ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Renatai Kovierei, Ievai Rimdeikienei, Irenai Skaringienei, 

dalyvaujant prokurorei Eglei Veliulienei,

nukentėjusiosios L. L. atstovei pagal įstatymą J. L., jos atstovui advokatui Jonui Nekrašiui,

gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei,

išteisintajai I. Š., 

ekspertui H. D.,

specialistui V. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Eglės Veliulienės ir nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą J. L. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. išteisinta, neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 137 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Š. teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 5 991,47 Eur žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Nukentėjusiosios L. L. civilinis ieškinys dėl 50 616,85 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. Š. buvo kaltinama tuo, kad ji dėl neatsargumo sunkiai sužalojo mažametę nukentėjusiąją L. L., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent, būdama individualios I. Š. įmonės vadove, atsakinga už individualios įmonės veiklos organizavimą, įmonės komerciniais tikslais lankytojams teikiamų pramoginių paslaugų metu naudojo nesaugų, žmonių gyvybei ir sveikatai neleistiną, riziką keliantį potencialiai pavojingą savadarbį pramoginį įrenginį „sūpynes-suktuką“, netinkamai pritvirtinus prie jo pagrindo skulptūrą, neįrengus jame jokių priemonių saugiam įsikibimui, stabdymui bei neužtikrinus žmonių saugos kritimo atveju, t. y. nesant pritvirtintų kėdžių ir rankenų, skirtų įsikibimui, saugių stabdymo priemonių, karuselės kritimo erdvėje įrengus betoninį taką, neįrengus smūgį švelninančio paviršiaus, ir šiais veiksmais pažeidė:
1. Lietuvos Respublikos Produktų Saugos įstatymo Nr. VIII-1206 (Žin., 1999, Nr. 52-1673) 4 straipsnio 1, 3 punktuose numatytus bendruosius produktų saugos reikalavimus, nurodančius, kad „Į rinką tiekiamas produktas turi būti saugus.“...(1 p.), „...produktas yra saugus, kai pavojaus ir pavojaus kategorijų aspektu jis atitinka savanoriškai taikomus kaip nacionalinius standartus perimtus Europos standartus...“ (3 p.);
2. Pasivažinėjimo atrakcionų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-28 įsakymu Nr. 350 (Žin., 2001, Nr. 4-122) 4, 5 punktų reikalavimus, nurodančius, kad „Atrakcionai turi būti projektuojami ir gaminami pagal nustatyta tvarka patvirtinto techninio reglamento ir standartų reikalavimus. Jie turi būti įrengiami ir naudojami gamintojo nustatytomis sąlygomis ir vadovaujantis techniniais dokumentais bei šiomis taisyklėmis“ (4 p.), „Atrakcionai turi būti įrengiami pagal projektą, įvertinant gamintojo nustatytus reikalavimus, tam tikslui skirtose vietose ir turint leidimą iš vietinės savivaldos institucijos jiems statyti“ (5 p.);
3. Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-01-30 įsakymu Nr. A1-45 (Žin., 2012, Nr. 17-788) 15, 16 punktų reikalavimus, nurodančius, kad „Pramoginio įrenginio savininkas privalo užtikrinti tinkamą pramoginio įrenginio techninę būklę ir saugų jo naudojimą bei kvalifikuotą naudojamo pramoginio įrenginio priežiūrą gamintojo numatytomis sąlygomis ir vadovaujantis gamintojo pateiktais techniniais dokumentais, šiomis taisyklėmis, darbo įrenginių bendraisiais nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą visą įrenginio naudojimo laiką...“ (15 p.), „Pramoginiai įrenginiai turi būti naudojami taip, kad atlikdami savo funkcijas, nekeltų pavojaus darbuotojams, keleiviams ir lankytojams, ir būtų išvengta bet kokių nelaimingų atsitikimų per visą numatytą pramoginio įrenginio naudojimo laiką...“ (16 p.);
4. Lietuvos Respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. 1-1324 (Žin., 1996, Nr. 46-1116) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad „Įrenginių savininkai privalo užtikrinti saugų įrenginių naudojimą, reikiamą techninę būklę ir nuolatinę priežiūrą pagal priežiūros norminių aktų ir įrenginių techninių dokumentų reikalavimus visą įrenginio naudojimo laiką. Savininko įsigyti, sumontuoti, rekonstruoti įrenginiai ir jų kokybę bei atitiktį patvirtinantys, taip pat priežiūros techniniai dokumentai priežiūros norminių aktų nustatyta tvarka privalo būti pateikti įgaliotoms įstaigoms patikrinti, kad būtų gauta išvada, ar įrenginiai tinkami ir parengti saugiai naudoti“, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, kad įrenginių savininkai privalo įrenginius pradėti naudoti tik gavę įgaliotos įstaigos išvadą, kad jie yra tinkami saugiai naudoti;
5. Lietuvos Respublikoje galiojančio Standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos“ 1 dalies bendruosius reikalavimus, nurodančius, kad po bet kokia žaidimų aikštelės įranga su  priverstinį naudotojo kūno judėjimą sukelsiančia įranga turi būti smūgį švelninantis paviršius visame smūgio plote (4.2.8.5.2 p.). Standarto LST EN 1176/2008 ,,Žaidimų aikštelių įranga ir dangos“ 5 dalies „Karuselių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ specialiuosius reikalavimus, susijusius su saugos užtikrinimu, nurodančius, kad „B tipo karuselė (klasikinė karuselė): karuselė su uždara besisukančia platforma, kurioje naudotojo padėtis apibrėžiama ant viršutinės platformos pusės, o pati platforma ir/arba papildomos kėdės ar rankenos standžiai pritvirtintos prie platformos, ir/ar centrinės ašies“ (3.3 p.), „...kad kritimo erdvė turi būti tuščia ir  sudaryti bent jau 3 mm už karuselės“ (4.3 p.),
6. ir dėl to 2014 m. gegužės 11 d., apie 14 val., kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios individualiai I. Š. įmonei, teritorijoje, L. L., S. L. ir L. J. sukantis ir stovint ant besisukančio įrenginio „sūpynių-suktuko“ pagrindo šalia jo viduryje esančios medinės skulptūros, kuri buvo netinkamai pritvirtinta medsraigčiais prie išpuvusios medienos, ir rankomis laikantis už skulptūros, įrenginio judančios dalies judesio metu veikiančių jėgų poveikyje skulptūrai virstant, L. L., S. L. ir L. J. neišsilaikė ant įrenginio pagrindo ir vienu metu buvo nuo jo nublokšti, ko pasėkoje L. L. nukritus už ant šalia karuselės pagrindo esančio betoninio tako ir atsitrenkus į jo paviršių, jai buvo padaryti sužalojimai: dešinio ir kairio smilkinkaulių, dešiniojo momenkaulio, pleištkaulio, pakauškaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, stuburo kaklinės dalies III ir IV slankstelių lūžiai, kaktikaulio dešinės pusės lūžis ir kraujo išsiliejimas į dešinės ausies būgninę ertmę, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pakeistas kaltinimas I. Š., ją kaltinant tuo, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo mažametę nukentėjusiąją L. L., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent, būdama individualios I. Š. įmonės vadove, atsakinga už individualios įmonės veiklos organizavimą, įmonės komerciniais tikslais lankytojams teikiamų pramoginių paslaugų metu naudojo nesaugų, žmonių gyvybei ir sveikatai neleistiną riziką keliantį potencialiai pavojingą savadarbį pramoginį įrenginį „supynes-suktuką“, netinkamai pritvirtinus prie jo pagrindo skulptūrą, neįrengus jame jokių priemonių saugiam įsikibimui, stabdymui bei neužtikrinus žmonių saugos kritimo atveju, tai yra: nesant pritvirtintų kėdžių ir rankenų, skirtų įsikibimui, saugių stabdymo priemonių, apsaugos nuo kritimo, karuselės kritimo erdvėje įrengus betoninį taką, neįrengus smūgį švelninančio paviršiaus, ir šiais veiksmais pažeidė:
1. Lietuvos Respublikos Produktų Saugos įstatymo Nr. VIII - 1206 (Žin., 1999, Nr. 52-1673) 4 straipsnio 1, 3 punktuose numatytus bendruosius produktų saugos reikalavimus, nurodančius, kad ,,Į rinką tiekiamas produktas turi būti saugus.“...(l p.), „...produktas yra saugus, kai pavojaus ir pavojaus kategorijų aspektu jis atitinka savanoriškai taikomus kaip nacionalinius standartus perimtus Europos standartus...“ (3 p.);
2. Pasivažinėjimo atrakcionų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-28 įsakymu Nr. 350 (Žin., 2001, Nr. 4-122) 4, 5 punktų reikalavimus, nurodančius, kad „Atrakcionai turi būti projektuojami ir gaminami pagal nustatyta tvarka patvirtinto techninio reglamento ir standartų reikalavimus. Jie turi būti įrengiami ir naudojami gamintojo numatytomis sąlygomis ir vadovaujantis techniniais dokumentais bei šiomis taisyklėmis.“ (4 p.), „Atrakcionai turi būti įrengiami pagal projektą, įvertinant gamintojo nustatytus reikalavimus, tam tikslui skirtose vietose ir turint leidimą iš vietinės savivaldos institucijos jiems statyti“ (5 p.);
3. Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-01-30 įsakymu Nr. A1-45 (Žin., 2012, Nr. 17-788) 15, 16 punktų reikalavimus, nurodančius, kad „Pramoginio įrenginio savininkas privalo užtikrinti tinkamą pramoginio įrenginio techninę būklę ir saugų jo naudojimą bei kvalifikuotą naudojamo pramoginio įrenginio priežiūrą gamintojo numatytomis sąlygomis ir vadovaujantis gamintojo pateiktais techniniais dokumentais, šiomis taisyklėmis, darbo įrenginių bendraisiais nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą visą įrenginio naudojimo laiką....“ (15 p.), „Pramoginiai įrenginiai turi būti naudojami taip, kad atlikdami savo funkcijas, nekeltų pavojaus darbuotojams, keleiviams ir lankytojams ir būtų išvengta bet kokių nelaimingų atsitikimų per visą numatytą pramoginio įrenginio naudojimo laiką,...“ (16 p.);
4. Lietuvos Respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. 1-1324 (Žin., 1996, Nr. 46-1116) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad „Įrenginių savininkai privalo užtikrinti saugų įrenginių naudojimą, reikiamą techninę būklę ir nuolatinę priežiūrą pagal priežiūros norminių aktų ir įrenginių techninių dokumentų reikalavimus visą įrenginio naudojimo laiką. Savininko įsigyti, sumontuoti, rekonstruoti įrenginiai ir jų kokybę bei atitiktį patvirtinantys, taip pat priežiūros techniniai dokumentai priežiūros norminių aktų nustatyta tvarka privalo būti pateikti įgaliotoms įstaigoms patikrinti, kad būtų gauta išvada, ar įrenginiai tinkami ir parengti saugiai naudoti“, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, kad įrenginių savininkai privalo įrenginius pradėti naudoti tik gavę įgaliotos įstaigos išvadą, kad jie yra tinkami saugiai naudoti;
5. Lietuvos Respublikoje galiojančio Standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos“ 1 dalies 4.1.1. punkto saugos reikalavimus, nurodančius, kad medžiagos turi būti atrinktos ir apsaugotos taip, kad iš jų pagamintos įrangos struktūrinis vientisumas nebūtų paveiktas iki sekančio atitinkamo aptarnavimo, 4.2.4.1 punkto saugos reikalavimus, susijusius su apsaugos nuo kritimo įrengimu, taip pat reikalavimus, nurodančius, kad po bet kokia žaidimų aikštelės įranga su priverstinį naudotojo kūno judėjimą sukeliančia įranga turi būti smūgį švelninantis paviršius visame smūgio plote (4.2.8.5.2 p.), Standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos“ 5 dalies „Karuselių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ specialiuosius reikalavimus, susijusius su saugos užtikrinimu, nurodančius, kad „B tipo karuselė (klasikinė karuselė): Karuselė su uždara besisukančia platforma, kurioje naudotojo padėtis apibrėžiama ant viršutinės platformos pusės, o pati platforma ir/arba papildomos kėdės ar rankenos standžiai pritvirtintos prie platformos, ir/ar centrinės ašies“ (3.3 p.), „..kad kritimo erdvė turi būti tuščia ir sudaryti bent jau 2000 mm už karuselės“ (4.3 p.),
6. ir dėl to 2014 m. gegužės 11 d., apie 14 val., kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios individualiai I. Š. įmonei, teritorijoje, L. L., S. L. ir L. J. sukantis ir stovint ant besisukančio įrenginio „sūpynių-suktuko“ pagrindo šalia jo viduryje esančios medinės skulptūros, kuri buvo netinkamai pritvirtinta medsraigčiais prie išpuvusios medienos, ir rankomis laikantis už skulptūros, įrenginio judančios dalies judesio metu veikiančių jėgų poveikyje skulptūrai virstant, L. L., S. L. ir L. J. neišsilaikė ant įrenginio pagrindo ir vienu metu buvo nuo jo nublokšti, ko pasėkoje L. L. nukritus ant šalia karuselės pagrindo esančio betoninio tako ir atsitrenkus į jo paviršių bei kontakto su šalia nukritusia skulptūra metu, L. L. buvo padaryti sužalojimai: nubrozdinimas kaktos srityje, dešinio ir kairio smilkinkaulių, dešiniojo momenkaulio, pleištakaulio, pakauškaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, stuburo kaklinės dalies III ir IV slankstelių lūžiai, kaktikaulio dešinės pusės lūžis ir kraujo išsiliejimas į dešinės ausies būgninę ertmę, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 137 straipsnio 3 dalis).

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Eglė Veliulienė prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį, kuriuo I. Š. išteisinta pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, ir priimti naują nuosprendį:
1. I. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus: atsiprašyti nukentėjusio asmens, per vienerius metus atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
2. Nukentėjusiosios L. L. civilinį ieškinį bendrai 50 616,85 Eur sumai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei Š. teritorinės ligonių kasos 5991,47 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai, juos priteisiant iš I. Š..
3. Pripažinti proceso išlaidomis 350 eurų, kuriuos Šiaulių apskrities VPK sumokėjo už ikiteisminio tyrimo metu atliktą ekspertizę, bei 478,19 eurų už Standartų vertimo paslaugas ir šias sumas priteisti iš I. Š..
4. Panaikinti I. Š. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
5. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: – varžtą, 1 vnt., saugomą prie bylos, sunaikinti; kompaktinius diskus, 3 vnt., nuotraukas, 13 vnt., bilietus, 5 vnt., Lietuvos standartą LST EN 1176-1 (lietuvių ir anglų kalbomis), palikti saugoti prie bylos; L. L. gydymo stacionare ligos istoriją, 2 bylos, grąžinti (duomenys neskelbtini) klinikoms.
4. Dėl specialiųjų elgesio saugumo taisyklių skunde prokurorė nurodo, kad abu ekspertizės aktai, eksperto A. K. parodymai, liudytojų A. B. ir V. Š. parodymai, 2015 m. kovo 27 d. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos rašte Nr. 3ŠS-159, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. spalio 10 d. rašte Nr. 4­5898 užfiksuoti duomenys paneigia L. Š. parodymus, kad miško teritorijoje įrengta medinių skulptūrų ekspozicija nėra vaikų žaidimų aikštelė, o „supynės-suktukas“ yra tik velnio skulptūra, ir patvirtina faktą, kad tai savadarbis pramoginis įrenginys, skirtas pasisupti parko lankytojams. Atkreipia dėmesį, kad abiejuose ekspertizės aktuose ne tik konstatuota, kad tai yra pramoginis laisvalaikio įrenginys pagal savo konstrukciją, judesį ir paskirtį atitinkantis B karuselių tipą, bet ir išvardinta, kokių teisės aktų normos reglamentuoja tokio pobūdžio įrenginių įrengimą, eksploatavimą, priežiūrą, todėl negalima sutikti su nuosprendyje išdėstytais motyvais, kad kaltinime nurodytos normos yra bendrosios. Pažymi, kad L. Š. įmonė už naudojimąsi šalia kavinės esančiu parku, kuriame buvo įrengti pramoginiai įrenginiai, skirti pasisupti, ėmė mokestį, todėl tai nebuvo bet kam prieinama erdvė, kaip nurodyta nuosprendyje.
5. Dėl bendrojo pobūdžio pareigos užtikrinti saugą skunde prokurorė nurodo, kad byloje nustatyta, jog I. Š. įmonė jokių dokumentų, susijusių su pramoginio įrenginio, vadinamo „sūpynėmis-suktuku“, eksploatavimu ir priežiūra neturi, o duomenys, užfiksuoti atlikus nepakeistos konstrukcijos pramoginio įrenginio, nuo kurio nukrito L. L., apžiūrą (2014 m. birželio 12 d., 2015 m. liepos 22 d. įvykio vietų apžiūros protokolai, ekspertizės aktas Nr. 3/2015), prieštarauja J. Š. parodymams, kuriais rėmėsi teismas priimdamas savo sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad apžiūrint pagrindą, gręžimo skylių, kurias darydavo liudytojas V. Š., atlikdamas pavasarinius patikrinimus, nerasta. Teismo argumentas, kad 10 metų nėra įvykę nelaimingų atsitikimų, nėra pagrindas teigti, jog įrenginys buvo tinkamai prižiūrimas, nes jį apžiūrėjus nustatyta, kad pagrindo mediena, prie kurio skulptūra buvo pritvirtinta 4 medsraigčiais, buvo išpuvusi. Pažymi ir tai, kad apžiūrėjus įvykio vietą, jokių įspėjamųjų ar draudžiamųjų ženklų, susijusių su naudojimusi įrenginiu, nerasta.
6. Dėl įvykio mechanizmo, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių skunde prokurorė nurodo, kad būtent ekspertizės akte Nr. 3/2015 duotos išvados, liudytojų D. L., R. G., L. J., S. L., J. L., E. K. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) specialisto išvada Nr. G 761/14 (04), VTMT ekspertizės aktas Nr. EG 956/2017(04), įvykio vietų apžiūrų protokolai ir kiti aukščiau paminėti įrodymai, kurie gauti teisėtu būdu, yra tarpusavyje neprieštaraujantys, jų surinkta pakankamai ir jų visuma sudaro nuoseklią ir loginę grandinę, leidžiančią daryti išvadą apie įvykio mechanizmą, tai yra, kad skulptūra išlūžo ir nuo besisukančio pagrindo buvo nublokšta vienu metu kartu su į ją įsikibusiais žmonėmis S. L., L. J. ir L. L., kuriai nukritus ant šalia karuselės pagrindo esančio betoninio tako ir atsitrenkus į jo paviršių buvo padaryti sužalojimai. Prokurorės nuomone, galima teigti, kad skulptūros nuo pramoginio įrenginio pagrindo išlūžimas ir nuvirtimas sukimosi metu dėl netinkamo ir nesaugaus pramoginio įrenginio (B tipo karuselės) įrengimo, naudojimo ir priežiūros, pažeidžiant kaltinime nurodytus specialiųjų teisės aktų reikalavimus, lėmė (buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje) nepilnametės nukentėjusiosios L. L. nukritimą ant betoninio takelio ir sužalojimų, sukėlusių sunkų sveikatos sutrikdymą, atsiradimą.
7. Dėl įrodymų vertinimo prokurorė nurodo, kad Joniškio rajono apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neatliko išsamaus ir nešališko bylos aplinkybių nagrinėjimo, nepasisakė dėl įrodymų pagrįstumo, patikimumo, nevertino įrodymų kaip visumos. Prokurorė pažymi, kad teismas išvadas darė remdamasis iš esmės tik I. Š., liudytojų V. Š. ir A. B., kurie įvykio aplinkybių nematė, neturi specialiųjų žinių ir gali siekti padėti I. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymais, bei ekspertizės aktu Nr. 1/2016, kuriame duota tikėtina išvada atlikus paskaičiavimus jau konstrukciškai pakeistam įrenginiui. Prokurorės teigimu, nuosprendyje nėra pasisakyta, dėl kokių priežasčių teismas nevertino ar atmetė objektyvias ekspertizės akto Nr. 3/2015 išvadas, tiesioginių įvykio liudytojų D. L., R. G., L. J., S. L. bei liudytojų J. L., E. K. parodymus. Prokurorė pabrėžia ir tai, kad teismas neišnaudojo visų galimybių prieštaravimams pašalinti, nes bylos nagrinėjime teisme metu, teismui kilus abejonių dėl ekspertizės aktų išvadų, teismas savo iniciatyva turėjo teisę paskirti pakartotinę ekspertizę.
8. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. L. prašo:
1. paskirti kompleksinę teismo ekspertizę, kurioje būtinai dalyvautų gydytojo, fiziko išsilavinimą turintys ekspertai bei vienas ekspertas, kuris nusimanytų apie pramoginius įrenginius ir atrakcionus ar panašius mechaninius įrenginius;
2. panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-457/2017 ir I. Š. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti I. Š. kalta padarius BK 137 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką;
3. L. L. civilinį ieškinį dėl 50 616,85 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis didžiąja dalimi grindžiamas neteisingai nustatytomis teisinėmis sąvokomis ir tai sąlygojo, kad suktuko naudojimui nebuvo pritaikytos specialios elgesio saugumo taisyklės. Teigiama, kad teismas nepagrįstai netaikė Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių suktuko naudojimui, nes netinkamai susiejo taisykles ir Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro duomenis. Netinkamai pritaikytas ir Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, nes teismas nepagrįstai laikė šio įstatymo nuostatas tik turinčias bendro pobūdžio reikalavimus. Be to, teismas netinkamai nustatęs „atrakciono“ sąvoką, nepriskyrė suktuko prie potencialiai pavojingo pramoginio įrenginio. Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai sureikšmino ir akcentavo ekspertizėse nustatytas prieštaringas nuomones dėl skulptūros lūžimo priežasčių (aiškinosi, kas lėmė skulptūros lūžimą), kadangi nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti tik priežastinį ryšį tarp specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių pasekmių.
10. Dėl „pramoginio įrenginio“ ir „atrakciono“ sąvokų išaiškinimo skunde pabrėžiama, kad suktukas yra pramoginis įrenginys ir gali būti laikomas atrakcionu, todėl tokiems suktukams taikomi specialūs teisės aktai.
11. Dėl „žaidimų aikštelės“ sąvokos išaiškinimo skunde nurodoma, kad objektyviai vertinant skulptūras su integruotais žaidimų elementais ir kitais pramoginiais įrenginiais laikytina, kad „Plūgo broliai“ kavinės teritorijoje yra vaikų žaidimų aikštelė, kuriai taikomos specialios žaidimų aikštelėms elgesio saugumo taisyklės.
12. Dėl standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos“ ir standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos“ reikalavimų skunde daroma išvada, kad jie yra privalomi dėl kelių priežasčių, specialaus elgesio saugos taisyklės daro tiesiogines nuorodas į standartus ir nurodo, kad jų privalu laikytis. Be to, apeliantės teigimu, teismų praktikoje laikoma, kad žaidimų aikštelėms yra privaloma taikyti standartų numatytus specialius reikalavimus, ir ekspertai taip pat nurodė, kad tokių Standartų privalu laikytis, kadangi tai yra laiko patvirtinta praktika, kaip geriausiai užtikrinti tokių pramoginių įrenginių ir žaidimų aikštelių saugą.
13. Dėl Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatytų reikalavimų skunde pabrėžiama, kad pati taisyklių konstrukcija leidžia teigti, kad jose nurodyti reikalavimai yra būtent specialaus pobūdžio. Tai pagrindžia ir taisyklėse esantys konkretūs reikalavimai bei naudojami standartai (kurie dar labiau detalizuoja įrenginių saugumą). Skunde daroma išvada, kad taisyklės ir ypač 8, 15, 16 punktai bei priede 2 prie taisyklių pridėtas standartų sąrašas nurodo specialaus pobūdžio taisykles, taikomas konkretiems pramoginiams įrenginiams. Pažymima, kad suktukas yra atrakcionas, o duomenų apie pramoginį įrenginį neįregistravimas Registre savaime nedaro tokio pramoginio įrenginio nepavojingu. Dėl šių priežasčių, apeliantės nuomone, nuosprendis dalyje dėl taisyklių netaikymo yra nepagrįstas ir naikintinas.
14. Dėl Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo taikymo skunde teigiama, kad įstatymas reglamentuoja tik tam tikrus santykius ir nustato specialaus elgesio saugumo taisykles, kurių nesilaikė kaltinamoji., ir dėl šios priežasties nuosprendžio dalis dėl įstatymo netaikymo turi būti panaikinta.
15. Dėl prieštaringų ekspertizių skunde nurodoma, kad ekspertizėse konstatuotos prieštaringos nuomonės tuo klausimu, kad nėra aišku, ar besisukanti skulptūra galėjo pati nuvirsti (išlūžti). Šis klausimas yra aktualus tuo, kad kaltinamoji viso proceso metu teigia, neva apeliantė ir jos artimieji patys išlaužė skulptūrą, imituodami nelaimingą atsitikimą. Apeliantės nuomone, nors jai yra akivaizdu, kad to sveiko proto žmogus negalėtų padaryti, t. y. jos (apeliantės) artimieji įvykio metu buvo išsigandę ir pastariesiems rūpėjo tik nukentėjusiosios sveikata, o ne padarinių ar kaltės slėpimas. Apeliantė manymu, reikėtų skirti naują ekspertizę ir išsklaidyti ankstesnių ekspertizių prieštaravimus ir abejones.
16. Atsikirtimais į prokurorės skundą išteisintosios I. Š. gynėja advokatė Daiva Balčiūnienė prašo atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžio.
17. Atsikirtimuose nurodoma, kad tai, jog nukentėjusioji L. L. ir kartu su ja buvę asmenys nusprendė objektą („sūpynės-suktukas”) panaudoti pasisukimui, užlipus ant jo pagrindo, tai buvo jų asmeninis apsisprendimas, bet tai nėra pagrindas objektą traktuoti kaip sūpynes, pramoginį įrenginį, o tuo labiau – karuselę. Teigiama, kad ekspertizės akte Nr. 1/2016 nurodytas objekto pasukamo pagrindo pagreitis (7,56 m/s2) vertinant objektą kaip potencialiai pavojingą įrenginį būtų aktualus tik tuo atveju, jei objektas būtų priskiriamas pramoginiams įrenginiams, tačiau, kaip minėta aukščiau, jis tokios funkcijos neturėjo ir pramogavimui nebuvo skirtas bei pritaikytas. Pažymima, jog byloje nėra įrodyta, kad objekto skulptūra nuvirto dėl blogo tvirtinimo, skulptūroje nebuvo įsikibimų, nes ji tam neskirta.
18. Atsikirtimuose taip pat nurodoma, kad ekspertizės akte Nr. 3/2015 pateiktos išvados negali būti pripažįstamos patikimu įrodymu, nes jos kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad mechaninį objektą tyrė elektrotechnikos ekspertas, ekspertizės akte objektas vertinamas kaip karuselė, pasivažinėjimo atrakcionas, kas neatitinka tikrovės, ekspertizės išvados iš esmės paremtos prielaidomis ir nukentėjusiosios bei su ja buvusių liudytojų parodymais, nepateikti jokie moksliniai skaičiavimai. Dėl ekspertizės akto Nr. 1/2016 išvados pažymima, kad jokie konstrukciniai pakeitimai, kurie galėtų turėti įtakos paskaičiavimams, nebuvo atlikti, pagrindo perimetru pritvirtinta tvorelė jokios įtakos skulptūros stabilumui neturi.
19. Atsikirtimuose atkreipiamas dėmesys, kad tai, jog skulptūra stabiliai laikosi pasukamo pagrindo viduryje, buvo patvirtinta ir eksperimento metu, kurio vaizdo įrašas yra byloje – skulptūra eksperimento metu buvo tik pastatyta, net nepritvirtinta, ir ji nejudėjo iš vietos nei stipraus pagrindo įsukimo metu, nei tada, kai stovėjo viena, nei kai į ją buvo įsikibę žmonės.

20. Apygardos teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o išteisintoji I. Š. ir jos gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

21. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

22. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas viešame teismo posėdyje ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismui suteikiama teisė įrodymus vertinti iš naujo ir padaryti kitokias išvadas bei savo procesinį sprendimą grįsti naujais įrodymais. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi ypač atidžiai patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, įvertinti, ar teismo išvadas patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, ar buvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti ir pan.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokurorės ir nukentėjusiosios atstovės apeliacinių skundų argumentus, iš naujo dar kartą įvertinusi byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, papildomai atlikusi įrodymų tyrimą – apklaususi ekspertą H. D., specialistą V. P., liudytojus B. G., R. S., L. M., nukentėjusiosios atstovę pagal įstatymą J. L., nukentėjusiąją L. L., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino I. Š. pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje I. Š. išteisinimą motyvavo tuo, jog kaltinime nurodytos teisės aktų normos laikytinos ne specialiosiomis, o bendrosiomis, be to, supynės-suktukas nelaikytinas atrakcionu, pati I. Š. minėto įrenginio nelaiko vaikų žaidimų aikštele, taip pat buvo konstatuota, jog I. Š. laikėsi bendro įpareigojimo elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems, nepažeidė konkrečių specialiųjų elgesio saugumo taisyklių, susijusių su supynėmis–suktuku, o nukentėjusiosios nukritimas nuo minėto įrenginio sąlygotas atsitiktinio priežastinio ryšio.
25. Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir mano, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų, specialistų parodymus, nepašalino abejonių dėl ekspertizės aktų išvadų tikslumo, netinkamai vertino kaltinime nurodomų teisės aktų pobūdį (privalomumą, reguliavimo apimtį ir sritį), neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą, iš kurių galima daryti išvadą, jog I. Š. pažeidė teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles ir dėl to L. L. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju visiškai sutinka su prokurorės ir nukentėjusiosios atstovės apeliacinių skundų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, išteisinamasis nuosprendis I. Š. atžvilgiu buvo priimtas nepakankamai išsamiai išanalizavus byloje esančius duomenis, neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos ir nepašalinus byloje kilusių abejonių, todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad I. Š. veikoje yra BK 137 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
26. BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).
27. Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Ši straipsnio dispozicija suformuluota kaip blanketinė norma, kuri straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų turinį atskleidžia nukreipdama į kitus teisės aktus. Aptariamo straipsnio dispozicijos blanketiškumą rodo tai, kad nusikalstama veika aprašoma kaip padaroma pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialaus elgesio saugumo taisykles. Lyginant BK 137 straipsnio 3 dalį su 1 ir 2 dalimis, pažymėtina tai, kad BK 137 straipsnio 3 dalies dispozicijos aprašyme vartojama formuluotė „pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles“ rodo, jog šios dispozicijos turinys susietas su kitais teisės aktais, numatančiais tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialaus elgesio taisykles. Bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems, tačiau BK 137 straipsnio 3 dalis tam tikriems subjektams ar tam tikromis aplinkybėmis numato specialius, aukštesnius reikalavimus. Tokie reikalavimai paprastai kyla dėl ypatingų veiklos rūšių, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai, todėl ir aukštesniais saugumo reikalavimais atsakingiems asmenims.
28. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad L. L. 2014 m. gegužės 11 d. apie 14 val. nukrito nuo I. Š. individualios įmonės teritorijoje esančio įrenginio (supynių-suktuko) ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių buvimo I. Š. veikoje, būtina nustatyti, ar kaltinime I. Š. inkriminuojami teisės aktų pažeidimai sietini su specialiaisiais teisės aktais ir ar jie taikomi šiuo konkrečiu atveju.
29. Nagrinėjamu atveju kaltinimuose I. Š. buvo inkriminuoti šie teisės aktų pažeidimai: Lietuvos Respublikos Produktų saugos įstatymo Nr. VIII – 1206 (Žin., 1999, Nr. 52-1673)  4 straipsnio 1,  3 punktuose numatyti bendrųjų produktų saugos reikalavimų; Pasivažinėjimo atrakcionų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-28 įsakymu Nr. 350 (Žin., 2001, Nr. 4-122) 4, 5 punktų reikalavimų; Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-01-30 įsakymu Nr. A1-45 (Žin., 2012, Nr. 17-788) 15, 16 punktų reikalavimų; Lietuvos Respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. 1-1324 (Žin., 1996, Nr. 46-1116) 10 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų; Lietuvos Respublikoje galiojančio Standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos“ 1 dalies bendrųjų reikalavimų (4.2.8.5.2 p.), Standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos“ 5 dalies „Karuselių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ specialiųjų reikalavimų (3.3, 4.3 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti teisės aktai nagrinėjamu atveju laikytini specialiaisiais teisės aktais, nes būtent jie nurodo, kokius reikalavimus turi atitikti įrenginiai. Pažymėtina, jog iš Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje esančio reglamentavimo matyti, kad produktas laikomas saugiu, kai pavojaus ir pavojaus kategorijų aspektu jis atitinka savanoriškai taikomus kaip nacionalinius standartus perimtus Europos standartus <...>. Taigi, esant tokiam reglamentavimui laikytina, jog šiuo atveju produkto teikėjas yra įpareigotas laikytis ir Lietuvos Respublikoje galiojančio Standarto LST EN 1176/2008 reikalavimų, kitu atveju teikiama paslauga negali būti laikoma saugia. Tai, kad minėti teisės aktai numato specialius saugumo reikalavimus ir šiuo atveju, patvirtina byloje esantys ekspertizės aktai ir jų išvados bei specialisto ir eksperto duoti parodymai apylinkės ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu.
30. 2015 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės akto Nr. 3/2015 išvadose nurodyta, jog: 1) 2014 m. gegužės 11 d. kavinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvęs savadarbis laisvalaikio įrenginys (skulptūra-suktukas), nuo kurio nukrito ir susižalojo nukentėjusioji L. L., pagal savo konstrukciją ir naudojimo paskirtį kavinės lankytojams buvo nesaugus, nes buvo įrengtas ir naudojamas neįgyvendinus galiojančių teisės aktų ir standartų reikalavimų. Tai paaiškinama tuo, kad ant suktuko skulptūra neturėjo būti statoma, skulptūros funkcinė paskirtis ant judančio pagrindo nėra susijusi su teikiama pramogine paslauga ir karuselės paskirtimi, skulptūra prie pagrindo buvo pritvirtinta nepatikimai, neįvertinus veikiančių apkrovų ir jėgų, saugaus sukimosi greičio ir pagreičio, įrenginio konstrukcija neatitiko standartais nustatytų saugos reikalavimų; 2) pramoginio įrenginio (karuselės) įrengimas, eksploatavimas, priežiūra, šalia esanti danga Lietuvoje galiojančio standarto LST EN 1176:2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos“ 1 d. bendrųjų ir standarto LST EN 1176:2008 5 d. „Žaidimų aukštelių įranga ir dangos. 5 dalis. Karuselių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo  metodai“ specialiųjų reikalavimų neatitiko. Skulptūros nuvirtimą ir jos nubloškimą nuo pagrindo nagrinėjamu atveju nulėmė nurodytų teisės aktais ir standartais saugai užtikrinti nustatytų techninių normų neįgyvendinimas ir jų reikalavimų nesilaikymas, o taip pat skulptūros ant besisukančio pagrindo nepatikimas tvirtinimo būdas, kas ir sąlygojo nukentėjusiosios L. L. traumą; 3) jeigu nagrinėjamu atveju būtų įrengtos priemonės, pagrindui įsisukant, sukantis ir stabdant, žmonių kritimui išvengti pagal technines normas ir reikalavimus, kurios numatytos standartuose (Standartas LST EN 1176:2008), žmonės nuo besisukančio disko, nesant ant besisukančio pagrindo skulptūros, jų kritimo ir nubloškimo nuo pagrindo nebūtų įvykę, tačiau, esant ant pagrindo skulptūrai ir jai virstant, rizika žmonių sužalojimui egzistavo dėl virstančios skulptūros poveikio; 4) asmenys, atsakingi už minėto laisvalaikio įrenginio saugią gamybą, saugų įrengimą, naudojimą ir saugią priežiūrą, galėjo išvengti to, kad pramoginis įrenginys sūpynės-suktukas būtų nesaugus, t. y. kad pavojaus sąlygomis rizika būtų minimali ir leistinose ribose. Tai turėjo būti užtikrinta įgyvendinus pramoginiams įrenginiams ir karuselėms teisės aktų ir galiojančių standartų reikalavimus (1 t., b. l. 160–175). Taigi, iš šios ekspertizės išvados matyti, jog minimo įrenginio saugiam eksploatavimui teisės aktai kelia specialius, o ne bendruosius reikalavimus ir būtent jų nesilaikymas lėmė nukentėjusiosios nukritimą nuo įrenginio ir susižalojimą.
31. Ekspertizės akte Nr. 1/2016 padarytos išvados: 1) 2014 m. gegužės 11 d. kavinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvęs savadarbis laisvalaikio įrenginys (skulptūra-suktukas), nuo kurio nukrito ir susižalojo nukentėjusioji, pagal savo konstrukciją ir naudojimo paskirtį kavinės lankytojams buvo nesaugus. Jis buvo įrengtas ir naudojamas neįgyvendinus galiojančių teisės aktų ir standartų reikalavimų; 2) nagrinėjamu atveju skulptūros-suktuko įrengimas, eksploatavimas, priežiūra, šalia esanti danga Lietuvoje galiojančio standarto LST EN 1176:2008 „Žaidimo aikštelių įranga ir dangos“ bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų neatitiko. Nagrinėjamu atveju buvo neįgyvendinti Pasivažinėjimo atrakcionų naudojimo taisyklių arba Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros (priklausomai nuo jos kūrimo pradžios) ir LST EN 1176:2008, kas susiję su saugos užtikrinimu, reikalavimai įrenginio projektavimo, gamybos, pastatymo, priežiūros ir naudojimo stadijose. Nagrinėjamu atveju nurodytomis aplinkybėmis nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jeigu būtų įvertinti Standarto 5 dalies 4.3 punkto rekomenduojami reikalavimai tokio tipo įrenginiams, kur nurodyta, jog kritimo erdvė turi būti tuščia ir sudaryti bent 2000 mm už karuselės. Skulptūros nuvirtimą ir jos nubloškimą nuo pagrindo nagrinėjamu atveju nulėmė veikiančios jėgos, kurios buvo sukeltos ne sukimosi metu; 3) šiame įrenginyje nebuvo įrengtos priemonės saugiam įsikibimui, stabdymui ar užtikrinta žmonių sauga kritimo atveju; 4) atlikti pagreičio skaičiavimai ir nustatyta pagreičio reikšmė (a=7,56 m/s2) parodo, kad pramoginis įrenginys ,,sūpynės-suktukas“ nagrinėjamu atveju priskiriamas prie potencialiai pavojingų įrenginių kategorijos. Todėl įrenginio ,,sūpynių-suktuko“ įrengimas ir eksploatacija turi atitikti ir Lietuvos Respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. 1-1324 reikalavimus (3 t., b. l. 104–117). Ekspertas A. K. apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino savo duotos išvados teisingumą (3 t., b. l. 137–139).
32. Taigi, abi ekspertų išvados patvirtina, kad „supynė-suktukas“ neatitiko specialiųjų saugumo reikalavimų, be to, ekspertizės akte Nr. 1/2016 nurodyta, kad minėtas įrenginys turi būti priskirtas ir prie potencialiai pavojingų įrenginių, todėl Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nuostatų pažeidimai buvo pagrįstai inkriminuoti I. Š.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ekspertizės aktų (Nr. 3/2015 ir Nr. 1/2016) esminis prieštaringumas yra susijęs su tuo, jog ekspertizės akte Nr. 3/2015 nurodyta, kad skulptūra galėjo nuvirsti sukantis suktukui, o ekspertizės akte Nr. 1/2016 daroma išvada, jog skulptūra sukantis įrenginiui negalėjo nuvirsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė, kodėl nugriuvo skulptūra, nagrinėjamu atveju nėra esminė, nes nukentėjusioji patyrė sužalojimus ne dėl kontakto su medine skulptūra, o dėl to, kad ji (nukentėjusioji) nukrito nuo nesaugaus, teisės aktuose numatytų saugumo reikalavimų neatitinkančio (tą patvirtina abi ekspertų išvados) besisukančio įrenginio, todėl skulptūros nuvirtimo aplinkybės nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį.
33. Siekiant pašalinti byloje kilusias abejones dėl to, koks yra minimo įrenginio (supynių-suktuko) statusas ir kokie reikalavimai (bendrieji ar specialieji, privalomi ar tik rekomendacinio pobūdžio) taikomi tokio įrenginio saugiam eksploatavimui, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas specialistas V. P. (VšĮ Technikos priežiūros tarnybos vaikų žaidimų aikštelių ir žaidimo patalpų įrangos ekspertas). V. P. parodė, jog „supynės-suktukas“ yra nesaugus įrenginys, šį suktuką galima pavadinti B lygio karusele – platforma su kartu besisukančiais sudedamaisiais elementais, o sudedamieji elementai, tai vairas, suoliukai ir aptvėrimas, tačiau šių dalykų nebuvo. Specialistas pažymėjo, kad vadovaujantis Standarto 1176, 5 dalimi yra labai griežtai apibrėžti B tipo karuselių reikalavimai ir pagrindinis dalykas yra tai, kad savadarbis laisvalaikio įrenginys (,,skulptūra-suktukas“) neatitinka esminių standartinių reikalavimų, nes nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Standarto 1176 pirmos dalies reikalavimai ir juose numatytas punktas 4.2.4.1 – netinkamai parinktas apsaugos tipas, nes apsaugos tipo iš viso nebuvo, be to, Standarto 1176, 4.2.8.4., 4.2.8.5.2 punktai aiškiai apibrėžia kritimo ir susidūrimo plotus, 4.4.2.8. punktas paaiškina, kad kritimo erdvėje negali būti kliūčių, ant kurių būtų galima nukristi ir susižaloti, 4.4.2.8.5. punktas aiškiai nurodo susidūrimo dangos pločio storį. Specialisto teigimu, susidūrimo plotas yra nustatomas ir yra aiškiai apibrėžtas Standarto 1176 5 dalyje, ten nurodyta, kad apie įrenginį turėjo būti ne mažesnis kaip trijų metrų susidūrimo plotas. Specialistas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju aplink įrenginį buvo betono takelis, kurio ten negalėjo būti, ir nurodė, jog nebuvo įrengtos jokios priemonės saugiai įsikibti, laikytis. Specialisto vertinimu, tokio įrenginio visiškai nebuvo galima eksploatuoti, savininkas turėjo nuspręsti, ar įrenginį išvis demontuoti, ar turėjo būti įspėjamieji ženklai, ar toks įrenginys turėjo būti aptvertas, nes jis buvo visiškai nesaugus. Prieiti galima prie šio įrenginio, bet suptis ne, tokiu įrenginiu nebuvo galima naudotis kaip karusele. Specialistas nurodė, jog standarte yra parašyta, kad tai yra įrenginys, kuris prilyginamas B tipo karuselėms, nagrinėjamu atveju įrenginys neturi atitikties sertifikatų, jis neturi įrengimo instrukcijos. B tipo karuselėms galioja bendros normos ir bendrieji reikalavimai, kurie galioja karuselėms ir sūpynėms. Specialistas pažymėjo, jog šioje byloje tokio įrengimo, kurį būtų galima eksploatuoti, nėra. Nurodė, kad pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą dirbama nuo 2015 metų, anksčiau tokio dalyko nebuvo ir reikėjo vadovautis standartu, kuris galiojo nuo 2008 m. ir buvo privalomas visiems. Pasak specialisto, nagrinėjamu atveju skulptūra ir karuselė yra vienas įrenginys, šis įrenginys yra potencialiai pavojingas įrenginys, jame nebuvo numatyta apsaugų nuo kritimo, kritimo zonoje buvo betoninis takelis, kurio negalėjo būti, ir, įvertinus šiuos faktorius, tai buvo mirtinai pavojinga, tokio įrenginio eksploatuoti negalima, Be to, dar vienas faktorius yra platforma (411 punktas) – pažeistas konstrukcijos vientisumas, supuvusios platformos lentos, vietomis lentų visiškai nebuvo, tai grubus pažeidimas. Kadangi įrenginys priskiriamas prie potencialiai pavojingų įrenginių, specialisto teigimu, jis turi turėti atitikties sertifikatą, turi būti įrengimo, naudojimo instrukcija, ant įrenginio turi būti užkabinta lentelė, kokiais skambinti telefonais nelaimės atveju. Pačiam pasigaminti galima įrengimą, bet yra labai daug problemų jį įteisinti, vieną kartą per savaitę turi pats savininkas apeiti ir apžiūrėti įrengimus ir vieną kartą per metus atestuota įmonė gali patikrinti. Neatestavus įrengimo jo eksploatuoti negalima, už šiuos įrenginius atsakingas yra savininkas. Specialistas paaiškino, kad iki 2017 m. liepos 1 d. įrengimai turėjo būti patikrinti, kad jie būtų saugūs, o iki 2017 m. nors dokumentacijos nereikėjo, tačiau įrenginys turėjo atitikti standarto reikalavimus. Jeigu įranga neatitinka reikalavimų, ant jos negalima nei lipti, nei suptis, o jeigu ant šio įrenginio negalima suptis, tai tokiu atveju turėjo būti užrašai, kad draudžiama suptis ar dar kažkas. Pasak specialisto, jeigu yra galimybė suptis, tai vertinama kaip žaidimų aikštelė, savininkas yra atsakingas ir privalo užtikrinti, kad nebūtų supamasi, šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad vaikai suposi, ir tai vertintina kaip vaikų žaidimų aikštelė, kaip B tipo karuselė. Specialistas paaiškino, kad potencialiai pavojingų įrenginių registrą tvarko Valstybinė darbo inspekcija, nagrinėjamu atveju įrenginys yra potencialiai pavojingas, kadangi jis kelia pavojų vaikų sveikatai, juo negalima naudotis todėl, kad jis yra nesaugus ir neatitinka žaidimo aikštelių standartų reikalavimų, turi būti įspėjamieji ženklai – nesisukti arba pati platforma turi nesisukti, kad tai nebūtų laikoma karusele, o jeigu sukamasis mechanizmas yra, tai įrenginys turėtų būti vertinamas kaip karuselė ir jis priskiriamas B tipo lygio karuselei, tai numatyta vaikų žaidimų aikštelių standarto 1176, 5 dalyje, B tipo karuselėms priskiriamas objektas tada, kai yra platforma su kartu besisukančiomis sudedamosiomis dalimis, tai yra pagrindinis požymis. Jeigu savininkas sako, kad įrenginys nesisuka, specialisto teigimu, jis (savininkas) ir turi užtikrinti, kad įrenginys nesisuktų, tačiau jeigu platforma sukasi, tai ji traktuojama kaip karuselė, o jeigu yra platforma, kuri nesisuka ir ant jos kažkas stovi, tai jos nevertina kaip karuselės.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš specialisto V. P. duotų parodymų yra akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju įrenginio, nuo kurio nukritusi susižalojo nukentėjusioji, saugų eksploatavimą reglamentuoja specialieji teisės aktai, t. y. LST EN 1176:2008 standartas, Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, Produktų saugos įstatymas, Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklės, kurių nuostatų, kaip nustatyta byloje esančiais ekspertizės aktais, specialisto ir eksperto duotais parodymais, buvo nesilaikyta. Kaip nurodė specialistas V. P., minėtas įrenginys laikytinas B tipo karusele, todėl nepagrįsti I. Š. teiginiai apie tai, kad įrenginys nebuvo skirtas suktis, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad prie karuselės būtų buvę draudžiamieji ženklai suktis ar kitais būdais būtų apribota galimybė suktis ant įrenginio. Pagal Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, į rinką teikiamas produktas turi būti saugus, 10 straipsnio 1 punkte taip pat numatyta, jog paslaugos teikėjas privalo vartotojui teikti tik saugią paslaugą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad patekimas į parko teritoriją, kurioje įvyko įvykis, buvo mokamas, šią paslaugą teikė I. Š. individuali įmonė. Taigi, nagrinėjamu atveju I. Š., būdama individualios įmonės vadovė ir atsakinga už individualios įmonės veiklos organizavimą, neužtikrino, kad jos įmonės teritorijoje esanti karusele (supynės-suktukas) atitiktų specialiųjų teisės aktų reikalavimus, susijusius su saugiu karuselės eksploatavimu, nors būdama įmonės vadovė tokią pareigą turėjo ir objektyviai galėjo įgyvendinti byloje nurodytus saugumo reikalavimus, keliamus karuselei. Aplinkybė, jog ilgą laiko tarpą nelaimingų atsitikimų nebuvo įvykę, nešalina I. Š. baudžiamosios atsakomybės, nes kaip nustatyta ekspertų ir specialisto, karuselė neatitiko saugumo reikalavimų ir apskritai ja nebuvo galima naudotis, todėl konstatuotina, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai L. L. kilo esant būtinajam, o ne atsitiktiniam priežastiniam ryšiui. Vis dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, I. Š. buvo nepagrįstai inkriminuotas Pasivažinėjimo atrakcionų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-28 įsakymu Nr. 350 (Žin., 2001, Nr. 4-122) 4, 5 punktų reikalavimų pažeidimas, nes veikos padarymo metu minėtos taisyklės buvo netekusios galios, todėl ši dalis šalinama iš kaltinimo.
35. Nagrinėjamu atveju apeliacinėje instancijoje prokurorės pateiktame pakeistame kaltinime nurodoma, kad L. L. nukritus ant šalia karuselės pagrindo esančio betoninio tako ir atsitrenkus į jo paviršių bei kontakto su šalia nukritusia skulptūra metu, nukentėjusiajai buvo padaryti šie sužalojimai: nubrozdinimas kaktos srityje, dešinio ir kairio smilkinkaulių, dešiniojo momenkaulio, pleištakaulio, pakauškaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, stuburo kaklinės dalies III ir IV slankstelių lūžiai, kaktikaulio dešinės pusės lūžis ir kraujo išsiliejimas į dešinės ausies būgninę ertmę, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš byloje esančios 2014 m. gegužės 29 d. specialisto išvados matyti, jog L. L. buvo padaryti sužalojimai: dešinio ir kairio smilkinkaulių, dešiniojo momenkaulio, pleištakaulio, pakauškaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, stuburo kaklinės dalies III ir IV slankstelių lūžiai (1 t., b. l. 62–63). 2017 m. liepos 25 d. teismo medicinos ekspertizės akte nurodyta, kad be 2014 m. gegužės 29 d. specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų, L. L. įvykio metu dar buvo padaryti ir kaktikaulio dešinės pusės lūžis ir kraujo išsiliejimas į dešinės ausies būgninę ertmę, nurodyta, kad skulptūros kontaktas su nukentėjusiosios kūnu mažai tikėtinas (4 t., b. l. 51–53). Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių, jog nukentėjusioji dėl kontakto su skulptūra patyrė kokių nors kūno sužalojimų, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodomą sužalojimą – nubrozdinimą kaktos srityje. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas H. D. patvirtino, jog pirminiuose medicininiuose dokumentuose duomenų, kad nukentėjusiajai buvo nubrozdinimas kaktoje, nėra, taip pat nurodė, jog nukentėjusioji buvo ne kartą apžiūrėta, tačiau įrašų medicininiuose dokumentuose apie nubrozdinimą kaktoje nėra. Liudytoju apklaustas gydytojas R. S. paaiškino, jog negali pasakyti, kada ir kaip nukentėjusiajai galėjo atsirasti sužalojimas kaktoje, metodikos nustatyti galimą sužalojimo laiką taip pat nėra. Liudytoja apklausta šeimos gydytoja L. M. pažymėjo, kad įrašas apie randą nukentėjusiosios kaktoje atsirado tik 2018 m. sausio 4 d., nors po traumos (2014 m. gegužės 11 d.) L. L. stebėjimas vyko kasmet, tačiau įrašų dėl rando gydymo nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-455/2014, 2K-34-303/2015, 2K-525-648/2015). Taigi, byloje išnaudojus visas protingas ir būtinas galimybes siekiant nustatyti L. L. kaktoje esančio rando atsiradimo laiką ir sužalojimo mechanizmą, to padaryti nepavyko. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusioji būtent 2014 m. gegužės 11 d. kontakto su nukritusia skulptūra metu patyrė nubrozdinimą kaktos srityje, todėl, vadovaujantis principu, jog visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, minėtos aplinkybės šalinamos iš kaltinimo. 
36. Minėta, jog ekspertų išvados (Nr. 3/2015 ir Nr. 1/2016) dėl skulptūros nuvirtimo aplinkybių ir priežasčių yra prieštaringos tuo atžvilgiu, jog vienoje išvadoje nurodoma, kad skulptūra galėjo nuvirsti sukimosi metu, o kitoje nurodoma, kad negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria prokurorės apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, jog eksperto išvada Nr. 1/2016 buvo duota jau dėl konstrukciškai pakeisto įrenginio, todėl teismas nesivadovauja minėtos ekspertizės dalimi, susijusia su skulptūros tvirtinio ir nuvirtimo aplinkybėmis. Pažymėtina, jog eksperto išvadoje Nr. 3/2015 nurodoma, kad skulptūra prie įrenginio pagrindo buvo pritvirtinta nepatikimai, skulptūra su į ją įsikibusiais žmonėmis įrenginiui sukantis nuvirsti dėl pašalinės jėgos poveikio galėjo (1 t., b. l. 160–175). Pagrindo abejoti eksperto išvada Nr. 3/2015 nėra. Aplinkybę, jog skulptūra nugriuvo karuselei sukantis, o ne buvo išlaužta, patvirtina ir tiesiogiai įvykyje dalyvavusių liudytojų S. L., L. J., D. L., R. G. parodymai.
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. Š. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo mažametę nukentėjusiąją L. L., (duomenys neskelbtini), pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent, būdama individualios I. Š. įmonės vadove, atsakinga už individualios įmonės veiklos organizavimą, įmonės komerciniais tikslais lankytojams teikiamų pramoginių paslaugų metu naudojo nesaugų, žmonių gyvybei ir sveikatai neleistiną riziką keliantį potencialiai pavojingą savadarbį pramoginį įrenginį supynes-suktuką, netinkamai pritvirtinus prie jo pagrindo skulptūrą, neįrengus jame jokių priemonių saugiam įsikibimui, stabdymui bei neužtikrinus žmonių saugos kritimo atveju, tai yra: nesant pritvirtintų kėdžių ir rankenų, skirtų įsikibti, saugių stabdymo priemonių, apsaugos nuo kritimo, karuselės kritimo erdvėje įrengus betoninį taką, neįrengus smūgį švelninančio paviršiaus, ir šiais veiksmais pažeidė:
1. Lietuvos Respublikos Produktų Saugos įstatymo Nr. VIII - 1206 (Žin., 1999, Nr. 52-1673) 4 straipsnio 1, 3 punktuose numatytus bendruosius produktų saugos reikalavimus, nurodančius, kad į rinką tiekiamas produktas turi būti saugus.“...(l p.), „...produktas yra saugus, kai pavojaus ir pavojaus kategorijų aspektu jis atitinka savanoriškai taikomus kaip nacionalinius standartus perimtus Europos standartus...“ (3 p.);
2. Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-01-30 įsakymu Nr. A1-45 (Žin., 2012, Nr. 17-788) 15, 16 punktų reikalavimus, nurodančius, kad „Pramoginio įrenginio savininkas privalo užtikrinti tinkamą pramoginio įrenginio techninę būklę ir saugų jo naudojimą bei kvalifikuotą naudojamo pramoginio įrenginio priežiūrą gamintojo numatytomis sąlygomis ir vadovaujantis gamintojo pateiktais techniniais dokumentais, šiomis taisyklėmis, darbo įrenginių bendraisiais nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą visą įrenginio naudojimo laiką....“(15p.), „Pramoginiai įrenginiai turi būti naudojami taip, kad atlikdami savo funkcijas, nekeltų pavojaus darbuotojams, keleiviams ir lankytojams ir būtų išvengta bet kokių nelaimingų atsitikimų per visą numatytą pramoginio įrenginio naudojimo laiką,...“(16 p.);
3. Lietuvos Respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. 1-1324 (Žin., 1996, Nr. 46-1116) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad „Įrenginių savininkai privalo užtikrinti saugų įrenginių naudojimą, reikiamą techninę būklę ir nuolatinę priežiūrą pagal priežiūros norminių aktų ir įrenginių techninių dokumentų reikalavimus visą įrenginio naudojimo laiką. Savininko įsigyti, sumontuoti, rekonstruoti įrenginiai ir jų kokybę bei atitiktį patvirtinantys, taip pat priežiūros techniniai dokumentai priežiūros norminių aktų nustatyta tvarka privalo būti pateikti įgaliotoms įstaigoms patikrinti, kad būtų gauta išvada, ar įrenginiai tinkami ir parengti saugiai naudoti“, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, kad įrenginių savininkai privalo įrenginius pradėti naudoti tik gavę įgaliotos įstaigos išvadą, kad jie yra tinkami saugiai naudoti;
4. Lietuvos Respublikoje galiojančio Standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos“ 1 dalies 4.1.1. punkto saugos reikalavimus, nurodančius, kad medžiagos turi būti atrinktos ir apsaugotos taip, kad iš jų pagamintos įrangos struktūrinis vientisumas nebūtų paveiktas iki sekančio atitinkamo aptarnavimo, 4.2.4.1 punkto saugos reikalavimus, susijusius su apsaugos nuo kritimo įrengimu, taip pat reikalavimus, nurodančius, kad po bet kokia žaidimų aikštelės įranga su priverstinį naudotojo kūno judėjimą sukeliančia įranga turi būti smūgį švelninantis paviršius visame smūgio plote (4.2.8.5.2 p.), Standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos“ 5 dalies „Karuselių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ specialiuosius reikalavimus, susijusius su saugos užtikrinimu, nurodančius, kad „B tipo karuselė (klasikinė karuselė): karuselė su uždara besisukančia platforma, kurioje naudotojo padėtis apibrėžiama ant viršutinės platformos pusės, o pati platforma ir/arba papildomos kėdės ar rankenos standžiai pritvirtintos prie platformos, ir/ar centrinės ašies“ (3.3 p.), „..kad kritimo erdvė turi būti tuščia ir sudaryti bent jau 2000 mm už karuselės“ (4.3 p.),
38. ir dėl to 2014 m. gegužės 11 d., apie 14 val., kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios individualiai I. Š. įmonei, teritorijoje, L. L., S. L. ir L. J. sukantis ir stovint ant besisukančio įrenginio sūpynių-suktuko pagrindo šalia jo viduryje esančios medinės skulptūros, kuri buvo netinkamai pritvirtinta medsraigčiais prie išpuvusios medienos, ir rankomis laikantis už skulptūros, dėl įrenginio judančios dalies judesio metu veikiančių jėgų poveikio skulptūrai virstant, L. L., S. L. ir L. J. neišsilaikė ant įrenginio pagrindo ir vienu metu buvo nuo jo nublokšti, dėl to L. L. nukritus ant šalia karuselės pagrindo esančio betoninio tako ir atsitrenkus į jo paviršių, L. L. buvo padaryti sužalojimai: dešinio ir kairio smilkinkaulių, dešiniojo momenkaulio, pleištakaulio, pakauškaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, stuburo kaklinės dalies III ir IV slankstelių lūžiai, kaktikaulio dešinės pusės lūžis ir kraujo išsiliejimas į dešinės ausies būgninę ertmę. I. Š. veika atitinka BK 137 straipsnio 3 dalį.

Dėl Š. teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

39. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šioje baudžiamojoje byloje Š. teritorinė ligonių kasa pareiškė 5991,47 Eur dydžio civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos naudai I. Š. atžvilgiu dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuri susidarė nukentėjusiajai L. L. suteikus asmens sveikatos priežiūros paslaugas dėl patirtų sužalojimų 2014 m. gegužės 11 d. (1 t., b. l. 71–75) CK 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad dėl I. Š. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, nukentėjo L. L., kuriai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, todėl būtent neteisėta I. Š. veika nulėmė turtinės žalos padarymą Valstybinei ligonių kasai, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Š. teritorinė ligonių kasa pateikė duomenis, kurie patvirtina apie L. L. suteiktas sveikatos priežiūras paslaugas ir jų kainą (1 t., b. l. 73–74), Š. teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio

40. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą apeliaciniu skundu prašo L. L. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinti visiškai. Iš byloje pateikto nukentėjusiosios L. L. civilinio ieškinio matyti, jog iš I. Š. yra prašoma nukentėjusiosios naudai priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos ir 616,85 Eur turtinės žalos atlyginimą (2 t., b. l. 127–128). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti reikalavimai yra pagrįsti tik iš dalies.
41. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
1. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Pažymėtina ir tai, jog pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
2. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji yra mažametė, jai sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, nesilaikant specialiųjų elgesio saugumo taisyklių. Sutiktina su civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad mažametė nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, patyrė tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą, sužalojimų pasekmės yra jaučiamos iki šiol. Be to, teismo medicinos ekspertas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusiajai dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės liko ir bus visą laiką, 2014 m. gegužės 29 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti L. L. pavojingi gyvybei (1 t., b. l. 62–63). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad I. Š. yra individualios įmonės savininkė, gauna nuolatines pajamas (2 t., b. l. 7–10). Teisėjų kolegijos vertinimu, atlygintinos neturtinės žalos dydis turi būti toks, kuris ir kaltininkui sudaro realias galimybes atlyginti žalą. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad 50 000 Eur suma laikytina per didele patirtai neturtinei žalai atlyginti, ir sprendžia, jog nukentėjusiajai priteistina 20 000 Eur suma patirtai neturtinei žalai atlyginti.
42. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį byloje prašydama iš I. Š. priteisti jos (nukentėjusiosios) patirtą 616,85 Eur turtinę žalą dėl vaistų įsigijimo, kelionės išlaidų ir pan., bei prie civilinio ieškinio pridėjo savo reikalavimą patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 127–128, 129–147), todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios sveikata  buvo sutrikdyta dėl nusikalstamos I. Š. veikos, byloje yra pateikti duomenys, pagrindžiantys nukentėjusios patirtą turtinę žalą, todėl nukentėjusioji turi teisę į turtinės žalos atlyginimą, tačiau tik dalis patirtų išlaidų laikytinos pagrįstomis ir būtinomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios pareikšta ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo negali būti tenkinama visa apimtimi, nes iš prie bylos pridėtų mokėjimo kvitų matyti, kad į patirtos turtinės žalos dydį buvo nepagrįstai įtrauktos ir 49,11 Eur dydžio išlaidos prekėms, kurios šiuo atveju nelaikytinos susijusiomis su nusikalstama veika padaryta žala (žurnalai, rašymo, piešimo reikmenys, alkoholio ir tabako gaminiai, suaugusiųjų apranga, žaislai, žaidimai), nes jos nebuvo susijusios su mažametės gydymu ar jos kelionėmis į gydymo, reabilitacijos įstaigas, todėl priteistinos turtinės žalos dydis mažinamas iki 567,74 Eur sumos.

Bausmės skyrimas

43. Skirdama I. Š. bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimą reglamentuojančias taisykles ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.
1. Parinkdama bausmę I. Š. už padarytą nusikalstamą veiką teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad I. Š. padarė neatsargią nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo nerūpestingumo, už šios veikos padarymą yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų, I. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, I. Š. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, yra individualios įmonės savininkė ir vadovė (2 t., b. l. 5–8), dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas mažametis vaikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą bei kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, kartu atsižvelgęs ir į BK 137 straipsnio 3 dalies sankcijos griežtumą (laisvės atėmimas iki 7 metų), sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamosios I. Š. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jai už padarytą nusikalstamą veiką terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 137 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytas tokios bausmės vidurkis (vidurkis 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų), ir mažesnę nei prašo prokurorė.
2. BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos matyti, kad I. Š. padarė neatsargią nusikalstamą veiką ir jai skiriama bausmė, kaip jau minėta anksčiau, neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas I. Š. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
3. Kaip jau minėta, šiuo nuosprendžiu I. Š. pripažįstama kalta dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, yra pirmą kartą teisiama, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra individualios įmonės vadovė ir savininkė. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo I. Š. antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, parinkus I. Š. bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant bei paskiriant teismo įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, bausmė I. Š. bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti ir bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos I. Š. skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis, paskirtos bausmės vykdymas I. Š. taip pat atidedamas mažesniam laikotarpiui, nei numatytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio vidurkis, t. y. bausmės vykdymas I. Š. atidedamas 1 metams 6 mėnesiams. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog I. Š. nėra atlyginusi nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 69 straipsniu I. Š. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – per vienerius metus nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, o siekiant užtikrinti tinkamą I. Š. probaciją, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, I. Š. įpareigojama visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
44. I. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 69–70), panaikinama. Atsižvelgiant į tai, kad iš I. Š. yra priteisiama atlyginti žalą, padarytą Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajai L. L., todėl, siekiant užtikrinti realų civilinių ieškinių įgyvendinimą, I. Š. toliau taikoma Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi paskirta ir 2018 m. balandžio 18 d. pratęsta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą parduoti, dovanoti, perleisti, įkeisti, nuomoti, paliekant ją galioti iki visiško žalos atlyginimo.
45. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 1 varžtas, saugomas prie bylos, kaip menkavertis ir negalintis būti sunaudotas, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – nuotraukos, 13 vnt., bilietai, 5 vnt., Lietuvos standartas LST EN 1176-1 (lietuvių ir anglų kalbomis), paliktini saugoti prie bylos. L. L. gydymo stacionare ligos istorija, 2 bylos, grąžintina (duomenys neskelbtini) klinikoms. Laikmenos, 3 kompaktiniai diskai, paliktinos prie bylos.

Dėl proceso išlaidų

46. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo pripažinti proceso išlaidomis 350 Eur, kuriuos Šiaulių apskrities VPK sumokėjo už ikiteisminio tyrimo metu atliktą ekspertizę, bei 478,19 Eur už Standartų vertimo paslaugas ir šias sumas priteisti iš I. Š.. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 103 straipsnio 3 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Pagal BPK 104 straipsnį, proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 14 d. ekspertizę Nr. 3/2015 atliko L. R. ne kaip tarnybinę užduotį, o pagal 2015 m. kovo 24 d. autorinę mokslinę tyrimo sutartį už 350 Eur dydžio sumą (1 t., b. l. 153–154), todėl šiuo atveju 350 Eur dydžio išlaidos, susidariusios dėl ekspertizės atlikimo, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš I. Š. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Minėta, kad BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso išlaidos, skirtos vertėjams mokėti, nėra išieškomos iš nuteistojo, taigi prokurorės prašymas iš I. Š. priteisti 478,19 Eur sumą už Standartų vertimo paslaugas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas. Kaip matyti iš bylos duomenų (4 t., b. l. 183), už kelionės išlaidas į teismo posėdį specialistui V. P. išmokėta 25,86 Eur valstybės lėšų, todėl šios proceso išlaidos (BPK 103 str. 1 p.) priteisiamos iš I. Š. valstybei (BPK 105 str. 1 d.).

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

47. Nukentėjusiosios L. L. atstovės pagal įstatymą atstovas advokatas J. Nekrašius pateikė prašymą iš I. Š. priteisti apeliaciniame procese nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą J. L. patirtas 1370 Eur išlaidas už suteiktas advokato paslaugas nukentėjusiajai apeliacinio proceso metu. Teismui pateikti 2017 m. gruodžio 2 d., 2018 m. sausio 26 d., 2017 m. lapkričio 11 d. pinigų priėmimo kvitai už J. L. suteiktas teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartis Nr. 42, 4, 40 (4 t., b. l. 240, 241, 242). Tai patvirtina, jog nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. L. sumokėjo minėtą pinigų sumą advokato paslaugoms apmokėti.
1. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010).
2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atstovo advokato prašymas yra pagrįstas, nes teisinių paslaugų teikimas buvo susijęs su mažamečio nukentėjusiojo interesų gynimu, nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas ir prokurorės skundas, byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta per 6 posėdžius atliekant įrodymų tyrimą, I. Š. apeliacinio proceso metu turėjo gynėją. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 1370 Eur dydžio suma nelaikytina neprotingai didele, todėl iš I. Š. J. L. naudai priteistina 1370 Eur dydžio suma dėl susidariusių atstovavimo nukentėjusiajai išlaidų apeliacinio proceso metu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį dėl I. Š. išteisinimo ir priimti naują nuosprendį:

I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, I. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant I. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, I. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per vienus metus nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

I. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Priteisti iš I. Š.:

L. L. 567,74 (penkis šimtus šešiasdešimt septynis Eur ir 74 ct) Eur turtinės žalos ir 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo, pavedant nukentėjusiosios L. L. atstovei pagal įstatymą J. L. šias lėšas iki L. L. pilnametystės tvarkyti uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.147 straipsnis);

J. L. 1370 (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt) Eur išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti;

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 5 991,47 (penkis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt vieną Eur ir 47 ct) Eur dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos už L. L. suteiktą gydymą;

Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur ir valstybei 25,86 Eur proceso išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 1 varžtą, saugomą prie bylos, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – nuotraukas, 13 vnt., bilietus, 5 vnt., Lietuvos standartą LST EN 1176-1 (lietuvių ir anglų kalbomis), palikti saugoti prie bylos.

L. L. gydymo stacionare ligos istoriją, 2 bylas, grąžinti (duomenys neskelbtini) klinikoms.

Laikmenas – 3 kompaktinius diskus – palikti prie bylos.

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kurio terminas pratęstas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi, į I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą parduoti, dovanoti, perleisti, įkeisti, nuomoti, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl priteistos žalos įvykdymo. 

Nuosprendžio kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.