Baudžiamoji byla Nr. 1A-494-397/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36887-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,

nuteistajam E. A. ir gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei,

nukentėjusiojo A. J. atstovui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. J. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus (toliau – nukentėjusiojo atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta E. A. sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos.

E. A. skirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktas nepakeistas, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintinas ir jį nukreiptina atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta E. A. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo A. J. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista A. J. iš kaltinamojo E. A. 1 060 eurų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 7 500 eurų nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamojo E. A. Kauno teritorinei ligonių kasai 3 301,86 eurus (tris tūkstančius tris šimtus vieną eurą 86 ct) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Priteista iš E. A. nukentėjusiojo A. J. naudai 500 eurų turėtoms advokato teisinių paslaugų teikimo išlaidoms padengti.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į E. A. priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB sąskaitose, uždraudžiant jomis disponuoti, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo dalyje dėl civilinių ieškinių pradžios, pradėjus civiliniams ieškovams priteistos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimą – panaikintinas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       E. A., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.53 val. (duomenys neskelbtini), ties daugiabučiu namu Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, neturėdamas savo veiksmams jokios dingsties, pribėgo staiga iš priekio prie A. J., nieko nesakęs, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu pjaunančių savybių turinčiu įrankiu 1 (vieną) kartą dūrė A. J. į dešinį dilbį ir 1 (vieną) kartą dūrė į kairę blauzdą, tokiu būdu padarė pjautinę žaizdą dešiniame dilbyje su vidurinio nervo pažeidimu bei dėl to išsivysčiusia traumine vidurinio nervo neuropatija, dėl kurios nukentėjusysis A. J. prarado 15 procentų bendrojo darbingumo, ir pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje su šeivinio nervo pažeidimu bei dėl to išsivysčiusia traumine šeivinio nervo neuropatija, dėl kurios nukentėjusysis A. J. prarado 25 procentus bendrojo darbingumo, nuo patirtų sužalojimų nukentėjusiajam krentant, padarė odos nubrozdinimą viršugalvio srityje. Šiais veiksmais E. A. nukentėjusiajam A. J. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

2.       Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma E. A. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

3.       Nukentėjusiojo A. J. atstovas advokatas Arnoldas Blaževičius, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė, skundžiamą nuosprendį pakeisti ir paskirti E. A. galutinę terminuotą laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijos vidurkiui, taip pat nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

3.1.                       Nukentėjusiojo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde pažymima, jog Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad deliktinės atsakomybės atveju galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai - tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Nukentėjusiojo atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju, būtent fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai yra pagrindas A. J., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui priteisti neturtinę žalą. Dėl nusikalstamos veikos sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala jam padaryta tyčiniais nusikalstamais E. A. veiksmais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertinęs nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltų neigiamų padarinių, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir visiškai nepagrįstai civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino tik iš dalies. Skundo autoriaus įsitikinimu, ši teismo nuosprendžio dalis turi būti pakeista, priteisiant A. J. visą patirtą neturtinę žalą - 30000 Eur.

3.2.                       Skunde keliamas klausimas ir dėl neteisingos bausmės E. A. paskyrimo.  Nukentėjusiojo atstovas atkreipia dėmesį, jog kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas skirdamas nuteistajam bausmę formaliai išvardino bendrąsias baudžiamojo įstatymo nuostatas, t.y. nurodė, kad įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (tačiau realiai nepasisakė, kaip jis ją vertina), lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą bei itin formaliai vertino E. A. asmenybę. Tuo tarpu be jokio vertinimo liko kaltės forma ir rūšis, nusikaltimo motyvai, nuteistojo elgesys tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir po jos. Be to, teismas nepasisakė dėl skirtinos bausmės dydžio, t.y. skyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį mažesnį už straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Skundo autoriaus įsitikinimu, akivaizdu, jog bausmė E. A. paskirta neįvertinus visų bausmės skyrimo pagrindų, todėl yra aiškiai neteisinga.

3.3.                       Skunde pažymima, jog BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki 10 metų, kas reiškia, jog sankcijos vidurkis yra 5 metai. Nepaisant to, E. A. už sunkų nusikaltimą teismas skyrė vos 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Iš paskirtos bausmės dydžio aiškiai matyti, jog E. A. buvo skirta daugiau kaip du kartus švelnesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis numatyta bausmė, kuri artima minimaliai. Atkreipiamas dėmesys, jog teismo nuosprendyje nėra nurodyto nei vieno motyvo, kuo remiantis E. A. buvo paskirta tokia švelni bausmė. Pažymima, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis neigė padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, buvo pasislėpęs, bandė paveikti nukentėjusįjį, kad šis duotu kaltinamajam palankius parodymus ir nėra atlyginęs nei vieno euro padarytos žalos. Apylinkės teismas skirdamas E. A. bausmę neįvertino eilės itin svarbių aplinkybių, be jokio teisinio pagrindo ir nemotyvuotai paskyrė ženkliai švelnesnę bausmę, kuri yra aiškiai neteisinga. Šioje dalyje teismo nuosprendis turėtų būti pakeistas – E. A. paskiriant bausmę artimą sankcijos vidurkiui ir galutinę bausmę paskiriant pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas.

4.       Atsiliepimų į nukentėjusiųjų apeliacinius skundu negauta.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis, jo gynėja ir prokurorė prašė apeliacinį nukentėjusiojo atstovo skundą atmesti.

6.       Nukentėjusiojo A. J. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

7.       Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimai, nukentėjusiojo atstovo skunde keliamas nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimai, teigiant, jog teismas nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę, taip pat nepagrįstai nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tenkino tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK

8.       Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam E. A. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį - nuteistasis  padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 10 metų, nusikaltimas baigtas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas detaliai neaptarė kaip jis vertina nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, tačiau vertinti, jog į tai nebuvo atsižvelgta, nėra jokio pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius – nukentėjusiojo A. J. sunkų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimas baigtas. Be to, individualizuodamas E. A. skiriamą bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas į tai, jog jis ne kartą baustas administracine tvarka, teistas, tačiau teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas išnykęs, gydėsi Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sektoriuje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. spalio 1 d., diagnozė F10.3 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo), Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale neužregistruotas. Teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, taip pat įvertino ir  nuteistojo elgesį iš karto po įvykio, jo nebendradarbiavimą su pareigūnais, nukentėjusiajam darytą spaudimą, bandymą paveikti nukentėjusįjį, kad šis duotų E. A. palankius parodymus. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo  atžvilgiu nustatytas net dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad nuteistasis suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat ir nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad nors nukentėjusiajam ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala neatlyginta, tačiau E. A. pripažįsta savo pareigą ją atlyginti, pagrįstai sprendė, jog jam turi būti skirtas - terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį už straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad E. A. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį parinkta bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinta vienu trečdaliu tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, nebus pakankamai efektyvi siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. 

10.       Apeliaciniame nukentėjusiojo atstovo skunde taip pat keliamas klausimas, jog teismas priimdamas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tenkino tik iš dalies.

10.1.                      Remiantis BPK 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo atstovas Arnoldas Blaževičius byloje buvo pateikęs patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti nukentėjusiajam iš E. A. 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu iš E. A. nukentėjusiajam A. J. priteisė 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, su kuo nukentėjusiojo atstovas nesutinka ir prašo civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tenkinti visa apimtimi.

10.2.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimu asmens sveikatai padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kūno sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai. Taigi teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

10.3.                      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

10.4.                      Nors nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimą, nepagrįstai nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies bei neatsižvelgė į tai, jog  fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai buvo sukelti tyčiniais nusikalstamais E. A. veiksmais, tačiau teisėjų kolegija, iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų, priešingai nei teigia nukentėjusiojo atstovas, daro išvadą, kad į visas aplinkybes, kurios turi reikšmės vertinant asmeniui nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam A. J. neturtinės žalos dydį, pakankamai išsamiai išanalizavo dėl nagrinėjamo įvykio jo patirtus dvasinius išgyvenimus, psichologinę įtampą, pažeminimą, šoką, baimės jausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nepilnavertiškumą, netikrumą dėl ateities – ar galės dirbti ir išlaikyti šeimą, atsižvelgė į tai, jog dėl įvykio metu sužalotos nukentėjusiojo dešinės rankos buvo apsunkintas jo kasdienis gyvenimas, galėjimas save apsitarnauti, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurios išsamiai aptartos skundžiamame nuosprendyje. Taip pat teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, pagrįstai  atsižvelgė į tai, kad pats nukentėjusysis pripažino, kad nors bus sudėtingiau, tačiau galės verstis ta pačia veikla, kuria vertėsi iki įvykio. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog prarasto bendrojo darbingumo procentai sumuojami tik vertinant sužalojimų padarinius, nustatant jų mastą, tuo tarpu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatydama asmens darbingumo lygi vadovaujasi Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, kuriame toks bendrojo darbingumo procentų sumavimas nėra numatytas. Todėl teismas nukentėjusiojo teiginį, kad jis šiuo metu yra netekęs 40 procentų darbingumo nelaikė teisingu ir pagrįstu. Be to, teismas įvertino ir tai, jog bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad nukentėjusiajam taikytas gydymas yra neefektyvus ir kad sveikata sutrikdyta negrįžtamai. Taigi aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgė į nusikaltimo pasekmes, taip pat atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, nes teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis Nr. 2K-350-222/2015) iki 23 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis Nr. 2K-300-222/2017).

10.5.                      Kartu pažymėtina, kad jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ir kurios pagrįstų didesnį patirtos neturtinės žalos dydį, nukentėjusiojo atstovas skunde nenurodė, todėl aukštesnysis teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios rodytų, kad priteista suma yra akivaizdžiai per maža, neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, neturi pagrindo šią nuosprendžio dalį keisti ir nukentėjusiojo A. J. ieškinį tenkinti visa apimtimi 30 000 Eur sumai.

11.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

12.       Nukentėjusiojo atstovas  prašo iš E. A. priteisti nukentėjusiojo A. J. turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš pateikto SEB patvirtinimo apie lėšų įskaitymą (b. l. 187)  matyti, kad A. J. advokatui Arnoldui Blaževičiui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, sumokėjo 300 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas kaip nepagrįstas.  Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš nuteistojo E. A. nukentėjusiojo A. J. turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

13.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. A. (b.l. 182). Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį E. A., sudaro 52,06 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje teismas neturi duomenų apie E. A. turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija mano, kad iš E. A. prašomi išieškoti 52,06 Eur yra nedidelė suma ir nuteistojo turtinės padėties žymiai nepaveiks, juolab, kad ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

nukentėjusiojo A. J. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą  atmesti.

Priteisti iš nuteistojo E. A. valstybės naudai 52,06 (penkiasdešimt du eurus ir šešis centus) Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                  Jūratė Jakubonienė

  Gytis Večerskas

 Valdas Vitunskas