Civilinė byla Nr. 2-1093-824/2021

Proceso Nr. 2-06-3-08639-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.28.1; 3.2.3.1; 3.2.6.5;

3.1.7.6

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė,

sekretoriaujant L. E. – K.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo sprendimai“ atstovui advokato padėjėjui E. K.,

atsakovų J. M. ir S. M. (S. M.) atstovui advokatui V. Ž. (V. Ž.), 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovams J. M. ir S. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei ,,Priekabos“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolų valdymo sprendimai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (I t., b. l. 2-6), prašydama solidariai iš atsakovų J. M. ir S. M. priteisti 4 000 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, 1 316,71 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2009 m. kovo 2 d. tarp trečiojo asmens UAB „Priekabos“ ir Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos AVPK) sudaryta sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, pagal kurią policijai nustačius, kad transporto priemonė nuvežtina, trečiasis asmuo UAB ,,Priekabos“ savo vilkiku turi nuvežti transporto priemones į aikšteles, saugoti transporto priemones bei gauti atlygį už automobilių nuvežimą ir saugojimą. 2014 m. balandžio 28 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu atsakovės J. M. valdyta transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po pažeidimo buvo transportuota į trečiajam asmeniui UAB ,,Priekabos“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. 2015 m. spalio 12 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB ,,Priekabos“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius UAB ,,Priekabos“ perleido reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą už automobilio nutempimą ir saugojimą naujajam kreditoriui – ieškovei. 2015 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos AVPK informavo ieškovę, jog transporto priemonę pažeidimo metu vairavo atsakovė J. M.. 2017 m. sausio 17 d. ieškovė ir atsakovė J. M. sudarė taikos sutartį, kurią patvirtino Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017. 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017 pagal atsakovės J. M. ir ieškovės UAB „Skolų valdymo sprendimai“ pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, civilinėje byloje įtraukė suinteresuotu asmeniu S. M., atmetė J. M. ir UAB „Skolų valdymo sprendimai“ pareiškimą dėl 2017 m. sausio 17 d. taikos sutarties patvirtinimo. Atsakovams transporto priemonė

VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl jie yra ieškovės bendraskoliai ir turi atsakyti solidariai. Atsakovai už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d. yra skolingi 5 818,97 Eur. Atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį ieškovė reikalavimą mažina iki 4 000 Eur.

Atsakovai J. M. ir S. M. atsiliepimu (I t., b. l. 46-51) į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pradinis kreditorius perleido neegzistuojantį reikalavimą. Ieškovė teismui pateikė 2 priverstinio nuvežimo ir saugojimo sutartis, tačiau kurios pagrindu UAB „Priekabos“ buvo pavesta priverstinai nuvežti ir saugoti atsakovų transporto priemonę, duomenų nėra. Neaišku kokio dydžio skola buvo pradiniam kreditoriui UAB „Priekabos“ 2015 m. spalio 12 d. cesijos sutarties sudarymo metu. Atsakovai teigia, kad UAB „Priekabos“ nesuteikė transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo paslaugų, kaip tai buvo numatyta 2009 m. kovo 2 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. priverstinio nuvežimo ir saugojimo sutartyse. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo metu galiojo 2009 m. kovo 2 d. priverstinio nuvežimo bei saugojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Su ieškiniu ieškovė pateikė UAB „Priekabos“ akcininko 2008 m. birželio 2 d. sprendimą, kuriuo patvirtinti nuo 2008 m. birželio 2 d. automobilių techninės pagalbos ir/ar transportavimo paslaugų įkainiai. Šiuo sprendimu patvirtintas saugojimo tarifas, tačiau nėra jokių duomenų, kad nurodyti įkainiai taikomi priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimui ir buvo 2009 m. kovo 2 d. sutarties sudedamąja dalimi. Abejotina, kad šis 2008 m. birželio 2 d. vienintelio akcininko sprendimas buvo įteisintas įmonėje, nėra duomenų, kad šis sprendimas buvo įregistruotas vidinėje dokumentų apskaitoje ir galiojo 2014 m. balandžio 28 d. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), jokios automobilių saugojimo ar stovėjimo aikštelės nėra. Nėra jokių duomenų apie skolos dydį reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, o iš ieškovės skolos dydžio paskaičiavimo matyti, kad skola nustatyta ieškovės iniciatyva pagal atsakovams nežinomus kriterijus. Teigia, kad atsakovams priklausanti transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d. nebuvo saugoma, pradinis kreditorius neturėjo reikalavimo teisės į skolininką. Mano, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinis sandoris. Nurodė, kad jokių pranešimų iš UAB „Priekabos“ bei UAB „Skolų valdymo sprendimai“ nebuvo gavę. Atsakovei J. M. apie skolą tapo žinoma, kai ieškovė pasiūlė pasirašyti taikos sutartį, atsakovui S. M. tapo žinoma nuo 2019 m. gruodžio mėn.

Ieškovė dubliku (I t., b. l. 82-85) nesutiko su atsakovų atsiliepime nurodytais argumentais. Nurodė, kad 2009 m. kovo 2 d. Sutartyje UAB „Priekabos“ ir Klaipėdos AVPK susitarė, kad Ši sutartis, pasibaigus jos galiojimo laikui, automatiškai pratęsiama vieneriems metams, jei viena Šalis prieš tris mėnesius neįspėjo kitos apie šios Sutarties pasibaigimą. Byloje nėra duomenų, kad minėtos sutarties šalys įspėjo kitą šalį apie šios sutarties pasibaigimą, todėl sutartis nėra pasibaigusi. Be to, 2009 m. kovo 2 d. sutarties sudarymo faktas, taip pat pasirašytos naujos vėlesnės sutartys dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo, byloje pateikto Klaipėdos AVPK surašytas 2014 m. balandžio 28 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas rodo UAB „Priekabos“ ir Klaipėdos AVPK ketinimus vykdyti transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktus. Atsakovai neginčija minėtos transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto ar jo teisėtumo pagal 2014 m. balandžio 28 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą. Atsakovė J. M. ir Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtindamas Taikos sutartį pripažino minėtos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo faktą, jo teisėtumą, reikalavimo teisės egzistavimo faktą, 2009 m. kovo 2 d. sutarties galiojimą ir 2015 m. spalio 12 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties galiojimą. Atsakovai ginčydami skolos dydį, nepateikė jokių argumentų ir/ar įrodymų dėl analogiškų paslaugų rinkos kainų konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu. Ieškovės nuomone, reikalaujama iš atsakovų suma atitinka analogiškų paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus bei suformuotą naujausią teismų praktiką. Ieškovė atsakovams pateikė saugojamos transporto priemonės nuotraukas.

Atsakovai J. M. ir S. M. tripliku (I t., b. l. 132-137) nesutinka su ieškovės pozicija išdėstyta dublike. Nurodė, kad nei vienoje iš ieškovės nurodytų bylų atsakovų transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo faktas automobilių aikštelėje nebuvo nagrinėjamas ir nebuvo įrodinėjimo dalyku. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad pasikeitė ieškovės pozicija dėl transporto priemonės saugojimo išlaidų. Ieškinyje ieškovė pateikė saugojimo tarifus, o dublike prašo teismo šias išlaidas nustatyti pagal analogiškų paslaugų kainas. Nurodė, jog 2008 m. liepos 8 d. tarp UAB „Priekabos“ ir UAB „STC Terminalas“ pasirašė Transporto priemonių saugojimo sutartis, pagal kurią UAB „STC Terminalas“ įsipareigojo užsakovo UAB „Priekabos“ pristatytas transporto priemones saugoti bei registruoti žurnale, nurodant priėmimo ir atidavimo datas UAB „STC Terminalas“ priklausančioje aikštelėje. Užsakovas įsipareigojo vykdytojui mokėti už transporto priemonių saugojimą pagal sutarties priede numatytus įkainius. Ši sutartis galiojo iki 2016 m. balandžio 29 d. Nėra jokių duomenų, kad nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. sausio 17 d. UAB „Priekabos“ saugojo atsakovų automobilį ir su šia veikla patyrė nuostolius. Taigi atsakovų transporto priemonė turėjo būti nuvežta saugoti į UAB „STC Terminalas“ saugojimo aikštelę, tačiau priverstinio nuvežimo aktu atsakovų transporto priemonė buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini), kurioje nėra jokios saugojimo aikštelės. UAB „Priekabos“ mokėjo UAB „STC Terminalas“ pagal pateiktas sąskaitas, taigi UAB „Priekabos“ įgijo teisę į išlaidas, kurias faktiškai patyrė, o ne mistinių transporto priemonių saugojimo įkainius, kuriuos nustatė UAB „Priekabos“ akcininkas. Nesant duomenų apie transporto priemonės saugojimo vietą, laikotarpį, duomenų apie saugotojo bei UAB „Priekabos“ patirtas tiesiogines išlaidas, susijusias su šios transporto priemonės saugojimu, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio. Trečiasis asmuo prisiėmė įsipareigojimą informuoti atsakovus apie transporto priemonės buvimo vietą, atsiėmimo sąlygas. Šią prievolę perėmė ieškovė Reikalavimo perleidimo sutartimi. Tačiau trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad iki Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo būdu būtų informavęs atsakovus apie transporto priemonės saugojimą, saugojimo vietą bei saugojimo išlaidas. Atsakovai pareiškia, kad 2015 m. gruodžio 21 d., 2016 m. rugsėjo 9 d., 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimų negavo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Priekabos“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad automobilis aikštelėje saugomas iki šiol, net ir pateikus ieškinį teismui, šio automobilio savininkai nieko nedaro siekdami išspręsti susidariusią situaciją.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės rėmėsi ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais ir argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas ieškinį prašė atmesti. Iš esmės rėmėsi atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytais motyvais ir argumentais.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Priekabos“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta. 

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009 m. kovo 2 d. tarp Klaipėdos AVPK ir trečiojo asmens UAB ,,Priekabos“ sudaryta sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo (toliau – Sutartis), kuria UAB ,,Priekabos“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas (sutarties 1 punktas, 2 punktas) (I t., b. l. 7-9). 2014 m. balandžio 28 d. Klaipėdos AVPK Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežta į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą 2014 m. balandžio 28 d. pasirašė atsakovė J. M. ir patvirtino, kad priverstinio nuvežimo aktą gavo (I t., b. l. 12). Klaipėdos AVPK KPB 2015 m. lapkričio 5 d. raštu ieškovei pateikti duomenys, jog 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo atsakovė J. M. (I t., b. l. 13-15). VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas nurodyta atsakovė J. M. (I t., b. l. 25).

2015 m. spalio 12 d. tarp ieškovės ir UAB ,,Priekabos“ sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB ,,Priekabos“ (pradinis kreditorius) perleido ieškovei (naujajam kreditoriui) visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises (netesybas ir kt.), kylančias iš skolininko prievolių (Sutarties 1 punktas) (I t., b. l. 22). Prie 2015 m. spalio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas priedas Nr. 1, kuriuo UAB ,,Priekabos“ perleido ieškovei reikalavimo teises, kylančias iš pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones, tarp kurių yra ir atsakovės J. M. vairuota transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 23-24). 2015 m. gruodžio 21 d. pranešimu ieškovė informavo automobilio savininkę (atsakovę) J. M. apie reikalavimo perleidimą, pareikalavo iki pranešime nurodytos datos atvykti atsiimti transporto priemonę bei padengti susidariusį įsiskolinimą (I t., b. l. 27). 2016 m. rugsėjo 9 d. pakartotiniu pranešimu ieškovė informavo atsakovę J. M. apie reikalavimo perleidimą, pareikalavo iki pranešime nurodyto termino atsiimti transporto priemonę bei padengti įsiskolinimą (I t., b. l. 28). 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimu atsakovei J. M. ieškovė pakartotinai pareikalavo atsiimti automobilį bei padengti įsiskolinimą (I t., b. l. 29). 2020 m. lapkričio 19 d. pranešimu atsakovei J. M. ieškovė pakartotinai pareikalavo atsiimti automobilį bei padengti įsiskolinimą (I t., b. l. 30). Ieškovės pateikto apskaičiavimo duomenimis, išlaidos už automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d. sudaro 5 818,97 Eur (I t., b. l. 26). Ieškovė atsižvelgdama į saugojimo laikotarpį reikalavimą sumažino iki 4 000 Eur.

Pirmiausia, byloje atsakovai J. M. ir S. M. kelią klausimą, ar ieškovei buvo perleista trečiojo asmens UAB „Priekabos“ reikalavimo teisė, atsiradusi dėl priverstinio transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo pagal 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010 ir kt.).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat yra nurodęs, kad, kilus ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši teisė galiojo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011, 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2009 m. kovo 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB ,,Priekabos“ sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, pagal kurią trečiasis asmuo UAB ,,Priekabos“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos AVPK 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu buvo nutarta priverstinai nuvežti transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonę į minėtą aikštelę nuvežė ir saugojo trečiasis asmuo UAB „Priekabos“. Taigi pradinės kreditorės UAB „Priekabos“ reikalavimo teisė nėra nuginčyta, todėl ji galėjo būti reikalavimo teisės perleidimo sutarties dalyku.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pradinės kreditorės UAB „Priekabos“ reikalavimo teisė buvo perleista ieškovei.

2015 m. spalio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartyje ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Priekabos“ susitarė, kad šia sutartimi pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui, o naujasis kreditorius iš pradinio kreditoriaus perima visas reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, kylančias iš skolininkų prievolių. Pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė kyla iš pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktus ir (arba) sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo (Sutarties 1, 2 punktai). Minėtos sutarties 3 punkte numatyta, kad pradinio kreditoriaus nuvežtos ir (ar) saugomos transporto priemonės nurodytos sutarties 1 priede. Kaip matyti, pačioje reikalavimo teisių perleidimo sutartyje išsamus perleidžiamų reikalavimo teisių sąrašas nenurodytas, iš sutarties turinio matyti, jog konkrečių reikalavimo teisių perleidimas bus įforminamas šalims pasirašant sutarties priedą (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-796/2020). Reikalavimo teisės perleidimo sutarties 1 priede yra nurodyta atsakovės vairuota transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinant sutartį negali būti apsiribojama pažodiniu jos tekstu, o turi būti siekiama nustatyti tikruosius jos šalių ketinimus, turi būti vertinama sutarties esmė bei tikslas. Nagrinėjamu atveju 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo faktas, taip pat ieškovės ir trečiojo asmens pasirašytas sutarties 1 priedas rodo ieškovės ketinimus priimti, o trečiojo asmens ketinimus perleisti reikalavimo teises, kurias trečiasis asmuo įgijo priverstinai nuveždamas ir saugodamas transporto priemones pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktus ir (arba) sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo. Byloje esančiame teismui pateiktam UAB „Priekabos“ atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo visiškai palaiko ieškinio reikalavimus ir jame nurodytas faktines aplinkybes, ir pažymima, kad 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei, be kita ko, buvo perleista reikalavimo teisė, atsiradusi dėl transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo.

Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pasirašius 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarties 1 priedą, ieškovė 2015 m. gruodžio 21 d. pranešimu informavo automobilio savininkę (atsakovę) J. M. apie reikalavimo perleidimą, pareikalavo iki pranešime nurodytos datos atvykti atsiimti transporto priemonę bei padengti susidariusį įsiskolinimą. Analogiški reikalavimai atsakovei J. M. buvo pareikšti ir 2016 m. rugsėjo 9 d., 2016 m. lapkričio 29 d., 2020 m. lapkričio 19 d. pakartotiniais pranešimais. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad po Reikalavimo sutarties pasirašymo ieškovė tinkamai įvykdė CK 6.109 straipsnio reikalavimus dėl skolininko informavimo ir faktiškai įgyvendino kreditoriaus teises. Taigi ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei buvo perleista trečiojo asmens UAB „Priekabos“ reikalavimo teisė, atsiradusi dėl priverstinio transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo pagal 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą.

Taip pat atsakovai J. M. ir S. M. teigia, jog byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo metu galiojo 2009 m. kovo 2 d. priverstinio nuvežimo bei saugojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

2009 m. kovo 2 d. priverstinio nuvežimo bei saugojimo sutarties Nr. ST2-9-52 8 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2011 m. kovo 2 d.; 10 punkte nurodyta, kad ši sutartis, pasibaigus jos galiojimo laikui, automatiškai pratęsiama vieneriems metams, jei viena šalis prieš tris mėnesius neįspėjo kitos apie šios sutarties pasibaigimą. Byloje nėra duomenų, kad minėtos Sutarties kuri nors viena sutarties šalis prieš tris mėnesius būtų įspėjusi kitą sutarties šalį apie šios sutarties pasibaigimą, todėl laikytina, kad 2009 m. kovo 2 d. priverstinio nuvežimo bei saugojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto metu.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017 patvirtino atsakovės J. M. ir ieškovės 2017 m. sausio 17 d. sudarytą taikos sutartį. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-8188-1070/2020 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017 ir atmetė J. M. ir UAB „Skolų valdymo sprendimai“ pareiškimą dėl 2017 m. sausio 17 d. taikos sutarties patvirtinimo. Nurodytoje byloje buvo nustatyta, kad transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jos nuvežimo į UAB „Priekabos“ aikštelę metu priklausė atsakovams J. M. ir S. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi Transporto priemonė buvo įsigyta ir registruota 2013 m. gegužės 21 d. atsakovės J. M. vardu jai ir atsakovui S. M. būnant santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas konstatavo, kad transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai yra J. M. ir S. M., laikė, kad trečiasis asmuo (kreditorė) UAB „Priekabos“ turėjo teisę reikalauti saugojimo išlaidų atlyginimo iš abiejų sutuoktinių. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovei (suinteresuotas asmuo) UAB „Skolų valdymo sprendimai“ perėmus reikalavimą į transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado teisė reikalauti saugojimo išlaidų atlyginimo iš abiejų sutuoktinių.

Nustačius, jog abu atsakovai atsakingi už transporto priemonės saugojimo išlaidas turi būti įvertintas saugojimo išlaidų proporcingumas ir šių išlaidų dydžio pagrįstumas.

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų J. M. ir S. M. 4 000 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą į transporto priemonės saugojimo aikštelę ir jos saugojimą transporto priemonės saugojimo aikštelėje už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d. Ieškovė nurodė, kad visas įsiskolinimas sudaro 5 818,97 Eur, skaičiuojant pagal 2008 m. birželio 2 d. vienintelio akcininko sprendimo nustatytus transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo įkainius, t. y. 57,92 Eur (200 Lt) už transporto priemonės nuvežimą bei 5,79 Eur (20 Lt) per parą už lengvojo automobilio saugojimą. Tačiau ieškovė, atsižvelgdama į saugojimo laikotarpį, teismų formuojamą praktiką, prašomą priteisti sumą sumažino iki 4 000,00 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2014 m balandžio 28 d. automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į UAB „Priekabos“ aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 12). Iš 2008 m. birželio 2 d. vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo įkainis yra 57,92 Eur (200 Lt) (be PVM) ir paros už lengvojo automobilio saugojimą įkainis yra 5,79 Eur (20 Lt) (be PVM) (I t., b. l. 10-11). Atsakovai nesutinka, su 2008 m. birželio 2 d. vienintelio akcininko sprendime nurodytais įkainiais, kadangi nėra jokių duomenų, kad nurodyti įkainiai taikomi priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimui ir buvo 2009 m. kovo 2 d. sutarties sudedamąja dalimi. 2009 m. kovo 2 d. sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo 4.1. punkte Klaipėdos AVPK ir UAB „Priekabos“ susitarė, kad už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko, valdytojo arba kito asmens reikalauti atlyginti saugojimo išlaidas pagal vykdytojo (UAB „Priekabos“) nustatytus įkainius, atitinkančius to laikotarpio ir tos vietovės vidutines rinkos kainas. Kaip matyti, šalys susitarė, kad saugojimo išlaidos bus atlyginamos pagal UAB „Priekabos“ nustatytus įkainius. Pačioje sutartyje nėra numatyti transporto priemonės saugojimo įkainiai, tačiau UAB „Priekabos“ 2008 m. birželio 2 d. vienintelio akcininko sprendime įkainiai yra nurodyti. Teismas vertina, kad 2009 m. kovo 2 d. sutarties 4.1. punkte minimus įkainius UAB „Priekabos“ nusistatė 2008 m. birželio 2 d. vienintelio akcininko sprendime. Nurodyti įkainiai, palyginus su įkainiais, atitinkančiais to laikotarpio ir vietovės vidutines kainas (I t., b. l. 86-87), neviršijo nustatytų rinkos kainų.

Atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomą ilgą transporto priemonės saugojimo laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d., teismas turi pareigą atsižvelgti į tai, kada ir kokių veiksmų tokiu ilgu laikotarpiu ėmėsi pati ieškovė ir iki reikalavimo teisės perleidimo trečiasis asmuo UAB „Priekabos“ siekdamos informuoti atsakovus apie transporto priemonės pasiėmimą ir įsiskolinimo padengimą (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2A-820-459/2019).

Vadovaujantis CK 6.832 straipsnio 1 dalimi, 6.845 straipsniu, Sutarties 3.6 punktu, UAB „Priekabos“ teko pareiga išsaugoti transporto priemonę bei atsakomybė už turto neišsaugojimą. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog saugotojas neturėjo galimybės pasirinkti, saugoti transporto priemonę ar ne. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog, tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų už saugojimą dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis 3K-7-309/2010).

Spręsdamas klausimą dėl saugojimo išlaidų mažinimo byloje, kurioje saugotojas ilgą laiką mažos vertės transporto priemonę saugojo nesiimdamas aktyvių veiksmų, kad apie su saugojimu susijusias išlaidas būtų informuotas transporto priemonės savininkas, Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-267-425/2011 nurodė, jog pagrindą mažinti priteistiną sumą sąlygoja ir saugotojo pasyvumas, kadangi saugotojas negali nesuprasti besitęsiančio saugojimo neekonomiškumo. Tokia išvada atitinka ir CK 6.200 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintas sutartinių santykių šalies pareigas sutartį vykdyti sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, laikytis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų. Pagal 2009 m. kovo 2 d. sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo 4.2. punktą paslaugos teikėja – UAB „Priekabos“ nuvežtą transporto priemonę saugant ilgiau nei 6 mėnesius, reikalauti iš policijos įstaigos informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti, o negavę iš policijos įstaigos informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti neatsiimtų transporto priemonių klausimą su jų savininkais ar kitais asmenimis (Sutarties 4.2. punktas). Trečiasis asmuo UAB „Priekabos“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad automobilis aikštelėje saugomas iki šiol; net ir pateikus ieškinį teismui, šio automobilio savininkai nieko nedaro siekdami išspręsti susidariusią situaciją. Tačiau trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, jokių duomenų apie kreipimąsi į policijos įstaigą dėl informacijos suteikimo apie tolesnę būtinybę saugoti transporto priemonę, atsakovų J. M. ir S. M. informavimą apie automobilio buvimo vietą ir atsiėmimo sąlygas, taip pat raginimus atlikti apmokėjimą už transporto priemonės saugojimą teismui nepateikė. Iš reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Priekabos“ 2015 m. spalio 12 d. perleido UAB „Skolų valdymo sprendimai“ reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą dėl 2014 m. balandžio 28 d. automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutempimo, pirmas pranešimas apie automobilio saugojimą atsakovams (atsakovei) išsiųstas 2015 m. gruodžio 21 d. (I t., b. l. 27). Nors atsakovė J. M. buvo informuota transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu apie automobilio priverstinį nuvežimą, tačiau ne apie jo saugojimą bei susidariusias saugojimo išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovė kaip pradinio kreditoriaus UAB „Priekabos“ teisių ir pareigų perėmėja yra saistoma pradinio kreditoriaus (ne)atliktų veiksmų bei iš to kylančių pasekmių. Apibendrinus nurodytas aplinkybes pripažintina, jog didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą ignoravusio saugotojo bei jo reikalavimo teisę perėmusios ieškovės kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti.

Įvertinus ieškovės pateiktus duomenis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos kainas (I t., b. l. 86-87), darytina išvada, kad Sutartyje numatyti paslaugų įkainiai yra proporcingi, tačiau nors ieškovė ir sumažino reikalaujamą priteisti sumą, tuo pripažindama nepagrįstu transporto priemonės saugojimo laikotarpį, visgi iš byloje pateiktų foto nuotraukų (I t., b. l. 89-92) įvertinus saugomos transporto priemonės metus, jos vertę, būklę šiuo metu, ieškovės prašoma 4 000,00 Eur saugojimo išlaidų suma pripažintina neatitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų.

Teismo vertinimu sprendžiant dėl priteistinos sumos, būtina įvertinti ir automobilio savininkės J. M. veiksmus, kuri žinodama, jog yra transporto priemonės savininkė, nesiėmė jokių veiksmų transporto priemonei atsiimti, taip pat žinodama, jog jos transporto priemonė tebėra saugoma, nesiima jokių veiksmų dėl transporto priemonės susigrąžinimo ir tokiu būdu toliau elgiasi neapdairiai, nerūpestingai ir neprotingai su jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone. Taip pat įvertinamas ir atsakovo S. M. elgesys, jog jis 2019 m. gruodžio 19 d. sužinojęs, kad transporto priemonė priverstinai nutempta į aikštelę ir yra saugoma, neatliko jokių veiksmų, siekdamas atsiimti transporto priemonę ar padengti įsiskolinimą.

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, yra pagrindas ieškovės prašomą 4 000,00 Eur sumą sumažinti iki 2 000,00 Eur. Teismo vertinimu 2 000,00 Eur bendra transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų suma pripažintina atitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus (CK 1.5 straipsnis), trečiojo asmens (saugotojo), taip pat ieškovės ir atsakovų veiksmus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovė pagrindė reikalavimą iš dalies (CPK 178 straipsnis), todėl iš atsakovų J. M. ir S. M. solidariai priteistina 2 000,00 Eur už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą.

Pažymėtina, kad teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui peržengti ieškinio ribas. Atsakovai byloje priešieškinio nepateikė, todėl atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir aplinkybės, nesusijusios su ieškiniu, šioje byloje nevertintini.

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų J. M. ir S. M. 5 (penkių) procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo priteistos sumos 4 000,00 Eur nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki bylos iškėlimo teisme, kurios sudaro 1 316,71 Eur.

Teismas nurodo, jog įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Taigi įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-13. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu atsakovams taikyti civilinę atsakomybę. Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). Nustačius, jog atsakovai nevykdė pareigos tinkamai ir laiku sumokėti už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, t. y. atsakovai piniginės prievolės neįvykdė laiku, todėl ieškovė turi teisę reikalauti minimalių nuostolių atlyginimo. Ieškovė, skaičiuodama palūkanas, taiko CK 6.210 straipsnyje nustatytą palūkanų dydį ir paskaičiavo penkių procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo 4 000,00 Eur nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki bylos iškėlimo teisme, kurios sudaro 1 316,71 Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašoma suma sumažinta iki 2 000,00 Eur, tai atitinkamai sumažintinos ir kompensuojamos palūkanos. Teismas paskaičiuoja mokėtinas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos 2 000,00 Eur sumos už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. t. y. už 67 mėnesius ir nustatė, jog mokėtina palūkanų suma 558,33 Eur (8,33 Eur x 67 mėn.) ir jos priteistinos solidariai iš abiejų atsakovų ieškovės naudai (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d., ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-47/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies iš atsakovų priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 2 558,33 Eur sumos nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 409 Eur bylinėjimosi išlaidų: 159 Eur žyminio mokesčio (I t., b. l. 32), 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (I t., b. l. 94-97). Bylos duomenimis atsakovė J. M. patyrė 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (I t., b. l. 210, II t., b. l. 3).

Įvertinus tai, jog ieškinys tenkintinas iš dalies (64 procentus), šalims paskirstytinos proporcingai tenkintų bei atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 450,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei J. M. iš ieškovės priteistina 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. M. (S. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) skolą, 558,33 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 33 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 2 558,33 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 33 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Skolų valdymo sprendimai“, į. k. 303287494.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Skolų valdymo sprendimai“, į. k. 303287494, 450,88 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš S. M. (S. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Skolų valdymo sprendimai“, į. k. 303287494, 450,88 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo sprendimai“, į. k. 303287494, atsakovei J. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 1080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                Diana Navickienė