Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-756-2270-13].doc
Bylos nr.: A-756-2270-13
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas 190742529 atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas 190742529 atsakovas
UAB "AV investicija plius" 301574549 pareiškėjas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Aplinkos apsauga
Atliekų tvarkymo organizavimas ir planavimas
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Turtinė žala

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-2270/2013

                                                                Teisminio proceso Nr.3-65-3-00425-2010-1

  Procesinio sprendimo kategorija 2.5, 15.2.3.1

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „AV investicija plius“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B. ir O. V. dėl aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas UAB „AV investicija plius“ kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2–7), kurį patikslino (I t., b. l. 98–104), prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Panevėžio RAAD) Panevėžio miesto agentūros 2010 m. rugsėjo 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. M13-29;

2) panaikinti Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūros 2010 m. rugsėjo 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. M13-30;

3) panaikinti Panevėžio RAAD 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Nr. 1;

4) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovų 5 022 Lt turtinės žalos atlyginimą;

5) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Panevėžio RAAD direktoriaus pavaduotoja 2010 m. birželio 23 d. raštu Nr. V3-3084 panaikino jam išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo dalį dėl pavojingų atliekų tvarkymo. Remiantis šiuo raštu, Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūra 2010 m. birželio 23 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. M13-20, tačiau joks patikrinimas dėl pavojingų atliekų tvarkymo ir dėl to neva daromos žalos aplinkai nebuvo atliktas. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui buvo panaikinta išduoto TIPK leidimo dalis dėl pavojingų atliekų tvarkymo, Panevėžio RAAD taip pat priėmė sprendimą panaikinti pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimą. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-426-252-2010 taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Panevėžio RAAD 2010 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. V3-3084 vykdymą, taigi, teismui pritaikius šią priemonę laikytina, kad UAB „AV investicija plius“ išduotas TIPK leidimas yra galiojantis ir dėl to neliko pagrindo licencijos galiojimo panaikinimui. Tačiau nepaisant to, Panevėžio RAAD ir toliau vykdė pareiškėjo patikrinimus ir jų pagrindu priėmė net kelis privalomuosius nurodymus, kurie negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, t. y. 2010 m. rugsėjo 3 d. nurodymu Nr. M13-29 pareiškėjas įpareigotas grąžinti pavojingų atliekų tvarkymo licencijos originalą, nors, kaip minėta, kadangi sprendimo dėl TIPK leidimo dalies panaikinimo vykdymas buvo sustabdytas, todėl ir pavojingų atliekų tvarkymo licencijos grąžinti pareiškėjas neprivalėjo. Be to, Panevėžio RAAD 2010 m. rugsėjo 6 d. privalomuoju nurodymu nurodė pareiškėjui nevykdyti pavojingų atliekų tvarkymo veiklos, kol neturės galiojančios pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, o 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 1 nutarė sustabdyti UAB „AV investicija plius“ vykdomą aplinkai kenksmingą pavojingų atliekų tvarkymo veiklą. Bendrovės veiklos sustabdymas vėlgi grindžiamas tuo, kad pareiškėjui buvo panaikintas pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas. Nei privalomajame nurodyme, nei nutarime dėl UAB „AV investicija plius“ veiklos sustabdymo nenurodyta, kokia bendrovės vykdoma veikla laikoma kenksminga aplinkai, kuo ji pasireiškia, šiuose aktuose nėra remiamasi patikrinimo rezultatais, kurie patvirtintų pareiškėjo vykdomos pavojingų atliekų tvarkymo veiklos daromą neigiamą poveikį aplinkai. Dėl to, kad neteisėtai buvo sustabdyta UAB „AV investicija plius“ veikla, pareiškėjas patyrė nuostolių. UAB „AV investicija plius“ 2009 m. spalio 14 d. pasirašė Medicininių atliekų priėmimo sutartį Nr. 1 su UAB „AV investicija“, pagal kurią įsipareigojo priimti tvarkymui pavojingas medicinines atliekas, sutartyje šalių sutarta vieno kilogramo atliekų priėmimo kaina be PVM – 2 Lt. Bendrovei laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. iki 2010 m. rugsėjo 7 d. nepriėmus atliekų iš UAB „AV investicija“, pastaroji atliekas (viso – 2 161 kg infekuotų medicininių atliekų) perdavė tolimesniam tvarkymui SR UAB „Senovė“, dėl to pareiškėjas negavo 5 022 Lt, kuriuos būtų gavusi, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų – neteisėto pareiškėjo veiklos sustabdymo.

Atsakovas Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas su skundu nesutiko ir atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 61–65) prašė jo netenkinti.

Paaiškino, kad Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūra 2010 m. rugsėjo 2 d. davė pareiškėjui privalomąjį nurodymą Nr. M-13-28, kuriuo nurodė nevykdyti pavojingų atliekų tvarkymo veiklos, kol neturės galiojančios pavojingų atliekų tvarkymo licencijos. Po 2010 m. rugsėjo 2 d. atlikto pareiškėjo patikrinimo, kurio metu nustatyta, kad jis ir toliau vykdo veiklą neturėdamas licencijos, 2010 m. rugsėjo 3 d. privalomuoju nurodymu Nr. M13-29 UAB „AV investicija plius“ įpareigota grąžinti pavojingų atliekų tvarkymo licencijos originalą. Nesulaukus duotų privalomųjų nurodymų įvykdymo, 2010 m. rugsėjo 6 d. pakartotinai atliktas patikrinimas UAB „AV investicija plius“, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas ir toliau vykdo pavojingų atliekų tvarkymo veiklą, dar kartą duotas privalomasis nurodymas Nr. M13-30 nevykdyti pavojingų atliekų tvarkymo veiklos, o 2010 m. rugsėjo 7 d. priimtas nutarimas Nr. 1 sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą – pavojingų medicininių atliekų tvarkymą. Atsakovo manymu, Panevėžio RAAD pareigūnai, priimdami skundžiamus administracinius aktus, veikė teisėtai, o nustatę, kad pareiškėjo vykdoma veikla pažeidžia teisės aktų reikalavimus, pagrįstai nurodė nutraukti tokios veiklos vykdymą bei nutarimu sustabdė šią veiklą. Atmestinas pareiškėjo reikalavimas dėl žalos, kadangi siekiant gauti žalos atlyginimą, privalu nustatyti visas civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei padarytą žalą ar nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246-6.249 str.). Nagrinėjamu atveju, nėra Panevėžio RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl žalos atlyginimas negali būti priteisiamas.

Tretieji suinteresuoti asmenys O. V. ir A. B. su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Teismo posėdyje, vykusiame 2013 m. balandžio 17 d., tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, jog pareiškėjas neteisingai teigia, kad buvo sustabdyta visa UAB „AV investicija plius“ veikla. Iš tikrųjų šiai bendrovei buvo nurodyta sustabdyti pavojingų atliekų tvarkymo veiklą, o nepavojingų atliekų tvarkymo veiklą UAB „AV investicija plius“ galėjo vykdyti toliau. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiami administraciniai aktai buvo priimti tik dėl pavojingų atliekų tvarkymo veiklos ribojimo, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus.

 

II.

 

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu (I t., b. l. 169–173) pareiškėjo UAB „AV investicija plius“ skundą tenkino: panaikino Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūros UAB „AV investicija plius“ 2010 m. rugsėjo 3 d. duotą privalomąjį nurodymą Nr. M13-29 ir 2010 m. rugsėjo 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. M13-30, panaikino Panevėžio RAAD 2010 m. rugsėjo 7 d. priimtą nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Nr. 1; priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio RAAD, UAB „AV investicija plius“ naudai 5 022 Lt žalos atlyginimo.

Teismas nustatė, kad UAB „AV investicija plius“ 2010 m. birželio 28 d. buvo įteiktas Panevėžio RAAD 2010 m. birželio 23 d. raštas Nr. V3-3084, kuriuo pranešama apie bendrovei išduoto TIPK leidimo Nr. P2-1/114 dalies, susijusios su pavojingų atliekų tvarkymu, panaikinimą (b. l. 21). Šis sprendimas buvo apskųstas Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Tiek Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-426-252-2010, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-607/2010 taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdė Panevėžio RAAD 2010 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. V3-3084 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje (b. l. 10–13, 49). Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į tai, kad buvo panaikintas pareiškėjui išduotas TIPK leidimas dėl pavojingų atliekų tvarkymo, 2010 m. liepos 9 d. raštu Nr. (2.3)-A4-2321 (b. l. 22) informavo pareiškėją apie sprendimą, kuriuo panaikintas 2009 m. spalio 7 d. išduotos Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000456 (toliau – ir Licencija) galiojimas, šis Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 69–70). Tuo pagrindu Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūra 2010 m. rugsėjo 3 d. privalomuoju nurodymu Nr. M13-29 nurodė pareiškėjui grąžinti Licencijos originalą Aplinkos apsaugos agentūrai (b. l. 30). 2010 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjui duotas dar vienas privalomasis nurodymas Nr. M-13-30, kuriuo bendrovė įpareigota nevykdyti pavojingų atliekų surinkimo, saugojimo, šalinimo ir naudojimo veiklos, kol neturės galiojančios pavojingų atliekų tvarkymo licencijos (b. l. 31), o Panevėžio RAAD 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 1 nutarta sustabdyti pareiškėjo vykdomą pavojingų medicininių atliekų tvarkymo veiklą, neturint Licencijos (b. l. 32). Nesutikdamas su priimtais administraciniais aktais, pareiškėjas juos skundžia teisme.

Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-617-629/2011 patenkino UAB „AV investicija plius“ skundą ir panaikino Aplinkos apsaugos agentūros 2011 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (2.3)-A4-2321, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui 2009 m. spalio 7 d. išduotos Licencijos galiojimas (b. l. 146–150), o LVAT 2011 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2605/2011 patenkino UAB „AV investicija plius“ skundą ir panaikino Panevėžio RAAD 2010 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. V3-3084 „Dėl TIPK leidimo pavojingų atliekų tvarkymo veiklai panaikinimo“ dalį dėl TIPK leidimo panaikinimo.

Kaip patvirtina byloje esantys faktiniai duomenys, skundžiami administraciniai aktai – privalomieji nurodymai bei nutarimas – buvo priimti atsižvelgiant į anksčiau priimtus administracinius sprendimus, t. y. Panevėžio RAAD 2010 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. V3-3084, kuriuo panaikinama pareiškėjui išduoto TIPK leidimo Nr. P2-1/114 dalis, susijusi su pavojingų atliekų tvarkymu, bei Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (2.3)-A4-2321, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui 2009 m. spalio 7 d. išduotos Licencijos galiojimas. Pažymėtina, jog pareiškėjui išduotos Licencijos galiojimas buvo panaikintas remiantis tuo, jog panaikintas jam išduotas TIPK leidimas dėl pavojingų atliekų tvarkymo, nors tuo metu, kai Aplinkos apsaugos agentūra priėmė aukščiau nurodytą sprendimą, pareiškėjas jau buvo apskundęs Panevėžio RAAD sprendimą dėl TIPK leidimo panaikinimo ir Panevėžio apygardos administracinis teismas bei LVAT jau buvo pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdė Panevėžio RAAD 2010 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. V3-3084 galiojimą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniame teisme taip pat ginčijo ir Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą dėl Licencijos galiojimo panaikinimo. Visos šios faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas nesutiko su Panevėžio RAAD bei Aplinkos apsaugos agentūros priimtais administraciniais aktais, ginčijo jų teisėtumą ir pagrįstumą teismuose, todėl daroma išvada, jog kol buvo nepasibaigę teisminiai procesai dėl anksčiau priimtų administracinių sprendimų, t. y. kol nebuvo patikrintas jų teisėtumas ir pagrįstumas, Panevėžio RAAD negalėjo šių sprendimų pagrindu priiminėti kitų administracinių aktų. Byloje esantys duomenys, be kita ko, patvirtina, jog aukščiau nurodyti Panevėžio RAAD bei Aplinkos apsaugos agentūros priimti administraciniai aktai įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais, todėl panaikinti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami, nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Aukščiau nurodyti teismų sprendimai nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią. Tokiu būdu daroma išvada, jog neteisėtais pripažintų administracinių aktų pagrindu priimti šioje byloje skundžiami Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūros privalomieji nurodymai Nr. M13-29 ir Nr. M13-30 bei Panevėžio RAAD nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Nr. 1 negali būti laikomi teisėtais. Dėl išvardintų motyvų laikytina, kad Panevėžio RAAD, priimdamas skundžiamus administracinius aktus, veikė nepagrįstai ir neteisėtai, todėl jie naikinami.

Dėl pareiškėjo prašymo iš atsakovo priteisti 5 022 Lt žalos atlyginimą teismas, remdamasis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, CK 6.271, 6.246-6.248 straipsniais bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, pažymėjo, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės normų reikalavimus privalėjo veikti, todėl Panevėžio RAAD veiksmai pripažįstami neteisėtais. Tam, kad būtų tenkinamas pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, privalu nustatyti priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nurodomos turtinės žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų. Pareiškėjas nurodo, jog dėl to, kad neteisėtai buvo sustabdyta jo veikla, jis patyrė 5 022 Lt nuostolių, kadangi negalėjo priimti pavojingų medicininių atliekų iš UAB „AV investicija“, nors su šia bendrove buvo sudaręs Medicininių atliekų priėmimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo priimti tvarkymui pavojingas medicinines atliekas. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad jis 2009 m. spalio 14 d. pasirašė Medicininių atliekų priėmimo sutartį Nr. 1 su UAB „AV investicija“ (b. l. 36–37). Šia sutartimi pareiškėjas įsipareigojo priimti tvarkymui pavojingas medicinines atliekas, sutartyje šalių sutarta vieno kilogramo atliekų priėmimo kaina be PVM – 2 Lt. UAB „AV investicija“ 2010 m. rugsėjo 13 d. pranešimas „Dėl atliekų perdavimo“ (b. l. 38) bei pavojingų atliekų lydraštis Nr. 300114003-2 (b. l. 166) patvirtina, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. iki 2010 m. rugsėjo 7 d. nepriėmus medicininių atliekų iš UAB „AV investicija“, šios atliekos buvo perduotos tolimesniam tvarkymui SR UAB „Senovė“, viso – 2 161 kg infekuotų medicininių atliekų. Daroma išvada, kad pareiškėjas nebūtų nukentėjęs (t. y., patyręs nuostolių), jeigu nebūtų Panevėžio RAAD neteisėtų veiksmų, todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos turtinės žalos. Ši žala (patirti nuostoliai) yra pagrįsti byloje esančiais dokumentais, todėl pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo tenkintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovų išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tačiau nenurodė jų dydžio, nepateikė turėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis jo prašymas nenagrinėjamas. Pareiškėjui išaiškintina, kad rašytinį prašymą dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ji turi teisę pateikti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

 

III.

 

Atsakovas Panevėžio RAAD apeliaciniu skundu (I t., b. l. 177–182) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują.

Apelianto manymu, teismas netinkamai vertino administracinės teisės normas, nevertino visų bylos aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad pavojingų atliekų tvarkymas gali turėti neigiamų pasekmių ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Teismas vadovavosi Panevėžio administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-426-252-2010 bei LVAT 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-607/2010 dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (laikinai sustabdyti Panevėžio RAAD 2010 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. V3-3084 galiojimą), tačiau neatsižvelgė į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas negalėjo vykdyti pavojingų atliekų tvarkymo veiklos, nes LVAT 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS442-548/2010 panaikino Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutarties dalį, kuria buvo sustabdytas Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūros 2010 m. birželio 23 d. privalomasis nurodymas Nr. M13-20, kuriuo UAB „AV investicija plius“ buvo nurodyta nedelsiant nutraukti pavojingų atliekų, kurių rinkimui ir šalinimui taikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos bei atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Tuo metu kai buvo tikrinamas pareiškėjas ir buvo surašyti privalomieji nurodymai bei nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vyko teisminis procesas dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. liepos 9 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikinta pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000456, teisėtumo ir pagrįstumo. Svarbu, kad pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-3090-629/2010, tiek LVAT 2010 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-573/2010 buvo atmestas, t. y. netaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. LVAT pažymėjo, kad galiojant paminėtai teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarčiai, pareiškėjas jokiu būdu negali vykdyti nurodytos pavojingų atliekų tvarkymo veiklos.

Atsakovas nesutinka ir su sprendimu priteisti UAB „AV Investicija plius" naudai 5 022 Lt žalos atlyginimo. Panevėžio RAAD veiksmuose neteisėtumo nėra, todėl negali atsirasti žala bei priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, bei atitinkamai – civilinė atsakomybė. Atsakovo pareigūnai veikė tinkamai, vadovavosi įstatymu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas įvardijo specialiuosius teisės aktus, kuriuose nurodytos ne tik pareigūnų teisės, bet ir pareigos vykdyti kontrolę aplinkos apsaugos srityje (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 5 d., 8 str. 1 d. 4 p., 31 str. 1 d. 3, 6, 7, 8 p., Departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717, 8.2 ir 8.6 p., Departamento direktoriaus 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V1-106 patvirtintų Agentūros nuostatų 7.1 ir 7.11 p.), tačiau teismas neatliko tinkamo įrodymų vertinimo, nepasisakė dėl specialiųjų teisės aktų vykdymo privalomumo, nors privalėjo tai padaryti. Be to, pareiškėjo teismui pateiktas pavojingų atliekų lydraštis Nr. 300114003 negali būti pripažintas teisinę reikšmę turinčiu dokumentu, nes skirtas kitai įmonei, o būtent UAB „AV Investicija". Jokių dokumentų, kurie įrodytų, kad atliekos pateko UAB “AV investicija plius” (priėmimo-perdavimo aktas, atliekų grąžinimo aktas ar kt.), teismui pateikta nebuvo. Nebuvo paskaičiuotos ir negautos pajamos dėl agentūros 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 1 (taikant grynųjų pajamų metodą – atskaičius mokesčius valstybei, už elektrą, vandenį, darbo užmokestį ir kt., taigi, neįrodytas faktinio (realaus) negautų pajamų dydis.

Pareiškėjas UAB „AV investicija plius“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (II t., b. l. 1–3) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas atsiliepimą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinę bylą išnagrinėjo pilnai, visapusiškai, teisingai įvertino pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė administracinės teisės normas, tačiau konkrečių įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžia sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, nepateikia. Be to, atsakovas pats pripažįsta, kad šioje byloje skundžiamus aktus priėmė vykstant teisminiams ginčams dėl minėtų sprendimų, kurie įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo panaikinti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

             

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB ,,AV investicija plius“ ginčija tris administracinius aktus: 1) Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros 2010 m. rugsėjo 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. M13-29; 2) Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros 2010 m. rugsėjo 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. M13-30; 3) Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Nr. 1.

Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūros 2010 m. rugsėjo 3 d. privalomuoju nurodymu Nr. M13-29 pareiškėjas įpareigotas iki 2010 m. rugsėjo 6 d. grąžinti Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000456 (kuri buvo panaikinta 2010 m. liepos 9 d. sprendimu) originalą Aplinkos apsaugos agentūrai (I t., b. l. 30). Kitu, t. y. 2010 m. rugsėjo 6 d. privalomuoju nurodymu, Nr. M13-30, nustačius, kad UAB ,,AV investicija plius“ nesilaiko privalomo nurodymo Nr. M13-28 privalomų reikalavimų nevykdyti pavojingų atliekų surinkimo, saugojimo, šalinimo ir naudojimo veiklos, kol neturės galiojančios pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, pareiškėjas pakartotinai įpareigotas, nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. nevykdyti pavojingų atliekų surinkimo, saugojimo, šalinimo ir naudojimo veiklos, kol neturės galiojančios pavojingų atliekų tvarkymo licencijos (I t., b. l. 31). Atsakovo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 1, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio 1 punktu, nutarta sustabdyti UAB ,,AV investicija plius“ vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą: pavojingų medicininių atliekų tvarkymą, neturint Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje pareiškėjo ginčijamus administracinius aktus panaikino, padaręs išvadą, kad visi šie aktai buvo priimti neteisėtais pripažintų kitų administracinių aktų pagrindu, todėl negali būti laikomi teisėtais. Teismas konstatavo, kad privalomieji nurodymai ir nutarimas buvo priimti atsižvelgiant į anksčiau priimtus administracinius sprendimus: Panevėžio RAAD 2010 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. V3-3084 (kuriuo panaikinama Bendrovei išduoto TIPK leidimo Nr. P2-1/114 dalis, susijusi su pavojingų atliekų tvarkymu) bei Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (2.3)-A4-2321 (kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui 2009 m. spalio 7 d. išduotos Licencijos galiojimas). Kadangi tuo metu, kai Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą panaikinti Licenciją, pareiškėjas jau buvo apskundęs Panevėžio RAAD sprendimą dėl TIPK leidimo panaikinimo ir Panevėžio apygardos administracinis teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau buvo pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Panevėžio RAAD 2010 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. V3-3084 galiojimą, teismo nuomone, kol nebuvo pasibaigę teisminiai procesai dėl anksčiau priimtų administracinių sprendimų, Panevėžio RAAD šių sprendimų pagrindu negalėjo priiminėti byloje ginčijamų administracinių aktų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.) su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka dėl šių motyvų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tenkindamas pareiškėjo UAB ,,AV investicija plius“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (administracinėje byloje Nr. I-426-252-2010), Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 21 d. nutartimi sustabdė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. V3-3084 vykdymą iki iš esmės bus išnagrinėta ši administracinė byla ir teismo sprendimas įsiteisės (b. l. 49). Ši nutartis buvo priimta iki nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijamų administracinių aktų, priimtų 2010 m. rugsėjo 3, 6 ir 7 dienomis. Tačiau minėta Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis buvo apskųsta Panevėžio RAAD atskiruoju skundu, ir įsiteisėjo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį, kuria buvo pakeista Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarties rezoliucinė dalis (Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-06-23 nutarimo Nr. V3-3084 galiojimas sustabdytas laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje), t. y. jau po administracinių aktų priėmimo. LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartimi buvo atmestas UAB ,,AV investicija plius“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (2.3)-A4-2321 (kuriuo buvo panaikintas Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000456 galiojimas) vykdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą.

Ginčai dėl Panevėžio RAAD 2010 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. V3-3084 bei Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (2.3)-A4-2321 iš esmės išspręsti atitinkamai Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A662-2605/2011) bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-617-628-9/2011; apeliacine tvarka apskųsta nebuvo).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalį skundo padavimas nesustabdo nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymo.

Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūros 2010 m. rugsėjo 3 d. privalomasis nurodymas Nr. M13-29, 2010 m. rugsėjo 6 d. privalomasis nurodymas Nr. M13-30 ir 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. 1 buvo neteisėti, yra visiškai nepagrįsta. Padaręs klaidingą išvadą dėl atsakovo priimtų administracinių aktų neteisėtumo, pirmosios instancijos teismas netyrė šių aktų pagrįstumo klausimo, dėl ko liko iš esmės neišaiškintos bylos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo veikla aplinkai kenksmingų (pavojingų) atliekų tvarkymu, patikrinimo aktų surašymu ir privalomųjų nurodymų pareiškėjui davimu bei nutarimu sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, t. y. teismas neišsprendė ginčo iš esmės. Tik išsprendus ginčą dėl administracinių aktų pagrįstumo bus galima teisingai vertinti žalos padarymo pareiškėjui klausimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.). Teismas turi visapusiškai ir išsamiai ištirti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, išsiaiškinti taikytinų teisės normų turinį, nustatyti su jomis susijusias reikšmingas aplinkybes bei priimti motyvuotą teismo sprendimą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai                                                      Anatolijus Baranovas

 

                                                                    Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

                                                                    Skirgailė Žalimienė