Civilinė byla Nr. e2-6635-1028/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05917-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.18.3.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

     S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams M. B. ir advokatui V. K.,

dalyvaujant atsakovės atstovams E. S. ir advokatui M. B.,

dalyvaujant trečiojo asmens atstovui N. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Argamitas“ ieškinį atsakovei UAB „Atorsa“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Akeso statyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Tavix“,

n u s t a t ė :

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 31100,00 EUR skolą ieškovo naudai, šešių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad UAB “Akeso statyba” (toliau - Tretysis asmuo) kaip Atsakovo subrangovas statybos objekte Svečių namai su komercinėmis patalpomis, adresu: (duomenys neskelbtini), atliko statybos darbus. Ieškovas tame pačiame objekte, kaip Trečiojo asmens subrangovas, 2016 m. birželio - liepos mėnesiais atliko darbus, kuriuos Tretysis asmuo turėjo perduoti Atsakovui, tokiu būdu Tretysis asmuo tapo skolingas Ieškovui, todėl siekiant sumažinti šį įsiskolinimą 2016 m. liepos 19 d. UAB “Akeso statyba” ir Ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 17/07/19/01, pagal kurią Ieškovui buvo perleista 31100,00 EUR vertės reikalavimo teisė į Atsakovą. Apie Reikalavimo perleidimą Ieškovas Atsakovą informavo raštu ir pareikalavo Atsakovą atsiskaityti, tačiau iki šiol Atsakovas su Ieškovu pagal Reikalavimo perleidimo sutartį neatsiskaitė. Atsakovas parašė Ieškovui, kad jis neva nebuvo skolingas Trečiajam asmeniui, todėl atitinkamai nėra skolingas ir Ieškovui, tačiau nepateikė jokių savo atsiskaitymą su Trečiuoju asmeniu patvirtinančių dokumentų, todėl laikytina, kad Atsakovas buvo skolingas Trečiajam asmeniui, o po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo tapo skolingas Ieškovui.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. atsakydami į UAB „Argamitas“ 2016-11-07 pranešimą „Dėl reikalavimo teisės perleidimo Nr. 16/11/07/01“ pranešė UAB „Argamitas“, kad įmonė 2016 m. liepos 19 d. nebuvo skolinga ir neįsiskolino UAB „Akeso statybai“ ir todėl kreditoriaus UAB „Argamitas“ reikalavimas sumokėti 31100 Eur skolą yra visiškai nepagrįstas. Pateikė kreditorei UAB „Argamitas“ buhalterinės programos išrašą apie pinigų judėjimą tarp UAB „Atorsa“ ir UAB „Akeso statyba“, 2016 m. spalio 13 d. Tarpusavio atsiskaitymų 2016 m. rugsėjo 30 d. suderinimo akto kopiją.

Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo, atstovaujamas bankroto administratoriaus, nurodė, kad ieškovas (UAB „Argamitas“) nurodo, jog skola kyla iš 2016-07-19 „Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 16/07/19/01“, pasirašytos tarp UAB „Akeso statyba“ ir UAB „Argamitas“. Atlikus administratoriui perduotų duomenų analizę, nustatyta, kad: 1) atsakovas laikotarpyje nuo 2016-03-10 iki 2017-07-19 avansu pervedė į trečiojo asmens atsiskaitomąją sąskaitą 97600,00 Eur; 2) 2016-07-19 atsakovas už UAB „Akeso statyba“ atsiskaitė su UAB „Autokausta“, sumokėdamas 4099,55 Eur. Per tą patį laikotarpį (2016-03-10 iki 2017-07-19) UAB „Akeso statyba“ išrašė atsakovui vieną PVM sąskaitą faktūrą 36393,68 Eur sumai. Taigi įvertinus tai, kad atsakovas į UAB „Akeso statyba“ sąskaitą avansu buvo pervedęs 97600,00 Eur, buvo atlikęs mokėjimą UAB „Autokausta“ 4099,55 Eur, kai tuo tarpu UAB „Akeso statyba“ buvo išrašiusi atsakovui apmokėjimui tik vieną PVM sąskaitą faktūrą 36393,68 Eur sumai, darytina išvada, kad reikalavimo perleidimo sutarties dieną (2017-07-19) UAB „Akeso statyba“ buvo skolinga atsakovui 65305,87 Eur (97600+4099,55-36393,68) nepanaudoto avanso sumos. Be to, atsakovas byloje yra pateikęs 2017-07-01 datos UAB „Akeso statyba“ prašymą apmokėti trečiųjų asmenų sąskaitas už 12072,53 Eur. Tačiau administratorius jokių duomenų, kad šios sąskaitos buvo apmokėtos neturi. Jeigu iš tikrųjų atsakovas atliko nurodytus mokėjimus už trečiuosius asmenis pagal 2017-07-01 dienos prašymą, UAB „Akeso statyba“ skola atsakovui ginčo reikalavimo sudarymo dienai atitinkamai padidėtų 12072,53 Eur ir siektų 77378,40 Eur. Apibendrinant darytina išvada, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną, tai yra 2016-07-19, trečiasis asmuo UAB „Akeso statyba“ neturėjo galiojančio piniginio reikalavimo į atsakovą. Administratoriaus turimi duomenys leidžia konstatuoti, kad nurodytu laikotarpiu UAB „Akeso statyba“ jau susidūrė su nemokumu. Todėl visi po nurodyto laikotarpio atlikti reikalavimo perleidimai, įskaitymai galimai buvo atlikti pažeidžiant kitų kreditorių teises ir įstatymo nustatytą mokėjimo eiliškumą, kas ne tik daro šiuos sandorius niekinius per se, bet ir gali sąlygoti tiek civilinę, tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę trečiojo asmens buvusiam vadovui bei bendrininkavusiems asmenims. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina niekine, o ieškinys atmestinas.

Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškovas savo ieškinyje nurodė, jog su Trečiuoju asmeniu UAB „Akeso statyba“ 2016-07- 19 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 17/07/19/01, kuria Trečiasis asmuo perleido Ieškovui neva galiojančią 31100,0 eurų dydžio reikalavimo teisę į Atsakovą, kilusią pagal Trečiojo asmens Atsakovui išrašytas/išrašytinas PVM sąskaitas-faktūras (nenurodant pagal kokias ir jų nepridedant). Ieškinyje Ieškovas nurodė, jog Trečiasis asmuo, kaip Atsakovo subrangovas, statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) atliko statybos darbus, todėl Atsakovas Trečiajam asmeniui buvo neva skolingas. Ieškovas tame pačiame objekte, kaip Trečiojo asmens subrangovas, irgi atliko darbus, kuriuos Ieškovas turėjo perduoti Trečiajam asmeniui, o Tretysis asmuo turėjo perduoti Atsakovui, todėl Tretysis asmuo buvo skolingas Ieškovui, o Atsakovas neva buvo skolingas Trečiajam asmeniui. Siekdami sumažinti šį įsiskolinimą Ieškovas ir Tretysis asmuo ir sudarė minėtą 2016-07-19 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 17/07/19/01, pagal kurią Ieškovui neva buvo perleista 31100,00 eurų vertės reikalavimo teisė į Atsakovą. Ieškovui ir Trečiajam asmeniui sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį, Atsakovas apie tai nebuvo iš viso informuotas, sutartis su juo nebuvo derinta, jam apie sutarties sudarymą nebuvo pranešta, jokio sutikimo sutarties sudarymui Atsakovas nebuvo davęs. Apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktą Atsakovas sužinojo tik iš Ieškovo 2016-11-07 pranešimo/reikalavimo Nr. 16/11/07/01, kuriuo iš Atsakovo buvo pareikalauta sumokėti 31100,0 eurų sumą ir tuo pačiu buvo pranešta apie sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovas informavo Ieškovą (2016-11-15 pranešimas) apie tai, kad Atsakovas ir Trečiasis asmuo yra sudarę 2016-02-03 Statybos rangos sutartį Nr. 16 iš kurios, tikėtina, Ieškovas ir kildina pagal Reikalavimo perleidimo sutartį perleistą reikalavimo teisę. Taip pat informavo Ieškovą, jog pagal minėtą Statybos rangos sutartį Atsakovas yra atsiskaitęs su Trečiuoju asmeniu ir būtent Trečiasis asmuo liko skolingas Atsakovui 76.743,48 eurų, o ne Atsakovas buvo skolingas Trečiajam asmeniui. Taip pat Atsakovas informavo Ieškovą, jog Trečiasis asmuo Atsakovui iš viso buvo išrašęs tik 3 PVM sąskaitas-faktūras: 2016-05-30 AS Nr. 05 - sumai 36.393,68 eurų; 2016-08-29 AS Nr. 114 - sumai 66.606,95 eurų ir 2016-08-29 AS Nr. 15 12.072,53 eurų - iš viso 115.708,08 eurų ir, jog Atsakovas iki 2016-07-25 tą sumą (115.708,08 eurų) avansu Trečiajam asmeniui jau buvo pervedęs ir tuo tikslu 2016-10-13 tarp jų buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo šalys patvirtino, kad 2016-09-30 jokių skolinių įsipareigojimų viena kitai neturi. Kartu su savo 2016-11-15 pranešimu Atsakovas pateikė Ieškovui ir tai patvirtinančius dokumentus: buhalterinės programos išrašą apie pinigų judėjimą tarp UAB „Atorsa“ ir UAB „Akeso statyba“ bei 2016-10-13 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto kopiją. Jokių naujų Atsakovo mokėtinų sumų Trečiajam asmeniui po 2016-07-25 (t.y. po paskutinio Atsakovo mokėjimo Trečiajam asmeniui) nebeatsirado, nors 2016-08-29 AS Nr. 114 - sumai 66.606,95 eurų sumai ir 2016-08-29 AS Nr. 15 12.072,53 eurų ir buvo Trečiojo asmens Atsakovui išrašytos po Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo 2016- 07-19. Iš buhalterinės programos išrašo aiškiai yra matyti, jog pagal Trečiojo asmens išrašytas PVM sąskaitas-faktūras jam buvo mokėta avansu, galutinai sumokėta 2016-07-25 dieną (t.y. gerokai iki to momento, kai Ieškovas informavo (2016-11-07) Atsakovą apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą), o pačios Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai 2016-07-19 Atsakovas buvo likęs skolingas Trečiajam asmeniui tik 1.936,0 eurų (kuriuos, kaip minėjome aukščiau, sumokėjo 2016-07-25). Žiūrint pačią Reikalavimo perleidimo sutartį, aiškiai matosi, kad šios sutarties pagrindu yra perleidžiama kažkokia abstrakti reikalavimo teisė į 31100,0 eurų dydžio skolą, kuri nėra susieta su kokiu nors pagrindiniu sandoriu (tik pačiame savo ieškinyje Ieškovas jau sieja tą skolą su aukščiau minėta 2016-02-03 Statybos rangos sutartimi Nr. 16, kuri buvo sudaryta tarp Atsakovo ir Trečiojo asmens, nėra nurodoma iš kokio sandorio ir pagal kokius konkrečius dokumentus neva kyla Atsakovo prievolė mokėti Trečiajam asmeniui. Iš bylos duomenų akivaizdu, jog Ieškovui jokie reikalavimą pagrindžiantys dokumentai nebuvo perduoti. Analizuojant Reikalavimo perdavimo sutartį akivaizdžiai matyti, jog sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį jokie dokumentai, kurie patvirtintų reikalavimo teisę nebuvo pateikti, yra tik kalbama apie kažkokias abstrakčias (galimas) PVM sąskaitas-faktūras, kurios bus išrašytos vėliau. Pradinis kreditorius gali perleisti tik tokią reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai, t.y. 2016-07-19, Atsakovas buvo likęs skolingas Trečiajam asmeniui tik 1936,0 eurų, kuriuos sumokėjo 2016-07-25, t.y. iki Ieškovo pranešimo apie skolos perleidimą (2016-11-07). Todėl sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį pradinis kreditorius (Trečiasis asmuo) perleido Ieškovui nesantį ir negaliojantį 31100,0 eurų reikalavimą, kurio atžvilgiu jau tada nebuvo galimas išieškojimas; antra, Ieškovui 2016-11-07 pranešus Atsakovui apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą, Atsakovas jokios pareigos mokėti neturėjo. Nors pačioje Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra numatyta iš kokio sandorio yra kildinama reikalavimo teisė, bet pats Ieškovas jau savo ieškinyje ją sieja su 2016-02-03 Statybos rangos sutartimi Nr. 16, kuri buvo sudaryta tarp Atsakovo ir Trečiojo asmens.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas esamas/būsimas reikalavimas, todėl dokumentai net negalėjo būti Ieškovui perduoti. Dokumentai, patvirtinantys perleistą reikalavimą, yra byloje (Atsakovo ir Trečiojo asmens sudaryti rangos sutartis, atliktų darbų aktai, Trečiojo asmens išrašytos sąskaitos - faktūros). Priešieškinyje teigiama, kad Atsakovas nėra/nebuvo skolingas Trečiajam asmeniui. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų Tretysis asmuo išrašė Atsakovui sąskaitų - faktūrų už didesnę sumą, nei pastarasis jam sumokėjo.

2018-05-29 byloje buvo pareikšti trečiojo asmens, atstovaujamo bankroto administratoriaus, savarankiški reikalavimai. Nurodoma, kad trečiasis asmuo sutinka su pareikštu priešieškiniu. 2018-05-28 byloje gautas A. P. dėl papildomų įrodymų prijungimo. Iš šių duomenų Trečiajam asmeniui tapo žinoma, kad 2016-09-30 tarp Atsakovo ir Trečiojo asmens buvo pasirašytas Susitarimas dėl tarpusavio užskaitos (toliau – Susitarimas). Šio Susitarimo pagrindu, tariamai buvo įskaityti priešpriešiniai reikalavimai 18108,08 Eur sumai. Administratorius, manydamas, kad šis įskaitymas pažeidė kitų kreditorių interesus, nes (a) Atsakovas neturėjo tokio dydžio reikalavimo teisės į Trečiąjį asmenį, kokia buvo tariamai įskaityta, (b) tariamas įskaitymas buvo atliktas Trečiajam asmeniui esant nemokiam, t. y. pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, teikia Teismui savarankišką reikalavimą. 2016-09-30 Susitarime teisingai nurodoma, kad UAB „Atorsa“ [Atsakovas] skolinga UAB „Akeso statyba“ [Trečiasis asmuo] – 18108,08 Eur, bet klaidingai nurodoma, kad tokią pačią sumą UAB „Akeso statyba“ yra skolinga UAB „Atorsa“. Anot Atsakovo, 18108,08 Eur reikalavimas į Trečiąjį asmenį kyla iš trijų prašymų apmokėti sąskaitas: 2016-07-19 (4099,55 Eur) ir 2016-07-25 (1936,00 Eur) prašymų duomenys atitinka bankroto bylos duomenis. Atsakovas, paprašytas detalizuoti ginčytiną 2016-07-01 (12072,53 Eur) prašymą, Trečiajam asmeniui atsiuntė pagrindžiančius dokumentus, tarp kurių yra UAB „C. C.“ mokėjimo pavedimas 1586,67 Eur sumai į AB „Lytagra“ atsiskaitomąją sąskaitą, bei AB „Lytagra“ išankstinė sąskaita UAB „Akeso statyba“ (Trečiajam asmeniui) tokiai pačiai sumai. Trečiajam asmeniui susisiekus su AB „Lytagra“, buvo gauta PVM sąskaita faktūra Serija SF-S09 Nr. 121052 (priedas Nr. 2). Iš šios sąskaitos matyti, kad prekių „pirkėjas“ (1586,67 Eur sumai) yra UAB „Atorsa“. Paaiškėjus, kad Trečiasis asmuo nepirko prekių iš AB „Lytagra“, o Atsakovas už šias prekes nemokėjo, nėra jokio pagrindo sutikti su Atsakovo reikalavimo teise į 1586,67 Eur sumą. Pripažinus, kad Atsakovas neturėjo reikalavimo teisės Trečiojo asmens atžvilgiu į 1586,67 Eur, mažintina bendra Atsakovo reikalavimo teisė nuo 18108,08 Eur iki 16521,41 Eur. Susitarimu, Atsakovas ir Trečiasis asmuo įskaitė priešpriešinius reikalavimus, tokiu būdu vienas su kitu atsiskaitė. Trečiasis asmuo jau 2016-07-31 buvo nemokus (Susitarimas pasirašytas 2016-09-30), o pradelsti mokėjimai VSDFV (aukštesnės eilės kreditoriui) tuo metu sudarė 2,203.21 Eur (be delspinigių), todėl įskaitymas buvo įvykdytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Dėl šių priežasčių pasirašytas Susitarimas pripažintinas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu. Pripažinus Susitarimą niekiniu, trečiajam asmeniui „grįžtų“ reikalavimo teisė į Atsakovą 18108,08 Eur sumai. Išanalizavęs buhalterinės apskaitos dokumentus, administratorius nustatė, kad pagal bandomojo balanso duomenis 2016-07-31 dienai Bendrovė turėjo turto už 84822,71 Eur, 2016-07-31 per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 166839,41 Eur, iš jų 50296,60 Eur buvo pradelsti. UAB „Argamitas“ skola sudarė 24916,40 Eur. Pradelsti įsiskolinimai dėl UAB „Argamitas“ susidarė pagal dvi sąskaitas faktūras išrašytas 2016-06-20 ir 2016-07-30. Pagal statybos rangos sutarties 2.3. punktą, Bendrovė privalėjo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų, tačiau to nepadarė. Taigi, 2016-07-31 Trečiojo asmens pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jo balansą įrašyto turto vertės (84822,71 / 2 = 42411,36). Trečiasis asmuo 2016-07-31 buvo nemokus. Bendrovės itin blogą finansinę būklę rodo bendras viso turto (84822,71) ir įsipareigojimų santykis (166839,41) – 0,51, t.y. turtas sudarė tik pusę visų įsipareigojimų. Kaip matyti iš VSDFV ataskaitų, 2016-06-30 (mokėjimo terminas 2016-07-15) įsiskolinimas Sodrai tą dieną buvo 2215,01 Eur. Per trečią 2016 metų ketvirtį (rugsėjo mėnesį) buvo sumokėta tik 208,79 Eur, kai tuo tarpu priskaičiuota įmokų Sodrai 1870,58. Tokiu būdu skola Sodrai augo ir 2016-09-30 (Susitarimo pasirašymo dieną) sudarė 3865,00 Eur be delspinigių. Pažymėtina, kad skolos VSDFV pradėjo kauptis nuo 2016-06-01 (VSDFV pažyma Nr. 2018-R19-I-1138750). Taigi, ginčytinas Susitarimas buvo pasirašytas (a) Trečiajam asmeniui esant nemokiam; (b) pažeidžiant trečios (aukštesnės) eilės (VSDFV) kreditoriaus interesus. Debitorinis reikalavimas, kurį turėjo Trečiasis asmuo, buvo panaudotas atsiskaityti išskirtinai su vienu kreditoriumi – Atsakovu (UAB „Atorsa“), todėl jis pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu bei taikytina restitucija. Teismo prašė: 1) pripažinti 2016-09-30 „Susitarimą dėl tarpusavio užskaitos“ tarp UAB „Atorsa“ ir UAB „Akeso statyba“ niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti restituciją; 2) priteisti iš UAB „Atorsa“ BUAB „Akeso statyba” naudai 18108,08 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Šis savarankiškas reikalavimas nebuvo priimtas, tačiau vėliau nebuvo pareikštas ir bendra tvarka. To priežastis – trečiojo asmens ir atsakovo sudaryta taikos sutartis.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais ieškinys buvo atmestas, priešieškinys tenkintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-19 nutartimi teismų sprendimai panaikinti, konstatuota, kad ieškovė ir tretysis asmuo turėjo teisę sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų priteisti ieškovės UAB „Argamitas“ naudai iš atsakovės UAB „Atorsa“ 31100 Eur skolos ir palūkanų, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, kad trečiasis asmuo atliko darbų už 115000 Eur, o atsakovė trečiajam asmeniui sumokėjo tik apie 95000 Eur. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2016-07-19. Dėl 2016-10-13 skolų suderinimo akto, B. pasirašė nežinojo ant ko. Atsakovė pateikė 2016 m. buhalterinės programos išrašą, įskaitymas jame neatsispindi. Ieškovė perdavė trečiajam asmeniui 190 m3 betono darbų, o pagal apskaitymą jų yra tik 67,08 m3. Lieka 122,92 m3 skirtumas. 1m3 kaina buvo 120 Eur. Ieškovė perdavė darbus trečiajam asmeniui, o jis atsakovei. Reiškia tik 10226 Eur reikalavimą dėl betonavimo darbų. Reikalavimas perleistas į esamus ir būsimus reikalavimus. Sutarties sudarymo metu dar nebuvo dokumentų, dvi sąskaitas išrašė rugpjūtį. Atsakovei apie reikalavimo perleidimą pranešė tik 2016-11-07. Ieškovės atliktus darbus įrodo aktai, o statybų žurnalą pildė atsakovė. Žurnalas patvirtina, kad darbai buvo atlikti, o aktai patvirtina, kad atliko ieškovė. Trečiasis asmuo jiems nepranešė, kad padarė užskaitas. Įskaitymo aktai atsirado tik prasidėjus bylai. Net lapkričio mėnesio buhalterinėje apskaitoje trečiojo asmens užskaitymai su atsakove neatsispindėjo. Atorsa pati betonavimo darbų nevykdė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, kad su reikalavimo perleidimo sutartimi neperduotos nei sąskaitos, nei darbų aktai. Neaiški faktinė sutarties pasirašymo data. Apie ieškovės betono aktus atsakovei iki bylos irgi nebuvo žinoma. Betono darbai trečiojo asmens niekaip neperduoti atsakovei. Trečiasis asmuo nėra išrašęs sąskaitų atsakovei neaktuotų darbų kiekiui. Statybos darbų žurnale nėra atsakovės darbuotojų parašų, kad darbai priimti. Atsakovė pati turi darbuotojus, ko nepadarydavo trečiasis asmuo, padarydavo atsakovė ir pati perduodavo užsakovui. Bankroto administratorius irgi nieko neginčija.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad žinių, jog kažkas turėjo būti daugiau užaktuota, jie neturi, dokumentai administratoriui neperduoti. Reikalavimo perleidimo neginčys, nes didžiąją dalį būtent trečiasis asmuo buvo skolingas atsakovei. Iš atsakovės trečiajam asmeniui apie 94-95 tūkstančius buvo sumokėta pavedimais, atsakovė dar sumokėjo tiekėjams. Bankroto administratorius nemato pagrindo kažko reikalauti iš atsakovės. Susitarimo dėl užskaitos iš B. nebuvo gavęs.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. B. parodė, kad Argamitas pasiūlė ukrainiečių darbininkus, kurie vietoj specialistų tiko tik į pagalbinius. Trečiojo asmens darbuotojai kartu ten dirbo, o ieškovė norėjo, kad darbai būtų fiksuoti kaip jos darbai. Argamito vadovas vertė pasirašyti sutartį, todėl jis neatlaikė spaudimo. Tuo metu nebuvo suvesti rezultatai, nebuvo priduoti darbai, nebuvo aišku, ar yra reikalavimų Atorsai. Ieškovės atsiųsti darbininkai dar padarė nuostolių, išpylė 12 m3 betono ant žemės. Ukrainiečiai buvo iš žemės ūkio srities. Sutarties su ieškove metu nebematė trečiojo asmens veiklos ateities. Ieškovė gąsdino teismais, bankrotais, darė didelį psichologinį spaudimą. Trečiasis asmuo buvo gavęs iš atsakovės avansą, taip pat gaudavo pinigų už atliktus darbus, būdavo, kad prašė atsakovės apmokėti už prekes kitiems asmenims, buvo keli tokie kartai. Reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove pasirašė lapkritį. 31100 Eur suma turi būti iš sąskaitų faktūrų, neatsižvelgus į jo reikalavimą mažinti sumą dėl netinkamų darbininkų, žalos, kartu dirbusio trečiojo asmens. 2016-07-19 dar nebuvo Argamito sąskaitų. Su Atorsa irgi neturėjo dar nieko suforminę. Neužaktuotų darbų tarp Atorsos ir trečiojo asmens nebuvo. Dirbo ir 4 Atorsos žmonės. Ukrainiečių dirbo įvairiai, 12, 14, 8, 5, 3 žmonės. 8 Eur/val. vienam darbuotojui, bet specialistui, o ne uogų skynėjui. Jie perduodavo darbus Atorsai, o ji Citus construction, ten buvo Citus darbų vadovas. Kas yra statybos darbų žurnale, tiek buvo priimta darbų. Darbus aktuodavo, kai jie būdavo padaryti. Argamitas gąsdino, kad atvarys ukrainiečius jam po langais, dėl to, kad jis nemoka pinigų Argamitui.

Ieškinys netenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė pateikė į bylą 2016-11-15 pranešimą ieškovei (t. 1 , b. l. 18-19), 2017-11-30 teiktus rašytinius įrodymus (t. 1 , b. l. 69-109), rangos sutartį (t. 1 , b. l. 132-144), 2018-01-18 teiktus rašytinius įrodymus (t. 1 , b. l. 199-206), susitarimą dėl tarpusavio užskaitos (t. 2, b. l. 59), pateikti rašytiniai įrodymai (t. 2, b. l. 127-130), rašytiniai paaiškinimai (t. 5, b. l. 28-31). Ieškovė pateikė 2016-07-19 reikalavimo perleidimo sutartį (t. 1 , b. l. 45-47), 2017-11-30 teiktus rašytinius įrodymus (t. 1 , b. l. 110-125), skolų sąvadą ir statybų žurnalo kopiją, rašytinius paaiškinimus (t. 3, b. l. 66-96, 112-143; 152-200; t. 4, b. l. 1-176, 185-202). Tretysis asmuo 2018-01-18 pateikė rašytinius įrodymus (t. 1 , b. l. 152-198), teikė savarankišką reikalavimą su įrodymais (t. 2, b. l. 60, 65-119). Surinkti duomenys apie trečiojo asmens bankrotą (t. 2, b. l. 1-5). Išreikalauti rašytiniai įrodymai iš UAB „Citus construction“ (t. 2, b. l. 25-33), trečiojo asmens bankroto administratoriaus (t. 2, b. l. 125; t. 5, b. l. 11-12).

Byloje kyla ginčas dėl to, ar ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę ir iš ko ši teisė kildinama.

2016-02-03 atsakovė UAB „Atorsa“ ir trečiasis asmuo UAB „Akeso statyba“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 16, pagal kurią trečiasis asmuo kaip subrangovas įsipareigojo atlikti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė kaip rangovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 142). Sutartimi buvo numatyta jos kaina su PVM – 525022,85 Eur. Sutarties 5.2.26 punktu šalys susitarė, kad trečiasis asmuo be išankstinio atsakovės sutikimo negali perleisti reikalavimo teisių pagal sutartį. 

Trečiasis asmuo ir ieškovė UAB „Argamitas“ 2016-05-24 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 16/05/24/02, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti betonavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), o trečiasis asmuo įsipareigojo sumokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus (t. 1, b. l. 110-113). Trečiasis asmuo ir ieškovė 2016-07-19 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16/07/19/01, pagal kurią trečiasis asmuo perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę 31100 Eur sumai (t. 1, b. l. 45-47). Sutartyje nurodyta, kad trečiasis asmuo turi/turės atsakovės atžvilgiu reikalavimo teisę, kilusią pagal trečiojo asmens atsakovei išrašytas/išrašytinas PVM sąskaitas-faktūras, o trečiasis asmuo yra/bus skolingas ieškovei (Sutarties (1) ir (2) punktai).

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (LR civilinio kodekso (toliau - CK) 6.101 str. 1 d.). Galima perleisti ir būsimą reikalavimą (CK 6.101 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė sutikimo dėl reikalavimo perleidimo trečiajam asmeniui ir ieškovei nebuvo davusi, tačiau kasacinis teismas byloje konstatavo, kad reikalavimo perleidimas buvo galimas. Todėl byloje reikalinga nustatyti, kokį konkrečiai reikalavimą atsakovei turėjo ar turėjo įgyti ateityje trečiasis asmuo, kuris pagal sutartį perėjo ieškovei. Pagal reikalavimo perleidimo sutarties 3.4.1 punktą ieškovė patvirtino, kad prieš sudarydama sutartį susipažino su reikalavimo teisę pagrindžiančiais dokumentais. Reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas. Jeigu šie dokumentai reikalingi pradiniam kreditoriui, tai jis naujajam kreditoriui privalo perduoti nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas (CK 6.104 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad trečiasis asmuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu jai perdavė kokius nors dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę. Iš ieškovės atstovų, trečiojo asmens atstovo (vėliau – liudytojo K. B.) paaiškinimų nustatyta, kad iš esmės reikalavimo teisė perleista ne į esamą, bet į būsimą trečiojo asmens reikalavimą atsakovei. Ieškovės atstovai nurodė, kad jiems buvo žinoma, jog trečiasis asmuo buvo sudaręs statybos rangos sutartį dėl statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), ir to pakako.

2016-02-03 statybos rangos sutartimi (t. 1, b. l. 132) atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad atsakovė sumokės trečiajam asmeniui 30000 Eur avansą, atsakovė turės teisę sulaikyti kito darbų etapo avansinį mokėjimą, jei trečiasis asmuo nebus atlikęs visų ar dalies darbų pagal praeitą darbų etapą ar kitaip pažeis sutartį (Sutarties 4.2 ir 4.6 punktai). Taigi, sutarties šalys susitarė, kad dalį darbų atsakovė apmokės avansais. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad atsakovės patvirtintos PVM sąskaitos faktūros apmokamos per 30 dienų nuo jų patvirtinimo dienos sutartyje numatyta tvarka (Sutarties 4.7 p.). 

Pagal Sutarties 7.1 punktą pagal Sutartį atlikti tarpiniai darbai Rangovui (atsakovei) priduodami Atliktų darbų aktais, o galutiniai darbai - Baigiamuoju darbų priėmimo - perdavimo aktu, Sutartyje nustatyta tvarka. Atliktų darbų aktas laikomas pateiktu tik tada, jei jis surašytas naudojant Atliktų darbų priėmimo perdavimo formą ir kartu su juo pateiktas defektinis aktas arba pažyma, kad defektų nėra, patvirtinti techninio prižiūrėtojo ir rangovo atstovo parašais. Pagal Sutarties 7.2 punktą Subrangovo (trečiojo asmens) užpildytus Atliktų darbų aktus už Subrangovo pilnai atliktus kiekvieno Darbų etapo Darbus (t.y. visus Darbus, kokius Subrangovas turėjo atlikti kiekviename Darbų etape) Subrangovas pateikia Rangovui po atitinkamo Darbų etapo pabaigos, o baigiamąjį atliktų darbų aktą - per 30 kalendorinių dienų) nuo paskutinio Atliktų darbų akto patvirtinimo dienos. Rangovas privalo patvirtinti tinkamai užpildytus Atliktų darbų aktus (arba Baigiamąjį aktą) ar pareikšti argumentuotą nesutikimą per 10 darbo dienų. Esant ginčytinoms pozicijoms, Atliktų darbų aktą būtina pasirašyti tuo pačiu terminu, papildomu įrašu nurodant, kad „darbai neatlikti“ arba kitas ginčo priežastis (darbų trūkumai/defektai), jų šalinimo terminus, išskyrus atvejus, jei ginčytinos pozicijos yra esminės. Sutartyje numatytu terminu apmokama tik už priimtą darbų dalį, dėl kurios nėra ginčo dėl darbų trūkumų ar defektų. Pagal Sutarties 7.5 punktą PVM sąskaitos faktūros pagal Rangovo patvirtintus Atliktų darbų aktus ir pažymas, Subrangovo pateikiamos Rangovui po kiekvieno Atliktų darbų akto patvirtinimo dienos. Į PVM sąskaitą faktūrą gali būti įtraukti tiktai tinkamai atlikti ir Rangovui priduoti Darbai. PVM sąskaita faktūra apmokama šioje Sutartyje nurodyta tvarka ir terminais, o PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas apmokėjimo terminas reikšmės neturi. Rangovas patvirtina Subrangovo pateiktas sąskaitas faktūras arba grąžina jas trūkumams šalinti per 2 darbo dienas nuo PVM sąskaitos - faktūros gavimo dienos.

Taigi, pagal trečiojo asmens ir atsakovės sudarytą rangos sutartį buvo sutarta, kad dalį darbų atsakovė apmokės avansais, kurie bus įskaičiuojami į sutarties kainą, o trečiojo asmens atlikti darbai atsakovei turi būti perduodami atliktų darbų aktais, kurie turi būti atsakovės patvirtinti, jei nėra darbų trūkumų, ir tik tada trečiasis asmuo gali pateikti atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kurios turi būti patvirtintos atsakovės ir apmokamos per 30 dienų nuo jų patvirtinimo dienos (pagal 4.7 p.).

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo atsakovei apmokėjimui pateikė tris sąskaitas faktūras, kurios yra patvirtintos atsakovės ir pagrįstos atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais (t. 1, b. l. 69-81): 2016-05-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AS 05 dėl 36393,68 Eur sumos, 2016-08-29 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AS 14 dėl 66606,95 Eur sumos ir 2016-08-29 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AS 15 dėl 12072,53 Eur sumos, iš viso 115073,16 Eur sumai. Šios sąskaitos atsakovei pateiktos tokia tvarka, kokia numatyta sutartyje. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovei sutartyje nustatyta tvarka buvo perduoti kokie nors kiti darbai, nėra įrodymų apie tai, kad trečiojo asmens buvo surašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, jie buvo patvirtinti atsakovės, o trečiasis asmuo jų pagrindu būtų išrašęs atsakovei kitų PVM sąskaitų-faktūrų. Iš debeto-kredito suvestinės matyti, kad trečiasis asmuo atsakovei dar turėjo reikalavimą į 634,92 Eur sumą dėl trišalės užskaitos (t. 2, b. l. 128).

Kaip teismo posėdžio metu nurodė trečiojo asmens buvęs vadovas K. B., sąskaitų išrašyta tiek, kiek buvo atlikta darbų, neužaktuotų darbų tarp atsakovės ir trečiojo asmens nebuvo. 

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad žinių, jog kažkas turėjo būti daugiau užaktuota, jie neturi; reikalavimo perleidimo neginčys, nes didžiąją dalį laiko būtent trečiasis asmuo buvo skolingas atsakovei; iš atsakovės trečiajam asmeniui apie 94-95 tūkstančius buvo sumokėta pavedimais, atsakovė dar sumokėjo tiekėjams; bankroto administratorius nemato pagrindo kažko reikalauti iš atsakovės.

Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė trečiajam asmeniui 2016-03-10 pervedė 10000 Eur, 2016-03-29 pervedė 10000 Eur, 2016-03-31 pervedė 5000 Eur, 2016-04-04 pervedė 5000 Eur, 2016-04-11 pervedė 1400 Eur, 2016-04-14 pervedė 5000 Eur, 2016-04-22 pervedė 10000 Eur, 2016-05-06 pervedė 10000 Eur, 2016-05-17 pervedė 3500 Eur, 2016-06-06 pervedė 5000 Eur, 2016-06-09 pervedė 4400 Eur, 2016-06-15 pervedė 3000 Eur, 2016-06-17 pervedė 10000 Eur, 2016-06-22 pervedė 5000 Eur, 2016-06-23 pervedė 3400 Eur, 2016-07-15 pervedė 3500 Eur, iš viso: 94200 Eur (t. 1, b. l. 82-100). Trečiasis asmuo taip pat pateikė įrodymus, kad iš atsakovės 2016-06-20 yra gavęs 3400 Eur sumą, kuri atsakovės net nėra įtraukta į debeto-kredito suvestinę (t. 1, b. l. 163; t. 2, b. l. 128). Taigi, bendra suma padidėja iki 97600 Eur. Beje, tokią sumokėtą sumą nustatė ir bankroto administratorius (t. 2, b. l. 13). Šios sumos pervestos dar iki ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo 2016-07-19. Trečiasis asmuo šiuo laikotarpiu atsakovei išrašė tik vieną sąskaitą – 2016-05-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AS 05 dėl 36393,68 Eur sumos. Taigi, reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu ne atsakovė buvo skolinga trečiajam asmeniui, bet trečiasis asmuo – atsakovei, net 61206,32 Eur. Todėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę, kas reiškia jog sutartimi ieškovei galėjo būti perleista tik būsima reikalavimo teisė, jei tokia atsirastų.

2016-02-03 statybos rangos sutartimi (t. 1, b. l. 141) atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad statybą aprūpinti medžiagomis, įregimais, detalėmis, konstrukcijomis privalo Subrangovas (trečiasis asmuo). Subrangovui pateikus rašytinį prašymą, kad už medžiagas (įrengimus, detales ir kitus) su tiekėju atsiskaitytų tiesiogiai Rangovas (atsakovė) ir medžiagų (įrengimų, detalių ir kitų) tiekėjo sąskaitą Rangovui, Rangovas tiesiogiai apmoka už medžiagas (įrengimus, detales ir kitus), kurie reikalingi darbams tinkamai atlikti. Tokiu atveju laikoma, kad medžiagomis (įrengimais, detalėmis ir kitais) aprūpino Subrangovas. Atitinkamai iš Subrangovui mokėtinų sumų pagal šią Sutartį išskaitoma suma, kurią Rangovas tiesiogiai sumokėjo tiekėjui, įskaitant visus tiekėjui sumokėtus mokesčius (PVM) ir mokėjimus (transportavimo ir kitas išlaidas) (Sutarties 7.14 p.).

Atsakovė ir trečiasis asmuo byloje pateikė įrodymų, kad aukščiau nurodyta sutarties nuostata buvo taikoma, atsakovė mokėjo už trečiąjį asmenį statybos prekių ir paslaugų teikėjams. Teismo posėdžio metu liudytojas K. B. parodė, kad trečiasis asmuo buvo gavęs iš atsakovės avansą, taip pat gaudavo pinigų už atliktus darbus, būdavo, kad prašė atsakovės apmokėti už prekes kitiems asmenims, buvo keli tokie kartai. Atsakovė taip pat buvo laidavusi už trečiąjį asmenį UAB „Betono centras“ (t. 1, b. l. 182).

Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, trečiasis asmuo pateikė atsakovei 2016-07-01 prašymą ir sąskaitas apmokėti už trečiąjį asmenį kitoms įmonėms 12072,53 Eur sumą, 2016-07-19 pateikė prašymą ir sąskaitą apmokėti už trečiąjį asmenį kitai įmonei 4099,55 Eur sumą, 2016-07-25 pateikė prašymą ir sąskaitą apmokėti už trečiąjį asmenį kitai įmonei 1936,00 Eur sumą (t. 1, b. l. 101-108). Pagal 2016-07-01 prašymą 12072,53 Eur suma susideda iš 1586,67 Eur sumos UAB „Lytagra“, 5408,70 Eur sumos UAB „Betono centras“, 5077,16 Eur sumos UAB „Autokausta“. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų įrodymų, pagal sąskaitas prekių ir paslaugų pirkėjas yra trečiasis asmuo, o šias tris sumas kreditoriams sumokėjo UAB „Citus construction“, nurodydamas, kad mokama už atsakovę UAB „Atorsa“, mokėjimo nurodymo paskirtyje taip pat nurodant ir sąskaitų numerius (t. 1, b. l. 200-206). UAB „Citus construction“ buvo darbų Šv. Gertrūdos g. 51, Kaunas, objekte užsakovas, su kuriuo atsakovė sudarė rangos sutartį. 2016-07-19 prašyme nurodyta 4099,55 Eur sumą atsakovė sumokėjo už trečiąjį asmenį, kuris pagal sąskaitą nurodytas pirkėju, 2016-07-19 pavedimu UAB „Autokausta“, nurodydama, kad mokama už trečiąjį asmenį, mokėjimo nurodymo paskirtyje taip pat nurodant ir sąskaitos numerį (t. 1, b. l. 99, 105-106). 2016-07-25 prašyme nurodytą 1936,00 Eur sumą atsakovė sumokėjo už trečiąjį asmenį, kuris pagal sąskaitą nurodytas pirkėju, 2016-07-25 pavedimu UAB „Strėlė logistics“, nurodydama, kad mokama už trečiąjį asmenį, mokėjimo nurodymo paskirtyje taip pat nurodant ir sąskaitos numerį (t. 1, b. l. 100, 107-108). Taigi, atsakovė savo sąskaita kitiems asmenims už trečiąjį asmenį sumokėjo dar 18108,08 Eur.

Bankroto administratorius nurodė, kad 1586,67 Eur sumos, sumokėtos UAB „Lytagra“ atveju, paslaugos pirkėjas buvo ne trečiasis asmuo, o atsakovė (t. 2, b. l. 66). Kaip matyti iš administratoriaus pateiktos sąskaitos faktūros SF-S09 Nr. 121052 pirkėja nurodyta atsakovė (t. 2, b. l. 112), tačiau išankstinėje sąskaitoje faktūroje pirkėju nurodytas trečiasis asmuo, mokėjimo pavedimas atliktas kaip už trečiąjį asmenį, nurodant išankstinę sąskaitą faktūrą, kaip mokėjimo pagrindą, taip pat buvo trečiojo asmens prašymas šią sąskaitą apmokėti (t. 1, b. l. 200-202) ir apie tokio prašymo atšaukimą duomenų byloje nėra. Taip pat nėra konkrečių įrodymų, kas buvo pirkta, kaip buvo panaudota, ir kas pasinaudojo preke ar paslauga. Esant atsakovės ir trečiojo asmens rangos sutarčiai, sudėtingiems tarpusavio atsiskaitymo santykiams, kai už trečiąjį asmenį buvo mokama kitiems asmenims, kai kartu buvo dirbama statybos objekte, nesant duomenų apie tai, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo ginčas dėl nurodytos sumos, negalima vienareikšmiškai teigti, kad mokėjimas buvo atliktas atsakovės, o ne trečiojo asmens naudai. Sąskaitoje faktūroje SF-S09 Nr. 121052 atsakovė pirkėja nurodyta galėjo būti ir dėl to, kad išankstinė sąskaita faktūra Nr. UŽ551959 buvo išrašyta tam asmeniui, kuris užsakė prekę ar paslaugą, t. y. trečiajam asmeniui, tuo tarpu mokėjimas gautas iš UAB „Citus construction“, nurodant, kad mokama už atsakovę UAB „Atorsa“, taigi, sąskaitoje faktūroje SF-S09 Nr. 121052 nurodyta atsakovė nebūtinai buvo naudos gavėja vietoj trečiojo asmens – tai gali būti ir formalus buhalterinis AB „Lytagra“ sąskaitos užpildymo veiksmas. Taip pat pastebėtina, kad trečiasis asmuo pirko gerokai daugiau prekių ir paslaugų iš AB „Lytagra“ (t. 1, b. l. 190,193), todėl trečiasis asmuo ir atsakovė galėjo tam tikras sumas užskaityti ir tuo pagrindu. Be to, ši suma pripažįstama trečiojo asmens, kaip sumokėta atsakovės, ir įtraukta net 2016-09-30 sudarytame susitarime dėl tarpusavio užskaitos (t. 2, b. l. 59).

Atsakovė taip pat pateikė įrodymus apie tai, kad už trečiąjį asmenį sąskaitų apmokėjimui 2016-06-18 sumokėjo 3400 Eur UAB „Autokausta“ (t. 1, b. l. 95). Ši suma įtraukta debeto-kredito suvestinėje (t. 2, b. l. 128). UAB „Autokausta“ ir trečiasis asmuo 2016-04-12 sudarė pirkimo pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 194-198) dėl betono, asfaltbetonio ir metalo gaminių, pagal kurią pirkėjas buvo trečiasis asmuo. Kadangi atsakovė mokėjo už trečiąjį asmenį ir kitais atvejais, nurodyta suma laikytina pagrįstai įtraukta į debeto-kredito suvestinę kaip sumokėta už trečiąjį asmenį. Nei buvęs trečiojo asmens vadovas K. B., nei bankroto administratorius šios sumos paskirties neginčijo. Trečiasis asmuo taip pat pateikė įrodymus, kad iš atsakovės 2016-06-20 yra gavęs 3400 Eur sumą, kuri atsakovės net nėra įtraukta į debeto-kredito suvestinę (t. 1, b. l. 163; t. 2, b. l. 128). Taigi, net jei ir kiltų abejonių dėl 2016-06-18 sumokėtos UAB „Autokausta“ 3400 Eur sumos paskirties, tokia pati suma kaip gauta trečiojo asmens atsispindi jo pateiktame sąskaitos išraše. Tačiau realiai akivaizdu, kad šios sumos yra ne tos pačios, dėl ko atsakovė ieškovei tampa sumokėjusia netgi daugiau, nei nurodyta debeto-kredito suvestinėje. Tuo pačiu atsakovės 2016-06-20 trečiajam asmeniui sumokėta 3400 Eur suma daugiau nei dvigubai viršija 1586,67 Eur sumą, sumokėtą UAB „Lytagra“, dėl kurios abejones kėlė bankroto administratorius.

Esant nustatytoms aplinkybėms galima daryti išvadą, kad trečiasis asmuo turėjo reikalavimų 115708,08 Eur sumai, o atsakovė trečiajam asmeniui buvo pervedusi 97600 Eur, taip pat apmokėjo už trečiąjį asmenį kitoms įmonėms 21508,08 Eur. Iš viso tai sudaro 119108,08 Eur, todėl faktiškai skolų suderinimo metu trečiasis asmuo dar net buvo skolingas atsakovei. Pažymėtina, kad lėšas trečiajam asmeniu atsakovė vedė ir už ją kitiems asmenims mokėjo iki reikalavimo perleidimo sutarties 2016-07-19 sudarymo, išskyrus vienintelę 1936 Eur sumą, sumokėtą 2016-07-25 pavedimu UAB „Strėlė logistics“. Tačiau ir 2016-07-25 atsakovei dar nebuvo žinoma apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą, todėl visi jos atlikti mokėjimų trečiajam asmeniui ir už trečiąjį asmenį veiksmai bet kuriuo atveju yra pagrįsti. Jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas (CK 6.106 str. 1 d.).

Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.). Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui (CK 6.109 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atsakovę apie 2016-07-19 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį informavo tik 2016-11-07, ginčo byloje dėl to nebuvo (t. 1, b. l. 18-19). Ieškovės atstovai taip ir nenurodė įtikinamos priežasties, kodėl po sutarties sudarymo 2016-07-19 daugiau nei tris mėnesius nepranešė apie šį faktą atsakovei, taip pat nereiškė atsakovei kreditorinių reikalavimų, nors reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta dėl to, kad trečiasis asmuo neatsiskaitė su ieškove. Atsakovė byloje kėlė abejones dėl 2016-07-19 reikalavimo perleidimo sutarties tikrosios pasirašymo datos, liudytojas K. B. nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove jis pasirašė 2016 m. lapkritį. Kadangi yra visa eilė kitų byloje nustatytų aplinkybių, kurios leidžia padaryti reikalingas išvadas teismo sprendimui, reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo data iš esmės nėra svarbi. Labiau tikėtina, kad buvęs trečiojo asmens vadovas K. B. dėl pakankamai seniai buvusių įvykių painiojasi laike, nes ieškovės sąskaitos trečiajam asmeniui už atliktus darbus rašytos 2016 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais (t. 1, b. l. 114-125), o kaip matyti iš atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio skolų suderinimo, liudytojo K. B. paaiškinimų, 2016-11-15 atsakovės pranešimo ieškovei, trečiasis asmuo 2016 m. rugsėjį nustojo vykdyti veiklą, patvirtino tarpusavio skolų su atsakove nebuvimą, todėl būtų buvę logiška, kad būtų informavęs ieškovę, jog negali sudaryti reikalavimo perleidimo sutarties, nes neturi jokio reikalavimo atsakovei. Šiuo atveju labiau tikėtina būtų, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2016-07-19 ar panašiu laiku. Kita vertus, ieškovė byloje dalį savo reikalavimo atsakovei reiškia ir tuo pagrindu, kad yra atlikusi statybos darbų, kurie nėra užaktuoti. Tokiu atveju galėjo būti ir taip, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo pasirašyta vėliau, kaip nurodo K. B. – lapkričio mėnesį, tada būtų galima logiškai paaiškinti, kodėl ieškovė apie sutarties sudarymą atsakovei pranešė tik 2016-11-07.

Atsakovė 2016-11-15 pateikė ieškovei pranešimą į ieškovės pretenziją, kuriame išsamiai nurodė visas aplinkybes ir tai, kad atsakovė nėra skolinga trečiajam asmeniui, dėl ko trečiasis asmuo neturi jokios reikalavimo teisės, kuri galėtų būti perleista ieškovei. Priešingai, nei posėdžių metu teigė ieškovės atstovai, versija dėl atsakovės skolos trečiajam asmeniui nebuvimo ir skolų suderinimo dokumentų nėra atsiradusi jau prasidėjus bylai. Kaip matyti iš atsakovės 2016-11-15 pateikto ieškovei pranešimo, kartu su juo jau buvo teiktas 2016-10-13 tarpusavio atsiskaitymų 2016-09-30 dienai suderinimo aktas, buhalterinės programos išrašas apie pinigų judėjimą tarp atsakovės ir trečiojo asmens. Skolos suderinimo aktas minimas ir šalių el. susirašinėjime (t. 2, b. l. 127). Taip pat iš posėdžių garso įrašų matyti, kad ir liudytojo K. B. nurodytos aplinkybės antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sutampa su aplinkybėmis, kurias jis nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą.

Iš 2016-10-13 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto (t. 1, b. l. 109) matyti, kad 2016-10-13 atsakovės buhalterė ir trečiojo asmens vadovas K. B. pasirašė aktą, kuriuo konstatuota, kad 2016-09-30 datai šios įmonės viena kitai skolų neturi. Kaip paaiškino atsakovės atstovai ir trečiojo asmens buvęs vadovas K. B. 2016-10-13 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pasirašytas atsižvelgiant į 2016-09-30 pasirašytą susitarimą dėl tarpusavio užskaitos (t. 2, b. l. 59). Iš 2016-09-30 susitarimo dėl tarpusavio užskaitos matyti, kad jį pasirašė abiejų įmonių vadovai. Jame nurodyta, kad trečiasis asmuo ir atsakovė vienas kitam turi analogiško dydžio reikalavimus 18108,08 Eur sumai, pagal trečiojo asmens 2016-08-29 išrašytas jau minėtas dvi sąskaitas ir pagal atsakovės atliktus mokėjimus už trečiąjį asmenį kitoms įmonėms. Šio susitarimo šalys patvirtino, kad po 2016-09-30 užskaitos viena kitai įsiskolinimų neturi. Bankroto byla trečiajam asmeniui buvo iškelta tik 2018-01-08, ieškovė apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą atsakovę informavo tik 2016-11-07, todėl atsakovė turėjo teisėtą pagrindą sudaryti su trečiuoju asmeniu 2016-09-30 susitarimą dėl tarpusavio užskaitos ir 2016-10-13 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Be to, faktiškai nurodyti dokumentai yra ne tiek įskaitymo sandoris, kiek fakto konstatavimas, kad atsakovė už trečiojo asmens atliktus darbus jau seniai atsiskaitė, kadangi atsakovės pavedimai (iš esmės avansiniai mokėjimai trečiajam asmeniui ir už jį - kitoms įmonėms) atlikti gerokai anksčiau nei išrašytos sąskaitos už trečiojo asmens atliktus darbus. Todėl nurodyti du dokumentai yra tik šalių patvirtinimas viena kitai, jog skolų viena kitai jos neturi. Teismo posėdžio metu liudytojas K. B. taip pat patvirtino, kad 2016-10-13 akte ir 2016-09-30 susitarime nurodytos aplinkybės yra teisingos.

Trečiojo asmens bankroto administratorius byloje buvo pareiškęs savarankišką reikalavimą (t. 2, b. l. 60, 65-70). Reikalavimas nebuvo priimtas, tačiau bankroto administratorius atskirai jokio reikalavimo atsakovei ginčo teisenos tvarka teisme nebereiškė. To priežastimi tapo šalių 2018-06-08 sudaryta taikos sutartis (t. 5, b. l. 12). Taikos sutartimi šalys sutarė, kad atsakovė trečiajam asmeniui sumokės 5000 Eur. Sutartyje neįvardinta, iš kokių konkrečiai aplinkybių kyla skola, tačiau įvardinta, kad atsakovė trečiajam asmeniui yra skolinga pagal jo išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Sutarties šalių atstovai posėdžio metu nedetalizavo, dėl ko nuspręsta, jog atsakovė buvo skolinga tokią sumą, atsakovės atstovas tiesiog nurodė, kad atsakovė laikė, jog tuo metu buvo skolinga tokią sumą trečiajam asmeniui. Galbūt tai susiję su 2016-06-18 atsakovės sumokėtos UAB „Autokausta“ 3400 Eur sumos, dėl kurios nebuvo pateikta PVM sąskaita faktūra, taip pat administratoriaus ginčytos 1586,67 Eur sumos, atsakovės sumokėtos UAB „Lytagra“. Nurodytos dvi sumos iš esmės ir sudaro taikos sutarties sumą. Taip pat tikėtina, kad bankroto administratorius įvertino galimybes įrodyti galimai ieškovės atliktų ir galbūt neužaktuotų, atsakovės nepriimtų iš trečiojo asmens ir atitinkamai neapmokėtų darbų faktą, o atsakovė – tokių likusių galimai ne iki galo išspręstų klausimų problemiškumą, nes ieškovė savo ieškinio reikalavimą iš dalies grindžia būtent jos galimai atliktais, bet trečiojo asmens atsakovei neperduotais darbais. Tačiau bankroto administratorius visų pirma atstovauja ne savo, bet bankrutuojančios įmonės interesus, todėl bent menkiausia reali galimybė bankroto procese surasti turto, kuris būtų skirtas kreditorių reikalavimams tenkinti, turi būti panaudota. Iš 2018-06-08 sudarytos taikos sutarties 4 punkto matyti, kad po joje nurodytų 5000 Eur sumokėjimo trečiasis asmuo nereikš atsakovei jokių pretenzijų ar piniginių reikalavimų. Tai reiškia, kad ir bankroto administratoriaus įvertinimu atsakovė po taikos sutarties sudarymo trečiajam asmeniui nebeskolinga. Pažymėtina, kad bankroto administratoriaus teisė bankroto procese operuoti gautomis lėšomis, skirtomis visų kreditorių interesams tenkinti, yra viršesnė nei pavienio kreditoriaus. Be to, bankroto administratorius neginčija ir trečiojo asmens bei ieškovės 2016-07-19 sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, kadangi nevertina, jog atsakovė yra ką nors skolinga trečiajam asmeniui, kurio reikalavimą galėtų būti perėmusi ieškovė.

Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, atstovaujamas bankroto administratoriaus, nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną, tai yra 2016-07-19, trečiasis asmuo UAB „Akeso statyba“ neturėjo galiojančio piniginio reikalavimo į atsakovą; administratoriaus turimi duomenys leidžia konstatuoti, kad nurodytu laikotarpiu UAB „Akeso statyba“ jau susidūrė su nemokumu. Todėl visi po nurodyto laikotarpio atlikti reikalavimo perleidimai, įskaitymai galimai buvo atlikti pažeidžiant kitų kreditorių teises ir įstatymo nustatytą mokėjimo eiliškumą.

Taigi, net jei atsakovė būtų skolinga trečiajam asmeniui, kurio reikalavimus perėmė ieškovė, bankroto administratorius iš esmės privalėtų kreiptis dėl 2016-07-19 reikalavimo perleidimo sandorio negaliojimo, kadangi jis neabejotinai būtų pažeidžiantis kitų trečiojo asmens kreditorių teisę patenkinti bent dalį savo reikalavimų. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad bankroto administratorius nemato pagrindo kažko reikalauti iš atsakovės. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovė įsiskolinimo trečiajam asmeniui, dėl kurio reikalavimą galėtų reikšti ieškovė, neturi.

Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (t. 4, b. l. 187) ir teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškinio reikalavimas susideda iš dviejų dalių: 20873,16 Eur atsakovės skola trečiajam asmeniui už trečiojo asmens atliktus ir perduotus darbus bei 10226,84 Eur atsakovės skola trečiajam asmeniui už trečiojo asmens faktiškai atsakovui perduotus, bet atsakovo neapskaitytus betonavimo darbus.

Dėl 20873,16 Eur reikalavimo ieškovė nurodo, kad trečiasis asmuo atsakovei atliko darbų už 115073,16 Eur, o atsakovė apmokėjo tik 94200,00 Eur, tretiesiems asmenims apmokėtos sumos nereiškia, jog atsakovė atsiskaitė. Su šiais ieškovės argumentais nėra pagrindo sutikti dėl jau anksčiau nurodytų aplinkybių. Kaip jau minėta, atsakovė trečiajam asmeniui pervedė 97600 Eur, atsakovė savo sąskaita kitiems asmenims už trečiąjį asmenį sumokėjo dar 18108,08 Eur. Kaip jau minėta, atsakovė nebuvo skolinga trečiajam asmeniui pagal pateiktas sąskaitas faktūras 115073,16 Eur sumai, dėl įskaitymo/skolos nebuvimo konstatavimo, galimumo atlikti tokius veiksmus, 2016-10-13 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto ir 2016-09-30 susitarimo dėl tarpusavio užskaitos surašymo pagrįstumo teismo išvados dėl to jau išdėstytos anksčiau, todėl nebekartotinos. Dėl aplinkybės, kad 2016-09-30 susitarimas nebuvo perduotas bankroto administratoriui pastebėtina, kad ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis bankroto administratoriui taip pat nebuvo perduota (t. 5, b. l. 9), nors tokia aplinkybė nereiškia, kad sutarties nėra. Be to, trečiajam asmeniui buhalterines paslaugas teikusi įmonė sutartį su trečiuoju asmeniu nutraukė 2016-09-16, be kita ko dėl to, kad dokumentai nebuvo pristatomi laiku ir slepiami (t. 5, b. l. 11), todėl 2016-10-13 aktas ir 2016-09-30 susitarimas administratoriui galėjo būti neperduotas ir dėl to, kad buhalterija iškėlus bankroto bylą jau nebuvo tvarkoma daugiau nei metus laiko. Taip pat iš buvusio trečiojo asmens vadovo K. B. paaiškinimų galima susidaryti įspūdį, kad įmonės dokumentus bei kitus reikalus, galbūt dėl nepatyrimo, jis tvarkė ne visai rūpestingai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės 20873,16 Eur reikalavimas yra nepagrįstas.

Likęs ieškinio reikalavimas yra dėl 10226,84 Eur atsakovės skolos trečiajam asmeniui už trečiojo asmens faktiškai atsakovui perduotus, bet atsakovo neapskaitytus betonavimo darbus. Ieškovė nurodė, kad ji perdavė trečiajam asmeniui 190 m3 betonavimo darbų, tuo tarpu trečiasis asmuo atsakovei perdavė tik 67,08 m3 betonavimo darbų. Nurodo, kad trečiasis asmuo perėmė iš ieškovės, bet formaliai neperdavė atsakovei betonavimo darbų už 14750,40 Eur (t. 4, b. l. 190-191). Ieškovė reikalauja tik dalies iš šios sumos, reikalavimo perleidimo sutarties ribose.

Nagrinėjamu atveju byloje posėdžių metu buvo nemažai kalbama apie statybos darbų žurnalo turinį, jame fiksuotus betono darbus. Akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo neigti, kad ieškovė tam tikrus statybos darbus dirbo. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovė turi teisę reikalauti tam tikrų sumų, jei jos yra pagrįstos, tiesiogiai iš atsakovės, apeinant buvusius sutartinius santykius. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (LR civilinio kodekso (toliau - CK) 6.101 str. 1 d.). Skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju jau minėta, kad 2016-02-03 statybos rangos sutartimi (t. 1, b. l. 132) atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, kaip bus priimami darbai ir už juos apmokama. Pagal trečiojo asmens ir atsakovės sudarytą rangos sutartį buvo sutarta, kad dalį darbų atsakovė apmokės avansais, kurie bus įskaičiuojami į sutarties kainą, o trečiojo asmens atlikti darbai atsakovei turi būti perduodami atliktų darbų aktais, kurie turi būti atsakovės patvirtinti, jei nėra darbų trūkumų, ir tik tada trečiasis asmuo gali pateikti atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kurios turi būti patvirtintos atsakovės ir apmokamos per 30 dienų nuo jų patvirtinimo dienos (Sutarties 7.1, 7.2, 7.5, 4.7 p.). Į PVM sąskaitą faktūrą gali būti įtraukti tiktai tinkamai atlikti ir Rangovui (atsakovei) priduoti Darbai. Taigi, sutartimi yra numatyta visa eilė procedūrų, kurios turi būti atliktos, kad trečiajam asmeniui, o tuo pačiu ir jo reikalavimą, kartu ir susijusias su tokiu reikalavimu pareigas pagal sutartį, perėmusiai ieškovei atsirastų teisė reikalauti tam tikrų sumų iš atsakovės. Darbai, už kuriuos reikalaujama pinigų, turi būti nurodyti trečiojo asmens sudarytuose darbų aktuose, dėl tų darbų neturi būti ginčų, įskaitant ir dėl kokybės, darbų aktai turi būti patvirtinti atsakovės arba nurodyti darbų trūkumai, darbų aktų pagrindu turi būti išrašytos sąskaitos faktūros, kurios turi būti patvirtintos atsakovės, ir tik šių sąskaitų pagrindų atsirastų reikalavimo teisė į atsakovę. Priešingas aiškinimas reikštų, kad ieškovė įgyja teisę savo atliktus darbus priduoti tiesiogiai atsakovei, su kuria ieškovė nebuvo sudariusi jokios rangos sutarties. Be to, teismo įpareigojimas sumokėti ieškovės reikalaujamą sumą reikštų, kad atsakovei atimama teisė patikrinti darbų apimtį ir kokybę, nepriimti nekokybiškų darbų, reikalauti juos ištaisyti arba kompensuoti jų ištaisymo nuostolius. Taigi, tai neatitiktų jau minėtų CK 6.101 str. 1 d., 6.107 str. 1 d. nuostatų.

Tokioje situacijoje, jei yra kokybiškai atliktų, trečiojo asmens niekaip neaktuotų darbų, ieškovė dėl to pretenzijas turėtų reikšti trečiojo asmens bankroto administratoriui, kuris, nustatęs pagrindą, turėtų imtis atitinkamų veiksmų tokius neabejotinai atliktus darbus įforminti pagal sutarties reikalavimus, teikti juos atsakovei ir aiškintis, ar yra pagrindo reikalauti iš atsakovės kažkokio atsiskaitymo. Tokioje situacijoje gali iškilti ir netesybų klausimai, kadangi 2016-02-03 atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė statybos rangos sutartį, kuria buvo numatyta jos kaina su PVM – 525022,85 Eur, tačiau sutartis įvykdyta tik 115708,08 Eur apimtyje, po ko buvo nutraukta. Atsakovė nurodė, kad dėl trečiojo asmens nekokybiško darbo, negebėjimo laiku juos atlikti, ji pati patyrė pakankamai didelių nuostolių, kaip nurodyta atsakovės 2016-11-15 atsakyme ieškovei – 34294,99 Eur. Atsakovės ir trečiojo asmens 2016-02-03 rangos sutarties 8 dalyje numatyta plati sankcijų trečiajam asmeniui galimybė dėl netinkamo sutarties, kurios jis, akivaizdu, nepabaigė vykdyti, vykdymo. Tai reiškia, kad galimai ir atsakovė turėtų pagrindų taikyti sankcijas trečiajam asmeniui, dėl ko jo reikalavimas apmokėti darbus galėtų būti nepagrįstas. Turėtų būti nustatyta, kiek objekte darbų atliko pati atsakovė, kiek trečiasis asmuo be ieškovės pagalbos, kiek kiti galimi asmenys. Tokios aplinkybės nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, byloje galimai turėtų dalyvauti ir UAB „Citus construction“, todėl konstatuoti, kad tokių aplinkybių nėra, o ieškovės reikalavimas už sutarta tvarka nepriduotus darbus tiesiogiai atsakovei yra pagrįstas, negalima. Apskritai ieškovės reikalavimai atsakovei pagal nurodytą reikalavimo perleidimo sutartį panašūs į siekį apeiti bankroto procesą ir įgyti pranašumą prieš kitus kreditorius, net jei tokie reikalavimai būtų pagrįsti, o tai įstatymo nėra leidžiama. Pati reikalavimo perleidimo sutartis galėjo būti sudaryta taip pat dėl atsiradusio akivaizdaus trečiojo asmens nemokumo (bankroto administratorius savarankiškame reikalavime nurodė, kad trečiasis asmuo 2016 m. liepą jau buvo nemokus).

Be to, teismo posėdžio metu trečiojo asmens buvęs vadovas K. B. nurodė, kad neužaktuotų darbų tarp atsakovės ir trečiojo asmens nebuvo. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad žinių, jog kažkas turėjo būti daugiau užaktuota, jie neturi, administratorius nemato pagrindo kažko reikalauti iš atsakovės. Trečiojo asmens buvęs vadovas K. B. nurodė, kad ieškovės darbuotojai taip pat buvo nekvalifikuoti, atvykę iš Ukrainos, už jų darbą buvo sutarta mokėti kaip už specialistų, kokiais jie nebuvo, todėl paprastam darbininkui negalioja trečiojo asmens ir ieškovės sutarta darbų kaina, ieškovės darbuotojai dar padarė broko, taip pat ieškovė sau priskaičiavo darbus, kuriuos trečiojo asmens darbuotojai ir ieškovės darbuotojai dirbo kartu. Tai reiškia, kad dalis ieškovės reikalavimų galimai yra nepagrįsti ir dėl šių aplinkybių. Dėl tokių aplinkybių turėtų būti keliamas visai kitas ginčas, kuris taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei kaip neginčijamai egzistuojantį, perleistą trečiojo asmens pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Tačiau galima konstatuoti, kad tokio neginčijamo reikalavimo nėra.

Pastebėtina, kad jei atsakovė būtų pripažinta esanti skolinga trečiajam asmeniui, šis pagal taikos sutartį (t. 5, b. l. 12) jau gavo iš atsakovės 5000 Eur.

Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą (CK 6.105 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovė įsigijo iš trečiojo asmens nesamą reikalavimą, todėl pretenzijas dėl to turėtų reikšti trečiajam asmeniui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės reikalavimo dėl 10226,84 Eur priteisimo iš atsakovės ieškinyje nurodytu pagrindu nėra pagrindo tenkinti.

Kiti klausimai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė patyrė išlaidas advokato pagalbai: 1100 Eur advokatui J. N., advokatui M. B. – 423,50 Eur pirmosios instancijos teisme, 605 Eur apeliacinės, 968 Eur kasacinės, 1089 Eur pirmosios instancijos teisme nagrinėjant iš naujo, iš viso 4185,50 Eur. Atmetus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Atsakovės taip pat patirtos išlaidos – žyminis mokestis (100 Eur) už priešieškinį bei išlaidos dėl priešieškinio parengimo advokatui (786,50 Eur) atsakovei nepriteistinos, kadangi kasacinis teismas konstatavo, kad reikalavimo perleidimo sutartis galėjo būti sudaryta.

Atsakovė taip pat patyrė 50 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui dėl skundo už laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi ieškinys atmestinas, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 6,24 Eur pašto išlaidų kasaciniame teisme ir 21,00 Eur pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme (pastarosios jau sumokėtos 2018-12-12 (t. 5, b. l. 25)). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės UAB „Argamitas“ ieškinio atsakovei UAB „Atorsa“ dėl skolos priteisimo netenkinti.

Priteisti atsakovei UAB „Atorsa“ iš ieškovės UAB „Argamitas“ 4235,50 Eur (keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Argamitas“ valstybei 6,24 Eur (šešis Eur 24 ct) pašto išlaidų kasaciniame teisme (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis