Civilinė byla Nr. e2-1059-464/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00294-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ ieškinį atsakovams K. K. ir D. K. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Kasdairas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų K. K. ir D. K. 96 501,57 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi BUAB „Kasdairas“ iškėlė bankroto bylą ir nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankrotas“. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2531-262/2018 pripažino, kad BUAB „Kasdairas“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. BUAB „Kasdairas“ direktorius ir su juo artimais ryšiais susiję asmenys bendrovės veiklą organizavo taip, kad kitų kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į BUAB „Kasdairas“ turtą buvo smarkiai apribotos ar apskritai panaikintos. Šiuo metu BUAB „Kasdairas“ turimo turto ir išieškomų skolų suma iš viso yra 84 508,47 Eur. Tuo tarpu bendrovės kreditorių nepatenkinti finansiniai reikalavimai sudaro 181 010,04 Eur. Kadangi BUAB „Kasdairas“ nepadengti kreditorių reikalavimai viršija bendrovės turtą, tai BUAB „Kasdairas“ kreditorių dėl atsakovų neteisėtų tyčinių veiksmų patirta žala yra 96 501,57 Eur. Šią žalą turi pareigą atlyginti atsakovai – buvę bendrovės vadovai.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams K. K. ir D. K. nuosavybės teise priklausantį 96 501,57 Eur vertės turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Savo prašymą grindė aplinkybe, kad atsakovai elgiasi nesąžiningai ir atlieka veiksmus, kurie mažina ieškovės galimybę gauti jau ankstesniais teismų procesiniais sprendimais priteistų sumų atlyginimą. Dėl tokių veiksmų, kuriais buvo siekiama sumažinti BUAB „Kasdairas“ galimybę gauti priteistų sumų atlyginimą iš atsakovų turimo turto vertės, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tiriamos neteisėtos veikos leidžia pagrįstai teigti, kad K. K. ir D. K. yra linkę nusikalstamais būdais vengti savo prievolių įvykdymo.
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino: areštavo atsakovams K. K. ir D. K. nuosavybės teise priklausantį 96 501,57 Eur vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuotos ir atsakovų turtinės teisės bei lėšos, esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis; leista atsakovams gauti lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines, komunikacijų paslaugas ir su ieškove BUAB „Kasdairas“.
5. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi atsakovams K. K. ir D. K. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas 2021 m. balandžio 9 d. pasibaigė pagal įstatymą, t. y. ieškovei šios nutarties per keturiolika dienų nepateikus vykdyti antstoliui.
6. Ieškovė, pakartodama ieškinyje išdėstytus argumentus, 2021 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismą, prašydama atsakovams taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi prašymą patenkino ir taikė atsakovams laikinąsias apsaugos priemones, kokios buvo taikytos ankstesnėje, t. y. 2021 m. kovo 24 d. teismo nutartyje.
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos D. K., atsakovų K. K., D. K. prašymą ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. vietoje antstolės V. M. 2021 m. balandžio 23 d. areštuotos atsakovui K. K. ir D. K. priklausančios 1/4 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo atsakovui D. K. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis bei nustatant, kad atsakovų areštuoto turto mastas negali viršyti 96 501,57 Eur.
8. Ieškovė 2021 m. birželio 23 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio sumos padidinimo iki 197 555,63 Eur. Nurodė, kad prašomos iš atsakovų priteisti sumos pasikeitimą nulėmė BUAB „Kasdairas“ bankroto byloje likusio turto ir turtinių teisių realizavimo aplinkybė ir bendrovės bankroto administravimo išlaidų iki bankroto bylos pabaigos patvirtinimas. Tuo pačiu pareiškimu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padidinti areštuoto atsakovų K. K. ir D. K. turto mastą iki 197 555,63 Eur sumos. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė pradiniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino: areštavo atsakovams K. K. ir D. K. nuosavybės teise priklausantį 197 555,63 Eur vertės, į kurią įskaitoma ir 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi areštuoto turto 96 501,57 Eur suma, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, tačiau paliekant teisę jį valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštavo ir atsakovų turtines teises ir lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis; leido atsakovams gauti lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines, komunikacijų paslaugas ir su ieškove.
10. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė preliminariai pagrindė ir patikslintą ieškinį. Ieškovė BUAB „Kasdairas“ padidino ieškinio reikalavimus, kuriuos ji grindžia procesiniuose dokumentuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, rašytiniais įrodymus. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių patikslinti ieškinio reikalavimai galėtų būti vertinami kaip akivaizdžiai nepagrįsti.
11. Teismas nurodė, kad ieškovė BUAB „Kasdairas“, prašydama pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau iš esmės padidindama jų mastą, grėsmę teismo sprendimo vykdymui pagrindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos ieškinyje. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2021 m. balandžio 19 d. teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pasikeitė aplinkybės, dėl kurių išnyko grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti panaikintos. Be to, įvertinęs pareikšto (patikslinto) ieškinio reikalavimo dydį ir atsakovų turimo turto vertę, teismas pažymėjo ir tai, kad ieškinio suma abiem atsakovams laikytina didelė.
12. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, kuriems reikalingos lėšos būtiniesiems poreikiams tenkinti, pirmiausia nurodė areštuoti atsakovų kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turtines teisės, įskaitant akcijas, ir pinigines lėšas pagal ieškinio sumą, jos nekonkretizuojant (paliekant ieškovei teisę kreiptis į antstolį dėl konkretaus turto arešto).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovas D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo D. K. atžvilgiu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Ieškovė, padidindama ieškinio sumą, pasielgė akivaizdžiai nesąžiningai, t. y. ieškinio sumos padidėjimą lėmė pačios ieškovės BUAB „Kasdairas“ nemokumo administratorės UAB „Bankrotas“ nesąžiningi veiksmai. UAB „Bankrotas“ iniciatyva kreditorių komitetas nubalsavo už tai, kad daugiau kaip 20 000 Eur vertės bendrovės debitoriniai įsiskolinimai (klientų skolos) buvo parduotos už kelis šimtus eurų, nors būtent nemokumo administratorė turėjo pareigą imtis veiksmų išieškoti skolas, ko ji per 4 metus nepadarė. Taip pat UAB „Bankrotas“ iniciatyva bendrovės administravimo sąmata buvo padidinta daugiau kaip 3 kartus viršijant teisės aktais nustatytą ribą. Tai pagrindžia VĮ Turto banko ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus skundai.
13.2. Atsakovas D. K. daugiau nei 10 metų dirbo BUAB „Kasdairas“ ir bendrovė iki bankroto neturėjo nė vieno nenaudingo sandorio. Po bankroto bylos iškėlimo kreditorių komiteto narių sprendimais bendrovei daroma žala, kurią BUAB „Kasdairas“ nemokumo administratorė siekia šioje byloje prisiteisti iš atsakovų D. K. ir K. K. Visi tokie sprendimai, už kuriuos balsuoja BUAB „Kasdairas“ kreditorių komitetas, parengti būtent nemokumo administratorės UAB „Bankrotas“ darbuotojų.
13.3. Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nukrypo nuo teismų praktikos, nes didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepaisant to, skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad atsakovams pareikšto ieškinio suma yra didelė.
13.4. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės, darė prielaidą, kad atsakovai yra nesąžiningi, nes yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas neįsigilino į faktus, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik po eilinio UAB „Bankrotas“ skundo, nes ikiteisminio tyrimo institucija, neradusi jokių nusikalstamos veikos požymių, jau buvo atsisakiusi jį pradėti. Teismas atsakovą D. K. laiko nesąžiningu, nors tai nėra įrodyta jokiomis teisinėmis priemonėmis, t. y. nėra jokio teismo nuosprendžio.
13.5. Jeigu teismas nepanaikintų laikinųjų apsaugos priemonių, turėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovas D. K. turi (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus ir įsipareigojimus bankui, kuriems kiekvieną mėnesį skiria po 500-700 Eur, todėl būtinosios mėnesinės pragyvenimo išlaidos yra kur kas didesnės, nei 1 MMA. Skundžiamoje teismo nutartyje tai nebuvo įvertinta.
14. Ieškovė BUAB „Kasdairas“ atsiliepime prašo atsakovo D. K. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių patikslinti ieškinio reikalavimai galėtų būti vertinami kaip akivaizdžiai nepagrįsti. Atsakovo nurodomos abejonės dėl ieškinio sumos padidinimo pagrįstumo yra teisinio vertinimo, teismui bylą nagrinėjant iš esmės, dalykas.
14.2. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma gali būti vertinama kaip prezumpcija būsimo teismo sprendimo grėsmei nustatyti, o atsakovas gali / turi paneigti šią prezumpciją.
14.3. Ieškinys atsakovams pareikštas kaip buvusiems ieškovės vadovams, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės BUAB „Kasdairas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o atsakovai vadovavo ieškovei atliekant tuos veiksmus, dėl kurių bankrotas ir pripažintas tyčiniu. Be to, ieškinys pareikštas po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019, ginant ieškovės kreditorių teises, buvo pripažinti negaliojančiais atsakovų ir ieškovės sudaryti sandoriai. Teismo sprendimas, kuriuo konstatuotas nesąžiningas ir prieš ieškovės kreditorius nukreiptas atsakovų elgesys, pagrindžia, kad atsakovai ir ateityje gali elgtis nesąžiningai.
14.4. Aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, gali būti vertinamos kaip papildomai charakterizuojančios asmenį, dėl kurio prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir patvirtinančios būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinumą.
14.5. Atsakovo prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones gali reikšti, kad jis sieks savo turtą perleisti ir tokiu būdu išvengti šioje byloje priimto galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Jei atsakovas iš tikrųjų nesiekia ir neketina savo turto šiuo metu perleisti, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti atsakovo interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jo teisių.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties dalies, kuria apelianto D. K. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, todėl nutarties dalies, susijusios su atsakovui K. K. taikytais ribojimais, pagrįstumas nebus analizuojamas.
Dėl įrodymų priėmimo
16. Apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus – VĮ Turto banko ir VSDFV Vilniaus skyriaus skundus, pateiktus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-223-432/2021, antstolio V. M. patvarkymus dėl vykdomosios bylos, pradėtos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-3434-661/2018 pagrindu, užbaigimo.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
18. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai nėra susiję su apeliacinėje instancijoje nagrinėjamo procesinio klausimo esme. Apeliantas, remdamasis kitoje civilinėje byloje (t. y. BUAB „Kasdairas“ bankroto byloje) trečiųjų asmenų pateiktais skundais, siekia pagrįsti savo teiginius, kad bankroto byloje buvo patvirtina netinkamo dydžio administravimo išlaidų sąmata, dėl ko, jo vertinimu, ieškovė šioje byloje neturėjo pagrindo padidinti ieškinio reikalavimo sumos. Tačiau tokios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant, ar yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, kitaip tariant, jos neturi jokios įtakos vertinant preliminarų šioje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nenagrinėja ginčo iš esmės, todėl nevertina, ar ieškovė pagrįstai ar nepagrįstai apskaičiavo ieškinio sumą. Be to, trečiųjų asmenų skundai, kuriuos teikia apeliantas, parodo tik šių asmenų nuomonę tam tikru klausimu, bet negali patvirtinti jokių faktų, juolab susijusių su nagrinėjamo šioje byloje ieškinio pagrįstumo įvertinimu pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną.
19. Jokių aplinkybių, kurios būtų reikšmingos šiam apeliacine tvarka nagrinėjam ginčui, neįrodo ir antstolio patvarkymai dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Vien toks faktas, kad iš apelianto ir kitų asmenų priverstine tvarka ieškovei buvo išieškotos visos piniginės lėšos, priteistos kitame tarp šalių kilusiame civiliniame ginče (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019), negalėtų paneigti teismo padarytos išvados dėl apelianto nesąžiningumo, nes priverstinis skolos išieškojimas nėra tapatus geranoriškam, įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui.
20. Kita vertus, apelianto pateikti nauji įrodymai, o būtent antstolio patvarkymai dėl vykdomosios bylos užbaigimo, neabejotinai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui, iki pastarajam skundžiama nutartimi išsprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
22. Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.
23. Pirmosios instancijos teismas, ankstesne, t. y. 2021 m. balandžio 19 d. savo nutartimi pripažinęs, kad egzistuoja tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga, tokią pačią išvadą priėjo ir ieškovei paprašius padidinti areštuoto turto mastą iki padidintos ieškinio reikalavimų sumos. Apeliacinės instancijos teismas kitaip spręsti dėl šios laikinųjų pasaugos priemonių taikymo sąlygos pagrindo neturi. Kaip ne kartą jau buvo nurodyta teismų praktikoje, tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir / ar juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
24. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., kitaip tariant, tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
25. Apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su, jo vertinimu, ieškovės (bendrovės nemokumo administratorės) nesąžiningu elgesiu, kurio išraiška yra ieškinio pareiškimas apelianto atžvilgiu, o vėliau ir ieškinio sumos padidinimas, yra (gali būti) bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, neabejotinai tai argumentai dėl paties ginčo esmės ir jais negalima vadovautis sprendžiant tikėtino ieškinio pagrįstumo klausimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ieškovė pasirinko galimą jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdą – reikalauti žalos atlyginimo iš buvusių bendrovės akcininkų ir vadovų, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, o prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra susiję su jomis siekiamais užtikrinti reikalavimais. Šių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas ieškinio pagrįstumas), kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, egzistavo ir egzistuoja padidinus ieškinio sumą. Tai konstatavus, toliau spręstina, ar egzistavo antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
26. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
27. Pažymėtina, kad atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovei – teko pareiga jį įrodyti. Nors atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, tačiau ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti tikėtinų duomenų tik apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Be to, atsakovo nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste gali patvirtini ir anksčiau, t. y. iki bylos jam iškėlimo atlikti veiksmai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad anksčiau atsakovo atlikti nesąžiningi veiksmai pripažįstami vienu iš įrodymų, patvirtinančiu galimą grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019).
28. Būtent tokius duomenis, kurie įrodo apelianto nesąžiningus veiksmus, atliktus iki šios bylos iškėlimo, tiek prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą ir nurodė ieškovė. Kaip matyti, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2531-262/2018 BUAB „Kasdairas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1319-381/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Tyčinio bankroto bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad tuometinis BUAB „Kasdairas“ direktorius K. K., bendrovei esant nemokiai, organizavo jos veiklą taip, kad jo sūnui D. K. (šioje byloje apeliantui) buvo teikiamos prekės ir paslaugos, už kurias iš dalies nebuvo atsiskaitoma, neveikė bendrovės atžvilgiu ekonomiškai naudingiausiu būdu ir sumažino jos kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš turto masės, kuri dėl tokios nuostolingos veiklos sumažėjo.
29. Kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-3434-661/2018), pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019, ieškovės BUAB „Kasdairas“ ieškinį patenkino iš dalies, be kita ko, pripažindamas BUAB „Kasdairas“ ir D. K. sudarytas transporto priemonių pardavimo sutartis bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 8071, kuria D. K. buvo perduoti bendrovei priklausantys baldai, medienos gaminiai ir apdailos medžiagos, negaliojančiais, ir ieškovei priteisė solidariai iš atsakovų K. K. ir D. K. 19 018 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad atsakovai K. K. ir D. K., veikdami kartu, ginčo sandoriais neteisėtai perleido savo (savo šeimos) nuosavybėn BUAB „Kasdairas“ priklausantį turtą, tokiu būdu paneigdami bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus.
30. Taigi, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais iš esmės yra konstatuotas apelianto nesąžiningumas – sąmoningas dalyvavimas neteisėtuose sandoriuose, kuriais buvo siekiama ieškovės BUAB „Kasdairas“ turtą perkelti apelianto (jo šeimos) nuosavybėn, turint tikslą išvengti atsiskaitymo su faktiškai nemokios bendrovės kreditoriais. Tokių aplinkybių teismui pakako konstatuoti, kad ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavo. Kitaip tariant, ieškovė šiuo atveju paneigė apelianto sąžiningumo prezumpciją bei įrodė, kad ir ateityje apeliantas, tikėtina, galėtų elgtis nesąžiningai, galėtų siekti paslėpti ar apsunkinti turtą, kuris būtų skirtas galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
31. Nėra pagrindo sutikti ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas aplinkybę, jog ieškinio suma apeliantui yra didelė, iš esmės nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos. Nors didelė ieškinio suma pati savaime nepagrindžia poreikio taikyti atsakovo turto areštą, tačiau ieškinio sumos dydis yra vienas iš kriterijų, kuriais remiantis gali būti sprendžiama dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-944-798/2021). Būtent kaip papildomą kriterijų, pagrindžiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Įvertinęs pareikšto (patikslinto) ieškinio reikalavimo dydį ir apelianto turimo turto vertės santykį, teismas pripažino, kad ieškinio suma apeliantui laikytina didelė, o tai neabejotinai patvirtina ir didesnės grėsmės sprendimo įvykdymui buvimą, pirmiau pripažinus apelianto nesąžiningumą. Apeliantas tokios teismo išvados nė neginčija, t. y. neįrodinėja geros savo turtinės padėties, savaime galinčios eliminuoti sprendimo neįvykdymo grėsmę, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija papildomai remtis dar ir ieškinio sumos dydžio kriterijumi kaip papildomu rizikos veiksniu, nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių kontekste iš esmės yra teisinga.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ne apelianto, o kito atsakovo (K. K.) atžvilgiu. Be to, ikiteisminis tyrimas minėtam atsakovui buvo inicijuotas ieškovės iniciatyva ir interesais, duomenų apie jo baigtį šioje byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiems atskirojo skundo argumentams, kad šis ikiteisminis tyrimas pats savaime nei patvirtina, nei paneigia teismo sprendimo, kuris bus priimtas šioje byloje, neįvykdymo rizikos. Todėl ši aplinkybė negali būti pripažįstama pagrindžianti apelianto nesąžiningumą ar jo ketinimus ateityje elgtis nesąžiningai. Tokios praktikos dėl ikiteisminio tyrimo įrodomosios reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste laikomasi ir naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-661-516/2021).
33. Visgi apelianto nesąžiningumas buvo įrodinėjamas ne tik ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktu, bet ir kitomis aplinkybėmis, kurių, kaip minėta, pakako pagrįsti antrąją privalomą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tenkino ieškovės prašymą apelianto atžvilgiu taikyti jos prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones, padidinant pirmiau nustatytų disponavimo turtu bei piniginėmis lėšomis apribojimų mastą.
Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo
34. Apelianto teigimu, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neatitinka joms keliamo proporcingumo reikalavimo, kadangi apelianto būtinosios mėnesinės pragyvenimo išlaidos yra kur kas didesnės, nei 1 MMA, kurių dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.
35. Šiuo aspektu pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą bei šalių interesų pusiausvyrą, CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatė teismui teisę, areštavus skolininko lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leisti su jomis atlikti tam tikras, teismo pripažintas būtinomis, operacijas, kurios turi būti nurodytos nutartyje. Šioje normoje taip pat numatyta, kad leisdamas atlikti tam tikras operacijas teismas nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota toms operacijoms atlikti.
36. Taigi, aptartoje teisės normoje įstatymo leidėjas aiškiai atribojo laikinąsias apsaugos priemones taikančio teismo ir tokią nutartį vykdančio antstolio teises ir pareigas šiame procese. Teismas turi nurodyti konkrečias operacijas, kurias galima atlikti iš areštuotų lėšų, o antstolis, teismo pavedimu, nustatyti konkrečią pinigų sumą, kuri gali būti panaudota tokioms operacijoms atlikti.
37. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, siekdamas užtikrinti šių teisės principų įgyvendinimą, leido apeliantui gauti lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines, komunikacijų paslaugas ir su ieškove. Nurodė, kad nutartį vykdantis antstolis privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota kaip lėšos, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, paliekant 1 MMA dydžio lėšas apelianto pragyvenimui, atsiskaitymams su paslaugų teikėjais už komunalines, komunikacijų paslaugas ir su ieškove.
38. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė ir areštuotino turto eiliškumą, t. y. pirmiausia areštuotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Tai reiškia, kad apeliantui turint pakankamai turto, atitinkančio areštuotiną bendrą sumą, kuris ir galėtų (turėtų) būti areštuojamas pirmiausia, jam priklausančios piniginės lėšos apskritai neturėtų būti areštuojamos, priešingu atveju galėtų būti viršytas turto arešto mastas. Jeigu areštuotino turto apeliantas neturi, tada areštuojamos piniginės lėšos, leidžiant jam iš areštuotų lėšų atlikti teismo nutartyje nurodytus mokėjimus: naudoti lėšas pragyvenimui; atsiskaityti su ieškove; su paslaugų tiekėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas. Kitaip tariant, teismas taikė iš esmės pagrįstus proporcingus ribojimus, tačiau, nustatydamas kas mėnesį leistina disponuoti darbo užmokesčio suma, t. y. 1 MMA, pirmosios instancijos teismas išsprendė ne jo kompetencijai, o antstoliui pavestą klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent antstolis, o ne teismas, atsižvelgdamas į skolininko pateiktus įrodymus, gali ir turi įvertinti realius asmens (skolininko) poreikius bei nustatyti pagrįstą jų dydį.
39. Teismui leidus iš areštuotų sumų atlikti atitinkamus mokėjimus, asmuo, kurio atžvilgiu tokie ribojimai yra pritaikyti, turi kreiptis į nutartį vykdantį antstolį su motyvuotu prašymu dėl konkrečios sumos šiems mokėjimas atlikti nustatymo, o nepakankant nustatytos sumos (padidėjus mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštams ar atsiradus naujų mokėjimų), su prašymu kreiptis, atitinkamai, į ribojimus taikiusį teismą, jeigu nori leidimo atlikti nutartyje nenurodytus mokėjimus, arba į antstolį dėl sumos, reikalingos teismo leistiems mokėjimams atlikti, dydžio pakeitimo. Tuo atveju, jei antstolio priimtas sprendimas, t. y. nustatyta per mėnesį leistina iš areštuotų lėšų naudoti suma, netenkina, asmuo gali skųsti tokius antstolio veiksmus. Ir tik šioje proceso stadijoje, bet ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, į naudotinų per mėnesį piniginių lėšų dydžio klausimą gali ir turi įsikišti teismas.
40. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pats nustatydamas dalį sumos (MMA), kuri gali būti išleista apelianto pragyvenimui, bei pavesdamas antstoliui nustatyti likusią dalį sumos, reikalingą teismo leistoms operacijoms iš areštuotų lėšų atlikti (t. y. atsiskaityti su ieškove, paslaugų tiekėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas), suklydo ir neteisingai išaiškino CPK 145 straipsnio 6 dalį, atlikęs ir tuos veiksmus, kurie įstatymo leidėjo valia yra deleguoti antstoliui. Dėl to šioje dalyje nutartis, paliekant ją iš esmės nepakeistą, patikslinama, iš jos rezoliucinės dalies pašalinant leidimą gauti 1 MMA dydžio pinigines lėšas, skirtas apelianto pragyvenimui. Kaip minėta, antstolis nustatys vieną sumą, kuri skirta ir šioms reikmėms, ir teismo leistiems kitiems mokėjimams atlikti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant iš rezoliucinės dalies nurodymą, kad atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nustatytina 1 MMA dydžio suma, skirtina pragyvenimui, bei išaiškinant, kad konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovo pragyvenimui ir kitoms teismo leistoms piniginėms operacijoms atlikti, turi nustatyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantis antstolis.
Teisėja Dalia Kačinskienė