, jis nėra nutraukęs ryšių su Baltarusiją, ten yra jo interesų centras.

Pažymi, kad reguliarūs vizitai į Baltarusiją gali būti interpretuojami kaip pažeidžiamumo veiksnys, atsižvelgiant į šios šalies vykdomą politiką ir tarptautinius veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Kontaktų užmezgimas su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ar kitomis institucijomis galėtų būti inicijuotas naudojant įvairias poveikio priemones - nuo subtilių bandymų rinkti informaciją iki tiesioginio spaudimo ar šantažo. Tokie ryšiai, net jei jie užmezgami asmeniui nežinant arba prieš jo valią, gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes padidina tikimybę, kad pareiškėja taps Baltarusijos interesų vykdytoja, sąmoningai ar nesąmoningai prisidėdama prie veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos interesams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių ar dažnumo, turi būti vertinamas kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti riziką nacionaliniam saugumui, todėl būtina užtikrinti, kad šios aplinkybės būtų tinkamai įvertintos sprendžiant dėl asmens teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.

Dėl ginčijamo 2025-09-08 Sprendimo dalies, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), pažymi, kad Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punkte nustatyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau - SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatyta, kad Valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad yra priimtas sprendimas, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir ši išvada nėra paneigta. Yra tenkinama Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto nuostata, todėl Migracijos departamentas turėjo pagrindą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Dėl šios priežasties skundo teiginiai, kad Lietuvos institucijos neturėjo pagrindo priimti tokio sprendimo, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė kitų argumentų, susijusių su nustatyto draudimo neteisėtumu ar nepagrįstumu, todėl jo nesutikimą vertina kaip deklaratyvų.

Pareiškėjas turimo leidimo laikinai gyventi į Lietuvą atvykdavo tik trumpalaikiams vizitams -iš viso Lietuvoje praleido tik 32 dienas. Leidimas laikinai gyventi jam faktiškai nebuvo būtinas darbui Lietuvoje, nes pareiškėjas tęsė veiklą Baltarusijos įmonėje ir kartu nuotoliu dirbo Lietuvos įmonėje, o leidimas laikinai gyventi buvo naudojamas tik trumpalaikiams vizitams Lietuvoje. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo darbo, ekonominių ir socialinių interesų centras buvo Baltarusijoje, o ne Lietuvoje. Tai patvirtina ir šeiminiai ryšiai - sutuoktinė bei vaikai gyvena Baltarusijoje, yra socialiai aktyvūs: sutuoktinė dirba, vaikai lanko ugdymo įstaigas. Daro išvadą, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra išimtinai ekonominio pobūdžio ir nelaikytini tokiais ryšiais, kurie galėtų atsverti grėsmės valstybės saugumui svarbą. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų ar aplinkybių, kodėl draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ar perspėjimo įtraukimas į SIS yra neproporcingi ar naikintini, nes iš bylos duomenų matyti, kad nei Lietuva, nei kitos Šengeno valstybės nebuvo ir nėra pareiškėjo interesų centrai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. VSD nuomone, skundžiami Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

Nurodo, kad vadovaudamasis UTPĮ) 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2025 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 18-9331 (toliau – Raštas) Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), 2025 m. balandžio 14 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2006–2019 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, pateiktos darbo knygelės duomenimis, T. N. 2006–2009 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, o 2009–2019 m. dirbo OAO „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymi, jog, viešųjų šaltinių duomenimis, OAO „(duomenys neskelbtini)“ gamina skystųjų kristalų monitorius. Už paramą Rusijos Federacijos invazijai į Ukrainą „(duomenys neskelbtini)“ taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Ukrainos sankcijos. „(duomenys neskelbtini)“ net ir po sankcijų įvedimo toliau perka vakarietiškus mikroschemų gamybos komponentus, kurie vėliau naudojami Rusijos Federacijos raketose Ukrainoje.

 VSD pažymi, jog pareiškėjas, dirbdamas minėtoje Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje (ar jos sudėtyje), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Akcentuoja, kad ir pats pareiškėjas skunde neneigia, jog dirbo strateginio sektoriaus įmonėje, kuri veikė kaip OAO „(duomenys neskelbtini)“ sudėtinė dalis. Nurodo, kad Baltarusijos valstybės strateginės reikšmės sektoriuose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose strateginės reikšmės sektoriuose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės strateginės reikšmės sektoriuose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

 Šiuo aspektu yra aktualus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame KT nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Pažymi, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.

 Europos žmogaus teisių teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) kelia grėsmę valstybės saugumui.

 Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“

 VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Pažymi, jog ir pats pareiškėjas nurodo, jog Lietuvoje būna retai. Pareiškėjas su Baltarusijos Respublika dar yra saistomas ir darbo santykiais, toliau dirba vienoje iš Baltarusijos Respublikos įmonių, o ši aplinkybė kaip tik padidina riziką, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

 VSD įsitikinimu, Migracijos departamento Sprendimai priimti įvertinus visas individualias aplinkybes, susijusias su pareiškėju, ir nepažeidžiant Lietuvos įstatymų ar kitų teisės aktų. Viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Migracijos departamento Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi Pareiškėjas VSD pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimų, buvo išsamiai įvertintos grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgta į esamą geopolitinę situaciją, atliktas individualus pareiškėjo vertinimas ir nurodyti argumentai, kodėl pareiškėjui nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, kodėl nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo Pareiškėjui atvykti ir apsigyventi ir kodėl nuspręsta atsisakyti pakeisti jam leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgus į tai, VSD nuomone, Migracijos departamento Sprendimų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą, prašydami jį patenkinti. Atsakovo atstovė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. VSD atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-09-08 sprendimo Nr. 25S197399 ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-09-10 sprendimo Nr. 25S198470, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu (dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą - inžinieriumi programuotoju).  

Pareiškėjas pateikė  Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. 2025-04-14 pildydamas Klausimyną į Klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)r), be kitų darboviečių nurodė, kad 2006-2019 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi. Pareiškėjas pateiktuose Klausimynuose yra nurodęs, kad darbinius santykius Baltarusijoje yra nutraukęs ir skirtingais laikotarpiais, pildydamas Klausimynus, nurodė skirtingą informaciją: 2023-08-17 pildydamas Klausimyną nurodė, kad 2019-2022m. dirbo OOO „(duomenys neskelbtini)““, o 2025-04-14 pildydamas Klausimyną nurodė, kad 2019-2023 m. dirbo toje pačioje įmonėje. 2025-05-14 per Migris komunikaciją pareiškėjas pateikė darbo knygelės kopiją, iš kurios nustatyta, kad pareiškėjas 2006-2009 m. dirbo Baltarusijos „(duomenys neskelbtini)“ Mokslo-techniniame centre „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi. 2009-01-13 buvo atleistas dėl privalomos karinės tarnybos , kurią atliko 2009-01-14-2009-07-13 ir 2009-08-01 vėl buvo priimtas į „(duomenys neskelbtini)“. Pertvarkant Baltarusijos (duomenys neskelbtini) gamyklą, 2009-12-29 įsteigta OAAO „(duomenys neskelbtini)“ , kur pareiškėjas perkeltas dirbti inžinieriaus pareigose. 2011-06-01 paskirtas vyresniuoju inžinieriumi, 2011-10-01 paskirtas grupės vadovu – inžinieriumi. Pareiškėjas 2019-05-31 darbo santykius su OAO „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė, pasibaigus darbo sutarties terminui. Pareiškėjas 2019-06-17 pradėjo dirbti OOO „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi (2023-11-01 įmonės pavadinimas pakeistas į OOO „(duomenys neskelbtini)“). Darbo knygelėje duomenų apie pareiškėjo atleidimą iš šios įmonės nėra. 2025-08-28 per Migris komunikaciją pareiškėjo paprašyta pateikti išsamią informaciją apie 2006-2019 m. darbo laikotarpį: nurodyti, kodėl įsidarbino OAO „(duomenys neskelbtini)“, kokios buvo jo funkcijos, kokios pareigos, dėl ko buvo nutraukti darbiniai santykiai , ar turimų leidimų laikinai gyventi laikotarpiu pareiškėjas vyko į Baltarusiją, kur gyvena jo šeimos nariai, ar yra giminių Lietuvoje. Pareiškėjas 2005-08-29 per Migris sistemą pateikė paaiškinimą. Jame nurodyta, kad pareiškėjo išsilavinimas aukštasis, jis įsidarbino įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo iki 2019m. Ši įmonė yra OAO „(duomenys neskelbtini)“ filialas, todėl darbo knygelėje nurodyta, kad  jis dirbo OAO „(duomenys neskelbtini)“. Jis įsidarbino OAO „(duomenys neskelbtini)“ po studijų baigimo pagal paskyrimą. Dirbdamas įmonėje jis ėjo inžinieriaus, pirmos kategorijos inžinieriaus ir vyresniojo inžinieriaus pareigas. Jo pagrindinė darbo funkcija buvo analoginių grandinių, skirtų pramonės reikmėms Baltarusijos Respublikoje, projektavimas ir kūrimas. Pareiškėjas neturi giminių Lietuvoje. Jo šeimos nariai gyvena Baltarusijoje, žmona dirba buhaltere valstybinėje organizacijoje, vaikai mokosi mokykloje. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvoje dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiausia nuotoliniu būdu, todėl jis savo profesinių funkcijų didžiąją dalį vykdo Baltarusijoje, tik retkarčiais atvyksta į trumpalaikes komandiruotes į Lietuvą.

Kaip seka iš pareiškėjo darbo knygelės duomenų, joje nėra įrašo apie darbo santykių nutraukimą su Baltarusijos įmone OOO „(duomenys neskelbtini)“ ( nuo 2023-11-01 „(duomenys neskelbtini)“). Į 2025-09-02 atsakovo paklausimą , ar jis tebedirba Baltarusijoje, pareiškėjas per Migris atsakė, kad pildydamas Klausimyną įrašė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2023-06-16, nes 2023m. lapkritį įmonė buvo reorganizuota ir pervadinta. Kadangi tai buvo reorganizavimas, darbo sutarties nutraukimas darbo knygelėje nebuvo įrašytas. Iki 2022m. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ teikė IP blokų ir programinės įrangos kūrimo paslaugas klientams Jungtinėje Karalystėje, JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Izraelyje, Pietų Korėjoje, Šveicarijoje, Tailande ir Kinijoje. Po 2022 m. projektai palaikomi tik Tailande, Šveicarijoje ir Kinijoje. Jam pasiūlyta likti įdarbintam 10 proc. darbo laiko apimties, siekiant užtikrinti pagalbą projektams su šiais klientais. Pareiškėjas nurodė, kad šios veiklos nelaikė pagrindine darbo vieta, todėl, pildydamas Klausimyną, nenurodė, nes nežinojo, ar tokius duomenis reikia pateikti. 2025-09-05 per Migris sistemą pareiškėjas patikslino informaciją ir nurodė, kad jis darbo santykių Baltarusijoje nėra nutraukęs ir dirba OOO „(duomenys neskelbtini)“.

Kaip seka iš bylos medžiagos, pareiškėjui per pastaruosius 5 m. nebuvo išduotos nacionalinės vizos. 2022-10-31 jam išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs iki 2025-04-31. Pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2022-12-13 iki 2025-08-01. Pareiškėjas turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu (2022-10-31-2025-07-31) periodiškai kirto valstybinę sieną (28 kartai). Pareiškėjas didesnį laiką buvo Baltarusijoje, į Lietuvos Respubliką atvykdavo vieną kartą per mėnesį, kartais Lietuvoje būdavo nuo 3 iki 5 d. Viso pareiškėjas Lietuvoje leidimo laikinai gyventi laikotarpiu buvo tik 32 dienas. Pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, jo šeimos nariams nėra išduoti dokumentai, suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

2025-08-27 VSD pateikė išvadą Nr.18-9331, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelią grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas, 2025-04-14 pildydamas Klausimyną, nurodė, kad 2006-2019 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbo knygelės duomenimis, pareiškėjas 2006-2009 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ Mokslo-techniniame centre „(duomenys neskelbtini)“, o 2009-2019m. dirbo OAO “(duomenys neskelbtini)“.Viešųjų šaltinių duomenimis, OAO „(duomenys neskelbtini)“ gamina skystųjų kristalų monitorius. Už paramą Rusijos Federacijos invazijai į Ukrainą „(duomenys neskelbtini)“ taikomos JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Ukrainos sankcijos. Asmens darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų.  Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja   Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujas technologijas. VSD išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad asmuo, dirbdamas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą , nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus . VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.  

Atsakovas, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir susipažinęs su Rašto turiniu, priėmė  2025-09-08 Sprendimą , kuriuo nusprendė netenkinti prašymo, kadangi pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad jo priėmimo teisinis pagrindas – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.

 Atsisakymas pakeisti asmeniui leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, kadangi pareiškėjas turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Atsakovas, remdamasis pareiškėjo prašymo pagrįstumo nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, priėmė 2025-09-08 Sprendimą , kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų terminui, kadangi pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui; Įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti  atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus. 2025-09-10 Sprendime teigiama, jog jo priėmimo teisiniai pagrindai – Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis, SIS reglamento 24 str. 1 d. a. p. ir 2 d. c p.; NAS taisyklių 15 p., Kriterijų vertinimo tvarkos 5 ir 37 p. 

2025-09-08 Sprendime akcentuojama, kad pareiškėjas 2006-2009 m. dirbo Baltarusijos „(duomenys neskelbtini)“ Mokslo-techniniame centre „(duomenys neskelbtini)“, o 2009-2019 m. dirbo OAO „(duomenys neskelbtini)“. Darbas Baltarusijos Respublikos strateginio sektoriaus įmonėje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, turėdamas galimybę atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Taip pat pareiškėjo dažnos kelionės maršrutu Baltarusija – Lietuva - Baltarusija, esant šiandieninei geopolitinei situacijai, didina asmens pažeidžiamumą ir pagrįstą tikimybę, kad jis gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų Lietuvos nacionaliniam saugumui priešingiems tikslams. Konstatuojama, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl uždraudimas pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.

Pagal SIS reglamento 24 str. 1d. a p., valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi , jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 str. 2 d. c p. nustatyta, kad situacijos, kurioms taikomas šio reglamento 24 str. 1 d. a p., susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje .Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos palaikymą valstybių narių teritorijose, šis tikslas gali būti pasiekiamas, tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numatė, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei (Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai yra reglamentuoti Įstatymo 35 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti įstatymo nuostatas, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1125-525/2025).

LVAT jurisprudencijoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl asmens grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2006-2009 dirbo Baltarusijos „(duomenys neskelbtini)“ Mokslo -techniniame centre „(duomenys neskelbtini)“, o 2009-2019 m. dirbo OAO „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, pildydamas Klausimyną nurodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2023-06-16. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Migracijos departamentas 2025-08-28  išsiuntė pareiškėjui raginimą pateikti informaciją kokią veiklą jis vykdė 2006-2019 metais ir pareiškėjas 2025-08-29 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad įgijęs aukštąjį išsilavinimą, įsidarbino įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo iki 2019m. Ši įmonė yra OAO „(duomenys neskelbtini)“ filialas, todėl darbo knygelėje tam tikru laikotarpiu nurodyta, kad jis dirbo OAO „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvoje jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pareiškėjo pateiktos darbo knygelės seka, kad nėra įrašo apie darbo santykių nutraukimą su Baltarusijos įmone OOO „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2023-11-01 OOO „(duomenys neskelbtini)“) . Migracijos departamentas paprašė pareiškėją paaiškinti, , ar jis tebedirba Baltarusijoje. Pareiškėjas paaiškino, kad jis iki šiol tebedirba OOO „(duomenys neskelbtini)“, įdarbintas 10 proc. darbo laiko apimties , siekiant užtikrinti pagrindinę pagalbą projektams su klientais. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvada, jog pareiškėjas pildydamas pirminį klausimyną nebuvo visiškai nuoširdus ir galimai siekė nuo atsakovo nuslėpti faktą, kad iki šiol dirba Baltarusijos įmonėje OOO „(duomenys neskelbtini)“. 

Pareiškėjas turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu (2022-10-31-2025-07-31) periodiškai kirto valstybinę sieną (fiksuoti 28 sienos kirtimai). Pareiškėjas didesnį laiką būdavo Baltarusijoje, ten gyvena jo sutuoktinė ir vaikai, o turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu pareiškėjas viso Lietuvoje buvo tik 32 dienas.

Teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento padaryta išvada, kad nors asmuo šiuo metu nebedirba Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje OAO „(duomenys neskelbtini)“, tai savaime nepaneigia galimų kontržvalgybinių rizikų ir nelaikytina savaime pakankamu pagrindu atmesti galimą grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmuo, iki šiol nėra nutraukęs darbinių santykių Baltarusijoje, bei turėdamas leidimą laikinai gyventi, į Lietuvą atvykdavo tik trumpalaikiams vizitams , nes kaip pats asmuo paaiškino, Lietuvos įmonėje jam buvo sudarytos sąlygos dirbti nuotoliniu būdu, ir jis su šeima gyveno Baltarusijoje. Šios aplinkybės gali sudaryti prielaidas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms siekti kontaktų su pareiškėju, todėl vertintinos kaip papildoma rizika Asmens pažeidžiamumą patvirtina ir jo nurodyta aplinkybė, jog jo sutuoktinė Baltarusijoje dirba valstybinėje įstaigoje.  Taigi, asmuo išlieka pažeidžiamas dėl galimo šantažo ir spaudimo, Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra žinomos dėl metodų, apimančių spaudimą šeimos nariams, manipuliavimą buvusiomis darbovietėmis. Atsižvelgiant į nustatytas pareiškėjo situaciją individualizuojančias faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, pasikeitusią ir šiuo metu aktualią geopolitinę situaciją, darytina išvada, jog atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byloje 2025-09-10 Sprendime  tuo aspektu, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, pagrįstai atsisakė pratęsti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl jo buvusio darbo pobūdžio darbo santykių pabaigos aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, kad susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste asmens ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama bei grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Tai reiškia, jog pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ar kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., LVAT 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023; kt.).

 LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems/tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1211-552/2024 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos duomenų ir paties pareiškėjo pateiktų paaiškinimų matyti, jog jis nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos Lietuvoje lygio. Pareiškėjo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjas turi stiprius ryšius su Baltarusija, ten gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai, kiti giminaičiai. 

Svarbu pažymėti ir tai, kad leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pareiškėjas faktiškai praleido Baltarusijoje ir su Lietuva jį iš esmės sieja tik darbiniai ryšiai. Stiprius ryšius su Baltarusija turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo interesais. Tokiu būdu analogiškos situacijos aiškinamos ir teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. eA-1770-968/2023; 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai: TV3 laidos „33 min. su A. A.“ (publikuota (duomenys neskelbtini)) įrašo kopija, „Verslo žinių interviu su VSD vadovu (publikuota (duomenys neskelbtini)) kopija; Migracijos departamento informacinio pranešimo (publikuota (duomenys neskelbtini)) kopija bei LRT.lt  portalo N. Z. ir A. G. straipsnis „Pripažinta keliančia grėsmę“: L. – tarsi žaibas trenkusi Lietuvos tarnybų žinia“ (publikuota (duomenys neskelbtini)) kopija yra bendro pobūdžio informacija, kuri nėra tiesiogiai susijusi su konkrečiu nagrinėjamu pareiškėjo atvejus bei ginčijamais Sprendimas, todėl šie papildomi duomenys nesietini su ginčijamais Sprendimais.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovas 2025-09-10 Sprendimu  teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime  įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Vadovaujantis Tvarkos 37 punkto nuostatomis priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 1) kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 2) užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. 

Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 1) 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 2) 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 3) 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Tvarkos 38 punktas).

Įvertinusi 2025-09-08 Sprendimo, kuriuo buvo pareiškėjui uždrausta 5 metus nuo sprendimo priėmimo dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reguliavimu, jame buvo įvertintas pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis.

2025-09-08 Sprendime buvo konstatuota, kad asmuo turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu (2022-10-31-2025-07-31) iš viso Lietuvoje buvo tik 32 d.  Pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir pildydamas klausimyną nurodė, kad 2006-2019 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pateiktos darbo knygelės duomenimis, pareiškėjas 2006-2009m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ Mokslo -techniniame centre „(duomenys neskelbtini)“, o 2009-2019m. dirbo OAO „(duomenys neskelbtini)“ . Atsakovas, atsižvelgęs į motyvuotą VSD išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui ir atlikęs individualų visų susijusių aplinkybių vertinimą bei vadovaudamasis Įstatymo133 str.. 5 d., SIS reglamento 24 str. 1 d. a p. ir 2 d. c p., NAS taisyklių 15 p. , Kriterijų vertinimo tvarkos 5 ir 37 p., atsakovas 2025-09-08 Sprendimu nusprendė ; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėn. (5 metus); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėn. (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. 225-09-08 Sprendime taip pat akcentuota, kad pareiškėjo turėto leidimo laikinai gyventi galiojimo metu iš viso buvo užfiksuota 28 pareiškėjo Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusija kirtimo abiem kryptimis atvejų. Atlikto tyrimo metu atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kadangi šios institucijos naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra informacijos apie pareiškėjo šeimos narius bei jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, atsakovas 2025-09-08 Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėją su Lietuva sieja grynai ekonominio pobūdžio ryšiai, kurie nelaikytini ilgalaikiais ir galinčiais atsverti grėsmės Lietuvos valstybės saugumui svarbą. Departamentas nenustatė aplinkybių, dėl kurių draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui galėtų būti netaikomas.

Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nėra pakankamai integravęsis į Lietuvos visuomenę, todėl Departamentas, įvertinęs VSD pateiktą informaciją, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui bei atsižvelgęs į Įstatymo 133 straipsnyje bei Tvarkos 37 – 38 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagrįstai pareiškėjui nustatė 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kuris vertintinas kaip proporcingas. Įvertinus 2025-09-08 Sprendimo turinį darytina išvada, kad jis yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas, atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, jog Tvarkos 38 punkte nustatytas teisinis reguliavimas suteikia teisę trečiųjų šalių užsieniečiui, neturinčiam šeimyninių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenims ir pripažintam keliančiam grėsmę valstybės saugumui, skirti iki 10 metų trukmės draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau nagrinėjamu atveju Departamentas nusprendė nustatyti ženkliai mažesnės trukmės draudimą atvykti. Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o jo su Lietuva turimi ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą.

UTPĮ 133 str. 7 ir 8 d. nustatyta, kad Nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio Sąrašo SIS teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Taisyklių 15 p. duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 str. nurodytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 str. 1 d. a) p., valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi , jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 str. 2 d. c) p. nurodyta, kad situacijos, kurioms taikomas šio reglamento 24 str. 1 d. a0p. , susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Kadangi yra priimtas sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra tenkinama Reglamento 24 str. 1 d. a) p. nuostata, todėl atsakovas turėjo pagrindą įvesti parspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną, sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją – nenurodė, kad nėra nutraukęs darbo santykių Baltarusijoje, šias aplinkybes patvirtina įrašai jo darbo knygelėje. Atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad asmuo apėjo ar bandė apeiti Sąjungos teisės nuostatas, reglamentuojančias atvykimą į valstybių narių teritoriją ir buvimą joje. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad egzistuoja rizika, kad asmuo ir ateityje gali bandyti neteisėtai atvykti ar likti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis. Todėl aukšto lygio saugumo užtikrinimo Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje gali būti pasiektas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno IS. 

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma, nenustačius Migracijos departamento 2025-09-08 Sprendimo bei Migracijos departamento 2025-09-10 Sprendimo  neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo T. N. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

        Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš Migracijos departamento priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.  

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jie atmetami. Kadangi ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas. 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo T. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

 

 

 

Teisėjos                                                               Jūratė Gaidytė-Lavrinovič             

                             

                                                                                     Violeta Balčytienė  

        

                                                                                      Ina Kirkutienė

 

 


Paminėta tekste:
  • eA-919-821/2024
  • eAS-846-756/2020
  • eA-1125-525/2025
  • eA-1049-756/2017
  • eA-3776-822/2017
  • eA-1770-968/2023
  • eA-1950-575/2024