Civilinė byla Nr. e2-896-881/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01430-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Aganus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kredito garantas“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ nemokumo (bankroto) byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sakinta“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Debitus“. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartimi, patikslinta 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Sakinta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir kreditorės UAB „Kredito garantas“ 3 904 657,05 Eur hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas, kurį sudaro 3 030 000 Eur I-ojo etapo reikalavimas ir 874 657,05 Eur II-ojo etapo reikalavimas.

2.       Kreditorė likviduojama dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) ,,Aganus“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1378-580/2024 dalį, kuria patvirtintas UAB ,,Kredito garantas“ 3 904 657,05 Eur finansinis reikalavimas.

3.       Kreditorė nurodė, kad UAB ,,Kredito garantas“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių paskolos išmokėjimą. Teismas patvirtino įrodymais nepagrįstą UAB ,,Kredito garantas“ finansinį reikalavimą. Nėra galimybės patikrinti UAB ,,Kredito garantas“ nurodomų nesumokėto paskolos sutarties sudarymo mokesčio, apskaičiuotų palūkanų, kompensuojamųjų palūkanų, delspinigių. UAB ,,Kredito garantas“ kartu su finansiniu reikalavimu nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų (sąskaitų ir mokėjimų suvestinių, banko sąskaitos išrašų, užskaitų aktų ir buhalterinių pažymų, registrų ir kt.). Paskolos sutartimis nustatyta, kad paskolos gavėja BUAB ,,Sakinta“, praleidusi sutartyje nustatytus paskolos grąžinimo, palūkanų mokėjimo ir kitokių mokėjimų terminus, privalo mokėti UAB ,,Kredito garantas“ 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Toks susitarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 1 daliai, tačiau paskolos sutartimis nepagrįstai nustatyti net 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną, tokie delspinigiai (net 182,5 proc. per metus) yra aiškiai per dideli, todėl turėtų būti sumažinti iki įprastų – 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų) už kiekvieną pradelstą dieną. Paskolos sutartimis nustatyta, kad nuo sutarties nutraukimo dienos paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti 20 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo momentu susidariusios paskolos gavėjo įsiskolinimo sumos (negrąžintos paskolos, apskaičiuotų palūkanų, delspinigių ir nesumokėtų pagal sutartį apskaičiuotų mokesčių).

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Kredito garantas“ 3 904 657,05 Eur finansinis reikalavimas, ir perdavė klausimą nagrinėti iš naujo atskirame procese.

5.       Kreditorė UAB „Kredito garantas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti LUAB ,,Aganus“ atskirojo skundo ir patvirtinti visą finansinį reikalavimą. Nurodė, kad nemokumo administratorei buvo pateikti įrodymai, kurių pakako finansiniam reikalavimui pagrįsti. Nemokumo administratorė turėjo galimybę peržiūrėti, kokius mokėjimus BUAB ,,Sakinta“ atliko kreditorei. Kreditorė pateikė notaro išduotus vykdomuosius įrašus, kurie patvirtina įsiskolinimą ir kurių neginčijo BUAB ,,Sakinta“ valdymo organai jų išdavimo metu. Kreditorė teikia mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kada ir kokia paskolos suma buvo išmokėta. Vertinant kompensuojamųjų palūkanų dydį bendrame paskolų sutartyse nustatytos kainodaros kontekste, laikytina, kad kompensuojamosios palūkanos nėra per didelės ir neturėtų būti mažinamos. Ginčas dėl netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų dydžio iš esmės yra ginčas dėl paskolų sutarties sąlygų, nes tokiu reikalavimu yra prašoma pakeisti paskolų sutartyse nustatytų netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų dydį. LUAB „Aganus“ nėra paskolų sutarčių šalis, todėl tokį ginčą gali reikšti tik pareikšdama netiesioginį ieškinį, o ne reikšdama atskirąjį skundą. Atskirojo  skundo dalis dėl netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų dydžio neturėtų būti nagrinėjama šioje byloje.

6.       BUAB „Sakinta“ nemokumo administratorė UAB „Debitus“ atsiliepimu prašė patvirtinti hipotekos kreditorės UAB „Kredito garantas“ 3 904 657,05 Eur finansinį reikalavimą (I-asis etapas – 3 030 000 Eur; II-asis etapas – 874 657,05 Eur) ir priteisti iš LUAB „Aganus“ administravimui skirtų lėšų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kreditorė pateikė vykdomuosius dokumentus, patvirtinančius atsakovo skolą dėl išmokėtos ir negrąžintos paskolos. Nors LUAB „Aganus“ nurodo argumentus dėl neva nepagrįsto UAB „Kredito garantas“ finansinio reikalavimo, tačiau notaro G. B. išduotų vykdomųjų įrašų neginčija. Nemokumo administratorė, tikrindama pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatė, kad kreditorė UAB „Kredito garantas“ išmokėjo paskolas atsakovei / tretiesiems asmenims pagal susitarimus. Papildomi dokumentai (atsakovo ir trečiųjų asmenų banko išrašai) nebuvo pateikti kreditorės kartu su pirminiu finansiniu reikalavimu, tačiau tai nereiškia, jog nemokumo administratorė netikrino paskolos išmokėjimo fakto. Paskolos sutartys buvo sudarytos tarp verslo subjektų. Paskolos sutartimis atsakovei buvo suteikta itin didelės vertės paskola, kurią siekiant gauti, neabejotina, kad buvo deramasi dėl sutarties sąlygų su paskolų davėju, atitinkamai, ir sutartinių nuostatų dėl nustatomų delspinigių, t. y. atsakovė, kaip verslo subjektas, turėjo ir galėjo derėtis dėl jai (ne)priimtinų sąlygų, delspinigių dydžio, tačiau atsakovę tokio dydžio delspinigiai tenkino. Su UAB „Kredito garantas“ sudaryta ne viena paskolos sutartis. Atsakovė buvo sudariusi ne vieną kreditavimo sutartį tiek su juridiniais, tiek su fiziniais asmenimis, t. y. galėjo ir turėjo derėtis dėl tinkamų sutarčių sąlygų.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtinto hipotekos kreditorės UAB „Kredito garantas“ 3 904 657,05 Eur finansinį reikalavimą (I-asis etapas – 3 030 000 Eur, II-asis etapas – 874 657,05 Eur).

8.       Įvertinęs kreditorės pateiktus dokumentus, teismas konstatavo, kad kreditorė įrodė paskolų išmokėjimo faktą. Kreditorė teismui pateikė mokėjimo nurodymus, įmokų mokėjimo grafikus, atsakovės atliktus mokėjimo nurodymus, įsiskolinimų apskaičiavimą, detalizaciją ir išsamius paaiškinimus apie sudarytas sutartis, sutarties pakeitimą, paskolos lėšų išmokėjimą tretiesiems asmenims (rangovams). UAB „Kredito garantas“ kartu su kreditorės finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais pateikė vykdomuosius įrašus, patvirtinančius atsakovės skolą pagal paskolos sutartis. Pagal paskolos sutartį Nr. 29363 BUAB ,,Sakinta“ buvo išmokėta 1 900 000 Eur. Dalis paskolos lėšų – 156 923,08 Eur – BUAB ,,Sakinta“ prašymu buvo išmokėta BUAB ,,Sakinta“ statybos rangos darbus vykdantiems rangovams UAB „Langų gama“ ir UAB „Vilniaus stogai“. Pagal paskolos sutartį Nr. 29433 BUAB ,,Sakinta“ buvo išmokėta 600 000 Eur. Pagal paskolos sutartį Nr. 29458 BUAB ,,Sakinta“ buvo išmokėta 530 000 Eur. Dalis paskolos lėšų – 150 000 Eur – BUAB ,,Sakinta“ prašymu buvo išmokėta BUAB ,,Sakinta“ statybos rangos darbus vykdantiems rangovams UAB „Langų gama“, UAB „Tinkasas“ ir UAB „Vilniaus stogai“. Įvertinęs pateiktus mokėjimo pavedimus, kuriais išmokėtos paskolos, teismas nusprendė, kad LUAB „Aganus“ argumentai dėl UAB „Kredito garantas“ nepateiktų dokumentų, patvirtinančių paskolos išmokėjimą, yra nepagrįsti, todėl patvirtino 3 030 000 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą I-uoju etapu.

9.       Pasisakydamas dėl teisės ginčyti netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų dydį, teismas nurodė, kad paskolos sutartyse delspinigių dydis buvo nustatytas individualiai, pakeičiant standartiškai sutartyse nustatytą 1 proc. delspinigių dydį, tai reiškia, jog BUAB „Sakinta“ turėjo galimybę derėtis dėl paskolos sutarčių sąlygų. Derėdamasi su paskolos davėju, BUAB „Sakinta“ pasiekė derybų rezultatą – dvigubai sumažino delspinigių dydį. Byloje nagrinėjamu atveju delspinigių dydis nėra didelis, jį palyginus su negrąžintos paskolos suma. BUAB „Sakinta“ sudarė net tris paskolos sutartis, pasiskolino dideles pinigų sumas ir nė vienos paskolos negrąžino, todėl nėra pagrindo laikyti, kad netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininkės elgesį ir prievolės dydį.

10.       Spręsdamas dėl 20 proc. kompensuojamųjų palūkanų, teismas pažymėjo, kad nors 20 proc. kompensuojamųjų palūkanų dydis galėtų būti laikomas gana dideliu, tačiau reikia atsižvelgti, jog po sutarčių nutraukimo nėra skaičiuojamos mokėjimo palūkanos bei delspinigiai, kurių dydis iš esmės panašus į kompensuojamųjų palūkanų dydį. Negrąžinus paskolos, kreditorė neturi galimybės kitam asmeniui paskolinti didelės paskolos sumos ir tokiu būdu patiria nuostolius, negalėdama gauti mokėjimo palūkanų nei iš BUAB „Sakinta“, nei iš galimo naujo paskolos gavėjo. Įvertinus nurodomus nuostolius, nėra pagrindo laikyti, kad kompensuojamosios palūkanos yra aiškiai per didelės.

11.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių sąrašas ir nutartis 2024 m. liepos 31 d. išsiųsta nemokumo administratorei su įpareigojimu informuoti kreditorius. 2024 m. liepos 31 d. nemokumo administratorė pateikė prašymą patikslinti kreditorių reikalavimus. 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi kreditorių sąrašas buvo patikslintas ir nutartis išsiųsta nemokumo administratorei su įpareigojimu informuoti kreditorius. Nemokumo administratorė teismui 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateikė ekrano nuotrauką, iš kurios matyti, kad kreditoriams buvo išsiųsta 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, o duomenų apie 2024 m. liepos 30 d. nutarties išsiuntimą nepateikė. Esant tokiai padėčiai labiau tikėtina, kad nemokumo administratorė kreditoriams nesiuntė 2024 m. liepos 30 d. nutarties, todėl kreditorė LUAB „Aganus“ apskundė 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, manydama, jog šia nutartimi buvo patvirtinta didžioji kreditorių reikalavimų dalis. Nemokumo administratorei suklaidinus kreditorius dėl teismo veiksmų bankroto byloje, šios aplinkybės turėtų esminę reikšmę, sprendžiant dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Įvertinęs išdėstytą, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo nutraukti procesą dėl UAB „Kredito garantas“ finansinio reikalavimo tuo pagrindu, jog pirminė nutartis buvo priimta 2024 m. liepos 30 d. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad pats teismas turi teisę ir pareigą pagal CK 6.73 straipsnį kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Taigi, šiuo atveju yra galimas ir teismo veikimas ex officio (pagal pareigas).

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

12.       Kreditorė LUAB „Aganus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Kreditorės atstovas prašė atidėti 2024 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdį, nes tą pačią dieną turėjo dalyvauti valdybos posėdyje, kuris vyko 8.30 val. Rygoje, o po pietų, t. y. 13.15 val., atstovas privalėjo dalyvauti baudžiamojoje byloje. Teismas prašymą atmetė rezoliucija, nurodydamas, kad posėdis byloje numatytas 10.20 val., todėl nesidubliuoja su posėdžiu baudžiamojoje byloje. Teismas neįvertino aplinkybės dėl atstovo dalyvavimo valdybos posėdyje. Teismas išnagrinėjo bylą kreditorės atstovui nedalyvaujant, dėl to LUAB „Aganus“ atstovas neturėjo galimybės realizuoti teisės pareikšti nušalinimus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims – kreditorės UAB ,,Kredito garantas“ bei atsakovės BUAB ,,Sakinta“ atstovams, duoti teismui paaiškinimus žodžiu, teikti argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kreditorės UAB ,,Kredito garantas“ bei atsakovės BUAB ,,Sakinta“ atstovų teismo posėdžio metu išdėstytiems argumentams ir samprotavimams.

12.2.                      Teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje kaip motyvus ir nurodė UAB ,,Kredito garantas“ atsiliepime nurodytus argumentus o LUAB ,,Aganus“ pateiktų argumentų neįvertino.

12.3.                      Teismas nepatikrino LUAB ,,Aganus“ atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl aiškiai per didelių paskolos sutartyse nustatytų delspinigių ir kompensuojamųjų palūkanų. Teismas nepasisakė dėl LUAB ,,Aganus“ pateiktų duomenų tikrumo, sąsajumo bei visų įrodymų tarpusavio ryšio. Teismas net nenurodė argumentų, dėl kurių nevertino LUAB ,,Aganus“ pateiktų duomenų, todėl nepagrįstai patvirtino hipotekos kreditorės UAB „Kredito garantas“ finansinio reikalavimo dalį dėl 874 657,05 Eur.  

12.4.                      Tas pats Vilniaus apygardos teismas ta pačia sudėtimi išnagrinėjo analogišką bylą pagal LUAB ,,Aganus“ atskirąjį skundą dėl aiškiai per didelių delspinigių ir 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2610-580/2024 delspinigius sumažino iki 0,1 proc. Matyti, kad teismas analogiškoje byloje protingu ir teisingu delspinigių dydžiu laikė 0,1 proc. dydžio delspinigius, o šioje byloje – 0,5 proc.

12.5.                      Kreditorė UAB ,,Kredito garantas“ neįrodė net tikėtinų nuostolių, kad pagrįstų protingą netesybų dydį.

12.6.                      Kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis (palūkanomis) pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1 ar 0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, tai sudaro 36,5–73 proc. per metus.

13.       Atsakovė BUAB „Sakinta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismas padarė neteisingas ir akivaizdžiai faktinei situacijai prieštaraujančias išvadas tiek dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties neišsiuntimo atsakovės kreditoriams, tiek dėl neva atsakovės nemokumo administratorės padaryto kreditorių suklaidinimo (neišsiunčiant Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties). Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Sakinta“ kreditorių sąrašas, minėta nutartis teismo pažymėta kaip įsiteisėjusi, kadangi dėl šios nutarties skundų nebuvo gauta. UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo tikslinimas, tačiau tik ištaisant rašymo apsirikimo klaidą, nepakeičiant bendros finansinio reikalavimo sumos.

13.2.                      Kreditorė kartu su 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašymu dėl teismo posėdžio atidėjimo nepateikė dokumentų, susijusių su LUAB „Aganus“ atstovo nemokumo administratoriaus V. G., kaip valdybos nario, fiziniu dalyvavimu valdybos posėdyje, t. y. nepateikė dokumentų, pateisinančių negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje.

13.3.                      Vien tai, kad teismas nutartyje detaliai nepasisakė dėl kiekvieno kreditorės argumento, kurių visuma, teismui visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, įvertinus teismų praktiką, buvo atmesta, kaip nepagrįsta, nėra ir negali būti pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.

13.4.                      Paskolos sutartimis atsakovei suteikta itin didelės vertės paskola, kurią siekiant gauti, neabejotina, buvo deramasi dėl sutarties sąlygų su paskolų davėja, atitinkamai, ir sutartinių nuostatų dėl nustatomų delspinigių, t. y. atsakovė, kaip verslo subjektas, turėjo ir galėjo derėtis dėl jai (ne)priimtinų sutarties sąlygų, kartu ir delspinigių dydžio, tačiau akivaizdu, jog atsakovę tokio dydžio delspinigiai tenkino.

13.5.                      LUAB „Aganus“ pateikiami argumentai, kad neva teismas turėjo vadovautis jos nurodoma teismų praktika, nepagrįsti nei teisiškai, nei faktiškai, kadangi suformuotoje naujausioje kasacinio teismo praktikoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta priešingai nei teigia LUAB „Aganus“.

14.       Kreditorė UAB „Kredito garantas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      LUAB „Aganus“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad nurodytas valdybos posėdis apskritai vyks ir kad jis buvo šaukiamas dar iki teismui paskiriant bylos nagrinėjimą. Taigi, teismas pagrįstai netenkino prašymo, kadangi jo tenkinimui pagrindo nebuvo. LUAB „Aganus“ atstovas turėjo teisę ir galimybę paskirti kitą asmenį atstovauti jo interesams byloje arba raštu pateikti paaiškinimus ir (arba) nušalinimus teismui, jei tokių turėjo.

14.2.                      Kreditorė į bylą pateikė konkrečius įrodymus, kuriais grindė reikalavimus: paskolų sutartis, įsiskolinimo apskaičiavimo suvestines, mokėjimo nurodymus, nurodė aplinkybes kaip buvo sudaromos paskolų sutartys, kaip vyko derybos, paaiškino, kad buvo sumažintas paskolos sutartyse nustatytas standartinis netesybų dydis. Iš LUAB „Aganus“ atskirojo skundo nėra aišku, kokių LUAB „Aganus“ pateiktų duomenų neįvertino teismas.

14.3.                      Teismas išsamiai paaiškino, kodėl laiko, kad nustatytas netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų dydis yra pagrįstas ir neturi būti keičiamas. Paskolos sutartyse nustatytos kompensuojamosios palūkanos yra 20 proc. per metus. Kokiu būdu LUAB „Aganus“ apskaičiuoja, kad taikomos 80 proc. per metus kompensuojamosios palūkanos, nėra aišku.

14.4.                      Šioje byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, kokio dydžio netesybos ir kompensuojamosios palūkanos turėtų būti taikomos ir ar jos turi būti mažinamos. Apeliacinės instancijos teismas turi visas galimybes įvertinti ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė kilusį ginčą, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

16.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos UAB „Kredito garantas“ prašymas dėl 3 904 657,05 Eur finansinio reikalavimo (I-asis etapas – 3 030 000 Eur; II-asis etapas – 874 657,05 Eur) patvirtinimo BUAB „Sakinta“ nemokumo byloje, pagrįstumo ir teisėtumo. Kreditorė LUAB „Aganus“ nesutinka su finansinio reikalavimo dalimi, kuri tenkinama II-uoju etapu, t. y. 874 657,05 Eur, kurią sudaro kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai pagal 2021 m. lapkričio 12 d., 2022 m. spalio 3 d. ir 2023 m. sausio 16 d. paskolos sutartis. Kreditorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad 0,5 proc. dydžio delspinigiai ir 20 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos yra adekvataus dydžio.

Dėl proceso teisės normų (ne)pažeidimo

17.       Kreditorė atskirajame skunde nurodo, kad teismas pažeidė kreditorės procesines teises – netenkinus jos prašymo dėl posėdžio atidėjimo, kreditorė LUAB „Aganus“ negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, kuriame būtų galėjusi pasinaudoti teise reikšti nušalinimą, teikti paaiškinimus žodžiu, užduoti klausimus, prieštarauti kreditorės UAB ,,Kredito garantas“ bei atsakovės BUAB ,,Sakinta“ atstovų teismo posėdžio metu išdėstytiems argumentams ir panašiai.

18.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje esančia medžiaga, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutarė klausimą dėl UAB „Kredito garantas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėti žodiniame teismo posėdyje 2024 m. rugsėjo 2 d. 10.20 val. Kreditorės LUAB „Aganus“ atstovas 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateikė teismui prašymą perkelti suplanuotą teismo posėdžio datą. Prašyme nurodė, kad tą pačią dieną privalo dalyvauti valdybos posėdyje, kuris vyks 8.30 val. Rygoje, o po pietų, t. y. 13.15 val., privalo dalyvauti baudžiamojoje byloje. Teisėja 2024 m. rugpjūčio 30 d. rezoliucija prašymo netenkino ir nurodė, kad posėdis baudžiamojoje byloje nuotoliniu būdu prasideda 13.15 val., todėl posėdžiai nesidubliuoja, o aplinkybė dėl valdybos posėdžio rezoliucijoje nebuvo įvertinta. Apie tai, kad kreditorės LUAB „Aganus“ prašymas buvo netenkintas, jai buvo išsiųstas 2024 m. rugpjūčio 30 d. teismo pranešimas. Kreditorė LUAB „Aganus“ 2024 m. rugsėjo 2 d. vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo.

19.       Kaip nurodoma ir atskirajame skunde, CPK 1622 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, jog neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorė 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateiktame prašyme nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų atidėti bylos nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorės LUAB „Aganus“ atstovas tik nurodė informaciją apie neva Rygoje vyksiantį valdybos posėdį, tačiau prie prašymo nepridėjo įrodymų, kurie pagrįstų jo dėstomas aplinkybes. Taip pat teismas nustatė, kad atstovo nurodomas posėdis baudžiamojoje byloje yra numatytas 13.15 val., todėl tai neužkerta atstovui galimybės dalyvauti 10.20 val. vykstančiame teismo posėdyje civilinėje byloje. Be kita ko, kreditorei LUAB „Aganus“ 2024 m. rugpjūčio 30 d. išsiųstas teismo pranešimas dėl netenkinto prašymo, tačiau kreditorės atstovas pasirinko variantą nedalyvauti 2024 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju buvo pažeistos kreditorės LUAB „Aganus“ procesinės teisės.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, (ne)pažeidimo

21.       Atskirajame skunde kreditorė LUAB „Aganus“ teigia, kad teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą. Kreditorės teigimu, teismas nepatikrino pareiškėjos BUAB ,,Aganus“ atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl per didelių paskolos sutartyse nustatytų delspinigių ir kompensuojamųjų palūkanų. Be to, nurodo, kad teismas nepasisakė dėl BUAB ,,Aganus“ pateiktų duomenų tikrumo, sąsajumo bei visų įrodymų tarpusavio ryšio.

22.       Nors kreditorė skunde teigia, kad teismas nenurodė argumentų, dėl kurių neįvertino LUAB ,,Aganus“ pateiktų duomenų, tačiau atskirajame skunde nedetalizuoja, kokie konkrečiai duomenys liko neįvertinti – atskirajame skunde kreditorė tiesiog pakartoja argumentus, kurie, jos manymu, sudaro pagrindą mažinti paskolos sutartyse nustatytų netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų dydį. Be kita ko, jokių įrodymų (duomenų) kreditorė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė, todėl lieka neaišku, kokių duomenų, kreditorės teigimu, teismas neįvertino. Iš atskirojo skundo matyti, kad iš esmės kreditorės netenkina tai, jog apskųstoje nutartyje nėra pasisakyta dėl kiekvieno kreditorės argumento atskirai. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 288, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).

23.       Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Nagrinėjamu atveju matyti, kad teismas pasisakė ir nusprendė tiek dėl netesybų, tiek dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, todėl vien tai, jog teismas nenurodė, kodėl atmetami tam tikri kreditorės LUAB „Aganus“ skunde nurodyti argumentai, nesuteikia pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, ar juo labiau priėmė nemotyvuotą nutartį. Vien tai, kad teismo išvados sutampa su vienos iš šalių pozicija, nesudaro teisėjų kolegijai nuspręsti, jog pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško šalių pozicijos ir pateiktų įrodymų vertinimo.

Dėl netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų dydžio

24.       Pasisakant dėl kreditorės LUAB „Aganus“ argumentų, susijusių su paskolos sutartyse nustatytu kompensuojamųjų palūkanų dydžiu, pažymėtina, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pavyzdžiui, CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pavyzdžiui, CK 6.210, 6.211 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019). Kredito teisiniuose santykiuose tiek mokėjimo (pelno) palūkanos už naudojimąsi kredito lėšomis per sutarties laikotarpį, tiek kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį praleidus mokėjimo terminus paprastai nustatomos kredito sutartyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, LUAB „Aganus“ atskirojo skundo argumentai dėl kompensuojamų palūkanų, kad šios mokamos po sutarčių nutraukimo, palūkanų normos dydžio laikytini nepagrįstais, nes sutartinės palūkanos yra šalių susitarimo rezultatas, o kreditorė LUAB „Aganus“ nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl paskolos sutarčių sąlygos dėl sutartinių palūkanų pripažinimo negaliojančia ar palūkanų sumažinimo.

25.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po paskolos sutarčių nutraukimo apskritai nėra skaičiuojamos mokėjimo palūkanos bei delspinigiai, kurių dydis iš esmės panašus į kompensuojamųjų palūkanų dydį, o nesugrąžinus paskolos dalyko, kreditorė UAB „Kredito garantas“ neturi galimybės kitam asmeniui paskolinti didelės paskolos sumos ir tokiu būdu patiria nuostolius, negalėdama gauti mokėjimo palūkanų nei iš BUAB „Sakinta“, nei iš galimo naujo paskolos gavėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys paskolos sutartis sudarė laisva valia, po sutarties sudarymo atsakovė BUAB „Sakinta“ nereiškė pretenzijų dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, sutarties šalys yra verslo subjektai, kurie, sudarydami aptariamas sutartis, turėjo patirties verslo bei derybų srityje, atsakovė įsiskolinimo grąžinimo terminą yra praleidusi. Be to, pati atsakovė sutinka su kreditorės UAB „Kredito garantas“ finansinio reikalavimo dydžiu, jo neginčija.

26.       Be kita ko, 2021 m. lapkričio 12 d., 2022 m. spalio 3 d. ir 2023 m. sausio 16 d. paskolos sutarčių 12.3 papunktyje nustatyta, kad nuo sutarties nutraukimo paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti 20 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas, o ne mokėti jas už kiekvieną dieną, kaip tai nurodo kreditorė LUAB „Aganus“ atskirajame skunde. Atskirajame skunde cituojamoje teismų praktikoje yra nurodyta, kad 80 proc. metinės palūkanos yra aiškiai didelės, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų, tačiau nagrinėjamu atveju tokio dydžio metinės palūkanos ir nebuvo nustatytos, ir yra keturis kartus mažesnės (20 proc.), nei kreditorės nurodytoje teismų praktikoje.

27.       Vertinant apeliantės argumentus, susijusius su delspinigių dydžiu, pažymėtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). 2021 m. lapkričio 12 d., 2022 m. spalio 3 d. ir 2023 m. sausio 16 d. paskolos sutarčių 10.1 papunktyje (specialiosios dalies 1.17 papunktis) nustatyta, kad paskolos gavėjas, praleidęs sutartyje nustatytus paskolos grąžinimo, palūkanų mokėjimo ir kitokių mokėjimų terminus, privalo mokėti paskolos davėjui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

28.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

29.       Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybų (delspinigių), kaip civilinės atsakomybės, sumažinimas pagal CK 6.251 straipsnį yra teismui priskirta teisė. Šioje normoje nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: 1) atsakomybės prigimtis; 2) šalių turtinė padėtis; 3) šalių tarpusavio santykiai; 4) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).

30.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad delspinigių norma 0,5 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos buvo nustatyta paskolos sutartyje, pakeičiant standartiškai sutartyse nustatytą 1 proc. delspinigių dydį. Nėra duomenų, kad, pavyzdžiui, atsakovė būtų kėlusi klausimą dėl delspinigių normos sumažinimo, sudarydama 2022 m. spalio 3 d. susitarimą prie 2021 m. lapkričio 12 d. paskolos sutarties, kuriuo buvo iš dalies keičiamos paskolos sutarties sąlygos, pratęsiant paskolos grąžinimo terminą. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių delspinigių dydis galėtų būti sumažintas, remiantis CK 6.251 straipsnio kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sutartinių delspinigių normą sumažinti iki atskirajame skunde nurodytos 0,1 proc. normos už kiekvieną pradelstą dieną nėra pagrindo, nes toks mažinimas prieštarautų paskolos sutarčių šalių valiai, sudarant sutartį, be to, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.

31.       Atskirajame skunde akcentuojama, kad tas pats Vilniaus apygardos teismas ta pačia sudėtimi išnagrinėjo analogišką bylą pagal LUAB ,,Aganus“ atskirąjį skundą dėl aiškiai per didelių delspinigių ir 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2610-580/2024 delspinigius sumažino iki 0,1 proc. Pažymėtina, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys, t. y. teismas vertina, ar yra pagrindas konkrečioje byloje mažinti netesybų dydį. Tai, kad tos pačios sudėties teismas kitoje byloje sumažino netesybų dydį, jo neįpareigoja iš šioje byloje jas sumažinti. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2610-580/2024 teismas įvertino paskolos sutartį su kita kreditore, atsižvelgdamas tiek į derybų procesą, sudarant sutartį, tiek į paskolos dydį, kaip tai teismas vertino ir nagrinėjamoje byloje.

32.       Taip pat atskirajame skunde nurodoma, kad kreditorė UAB ,,Kredito garantas“ neįrodė net tikėtinų nuostolių tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, jog netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Nagrinėjamu atveju teismas įvertino, kad BUAB „Sakinta“ sudarė net tris paskolos sutartis, pasiskolino dideles pinigų sumas ir nė vienos paskolos negrąžino, todėl nėra pagrindo laikyti, jog netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininkės elgesį ir prievolės sumą.

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šalys 2021 m. lapkričio 12 d., 2022 m. spalio 3 d. ir 2023 m. sausio 16 d. paskolos sutartis sudarė laisva valia, po sutarčių sudarymo nereiškė pretenzijų nei dėl palūkanų dydžio, nei dėl delspinigių dydžių (dėl kurių buvo susitarta individualiai), atsižvelgdama į tai, jog sutarties šalys – verslo subjektai, kurie, sudarydami paskolos sutartis, galėjo laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, nutaria, kad kreditorės LUAB „Aganus“ argumentai dėl pernelyg didelės kompensuojamųjų palūkanų ir delspinigių normos atmetami kaip nepagrįsti. Be to, įvertintina ir tai, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo palūkanų ir delspinigių skaičiavimas buvo sustabdytas įstatymo pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino UAB „Kredito garantas“ 874 657,05 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą II-uoju etapu, atsakovės BUAB „Sakinta“ nemokumo (bankroto) byloje, o atskirajame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai nepaneigia UAB „Kredito garantas“ reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo.

34.       Įvertinusi apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį panaikinti dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

35.       Atsakovė BUAB „Sakinta“ pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus, kurie turėtų pagrįsti atsakovės patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau iš atsakovės pateiktos 2024 m. spalio 21 d. sąskaitos faktūros neįmanoma nustatyti, už kokio pobūdžio teisines paslaugas atsakovės nemokumo administratorė UAB „Debitus“ sumokėjo advokatui P. V., kadangi sąskaitoje faktūroje prie teikiamų paslaugų yra nurodoma, kad tai „Teisinės paslaugos pagal 2024-08-12 atstovavimo sutartį Nr. PV240812-01“. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija negali įvertinti, ar atsakovė realiai patyrė išlaidas, kokio pobūdžio tai išlaidos ir, ar apskritai jos patirtos apeliacinės instancijos teisme šioje byloje, atsakovės prašymas netenkinamas. Kreditorė UAB „Kredito garantas“ nepateikė įrodymų apie išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šiai kreditorei nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos                Rasa Gudžiūnienė

Vilija Mikuckienė

Neringa Švedienė